Dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo

Nr. DOK-368

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06850-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. sausio 19 d. paduotu atsakovės D. R. D. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei D. R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo ir atsakovės D. R. D. priešieškinį ieškovui D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde pažymima, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 1 dalies, CK 3.127 straipsnio 3 dalies, CK 3.118 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimo nuo lygių dalių principą, turto natūra padalijimą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas, esant pareikštam reikalavimui nukrypti nuo lygių dalių principo išmokant kompensaciją, privalėjo įvertinti ir nustatyti, kokia atsakovės asmeninio turto dalis yra bendrame turte, t. y. turėjo įvertinti rašytinius įrodymus ir pasisakyti, kokia atitinkamai dalis ieškovui turėtų būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas, kad nepateikta įrodymų, kur tiksliai buvo panaudotos lėšos už parduotą atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir nėra galimybės jų tiksliai apskaičiuoti, bei kad turto įsigijimo metu šalys turėjo pakankamai bendrų lėšų turtui įsigyti, pažeidė šalių rungimosi, lygiateisiškumo, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles (CPK 12, 17, 177, 178, 180 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 183, 185, 187 straipsniai). Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalį. Teismai atsakovei nepriteisė nei didesnės turto dalies, nei kompensacijos už jos panaudotas asmenines lėšas ginčo turtui įsigyti, kas prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513/2007">3K-3-513/2007</a>). Teismai neargumentavo, kodėl ginčo nekilnojamasis turtas priskirtinas šalims lygiomis dalimis ir padalinamas natūra, kodėl buvo neatsižvelgta į aplinkybes dėl asmeninių atsakovės lėšų panaudojimo. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad teismai netinkamai parinko nekilnojamojo turto padalijimo būdą, pažeidė įstatymų nuostatas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė jame nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams kasaciniame skunde nurodomu klausimu priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir nesprendžiami klausimai atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jį atidėti (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovei D. R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 200 (dviejų šimtų) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas