Dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę

Nr. DOK-4596

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00261-2020-8

(S) (N)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 21 d. gautu pareiškėjo X kasaciniu skundu dėl (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas X padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo X pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, suinteresuotas asmuo Y. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 11 str. 5 d. numato, kad teismas negali atsisakyti sugrąžinti vaiką, jeigu asmeniui, kuris prašė sugrąžinti vaiką, nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam. Ši norma yra imperatyvi. Tačiau pareiškėjui nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nesudarė galimybių dalyvauti bylos nagrinėjime ir būti išklausytam. Kas reiškia, kad esant tokiai situacijai abiejų instancijų teismai negalėjo priimti sprendimo negrąžinti šalių nepilnamečio vaiko. Teismai spręsdami, ar šalių nepilnametis sūnus turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą užsienio valstybėje rėmėsi tik tuo, kad ginčo laikotarpiu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentai, o suinteresuotas asmuo nebuvo nutraukęs visų ryšių su Lietuvos Respublika. Tačiau tiek kasacinio teismo, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoka apima buvimo tam tikroje vietoje realumą, tikroviškumą, todėl vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo tam tikroje vietoje faktas nenulemia vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos. Kas reiškia, kad teismai akivaizdžiai nesivadovavo minėta praktika ir dėl to darė klaidingas išvadas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos. Teismai nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, išvadą, kad šalių nepilnametis sūnus neturėjo užsienio valstybės nuolatinės gyvenamosios vietos darė vien tik remdamiesi suinteresuoto asmens į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, o ne byloje esančių įrodymų visuma, dėl ko buvo pažeistos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatytos įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos bei šios normos pagrindu suformuota kasacinio teismo praktika. Teismai nevertino ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad užsienio valstybės teisme vykstančiame teismo procese buvo konstatuota, kad šalių nepilnametis vaikas užsienio valstybėje turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą ir dėl to būtent užsienio valstybės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Dėl to šiai dienai Lietuvoje ir užsienio valstybėje yra priimti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas