Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-225/2013

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01380-2010-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1; 52.2; 73.2.6.1; 121.20;123.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žaliakalnio žėrutis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ieškinį atsakovui A. S., dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „RKV“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčo santykio teisinio kvalifikavimo klausimas.

Ieškovas UAB „Žaliakalnio žėrutis“ prašė teismo priteisti iš atsakovo A. S. 4336,94 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. sausio 28 d. atsakovas A. S. perdavė ieškovui remontuoti automobilį BMV 525 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio remontas buvo atliktas, tačiau atsakovas už atliktus remonto darbus neatsiskaitė, todėl iš jo priteistina 4336,94 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų.

Byloje nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 15 d. 15 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu automobilis „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „RVK“, vairuojamas A. S., atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį BMW 525 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. A. Z.. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės; kaltu pripažintas automobilio „Audi 100“ vairuotojas atsakovas A. S.. Dėl automobilio BMW 525 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio 14 d. susitarimu A. S. ir J. A. Z. buvo sutarę, kad A. S. parduoda A. J. Z. šį automobilį, už kurį pirkėjas sumoka 1500 Lt avanso, likusią sumą įsipareigodamas sumokėti po oficialaus automobilio pardavimo. Dėl įvykusio eismo įvykio 2004 m. sausio 18 d. A. S. grąžino A. J. Z. sumokėtą 1500 Lt avansą, o A. J. Z. A. S. grąžino automobilį.

2004 m. sausio 28 d. ieškovas už automobilio BMW 525 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą išrašė UAB DK „Lindra“ (dabar – UAB DK „PZU Lietuva“) 4336,94 Lt remonto darbų sąmatą. 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta A. S., kuris ant dokumento nepasirašė. Draudikas 2004 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 8-532 atsisakė išmokėti draudimo išmoką Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) 21 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes žala padaryta transporto priemonės, kurią vairavo atsakingas už autoavarijos metu padarytą žalą vairuotojas, savininkui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, kam turi būti taikoma civilinė atsakomybė – padidinto pavojaus šaltinio valdytojui UAB „RKV“, kurio automobilį vairavo atsakovas, draudimo bendrovei, apdraudusiai UAB „RKV“ automobilį, ar tik UAB „RKV“ automobilį vairavusiam įmonės darbuotojui A. S.. Teismas nurodė, kad ieškovo 2004 m. sausio 28 d. sąmata buvo derinama ne su atsakovu, o su UAB DK „Lindra“. Atsakovui nebuvo pateikta automobilio remonto sąmata, su juo nebuvo derinama remonto kaina. Ieškovo darbuotojai atvyko pas atsakovą ir paėmė automobilį remontui, šiuos veiksmus atliko UAB DK „Lindra“ nurodymu. Šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovas atlygins remonto išlaidas. Atsakovas A. S. atsiėmė suremontuotą automobilį, tačiau PVM sąskaita faktūra jam nebuvo įteikta, taip pat nepareikalauta susimokėti už automobilio remontą. Kadangi abu automobiliai buvo drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai atsakovas kreipėsi į UAB DK „Lindra“, kuri leido jam pasirinkti automobilio remonto kompensavimo būdą. Atsakovas pasirinko, kad jo automobilis BMW 525 būtų suremontuotas viename iš draudimo bendrovės nurodytų servisų – UAB „Žaliakalnio žėrutis“, draudimo bendrovei už automobilio remontą pervedant pinigus į servisą. 2004 m. kovo 31 d. automobilis BMW 525 buvo suremontuotas. Ieškovas neįrodė, kad su atsakovu buvo tiesiogiai sudaręs sutartį dėl automobilio remonto paslaugos suteikimo. Ieškovas nepasinaudojo jam suteikta procesine teise keisti atsakovą, ieškinį grindė rangos teisiniais santykiais, kurie, jo nuomone, susiklostė su atsakovu, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakius apmokėti už automobilio remontą. Teismo teigimu, atsakovas buvo UAB „RKV“ darbuotojas, jis eismo įvykio metu teisėtai valdė UAB „RKV“ priklausantį didesnio pavojaus šaltinį – automobilį. Darbdavys, atlyginęs didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės, turėtų regreso teisę į padariusį žalą darbuotoją (CK 6.264, 6.270 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 4, 14 punktai), todėl atsakovas šioje byloje turėjo būti ne A. S., o UAB „RKV“. Be to, ieškinys šioje byloje pareikštas praėjus šešeriems metams nuo eismo įvykio ir automobilio remonto, tai prieštarauja šalių sąžiningo elgesio, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad apeliacinio apskundimo objektas yra Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimas, todėl ieškovo argumentas, jog Kauno apygardos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pripažino, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui, neteikia pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, kad atsakovas buvo UAB „RKV“ darbuotojas ir kad jis eismo įvykio metu teisėtai valdė UAB „RKV“ priklausantį automobilį. Taigi žalą pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas turi atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (darbdavys).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui 4336,94 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai taikė CK 6.264, 6.270 straipsnius, nors turėjo taikyti rangos teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, 6.653 straipsnio 1, 2 dalyse, taip pat sutarčių sudarymą reglamentuojančias CK 1.71 straipsnio, 6.192 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl to buvo neteisingai kvalifikuoti šalių teisiniai santykiai. Byloje nustatyta, kad trečiąjį asmenį BUAB „RVK“ ir atsakovą siejo deliktiniai teisiniai santykiai (CK 6.264, 6.270 straipsniai), t. y. už darbuotojo padarytą žalą atsakovui turėjo atsakyti darbdavys BUAB „RVK“, kuris yra padidinto pavojaus šaltinio – automobilio „Audi 100“ valdytojas. Aplinkybė, kad BUAB „RVK“ priklausantį automobilį „Audi 100“ vairavo ir žalą atsakovui padarė pats atsakovas, gali turėti reikšmės BUAB „RVK“ atgręžtiniam reikalavimui į atsakovą (savo darbuotoją), jei toks reikalavimas būtų grindžiamas CK 6.264 straipsnio 3 dalies pagrindu. Dėl to Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi pagrįstai sprendė, kad ieškinio patenkinimas šioje byloje gali turėti reikšmės BUAB „RVK“ teisėms, nes, patenkinus ieškinį, būtų nustatytas atsakovui padarytos žalos dydis, kurį šiam turėtų atlyginti BUAB „RVK“. Be to, BUAB „RVK“ savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl tuo atveju, jei eismo įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, žalą atsakovui turėtų atlyginti draudimo bendrovė, išmokėdama draudimo išmoką, tačiau eismo įvykis tokiu nepripažintas TPSVCAPDĮ 21 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Ieškovo nuomone, CK 6.264, 6.270 straipsnių taikymas turi reikšmės tik atsakovo ir BUAB „RVK“, tačiau ne šalių tarpusavio santykiams. Ieškovui, kaip atsakovo automobilio BMW 525 remontą atlikusiam asmeniui, neturi reikšmės atsakovo ir trečiųjų asmenų BUAB „RVK“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ tarpusavio santykiai, kaip ir tai, ar atsakovo automobilis buvo sugadintas eismo įvykio metu, kas kaltas dėl kilusio eismo įvykio ir kas turi atlyginti atsakovui žalą, nes šalių nesiejo deliktiniai teisiniai santykiai. Tarp ieškovo ir BUAB „RVK“ nesusiklostė jokie santykiai, o ieškovą ir draudimo bendrovę siejo tarpusavio bendradarbiavimo santykiai tik tiek, kad draudimo bendrovė rekomenduodavo savo klientams remontuoti automobilius pas ieškovą ir prašydavo persiųsti draudimo bendrovei automobilių remonto darbų sąmatas draudimo išmokos apskaičiavimo tikslu.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad pats perdavė savo automobilį ieškovo darbuotojams, kad automobilį jam suremontavo būtent ieškovas, iš kurio suremontuotą automobilį pasiėmė atsakovas, nepareikšdamas pretenzijų dėl remonto darbų apimties ir kokybės. Taigi tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, atitinkantys CK 6.644 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Teismai, spręsdami, kad tarp šalių nebuvo susiklostę rangos teisiniai santykiai vien dėl to, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties, pažeidė CK 1.71 straipsnio nuostatas, pagal kurias leidžiama sudaryti sutartį ir konkliudentiniais veiksmais, kas atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. UAB „Švenčionių energija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-119/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-119/2006">3K-3-119/2006</a>; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-229/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-229/2009">3K-7-229/2009</a>). Teismai nenustatė, kokia buvo atsakovo valia ir kokio tikslo jis siekė perduodamas ieškovui automobilį. Be to, teismai nepagrįstai netaikė CK 6.192 straipsnio 3 dalies, pagal kurią sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą (šiuo atveju – ieškovui priimant remontuoti atsakovo automobilį). Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi konstatavo šalių rangos teisinius santykius. Pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį ši teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo, todėl teismo nustatytomis aplinkybėmis turėjo vadovautis iš naujo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, juolab kad atsakovas nepateikė naujų įrodymų, paneigiančių nurodytą teismo išvadą. Taigi šioje byloje turėjo būti taikomos CK 6.653 straipsnio 1, 2 dalies nuostatos, pagal kurias tuo atveju, jeigu rangos sutartyje nenurodoma kaina, ji nustatoma taikant CK 6.198 straipsnio taisykles – laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovas iš esmės darbų kainos neatitikties vidutinėms automobilių remonto rinkos kainoms neginčijo, tik nurodė, kad kaina su juo nebuvo derinama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakyta priimti trečiojo asmens BUAB „RVK“ atsiliepimą į kasacinį skundą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodoma:

1. Dėl byloje nustatytų aplinkybių. Atsakovo teigimu, ne jis, o UAB DK „Lindra“ pateikė ieškovui transporto priemonę remontuoti. Atsakovui nebuvo pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra. Atsakovo nuomone, sąskaita nebuvo niekam pateikta arba ji yra apmokėta, nes nuostolius privalėjo ieškovui atlyginti transporto priemonės savininkas BUAB „RVK“ arba draudimo bendrovė. Tačiau sąskaita nepasirašyta; darbų kaina su atsakovu nederinta, todėl nėra galimybės nustatyti, kada sąskaita buvo išrašyta, ar buvo kam nors pateikta apmokėti. Ieškovas savo reikalavimo neįrodė. Apie šią sąskaitą atsakovas sužinojo tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Ieškovui, kaip verslininkui, savo rizika siekiančiam pelno, nustatyti aukštesni nei fiziniam asmeniui atidumo ir rūpestingumo standartai. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios, jog atsakovas atlygins remonto išlaidas (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiėmė suremontuotą automobilį, PVM sąskaita faktūra jam neįteikta, nepareikalauta susimokėti už automobilio remontą, taigi šalys nebuvo sudariusios jokio susitarimo. Taigi šalių teisiniai santykiai negali būti grindžiami rangos sutarties pagrindu, nes tokia sutartis nebuvo sudaryta, transporto priemonę ieškovui pateikė atsakovas tik draudimo bendrovės siūlymu. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas, pagal kurį ieškovas su draudimo bendrove buvo sudaręs tarpininkavimo sutartį, kurios pagrindu po eismo įvykių buvo pristatomos transporto priemonės remontuoti. Aplinkybė, kad draudimo bendrovė transporto priemonę BMW 525 pateikė remontuoti ieškovui, negali lemti atsakovo pareigos atlyginti ieškovui nuostolius. Ieškovas turėjo galimybę ir pareigą kreiptis dėl skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo į BUAB „RVK“, nes visos aplinkybės ieškovui jau buvo žinomos 2004 m. balandžio 26 d. Ieškovas neskundė draudimo bendrovės nepagrįsto atsisakymo atlyginti nuostolius. Ieškovo argumentas, kad jo įmonė didelė, todėl tik ekonominio sunkmečio metu jis kreipėsi teisminės gynybos, patvirtina, kad pats ieškovas veikė savo rizika, ieškinį atsakovui pateikė praėjus šešeriems metams nuo eismo įvykio ir automobilio remonto, tai prieštarauja šalių sąžiningo elgesio, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Atsakovo nuomone, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą skolai prisiteisti.

2. Dėl darbdavio atsakomybės. Atsakovas dirbo UAB „RVK“, kuri privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės (CK 6.264, 6.270 straipsniai). Teismas pasiūlė ieškovui pakeisti atsakovą, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartyje nurodė, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, o BUAB „RVK“ turi būti įtraukta trečiuoju asmeniu, nepagrįstas, nes teismas negali savo sprendimu keisti, naikinti, interpretuoti savaip teisės normų, kurios imperatyviai apibrėžtos įstatyme.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo santykio teisinio kvalifikavimo

Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi, sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o tuo atveju, kai teismas taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.–N. v. A. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-534/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-534/2008">3K-3-534/2008</a>; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. UAB „Ukmergės statyba“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-348/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-348/2010">3K-3-348/2010</a>; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB,,Vainiūnų agroservisas“ v. V. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2012">3K-3-106/2012</a>; kt.). Remdamasi nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo formuojama praktika teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje teismai, nagrinėdami pareikšto ieškinio pagrindą ir atsakovo atsikirtimus į jį, neišaiškino bylai iš esmės reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl galėjo netinkamai kvalifikuoti ginčo santykį ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylos duomenimis, 2003 m. gruodžio 15 d. eismo įvykio metu automobilis „Audi 100“, priklausantis UAB „RVK“, vairuojamas A. S., atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį BMW 525, kurį vairavo J. A. Z.; kaltu dėl eismo įvykio pripažintas automobilio „Audi 100“ vairuotojas atsakovas A. S.; automobilis BMW 525 nuosavybės teise priklausė A. S.; automobilio BMW 525 remonto darbus atliko kasatorius ir pareiškė automobilio savininkui A. S. ieškinį dėl automobilio remonto darbų kainos priteisimo. Teismai, nagrinėdami ginčą, nustatė, kad UAB „RVK“ ir kaltu dėl eismo įvykio pripažintą A. S. siejo darbo santykiai; UAB „RVK“ automobilis „Audi 100“ buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UAB DK „Lindra“ (dabar – UAB DK „PZU Lietuva“), ir sprendė, kas turi atlyginti kasatoriui automobilio BMW 525 remonto darbų kainą – padidinto pavojaus šaltinio (automobilio „Audi 100“) valdytojas (savininkas) UAB „RKV“, kurio darbuotojas A. S. vairavo automobilį „Audi 100“; draudimo bendrovė, apdraudusi UAB „RKV“ automobilį, ar dėl eismo įvykio kaltas A. S. Taigi, spręsdami ginčą, teismai aiškinosi dėl civilinės atsakomybės, kylančios iš darbo sutartinių teisinių santykių (CK 6.264 straipsnis) ir draudimo sutartinių teisinių santykių (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 straipsnis), taikymo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie civilinės atsakomybės klausimai turi teisinę reikšmę, kai ieškinį pareiškia dėl eismo įvykio nukentėjęs asmuo, kuris deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu reikalauja atlyginti jam padarytą žalą, ir reikia nustatyti atsakingą už žalą asmenį (CK 6.263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasatorius nėra nukentėjęs dėl eismo įvykio asmuo ir ieškinį pareiškė ne deliktinės, o rangos sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu. Kasatoriaus su kitais bylos dalyviais nesieja darbo ar draudimo sutartiniai teisiniai santykiai ir jam neaktuali šių asmenų tarpusavio sutartinė civilinė atsakomybė. Tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kasatorius reikalauja atlyginti jam nuostolius, kuriuos patyrė pagal rangos sutartį suremontavęs atsakovui nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 525, todėl teismai, siekdami teisingai išspręsti bylą ir priimti teisėtą sprendimą, turėjo aiškinti rangos sutartinius teisinius santykius ir spręsti, kas su kasatoriumi sudarė automobilio BMW 525 remonto sutartį ir kas privalo jam atlyginti automobilio remonto kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog su kasatoriumi (rangovu) buvo sudaryta automobilio BMW 525 remonto rangos sutartis, tačiau ne rašytine forma, ir byloje kilo ginčas, kas yra rangos sutarties užsakovas. Bylą nagrinėję teismai, konstatavę, kad nuostolius, patirtus dėl automobilio remonto, kasatoriui turėtų atlyginti atsakovo A. S. darbdavys UAB „RKV“, ir dėl to atmetę ieškinį, nurodė ir tai, kad kasatorius neįrodė, jog jis rangos sutartį sudarė tiesiogiai su atsakovu, nes automobilio BMW 525 remontą organizavo draudimo bendrovė ir automobilio remonto kaina nebuvo derinta su atsakovu.

Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Jų pagrindu turi būti nustatyta asmens valia ir siekis sudaryti arba nesudaryti sutartį. Pagal bendrąją CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2010">3K-3-288/2010</a>; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-323/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-323/2010">3K-3-323/2010</a>; kt.).

Minėta, kad teismai konstatavo, jog automobilio BMW 525 remontą organizavo draudimo bendrovė, nes pasiūlė atsakovui iš jos nurodytųjų pasirinkti rangovą, kuris remontuos automobilį, tačiau byloje nustatyta, kad draudimo bendrovė atsisakė pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju. Teismų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti (ir teismai to nenustatė), kad draudimo bendrovė buvo automobilio BMW 525 remonto rangos sutarties užsakovas. Be kitų aplinkybių, teismai nustatė, kad atsakovas A. S. pasirinko, jog jo automobilį BMW 525 remontuotų kasatorius UAB „Žaliakalnio žėrutis“; kasatoriaus darbuotojai atvyko pas atsakovą ir paėmė automobilį remontuoti; 2004 m. kovo 31 d. automobilis BMW 525 buvo suremontuotas ir atsakovas A. S. atsiėmė suremontuotą automobilį; atsiimdamas automobilį pretenzijų dėl remonto kokybės neturėjo. Šių faktinių aplinkybių teismai neanalizavo ir nevertino, ar jos nerodo galimos atsakovo valios sudaryti automobilio remonto sutartį. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl rangos sutarties užsakovo, aktualu nustatyti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su rangos sutarties sudarymu ir vykdymu, bet ir su rangos sutarties sukurto rezultato naudos gavėju, t. y. kieno interesais suremontuotas automobilis ir kas gavo naudą dėl automobilio būklės, buvusios iki eismo įvykio, atkūrimo. Šios aplinkybės teismų nėra visa apimtimi išaiškintos, nustatytos ir įvertintos. Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų tarpusavio darbo bei draudimo sutartinių teisinių santykių, civilinės atsakomybės ribų, nukrypo nuo ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo, neišaiškino ir nekvalifikavo rangos sutartinių teisinių santykių esminių aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl ji perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 50,74 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasatoriaus atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Gražina Davidonienė

Vincas Verseckas