Civilinė byla Nr. e3K-3-369-469/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02136-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.16
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečio asmens, praradusio darbingumą dėl sveikatos sutrikdymo, teisę į dėl sveikatos sužalojimo patirtos žalos atlyginimą šiam asmeniui tapus pilnamečiam, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos vienkartinę 263 021,4 Eur dydžio kompensaciją arba periodines 466,35 Eur išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki ieškovės pensinio amžiaus, jas kiekvieną metų ketvirtį perskaičiuojant pagal tokią taisyklę: ieškovės prarasto darbingumo laipsnis padauginamas iš vidutinio bruto darbo užmokesčio (toliau – ir VDU) Vilniaus miesto savivaldybėje dydžio, 3357,44 Eur sumą, susidariusią nuo ieškovės pilnametystės iki 2017 m. spalio 6 d., ir 2900 Eur patirtų išlaidų dinaminei pėdai įsigyti atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad ji 2008 m. lapkričio 22 d., būdama Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos trečiokė, kartu su klase dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po Kauną. Tarp lankytinų objektų buvo ir Kauno I fortas. Besibaigiant ekskursijai po fortą ir vaikams einant link autobuso betonu grįsta aikštele, ieškovė užlipo ant buteliuko smėlio krūvoje ir šis sprogo. Dėl sprogimo ieškovei buvo nutraukta dešinė pėda, vėliau amputuota ir dalis blauzdos. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovė neteko (negrįžtamai prarado) 50 proc. darbingumo. Ieškovės teigimu, tai, kad 50 proc. prarastas darbingumas (neįgalumas) nustatytas iki 18 metų ir sulaukus pilnametystės, leidžia daryti išvadą, kad prarastas darbingumas nesikeis visą jos gyvenimą.
4. Valstybė, kaip forto savininkė, netinkamai rūpinosi forto teritorijos saugumu, todėl privalo atlyginti padarytą žalą. Ieškovė turtinę žalą negautų pajamų forma prašo atlyginti jau trečią kartą, nes dviem ankstesniais atvejais teismai, nors ir pripažinę jos teisę į turtinės žalos atlyginimą, reikalavimų netenkino dėl formalių priežasčių – todėl, kad ieškovė dar nebuvo sulaukusi atitinkamo amžiaus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė periodines 442,40 Eur išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. spalio 6 d. iki ieškovės pensinio amžiaus, jas kiekvieną metų ketvirtį indeksuojant pagal taisyklę: ieškovės prarasto darbingumo laipsnis padauginamas iš vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio, iš kompensacijos išskaičiuojant ieškovės iš valstybės biudžeto gaunamą 109,76 Eur per mėn. šalpos neįgalumo pensiją, nurodant, kad sprendimo priėmimo dieną ši suma sudaro 332,64 Eur; ieškovei iš atsakovės priteisė 2903,10 Eur sumą, susidariusią nuo ieškovės pilnametystės iki 2017 m. spalio 6 d. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos šioje byloje nebeturi būti įrodinėjamos, nes kalti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp kaltų neteisėtų veiksmų ir žalos jau yra nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2012">3K-3-539/2012</a>). Pagal ieškovės pateiktą 2017 m. gegužės 24 d. Darbingumo lygio pažymą Nr. 2017, ieškovei terminuotai (nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. gegužės 4 d.) nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Nors teismas pažymėjo, kad tikimybės, jog panaudojus visas galimas medicinines priemones ieškovės darbingumo lygis ir įsidarbinimo galimybės gali keistis, atmesti negalima, tačiau kartu atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604-219/2015">3K-3-604-219/2015</a> pripažino, jog ieškovės sužalojimas yra negrįžtamas, nuolatinio ir nekintamo pobūdžio, o negautų pajamų atlyginimą atidėjo motyvuodamas tuo, jog nėra pagrindo įvertinti, kokia galima ieškovės žala negautų pajamų forma bus jai sulaukus pilnametystės. Nors ieškovei nustatytas terminuotas darbingumo lygis, tačiau ankstesniais teismų procesiniais sprendimais konstatuotas jos sveikatos sužalojimo sunkumas, nuolatinis ir nekintamas pobūdis, teismo vertinimu, suponuoja pagrindą ieškovei priteisti negautas pajamas, kol ji sulauks pensinio amžiaus.
7. Teismas pažymėjo, kad nuo pilnametystės iki ieškinio pareiškimo teisme ieškovei buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, todėl ieškovės galimybės įsidarbinti buvo ir yra apribotos. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu nedirbo, ne tik nepaneigia jos teisės reikalauti žalos atlyginimo, bet, priešingai, patvirtina atsakovės pareigą atlyginti žalą, nes, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė būtų darbinga ir galėtų lygiomis galimybės varžytis darbo rinkoje, gauti pajamas.
8. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.285 straipsnio 2 dalies normos tikslus bei į tai, kad kasacinio teismo praktika dėl negautų pajamų apskaičiavimo pagal minimaliąją mėnesinę algą (toliau – ir MMA) suformuota dar 2002 m., kai Lietuva nebuvo Europos Sąjungos valstybė narė, o gyvenimo kokybė Lietuvoje buvo kito lygmens, nei yra šiuo metu, sprendė, kad priteistinos kompensacijos ieškovei dydis turi būti nustatomas ne pagal MMA kriterijų ir ne pagal VDU Vilniaus mieste, o pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą šalies ūkio vidutinį darbo užmokestį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog ateityje darbo užmokestį gaus būtent Vilniuje.
9. Teismas, nustatęs, kad ieškovei nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. paskirta 109,76 Eur per mėnesį šalpos neįgalumo pensija, mokama iš valstybės biudžeto lėšų, sprendė, kad, apskaičiuojant ieškovės negautų pajamų dydį, reikia įvertinti ir iš kompensacijos išskaičiuoti ieškovės iš valstybės biudžeto gaunamą šalpos neįgalumo pensiją. Teismo vertinimu, priešingu atveju ieškovei atsirastų galimybė nepagrįstai praturtėti, nes nukentėjusiam asmeniui žalą valstybė atlygintų du kartus (ir kaip kaltas asmuo, ir kaip valstybė).
10. Teismas pažymėjo, kad nuo ieškovės pilnametystės dienos (2017 m. vasario 7 d.) iki šio ieškinio pareiškimo (2017 m. spalio 6 d.), t. y. iš viso už 221 dieną, arba 7,37 mėn., susikaupusios kompensacijos dydis yra 2903,096 Eur (0,5 x 817,6 Eur x 7,37 mėn. – 109,76 Eur). Teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo iš atsakovės priteisti 2900 Eur už protezo, kurį Valstybinė ligonių kasa atsisakė kompensuoti, įsigijimą, nurodęs, kad ieškovė Valstybinės ligonių kasos sprendimo nekompensuoti protezo išlaidų neskundė (jis yra teisėtas ir galiojantis), taip pat pažymėjęs, jog byloje nėra įrodyta, kad išlaidos dinaminės pėdos protezui buvo būtinos ir neatidėliotinos.
11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko apeliacinius skundus, 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, pakeitė ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškovės ieškinį patenkino iš dalies; ieškovei iš Lietuvos Respublikos priteisė 420,86 Eur žalos atlyginimo už 2017 m. vasario 27 d. – 2017 m. spalio 6 d. (įskaitytinai) laikotarpį; ieškovei iš Lietuvos Respublikos priteisė periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. spalio 7 d., kol ieškovė sulauks pensinio amžiaus, jas apskaičiuojant pagal tokią taisyklę: G. P. prarasto darbingumo laipsnis padauginamas iš neto minimaliosios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje, iš priteistinos periodinės išmokos išskaičiuojant ieškovės G. P. iš valstybės biudžeto gaunamą šalpos neįgalumo pensiją. Periodinė išmoka ar jos sudėtinė dalis indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
12. Kolegija nustatė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo gautas ieškovės lydraštis dėl papildomų dokumentų (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. STS-1091 dėl G. P. darbingumo lygio bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 2838) pridėjimo prie bylos. Dokumentuose nurodyta, kad ieškovei yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2064 m. vasario 26 d. (iki senatvės pensijos sukakties dienos). Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomų prie bylos pridėti įrodymų turinį (juose nurodytas aplinkybes bei dokumentų parengimo datas), taip pat apeliaciniuose skunduose išsakytus argumentus, kuriais kvestionuojama teismo išvada dėl egzistuojančio pagrindo ieškovei priteisti negautas pajamas iki pensinio amžiaus, sprendė, kad šie ieškovės pateikti duomenys atitinka įrodymams keliamą sąsajumo reikalavimą, t. y. gali patvirtinti (paneigti) bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 180 straipsnis), taip pat negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teismas juos pridėjo prie bylos ir vertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
13. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604-219/2015">3K-3-604-219/2015</a> nurodyta, jog žala asmens sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas, bet taip pat ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti, nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės egzistuoja – akivaizdu, kad dėl patirtos traumos ir jos pasekmių ieškovei sumažėjo galimybės dirbti ir užsidirbti, rinktis, su kokia veikla sieti tolesnį gyvenimą.
14. Kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme pagal turimą išsilavinimą ir (ar) kompetencijas galėtų pretenduoti į didesnį nei MMA dydį (iš atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo abiturientė, 2018 m. gegužės–birželio mėnesiais laikė brandos egzaminus). Iš 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dėl G. P. darbingumo lygio matyti, jog, jį nustatant, be kita ko, buvo vadovautasi Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, 23 punktu, pagal kurį besimokantiems asmenims, sukakusiems 18 metų, jų mokymosi laikotarpiu (ne ilgiau kaip iki 26 metų) darbingumo lygis nustatomas prilyginant jį baziniam darbingumui (jis vertinamas atsižvelgiant tik į asmens sveikatos būklę, bet ne asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti darbo rinkoje kriterijus), todėl galima spręsti, kad ieškovė ketina studijuoti (studijuoja), t. y. tikėtina, kad siekia įgyti aukštesnį (aukštąjį) išsilavinimą ir (ar) profesiją. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodyta aplinkybė nėra pakankama šiuo metu ieškovės negautoms pajamoms, susijusioms su prarasto darbingumo laipsniu, sieti su VDU, byloje nesant duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė, būdama sveika (darbinga), iki atitinkamo išsilavinimo ir (ar) profesijos įgijimo galėtų pretenduoti į didesnį nei MMA darbo užmokesčio dydį.
15. Kolegija pažymėjo, kad nuo 2002 m. atitinkamai kito (didėjo) ir MMA. Ieškovės atsiliepime į apeliacinius skundus akcentuojamos aplinkybės, susijusios su socialine aplinka, kurioje ji augo ir gyvena, ieškovės pomėgiais, gabumais, gerais mokymosi rezultatais, aktyvia veikla ir kt., vertintinos kaip teigiami veiksniai ir asmenybės bruožai, tačiau šiuo metu nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, kad tokių savybių turėjimas (aplinkybių egzistavimas) būtų lėmęs asmens, neturinčio jokios profesijos (baigusio 12 klasių), galimybes dabartinės rinkos sąlygomis gauti vidutinį darbo užmokestį. Kita vertus, pagal byloje esančius duomenis taip pat nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė dėl patirto sužalojimo ir jo padarinių (amputuota dalis dešinės kojos blauzdos) apskritai neturėtų galimybės įgyti tam tikros profesijos (išsilavinimo), dirbti pagal įgytą specialybę. Ieškovei specialieji poreikiai nenustatyti, ieškovė pati pabrėžia savo veiklumą, aktyvumą.
16. Duomenų byloje nebuvimas apeliacinės instancijos teismui neleidžia spręsti apie ieškovės pasirinktą tolesnį profesinį kelią ir atitinkamai vertinti jos ateities galimybių įsitvirtinti darbo rinkoje pagal siekiamą įgyti išsilavinimą, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su ieškovės darbingumo lygiu, kuriam įtakos, be kita ko, gali turėti ir ieškovės būsima (pasirinkta) profesija, ginčo šalims nėra užkertamas kelias reikalauti padidinti ir (ar) sumažinti periodinėmis išmokomis mokamą priteistos žalos atlyginimą (CK 6.286–6.287 straipsniai).
17. Apskaičiuojant ieškovei iš atsakovės priteistinos žalos už laikotarpį nuo ieškovės pilnametystės dienos (2017 m. vasario 27 d., o ne 2017 m. vasario 7 d., kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime) iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. spalio 6 d. – ši diena įskaičiuotina) (iš viso 221 d., arba 7,27 mėn.) atlyginimo dydį, vadovaujamasi pirmiau nurodytais kriterijais (50 proc. nustatytu ieškovės darbingumo laipsniu, 335,30 Eur neto minimaliosios mėnesinės algos dydžiu, apskaičiuotu laikotarpiu (7,27 mėn.) bei ieškovei mokėtinos šalpos neįgalumo pensijos faktu ir dydžiu – apeliacinės instancijos teisme nėra ginčo, kad ši išmoka turi būti išskaičiuojama iš priteistinos žalos atlyginimo). Taip apskaičiuota bendra ieškovei iš atsakovės priteistina suma už laikotarpį nuo ieškovės pilnametystės iki kreipimosi į teismą dienos (įskaitytinai) sudaro 420,86 Eur ((0,5 x 335,3 Eur x 7,27 mėn.) – (109,76 Eur x 7,27 mėn.)), o ne 2903,10 Eur, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime.
18. Atitinkamais kriterijais (ieškovės prarasto darbingumo laipsniu, neto minimaliąja mėnesine alga, gaunamos šalpos pensijos dydžiu) vadovaujantis spręstina ir dėl ieškovei iš atsakovės priteistinų periodinių išmokų, mokėtinų iki jos pensijos, dydžio. Formulėje, pagal kurią skaičiuotinas periodinių išmokų dydis, neturėtų būti nurodomi konkretūs skaičiai, atsižvelgiant į tai, kad tiek MMA, tiek šalpos neįgalumo pensijos dydis kinta.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Kasacinio teismo praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalo užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Ginčijamu klausimu kasacinis teismas yra pasisakęs netiesiogiai, t. y. yra priimtos dvi skirtingos nutartys, kuriose buvo taikomos skirtingos teisės normos panašiose situacijose. Kasacinis teismas nėra pateikęs teisinio vertinimo, kaip turėtų būti sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, kai suluošinimo momentu subjektas buvo nepilnametis, o sunkus sveikatos sutrikdymas negrįžtamai apribojo asmens darbingumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87/2007">3K-3-87/2007</a>, pagal kurią nukentėjusiam asmeniui buvo priteistos VDU dydžio išmokos, o apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. rugsėjo 26 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-776/2002, pagal kurį nukentėjusiam asmeniui buvo priteistos MMA dydžio išmokos. Neaišku, kodėl Lietuvos apeliacinis teismas vadovavosi ankstesne kasacinio teismo praktika. Šiuo atveju reikėtų įvertinti, ar CK 6.285 straipsnio 2 dalis yra taikoma nepilnamečių asmenų žalai (negautoms pajamoms) atlyginti nuo 14 metų iki pilnametystės, o vadovaujantis šia teisės norma, negautų pajamų dydis yra siejamas su MMA, tačiau išimtiniais atvejais gali būti didinamas, atsižvelgiant į reikšmingas bylai faktines aplinkybes, nepilnamečio gebėjimus ir kt.; ar, nepilnamečiui negrįžtamai praradus darbingumą dėl sveikatos sutrikdymo, šiam asmeniui tapus pilnamečiam, turėtų būti taikoma CK 6.282 straipsnio 2 dalis ir negautų pajamų kompensacija turėtų būti skaičiuojama vadovaujantis VDU dydžiu, atsižvelgiant į ateities perspektyvas.
19.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį, 6.283 straipsnio 2 dalį ir 6.285 straipsnio 2 dalį ir pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą bei netinkamai nustatė negautų pajamų dydį. CK 6.283 straipsnio 2 dalies komentare aptariama, kad ši norma yra bendroji, o negautas pajamas sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo dėl sveikatos sužalojimo, nes jis tampa visiškai ar iš dalies nedarbingas. Komentare yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį atitinkamos profesijos ar kvalifikacijos darbo užmokestį. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, kad pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį yra priteisiamas VDU dydžio žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-38/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-38/2007">3K-3-38/2007</a>; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-174/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-174/2009">3K-3-174/2009</a>; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2012">3K-3-13/2012</a>). CK 6.285 straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma nepilnamečiam asmeniui, o negautų pajamų dydis yra MMA; pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį – priteisiamas VDU dydžio atlyginimas pilnamečiam asmeniui. CK 6.285 straipsnio 2 dalis yra lex specialis (specialioji norma) teisės norma CK 6.283 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. CK 6.285 straipsnio 2 dalis yra taikoma sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo nepilnamečiams asmenims nuo 14 iki 18 m., kuriems teisiniuose santykiuose yra būdingas dalinis veiksnumas. Kadangi ieškovė yra pilnametė, ginčo santykiams privaloma taikyti CK 6.283 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją teisės normą, pagal kurią minimalus atlygintinos žalos dydis yra siejamas su VDU. Lietuvos teisinėje sistemoje civilinė atsakomybė yra grindžiama visiško nuostolių atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis), išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis. Analogiškas reguliavimas yra įtvirtintas ir pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas, kuri atlieka kompensuojamąją funkciją ir šios atsakomybės tikslas yra atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-1075/2019">e3K-3-164-1075/2019</a>). Apibendrinus kasacinio teismo formuojamą praktiką, manytina, kad, nustatant ateityje atsirasiančius nuostolius, nuostolių įvertinimas turi būti grindžiamas pajamų realumo ir tikėtinumo kriterijais. Negautos pajamos sveikatos sužalojimo atveju privalo būti apskaičiuojamos vadovaujantis papildomais kriterijais – tiek subjektyviais, tiek objektyviais, turi būti ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, ekonominės ir finansinės aktualijos. Nors ieškovė yra aktyvus, gabus ir darbštus jaunas žmogus, tai nereiškia, kad ji dirbs ir gaus lygiai tokias pajamas, kokias gautų, jeigu jos sveikata nebūtų sužalota. Priešingu atveju būtų nepagrįstai paneigti kaltos neteisėtos veikos padariniai – darbingumo praradimas. Lietuvos apeliacinis teismas be pagrindo siejo žalos (negautų pajamų) atlyginimo dydį su MMA – tai patvirtina ir užsienio teisės doktrinos analizė, kurioje nurodoma, kad teismams tiksliai nuspėti, kokios būtų asmens negautos pajamos, yra tiesiog neįmanoma. Jeigu vaikas neįgijo konkrečiai profesijai būtino išsilavinimo, vertinami jo talentai ir šeimos biografija, kilmė, išsilavinimas. Šis požiūris kaip bendra pozicija būdingas Vokietijos teisei.
19.3. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.249 straipsnį. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad negautų pajamų apskaičiavimas pagal MMA yra pateisinamas, nes MMA nuosekliai didėja. Siekiant tinkamai įvertinti priteistinos sumos dydį, būtina atsižvelgti į socialinę, ekonominę ir teisinę aplinką Lietuvos Respublikoje, kaip vieną iš kriterijų, kuris yra suformuotas kasacinio teismo praktikoje. Atsižvelgiant į darbo teisinių santykių reglamentavimą, ieškovės negautų pajamų apskaičiavimas nebegali būti siejamas su MMA, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo apsisprendimui. Tai akivaizdžiai paneigia ieškovės teisę į visišką žalos atlyginimą ir diskriminuoja ieškovę, nes iš esmės reiškia, kad valstybė, kuri pati yra kalta dėl atsiradusios žalos, traktuoja, jog neįgalus asmuo neturi galimybių dirbti kvalifikuoto darbo, kuriam reikalingos aukštesnės žinios ir didesni gebėjimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota pozicija, kad, net ir patyrus sveikatos sužalojimą esant nepilnamečiui, yra preziumuojama, jog asmuo turėjo visas ateities perspektyvas įgyti tinkamą specialybę, todėl sprendimas priteisti MMA prieštarauja esminiams civilinių teisinių santykių principams (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87/2007">3K-3-87/2007</a>). MMA, kaip kriterijus žalai apskaičiuoti, negali būti taikoma, kadangi tai neatitinka socialinės, ekonominės ir teisinės situacijos Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į užsienio valstybių praktiką, konkrečias šios bylos aplinkybes, ieškovės asmenybę, jos savybes ir gabumus.
20. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87/2007">3K-3-87/2007</a>, tačiau minėtos ir šios bylos faktinės aplinkybės bei kriterijai, kurias vadovautasi priteisiant negautas pajamas, iš esmės skiriasi. Minėta nutartimi negautos pajamos priteistos vienkartine išmoka, be to, minėtoje byloje žala atsirado dėl sveikatos sužalojimo tyčiniais, brutaliais veiksmais, todėl, kaip konstatavo kasacinis teismas, žalos dydžio nustatymo kriterijai yra gerokai aukštesni ir griežtesni žalą padariusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl neatsargumo, t. y. dėl valstybės, kaip turto savininkės, nerūpestingų veiksmų, neatitinkančių bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus) standarto.
20.2. Ieškovė remiasi ir kitomis kasacinio teismo nutartimis, tačiau jų ir šios bylos faktinės aplinkybės taip pat skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-174/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-174/2009">3K-3-174/2009</a> nagrinėjami žalos atlyginimo klausimai, susiję su žalos atlyginimu darbuotojui, kuris jau turėjo darbo stažą iki sužalojimo, taip pat byloje nagrinėjamos aplinkybės dėl profesinės ligos atsiradusiam nedarbingumui kompensuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2012">3K-3-13/2012</a> aptariamos aplinkybės, susijusios su žalos atlyginimu asmeniui, kuris jau iki sveikatos sužalojimo dirbo ir gavo darbo užmokestį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-1075/2019">e3K-3-164-1075/2019</a> nagrinėtos aplinkybės taip pat susijusios su asmeniu, kuris jau iki sveikatos sužalojimo dirbo ir buvo sužalotas darbo metu.
20.3. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį yra VDU dydžio žalos atlyginimas, kadangi minėtoje kasacinio teismo praktikoje daugeliu atvejų, priešingai nei yra nagrinėjamoje byloje, asmenys jau iki sužalojimo momento dirbo ir gavo realias pajamas, todėl negautos pajamos ir buvo skaičiuojamos ne pagal MMA, o pagal VDU. Teisės aktai nenustato, kokiu darbo užmokesčio dydžiu konkrečiai reikia vadovautis nustatant atlygintinos žalos negautų pajamų forma dydį, tačiau CK komentare aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad kai nukentėjęs asmuo neturėjo jokios specialybės ir kvalifikacijos, jo negautas pajamas sudaro minimalioji mėnesinė alga. Kasaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas kaip nereikšmingą vertino aplinkybę, jog ieškovė įstojo į valstybės finansuojamas vietą studijuoti psichologijos Vilniaus universitete, kadangi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismui apskritai nebuvo žinoma tokia aplinkybė. Iš į bylą ieškovės pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad ieškovė tuo metu buvo dar tik abiturientė ir laikė brandos egzaminus.
20.4. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Taigi tai, kad ieškovė įstojo studijuoti psichologijos, negalėtų būti vertinama bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Net ir vertinant tai, kad ieškovė įstojo studijuoti konkrečios specialybės, nėra pagrindo teigti, kad ji yra įgijusi konkrečią specialybę, nes nėra aišku, ar ji studijas baigs. Apskaičiuojant ieškovės negautų pajamų dydį, reikia iš periodinių išmokų išskaityti ne tik ieškovės gaunamą šalpos neįgalumo pensiją, bet ir netekto darbingumo pensiją, kai ši viršys šalpos neįgalumo pensijos dydį, bei kitas išmokas, gaunamas iš valstybės. Priešingu atveju ieškovei atsirastų galimybė nepagrįstai praturtėti, nes nukentėjusiam asmeniui žalą valstybė atlygintų du kartus (ir kaip kaltas asmuo, ir kaip valstybė).
20.5. Vilniaus apygardos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, nes jame yra klaidų, šias pagrįstai ištaisė Lietuvos apeliacinis teismas. Pirma, Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodytoje formulėje, kuri taikoma apskaičiuojant ieškovei priteistiną kompensaciją, turėtų būti nurodyta ne vieno mėnesio ieškovės gauta 109,76 Eur šalpos pensija, o viso laikotarpio nuo ieškovės pilnametystės iki ieškinio pareiškimo dienos gautų šalpos pensijų suma. Antra, Vilniaus apygardos teismas sprendime neteisingai nurodė laikotarpį nuo ieškovės pilnametystės dienos iki ieškinio pateikimo dienos, kadangi ieškovė yra gimusi ne vasario 7 d., o vasario 27 d., taigi ieškovės pilnametystės diena yra 2017 m. vasario 27 d.
21. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė pagal turimą išsilavinimą ir (ar) kompetencijas galėtų pretenduoti į didesnį nei MMA dydį. Tai, kad ieškovė studijuoja, nėra pakankama priežastis šiuo metu ieškovės negautas pajamas, susijusias su prarasto darbingumo laipsniu, sieti su VDU.
21.2. Akivaizdu, kad šią dieną ieškovė dar neturi jokių ypatingų įgūdžių ar žinių, kurie leistų jai užsidirbti daugiau nei MMA. Be to, ieškovė įstojo į valstybės finansuojamą vietą studijuoti psichologijos, todėl egzistuoja dar ir objektyvios priežastys, dėl kurių ji negalėtų dirbti visą darbo dieną. Labiau tikėtina, kad ieškovė pagal savo turimą išsilavinimą ir laisvą laiką galėtų užsidirbti MMA. Ieškovės teiginiai, kad ji ateityje įgis profesiją – bus psichologė, kurios pajamos neabejotinai lenks vidutinį šalies darbo užmokesčio dydį, yra tik tikėtini ir subjektyvūs bei priklausys nuo įvairių aplinkybių. Tokias tikėtinas galimybes įvertino ir Lietuvos apeliacinis teismas, pažymėdamas, kad, pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su ieškovės darbingumo lygiu, kuriam įtakos, be kita ko, gali turėti ir ieškovės būsima (pasirinkta) profesija, ginčo šalims nėra užkertamas kelias reikalauti padidinti ir (ar) sumažinti periodinėmis išmokomis mokamą priteistos žalos atlyginimą (CK 6.286–6.287 straipsniai).
21.3. Galima teigti, kad teismo praktika, kai žala byloje turi būti atlyginama nepilnamečiui, kuris neturėjo pajamų, neturi išsilavinimo ir specialybės, suformuota tokia, kad vertinama asmens realiai prarasta galimybė užsidirbti. Ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87/2007">3K-3-87/2007</a> nesudaro pagrindo teigti, kad praktika suformuota nevienodai, nes praktikos nevienodumas nėra nustatomas vien tik atsižvelgiant į joje aptariamas teisės nuostatas ir skirtingą jų vertinimą, tačiau įvertinus aplinkybių visumą.
22. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. CK 6.283 straipsnyje nėra reglamentuota, kaip yra apskaičiuojamas žalos atlyginimas asmeniui, kuris iki patirto sužalojimo ir prarasto darbingumo iš viso neturėjo savarankiškų pajamų. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad šiam ginčo santykiui privaloma taikyti CK 6.283 straipsnio 2 dalies bendrąją teisės normą, pagal kurią minimalus atlygintinos žalos dydis yra siejamas su VDU. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ir šiais atvejais negautų pajamų dydis, kaip ir kitokia dėl sveikatos sužalojimo patirta žala, turi būti įrodytas.
22.2. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia dėl negautų pajamų priteisimo, jam tenka pareiga įrodyti šių pajamų realumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei periodines 442,40 Eur išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį, nuo 2017 m. spalio 6 d., kol ieškovė sulauks pensinio amžiaus, kadangi ji savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo įrodinėjo tik prielaidomis ir byloje nebuvo jokių konkrečių įrodymų, kad ji, įgijusi vidurinį išsilavinimą, turėjo realią galimybę uždirbti tokias pajamas.
22.3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimas apskaičiuoti jai žalos atlyginimą, taikant VDU, negali būti tenkinamas, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog ji, nepaisant jos turimų gabumų, šiuo metu dirbdama galėtų uždirbti daugiau nei MMA. Netiesioginiai nuostoliai tokiu būdu negali būti įrodinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-199/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-199/2007">3K-3-199/2007</a>; 2008 m. vasario 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2008">3K-3-62/2008</a>; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-116/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-116/2012">3K-3-116/2012</a>; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDYtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-306-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-306-916/2015">3K-3-306-916/2015</a>; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016).
22.4. Pagal ieškovės nurodytą užimtumą nėra pagrindo spręsti, kad ji šiuo metu galėtų dirbti apie 8 val. per dieną ir uždirbti daugiau nei MMA (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde įrodinėjama teorinė žalos atsiradimo tikimybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87/2007">3K-3-87/2007</a>, kuria vadovaujamasi kasaciniame skunde ieškovės žalos apskaičiavimui pagrįsti, buvo nustatytas kitoks asmens sužalojimas. Minėtu atveju asmuo patyrė itin sunkią galvos traumą, dėl kurios jam buvo iš viso apribota galimybė dirbti fizinį ir protinį darbą. Pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ieškovė yra laikoma iš dalies darbingu asmeniu ir yra patyrusi lengvesnį kūno sužalojimą, kuris gali ir nepaveikti jos galimybės ateityje uždirbti pageidaujamas pajamas. Ieškovės kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios šioje civilinėje byloje nustatytoms aplinkybėms.
22.5. Ieškovei dėl patirto sužalojimo žala yra kompensuojama išmokomis iš valstybės biudžeto. Jai įgijus reikiamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bus mokama Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir ji gaus kitas išmokas iš valstybės. Be to, kasaciniame skunde yra nurodyta, kad ieškovė šiuo metu studijuoja aukštojoje mokykloje. Neįgalūs asmenys, kurie studijuoja ir ketina įgyti aukštojo mokslo išsilavinimą, turi teisės aktų nustatyta tvarka 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, yra valstybės remiami ir gauna studijų stipendiją.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nepilnamečio asmens, praradusio darbingumą dėl sveikatos sutrikdymo, teisės į dėl sveikatos sužalojimo patirtos žalos atlyginimą šiam asmeniui tapus pilnamečiam
23. Byloje neginčijama, kad nepilnametis asmuo, kuris buvo sužalotas, turi teisę į dėl sumažėjusio darbingumo patirtos žalos atlyginimą nuo momento, kai jam sukanka keturiolika metų. Tačiau ginčo šalių ir bylą nagrinėjusių teismų pozicija išsiskyrė klausimu, nuo kokio dydžio – minimaliosios mėnesinės algos (MMA) ar vidutinio darbo užmokesčio (VDU) – turi būti skaičiuojamas atlygintinos žalos dydis šiam asmeniui tapus pilnamečiam.
24. Žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja CK 6.283 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta aktuali nagrinėjamam klausimui teisės norma, nustatanti, kad nuostolius fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.
25. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad CK 6.283 straipsnio 2 dalies aspektu negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2012">3K-3-13/2012</a>; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-1075/2019">e3K-3-164-1075/2019</a>, 50 punktas).
26. Sprendžiant, kiek asmuo būtų pajėgus uždirbti, jei nebūtų sužalota jo sveikata, gali būti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių sąlygoti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės). Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokios yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, tikimybė, jog dėl sveikatos sužalojimo atsiradęs darbingumas pasikeis, ir kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali būti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-1075/2019">e3K-3-164-1075/2019</a>, 63 punktas).
27. Siekiant nustatyti nukentėjusio asmens pajamas po sveikatos sužalojimo, vertinamos jo gaunamos pajamos, o esant reikalui – ir pajamos, kurias jis galėtų gauti, būdamas iš dalies nedarbingas. Tuo tikslu turi būti įvertintas ieškovo po sužalojimo gaunamas darbo užmokestis, taip pat asmens gaunamos socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos, skirtos nukentėjusio asmens negautoms pajamoms atlyginti. Siekiant nustatyti, kokias pajamas ieškovas galėtų gauti po to, kai buvo sužalota jo sveikata, gali būti vertinamos aplinkybės, susijusios su ieškovo galimybe įsidarbinti, atsižvelgiant į netektą darbingumą, taip pat darbo rinkos galimybėmis toje vietoje, kur asmuo gyvena, ir kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-1075/2019">e3K-3-164-1075/2019</a>, 64 punktas).
28. CK 6.285 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuostatos, reglamentuojančios žalos atlyginimą asmens, kuriam nėra suėję keturiolikos metų, sveikatos sužalojimo atveju. Jeigu fizinis asmuo, kuriam nėra suėję keturiolikos metų ir kuris neturi savarankiškų pajamų, suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai atsakingas už žalą asmuo privalo atlyginti išlaidas, susijusias su nukentėjusio asmens sveikatos sužalojimu, ir neturtinę žalą (straipsnio 1 dalis). Kai nukentėjusiam asmeniui sueina keturiolika metų, atsakingas už žalą asmuo taip pat privalo atlyginti jam žalą, susijusią su darbingumo netekimu ar sumažėjimu, atsižvelgiant į iki sužalojimo nepilnamečio turėtus sugebėjimus, jo tėvų bei žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes (straipsnio 2 dalis).
29. Įstatyme nėra tiesiogiai nurodyta, kaip turi būti skaičiuojamas dėl netekto darbingumo patirtas žalos atlyginimas, kai patyręs sveikatos sužalojimą asmuo tampa pilnametis. Aktualiu nagrinėjamai bylai teisės klausimu, nuo kurio dydžio – MMA ar VDU – turi būti skaičiuojamas žalos atlyginimas, yra pasisakyta ligšiolinėje kasacinio teismo praktikoje.
30. Nagrinėdamas bylą, kurioje septyniolikos metų asmuo buvo sužalotas ir dėl to neteko 100 procentų darbingumo, bet įgijo mašinų gamybos techniko profesiją, kasacinis teismas konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis pripažintina, jog ieškovas, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, būtų gavęs jo įgytos specialybės darbo užmokestį atitinkančias darbines pajamas. Ieškovo negautomis pajamomis, atlygintinomis dėl jo sveikatos sužalojimo, nagrinėjamu atveju laikytinos jo įgytos profesijos darbo užmokestį atitinkančios darbinės pajamos, į kurias atsižvelgiant skaičiuotinas jam priteistino žalos atlyginimo dydis. Dėl to, laikantis minėto visiško žalos atlyginimo principo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į ieškovo sveikatos sužalojimo pobūdį ir jo pasekmes (neterminuoto I grupės invalidumo pripažinimas, 100 proc. darbingumo netekimo nustatymas), iš esmės apsunkinančias jo galimybes visavertiškai socialiai egzistuoti, bylą nagrinėję teismai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo pagrindą pripažinti, kad ieškovas turi teisę gauti, o atsakovas privalo mokėti ieškovui žalos atlyginimą, atitinkantį ieškovo įgytos kvalifikacijos darbo užmokesčio dydį (1964 m. CK 483 straipsnio 1 dalis, 498 straipsnio 1 dalis, 503 straipsnio 1 dalis, CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-38/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-38/2007">3K-3-38/2007</a>).
31. Kitoje byloje, spręsdama dėl teisės į dėl netekto darbingumo patirtos žalos atlyginimą, kai sužalotas asmuo dar tik mokėsi vidurinėje mokykloje ir neįgijo jokios specialybės, teisėjų kolegija nesutiko su bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad jam priteistina žala turi būti skaičiuojama nuo minimalaus atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas buvo suluošintas ir tapo invalidu labai jaunas ir, kaip bet koks kitas jo amžiaus jaunuolis, dar tik siekė turėti išsilavinimą, todėl preziumuotina, kad ieškovas turėjo visas ateities perspektyvas įgyti tinkamą specialybę, kita vertus, būdamas fiziškai stiprus, net ir neturėdamas atitinkamos kvalifikacijos, – pakankamai užsidirbti pragyvenimui. Kasacinis teismas sprendė, kad teismai šios aplinkybės nevertino, todėl motyvas, kad ieškovas sužalojimo metu niekur nedirbo, neturėjo jokios specialybės ir kvalifikacijos, todėl žala priteistina nuo minimalaus darbo atlyginimo dydžio, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę, sunkias sužalojimo pasekmes, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas nagrinėjamoje byloje priteisti ieškovui iš atsakovo žalos, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87/2007">3K-3-87/2007</a>).
32. CK 6.286 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė reikalauti iš atsakingo už žalą asmens atitinkamai padidinti žalos atlyginimą, jeigu jo darbingumas dėl sveikatos sužalojimo sumažėja; atitinkamai CK 6.287 straipsnyje nustatyta asmens, iš kurio priteistas dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimas, teisė reikalauti atitinkamai sumažinti priteistą atlyginimą, jeigu nukentėjusio asmens darbingumas padidėja.
33. Dėl nurodytų įstatymo nuostatų kasacinio teismo išaiškinta, kad periodinėmis išmokomis priteista negautų pajamų suma gali būti bet kada ateityje peržiūrėta, kai pasikeičia aplinkybės, turėjusios tiesioginę reikšmę nuostolių atlyginimo periodinėmis išmokomis priteisimui ar jų dydžiui. Kai iš kalto dėl žalos atlyginimo asmens žalos atlyginimas priteisiamas periodinėmis išmokomis, nukentėjusiam asmeniui nėra apribojama galimybė kreiptis į teismą dėl to, kad, pablogėjus jo sveikatos būklei ar pasikeitus kitoms aplinkybėms, išaugo jo negautų pajamų dydis. Be to, teismo sprendimu priteistų negautų pajamų, mokamų periodinėmis išmokomis, peržiūrėjimą gali inicijuoti ne tik ieškovas (CK 6.286 straipsnis), bet ir atsakovas (CK 6.287 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-1075/2019">e3K-3-164-1075/2019</a>, 55 punktas).
34. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ieškovei atlygintiną žalą ne nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, o nuo minimaliosios mėnesinės algos, neteisingai taikė įstatymą ir nepagrįstai nukrypo nuo jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos.
Dėl bylos perdavimo išplėstinei teisėjų kolegijai
35. Ieškovė prašo perduoti bylą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai arba plenarinei sesijai. Jos teigimu, tokia būtinybė iškilo dėl prieštaringos kasacinio teismo praktikos byloje aktualiu klausimu, ar dėl sveikatos sužalojimo netekusiam darbingumo nepilnamečiui patirtos žalos atlyginimas turi būti skaičiuojamas negautų pajamų dydį siejant su minimaliąja mėnesine alga (MMA), ar su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU).
36. Ieškovės nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. rugsėjo 26 d. nutarime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-P-376/2002 m., spręsta dėl 1964 m. Civilinio kodekso 504 straipsnio, reglamentavusio žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą piliečiui, kuriam nėra suėję penkiolikos metų amžiaus, taikymo. Teisėjų kolegija pasisakė dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą nepilnamečiam asmeniui nuo momento, kai jam sukako penkiolika metų. Plenarinė sesija sutiko su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad šalies ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis nerealu, jog penkiolikmetis neturintis specialybės asmuo gautų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestį. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu susidariusią padėtį darbo rinkoje, realu, kad nepilnametis asmuo, neturintis specialybės, uždirbtų minimaliąją mėnesinę algą. Dėl nurodytų aplinkybių plenarinė sesija konstatavo, kad, nepilnamečiui suėjus penkiolika metų amžiaus, pagal CK 504 straipsnio 2 ir 3 dalis yra garantuojamas žalos atlyginimas, susijęs su jo darbingumo netekimu ar sumažėjimu, remiantis minimaliąja mėnesine alga, kuri nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
37. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl ieškovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimą nuo jos pilnametystės dienos iki pensinio amžiaus, t. y. nurodyti plenarinės sesijos pateikti išaiškinimai neaktualūs nagrinėjamo ginčo sprendimui; antra, ieškovės teiginiai dėl teismų praktikos prieštaringumo nepagrįsti (nutarties 31, 32 punktai).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė materialiosios teisės taikymo klaidą, dėl kurios buvo neteisingai išspręstas ginčas. Dėl šios priežasties skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
40. Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
41. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą kasaciniame teisme ieškovė patyrė 701,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą 8.12 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 701,80 Eur išlaidų atlyginimas kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
42. Nagrinėjamu atveju kasacinio teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekia 3 Eur ir yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 19 d. nutartį pakeisti. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos 701,80 Eur (septynis šimtus vieną Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
Vincas Verseckas
