Civilinė byla Nr. 3K-3-329-687/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14296-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.2; 3.1.10.7; 3.1.12.12.3.1; 3.3.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo ir pagal ieškovės N. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. M. R. A. E., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą pagrindus ir atskirojo skundo padavimo terminą bei šio termino atnaujinimą, taip pat teismo nutarčių įteikimą ieškovei, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė, Nyderlandų Karalystės pilietė, šiuo metu gyvenanti Lietuvoje, kreipėsi į teismą prašydama šalių santuoką, sudarytą 2006 m. rugpjūčio 29 d. Egipto Arabų Respublikoje, nutraukti dėl atsakovo, Egipto Arabų Respublikos piliečio, kaltės, nustatyti šalių vaikų, Nyderlandų Karalystės piliečių, gyvenamąją vietą ir išspręsti visus kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus.
3. Remiantis Lietuvos Respublikos ambasados Egipto Arabų Respublikoje duomenimis, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti, tačiau atsakovas per teismo nustatytą 30 dienų terminą atsiliepimo byloje nepateikė, nepaskyrė atstovo byloje, taip pat įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję dokumentai.
4. Ieškovė nurodė, kad ji yra gimusi Lietuvoje, čia gyvena jos tėvai, nuo 2014 m. ji su mažamečiais vaikais gyvena Lietuvoje, čia vaikai lanko ugdymo įstaigas, o ieškovė studijuoja universitete.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 784 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos teismai yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nors nurodytoje procesinėje normoje nėra imperatyvo, kad Lietuvos Respublikoje nuolatinę gyvenamąją vietą turėtų abu sutuoktiniai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsniu, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė Lietuvos Respubliką laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta.
6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo nurodydamas, kad ieškovė savo interesus sieja su Lietuva, todėl aplinkybė, kad leidimai laikinai gyventi tiek ieškovei, tiek vaikams išduoti tik iki 2020 m. balandžio 7 d., nepaneigia ieškovės ketinimų gyventi Lietuvoje.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė vaikų A. A. M. R. A. E., gimusios duomenys neskelbtini, ir A. A. M. R. E., gimusio duomenys neskelbtini, laikinąją gyvenamąją vietą su motina N. S., laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką bei draudimą jam be teismo leidimo išsivežti vaikus iš Lietuvos Respublikos.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje įpareigojo ieškovę pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad šalių santuoka yra pripažinta galiojančia Lietuvoje. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą santuokos registruojamos (sudaromos) civilinės metrikacijos įstaigose, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose. Santuoka registruojama sudarant santuokos sudarymo įrašą. Bažnyčioje ar užsienio valstybėse įregistruotos santuokos įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvoje, sudarant santuokos sudarymo įrašą. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame dokumente, patvirtinančiame santuokos įregistravimą, nurodyta data. Ieškovės ir atsakovo Egipto Arabų Respublikoje sudarytos santuokos įtraukimas į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje reikštų, kad šalių santuoka yra pripažinta galiojančia Lietuvoje. Neturint registruotų duomenų apie šalių santuoką, į apskaitą negalės būti įtrauktas ir santuokos nutraukimas.
9. Ieškovė pateikė į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. birželio 16 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai neįtvirtina galimybės įtraukti į apskaitą Lietuvoje užsienio valstybių piliečių sudarytą santuoką užsienio valstybėje. VĮ Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, N. S. yra ištekėjusi, santuoka įregistruota 2006 m. rugpjūčio 29 d., sutuoktinis – A. M. E.. Nyderlandų Karalystės 2018 m. liepos 3 d. išduotoje pažymoje nurodyta, kad N. S. civilinis statusas 2006 m. gegužės 2 d. buvo „netekėjusi“, o ieškovės ir atsakovo santuoka nėra įtraukta į Hagos savivaldybės civilinį registrą.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi dėl teisėjos ligos buvo atidėtas teismo posėdis nenustatant kitos posėdžio datos. 2018 m. lapkričio 13 d. buvo pakeista bylą nagrinėjanti teisėja.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovės N. S. ieškinio atsakovui A. M. R. A. E. dalį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų (t. y. dėl turto padalijimo, tolesnio įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, šalių tarpusavio išlaikymo bei pavardžių po santuokos nutraukimo) paliko nenagrinėtą.
12. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju ieškovė siekia nutraukti šalių santuoką, sudarytą Egipto Arabų Respublikoje, teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą Lietuvoje su prašymu įtraukti į apskaitą Egipto Arabų Respublikoje sudarytą šalių santuoką ir pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad šalių santuoka yra pripažinta galiojančia Lietuvoje. Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi faktiškai buvo nustatyti 2017 m. sausio 16 d. priimto nagrinėti ieškinio trūkumai bei ieškovė įpareigota iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio šiuos trūkumus pašalinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė netikslinga pakartotinai nustatyti ieškovei analogišką trūkumą, kuris nebuvo pašalintas.
13. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog šalių sudaryta santuoka pripažinta galiojančia Lietuvoje, teismas ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų paliko nenagrinėtą, o ieškinio dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo skyrė nagrinėti teismo posėdyje, pasiūlydamas šalims pateikti atnaujintą informaciją, galinčią turėti reikšmės sprendžiant vaikų gerovės klausimus.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties nurodydamas, kad 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovės atstovei per elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties kopija, vadinasi, procesinio dokumento įteikimo ieškovei diena laikytina 2018 m. gruodžio 12 d. ir terminas atskirajam skundui paduoti ieškovei pasibaigė 2018 m. gruodžio 19 d. įskaitytinai. Ieškovė, atstovaujama profesionalios teisininkės, atskirąjį skundą padavė 2019 m. sausio 3 d., gerokai praleidusi įstatymo nustatytą terminą šiam dokumentui pateikti, termino atnaujinti neprašė, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, todėl jos atskirąjį skundą atsisakyta priimti.
15. 2019 m. sausio 14 d. ieškovė pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti, nurodydama, kad skundžiamą 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį ji gavo tik 2018 m. gruodžio 28 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teisme susipažino su civilinės bylos medžiaga. Kadangi nagrinėjama byla nėra elektroninė, tokiose bylose dokumentai turėtų būti siunčiami arba tiesiogiai suinteresuotam asmeniui, arba keliami į elektroninę sistemą apie tai informavus advokatą.
16. 2019 m. sausio 15 d. ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties peržiūrėjimo.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pateikė du vienas kitam prieštaraujančius procesinius dokumentus, t. y. atskirąjį skundą, kuriame nesutinkama su skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartyje išdėstyta pozicija dėl termino atskirajam skundui paduoti praleidimo, ir prašymą, kuriame sutinkama su skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas ir prašoma šį terminą atnaujinti, 2019 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti patikslinant savo reikalavimą, pasirinktą savo galimai pažeistų teisių gynybos būdą.
18. Ieškovė 2019 m. sausio 23 d. pareiškimu atsisakė reikalavimo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
19. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, jog ieškovės atstovė yra LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paslaugų gavėja, t. y. LITEKO VEP posistemyje yra aktyvavusi paskyrą, o duomenų, kad minėta paskyra būtų neaktyvi, byloje nėra. Taigi nustatęs, kad ieškovės atstovė, aktyvuodama LITEKO VEP paskyrą, sutiko visus procesinius dokumentus gauti savo paskyroje, ir nesant duomenų, kad ieškovės atstovės LITEKO VEP paskyra būtų buvusi neaktyvi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinius dokumentus siuntė ieškovės atstovei per LITEKO VEP posistemį. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia ieškovė, neturėjo pareigos ieškovės atstovės informuoti apie procesinių dokumentų išsiuntimą taip pat ir siųsdamas atstovei atskirą elektroninį laišką į nurodytą elektroninį paštą, nes per LITEKO VEP posistemį išsiuntus dokumentus paslaugų gavėjas per elektroninių paslaugų portalą apie tai informuojamas jo paties pasirinktu būdu, t. y. elektroniniu pranešimu nurodytu elektroniniu paštu arba SMS žinute.
21. Teismas nurodė, kad nors byla nėra elektroninė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis buvo pasirašyta teisėjos elektroniniu parašu, dėl ko, akivaizdu, ieškovei bei jos atstovei nebuvo jokių kliūčių susipažinti su šia nutartimi ir jos turiniu. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovė atskirąjį skundą 2019 m. sausio 3 d. pateikė praleidusi terminą šiam dokumentui pateikti ir nepateikė prašymo šį terminą atnaujinti. Dėl to pagrįstai buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs 2019 m. kovo 6 d. gautą ieškovės prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties pateikti, 2019 m. kovo 14 d. nutartimi prašymo netenkino, nurodydamas, kad jame nurodomos aplinkybės ir motyvai jau buvo nurodyti 2019 m. sausio 15 d. pateiktame atskirajame skunde, kuris išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo – Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartyje nurodė, kad ieškovė atskirąjį skundą pateikė praleidusi terminą nesant tam pagrįstų priežasčių.
23. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
24. Teismas nurodė, kad atskirasis skundas iš esmės grindžiamas dviejomis grupėmis argumentų: 1) ieškovė nebuvo laiku informuota apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį; 2) egzistuoja objektyvios priežastys, kurios pateisina praleistą terminą, t. y. nutartis priimta prieššventiniu laikotarpiu, ieškovė vyko į užsienį ir dėl to ji negalėjo aktyviai domėtis bylos eiga.
25. Vertindamas pirmuosius argumentus teismas nurodė, kad dėl jų jau buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje, kuri turi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią. Nors ieškovė kartu su 2019 m. kovo 6 d. prašymu atnaujinti terminą apylinkės teismui teikė papildomus įrodymus, susijusius su ieškovės advokatės mobiliojo ryšio telefono žinučių išklotine, tačiau tokie įrodymai iš esmės negali būti vertinami dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties res judicata galios.
26. Pasisakydamas dėl antrosios grupės argumentų teismas nurodė, kad ieškovė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti pateikė 2019 m. kovo 6 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo skųstinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo. Aplinkybės, susijusios su dideliu ieškovės užimtumu, prieššventiniu laikotarpiu, negali būti laikomos objektyviomis priežastimis, kurios pateisintų atskirojo skundo nepateikimą per įstatymo nustatytą terminą. Be to, ieškovė turi pareigą domėtis bylos eiga ir prieššventiniu laikotarpiu, byloje jai atstovauja profesionali teisininkė, kuriai apie priimtą nutartį buvo pranešta tinkamai.
III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai
27. Pirmu kasaciniu skundu ieškovė N. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nagrinėti kasacinį skundą nepranešus atsakovui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškovės atskirąjį skundą, apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą. Ieškovei nebuvo pranešta nei apie teismo sudėties pasikeitimą, nei apie procesinių veiksmų laiką ir vietą tokia tvarka, kokia yra įtvirtinta CPK 133 straipsnyje. Šiais pažeidimais buvo apribota ieškovės teisė pareikšti nuomonę dėl naujos teismo sudėties, nesutikti dėl bylos nenagrinėjimo nuo pat pradžių, pateikti paaiškinimus ir t. t. Todėl teismo nutartys, priimtos nepranešus šalims apie teismo sudėties pasikeitimą ir bylos nepradėjus nagrinėti nuo pat pradžių, vertintinos kaip nutartys, priimtos ne to teisėjo, kuris nagrinėjo bylą, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
27.2. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas šališkas, neįvykdė procesinės pareigos patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo neobjektyviai. Pirmosios instancijos teismo teisėja turėjo suinteresuotumą nenagrinėti šios bylos, o apeliacinės instancijos teismas vengė priimti priešingą sprendimą. Ieškovė reiškė nušalinimus teisėjams, tačiau jie nebuvo nušalinti.
27.3. Teismai neteisingai nustatė termino atskirajam skundui paduoti pradžią. Visų pirma, pasikeitus teismo sudėčiai ir nepradėjus bylos nagrinėti nuo pat pradžių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. priėmė skundžiamą nutartį ir įkėlė ją į teismo elektroninę sistemą, ieškovės advokatės paskyrą. Apie tai nei elektroniniu paštu, nei trumpąja žinute teismas atstovės neinformavo, tačiau nuo tos dienos, t. y. 2018 m. gruodžio 12 d., pradėjo skaičiuoti terminą atskirajam skundui paduoti. Tačiau nei ieškovė, nei jos atstovė nebuvo ir nėra pateikusios sutikimo (prašymo) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Ieškovė apie skundžiamą nutartį sužinojo tik 2018 m. gruodžio 28 d. susipažindama su bylos medžiaga.
28. Antru kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nagrinėti kasacinį skundą nepranešus atsakovui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Teismai, pažeisdami CPK 74, 133, 1751, 335 straipsnių, Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 22 punkto nuostatas, nepranešdami apie teismo sudėties pasikeitimą, atliekamų procesinių veiksmų laiką ir vietą, neteisingai nustatė termino atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties paduoti pradžią. Minėta nutartis ieškovei buvo tinkamai įteikta 2018 m. gruodžio 28 d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas terminas atskirajam skundui paduoti.
28.2. Teismai, spręsdami dėl termino atskirajam skundui paduoti pradžios skaičiavimo ir šio termino atnaujinimo, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad iki tol, t. y. iki 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties įteikimo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, visi procesiniai dokumentai teismo ieškovei buvo siunčiami paštu jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Taip buvo pažeistos CPK 42 straipsnio, 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos.
28.3. Teismai pažeidė CPK 16 straipsnio 2 dalį, 329 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes, pasikeitus bylą nagrinėjančių teisėjų sudėčiai, byla pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama nuo pradžių. O tai sudaro absoliutų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą.
28.4. Teismai, neatnaujindami ieškovei termino atskirajam skundui dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties paduoti, kai šis terminas buvo praleistas dėl paties pirmosios instancijos teismo pažeidžiančių proceso teisės normas veiksmų, netinkamai taikė CPK 78 straipsnio 1 dalį, 1751 straipsnio 9 dalį, 307 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368-687/2018">3K-3-368-687/2018</a>; 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgxLTIxOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-181-219/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-181-219/2019">e3K-3-181-219/2019</a>).
28.5. Skundžiamos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartys, pažeidžiant CPK 6, 21 straipsnius, priimtos šališko teismo, t. y. teisėjų, kurios susijusios artimais darbo santykiais ir, tikėtina, yra suinteresuotos nenagrinėti reikalavimo dėl užsieniečių santuokos, sudarytos užsienyje, nutraukimo, kad išvengtų sprendimo priėmimo sudėtingoje byloje su užsienio elementu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMtNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353-701/2017">3K-3-353-701/2017</a>).
29. Atsiliepimai į ieškovės kasacinius skundus nebuvo pateikti. Ieškovės teigimu, atsakovas į teismo posėdžius per trejus metus nė karto nėra atvykęs ir procesinių dokumentų apskritai nėra teikęs. Jis taip pat nėra paskyręs nei atstovo byloje, nei įgalioto asmens, kuriam būtų teikiami procesiniai dokumentai. Atsižvelgiant į tai, prašoma kasacinius skundus nagrinėti nepranešus atsakovui.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą bylos šalims, aiškinimo ir taikymo
30. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą.
31. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Be to, remiantis CPK 17 straipsniu, šalių procesinės teisės yra lygios.
32. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQyLTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-342-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-342-313/2018">e3K-3-342-313/2018</a>, 21 punktas).
33. Dėl šios priežasties CPK I dalies 11 skyriaus antrajame skirsnyje yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, ji yra imperatyvi. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais.
34. CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas išsprendžia rezoliucija rašytinio proceso tvarka.
35. CPK 121 straipsnis nustato byloje dalyvaujantiems asmens pareigą nedelsiant pranešti apie dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą ir šios pareigos nevykdymo teisinius padarinius.
36. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
37. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.
38. Pagal CPK 127 straipsnį, procesinius dokumentus galima pasirašytinai įteikti adresatui teisme.
39. CPK 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
40. Procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
41. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus.
42. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
43. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
44. Remiantis Aprašo 23 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Jei adresatas privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį, kad jis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą, ir nustato ne trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų terminą paskyrai aktyvuoti. Suėjus teismo nustatytam terminui atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į proceso dalyvio LITEKO VEP posistemio paskyrą ir šie procesiniai dokumentai laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka.
45. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.
46. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35).
47. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).
48. Šios nutarties 33–44 punktuose nurodytos procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančios nuostatos reiškia, kad tuo atveju, jeigu šaliai byloje atstovauja atstovas (advokatas), procesiniai dokumentai siunčiami tik atstovui (advokatui), nebent yra atskiras šalies prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo asmeniškai šaliai ir teismas tokį prašymą tenkino, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių įteikimas atstovui (advokatui) būtų operatyvesnis. Advokatas yra proceso dalyvis, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra. Jeigu jo paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį (advokatą), kad šis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą per teismo nustatytą terminą. Šiam terminui suėjus procesiniai dokumentai išsiunčiami į proceso dalyvio (advokato) LITEKO VEP posistemio paskyrą ir jie laikomi tinkamai įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka.
49. Nagrinėjamu atveju ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išsiuntęs 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį, kuria dalis ieškinio palikta nenagrinėta, elektroninių ryšių priemonėmis į jos advokatės LITEKO VEP posistemio paskyrą, pažeidė minėtas procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei šioje byloje nuo pat teisminio proceso pradžios atstovauja advokatė, su kuria sudaryta atstovavimo sutartis. Advokatės LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Advokatė, minėta, yra proceso dalyvė, kuriai įstatymo imperatyviai nustatyta, kad jai procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Preziumuojama, kad advokatei šis teisinis reguliavimas yra žinomas. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, privalėjo ieškovei skirtus procesinius dokumentus, tarp jų ir 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį, siųsti elektroninių ryšių priemonėmis į ieškovės advokatės LITEKO VEP posistemio paskyrą. O tai padaręs, priešingai negu nurodoma kasaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė.
51. Be to, remiantis Aprašo 22 punktu, apie procesinių dokumentų išsiuntimą nurodytu būdu proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Tai posistemis daro automatiškai. Teismas, esant proceso dalyvio aktyvuotai LITEKO VEP posistemio paskyrai, priešingai negu teigia ieškovė, neprivalo siųsti papildomų pranešimų proceso dalyviui apie procesinių dokumentų įteikimą nurodytu būdu.
52. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kokia procesinių dokumentų įteikimo praktika susiklostė nagrinėjamoje byloje: nuo pat bylos pradžios 2016 metais procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotu paštu tiek asmeniškai ieškovei, jos nurodytais adresais, kurie nagrinėjant bylą keitėsi, tiek jos atstovei (advokatei), arba būdavo įteikiami ieškovei ir jos atstovei tiesiogiai teisme per teismo posėdį (jam pasibaigus). Iki 2018 m. gruodžio mėnesio elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai nei ieškovei, nei jos atstovei siunčiami nebuvo. Pažymėtina, kad registruotu paštu siunčiami procesiniai dokumentai buvo įteikiami tik ieškovės advokatei. O ieškovei registruotu paštu įvairiais jos nurodytais adresais siųsti dokumentai grįždavo teismui neįteikti su žyma, kad nebuvo atsiimti pašte. Taigi byloje susiklostė tokia situacija, kad ieškovei adresuoti procesiniai dokumentai buvo įteikiami per jos atstovę, atstovei dokumentus siunčiant registruotu paštu. Iki pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties siuntimo (įteikimo) tinkamumo klausimo iškėlimo ieškovė nereiškė teismui prašymų dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo pakeitimo ir (ar) taikomo įteikimo būdo tinkamumo. Taigi darytina išvada, kad toks įteikimo būdas – registruotu paštu per atstovę – ieškovei tiko ir per bylinėjimosi teisme laiką nuo ieškinio pareiškimo 2016 m. balandžio 22 d. jai galėjo susiklostyti teisėtas lūkestis teismo siunčiamus dokumentus gauti nurodytu būdu.
53. Šis procesinių dokumentų įteikimo ieškovei (jos atstovei) aspektas yra svarbus, sprendžiant dėl ieškovės teisės į tinkamą teisminę gynybą, be kita ko, teisės į apeliaciją. Apie tai teisėjų kolegija plačiau pasisakys šioje nutartyje.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių terminą atskirajam skundui paduoti, ir jo skaičiavimo pradžią
54. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
55. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368-687/2018">3K-3-368-687/2018</a>, 102 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
56. Remiantis CPK 73 straipsnio 3 dalimi, metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenustatyta ko kita.
57. Pagal 7CPK 4 straipsnį, reglamentuojantį procesinių terminų pabaigą, procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (6 dalis); jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu (7 dalis).
58. Nagrinėjamu atveju ieškovė kasaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartyje ir apeliacinės instancijos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartyje padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškovė praleido terminą atskirajam skundui dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties paduoti. Ieškovė teigia, kad 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis jai buvo tinkamai įteikta tik 2018 m. gruodžio 28 d. teisme susipažįstant su byla, taigi nuo šios datos skaičiuotinas terminas atskirajam skundui paduoti. Todėl ji, atskirąjį skundą dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties padavusi 2019 m. sausio 3 d., minėto termino nepraleido.
59. Šios nutarties 50 punkte konstatuota, kad ieškovei pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis į jos advokatės LITEKO VEP posistemio paskyrą (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 1751 straipsnio 9 dalis). Toks minėtos nutarties išsiuntimas ir įteikimas ieškovei pripažįstamas tinkamu.
60. CPK 1751 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
61. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį ieškovės atstovei elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė 2018 m. gruodžio 11 d. Taigi laikytina, kad ši nutartis ieškovės atstovei, kartu ir pačiai ieškovei, buvo tinkamai įteikta 2018 m. gruodžio 12 d. Nuo šios datos prasideda termino atskirajam skundui paduoti dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties skaičiavimo pradžia. Taigi terminas atskirajam skundui paduoti pasibaigė 2018 m. gruodžio 19 d. imtinai. Dėl šios priežasties ieškovė, atskirąjį skundą padavusi 2019 m. sausio 3 d., minėtą terminą praleido, tą pagrįstai konstatavo teismai skundžiamose 2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. vasario 21 d. nutartyse. Kadangi ieškovė neprašė atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti, jos atskirasis skundas pagrįstai buvo atsisakytas priimti minėtomis skundžiamomis nutartimis.
62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, net įvertinus šios nutarties 52 punkte nustatytą susiklosčiusią procesinių dokumentų įteikimo praktiką, nėra teisinio pagrindo sutikti su tuo, kad ieškovei 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis tinkamai buvo įteikta tik 2018 m. gruodžio 28 d. Pirma, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių minėtos nutarties įteikimą ieškovei nurodytą dieną. Antra, LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovės atstovė faktiškai su 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties turiniu tinkamai susipažino 2018 m. gruodžio 14 d. 22.20 val. prisijungusi prie savo LITEKO VEP posistemio paskyros. Todėl darytina išvada, kad ieškovė objektyviai apie priimtą nutartį vėliausiai galėjo (turėjo) sužinoti 2018 m. gruodžio 15 d. (nes advokatė susipažino su nutartimi jau vėlų vakarą). Taigi, net jeigu termino atskirajam skundui paduoti pradžia būtų skaičiuojama nuo 2018 m. gruodžio 15 d. (arba 14 d.), konstatuotina, kad ieškovė vis vien šį terminą praleido, nes skundas buvo paduotas 2019 m. sausio 3 d., nors paskutinė atskirojo skundo padavimo diena buvo 2018 m. gruodžio 22 d. (arba 21 d.) imtinai.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo
63. Minėta, pagal teisinį reguliavimą atskirasis skundas, kai skundžiama teismo nutartis, kuri priimta rašytinio proceso tvarka, gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis).
64. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
65. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis.
66. Remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau, pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
67. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODAtNDAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-80-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-80-403/2019">e3K-3-80-403/2019</a> 31punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
68. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7dalis). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368-687/2018">3K-3-368-687/2018</a> 103 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
69. Aplinkybė, kad asmuo nežinojo apie teismo procesą ir teismo procesinį sprendimą, kuriuo išspręstas jo teisių ir pareigų klausimas, gali būti, priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan., pripažįstama svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi.
70. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti yra naikinamasis ir jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas bei tenkinamas, vis dėlto šis terminas gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQyLTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-342-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-342-313/2018">e3K-3-342-313/2018</a> 58 punktą).
71. Nagrinėjamu atveju pirmą prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ieškovė pateikė 2019 m. sausio 14 d., kai 2019 m. sausio 4 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti jos atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties. Kartu ji pateikė teismui ir atskirąjį skundą dėl 2019 m. sausio 4 d. nutarties. Teismas, gavęs abu nurodytus dokumentus, 2019 m. sausio 18 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti minėtų procesinių dokumentų trūkumus, t. y. paduoti tik vieną iš minėtų dokumentų – arba prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, arba atskirąjį skundą dėl 2019 m. sausio 4 d. nutarties. Ieškovė, vykdydama teismo nurodymus, 2019 m. sausio 23 d. atsisakė prašymo atnaujinti terminą ir palaikė tik atskirąjį skundą dėl 2019 m. sausio 4 d. nutarties, t. y. laikėsi nuomonės, kad ji termino atskirajam skundui paduoti dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nėra praleidusi.
72. Antrą prašymą dėl praleisto termino atskirajam skundui dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties paduoti atnaujinimo ji pateikė 2019 m. kovo 5 d., t. y. greitai po to, kai apeliacinės instancijos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi paliko 2019 m. sausio 4 d. nutartį nepakeistą, t. y. konstatavo, kad ieškovė terminą atskirajam skundui dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties paduoti praleido. Taigi iš esmės, ieškovei laikantis pozicijos, kad ji termino nepraleido, o paskui teismui padarius priešingą išvadą, jai (ieškovei) tik po apeliacinės instancijos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties priėmimo atsirado poreikis reikšti prašymą dėl termino atskirajam skundui dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties paduoti atnaujinimo.
73. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 71, 72 punktuose nurodytas aplinkybes, neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartyje ir apeliacinės instancijos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad ieškovė terminą atskirajam skundui paduoti praleido nepateisinimai ilgą laikotarpį – beveik 3 mėnesius. Minėta, ieškovė prašymus dėl termino atskirajam skundui paduoti reiškė operatyviai po to, kai sužinojo apie tokį poreikį.
74. Klausimo dėl termino atskirajam skundui dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties atnaujinimo teisingam išsprendimui ir ieškovės teisės į apeliaciją įgyvendinimui, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat svarbią reikšmę turi šios nutarties 52 punkte nustatyta byloje susiklosčiusi procesinių dokumentų įteikimo praktika.
75. Taip pat teisėjų kolegija, neperžengdama kasacinių skundų ribų ir nepasisakydama dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties teisėtumo, atkreipia dėmesį į teisinę situaciją, susiklosčiusią pirmosios instancijos teismui priimant minėtą nutartį:
75.1. 2018 m. rugsėjo 13 d. parengiamajame teismo posėdyje pereita į teismo posėdį, byla nagrinėta iš esmės, bylos nagrinėjimas atidėtas 2018 m. spalio 26 d.;
75.2. 2018 m. spalio 26 d. nutartimi tos pačios dienos teismo posėdis buvo atidėtas be datos dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nedarbingumo, apie tai buvo pranešta ieškovei;
75.3. 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi byloje pakeista teismo sudėtis ir byla paskirta nagrinėti kitai teisėjai; ieškovė apie pasikeitusią teismo sudėtį informuota nebuvo;
75.4. 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškinio dalis dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų palikta nenagrinėta.
76. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. byloje nebuvo atliekama jokių procesinių veiksmų, išskyrus teismo sudėties pakeitimą, 2018 m. spalio 26 d. teismo posėdis buvo atidėtas be datos, apie 2018 m. gruodžio 10 d. rašytinio proceso tvarka siekiamus nagrinėti klausimus ieškovė nebuvo informuota, apie 2018 m. gruodžio 10 d. rašytinį posėdį ji nežinojo, nurodytu laikotarpiu jai ir jos atstovei jokių teismo procesinių dokumentų siųsta nebuvo.
77. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 71–76 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti ieškovei praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties paduoti. Tokia išvada atitinka civilinio proceso tikslus ir principus, tinkamai užtikrina ieškovės teisę į teisminę gynybą ir teisę į apeliaciją.
78. Kaip pažymėta šios nutarties 5–6 punktuose, 2016 m. pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad byla pagal CPK 784 straipsnį yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismui. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas įpareigojimas pateikti įrodymus, kad ieškovės ir atsakovo Egipto Arabų Respublikoje sudaryta santuoka yra įtraukta į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje, kas reikštų šalių santuokos pripažinimą galiojančia Lietuvoje. Ieškovei buvo išaiškinta, kad byla dėl užsienyje sudarytos santuokos nutraukimo Lietuvoje galima tik tuomet, jei užsienyje sudaryta santuoka pripažinta galiojančia Lietuvoje. Skundžiama 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad ieškovei faktiškai buvo nustatytas terminas paaiškėjusiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. įrodymams, patvirtinantiems, kad šalių santuoka yra pripažinta galiojančia Lietuvoje, pateikti. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog šalių sudaryta santuoka yra pripažinta galiojančia Lietuvoje (priešingai – į bylą buvo pateikti įrodymai, jog CMI tokio ieškovės prašymo netenkino), teismas ieškovės N. S. ieškinio atsakovui A. M. R. A. E. dalį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų (t. y. dėl turto padalijimo, tolesnio įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, šalių tarpusavio išlaikymo bei pavardžių po santuokos nutraukimo) paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis, 297 straipsnis).
79. Kadangi ieškovė praleido terminą atskirajam skundui paduoti, o šis skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi ir apeliacinės instancijos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi nebuvo atnaujintas, santuokos nutraukimo bylos teismingumo klausimas liko neišspręstas, nes ieškovės atskirasis skundas CPK 338, 320 ir kt. straipsnių nustatyta tvarka buvo nenagrinėtas ir dėl to nėra peržiūrimas kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde ieškovė, be kita ko, nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo apskritai neįmanoma pašalinti, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės įtraukti į apskaitą Lietuvoje užsienio valstybių piliečių sudarytą santuoką užsienio valstybėje, o Nyderlandų Karalystėje tai atlikti nedalyvaujant atsakovui galimybės nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant šį klausimą iš naujo, be kita ko, turi būti sprendžiama dėl teisinio pagrindo nagrinėti santuokos nutraukimo klausimą iš esmės taikant ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktus, bet ir tarptautinės teisės normas. Aplinkybė, kad užsienio valstybės piliečių užsienio valstybėje sudaryta santuoka nėra registruota Lietuvoje nereiškia, kad ji laikoma negaliojančia ir teismas negali šios aplinkybės vertinti spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą.
80. Tais atvejais, kai bylos šalys yra skirtingų valstybių piliečiai ir (ar) gyvena skirtingose valstybėse, t. y. byla turi tarptautinį elementą, teismas, spręsdamas, ar byla jam yra teisminga, visų pirma turi nustatyti sprendžiamą klausimą ir jam taikytiną teisės aktą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK LIX skyriaus nuostatos taikomos tik tada, jei tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 straipsnis). Nuo 2005 m. kovo 1 d. Lietuvoje yra tiesiogiai taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“), vadinasi, tais atvejais, kai į Lietuvos teismą kreipiasi asmuo dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, teismas visų pirma turi įvertinti, ar gali būti taikomos reglamento „Briuselis II bis“ nustatytos jurisdikcijos taisyklės. Tik tuo atveju, jei nė viena jų negali būti taikoma, teismas vadovaujasi arba tarptautinės teisinės pagalbos sutartimis, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir kita su ginču susijusi valstybė, arba nacionaline teise (CPK LIX skyriaus nuostatos).
81. Vienas iš reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje išdėstytų jurisdikcijos pagrindų yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo. Pažymėtina, kad reglamente „Briuselis II bis" nėra pateikiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta" yra aiškinamas autonomiškai. Reglamente „Briuselis II bis" įtvirtintas nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijus negali būti siejamas su nuolatinės gyvenamosios vietos institutu nacionalinėje teisėje, todėl taikant reglamentą „Briuselis II bis" CK 2.12 straipsnis neturėtų būti taikomas. Taip pat būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes.
82. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė N. S. yra Nyderlandų Karalystės pilietė. Santuoką su Egipto piliečiu, atsakovu A. M. R. A. E., ji sudarė Egipte. Byloje yra pateiktas notaro patvirtintas santuokos registracijos aktas. Ieškovė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo į Lietuvos teismą, nurodydama, kad ji šioje valstybėje turi įprastinę gyvenamąją vietą. Teismas, siekdamas nustatyti, ar turi jurisdikciją spręsti šį klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar yra nors vienas reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatytas pagrindas nagrinėti šį ginčą. Tik tuo atveju, jei negalima pritaikyti nė vieno iš reglamente „Briuselis II bis“ nustatytų jurisdikcijos pagrindų, teismas gali taikyti CPK nustatytas tarptautinės jurisdikcijos taisykles (šiuo atveju, Lietuva ir Egiptas neturi jokios bendradarbiavimo sutarties tokio pobūdžio klausimams spręsti).
83. Tuo atveju, jei teismas nustatys turįs jurisdikciją nagrinėti šį ginčą, CK 1.29 straipsnis įtvirtina, kokia teisė taikoma sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą. Jeigu sutuoktiniai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, taikoma paskutinės jų bendros nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, o kai tokios bendros vietos nėra, – bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė. Ieškovė teigia, kad ji su sutuoktiniu neturėjo nuolatinės bendros gyvenamosios vietos, todėl tuo atveju, jei Lietuvos teismas nustatytų turįs jurisdikciją spręsti santuokos nutraukimo klausimą, jis turėtų patikrinti šias aplinkybes, kad joms pasitvirtinus galėtų taikyti Lietuvos teisę.
Dėl bylą nagrinėjusio teismo nešališkumo
84. CPK 21 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.
85. Remiantis CPK 64 straipsniu, teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.
86. Pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos, įtvirtinti CPK 65 straipsnyje. Taip pat teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais, CPK 65 straipsnyje nenustatytais, atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis).
87. Viena iš tinkamo teisinio proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).
88. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.
89. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).
90. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., ten pat).
91. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119). EŽTT yra pripažinęs, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).
92. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimo Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80, par. 26; Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Tačiau nepaisant suinteresuoto asmens nuogąstavimų reikšmės, svarbu pabrėžti, kad nors tokie nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens būgštavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (žr. Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121). Todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar ginčijami santykiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų galima konstatuoti teisėjo ar teismo nešališkumo trūkumą (žr., pvz., Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 47).
93. Nagrinėjamoje byloje ieškovė apeliacinės instancijos teismo teisėjos R. Mikonienės šališkumą grindė jos ryšiais su pirmosios instancijos teismo teisėja R. Jociene. Pasak ieškovės, teisėją R. Mikonienę ir teisėją R. Jocienę siejo ilgas, vienu metu pradėtas ir vos prieš dvejus metus nutrūkęs bendradarbiavimas tame pačiame apylinkės teisme. Ieškovės nuomone, dvejų metų laikas aiškiai per trumpas tam, kad susiklostę artimi kolegiški santykiai leistų teisėjui būti visiškai nešališkam savo neseniai buvusių bendradarbių, likusių dirbti žemesnės instancijos teisme, atžvilgiu. Todėl atsižvelgdama į teisėjų vertinimo sistemos ypatumus, turinčius įtakos tolesnei teisėjų karjerai, kai yra atsižvelgiama į priimtų sprendimų (nutarčių) panaikinimo statistiką, ieškovė nurodo turinti pagrindą manyti, kad, siekiant nepakenkti buvusio kolegos darbo rezultatams, gali būti paliekamas galioti jo priimtas sprendimas.
94. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į EŽTT sprendimą byloje Steck-risch ir kiti prieš Lichtenšteiną (peticijos Nr. 63151/00). Šioje byloje pareiškėjai ginčijo Konstitucinio Teismo teisėjo H. H. nešališkumą, remdamiesi jo ryšiais su apeliacinės instancijos teismo teisėju G. W., kuris nagrinėjo pareiškėjų bylą apeliacine tvarka. Pareiškėjai nurodė, kad abu teisėjai eina dvejopo pobūdžio pareigas ir, be teisėjavimo teismuose, abu taip pat yra praktikuojantys teisininkai ir kolegos tame pačiame teisinių paslaugų biure. EŽTT, vertindamas teisėjo H. H. nešališkumą, nurodė, kad teisėjo subjektyvus nešališkumas yra preziumuojamas, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti teisėjo H. H. asmeniniu nešališkumu. EŽTT, atsižvelgdamas į pareiškėjų argumentus dėl teisėjo H. H. ir G. W. partnerystės viename teisinių paslaugų biure, nurodė, kad šių teisėjų partnerystės pobūdis yra svarbus nustatant, ar pareiškėjų nuogąstavimai dėl teisėjo šališkumo gali būti objektyviai pagrįsti. Byloje nustatyta, kad teisėjai H. H. ir G. W. dalijosi tik vienomis biuro patalpomis, tačiau negavo bendrų pajamų. Tuo tarpu pareiškėjai teigė, kad vien tai, jog teisėjai buvo kolegos ir dirbo viename teisinių paslaugų biure, sukūrė jiems pagrįstą baimę dėl teisėjo H. H. šališkumo. EŽTT atsižvelgė į tai, kad teisėjus siejo tik darbas tose pačiose biuro patalpose, o jų partnerystė nebuvo pagrįsta nei profesine, nei finansine priklausomybe, kuri paprastai gali sukelti abejonių nešališkumu, o teisėjai buvo nepriklausomi bei lygiaverčiai partneriai teisinių paslaugų biure. EŽTT taip pat pabrėžė, kad žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo panaikinimas, atliktas aukštesnės instancijos teismo, yra normalus bet kurios teisinės sistemos bruožas, nekeliantis jokių abejonių sprendimą priėmusio teisėjo kompetencija. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad teisėjai H. H. ir G. W. būtų itin artimi draugai, kitaip tariant, jų santykiai neperžengė biuro kolegų profesinių santykių ribos.
95. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu ir EŽTT praktika, įvertinusi kasacinių skundus argumentus dėl galimo teismo (teisėjų) šališkumo, ieškovei nenurodžius jokių kitų objektyvių aplinkybių, išskyrus buvusį teisėjų darbą tame pačiame teisme, sudarančių pagrindą pagrįstai abejoti teisėjų nešališkumu, pripažįsta teisiškai nepagrįstais ieškovės argumentus dėl bylą nagrinėjusio teismo (teisėjų) šališkumo.
Dėl bylos procesinės baigties
96. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2019 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakydamas priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, ir apeliacinės instancijos teismas, 2019 m. vasario 21 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį palikdamas nepakeistą, nepažeidė procesinių dokumentų įteikimą ir atskirojo skundo terminą bei jo skaičiavimo pradžią reglamentuojančių proceso teisės normų. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo šias nutartis naikinti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
97. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi ir apeliacinės instancijos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias įstatymo nustatyto praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimą. Dėl šios priežasties šios nutartys naikintinos ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – terminas atskirajam skundui dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties paduoti atnaujintinas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovei N. S. praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties paduoti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Janina Januškienė
Vincas Verseckas
