Dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybę, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-193-421/2020

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00319-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.16

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui D. B. dėl sumokėtos kainos už parduotą automobilį priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybę, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas A. M. prašė priteisti iš atsakovo D. B. 1650 Eur, sumokėtus už iš jo pirktą automobilį, o automobilį grąžinti atsakovo nuosavybėn.

3. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už 1650 Eur nusipirko automobilį „Bellier“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu atsakovas patvirtino, kad jokių paslėptų trūkumų (defektų), kurie trukdytų eksploatuoti automobilį, nėra, tai patvirtinta įrašu pirkimo–pardavimo sutartyje. Po sandorio sudarymo grįžtant iš Raseinių į Klaipėdą ėmė ryškėti kai kurie automobilio gedimai, ieškovas kreipėsi į UAB „Transkona“ Klaipėdos techninės apžiūros įmonę, ši 2018 m. gegužės 2 d. atliko automobilio techninių reikalavimų įvertinimą ir nustatė daug esminių defektų bei padarė išvadą, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti negalima. Toks automobilio techninės būklės konstatavimas reiškia didelį šios transporto priemonės trūkumą. Atsakovo nesąžiningumas pasireiškė ir tuo, kad jis skelbė parduodantis automobilį su dyzeliniu varikliu, bet registruojant šią transporto priemonę paaiškėjo, jog variklis benzininis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. šalys 2018 m. balandžio 25 d. sudarė transporto priemonės „Bellier“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį;

5.2. transporto priemonės techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. kovo 29 d.;

5.3. techninės apžiūros rezultatų kortelėje pateikta išvada, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų; nesant galimybės objektyviai įvertinti transporto priemonės techninės būklės, pakartotinė apžiūra negali būti atliekama, ir tik tinkamai parengta transporto priemonė apžiūrai turi būti pateikta iš naujo;

5.4. išvadoje nurodyti šie transporto priemonės defektai: laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) stiprintuvai nesaugūs (pažeisti, netinkamai suremontuoti ar pakeista konstrukcija); variklio tvirtinimo įtaisai smarkiai pažeisti, sugadinti, išklibę (tvirtinimas nepatikimas), turi ir kitų pažeidimų, dėl kurių variklio tvirtinimas yra nesaugus; identifikavimo numeris ne visas, neįskaitomas, užterštas, turi pakeitimo ir (ar) klastojimo požymių; nepateikti visi reikalingi dokumentai (draudimo liudijimas); transporto priemonės tikrinami duomenys ir (ar) dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų; standūs stabdžių sistemos vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos; stabdžių sistemos lynas pažeistas, susuktas; vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos; stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.; per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas); skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų; žibintas arba atšvaitas įrengtas nesilaikant nustatytų reikalavimų; akumuliatoriaus baterija nesaugi, nepritvirtinta arba pritvirtinta nepatikimai; priekiniai ir galiniai gabarito žibintai nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis; posūkio rodyklių ir avarinės signalizacijos žibintai neįsijungia; pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje); pernelyg didelis korozijos poveikis važiuoklei, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui); išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; degalų bakas, įskaitant šildymo sistemos baką ir vamzdelius, žarneles, nepatikimi (nesaugūs); variklio įrangos perdirbimas neatitinka reikalavimų, neužsidaro variklio gaubtas, neveikia vairuotojo durų stiklo kėliklis;

5.5. skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodyta, jog parduodamas išskirtinės išvaizdos automobilis, kuriam pinigų ir laiko negailėta, labai daug naujų detalių;

5.6. ieškovas reiškė reikalavimą dėl pinigų už įsigytą automobilį grąžinimo ir nurodė, jog negrąžinus pinigų bus kreiptasi į teismą (šalių pokalbio įrašas);

5.7. 2018 m. balandžio 27 d. ieškovas kreipėsi į policiją, ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

5.8. ikiteisminio tyrimo byloje kaip liudytojas apklaustas UAB „Transkona“ specialistas A. D., 2018 m. gegužės 2 d. atlikęs automobilio apžiūrą, nurodė, jog beveik visi techninės apžiūros kortelėje nurodyti automobilio trūkumai buvo akivaizdūs;

5.9. ieškovas, atvykęs pirkti automobilio, pats jį apžiūrėjo, išbandė važinėdamasis po Raseinius, automobilio būklė jį tenkino; pirkti automobilio atvyko su sūnumi bei dar vienu asmeniu, automobilį apžiūrinėjo ir jį mėgino kelias valandas;

5.10. atsakovas siūlė ieškovui vežti automobilį apžiūrėti Raseiniuose esančiame techninės apžiūros centre; ieškovas tai pripažino ir nurodė, jog taupė savo laiką bei nematė tam būtinybės, nes automobilio kaina buvo nedidelė.

6. Teismas pažymėjo, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas pritarė UAB „Transkona“ specialisto išsakytai nuomonei, kad dauguma automobilio defektų, tokių kaip: stabdymo efektyvumas, neveikiantis stovėjimo stabdys, stabdžių vamzdelių korozija, automobilio žibintų skleidžiamos šviesos nuokrypis, neveikiantys posūkio bei avarinės signalizacijos žibintai, neužsidarantis variklio gaubtas, vairo traukių laisvumas, akumuliatoriaus baterija nesaugiai pritvirtinta, kėbulo korozija, perdirbta išmetimo sistema, pakeistas variklis, buvo akivaizdūs, o juos pastebėti apžiūrėdamas ir išbandydamas automobilį gali net specialių techninių žinių neturintis asmuo. Teismas vertino ir tą aplinkybę, kad apie sunkiau pastebimus trūkumus galėjo nežinoti ir pats atsakovas, nes įsigytas automobilis turėjo iki 2019 m. kovo 29 d. galiojančią techninę apžiūrą. Be to, atsakovas teigia, kad jis visus jam žinomus automobilio trūkumus nurodė ieškovui. Apie automobilio degalų rūšies neatitiktį registracijos dokumente nurodytajai ieškovui buvo žinoma, tai jis pats pripažino.

8. Teismas sprendė, kad ieškovui buvo žinoma tikroji automobilio būklė, kad automobilis buvo remontuotas, perdarytas ir pakeistas jo originalus benzininis variklis į dyzelinį, šių aplinkybių atsakovas neslėpė nuo pat pradžių, nes iš skelbimo apie parduodamą automobilį turinio matyti, kad daug automobilio detalių buvo keistos, sumontuotos kitų automobilių markių dalys („Iseki“ 3 cilindrų variklis, „Ford Fiesta“ pavarų dėžė, „Volkswagen Golf“ aušinimo bakelis, „Mercedes-Benz“ E klasės radiatorius), nurodyta, jog perkant automobilį pridedama nemažai likusių dalių. Šios skelbime nurodytos aplinkybės bylojo apie tai, kad automobilio originalios dalys yra keistos, o pridedamos atsarginės dalys patvirtino remontuotiną automobilio būklę.

9. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas įsigijo itin reto, Lietuvoje visiškai nepopuliaraus modelio penkiolikos metų naudotą automobilį, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas turėjo galimybę prieš sumokėdamas už automobilį jį patikrinti techninės apžiūros centre, tačiau šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, todėl, teismo vertinimu, ieškovas, elgdamasis nepakankamai apdairiai, pats prisiėmė savo elgesio riziką. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovo nerūpestingas elgesys (siūlymo patikrinti perkamą automobilį techninės apžiūros centre atsisakymas) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste. Teismo nuomone, ieškovas nagrinėjamu atveju, elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas, turėjo įvertinti aplinkybę, kad automobilį jis ketina įsigyti iš neprofesionalaus pardavėjo (atsakovas nėra profesionalus pardavėjas ir neužsiima automobilių verslu), ir tai, jog perkamas automobilis eksploatuojamas jau penkiolika metų, jo modelis itin retas ir Lietuvoje nepopuliarus, pakeista daug originalių automobilio detalių, tarp jų ir variklis, o jo kaina daug mažesnė nei kitų tokio tipo automobilių, todėl privalėjo būti atidesnis bei rūpestingesnis, imtis priemonių siekdamas visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle, tačiau tai padaryti atsisakė, taip prisiimdamas rizikos dalį. Be to, perkamo automobilio trūkumai buvo akivaizdūs, todėl ieškovas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste negali būti pripažintas rūpestingu (atsargiu) pirkėju.

10. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo automobilis pirkimo metu savo tiesioginę funkciją atliko. Tai, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, patvirtina aplinkybė, kad iki 2019 m. kovo 31 d. galiojo ginčo automobilio privalomoji techninė apžiūra. Ieškovas ginčo automobiliu naudojosi nuo automobilio įsigijimo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., tai leidžia konstatuoti, jog automobilis pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Papildomai apeliacinės instancijos teismas vertino įsigyto automobilio specifiškumą – jo paskirtis yra važinėti mieste nedideliu greičiu ir trumpais atstumais, automobiliu draudžiama važiuoti automagistrale. Šiuo atveju atstumą iš Raseinių į Klaipėdą (apie 150 km) ieškovas įveikė ginčo automobiliu.

12. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovas turėjo galimybę patikrinti perkamo automobilio techninę būklę ir, to nepadaręs, turi prisiimti rizikos dalį dėl automobilio būklės; pirkdamas 15 metų naudotą automobilį (pirmoji registracijos data – 2003 m.), negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi.

13. Teismas pažymėjo, kad UAB „Transkona“ 2018 m. gegužės 2 d. atliktoje automobilio apžiūroje automobilio pardavėjas nedalyvavo, jam apie tai nebuvo pranešta. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad iš skelbimo apie parduodamą automobilį turinio matyti, jog daug automobilio detalių buvo keistos, sumontuotos kitų automobilių markių dalys ir pridedamos atsarginės dalys, tai pagrįstai leidžia manyti apie remontuotiną automobilio būklę. Atsižvelgiant į tai, ieškovas privalėjo būti atidesnis ir rūpestingesnis bei imtis priemonių siekdamas visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle.

14. Vertindamas ieškovo argumentus, kad tokių esminių trūkumų, kaip važiuoklės ir jos laikančiųjų konstrukcijų nesaugumas, netinkamas ar nesaugus variklio tvirtinimas, specialių įgūdžių neturintis asmuo apžiūrėdamas ar važiuodamas automobiliu galėjo ir nepastebėti, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog šie trūkumai galėjo būti nustatyti prieš įsigyjant automobilį bet kuriame techninės apžiūros centre, todėl akivaizdu, kad ieškovas turėjo galimybę ir atsisakyti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad perkamo automobilio trūkumai buvo akivaizdūs, todėl, įvertinus automobilio pardavimo aplinkybes, pats ieškovas buvo nerūpestingas (neatsargus) pirkėjas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kitose analogiškose bylose aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad jei sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui, todėl daikto kokybiškumą apibūdina jo tinkamumas panaudoti jį pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Teismai išsamiai nepasisakė ir nevertino, ar po savaitės nustatytą UAB „Transkona“ draudimą automobilį toliau eksploatuoti ir dalyvauti eisme lėmė netinkamas ieškovo automobilio naudojimas savaitę, ar automobilio trūkumai, kurie jau buvo jo pirkimo metu. Iš šalių paaiškinimų, ikiteisminio tyrimo duomenų galima daryti išvadą, kad 2018 m. gegužės 2 d. nustatyti trūkumai egzistavo ir 2018 m. balandžio 25 d. sutarties sudarymo metu. Teismų išvados laikytinos nepagrįstomis, prieštaraujančiomis kasacinio teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį iš esmės analogiškoje pagal faktines aplinkybes civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Teismams buvo pagrindas spręsti, kad ieškovas, kaip vidutinis ir tokiomis sąlygomis pakankamai rūpestingas pirkėjas, nežinojo ir negalėjo žinoti apie akivaizdžiai nepastebimus parduodamo automobilio trūkumus, kurie vėliau nulėmė draudimą jį eksploatuoti. Teismų išvados reiškia, kad ieškovas ne galėjo, o privalėjo pasitikrinti automobilio techninę būklę specializuotame autoservise, nors jis pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo pakankamai rūpestingas ir atidus bei neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti, kad automobilį bus galima naudoti pagal paskirtį. Teismai sprendė, kad asmens kaip eilinio vidutinio pirkėjo tinkamas veikimas įsitikinant perkamo naudoto automobilio kokybe bei galimybe juo naudotis nėra pakankama sąlyga konstatuoti, jog pirkėjas nežinojo ar negalėjo žinoti apie parduodamo daikto trūkumus. Šiuo atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, kad pardavimo metu automobilis savo funkciją atliko ir ieškovui nekilo abejonių dėl galimybės juo naudotis ateityje, teismai visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo būti atidesnis ir rūpestingesnis ir dar iki sutarties sudarymo patikrinti automobilio techninę būklę techninės apžiūros centre. Tokios teismų išvados prieštarauja kasacinio teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus.

16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime pasisakė, kad ieškovas nagrinėjamu atveju, elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas, turėjo įvertinti aplinkybę, jog 15 metų automobilį jis ketina įsigyti iš neprofesionalaus pardavėjo, automobilio modelis itin retas ir Lietuvoje nepopuliarus, pakeista daug originalių automobilio detalių, tarp jų ir variklis, o jo kaina daug mažesnė nei kitų tokio tipo automobilių, dėl to įvertinęs visus bylos įrodymus teismas nepripažino ieškovo rūpestingu (atsargiu) pirkėju. Apeliacinės instancijos teismas padarė tokią pat išvadą, kad perkamo automobilio trūkumai buvo akivaizdūs, todėl, įvertinus automobilio pardavimo aplinkybes, pats ieškovas buvo nerūpestingas (neatsargus) pirkėjas. Kasaciniame skunde cituojamoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios, be to, byla grąžinta iš naujo nagrinėti apygardos teismui, t. y. nepriimtas vienareikšmis precedentinis sprendimas tokio pobūdžio bylose.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

17. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

18. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2009">3K-3-182/2009</a>; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2009">3K-3-182/2009</a>). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai).

19. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDUtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-345-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-345-248/2017">3K-3-345-248/2017</a>, 23 punktas).

20. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

21. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

22. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (pirkėjas) pareiškė teisme reikalavimą priteisti jam iš atsakovo (pardavėjo) už automobilį sumokėtus pinigus, o atsakovui – grąžinti automobilį, taigi, nors ieškovas expressis verbis (tiesiogiai) nereiškė reikalavimo nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau toks jo reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis ieškovo reikalavimas grindžiamas įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, šiam pirkėjo reikalavimui patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.

24. Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilį pirko savo sūnui naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Bylą nagrinėję teismai, ištyrę ir įvertinę bylos įrodymus, nustatė ieškovo iš atsakovo įsigyto automobilio kokybės trūkumų faktą. Apie dalį šių trūkumų ieškovas buvo informuotas prieš sudarant sutartį (pvz., kad automobilis buvo remontuotas, sumontuotos kitų automobilių markių dalys, pakeistas jo originalus benzininis variklis į dyzelinį), dalis (tačiau ne visi) jų buvo akivaizdžiai matoma net neturint specialių žinių (pvz., neveikiantis stovėjimo stabdys, neveikiantys posūkio bei avarinės signalizacijos žibintai, kėbulo korozija). Vis dėlto esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo. Tokį įvertinimą atliko UAB „Transkona“ Klaipėdos techninės apžiūros įmonės specialistai, jie padarė išvadą, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti negalima, pakartotinė apžiūra negali būti atliekama, o tinkamai parengta transporto priemonė apžiūrai turi būti pateikta iš naujo. Tai, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis, atlikus techninę apžiūrą netrukus po jo įsigijimo, pripažintas neatitinkančiu techninių reikalavimų ir jo kokybės trūkumai buvo tokie, kad jį uždrausta eksploatuoti, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, t. y. jo trūkumai buvo esminiai, ir būtent šiuos trūkumus nustatė UAB „Transkona“ Klaipėdos techninės apžiūros įmonės specialistai, ši aplinkybė – negalimumas naudoti pagal paskirtį – nebuvo žinoma ieškovui sutarties sudarymo metu, nes automobilį jis pradėjo naudoti iškart po sutarties sudarymo ir turėjo tikslą naudoti ir toliau.

25. Atsakovas neginčija automobilio trūkumų fakto, tačiau, kaip jis pats teigia, šiuos trūkumus rūpestingas ir atidus pirkėjas turėjo pastebėti, taigi esminis šioje byloje keliamas klausimas yra tai, ar ieškovas kaip naudoto automobilio pirkėjas turėjo pareigą patikrinti perkamo daikto kokybę ir ar nepasinaudojimas galimybe ją patikrinti panaikina pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybę.

26. Pirmiau minėtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas atvyko automobilio apžiūrėti su sūnumi ir dar vienu asmeniu; kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė; atsakovas pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad trūkumų nėra. Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad ieškovas, pirkdamas 15 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip ir naujo automobilio savininkas, tačiau pažymi, jog, kaip minėta šios nutarties 19 punkte, ir naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju bylą nagrinėjusių teismų akcentuotos faktinės aplinkybės, kad ginčo automobilis pirkimo metu savo tiesioginę funkciją atliko ir iki 2019 m. kovo 31 d. galiojo jo privalomoji techninė apžiūra, jo kaina buvo palyginti nedidelė, nepaneigia fakto, jog jis turėjo tokių trūkumų, dėl kurių jį uždrausta eksploatuoti, t. y. naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl automobilio trūkumų akivaizdumo yra prieštaringos – viena vertus, teismas vadovaujasi prielaida, jog apie sunkiau pastebimus trūkumus galėjo nežinoti ir pats pardavėjas, pažymi, kad šie trūkumai galėjo būti nustatyti prieš įsigyjant automobilį bet kuriame techninės apžiūros centre, o kita vertus, konstatuoja, jog perkamo automobilio trūkumai buvo akivaizdūs, o ieškovas buvo nerūpestingas (neatsargus) pirkėjas (skundžiamos nutarties 19 punktas). Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę. Kadangi automobilio trūkumai, lėmę uždraudimą jį eksploatuoti, išaiškėjo tik atlikus automobilio techninę apžiūrą UAB „Transkona“, konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovas nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Šiuo atveju pardavėjas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavęs pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti, ar kad šie trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjo kaltės.

28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju esminiams automobilio trūkumams, lėmusiems uždraudimą jį eksploatuoti, išaiškėjus tik po atliktos automobilio techninės apžiūros UAB „Transkona“, pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė reikalavimus parduodamo daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybės trūkumus nustatančias teisės normas (CK 6.333 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, padarė neteisingas išvadas, kad pirkėjas buvo nerūpestingas (neatsargus) ir tai pašalina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, tai lėmė neteisingą ir kartu nepagrįstą teismų sprendimą atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartais argumentais, naikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai; jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

30. Kasacinį skundą ir ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas už ieškinio, apeliacinio ir kasacinio skundų padavimą sumokėjo po 37,13 Eur žyminio mokesčio, turėjo išlaidų advokato pagalbai pirmosios (801,23 Eur), apeliacinės instancijos (400 Eur) ir kasaciniame teisme (300 Eur), iš viso – 1612,62 Eur.

31. Konstatavus, kad priėmus naują sprendimą ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovo proceso metu teikti prašymai turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovo atmestini (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

32. Kasacinis teismas patyrė 5,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:

Nutraukti 2018 m. balandžio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą A. M. ir D. B..

Priteisti A. M. (duomenys neskelbtini) iš D. B. (duomenys neskelbtini) 1650 (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt) Eur.

Automobilį „Bellier“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti D. B. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

Priteisti A. M. (duomenys neskelbtini) iš D. B. (duomenys neskelbtini) 1612,62 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvylika Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo D. B. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,32 Eur (penkis Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas

Donatas Šernas