Baudžiamoji byla Nr. 2K-145-495/2021 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00021-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1; 1.2.29.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,
išteisintojo E. D. gynėjui advokatui Tomui Juodžiui,
išteisintojo K. K. gynėjui advokatui Kaziui Bitariui,
išteisintųjų A. B. (A. B.) ir UAB „NIT“ gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,
išteisintųjų D. K. ir UAB „R“ gynėjui advokatui Maurui Urbonavičiui,
išteisintųjų R. C. ir UAB „K“ gynėjai advokatei Reginai Baranauskienei,
išteisintosios UAB „T“ gynėjui advokatui Alvydui Butai,
išteisintojo T. J. gynėjui advokatui Dariui Kurpavičiui,
išteisintosios UAB „A“ gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Dalios Pocienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu:
E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „T“) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „A“) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „NIT“) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnes bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.
Pritaikius BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant E. D. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant T. J. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.
K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.
Pritaikius BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant K. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
R. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant R. C. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant D. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
UAB „T“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda.
UAB „K“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda.
UAB „A“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 210 MGL (7908 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – 210 MGL (7908 Eur) dydžio bauda.
UAB „R“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – 230 MGL (8661 Eur) dydžio bauda.
UAB „NIT“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalis dėl E. D. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.), 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „T“), 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „A“), 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „NIT“), 300 straipsnio 1 dalį; T. J. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį; A. B. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; K. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį; R. C. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį; D. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį; UAB „T“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „K“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „A“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „R“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; UAB „NIT“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis:
E. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos, padedant T. J.), 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su T. J., UAB „T“), 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdytos veikos su K. K., UAB „A“), 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdytos veikos su A. B., UAB „NIT“), 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
K. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. C. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
UAB „T“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
UAB „K“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
UAB „A“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
UAB „R“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
UAB „NIT“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šioje byloje taip pat buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisinti K. Š., UAB „KMT“, Š. Š. ir UAB „M“. Dėl šių asmenų kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu:
1.1. E. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, būdamas UAB „NP“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. gruodžio 29 d., veikdamas bendrininkų grupe su T. J. – UAB „T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, R. C. – UAB „K“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, D. K. – UAB „R“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – iš viso 50 727 Eur UAB „K“, UAB „R“, UAB „KMT“, UAB „M“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padaryta didelė – 50 727 Eur žala valstybės biudžetui. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis:
E. D. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, turint tikslą UAB „K“, UAB „R“, UAB „KMT“, UAB „M“ transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, T. J. patarus nurodytoms bendrovėms sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodžius pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus, suderinus su E. D. fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymą, t. y. kad E. D. UAB „NP“ vardu sudarys su UAB „K“ direktoriumi R. C., UAB „R“ direktoriumi D. K., UAB „KMT“ direktore, UAB „M“ vardu fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias pastarasis pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „K“, UAB „R“, UAB „KMT“, UAB „M“ transporto priemonėms, o po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais, nurodytų bendrovių naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodamas, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „NP“ neperims, jų kaip teisėta valdytoja nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y.: dvi 2015 m. balandžio 30 d. transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/03, dvi sutartis Nr. 2015/04, iš kurių vienoje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „K“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „NP“ iki 2017 m. balandžio 30 d., kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d.; dvi 2015 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. 2015/06, iš kurių vienoje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „K“ nuosavybės teise priklausančios automobilio priekabos „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „NP“ iki 2017 m. balandžio 30 d., kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d.; 2015 m. gruodžio 21 d. transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/15, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „K“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „NP“, bei 2016 m. vasario 5 d. transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/19, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „K“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „NP“; dvi 2015 m. gegužės 4 d. transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/07, iš kurių vienoje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „MB“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „NP“ iki 2017 m. balandžio 30 d., kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 30 d., bei 2016 m. sausio 2 d. transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/18, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „R“ valdymo teise priklausančio krovininio automobilio „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „NP“; dvi 2015 m. gegužės 11 d. transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/10, iš kurių vienoje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „KMT“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Mercedes Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „NP“ iki 2017 m. balandžio 30 d., kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017 m. gegužės 31 d.; 2015 m. gegužės 4 d. transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/05 ir Nr. 2015/09, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie L. Š. nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. balandžio 30 d. UAB „NP“.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015 m. gegužės 8 d., 2015 m. gegužės 14 d. bei pakartotinai 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. vasario 9 d. Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė žinomai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015 m. gegužės 8 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. vasario 9 d. prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu, nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „NP“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.
Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų žinomai melagingų duomenų pagrindu, 2015 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (4.16)V15-939, 2016 m. vasario 7 d. raštu Nr. (4.16)V 15-318 bei 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. (4.16)V 15-327 šiuos duomenis pateikė AB „Smiltynės perkėla“, kuri UAB „NP“ vardu 2015 m. gegužės 11 d. išdavė leidimus Nr. 62067, Nr. 62068, Nr. 62069, 2015 m. gegužės 18 d. išdavė leidimus Nr. 62149, Nr. 62150, Nr. 62152, 2016 m. vasario 8 d. išdavė leidimus Nr. 70987, Nr. 70991, Nr. 70993, Nr. 70994, Nr. 70995 ir 2016 m. vasario 26 d. išdavė leidimus Nr. 71138, Nr. 71139.
Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai UAB „K“, UAB „R“, UAB „KMT“ bei UAB „M“ naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės – per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos:
1) UAB „K“ transporto priemonės:
a) krovininis automobilis „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 62067, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d., iš viso 24 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1911,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70995, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d., perkelta iš viso 40 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3186 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso nesumokant 5097,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;
b) krovininis automobilis „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 62068, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., iš viso 52 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 4141,80 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70994, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., perkelta iš viso 46 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3663,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso nesumokant 7805,70 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;
c) keleivinis automobilis „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 62068, 2016 m. kovo 22 d. perkeltas kartą, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio;
d) automobilio priekaba „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su leidimais Nr. 62067, 62068, 70987, 70994, 70995, 71139 laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d., iš viso 52 kartus, apgaule nemokant nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininės priekabos, kurios bendroji masė daugiau kaip 10 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 3005,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;
e) krovininis automobilis „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 71139, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. iš viso 21 kartą, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1672,65 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio.
2) UAB „R“ transporto priemonės:
a) krovininis automobilis „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 62069, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. sausio 21 d., iš viso 105 kartus, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 8363,25 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70993, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. perkelta iš viso 111 kartų, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 8841,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, iš viso apgaule nesumokant 17 204,40 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;
b) krovininis automobilis „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 71138, perkeltas 2016 m. kovo 22 d. apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio;
3) UAB „KMT“ krovininis automobilis „Mercedes Benz 4140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 62152, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d., iš viso 60 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 4779 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70991 laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. perkelta iš viso 126 kartus, nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 10 035,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 14 814,90 Eur;
4) UAB „M“ transporto priemonės:
a) krovininis automobilis „Scania P 93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 62149, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. spalio 23 d., iš viso 11 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 876,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;
b) krovininis automobilis „MAN 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 62150, perkeltas 2015 m. birželio 18 d. ir 2015 m. rugsėjo 23 d., apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 159,30 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio.
Taip iš viso apgaule nesumokant 50 727 Eur mokesčio, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą AB „Smiltynės perkėla“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
1.2. E. D. ir T. J. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. lapkričio 11 d. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – iš viso 10 313,80 Eur UAB „T“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydami didelę – 10 313,80 Eur žalą valstybės biudžetui. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis:
E. D. 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su T. J., kad, turint tikslą UAB „T“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias jis (E. D.) pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „T“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais, UAB „T“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.
Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2015 m. balandžio mėn. ir gegužės mėn. bei 2016 m. sausio–vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „NP“ vardu su UAB „T“ direktoriumi T. J. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „NP“ neperims, jų kaip teisėta valdytoja nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015 m. balandžio 30 d. transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/01, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „T“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. balandžio 30 d. UAB „NP“; dvi 2015 m. gegužės 12 d. transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/11, vienoje iš kurių buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „T“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „NP“ iki 2017 m. balandžio 30 d., kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d., bei 2015 m. gegužės 12 d. transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/12, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „T“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „NP“.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015 m. gegužės 8 d., 2015 m. gegužės 14 d. bei pakartotinai 2016 m. vasario 1 d. Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė žinomai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015 m. gegužės 8 d., 2015 m. gegužės 14 d. ir 2016 m. vasario 1 d. prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu, nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „NP“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.
Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų žinomai melagingų duomenų pagrindu, 2015 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016 m. vasario 7 d. raštu Nr. (4.16)V 15-318 šiuos duomenis pateikė AB „Smiltynės perkėla“, kuri UAB „NP“ vardu 2015 m. gegužės 11 d. išdavė leidimą Nr. 62071, 2015 m. gegužės 18 d. išdavė leidimą Nr. 62153 bei 2016 m. vasario 8 d. išdavė leidimus Nr. 70988, Nr. 70990.
Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai UAB „T“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės – per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos:
a) keleivinis automobilis „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 62071, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. vasario 19 d., iš viso 80 kartų, apgaule nemokant nustatyto 18,55 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė nuo 3 t iki 5 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1484 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70988, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2017 m. vasario 9 d. perkelta iš viso 187 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3468,85 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 4952,85 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;
b) krovininis automobilis „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 62153, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 7 d. iki 2016 m. vasario 12 d., iš viso 93 kartus, apgaule nemokant nustatyto 18,55 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė nuo 3 t iki 5 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1725,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 70990, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 27 d. iki 2017 m. lapkričio 11 d., perkelta iš viso 196 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 3635,80 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 5360,95 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio.
Taip iš viso apgaule nesumokėta 10 313,80 Eur, kuriuos pagal 2000 m. spalio 12 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą AB „Smiltynės perkėla“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
1.3. E. D. ir A. B. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017 m. lapkričio 9 d. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė turtinės prievolės – iš viso 2972,45 Eur UAB „NIT“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydami – 2972,45 Eur žalą valstybės biudžetui. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis:
E. D. 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su A. B., kad, turint tikslą UAB „NIT“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias jis (E. D.) pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „NIT“ priklausančiai ir naudojamai transporto priemonei, o po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais, „NIT“ naudai išvengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.
Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2015 m. gegužės mėn. bei 2015 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „NP“ vardu su UAB „NIT“ direktoriumi A. B. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „NP“ neperims, jų kaip teisėta valdytoja nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015 m. gegužės 12 d. transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „NIT“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. balandžio 30 d. UAB „NP“, bei 2015 m. gruodžio 21 d. transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „NIT“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „NP“.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015 m. birželio 9 d. bei pakartotinai 2016 m. sausio 4 d. Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė žinomai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015 m. birželio 9 d. ir 2016 m. sausio 4 d. prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu, nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „NP“ tariamai priklausančią transporto priemonę, kurios faktiškai bendrovė neperėmė.
Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2015 m. birželio 12 d. raštu Nr. (4.16)V 15-1176 bei 2016 m. sausio 18 d. raštu Nr. (4.16)V15-114 šiuos duomenis pateikė AB „Smiltynės perkėla“, kuri UAB „NP“ vardu 2015 m. birželio 15 d. išdavė leidimą Nr. 62513 bei 2016 m. vasario 2 d. išdavė leidimą Nr. 69727.
Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai UAB „NIT“ priklausanti transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jos vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė – per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkelta su leidimu Nr. 62513 laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2016 m. vasario 6 d. iš viso 70 kartų, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 773,50 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, bei su leidimu Nr. 69727 laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. perkelta iš viso 199 kartus, apgaule nemokant nurodyto mokesčio, iš viso nesumokant 2198,95 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 2972,45 Eur, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą AB „Smiltynės perkėla“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
1.4. E. D. ir K. K. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – iš viso 23 914,80 Eur UAB „A“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydami didelę – 23 914,80 Eur žalą valstybės biudžetui. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis:
E. D. 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su K. K., kad, turint tikslą UAB „A“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, kurias jis (E. D.) pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „A“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, o po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais, UAB „A“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.
Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2015 m. gegužės mėn. bei 2015 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „NP“ vardu E. D. su UAB „A“ direktoriumi K. K. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „NP“ neperims, jų kaip teisėta valdytoja nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015 m. gegužės 12 d. transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/12, Nr. 2015/13, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „A“ nuosavybės teise priklausančių krovininio automobilio „Renault Kerax 385.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei keleivinio automobilio „Nissan x-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. balandžio 30 d. UAB „NP“, bei 2015 m. gruodžio 21 d. transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/13, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „A“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Mercedes Benz 2225“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „NP“.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. D. 2015 m. gegužės 14 d. ir 2016 m. sausio 4 d. Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė žinomai suklastotus dokumentus – transporto priemonių panaudos sutartis kartu su 2015 m. gegužės 14 d. ir 2016 m. sausio 4 d. prašymais išduoti leidimus nemokamai keltis keltu, nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „NP“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.
Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta E. D. pateiktų žinomai melagingų duomenų pagrindu, 2015 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (4.16)V15-939 bei 2016 m. sausio 18 d. raštu Nr. (4.16)V15-114 šiuos duomenis pateikė AB „Smiltynės perkėla“, kuri UAB „NP“ vardu 2015 m. gegužės 18 d. išdavė leidimus Nr. 62147, Nr. 62148, 2016 m. vasario 2 d. išdavė leidimą Nr. 69729 ir pagal pateiktą pakartotinį 2017 m. kovo 15 d. prašymą dėl pamesto leidimo (Nr. 69729) 2017 m. kovo 16 d. išdavė leidimą Nr. 75527.
Po to, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai UAB „A“ priklausančios transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai – kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės – per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos:
a) krovininis automobilis „Renault Kerax 385.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 62148 laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., iš viso 18 kartų, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 1433,70 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;
b) keleivinis automobilis „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 62147 laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. lapkričio 21 d., iš viso 9 kartus, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 99,45 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio;
c) krovininis automobilis „Mercedes Benz 2225“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu Nr. 71139 bei Nr. 75527 laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d., iš viso 281 kartą, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokant 22 381,65 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio.
Taip iš viso apgaule nesumokant 23 914,80 Eur, kuriuos pagal 2000 m. spalio 12 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą AB „Smiltynės perkėla“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
1.5. UAB „T“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad atstovaujama bendrovės direktoriaus T. J., kuris vadovaudamas UAB „T“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikiančio įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. lapkričio 11 d. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – iš viso 10 313,80 Eur UAB „T“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydama didelę – 10 313,80 Eur žalą valstybės biudžetui. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nurodytos šios nutarties 1.2 punkte.
1.6. UAB „A“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, atstovaujama bendrovės direktoriaus K. K., kuris vadovaudamas UAB „A“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikiančio įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017 m. gruodžio 27 d. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – iš viso 23 914,80 Eur UAB „A“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydama didelę – 23 914,80 Eur žalą valstybės biudžetui. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nurodytos šios nutarties 1.4 punkte.
1.7. D. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „R“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su E. D., suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J., išvengė didelės vertės turtinės prievolės – iš viso 17 284,05 Eur UAB „R“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 17 284,05 Eur žalą valstybės biudžetui. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis:
D. K. 2015 m. gegužės mėn. – 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T. J., turint tikslą UAB „R“ neteisėtai gauti leidimus dviem naudojamoms transporto priemonėms, kurios priklausė UAB „MB“, nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, kuris patarė UAB „R“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „NP“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymą, po ko pastarasis (D. K.) T. J. nenustatytu būdu pateikė UAB „R“ naudojamų transporto priemonių duomenis, ir tokiu būdu susitarė su E. D., kad jis (D. K.), veikdamas per UAB „MB“ direktorių T. D., nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „MB“ vardu su UAB „NP“ sudarys vieną fiktyvią transporto priemonių panaudos sutartį, pasirašant ją T. D., o kitą sutartį sudarys UAB „R“ vardu pats, kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „R“ naudojamoms transporto priemonėms, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais, UAB „R“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.
Po to, vykdydamas nusikalstamą sumanymą ir veikdamas per UAB „MB“ direktorių T. D., nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2015 m. gegužės – 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „MB“ vardu bei UAB „R“ vardu su UAB „NP“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „NP“ neperims, jų kaip teisėta valdytoja nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2015 m. gegužės 4 d. dvi transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/07, vienoje kurių buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „MB“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Iveco AT410T41“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „NP“ iki 2017 m. balandžio 30 d., kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 30 d., bei 2016 m. sausio 2 d. transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/18, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „R“ valdymo teise priklausančio krovininio automobilio „Man 35.343“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „NP“. Vėlesnės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nurodytos šios nutarties 1.1 punkte.
1.8. UAB „R“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad atstovaujama bendrovės direktoriaus D. K., kuris vadovaudamas UAB „R“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikiančio įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017 m. lapkričio 20 d. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J., išvengė didelės vertės turtinės prievolės – iš viso 17 284,05 Eur UAB „R“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydama didelę – 17 284,05 Eur žalą valstybės biudžetui. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nurodytos šios nutarties 1.1 ir 1.7 punktuose.
1.9. R. C. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „K“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su E. D., laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 gruodžio 29 d. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J., išvengė didelės vertės turtinės prievolės – iš viso 17 592,60 Eur UAB „K“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 17 592,60 Eur žalą valstybės biudžetui. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis:
R. C. 2015 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant T. J., turint tikslą UAB „K“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, kuris patarė UAB „K“ sudaryti fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis bei nurodė pateikti transporto priemonių registracijos liudijimus ir su UAB „NP“ direktoriumi E. D. suderino fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymą, po ko pastarasis (R. C.) T. J. nenustatytu būdu pateikė UAB „K“ priklausančių ir naudojamų transporto priemonių duomenis ir tokiu būdu susitarė su E. D., kad jis (R. C.) UAB „K“ vardu su UAB „NP“ sudarys fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, pateiktas jam T. J., kurias E. D. pateiks Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „K“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, po ko, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais, UAB „K“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.
Po to, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, 2015 m. balandžio mėn. bei gruodžio mėn. ir 2016 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „K“ vardu su UAB „NP“ direktoriumi E. D. pasirašė fiktyvias transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „NP“ neperims, jų kaip teisėta valdytoja nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, t. y. dvi 2015 m. balandžio 30 d. transporto priemonių panaudos sutartis Nr. 2015/03, dvi sutartis Nr. 2015/04, vienoje kurių buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „K“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Scania R124GB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „NP“ iki 2017 m. balandžio 30 d., kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d.; dvi 2015 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. 2015/06, vienoje iš kurių buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „K“ nuosavybės teise priklausančios automobilio priekabos „Dinkel DTAP18000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti UAB „NP“ iki 2017 m. balandžio 30 d., kitoje – valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d.; 2015 m. gruodžio 21 d. transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2015/15, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „K“ nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „NP“, bei 2016 m. vasario 5 d. transporto priemonių panaudos sutartį Nr. 2016/19, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „K“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Man 26.463“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą be užmokesčio valdyti ir naudoti iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „NP“. Vėlesnės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nurodytos šios nutarties 1.1 punkte.
1.10. UAB „K“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad atstovaujama bendrovės direktoriaus R. C., kuris vadovaudamas UAB „K“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikiančio įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. gruodžio 29 d. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, padedant T. J., išvengė didelės vertės turtinės prievolės – iš viso 17 592,60 Eur UAB „K“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 17 592,60 Eur žalą valstybės biudžetui. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nurodytos šios nutarties 1.1 ir 1.9 punktuose.
1.11. UAB „NIT“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad atstovaujama bendrovės direktoriaus A. B., kuris vadovaudamas UAB „NIT“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikiančio įmonės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su E. D. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017 m. lapkričio 9 d. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė turtinės prievolės – iš viso 2972,45 Eur UAB „NIT“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydama 2972,45 Eur žalą valstybės biudžetui. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nurodytos šios nutarties 1.3 punkte.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės
2.1. Pirmosios instancijos teismas itin lakoniškai ir nepagrįstai atmetė nuteistųjų argumentus dėl jiems inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu galiojusios ydingos transporto priemonių ir darbuotojų perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti tvarkos. Šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu teisėtai gauti leidimus, suteikiančius teisę nemokamai persikelti keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, turėjo teisę tie Kuršių nerijoje registruotą buveinę turintys juridiniai asmenys, kurie savo veikloje naudojo ne tik sau nuosavybės teise priklausančias, bet ir kitokiu (pavyzdžiui, panaudos sutarties) pagrindu valdomas transporto priemones. Tai reiškia, jog UAB „NP“ inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu turėjo teisę gauti leidimus nemokamai keltis keltais toms transporto priemonėms, kurios buvo naudojamos jos veikloje.
2.2. Nuteistiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu generalinė rangovė UAB „T“, pasitelkdama subrangoves UAB „K“, UAB „A“, UAB „R“ ir UAB „NIT“, iš tiesų atliko UAB „NP“ priklausančių statinių rangos darbus Preiloje, ir šią aplinkybę patvirtina labai didelis kiekis įvairaus pobūdžio byloje esančių dokumentų, kurių pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nevertino. Byloje nėra paneigta nuteistųjų versija, kad generalinė rangovė UAB „T“ paprašė UAB „NP“ užtikrinti generalinės rangovės ir subrangovių naudojamų transporto priemonių atvykimą į bendrovės vykdomos statybos objektą, o panaudos teise gautos transporto priemonės buvo naudojamos būtent šiems darbams atlikti.
2.3. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kaltinime nurodytų tariamai fiktyvių sandorių (panaudos sutarčių) sudarymo tikslų, motyvų ir jų sukeltų teisinių pasekmių, kad būtų nustatyta tiek tikroji šalių valia, tiek tai, ar šie sandoriai tikrai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, ir atitinkamai asmenų tyčia siekti šiais savo veiksmais nusikalstamų tikslų. Nagrinėjamu atveju negalima vien formaliai tvirtinti, kad minėtos ydingos formos transporto priemonių panaudos sutartys buvo fiktyvios (nevykdomos) ir tarp šalių buvo sudarytos sutartys, kurių iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti civilinių teisių ir pareigų.
2.4. Pirmosios instancijos teismas neaptarė ir neįrodinėjo būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos padarymo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas šiame baudžiamajame įstatyme nurodytą didelės žalos padarymo požymį tapatino su didelės vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), turtinės žalos valstybės biudžetui padarymu sukčiaujant. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui ir negali būti preziumuojamas, jis turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390/2010">2K-390/2010</a>, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018, 2K-104-1073/2020).
2.5. Sukčiavimo sudėties požymių buvimą nuteistųjų veiksmuose pirmosios instancijos teismas nustatė tik formaliai. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti, kad šioje byloje turtinę naudą gavo (išvengė mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už generalinei rangovei ir subrangovėms priklausančių transporto priemonių perkėlimą keltais) UAB „NP“, kuri turėjo teisę gauti leidimus nemokamai keltis keltu ir šioje byloje nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn.
2.6. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino ir kilusią žalą, jos neanalizavo ir nesiaiškino jos atsiradimo aplinkybių ir dydžio pagrįstumo. Teismas bylos situacijos ir įprastos verslo praktikos kontekste neįvertino nuteistųjų teiginių dėl užsakovui kylančios pareigos atlyginti kelto išlaidas. Be to, nors byloje nustatyta, kad UAB „T“, UAB „A“, UAB „R“, UAB „K“ ir UAB „NIT“ vykdė statybos darbus UAB „NP“ objektuose, neatmestina, kad tam tikra dalis transporto priemonių persikėlimų galėjo nebūti tiesiogiai susiję su UAB „NP“ veikla.
2.7. Skundžiamame nuosprendyje, nustatant tiesioginę tyčią, turėjo būti ne tik perrašytas kaltinimas, tačiau ir apsvarstytos nuteistųjų nurodytos aplinkybės, atskleidžiančios jų tyčios turinį, ir, įvertinus visą bylos įrodymų kontekstą, patvirtintas tiesioginės tyčios atliekant kaltinime nurodytus veiksmus buvimas, tačiau to nebuvo padaryta.
2.8. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad tarp nuteistųjų ir civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos susiklostę civiliniai teisiniai santykiai turėtų būti sprendžiami pasitelkiant baudžiamosios teisės priemones.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė D. Pocienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės
3.2. Apeliacinės
3.3. Apeliacinės
3.4. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl liudytojų I. K., dirbusios Neringos savivaldybėje ir priėmusios dokumentus dėl leidimų nemokamai keltis keltu išdavimo, I. K. ir R. R., dirbusių AB „Smiltynės perkėla“, kurios gamindavo ir išduodavo leidimus nemokamai keltis keltu, parodymų, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl byloje surinktų kitų įrodymų.
3.5. Apeliacinės
3.6. Apeliacinės
3.7. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, dėl kokio pobūdžio teisinių santykių atsiradimo buvo suklastotos panaudos sutartys, darytina išvada, kad išteisintųjų veiksmai negali būti vertinami kaip nepavojingi, negalintys sukelti teisinių pasekmių. Byloje nustatyta, kad dėl E. D., T. J., R. C. ir D. K. bendros veikos buvo padaryta didelės vertės turtinė žala Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui – išvengta didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 50 727 Eur. Padarytos turtinės žalos dydis žymiai viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl pirmosios instancijos teismas ją pagrįstai įvertino kaip didelę. Pažymėtina, kad E. D., T. J., R. C. ir D. K. veika – panaudos sutarčių klastojimas – buvo būtina sąlyga tam, kad būtų galima gauti leidimus nemokamai keltis keltu. Kitu atveju šių sutarčių sudarymas neturėtų jokios prasmės. Tai pripažino ir patys išteisintieji. Būtent panaudos sutarčių pagrindu buvo išduoti leidimai nemokamai keltis keltais, pagal jas rangovė ir subrangovės buvo atleistos nuo mokesčio už kėlimąsi, todėl nurodytų asmenų veikos yra priežastiniu ryšiu susijusios su kilusia didele turtine žala. E. D., T. J., R. C. ir D. K. veikos, pasireiškusios fiktyvių panaudos sutarčių pasirašymu, buvo būtinos bendrai nusikalstamai veikai įvykdyti ir jos padariniams kilti. Tai patvirtina išankstinę tyčią pasirašyti fiktyvias panaudos sutartis ir jas panaudoti kaip apgaulės priemonę bei rodo, kad T. J., R. C., K. K., D. K. ir A. B. nusikalstamą veiką padarė bendrai su E. D..
3.8. Apeliacinės
3.9. Bylos duomenys rodo, kad nebuvo susiklosčiusi tik tokia verslo praktika, jog leidimais persikelti keltu visada pasirūpina užsakovas. Leidimais arba persikėlimo sąnaudų dengimu rūpinamasi taip, kaip būna aptarta sutartimi, tačiau šiuo atveju UAB „K“, UAB „A“, UAB „R“, UAB „NIT“ neturėjo jokių sandorių su UAB „NP“. Užsakovės UAB „NP“ rangos sutartyje su UAB „T“ nebuvo susitarta dėl kėlimosi keltu sąnaudų dengimo, t. y. kokiu būdu bus kompensuojamos UAB „T“ išlaidos, o pastarosios vadovas T. J., pasitelkdamas darbams vykdyti subrangoves UAB „K“, UAB „A“, UAB „R“ ir UAB „NIT“ bei pirkdamas iš jų prekes ar paslaugas, suvokė, kad įmonei nuostolinga mokėti persikėlimo keltu mokestį už subrangovių naudojamas ir valdomas transporto priemones, kadangi šių sąnaudų užsakovė (UAB „NP“) nebuvo numačiusi padengti. Kadangi joks kėlimosi keltu sąnaudų kompensavimo mechanizmas tarp rangovės ir subrangovių aptartas nebuvo, akivaizdu, kad rangovė susitarė su subrangovėmis, jog šios sąnaudos nebus apmokamos, o bus keliamasi naudojant nusikalstamu būdu UAB „NP“ vardu gautus neatlygintino kėlimosi keltu leidimus.
3.10. Apeliacinės
3.11. Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) Vyriausybės nustatyta tvarka programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti <…> juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų. Minėtame įstatymo straipsnyje yra nurodyti konkretūs atvejai, kai persikėlimo bilieto kaina kompensuojama, ir jame nėra nustatyta, kad persikėlimo bilieto kaina kompensuojama, jei atliekami statybos, krovinių pervežimo, kelių tvarkymo darbai, techninės pagalbos kelyje veikla. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šios įstatymo nuostatos, jokių teisinių argumentų nepateikė, nevertino visų įrodymų kartu kaip visumos, negretino jų su kita bylos medžiaga ir padarė nepagrįstą išvadą apie byloje susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, akcentuodamas ne įstatymą, kuriuo aiškiai reglamentuota, kam yra išduodami nemokami leidimai keltis keltu per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, bet panaudos sutarties, kurios pagrindu valdomos transporto priemonės, vykdymą.
3.12. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju civiliniai teisiniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Byloje nustatyta, kad, siekiant įgyti teisę nemokamai keltis keltu per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, klastojant dokumentus buvo įforminti fiktyvūs sandoriai (panaudos sutartys), sąmoningai pasirenkant neatlygintiną jų pobūdį. Civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažeistų teisių gynyba civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtų iš esmės apsunkinta dėl fiktyvių panaudos sutarčių sudarymo, t. y. dėl dokumentų suklastojimo, ir dėl to, kad būtų būtina įrodyti sutarčių fiktyvumą, aplinkybes, jog realiai transporto priemonės pagal panaudą perduotos UAB „NP“ nebuvo, jas eksploatavo ne UAB „NP“, o UAB „T“, UAB „A“, UAB „R“, UAB „K“ bei UAB „NIT“ darbuotojai, taip pat atskleisti apgaulės mechanizmą bei priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis, o tai be kriminalinės justicijos įsikišimo būtų buvę neįmanoma.
3.13. Byloje yra duomenų, kad išteisintieji K. K. ir jo vadovaujama UAB „A“, A. B. ir jo vadovaujama UAB „NIT“ yra atlyginę žalą. Ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad jie pripažino, jog, neteisėtai naudodamiesi leidimais neatlygintinai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, išvengė turtinės prievolės mokėti persikėlimo mokestį ir padarė žalą valstybės biudžetui. Tai taip pat rodo, kad, net pačiam apeliacinės instancijos teismui abejojant dėl tam tikrų bylai reikšmingų aplinkybių, nebuvo imtasi jokių įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir prieštaravimams pašalinti, o buvo apsiribota tik dalies pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų įvertinimu.
3.14. Nagrinėdami analogišku sukčiavimo mechanizmu padarytas nusikalstamas veikas kitose baudžiamosiose bylose (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00015-2018-8, Nr. 1-04-6-00013-2018-6, Nr. 1-04-6-00020-2018-4) tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino asmenų veiksmus nusikalstamais ir nuteisė dėl padaryto sukčiavimo bei dokumentų suklastojimo, o šioje baudžiamojoje byloje priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neargumentuotai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl ši baudžiamoji byla yra aktuali teismų praktikos formavimui.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. Pocienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme
5. Kasatorės teigimu, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas padarius esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, t. y. neatlikus išsamaus bylos įrodymų visumos vertinimo.
6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).
7. Patikrinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kokius nurodo kasatorė, neturi, kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.
8. Visų pirma pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kai kurie proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai – byloje surinkti ir ištirti įrodymai įvertinti netinkamai, o teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.
9. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išdėstė motyvuotas ir logiškas išvadas, kodėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl UAB „T“, UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“, UAB „R“, R. C., A. B., E. D., T. J., K. K. ir D. K. naikinama ir priimamas naujas, išteisinamasis, nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, visapusiškai įvertino bylos įrodymus (išteisintųjų ir išteisintųjų juridinių asmenų atstovų, liudytojų I. K., I. K., R. R., A. Ž., R. B., R. J., M. K., T. Š., L. Š., T. D., I. V., E. J., R. B., A. V., S. J., R. L., R. U., S. B., V. J., J. P. (P.) parodymus, apžiūros protokolus, Neringos miesto savivaldybės administracijos ir AB „Smiltynės perkėla“ pateiktus dokumentus bei kitus rašytinius įrodymus) ir jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad išteisintiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos. Teismo nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, jame nėra reikšmingų prieštaravimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kaip nurodo kasatorė, kad teismas neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir taip padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus.
10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nevertino transporto priemonių ir darbuotojų kėlimosi keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos išlaidų kompensavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų. Toks skundo argumentas nepagrįstas, nes iš nuosprendžio 40–43 punktų aiškiai matyti, kad teismas pakankamai išsamiai aptarė šiuos bylai aktualius teisės aktus, taip pat įvertino Neringos savivaldybės administracijos ir AB „Smiltynės perkėla“ darbuotojų paaiškinimus dėl jų taikymo. Kasatorė taip pat nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino liudytojų L. Š., T. D., išteisintųjų Š. Š. ir A. B. parodymų, UAB „A“ ir UAB „K“ pateiktų dokumentų, patvirtinančių, kad leidimai nemokamai keltis keltu per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją ne visais atvejais panaudoti keliantis su UAB „NP“ veikla susijusiais tikslais. Apeliacinės instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio 54 punkte išdėstyti argumentai, susiję su aptariamomis aplinkybėmis, jame, be kita ko, teisingai pažymėta ir tai, kad byloje konkrečiai nebuvo nustatyta, kokia apimtimi transporto priemonės, dėl kurių buvo sudarytos panaudos sutartys, galėjo būti naudojamos darbams, nesusijusiems su byloje aktualiais rekonstrukcijos darbais.
11. Nepagrįstas ir kasatorės argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neargumentuotai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose dar nėra suformuota. Be kita ko, kasaciniame skunde nurodomi Klaipėdos apygardos teismo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai panašaus pobūdžio bylose nelaikytini turinčiais precedento reikšmę, nes teismo sprendimą galima grįsti ne bet kokio, o tik kasacinio teismo nutartyse pateiktais teisės aiškinimais (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija)), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba bylose, iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-353/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-353/2013">2K-353/2013</a>).
Dėl BK 182 ir 300 straipsnių taikymo
12. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, o pagal šio straipsnio 2 dalį – tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
13. Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto.
14. Šiai bylai aktualus turtinės prievolės išvengimo, kaip alternatyvaus sukčiavimo požymio, aiškinimas. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-224/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-224/2008">2K-224/2008</a>, 2K-265/2011, 2K-7-304-976/2016).
15. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244/2009">2K-244/2009</a>, 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzc1LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-775/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-775/2007">2K-775/2007</a>, 2K-328/2014, 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-117-697/2017). Jeigu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didelė žala, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalą bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo.
16. Analizuodamas BK 182 ir 300 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų santykį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-45-511/2020).???
17. Byloje nustatyta, kad UAB „NP“ 2015 m. kovo 27 d. įgijo nuosavybės teisę į pastatą – valgyklą ir kitą statinį – kiemo aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini). Nusprendus šiuos statinius rekonstruoti į poilsio namus, tarp UAB „NP“ ir UAB „T“ 2015 m. balandžio 9 d. sudaryta rangos sutartis visiems būtiniems rekonstravimo darbams atlikti. Rangovė UAB „T“ darbams objekte atlikti pasitelkė kitas bendroves, tarp kurių buvo ir išteisintosios UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“ bei UAB „R“. Tiek su rangove, tiek su jos pasitelktomis bendrovėmis UAB „NP“ sudarė joms priklausančių ar kitais teisėtais pagrindais valdomų transporto priemonių, naudojamų atliekant rekonstrukcijos darbus jai priklausančiame objekte, panaudos sutartis. Po to Neringos mieste registruotą buveinę turinčios UAB „NP“ direktorius E. D. panaudos sutartis kartu su prašymais išduoti leidimus nemokamai keltis keltu į Kuršių neriją ir iš jos pateikė Neringos miesto savivaldybės administracijai, kuri šiuos duomenis perdavė AB „Smiltynės perkėla“, o ši UAB „NP“ vardu išdavė leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais rangovės ir subrangovių transporto priemonėms ir jų vairuotojams. Pasinaudojant leidimais, transporto priemonės su vairuotojais kaltinime nurodytą skaičių kartų buvo nemokamai perkeltos į Kuršių neriją ir iš jos, kur buvo atliekami UAB „NP“ priklausančio objekto rekonstrukcijos darbai.
18. Įvertinęs pirmiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad UAB „T“ ir UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“ bei UAB „R“ transporto priemonių panaudos sutartys buvo sudarytos tik tam, kad būtų įvykdyti formalūs reikalavimai leidimams gauti nemokamai keltis keltu, o faktiškai jokios transporto priemonės UAB „NP“ nebuvo perduotos. Bendrovių vadovų R. C., A. B., E. D., T. J., K. K. ir D. K. veiksmus pasirašant minėtas panaudos sutartis teismas įvertino kaip tikrų dokumentų suklastojimą, o jų pateikimą Neringos miesto savivaldybės administracijai – kaip žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, panaudojus žinomai suklastotus tikrus dokumentus apgaule UAB „T“, UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“ bei UAB „R“ naudai išvengta įvairaus dydžio turtinių prievolių. Nustatęs Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos dydžius, teismas kaltinamųjų veikas atitinkamai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 300 straipsnio 1 ir 3 dalį.
19. Apeliacinės
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, šioje byloje tinkamai BK 182 ir 300 straipsnių nuostatas taikė apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį. Vertinant abu nuosprendžius teisės taikymo aspektu, be kita ko, aktualūs Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškiantys, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie pagal savo turinį nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Išanalizavusi bylos medžiagą ir teismų sprendimų turinį, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą nuteistųjų veiksmuose pirmosios instancijos teismas nustatė tik formaliai. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nespręstas klausimas dėl civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo, nors tai nagrinėjamu atveju yra itin aktualu, kadangi kaltinimai R. C., A. B., E. D., T. J., K. K., D. K. ir jų vadovaujamiems juridiniams asmenims kildinami iš tariamų sandorių, kurių sudarymo pasekmes nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK).
21. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202/2006">2K-202/2006</a>, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).
22. Taigi, šiuo atveju, kaip ir kiekvienoje byloje, būtina nustatyti ir subjektyvųjį sukčiavimo požymį – kaltę. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. tada, kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnį, svarbu nustatyti ir apgaulės turinį – ar apgaulė naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti, ar apgaulė naudojama dėl kitokių priežasčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-112/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-112/2012">2K-7-112/2012</a>, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016).
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad išteisintieji R. C., A. B., E. D., T. J., K. K., D. K. pasirašė kaltinime nurodytas panaudos sutartis, žinodami, jog tarp šalių nėra panaudos teisinių santykių, o UAB „T“, UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“ ir UAB „R“ transporto priemonės, nurodytos panaudos sutartyse, UAB „NP“ neperduotos, padarė išvadą, kad išteisintieji suprato, jog šiose sutartyse nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, ir tai suprasdami šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pateikdami Neringos miesto savivaldybės administracijai kartu su prašymais išduoti leidimus panaudos sutarčių pagrindu valdomoms transporto priemonėms nemokamai keltis į Kuršių neriją ir iš jos. Teismas, nustatęs, kad tai lėmė Neringos miesto savivaldybės administracijos sprendimą kreiptis į AB „Smiltynės perkėla“ ir kad dėl šios priežasties prašymuose nurodytoms transporto priemonėms buvo išduoti leidimai nemokamai keltis keltais, padarė išvadą, kad išteisintieji veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veikų pavojingą pobūdį, numatė, kad atsiras BK 182 straipsnyje nurodyti padariniai, t. y. bus apgaule panaikinta prievolė mokėti mokesčius už transporto priemonių perkėlimą keltu, ir norėjo taip veikti.
24. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė R. C., A. B., E. D., T. J., K. K., D. K. tyčios turinį ir apie BK 182 straipsnio 1, 2 dalies požymius jų veiksmuose sprendė formaliai, apsiribojęs tik objektyviųjų inkriminuotų veikų požymių konstatavimu. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad UAB „T“, kaip rangovė, pasitelkė UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“ ir UAB „R“ atlikti statybos darbus UAB „NP“ priklausančiame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi tarp užsakovės UAB „NP“ ir rangovės bei jos pasitelktų statyboms darbams vykdyti bendrovių susiklostė visų pirma ne tyčine apgaule pagrįsti baudžiamieji teisiniai santykiai, o rašytinėmis sutartimis apibrėžti statybos rangos teisiniai santykiai. Viso bylos proceso metu išteisintieji bendrovių vadovai nuosekliai tvirtino manę, kad šių teisinių santykių pagrindu bendrovės turi teisę į Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatytą kompensaciją kėlimosi keltais į (iš) Kuršių neriją išlaidoms, susijusioms su vykimu į UAB „NP“ priklausantį objektą ir iš jo. Tokia išteisintųjų pozicija, tai, kad jie neveikė tyčia naudodami apgaulę, o veikė kaip ūkio subjektas, siekiantis susimažinti vykdomos veiklos kaštus savaip išsiaiškinę ir supratę kompensacijos gavimo galimybę, ir ją patvirtinantys bylos duomenys pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo tinkamai patikrinti ir įvertinti. Iš bylos duomenų matyti, kad statybos darbų rangos sutartis tarp užsakovės UAB „NP“ ir UAB „T“ buvo sudaryta 2015 m. balandžio 9 d. Vėliau, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. vasario 5 d., UAB „NP“ su rangove ir jos pasitelktomis statybos darbams vykdyti bendrovėmis sudarė šioms priklausančių ar kitais teisėtais pagrindais valdomų transporto priemonių, naudojamų atliekant statybos darbus UAB „NP“ priklausančiame objekte, panaudos sutartis, pagal kurias transporto priemonės perduotos UAB „NP“ neatlygintinai naudotis ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 30 d. Šių panaudos sutarčių pagrindu UAB „NP“ buvo išduoti leidimai jose nurodytoms transporto priemonėms nemokamai keltis keltais į Kuršių neriją ir iš jos. 2017 m. lapkričio 29 d. pasirašytas objekto statybos užbaigimo aktas. Taigi panaudos sutartyse nurodytas transporto priemonių perdavimo neatlygintinai naudotis laikotarpis iš esmės sutampa su statybos darbų atlikimo UAB „NP“ priklausančiame objekte laikotarpiu ir patvirtina išteisintųjų siekį gauti leidimus nemokamai keltis keltu bei jais naudotis tik šių darbų atlikimo laikotarpiu. Aptartos aplinkybės rodo, kad išteisintieji nesiekė nusikalstamai neteisėtai praturtėti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sąskaita, jų tikslas buvo pasinaudoti, jų manymu, jiems priklausančia kėlimosi keltais į Kuršių Neriją ir iš jos, vykstant į UAB „NP“ priklausantį statybos objektą, išlaidų kompensacija.
25. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad būdami bendrovių vadovai R. C., A. B., E. D., T. J., K. K. ir D. K. pagal savo einamas pareigas ir darbo pobūdį turėjo išmanyti sutarčių formai ir turiniui keliamus reikalavimus, todėl surašydami transporto priemonių panaudos sutartis jie suprato arba galėjo suprasti iš jų kylančias pasekmes. Panaudos sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad UAB „T“, UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“ bei UAB „R“ transporto priemonės UAB „NP“ perduodamos neatlygintinai, nors byloje nustatyta, kad realiai šios transporto priemonės UAB „NP“ perduotos nebuvo, jomis bendrovei buvo teikiamos mokamos paslaugos. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, kad bendrovės tarp jų susiklosčiusiems teisiniams santykiams įforminti pasirinko netinkamą sutarčių formą, savaime nereiškia išteisintųjų tyčios sukčiauti bei prieš Neringos miesto savivaldybės administracijos darbuotojus panaudoti esminę apgaulę. Iš išteisintųjų E. D. ir T. J. parodymų matyti, kad dėl galimybės gauti leidimus nemokamai keltis keltu jie kreipėsi į Neringos miesto savivaldybės administraciją, pastarosios darbuotojai paaiškino, kad yra galimybė sudaryti UAB „NP“ veikloje naudojamų transporto priemonių panaudos sutartis, ir būtent šia galimybe jie nusprendė pasinaudoti. Todėl nagrinėjamų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju teisę naudotis kompensacija sukuria ne formalios sutartys, o įstatyme nustatytų sąlygų visuma – juridinio asmens veikla ir tikslai. Kaip jau buvo minėta, šalių pasirinkta netinkama sutarties forma savaime negali suponuoti išvados, kad tokiais veiksmais buvo siekiama sukčiauti. Tuo atveju, jeigu bendrovės būtų pasirinkusios byloje nustatytus jų teisinius santykius tinkamai apibūdinančią sutarties formą, pavyzdžiui, CK 6.512 straipsnyje nurodytą transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį, pagal kurią nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, teisė bendrovėms pasinaudoti kompensacija būtų išlikusi.
26. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas išteisintųjų padarytose veikose pagrįstai nenustatė subjektyviojo nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, požymio – kaltės (tiesioginės tyčios).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai formaliai konstatavo, jog UAB „T“, UAB „A“, UAB „R“, UAB „K“ ir UAB „NIT“ vadovai R. C., A. B., T. J., K. K. ir D. K. sukčiavo savo vadovaujamų bendrovių naudai. Byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad pagal susiklosčiusią verslo praktiką leidimus persikelti keltu parūpina užsakovas (nagrinėjamu atveju – UAB „NP“). Taigi, jei bendrovės už savo lėšas būtų įsigijusios leidimus, šias išlaidas turėtų atlyginti užsakovas. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, pasinaudojus UAB „NP“ išduotais leidimais ir nemokamai perkėlus UAB „T“, UAB „A“, UAB „R“, UAB „K“ ir UAB „NIT“ priklausančias transporto priemones, naudojamas UAB „NP“ veikloje, būtent šiai bendrovei nereikėjo atlyginti perkėlimo išlaidų, tai yra ji galimai gavo turtinės naudos. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „NP“ nėra įtrauka į šią bylą, tokiu būdu apsunkinant išteisintųjų galimybes tinkamai gintis nuo jiems pareikšto kaltinimo.
28. Be kita ko, nagrinėjamoje byloje aktualus civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013). Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
29. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.).
30. Vertinant pirmiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, laikytina pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir UAB „T“, UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“ bei UAB „R“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o išteisintųjų veiksmai neperaugo į baudžiamąją atsakomybę užtraukiančias veikas. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl kompensacijų gavimo sąžiningumo, teisėtumo akivaizdžiai spręstinas prioritetą suteikiant civilinės teisės normoms, nes tokio pobūdžio iš susitarimų ir atskirų juridinių asmenų atstovų veiksmų kildinamas ginčas negali būti sprendžiamas taikant pirmiausiai baudžiamąją atsakomybę dar ir dėl to, nes šios atsakomybės tikslai nėra kompensaciniai, jie skirti pirmiausiai pritaikyti baudžiamojo įstatymo nustatytas sankcijas ir kitas baudžiamosios atsakomybės formas už ne bet kokias, o pavojingas visuomenei veikas.
31. Civiliniai teisiniai santykiai šioje byloje yra kilę iš atlygintinos perkėlimo keltu paslaugos teikimo, todėl laikytini prievoliniais skolininko ir kreditoriaus teisiniais santykiais. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Perkėlimo keltu paslauga yra mokėjimo prievolė – AB „Smiltynės perkėla“, perkėlusi keltu UAB „T“, UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“ bei UAB „R“ transporto priemones, kaip kreditorė įgijo teisę reikalauti iš bendrovių, kaip skolininkių, kad jos sumokėtų už suteiktą paslaugą. Tačiau tam tikrais atvejais prievolę už skolininką gali įvykdyti trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnio 1 dalis, 6.257 straipsnis). Šiuo atveju, vadovaudamasis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 5 punktu, pagal kurį programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti juridiniams asmenims, turintiems Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų, prievolę atlyginti AB „Smiltynės perkėla“ turėtas transporto priemonių perkėlimo sąnaudas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų įvykdė trečiasis asmuo – Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šiai institucijai, kaip trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Civiline ieškove pripažinta Lietuvos automobilių kelių direkcija šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame teigiama, kad UAB „T“, UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“ transporto priemonių perkėlimo kompensavimas valstybės biudžeto lėšomis buvo negalimas dėl išteisintųjų neteisėtų veiksmų, ir prašoma atlyginti tokiais veiksmais padarytą turtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta situacija atitinka visus pagrindinius civilinio ginčo bruožus – siekiama galbūt padarytos žalos atlyginimo už galbūt neteisėtą pasinaudojimą įstatyme įtvirtinta lengvata. Kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju dėl išteisintųjų veiksmų civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos galbūt pažeistų teisių gynyba civiline tvarka būtų iš esmės apsunkinta. Byloje nenustatyta, kad kuris nors iš išteisintųjų būtų tyčia sudaręs situaciją, neleidžiančią civiliniam ieškovui civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistų teisių, ar kad toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomas. Transporto priemonių perdavimo (neperdavimo) faktas, tikrieji šalių ir trečiųjų asmenų santykiai gali būti įrodyti (paneigti) įprastomis civiliniame procese įrodinėjimo priemonėmis. Iš panaudos sutarčių galima nustatyti tiek jų šalis, tiek konkrečias transporto priemones, dėl kurių neatlygintino naudojimo buvo susitarta ir dėl kurių išduoti leidimai nemokamai keltis keltais į Kuršių neriją ir iš jos, AB „Smiltynės perkėla“ pateiktose išklotinėse užfiksuoti visi šių transporto priemonių nemokami persikėlimai keltais, kuriuos galima palyginti su byloje esančiais duomenimis apie UAB „NP“ objekte, (duomenys neskelbtini), konkrečiomis dienomis atliktus statybos darbus. Pažymėtina, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neneigia ir patys išteisintieji, o kai kurie iš jų – K. K. ir jo vadovaujama UAB „A“, A. B. ir jo vadovaujama UAB „NIT“ – jau yra savanoriškai visiškai ar iš dalies atlyginę turtinę žalą civilinei ieškovei.
32. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad išteisintieji R. C., A. B., T. J., K. K., D. K. bei juridiniai asmenys – jų vadovaujamos bendrovės, ir išteisintasis E. D. nepadarė jiems inkriminuotų veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
33. BK 300 straipsniu saugoma valdymo tvarka, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrinama teisinga dokumentų apyvarta. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, nustatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-424-696/2016).
34. Apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-559/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-559/2011">2K-559/2011</a>, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016).
35. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas R. C., A. B., E. D., T. J., K. K. ir D. K. veiksmus pasirašant UAB „T“, UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“ ir UAB „R“ transporto priemonių panaudos sutartis įvertino kaip tikrų dokumentų suklastojimą, o jų pateikimą Neringos miesto savivaldybės administracijai – kaip žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą. Panaudos sutartyse nurodyta, jog UAB „T“, UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“ bei UAB „R“ transporto priemonės UAB „NP“ perduodamos neatlygintinai, nors byloje nustatyta, kad realiai šios transporto priemonės UAB „NP“ nebuvo perduotos, jomis bendrovei buvo teikiamos mokamos paslaugos.
36. Dokumento suklastojimas ir (ar) disponavimas suklastotu dokumentu yra tiesiogine tyčia padaromos veikos – kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-608/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-608/2010">2K-608/2010</a>, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-590/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-590/2014">2K-590/2014</a>).
37. Nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad išteisintieji neturėjo tikslo suklastoti dokumentus ir juos panaudoti bei nesiekė teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulės, o kaltinime nurodytas transporto priemonių panaudos sutartis pasirašė ir jas pateikė Neringos miesto savivaldybės administracijai būdami įsitikinę, kad jų vadovaujamoms bendrovėms priklauso kėlimosi keltu į Kuršių neriją ir iš jos, vykstant į UAB „NP“ objektą, kuriame UAB „T“, UAB „A“, UAB „K“, UAB „NIT“ ir UAB „R“ atliko statybos darbus, kompensacija, pasikonsultavę su Neringos miesto savivaldybės administracijos darbuotojais. Tiesioginės tyčios nebuvimą išteisintųjų veikose rodo ir tai, kad jie turėjo galimybę pasirinkti tinkamai jų teisinius santykius atitinkančias teisines formas, kurios būtų leidusios ne tik faktiškai, bet ir formaliai, teisiškai pretenduoti į kėlimosi keltu išlaidų kompensaciją, todėl sudarius panaudos sutartis ir jas pateikus teisiškai reikšmingus sprendimus priimančiai institucijai nebuvo pasikėsinta į baudžiamojo įstatymo saugomą dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą, tikros informacijos ir ja paremtų teisingų sprendimų priėmimą.
38. Taip pat sutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos padarymo. Pirmosios instancijos teismas šiame baudžiamajame įstatyme nurodytą didelės žalos padarymo požymį tapatino su didelės vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), turtinės žalos valstybės biudžetui padarymu sukčiaujant. Tačiau didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui ir negali būti preziumuojamas, jis turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390/2010">2K-390/2010</a>, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018, 2K-104-1073/2020).
39. Dėl to darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, R. C., A. B., T. J., K. K. ir D. K., jų vadovaujamos bendrovės bei E. D. veikose nenustatęs visų būtinųjų BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų požymių ir dėl šių veikų juos išteisinęs, priešingai nei teigia kasatorė, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Dalios Pocienės kasacinį skundą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Sigita Jokimaitė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
