Dėl skolos priteisimo

Nr. DOK-3770

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00063-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. liepos 14 d. paduotu atsakovų E. T. ir J. T. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai E. T. ir J. T. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. patikslintą ieškinį atsakovams E. T. ir J. T. dėl skolos priteisimo. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. Č. ieškinį atmesti, stabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2021 birželio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų – panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl paskolos teisinių santykių nebuvimo, kurių atsakovai ne tik neskundė, bet su kuriais apeliaciniame skunde sutiko, bei savo iniciatyva perkvalifikavo šalių teisinius santykius iš piniginių lėšų gavimo be teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnis) į paskolos (CK 6.870 straipsnis). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme reglamentuojantį CPK 320 straipsnį, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl teisės į teisingą teismą bei kasacinio teismo formuojamos CPK 13 ir 320 straipsnių taikymo ir aiškinimo praktikos.

Atsakovų vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.870 straipsnį tarp šalių (šeimos narių) susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuodamas kaip paskolos, nors byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą, t. y. byloje nėra jokių įrodymų nei apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą atsakovų nuosavybėn, nei apie atsakovų įsipareigojimą grąžinti ieškovui pinigus, kaip gautą paskolą. Pažymima, kad tokiu būdu Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.870 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos.

Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, rėmėsi įrodymais nepagrįstais subjektyviais ir šališkais ieškovo paaiškinimais ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos. Tokiu būdu teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176–185 straipsniai) bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kasacinį skundą atsisakius priimti grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Kadangi atsakovų kasacinį skundą atsisakyta priimti, prašymas dėl skundžiamos nutarties vykdymo sustabdymo nesprendžiamas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2214 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. liepos 12 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymu Nr. 36.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė