Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmenine nuosavybe esančio vieno sutuoktinio turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe, santuokos metu šį turtą iš esmės pagerinus, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-186-1120/2023

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00174-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 3.2.4.11; 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovui T. S. (T. S.) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turto padalijimo bei kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmenine nuosavybe esančio vieno sutuoktinio turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe, santuokos metu šį turtą iš esmės pagerinus, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, jį patikslinusi, prašė:

2.1. nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2007 m. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės;

2.2. nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokinę S. pavardę;

2.3. priteisti iš atsakovo 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

2.4. nustatyti šalių nepilnamečių dukterų M. S. ir N. S. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, vaikai) gyvenamąją vietą su ieškove;

2.5. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai M. S., teikiamą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnametei dukteriai išlaikyti, uzufrukto teise valdo ieškovė; šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai;

2.6. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai N. S., teikiamą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnametei dukteriai išlaikyti, uzufrukto teise valdo ieškovė; šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai;

2.7. priteisti iš atsakovo 1050 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai M. S. už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn.; nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnametei dukteriai išlaikyti, uzufrukto teise valdo ieškovė;

2.8. priteisti iš atsakovo 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai N. S. už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn.; nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnametei dukteriai išlaikyti, uzufrukto teise valdo ieškovė;

2.9. priteisti iš atsakovo po 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukteriai M. S. už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki teismo sprendimo priėmimo (jeigu teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo šiai dukteriai priteisimo bus nukreipta vykdyti skubiai) arba iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (jeigu ši teismo sprendimo dalis nebus nukreipta vykdyti skubiai); nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnametei dukteriai išlaikyti, uzufrukto teise valdo ieškovė;

2.10. priteisti iš atsakovo po 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukteriai N. S. už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki teismo sprendimo priėmimo (jeigu teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo šiai dukteriai priteisimo bus nukreipta vykdyti skubiai) arba iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (jeigu ši teismo sprendimo dalis nebus nukreipta vykdyti skubiai); nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnametei dukteriai išlaikyti, uzufrukto teise valdo ieškovė;

2.11. nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas gali bendrauti su dukterimis trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 12 val., atvažiuodamas į vaikų gyvenamąją vietą arba į kitą su ieškove sutartą vietą, dalyvaujant ieškovei ir psichologui arba vaiko teisių apsaugos specialistui; nustatyti, kad atsakovas padengia išlaidas už psichologo ir vaiko teisių apsaugos specialisto paslaugas;

2.12. pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovės ir atsakovo nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą:

2.12.1. 0,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

2.12.2. 146,83 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2.12.3. ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2.13. padalyti šalims šį nekilnojamąjį turtą taip:

2.13.1. priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise visus tris šios nutarties 2.12.1–2.12.3 punktuose nurodytus nekilnojamojo turto objektus, o ieškovei iš atsakovo – 25 700 Eur piniginę kompensaciją už natūra negautą šio nekilnojamojo turto dalį;

2.13.2. netenkinus šios nutarties 2.13.1 punkte nurodyto reikalavimo, priteisti ieškovei iš atsakovo 27 707,29 Eur piniginę kompensaciją už šios nutarties 2.12.1–2.12.3 punktuose išvardyto nekilnojamojo turto pagerinimą;

2.14. priteisti ieškovei automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini);

2.15. priteisti atsakovui automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini);

2.16. įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei šiuos dukterų daiktus: vaikišką dviratį, vaikišką paspirtuką, vaikų avalynę bei drabužius, vaikišką maniežą, vaikišką elektromobilį, vaikiškas knygas ir žurnalus, vaikiškus žaidimus bei žaislus, vaikišką gimnastikos lanką;

2.17. įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei jos asmenius drabužius ir avalynę;

2.18. ieškovei palikti jos vestuvinį žiedą;

2.19. įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei automobilio „Opel Vectra“ padangas su ratlankiais;

2.20. priteisti iš atsakovo visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – dėl jo besaikio alkoholio vartojimo, be to, atsakovas nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio neteikė savo šeimos nariams išlaikymo. 2018 m. atsakovas pradėjo naudoti psichologinį smurtą prieš ieškovę, ją persekioti, siuntinėti grasinančio turinio SMS žinutes. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovas tampa agresyvus, todėl ji kartu su mažamečiais vaikais buvo priversta apsigyventi atskirai nuo atsakovo. Dėl atsakovo kaltės iširus santuokai ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, neigiamų emocijų, todėl jai turi būti priteistas iš atsakovo 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

4. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog dukterys nuolat gyvena su ieškove, ji nuo pat gimimo jomis rūpinasi, su atsakovu vaikai nesimatė metus, ieškovė yra labiau pasirengusi užtikrinti vaikams saugią, stabilią, jų poreikius užtikrinančią aplinką, nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Ieškovė pateikė į bylą išlaikymo vaikams apskaičiavimą ir pagrindimą, nurodydama, kad dukteriai M. S. yra reikalingas 650 Eur dydžio, o dukteriai N. S. – 447 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį. Ieškovė laikė, kad tokio dydžio išlaikymas abiem dukterims, atsižvelgiant į racionalius ir ekonomiškus vaikų poreikius, yra būtinas, protingas ir nekelia jokių abejonių. Kadangi ieškovei tenka kasdienė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą turi būti mažesnis. Atsižvelgdama į tai, ieškovė teigė, kad dukters M. S. išlaikymui priteistinas iš atsakovo 350 Eur, o dukters N. S. išlaikymui – 250 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį.

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas tris mėnesius laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. neteikė vaikams išlaikymo, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas, jo bendra suma – 1800 Eur, atsakovas turi pareigą jį padengti, todėl iš jo priteistina 1050 Eur dukteriai M. S. ir 750 Eur dukteriai N. S. Iš atsakovo taip pat priteistinas po 200 Eur išlaikymo dukteriai M. S. ir po 100 Eur išlaikymo dukteriai N. S. įsiskolinimas nuo 2019 m. kovo mėnesio iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

6. Ieškovė pažymėjo, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio turėtų būti nustatyta minimali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.

7. Ieškovė nurodė, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, jos įregistravimo pagrindas – 2013 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartis Nr. 2343. Ieškovė teigė, kad šis turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes buvo iš esmės pagerintas bendromis ieškovės ir atsakovo lėšomis. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, gyvenamojo namo statyba buvo pradėta 1988 m. ir baigta 2009 m., šis juridinis faktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2009 m. lapkričio 19 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-11.77.93 pagrindu. Be to, nuo 2010 m. iki 2011 m. vyko gyvenamojo namo rekonstrukcija. Šie darbai buvo atliekami po šalių santuokos sudarymo. Tik 2013 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartimi ankstesnis turto savininkas (atsakovo tėvas F. S. (F. S.)) perleido žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą atsakovui. Taigi gyvenamasis namas kaip atskiras turtinis vienetas atsirado tik 2009 metais, t. y. po ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo (2007 m. (duomenys neskelbtini)), sujungus žemės sklype buvusį sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Namo statybos užbaigimo ir rekonstrukcijos darbai buvo atlikti sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) bendromis lėšomis.

8. Ieškovė pažymėjo, kad 2009 m. namo bendras plotas buvo 63,27 kv. m, tūris – 247 kub. m, tuo tarpu šiuo metu namo bendras plotas yra 146,83 kv. m, tūris – 572 kub. m. Taigi, po 2009 m., kai ieškovė ir atsakovas ėmėsi namo pagerinimo darbų, jo bendras plotas ir tūris padidėjo daugiau nei du kartus.

9. Ieškovė teigė, kad iki 2009 m. šalys gyveno pas atsakovo tėvus, o ginčo gyvenamajame name apsigyveno 2010 m. Iki tol jame buvo galima gyventi tik šiltuoju metų laiku, nes name nebuvo jokių patogumų (vandens, kanalizacijos, šildymo sistemų), namas nebuvo apšiltintas ir įrengtas. Šalims 2010 m. balandžio pabaigoje persikėlus gyventi į namą, jame buvo įvestas vanduo, taip pat padaryta laikinoji virtuvė. 2010 m. kovo 16 d. namo rekonstrukcijai iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos buvo gautas statinio projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SAV-S(25.5.11)-53, iš jo matyti, kad sąvado objektas yra priestatas prie esamo sodo namelio ir pastato (malkinės) bei esamo sodo namelio ir malkinės patalpų pertvarkymas į gyvenamosios paskirties patalpas.

10. Ieškovė nurodė, kad per laikotarpį nuo 2010 m. pavasario iki rudens buvo pastatytas namo priestatas, jame įvestas vandentiekis, kanalizacija, padidinta elektros galia. Iki 2010 m. rudens name buvo įrengta vonia ir tualetas, taip pat iš dalies sutvarkyta virtuvė, įrengtas dviejų aukštų namo priestatas, sudėti plastikiniai langai, apšiltintos lauko sienos, įdėtos lauko durys, išvedžiota šildymo sistema, pastatyti radiatoriai ir katilas. 2011 m. pavasarį buvo pradėta rekonstruoti senoji namo dalis ir visas pirmasis namo aukštas buvo išgriautas nuo lubų iki grindų – neliko pečiaus, sienų, iš naujo betonuotos grindys, sudėtas grindų šildymas, laminatas, apšiltintos sienos, padaryta vidaus apdaila, sudėti plastikiniai langai ir lauko durys. 2015 m. buvo išgriauta mansarda senojoje namo pusėje ir iš naujo pastatytas antrasis namo aukštas (su 2,45 m aukščio lubomis, skardine stogo danga; ši namo dalis buvo apšiltinta, apkalta lentutėmis, sudėti plastikiniai langai, pastatyti laiptai į antrą aukštą, įrengti du kambariai, vienas iš jų – vaikui).

11. Ieškovė teigė, kad ji finansiškai prisidėjo prie baldų, virtuvinės įrangos, taip pat buitinės technikos namui pirkimo. Nurodytos aplinkybės, susijusios su namo statybos darbų užbaigimu, taip pat namo rekonstrukcija, patvirtina, kad namas iš esmės buvo pagerintas būtent šalių santuokos metu, sutuoktinių bendromis (ypač finansinėmis) pastangomis, todėl namas pripažintinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Be to, prie namo statybos ir įrengimo tiek darbais (atliekant elektros išvedžiojimo bei kitus darbus), tiek finansiškai (duodami įvairias pinigų sumas, skirtas namo rekonstrukcijos ir įrengimo darbams apmokėti) didele dalimi prisidėjo ieškovės tėvai (jie tą patvirtinto duodami parodymus kaip liudytojai).

12. Ieškovė teigė, kad net ir po dovanojimo sutarties sudarymo namas dar nebuvo visiškai įrengtas, darbai buvo atliekami iki pat faktinio šalių santuokos nutrūkimo. Tą patvirtina į bylą pateiktas teismo eksperto D. G. parengtas ekspertinis tyrimas Nr. DGET210910 (toliau – ekspertinis tyrimas), jame padarytos tokios išvados: žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastato rinkos vertė 2021 m. rugsėjo 10 d. yra 78 100 Eur; šių objektų 2009 m. spalio 1 d. buvusios būklės rinkos vertė 2021 m. rugsėjo 10 d. yra 26 700 Eur; atliktų šio turto pagerinimo darbų vertė 2009 m. spalio 1 d. – 2019 m. sausio 7 d. laikotarpiu yra 55 414,57 Eur, iš jų pagerinimo darbų vertė 2009 m. spalio 1 d. – 2013 m. birželio 3 d. laikotarpiu yra 31 486,56 Eur, o 2013 m. birželio 4 d. – 2019 m. sausio 7 d. laikotarpiu – 23 928,01 Eur. Kaip matyti iš šių išvadų, įvertinus turto pagerinimo darbų vertę, taip pat daugiau nei dvigubai padidėjusį namo bendrą plotą bei tūrį, nekyla jokių abejonių, kad nekilnojamasis turtas šalių santuokos metu buvo pagerintas iš esmės.

13. Ieškovė nurodė, kad byloje esantys dokumentai (2015 m. gegužės 26 d. užsakymas-sąskaita Nr. U00925, 2015 m. gegužės 28 d. krovinio gabenimo važtaraštis Nr. DPL4951, 2015 m. gegužės 28 d. PVM sąskaita faktūra DPL Nr. 4951) patvirtina, kad namui pagerinti ieškovės ir atsakovo bendromis lėšomis buvo įsigytos tam reikalingos medžiagos. Kitų dokumentų, pagrindžiančių, kad namo statybos darbams užbaigti ir rekonstrukcijai atlikti buvo perkamos medžiagos, ieškovė negali pateikti, nes juos turi atsakovas. Ieškovė laikė, kad akivaizdu, jog namas buvo iš esmės pagerintas, be kita ko, ir jos lėšomis, nes jeigu ji nebūtų finansiškai prisidėjusi, apie dvidešimt metų trukusi namo statyba ir rekonstrukcija būtų užtrukusi dar ilgiau.

14. Ieškovė pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovui 2013 m. padovanotame name šalys su dukterimi M. S. apsigyveno dar 2010 m., todėl neabejotina, kad atsakovo tėvai žinojo, jog dovanoja turtą ne atsakovui asmeniškai, o atsakovo ir ieškovės šeimai. Namas buvo statomas šeimai gyventi, pagerinimai atlikti ne atsakovo tėvų naudai ir nesiekiant tikslo, kad atsakovo tėvai įsikeltų į pagerintą namą (priešingu atveju nebūtų buvęs reikalingas toks didelis namas). Namo pagerinimas, vykęs iki dovanojimo sutarties sudarymo, buvo atliekamas ieškovės ir atsakovo bendromis lėšomis bei darbu, siekiant turėti šeimai naują, didesnį gyvenamąjį plotą, o po dovanojimo sutarties sudarymo namo pagerinimo darbai buvo tęsiami toliau. Ieškovė dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, o šis buvo skiriamas namui pagerinti. Gimus dukteriai M. S., ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, tad prisidėjo tuo, kad tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo ir augino vaiką, be to, gaudavo motinystės išmokas, šios buvo skiriamos namo statybos darbams užbaigti ir rekonstrukcijai, o esant galimybei prisidėjo ir fiziniu darbu.

15. Ieškovė teigė, kad, pripažinus nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina išspręsti šio turto padalijimo šalims klausimą. Šalių santykiai konfliktiški, atsakovas gyvena ginčo name, anksčiau visas nekilnojamasis turtas priklausė atsakovo tėvams, todėl turtas natūra paliktinas atsakovui, o ieškovei priteistina kompensacija už jai tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Iš ekspertinio tyrimo matyti, kad po atlikto pagerinimo bendra nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 78 100 Eur; jeigu turtas nebūtų buvęs pagerintas, jo rinkos vertė būtų 26 700 Eur. Iki pagerinimo darbų atlikimo turtas priklausė atsakovo tėvams, todėl, ieškovės manymu, dabartinė nekilnojamojo turto rinkos vertė (78 100 Eur) turėtų būti mažinama 26 700 Eur suma. Atitinkamai atsakovas turėtų sumokėti ieškovei 25 700 Eur kompensaciją ((78 100 Eur – 26 700 Eur) / 2 = 25 700 Eur), kuri ieškovei priteistina iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalis).

16. Ieškovė taip pat nurodė, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015). Atsižvelgiant į tai, jeigu teismas nuspręstų, kad santuokos metu nekilnojamasis turtas nebuvo iš esmės pagerintas, įvertinus ekspertiniame tyrime pateiktą išvadą dėl turtui atliktų pagerinimo darbų vertės, taip pat pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, ieškovei priteistina iš atsakovo 27 707,29 Eur (55 414,57 Eur / 2) kompensacija už nekilnojamojo turto pagerinimą santuokos metu.

17. Ieškovė teigė, kad lengvieji automobiliai, šalių įgyti santuokos metu, padalytini priteisiant kiekvienam iš jų jo naudojamą automobilį.

18. Ieškovė taip pat nurodė, kad daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, asmeninės neturtinės teisės, susijusios tik su to sutuoktinio asmeniu, perduotini nepriteisiant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui.

19. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

19.1. nustatyti, kad jis su nepilnametėmis dukterimis bendrauja tokia tvarka:

19.1.1. 1. darbo dienomis du kartus per savaitę, t. y. antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos ir parveždamas į ieškovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.;

19.1.2. poilsio dienomis, t. y. savaitgaliais, kas antrą mėnesio savaitgalį praleidžia su dukterimis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.;

19.1.3. lyginiais metais (2020 m., 2022 m. ir t. t.) šv. Velykų metu (nuo prieš šv. Velykas einančio penktadienio 16.30 val. iki sekmadienio 20 val.), per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną (nuo gruodžio 24 d. 16 val. iki gruodžio 25 d. 20 val.), per Naujųjų Metų sutikimą (nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 1 d. 12 val.), per dukterų gimtadienius (iki po gimtadienio einančios dienos 8 val.), paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar ieškovės gyvenamosios vietos ir nuveždamas į ugdymo įstaigą ar parveždamas į ieškovės gyvenamąją vietą;

19.1.4. nelyginiais metais (2019 m., 2021 m. ir t. t.) antrąją šv. Velykų dieną (nuo šv. Velykų sekmadienio 20 val. iki antradienio 8 val.) ir antrąją šv. Kalėdų dieną (nuo gruodžio 25 d. 20 val. iki gruodžio 27 d. 8 val.);

19.2. nustatyti, kad dukterų mokyklos atostogų metu jis bendrauja su vaikais pusę jų atostogų laiko;

19.3. nustatyti, kad jo (tėvo) atostogų metu jis bendrauja su dukterimis septynias kalendorines dienas, du kartus per metus;

19.4. nustatyti, kad jis turi teisę atostogauti su dukterimis ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per metus;

19.5. nustatyti, kad jeigu vienas iš tėvų pageidauja išvykti su dukterimis į užsienį, turi gauti rašytinį kito tėvo (motinos) sutikimą ne vėliau kaip dvi savaites iki planuojamo išvykimo;

19.6. nustatyti, kad apie planuojamą susitikimą su dukterimi ir jo tikslią trukmę jis praneša ieškovei trumpąja SMS žinute prieš dvi dienas;

19.7. įpareigoti ieškovę:

19.7.1. informuoti atsakovą apie savo atostogų su vaikais užsienyje laiką, pranešant apie tokias atostogas prieš dvi savaites;

19.7.2. nesudaryti kliūčių dukterims bendrauti su artimaisiais giminaičiais tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės;

19.7.3. informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios ir (ar) mokslo vietos pasikeitimą, pranešti apie visas kitas svarbias su dukterimis susijusias aplinkybes (įskaitant apie vaiko keliones, jeigu jos trunka ilgiau nei dvi dienas Lietuvoje, arba visais atvejais, jeigu vaikas vyksta į užsienį, sveikatos būklės, mokymo įstaigos pasikeitimus, bet tuo neapsiribojant);

19.8. priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

20. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu:

20.1. Tenkino dalį ieškinio:

20.1.1. nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2007 m. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės;

20.1.2. po santuokos nutraukimo paliko pavardes – ieškovei santuokinę S., atsakovui – jo turimą S.;

20.1.3. priteisė ieškovei iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

20.1.4. nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina;

20.1.5. priteisė iš atsakovo išlaikymą dukteriai M. S. po 318 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir paskyrė ieškovę dukteriai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;

20.1.6. priteisė iš atsakovo išlaikymą dukteriai N. S. po 250 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir paskyrė ieškovę dukteriai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;

20.1.7. nustatė tokią atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką – atsakovas gali bendrauti su vaikais trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 12 val., atvažiuodamas į vaikų gyvenamąją vietą arba į kitą su ieškove sutartą vietą, dalyvaujant ieškovei ir psichologui arba vaiko teisių apsaugos specialistui; nurodė, kad atsakovas padengia išlaidas už psichologo ir vaiko teisių apsaugos specialisto paslaugas;

20.1.8. po santuokos nutraukimo atsakovui paliko asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 0,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 146,83 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini);

20.1.9. po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini);

20.1.10. įpareigojo atsakovą perduoti ieškovei šalių nepilnamečių vaikų daiktus: vaikišką dviratį, vaikišką paspirtuką, avalynę ir drabužius, vaikišką maniežą, vaikišką elektromobilį, vaikiškas knygas ir žurnalus, vaikiškus žaidimus bei žaislus, vaikišką gimnastikos lanką;

20.1.11. įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei jos asmeninius drabužius ir avalynę, perduoti automobilio „Opel Vectra“ padangas su ratlankiais;

20.1.12. paliko ieškovei jos vestuvinį žiedą.

20.2. Atmetė atsakovo priešieškinį.

20.3. Išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

20.4. Panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi taikytas ir 2019 m. balandžio 12 d. bei 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimis pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

20.5. Nurodė sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

20.6. Skyrė ieškovei 500 Eur baudą.

21. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 2007 m. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys, gyvendamos santuokoje, susilaukė dukterų – M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini).

22. Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, liudytojo (ieškovės tėvo) parodymus ir rašytinius bylos duomenis, nustatė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės argumentą dėl atsakovo besaikio alkoholio vartojimo, todėl konstatavo, kad šis ieškovės teiginys yra neįrodytas. Nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. ieškovės žinioje buvo atsakovo banko kortelė, iš jos ieškovė atliko banko pavedimus ir išgrynino 1310 Eur, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nurodytu laikotarpiu atsakovas visiškai neišlaikė šeimos. Iš byloje esančio gydytojos psichiatrės A. K atsakymo į prašymą dėl informacijos pateikimo bei pridėtų medicininių dokumentų teismas nustatė, kad atsakovas turėjo psichikos sveikatos sutrikimų, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. nereguliariai gydėsi dėl afektinės psichozinės simptomatikos, atsakovui reikėjo tęsti gydymą bei vartoti atitinkamus medikamentus, tačiau jis to nedarė. Atsižvelgdamas į byloje esančius medicininius dokumentus, ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad atsakovo bendravimas nėra visiškai adekvatus ir neatitinka įprastų bendravimo normų. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad netinkamam atsakovo elgesiui su šeimos nariais įtakos turėjo jo psichinės sveikatos būklė, nulemta to, kad atsakovas nutraukė gydymą, taigi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir tai lėmė šalių santuokos iširimą (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs šalių paaiškinimus dėl atsakovo neadekvataus, netoleruotino bei nepagarbaus elgesio šeimoje, alkoholio vartojimo, gydymo dėl psichinių sveikatos sutrikimų netęsimo ir tai pagrindžiančius byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat liudytojų parodymus, teismas nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes (nepasitvirtino ieškovės teiginiai dėl atsakovo besaikio alkoholio vartojimo ir dėl laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. atsakovo šeimai neteikto išlaikymo), teismas laikė, kad ieškovės prašoma priteisti 4000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neproporcinga, todėl, įvertinęs šalių santuokos trukmę, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, laipsnį, taip pat aplinkybę, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl savo sveikatos sutrikimų, susijusių su ieškinyje išvardytais išgyvenimais, ir atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas tenkino dalį ieškovės reikalavimo ir priteisė jai iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

24. Pripažinęs, kad ieškovė galės tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir suteikti jiems saugias bei tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neprieštaravo vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, teismas šalių nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

25. Nustatęs, kad atsakovas jau daugiau kaip pusantrų metų nebendrauja su dukterimis, atsižvelgdamas į specialistų išvadas, teismas konstatavo, jog atsakovo ir vaikų ryšys yra atitolęs. Vyresnioji duktė išreiškė baimę ir nenorą susitikinėti su tėvu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į vyresniosios dukters nuomonę, specialistų išvadas bei rekomendacijas, taip pat remdamasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. balandžio 7 d. išvada, teismas nusprendė, kad ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarka geriausiai atitiks vaikų interesus, o atsakovo pasiūlytą bendravimo su vaikais tvarką atmetė.

26. Spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio, teismas vertino šalių turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad atsakovui priklauso sodo namas su sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), kurie 2013 m. jam buvo padovanoti; atsakovo vardu įregistruotos dvi autotransporto priemonės – automobiliai „Opel Vectra“ ir „Audi A6“; atsakovas apie metus buvo bedarbis, 2022 m. balandžio 19 d. sudarė darbo sutartį su UAB „Aktinis“, joje nustatytas 1100 Eur darbo užmokestis. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė per mėnesį uždirba apie 756 Eur, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu, neturi. Atsižvelgdamas į nurodytus duomenis, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintą minimalią mėnesinę algą (730 Eur, apie 533,65 Eur atskaičius mokesčius), šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos poziciją, kitus byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad šalių dukters M. S. poreikiams užtikrinti reikalinga 530 Eur, o dukters N. S. – 447 Eur suma per mėnesį. Šias sumas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį ir tai, kad vaikai lieka gyventi su ieškove, teismas paskirstė taip: ieškovė dukters M. S. poreikiams tenkinti prisideda 40 procentų, o atsakovas – 60 procentų, todėl iš atsakovo dukteriai M. S priteisė 318 Eur, o dukteriai N. S. – 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

27. Nustatęs, kad laikotarpiu, kurį nurodo ieškovė (nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn.), jos žinioje buvo atsakovo banko kortelė, šia ieškovė naudojosi, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog nurodytu laikotarpiu atsakovas neišlaikė nepilnamečių vaikų, todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

28. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo priteisimo, nes, priteisiant išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis, šis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

29. Vertindamas šalių argumentus dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypo, namo ir ūkio pastato) pripažinimo bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, teismas nurodė, kad ieškovė pateikė 2009 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio sąskaitos išrašą, iš jo matyti, kad buvo išgryninamos sumos, taip pat atsiskaitoma prekybos centruose „Senukai“, „Ermitažas“, „TOPO centras“, „Moki veži“. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad šiose parduotuvėse buvo įsigyjamos statybinės medžiagos, baldai ar kiti su turto pagerinimu susiję pirkiniai, taip pat nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kam buvo skirtos ieškovės išgrynintos sumos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad liudytojai teismo posėdžio metu iš esmės taip pat nurodė, jog šalys neturėjo lėšų statyboms (ieškovės tėvai paliudijo, kad šalys neturėjo santaupų, ieškovė nedirbo, vaikas nuolat sirgdavo, todėl jie, kiek galėdavo, duodavo šalims pinigų, šie pinigai galėjo būti skiriami nebūtinai statyboms, galbūt vaikų tam tikriems poreikiams tenkinti ar pan.).

30. Iš į bylą pateikto statybos leidimo Nr. LNS-02-100331-00037 teismas nustatė, kad 2010 m. kovo 31 d. atsakovo tėvui F. S. buvo išduotas leidimas dėl sodo namelio pertvarkymo į gyvenamąsias patalpas. Į bylą yra pateiktas ir atsakovo tėvo 2010 m. sausio 15 d. prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti, jo sumokėjimą AB „Lesto“ už elektros įrenginių prijungimo gyvenamajam namui paslaugą patvirtinantys duomenys. Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 14 d. atsakovo tėvas sudarė su VĮ Registrų centru nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį, taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės motina pažymėjo, jog prie namo statybos darbų nuolat dirbdavo atsakovo tėvas kartu su atsakovu. Iš byloje esančios 2013 m. birželio 3 d. dovanojimo sutarties teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo padovanotas atsakovui. Dovanojimo sutartyje nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

31. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo, netenkinus prašymo pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine jos ir atsakovo nuosavybe, priteisti jai 27 707,29 Eur kompensaciją už (esminiu nepripažintą) nekilnojamojo turto pagerinimą, teismas nurodė, kad nors ieškovė ir teigia, jog savo lėšomis prisidėjo prie turto pagerinimo, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Liudytojai iš esmės paliudijo, kad šalys neturėjo savo lėšų. Tai, kad iš ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti pinigų išgryninimo operacijos ar apsipirkimai prekybos centruose, kuriuose, be kita ko, yra parduodamos ir statybinės medžiagos, nėra įrodymas, patvirtinantis, jog išgrynintos lėšos buvo skiriamos būtent namui statyti ar turtui pagerinti, o ne kitiems šeimos poreikiams tenkinti, taip pat nepagrindžia, kad prekybos centruose pirktos prekės buvo statybinės medžiagos, naudotos namui statyti. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės tėvai ir paaiškino, jog davė ieškovei per visą laikotarpį nemažą pinigų sumą (apie 25 000 Eur), tačiau, viena vertus, byloje nėra jokių įrodymų (išskyrus ieškovės ir pačių liudytojų paaiškinimus), patvirtinančių, kad ši suma iš tikrųjų buvo perduota ieškovei, kita vertus, net jei šie pinigai ir buvo perduoti ieškovei, nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jų panaudojimą būtent ginčo turtui pagerinti, o ne skirti šeimos ar pačios ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Be to, nors ieškovė teigė, kad prisidėjo ir fiziniu darbu, tačiau byloje taip pat nėra tai patvirtinančių įrodymų. Net jeigu ieškovė kažkiek ir prisidėjo prie turto pagerinimo, toks nežymus prisidėjimas negali būti vertinamas kaip pagrindas teisei į kompensaciją atsirasti. Ieškovė tam tikrą laiką gyveno ginčo name, naudojosi visu turtu, todėl natūralu, kad galėjo atlikti tam tikrus nedidelius, einamuosius turto pagerinimus ar kažkiek prie to prisidėti iš asmeninių (jei tokių buvo) ar bendrų (jei tokių buvo) šeimos lėšų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti ieškovės prašomą kompensaciją.

32. Netenkinęs ieškovės prašymo pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat nusprendęs, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl 27 707,29 Eur kompensacijos priteisimo, teismas atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paliko gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), nepriteisdamas ieškovei kompensacijos už dalį šio turto.

33. Nesant dėl to šalių ginčo, teismas ieškovei po santuokos nutraukimo priteisė automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tenkino ieškovės reikalavimus perduoti jai vaikų daiktus, ieškovės asmeninius drabužius ir avalynę, automobilio „Opel Vectra“ padangas su ratlankiais, palikti ieškovei jos vestuvinį žiedą.

34. Teismas nurodė, kad šioje byloje kaltu dėl santuokos iširimo (nutraukimo) pripažintas atsakovas, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė 3255,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs šias išlaidas, teismas pagrįstomis laikė ieškovės patirtas 600 Eur išlaidas už teisinę pagalbą rengiant patikslintą ieškinį, 623 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas už patikslintą ieškinį, 17,20 Eur išlaidas už VĮ „Regitra“ pažymas bei 15 Eur išlaidas už atsakovo 2021 m. birželio 16 d. el. laiško vertimo paslaugas ir jas (iš viso 1255,20 Eur) ieškovės naudai priteisė iš atsakovo. Įvertinęs kitas ieškovės patirtas išlaidas – 500 Eur už atstovavimą tyrime pagal ieškovės 2019 m. birželio 26 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei 1500 Eur už ekspertinio tyrimo parengimą, teismas nusprendė, kad šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas. Teismas nurodė, kad atstovavimas ikiteisminiame tyrime yra nesusijęs su nagrinėjama civiline byla ir ieškinio dalyku, o ieškovės užsakytu ekspertiniu tyrimu teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė, dėl tokio tyrimo atlikimo šalys nebuvo sutarusios, todėl nenustatyta pagrindo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovo.

35. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2022 m. spalio 18 d. nutartimi:

35.1. Atmetė atsakovo apeliacinį skundą.

35.2. Tenkino dalį ieškovės apeliacinio skundo ir panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei buvo paskirta 500 Eur bauda.

35.3. Kitas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ji grindė tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad ieškovės asmeninės lėšos buvo panaudotos namo statybos darbams užbaigti ir vėliau (jį rekonstruojant) ginčo turtui pagerinti, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės pateikti rašytiniai duomenys nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių. Iš ieškovės teismui pateikto 2009 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio sąskaitos išrašo matyti, kad buvo išgryninta apytiksliai 9882 Eur (34 120 Lt) suma, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog šią sumą ieškovė išgrynino ne per vieną ar du kartus, o per visą nurodytą laikotarpį, t. y. per 6 metus, arba 72 mėnesius. Iš šio išrašo apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad parduotuvėse,,Senukai“,,,Ermitažas“, „Moki veži“ 2009 m. sumokėta už prekes iš viso 59,80 Eur, 2010 m. – 152 Eur, 2011 m. – 171 Eur, 2013 m. – 15,59 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ieškovės pateikti duomenys apie pinigų išgryninimo operacijas ar apsipirkimus prekybos centruose, nesant kitų įrodymų, patvirtinančių statybinių medžiagų įsigijimą, atsiskaitymą už atliktus statybos darbus ir pan., nepatvirtina, jog jos išgrynintos lėšos buvo skiriamos būtent namui statyti ir (ar) šiam turtui pagerinti, o ne kitiems šeimos poreikiams (atostogoms, laisvalaikiui, pragyvenimui ir pan.) tenkinti, taip pat nepagrindžia ir ieškovės nurodytų aplinkybių, kad nurodytuose prekybos centruose pirktos prekės buvo statybinės medžiagos, naudotos ginčo namui statyti.

37. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo pripažinti labiau tikėtino fakto, jog ieškovės asmeninės lėšos buvo panaudotos namui statyti ar turtui pagerinti, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir atitinkamą pirmosios instancijos teismo spendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastato pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei piniginės kompensacijos už natūra negautą šio nekilnojamojo turto dalį ieškovei priteisimo, taip pat piniginės kompensacijos už šio turto pagerinimą ieškovei priteisimo, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir plačiau dėl šių klausimų nepasisako.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 500 Eur išlaidos, ieškovės patirtos už atstovavimą tyrime pagal jos 2019 m. birželio 26 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nėra susijusios su nagrinėjama civiline byla ir ieškinio dalyku. Ieškovė savo iniciatyva užsakė ekspertinį tyrimą ir dėl jo patyrė 1500 Eur išlaidų. Ieškovės reikalavimų dalis dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastato pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei piniginės kompensacijos už natūra negautą šio nekilnojamojo turto dalį ieškovei priteisimo, taip pat piniginės kompensacijos už šio turto pagerinimą ieškovei priteisimo buvo atmesta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Pažymėjęs, kad ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų reikalavimai, susiję su santuokos nutraukimu, yra atmesti, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog tokiu atveju šalims nėra atlyginamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai,

40. Kasaciniu skundu ieškovė prašo:

40.1. panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nutarties ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas dėl nekilnojamojo turto (0,0600 ha ploto žemės sklypo, 146,83 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo ir ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini)) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe nurodytą nekilnojamąjį turtą ir padalyti jį taip – priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teises visus tris nurodyto nekilnojamojo turto objektus, o ieškovei priteisti iš atsakovo 25 700 Eur piniginę kompensaciją už natūra negautą šio nekilnojamojo turto dalį;

40.2. netenkinus pirmiau nurodyto prašymo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nutarties ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už nurodyto nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo 27 707,29 Eur piniginę kompensaciją už turto (0,0600 ha ploto žemės sklypo, 146,83 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo ir ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini)) pagerinimą;

40.3. netenkinus nė vieno iš pirmiau nurodytų prašymų, panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nutarties ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei kompensacijos ieškovei priteisimo, ir grąžinti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės arba pirmosios instancijos teismui;

40.4. priteisti iš atsakovo visų instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

41.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų šių nuostatų taikymo išaiškinimų. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos visos šioje teisės normoje ir kasacinio teismo praktikoje nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės bei sąlygos, sudarančios pagrindą pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe:

41.1.1. Byloje esantys duomenys (Nekilnojamojo turto registro išrašas, 2010 m. kovo 16 d. statinio projektavimo sąlygų sąvado Nr. SAV-S(25.5.11)-53 nuorašas) patvirtina, kad ginčo gyvenamojo namo statyba buvo pradėta 1988 m. ir baigta 2009 m., o 2010–2011 metais vyko namo rekonstrukcija; šis gyvenamasis namas kaip atskiras turtinis vienetas atsirado tik 2009 m., sujungus ginčo žemės sklype buvusį sodo namelį ir malkinę; 2009 m. namo bendras plotas buvo 63,27 kv. m, tūris – 247 kub. m, tuo tarpu šiuo metu namo bendras plotas yra 146,83 kv. m, tūris – 572 kub. m. Į bylą pateikto ekspertinio tyrimo duomenimis, ginčo nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė 2021 m. rugsėjo 10 d. yra 78 100 Eur; šio turto 2009 m. spalio 1 d. buvusios būklės rinkos vertė 2021 m. rugsėjo 10 d. yra 26 700 Eur; laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 7 d. atliktų turto pagerinimo darbų vertė yra 55 414,57 Eur.

41.1.2. Byloje nustatyta (ir dėl to nėra šalių ginčo), kad ginčo gyvenamasis namas šalių santuokos metu, be kita ko, buvo iš esmės pagerintas atsakovo fiziniu darbu (atsakovas fiziniu darbu prisidėjo prie namo statybos ir rekonstravimo). Dovanojimo sutartimi perleidus ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovui, šalims toliau gyvenant santuokoje, gyvenamasis namas ir toliau buvo gerinamas. Tą patvirtina nurodytame ekspertiniame tyrime pateiktos išvados dėl ginčui aktualiu laikotarpiu nekilnojamajam turtui atliktų pagerinimo darbų verčių, taip pat šio turto verčių pokyčių.

41.1.3. Nustačius, kad atsakovas fiziniu darbu prisidėjo prie namo statybos ir rekonstravimo, darytina išvada, kad yra nustatyta visuma sąlygų ir aplinkybių, kurioms esant ginčo nekilnojamasis turtas pripažintinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe: 1) turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) turtas buvo pagerintas iš esmės šalių santuokos metu; 3) nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės šalių santuokos metu atsakovui fiziniu darbu prisidėjus prie ginčo gyvenamojo namo statybos ir rekonstravimo. Ieškovė laiko, kad esant byloje nustatytai faktinei aplinkybei, jog atsakovas fiziniu darbu prisidėjo prie namo statybos ir rekonstravimo, teismai nepagrįstai nepaisė CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo, kad jeigu turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio darbu, tokiu atveju tas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

41.1.4. Ieškovė teigia, kad ji taip pat prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo tiek fiziniu darbu, tiek finansiškai. Į bylą pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenimis, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (kai vyko intensyviausi gyvenamojo namo statybos, rekonstrukcijos ir kitokie pagerinimo darbai) ieškovė reguliariai išgrynindavo dideles pinigų sumas (pvz., 600 Lt, 1000 Lt, 1500 Lt, 1700 Lt, 2000 Lt ir pan.). Per šį laikotarpį ieškovės išgryninta pinigų suma iš viso sudaro apie 14 500 Eur. Šie pinigai buvo perduodami atsakovui ir naudojami ginčo nekilnojamajam turtui pagerinti (namo statybai ir rekonstrukcijai reikalingoms medžiagoms, įrangai, apdailos prekėms ir kt. daiktams įsigyti, atsiskaityti su statybininkais ir specialistais už namui atliktus statybos ir rekonstravimo bei kitokius pagerinimo darbus ir t. t.). Namo statybos ir rekonstravimo darbų atlikimą organizavo atsakovo tėvas kartu su atsakovu, todėl ieškovė negalėjo pateikti į bylą daugiau įrodymų, susijusių su namo statyba ir rekonstrukcija, nes tie įrodymai yra likę pas atsakovą. Pažymėtina, kad atsakovas argumentuotai nepaneigė fakto, jog ieškovė išgrynindavo pinigus tam, kad būtų finansuojama namo statyba ir rekonstrukcija bei kitaip gerinamas gyvenamasis namas. Visuotinai yra žinoma ir atskiro įrodinėjimo nereikalauja faktas, kad prekybos centrai „Senukai“, „Ermitažas“, „Moki veži“ yra specializuoti, šių prekybos centrų pagrindinė komercinė veikla yra susijusi su prekyba statybinėmis medžiagomis, įranga, įrankiais, apdailos prekėmis ir pan. Todėl akivaizdu, kad ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenys dėl ieškovės atsiskaitymų nurodytuose prekybos centruose patvirtina, jog ieškovės lėšomis šiuose prekybos centruose buvo perkamos būtent ginčo gyvenamojo namo statybai ir rekonstrukcijai bei pagerinimui reikalingos prekės – statybinės medžiagos, įrankiai, apdailos prekės ir pan. Be to, nuo 2009 m., kai vyko namo statybos užbaigimo darbai, vėliau – namo rekonstrukcijos darbai, ieškovė laukėsi jaunesniosios dukters, jai gimus, buvo motinystės atostogose, augino dukterį, prižiūrėjo ir ja rūpinosi, t. y. vykdė šeimos pareigas, taip pat gavo motinystės išmokas, šios buvo skiriamos namo statybos darbams užbaigti, vėliau – namo rekonstrukcijai. Iki dukters gimimo ieškovė dirbo ir gaudavo tuo metu solidų darbo užmokestį, t. y. daugiau nei 2000 Lt per mėnesį, šis buvo skiriamas namui pagerinti. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys AB SEB banko ir banko AB „Swedbank“, sąskaitų išrašai. Kaip liudytojai apklausti ieškovės tėvai taip pat patvirtino, kad jie tiek fiziškai, tiek finansiškai prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo darbų, kiekvieną mėnesį duodavo įvairias pinigų sumas. Taigi, vykdydama šeimos pareigas, prižiūrėdama vaikus, savo uždarbiu prisidėdama prie šeimos pragyvenimo, ieškovė kartu prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo savo darbu, tai sudaro pagrindą pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

41.2. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovės reikalavimo pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismai selektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus, aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos proceso metu, vertino neobjektyviai, nevisapusiškai ir neišsamiai, dėl dalies bylai reikšmingų įrodymų apskritai nepasisakė ir tokiu būdu pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas:

41.2.1. Vienas pagrindinių įrodymų, kurį ieškovė pateikė į bylą ir kuriuo įrodinėjo reikalavimą dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra ekspertinis tyrimas, jame pateiktos išvados, kad: žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastato rinkos vertė 2021 m. rugsėjo 10 d. yra 78 100 Eur; šių objektų 2009 m. spalio 1 d. buvusios būklės rinkos vertė 2021 m. rugsėjo 10 d. yra 26 700 Eur; atliktų šio turto pagerinimo darbų vertė 2009 m. spalio 1 d. – 2019 m. sausio 7 d. laikotarpiu yra 55 414,57 Eur, iš jų pagerinimo darbų vertė 2009 m. spalio 1 d. – 2013 m. birželio 3 d. laikotarpiu yra 31 486,56 Eur, o 2013 m. birželio 4 d. – 2019 m. sausio 7 d. laikotarpiu – 23 928,01 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nekilo jokių abejonių dėl ekspertiniame tyrime pateiktų skaičiavimų. Tačiau bylą nagrinėję teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, ne tik nenurodė, kokią įrodomąją vertę turi ekspertinis tyrimas, netyrė ir nevertino šio įrodymo kitų įrodymų kontekste, bet apskritai nutylėjo, kad toks įrodymas byloje yra. Tokiu būdu teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą įvertinti įrodymus visapusiškai ir objektyviai. Be to, iš sprendimo ir nutarties turinio visiškai neaišku, kas lėmė teismų įsitikinimą, kad ekspertiniame tyrime pateiktos išvados, susijusios su ginčo dalyku, yra nepatikimos (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

41.2.2. Atsakovas procesiniuose dokumentuose pateikė versiją, kad ginčo gyvenamojo namo statyba ir rekonstrukcija buvo finansuojama išimtinai jo tėvų lėšomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tėvų finansinę padėtį, kad teismas galėtų įvertinti, ar atsakovo tėvai buvo finansiškai pajėgūs finansuoti namo statybą ir rekonstrukciją bei kitokį pagerinimą. Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti duomenis apie atsakovo ir jo tėvų atitinkamais laikotarpiais gautą darbo užmokestį, taip pat atsakovo tėvų banko sąskaitos išrašus, tačiau teismas atmetė šiuos prašymus, taigi neturėjo objektyvios galimybės įvertinti atsakovo tėvų ir atsakovo finansinės padėties, kad teisingai išspręstų klausimą dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su nekilnojamojo turto pripažinimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimu. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), nevisapusiškai ištirtos esminės bylos aplinkybės (CPK 185 straipsnis) ir netinkamai taikytos materialiosios teisės normos (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

41.2.3. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), neanalizavo ir nevertino kiekvienos iš ginčo šalių individualaus indėlio kuriant (gerinant) ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė neprisidėjo prie šio turto esminio pagerinimo. Ieškovės byloje teiktus paaiškinimus apie tai, kad ji finansiškai prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, rekonstravimo ir pagerinimo darbų atlikimo (išgrynindavo dideles pinigų sumas, be to, atsiskaitė už įsigytas prekes prekybos centruose „Senukai“, „Ermitažas“, „Moki veži“, o išgryninti pinigai ir šiuose centruose įsigytos prekės buvo skiriami išimtinai namo statybai, rekonstrukcijai ir pagerinimui), patvirtina byloje esantys ieškovės banko sąskaitų išrašai, taip pat liudytojų (ieškovės tėvų) parodymai. Taigi aptariami ieškovės paaiškinimai laikytini visiškai patikimais, nes yra detalūs ir nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaip minėta, nurodyti prekybos centrai yra specializuoti, jų pagrindinė veikla yra prekyba statybinėmis, apdailos ir pan. prekėmis, todėl akivaizdu, kad būtent tokios prekės juose ir perkamos. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė apsipirkdavo prekybos centruose „Senukai“, „Ermitažas“, „Moki veži“ dažnai, po kelis kartus per mėnesį, todėl nekyla jokių abejonių, kad toks apsipirkimas yra tiesiogiai susijęs su poreikiu įsigyti namo statybai ir rekonstrukcijai bei pagerinimui reikalingas prekes. Nei atsakovas, nei bylą nagrinėję teismai nenurodė, kas, jeigu ne ginčo turtui pagerinti reikalingos medžiagos, buvo perkama nurodytuose prekybos centruose. Taigi teismai, laikydami, kad byloje nėra įrodymų, jog už ieškovės lėšas buvo įsigyjamos prekės, susijusios su turto pagerinimu, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, nesivadovavo logikos dėsniais. Ieškovė teigia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (ieškovės banko sąskaitos išrašas, jos paaiškinimai ir kt.), patvirtinančių, jog ieškovė didele savo lėšų dalimi prisidėjo prie gyvenamojo namo (o kartu ir žemės sklypo bei ūkio pastato) pagerinimo darbų finansavimo. Teismai, darydami išvadas, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė netinkamą CK 3.90 straipsnio 1 dalies, 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą.

41.3. Bylą nagrinėję teismai, laikydami, kad padaryti ginčo nekilnojamojo turto pagerinimai yra neesminiai, turėjo tinkamai išspręsti klausimą dėl kompensacijos už pagerintą turtą ieškovei priteisimo, tačiau to nepadarė ir taip netinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015). Pagal šią praktiką, net ir teismui nepripažinus turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nenustačius, kad turto pagerinimai yra esminiai, vis dėlto privalu priteisti sutuoktiniui kompensaciją už faktiškai atliktus pagerinimus. Ekspertiniame tyrime, be kita ko, yra pateiktos išvados, kad atliktų ginčo žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastato pagerinimo darbų vertė 2009 m. spalio 1 d. – 2019 m. sausio 7 d. laikotarpiu yra 55 414,57 Eur. Bylą nagrinėję teismai nei sprendime, nei nutartyje nenurodė jokių abejonių dėl ekspertiniame tyrime pateiktų išvadų. Ekspertinis tyrimas yra itin išsamus, parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, jame ginčo nekilnojamojo turto rinkos ir pagerinimo darbų vertės yra apskaičiuotos ginčui aktualiais laikotarpiais. Byloje nepateikta jokių duomenų, kurie paneigtų ekspertiniame tyrime atliktus skaičiavimus. Ekspertinį tyrimą atliko teismo ekspertas D. G., kuris yra įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, todėl nekyla jokių abejonių dėl jo, kaip teismo eksperto, kompetencijos. Taigi, ekspertinis tyrimas laikytinas visiškai patikimu įrodymu ir juo turėtų būti vadovaujamasi tenkinant ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už natūra negautą 1/2 dalį ginčo nekilnojamojo turto priteisimo.

41.4. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti sprendimą (nutartį), skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl esminių ieškovės apeliacinio skundo argumentų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nutartis turi būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovė nurodo, kad apeliaciniame skunde ji, be kita ko, išdėstė šiuos esminius argumentus, kuriuos itin akcentavo ir plačiai aptarė: 1) atsakovo prisidėjimas fiziniu darbu santuokos metu iš esmės pagerinant ginčo nekilnojamąjį turtą suponuoja, jog turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 2) ekspertinis tyrimas patvirtina, kad nekilnojamasis turtas šalių santuokos metu buvo pagerintas iš esmės ir kad turtą šalys gerino po to, kai šis buvo padovanotas atsakovui, šiame tyrime yra pateiktos darbų, atliktų gerinant turtą, vertės, kurios yra svarbios sprendžiant ne tik dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bet ir dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo. Ieškovė teigia, kad jos apeliacinio skundo motyvai, susiję su atsakovo prisidėjimu fiziniu darbu prie turto pagerinimo, patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui, nes CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turtas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas tais atvejais, kai prie jo pagerinimo darbu prisideda kitas sutuoktinis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje (jos 85–87 punktai) neatsakė į ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytą argumentą, jog santuokos metu atsakovo prisidėjimas fiziniu darbu prie gyvenamojo namo statybos ir rekonstravimo darbų atlikimo suponuoja, kad ginčo nekilnojamasis turtas turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (jos 85–87 punktai) taip pat neatsakė į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ekspertinio tyrimo išvadomis, pagrindžiančiomis esminį nekilnojamojo turto pagerinimą šalių santuokos metu. Tai sudaro pagrindą laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakė dėl esminės dalies apeliacinio skundo argumentų, o padarytos išvados nebuvo pagrįstos išsamiu bylos aplinkybių vertinimu. Tokiu būdu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padarytas esminis CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas, lemiantis kasacine tvarka apskųstos nutarties negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir poreikį pakartoti apeliacinį procesą.

41.5. Bylą nagrinėję teismai pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias CPK normas.

41.5.1. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti ieškovei 500 Eur už atstovavimą tyrime pagal 2019 m. birželio 26 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, motyvuodamas tuo, kad atstovavimas ikiteisminiame tyrime yra nesusijęs su nagrinėjama civiline byla ir ieškinio dalyku. Ieškovė laiko, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta; teigia, kad ji buvo priversta kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nes pagrįstai manė, jog, vykdant teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ja, be kita ko, buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka), 2019 m. birželio 22 d. vykusio atsakovo susitikimo su vaikais metu jo atliktuose veiksmuose galimai buvo nusikalstamos veikos požymių. Ši teismo nutartis buvo priimta šios bylos nagrinėjimo metu, atsakovas veiksmus, dėl kurių buvo sprendžiama pradėti ikiteisminį tyrimą, atliko pagal šioje byloje priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendraudamas su vaikais, todėl akivaizdu, kad aptariamos ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal 2019 m. birželio 26 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra būtinos, pagrįstos ir susijusios su šia byla bei jos dalyku (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

41.5.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškovės prašymo priteisti jai 1500 Eur už ekspertinio tyrimo parengimą, nurodydamas, kad šiuo tyrimu jis, priimdamas sprendimą, nesiremia, dėl tokio tyrimo atlikimo šalys nebuvo sutarusios, todėl nėra pagrindo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovo. Ieškovė laiko, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta; teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai ignoravo ekspertinį tyrimą, nes šis įrodymas yra leistinas ir patikimas, jo išvados nenuginčytos ir nepaneigtos jokiais kitais įrodymais, todėl teismas turėjo juo vadovautis. Ekspertinis tyrimas buvo atliktas po to, kai teismas atmetė ieškovės prašymą dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės byloje skyrimo, be kita ko, nurodydamas, kad pirmiausia ieškovė turėjo pateikti į bylą turto vertinimo ataskaitą. Šalių santykiai konfliktiški, atsakovas nesutiko su ekspertizės skyrimu, atsisakė leisti ekspertui apžiūrėti nekilnojamąjį turtą. Todėl vien tai, kad ekspertinis tyrimas buvo atliktas nesant atsakovo pritarimo, niekaip neapribojo ieškovės teisės, siekiant įrodyti bylai svarbias aplinkybes, rinkti bylai reikšmingus įrodymus ir gauti dėl to patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteistas 1500 Eur išlaidų, sumokėtų už ekspertinio tyrimo parengimą, atlyginimas.

41.5.3. Apeliacinį skundą šioje byloje buvo pateikęs ir atsakovas. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus (2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0158 ir 2022 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymą), patvirtinančius, kad ji, be kita ko, patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismui 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo pateiktas prašymas priteisti ieškovei, be kita ko, ir šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo apeliacinį skundą, atitinkamai ši nutarties dalis buvo priimta ieškovės naudai, todėl apeliacinės instancijos turėjo priteisti ieškovei iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą atlyginimą, tačiau, pažeisdamas CPK 93 straipsnio 1 dalį, to nepadarė.

42. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, priteisti iš ieškovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

42.1. Visas ginčo nekilnojamasis turtas, ieškovės siekiamas pripažinti šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šiuo metu priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise pagal 2013 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 2343, joje konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kad turtą, kuris F. S. ir J. S. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, jie dovanoja savo sūnui atsakovui T. S. asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esančių ir bylą nagrinėjusių teismų išsamiai ištirtų bei įvertintų įrodymų visetas, priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas dar iki atsakovui tampant ginčo turto savininku 2013 m. Taigi teismai neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad ginčo turto esminis pagerinimas buvo atliktas tuo metu, kai ginčo turtas jau priklausė atsakovui, juo labiau negalėjo konstatuoti, jog ginčo turto rekonstrukcija buvo atlikta asmeninėmis (arba bendromis su atsakovu) ieškovės lėšomis bei darbu, todėl teismai tinkamai taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3.90 straipsnio 1 dalį ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių nuostatų taikymo praktikos.

42.2. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad jos lėšomis ir darbu buvo iš esmės pagerintas atsakovo turtas, privalėjo pagrįsti ne tik aplinkybę, kad ji grynino pinigus iš bankomato ar kažką pirko prekybos centruose, kurie verčiasi ne tik statybinių medžiagų pardavimu, tačiau privalėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti išgrynintų lėšų panaudojimą turtui pagerinti. Vien tas faktas, kad ieškovė grynino pinigus, nesant pinigų panaudojimą patvirtinančių įrodymų, pats savaime nepatvirtina ieškovės prisidėjimo prie atsakovo asmeninės nuosavybės esminio pagerinimo. Iš byloje esančių ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovės vienu paėmimu iš sąskaitos dažniausiai išgryninamos sumos būdavo nedidelės, t. y. 10–50 Eur, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės išgryninamos sumos buvo naudojamos įprastiems pragyvenimo poreikiams tenkinti, o ne rekonstrukcijai finansuoti. Prekybos centruose „Senukai“, „Ermitažas“ ir „Moki veži“ ieškovės išleistos itin mažos sumos (2009 m. sumokėta už prekes iš viso 59,80 Eur, 2010 m. – 152 Eur, 2011 m. – 171 Eur), priešingai nei nurodo ieškovė, patvirtina, kad buvo pirktos ne statybinės medžiagos (visuotinai žinoma, jog jos kainuoja daug daugiau), o galimai buities ar laisvalaikio prekės. Byloje nėra jokių rašytinių duomenų (pagal iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusią CK 6.469 straipsnio l dalies redakciją, sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turėjo būti rašytinės formos), patvirtinančių, kad ieškovės tėvai būtų perdavę (paskolinę, dovanoję) jai kokius nors pinigus, todėl ieškovės tėvų liudijimas, kad jie perdavė ieškovei apie 25 000 Eur sumą, vertintinas kritiškai. Taigi teismai pagrįstai laikė, kad į bylą pateikti ieškovės banko sąskaitų išrašai nepatvirtina ieškovės teiginių, jog ji prisidėjo prie esminio atsakovui priklausančio turto pagerinimo.

42.3. Nuo 2013 m. birželio 3 d., kai atsakovo tėvai padovanojo atsakovui rekonstruotą namą, iki santuokos nutrūkimo nebuvo atlikta jokių didesnių (išskyrus įvairių mazgų pataisymą) namo statybos ar remonto darbų. Byloje nepateikta jokių duomenų (išskyrus pačios ieškovės nurodytus laikotarpius su išvardytais neva šiais laikotarpiais atliktais darbais), patvirtinančių, kad po dovanojimo sutarties sudarymo būtų buvę atlikti kokie nors esminiai ginčo nekilnojamojo turto pagerinimai. Pačios ieškovės žodžiu nurodyti laikotarpiai ar ekspertui raštiškai pateikta informacija apie atliktus darbus ir tam tikrus jų atlikimo laikotarpius, nesant byloje jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, laikytini ne įrodymais, o deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais ieškovės teiginiais, jais negalėjo remtis ne tik teismai, priimdami sprendimus šioje byloje, bet ir ekspertas, atlikęs neva ieškovės lėšomis atliktų pagerinimo darbų vertinimą.

42.4. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė kokiomis nors savo asmeninėmis lėšomis ar bendromis sutuoktinių lėšomis iš esmės pagerino atsakovo asmeninį turtą, įgytą dovanojimo sutarties pagrindu, teismams nebuvo jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovui tėvų padovanotą nekilnojamąjį turtą šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ar priteisti ieškovei kompensaciją už turto pagerinimą.

42.5. Nesutiktina ir su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad atsakovo tėvai turėjo įrodyti, jog turėjo pakankamai lėšų namo statyboms. Atsakovo tėvai byloje buvo apklausti kaip liudytojai, todėl, priešingai nei nurodo ieškovė, neturėjo įrodinėjimo pareigos.

42.6. Liudytojai (atsakovo tėvai), kurie vykdė namo statybos darbus, patvirtino, kad tik kartais, kai buvo reikalinga darbo jėga statybose, jiems padėdavo abu sūnūs (atsakovas ir jo brolis), tačiau jie taip pat patvirtino, kad už pagalbą sūnums buvo mokama. Šias aplinkybes patvirtino ir posėdyje apklaustas atsakovo brolis, taip pat pripažino pati ieškovė, nurodydama, kad atsakovo tėvai kelis kartus yra davę atsakovui pinigų už pagalbą statybose. Taigi, sūnaus pagalba tėvui statybose, už kurią atsakovui buvo sumokama, nevertintina kaip patvirtinanti, kad šalys, gyvendamos santuokoje, iš esmės prisidėjo prie namo rekonstrukcijos.

42.7. Ieškovės kasacinio skundo argumentas, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2010 m. šalys pradėjo gyventi ginčo gyvenamajame name ir jame gyvendamos vykdė kasaciniame skunde nurodytus rekonstrukcijos, pagerinimo darbus, nėra nei įrodytas, nei logiškai pagrįstas. 2010 m. name nebuvo jokių patogumų (vandens, kanalizacijos, šildymo sistemų), jame tik 2011 m. rugpjūčio mėnesį buvo atlikti elektros instaliacijos darbai, todėl akivaizdu, kad šalys tokiame name negalėjo gyventi, juo labiau su mažu vaiku. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovo tėvai patvirtino, kad šalys name pradėjo gyventi tik po to, kai buvo atlikta namo rekonstrukcija ir kai šis buvo padovanotas atsakovui, t. y. nuo 2013 m.

42.8. Teismams nenustačius aplinkybės, kad ieškovės ar bendromis šalių lėšomis iš esmės buvo pagerintas atsakovo asmeninis turtas, nebuvo pagrindo spręsti dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio, taigi ir remtis ekspertinio tyrimo išvados duomenimis. Ieškovei neįrodžius, kad namas buvo rekonstruotas būtent šalių lėšomis arba asmeninėmis ieškovės lėšomis ar jos darbu ir kiek konkrečiai turto rinkos vertę padidino atlikta rekonstrukcija, o ne nulėmė visuotinai žinoma aplinkybė, jog nekilnojamo turto kainos nuo 2013 m. iki 2021 m. ypač padidėjo, ekspertinio tyrimo išvadose nustatyta ginčo nekilnojamojo turto komplekso vidutinė rinkos vertė neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be to, ekspertas, rengdamas ekspertinį tyrimą, nenustatė, kada ir kokie statybos darbai buvo atlikti, o vadovavosi išimtinai ieškovės niekuo nepagrįstais rašytiniais paaiškinimais, nesiaiškindamas, kada ieškovės nurodyti darbai iš tikrųjų buvo atlikti (Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, statybos bei rekonstrukcijos darbai atlikti ir įregistruotas namo 100 proc. baigtumas dar 2011 m., o deklaracija apie statybų užbaigimą pateikta 2012 m. kovo 6 d., tuo tarpu ieškovė ekspertui rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad senoji namo dalis rekonstruota 2013 m. ir kad net iki 2018 m. vyko kiti statybos darbai). Taigi bylą nagrinėję teismai pagrįstai nelaikė ekspertinio tyrimo išvadų patikimu įrodymu; šis tyrimas neįrodo, kad namas buvo rekonstruotas būtent šalių bendromis lėšomis, taip pat nepatvirtina, kokie statybos darbai ir kada buvo atlikti, kiek kainavo, kas už juos sumokėjo. Tai sudaro pagrindą vertinti tyrimą kritiškai ir juo nesivadovauti.

42.9. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad ji yra motyvuota (teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atskleidė bylos esmę, išdėstė esminę priežastį, kodėl šis ieškovės reikalavimas yra atmestinas), tik ne taip išsamiai, kaip to norėtų ieškovė, tačiau dėl tokios priežasties teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Byloje konstatavus, kad ieškovė neįrodė, jog turtas buvo pagerintas bendromis šalių lėšomis, asmeninėmis ieškovės lėšomis ar kurio nors iš sutuoktinių darbu, nurodytas ieškovės reikalavimas buvo atmestas, tai lėmė, kad neliko pagrindo detaliai pasisakyti dėl byloje pateikto ekspertinio tyrimo kaip įrodymo ir dėl epizodinio atsakovo prisidėjimo prie namo rekonstrukcijos, kuri buvo atlikta dar tuo metu, kai ginčo turtas priklausė ne atsakovui, o atsakovo tėvams.

42.10. Ieškovės atstovavimas ikiteisminiame tyrime pagal jos nepagrįstą pareiškimą (šis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas) yra visiškai nesusijęs su šia civiline byla. Be to, CPK normos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik civiliniame, o ne baudžiamajame procese. Teismas, vadovaudamasis CPK normomis, paskirsto tik tas šalių išlaidas, kurios buvo patirtos nagrinėjant civilinę bylą, o ne baudžiamojo proceso išlaidas. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti 500 Eur išlaidų, patirtų baudžiamojo proceso metu, atlyginimą yra akivaizdžiai nepagrįstas.

42.11. Ekspertinis tyrimas, už kurio parengimą ieškovė prašė priteisti 1500 Eur atlyginimą, buvo paskirtas ne teismo. Ieškovė savo rizika priėmė sprendimą jį atlikti. Šis tyrimas, atliktas turto pagerinimo vertei nustatyti, yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams dokumentams. Ieškovė uždavė klausimus ekspertui nederinusi jų su atsakovu, pateikė ekspertui tikrovės neatitinkančius duomenis apie tam tikrų darbų atlikimo laikotarpius, dėl to ekspertinis tyrimas nėra teisingas ir visapusiškas, o jame nustatytos aplinkybės yra akivaizdžiai netikslios. Teismai ekspertinio tyrimo išvadų nevertino ir nesivadovavo jame nustatytais duomenimis, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei išlaidų, patirtų už jos savarankiškai pasirinkto ir pasamdyto eksperto (specialisto) paslaugas, atlyginimo.

42.12. Apeliacinės instancijos teismui skundžiamoje nutartyje nepriteisus ieškovei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, atlyginimo, ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti papildomo sprendimo priėmimo institutu (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau to nepadarė. Taigi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendimas apeliacinės instancijos teisme nėra ir negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

43. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

44. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

45. Taigi, sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita); antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

46. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų, kurie sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, visumą privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016, 16 punktas).

47. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad gyvenamasis namas kartu su kitais nekilnojamojo turto objektais (žemės sklypu ir ūkio pastatu) pagal 2013 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 2343 atsakovo tėvų F. S. ir J. S. buvo padovanotas asmeniškai atsakovui. Taigi ginčo turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkio pastatas – yra asmeninė atsakovo nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

48. Ieškovė, remdamasi CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, prašė pripažinti atsakovui jo tėvų padovanotą nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įrodinėdama, kad: 1) turtas buvo iš esmės pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų jų santuokos, sudarytos 2007 m. (duomenys neskelbtini), metu, dar iki šio turto padovanojimo (2013 m.) atsakovui momento; ir kad 2) po turto perleidimo atsakovui jis bendromis sutuoktinių lėšomis buvo pagerintas iš esmės.

49. Sutiktina su ieškove, kad pagal kasacinio teismo praktiką tretiesiems asmenims priklausančio turto pagerinimas vieno iš sutuoktinių lėšomis, darbu ir (ar) bendromis šeimos lėšomis iki to turto perleidimo kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise momento yra pagrindas pripažinti tokį pagerinimą jungtine sutuoktinių nuosavybe vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012). Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti šią kasacinio teismo suformuluotą taisyklę.

50. Byloje nustatyta, kad: 1) ginčo turtas dar iki perleidimo atsakovui buvo pagerintas iš esmės, 2009 m. užbaigus sodo namelio statybos darbus, o 2010–2011 m. pertvarkius sodo namelį ir šalia buvusią malkinę į gyvenamosios paskirties patalpas, 2) turtas pagerintas šalių santuokos metu; 3) turtas perleistas atsakovui 2013 m. jo asmeninės nuosavybės teise su visu esminiu pagerinimu.

51. Kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurias buvo būtina nustatyti, siekiant ginčo turto pagerinimą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra: pirma, ar ginčo nekilnojamasis turtas iš esmės pagerintas dar iki jo padovanojimo atsakovui momento bendromis sutuoktinių lėšomis ir (ar) kito sutuoktinio (šiuo atveju – ieškovės) lėšomis ir (ar) darbu; antra, ar po dovanojimo sutarties sudarymo esminis turto gerinimas buvo tęsiamas sutuoktiniams gyvenant santuokoje ir tai buvo daroma šeimos bendromis lėšomis ir (arba) kito sutuoktinio (šiuo atveju – ieškovės) lėšomis ir (ar) darbu. CPK 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklė lemia, kad nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti šias aplinkybes teko ieškovei.

52. Bylą nagrinėję teismai, ištyrę bei įvertinę ieškovės ir atsakovo į bylą pateiktus duomenis (su gyvenamojo namo rekonstrukcijos organizavimu susijusius dokumentus, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją, bankuose ieškovės vardu atidarytų sąskaitų išrašus) ir byloje apklaustų liudytojų (ieškovės ir atsakovo tėvų) parodymus, nusprendė, kad iki perleidimo pagal dovanojimo sutartį atsakovui ginčo turtas nebuvo pagerintas bendromis sutuoktinių arba ieškovės lėšomis ir (ar) darbu, be to, ginčo turtas nebuvo iš esmės gerinamas ir po perleidimo atsakovui. Tuo remdamiesi teismai konstatavo, jog ieškovė byloje neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų tam, kad asmeninis vieno sutuoktinio turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, – fakto, kad toks turtas šalių santuokos metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

53. Ieškovės kasacinio skundo argumentais (tiek dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, tiek dėl proceso teisės normų pažeidimo vertinant byloje esančius įrodymus) iš esmės nesutinkama su šia teismų išvada.

54. Ieškovė kasaciniame skunde visų pirma teigia, kad ginčo turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad toks – esminis – ginčo turto pagerinimas buvo atliktas šalių santuokos metu. Teismų sprendimą atmesti ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą lėmė ne šios turto pagerinimo sąlygos nenustatymas, o nepripažinimas, kad esminiai ginčo turto pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis arba ieškovės lėšomis ar darbu.

55. Papildomai pažymėtina, kad pačios ieškovės nurodomi duomenys apie ginčo turto – gyvenamojo namo ploto ir tūrio esminį (daugiau kaip dvigubai) padidėjimą būtent 2010–2011 m. patvirtina, jog turtas buvo pagerintas iki atsakovui tampant ginčo turto savininku pagal 2013 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartį. Todėl, šioje byloje ieškovei siekiant pagrįsti savo teiginį dėl esminio sutuoktinio turto pagerinimo, būtina įrodyti, kad šis pagerinimas buvo atliktas šeimos ar jos asmeninėmis lėšomis ir (ar) jos darbu būtent iki ginčo turto dovanojimo atsakovui momento.

56. Iš byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad, teismų vertinimu, ginčo gyvenamasis namas šalių santuokos metu buvo pagerintas atsakovo fiziniu darbu, ieškovė šios aplinkybės neginčija. Kaip minėta, pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalies normos dispoziciją, pripažįstant vieno iš sutuoktinių (šiuo atveju – atsakovo) asmeninį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe dėl jo esminio pagerinimo, reikšminga yra būtent kito sutuoktinio (šiuo atveju – ieškovės) darbo gerinant šį turtą aplinkybė. Taigi, atsakovo darbo, padedant savo tėvams pagerinti jiems tuo metu priklausiusį turtą, faktas (be kita ko, byloje esant duomenų, patvirtinančių, jog ginčo turto gerinimas nebuvo pagrindinė atsakovo veikla, jis dirbo samdomą darbą) nevertintinas kaip aplinkybė, pagrindžianti ginčo turto pagerinimo pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

57. Ieškovė, tvirtindama, kad atsakovas fiziniu darbu prisidėjo prie namo statybos ir rekonstravimo, o esant galimybei prie turto pagerinimo fiziniu darbu prisidėjo ir ji, nenurodė jokių konkrečių darbų, kuriuos ji ar atsakovas būtų atlikę. Nesant tokių duomenų, bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovės darbai galėtų būti vertinami kaip turto pagerinimai, sukuriantys pagrindą pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

58. Nors byloje yra duomenų, kad ieškovė pagerinant ginčo nekilnojamąjį turtą gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, vėliau (gimus vyresniajai dukteriai) – motinystės išmokas, tačiau šios aplinkybės nevertintinos kaip turinčios lemiamą įtaką sprendžiant reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagrįstumo klausimą. Ieškovė turėjo įrodyti ne tik tai, jog jos nurodytiems pagerinimams atlikti (statybinėms medžiagoms ir apdailos prekėms įsigyti, taip pat atsiskaityti su statybininkais bei specialistais už namui atliktus statybos ir rekonstravimo darbus) ji turėjo pajamų, bet ir tai, jog šias išlaidas ji faktiškai patyrė sumokėdama už pagerinimus.

59. Duomenys, kuriais ieškovė įrodinėja šeimos ir jos asmeninių lėšų panaudojimą sodo namelio statybos darbams 2009 m. užbaigti ir vėliau (2010–2011 m.) ginčo turtui pagerinti jį rekonstruojant, yra jos bankų sąskaitų išrašai, patvirtinantys jos gautą darbo užmokestį, motinystės išmokas, 59,80 Eur, 152 Eur ir 171 Eur (iš viso – 382,80 Eur) sumokėjimą, atsiskaitant prekybos centruose „Senukai“, „Ermitažas“ ir „Moki veži“, bei tam tikro dydžio įvairių piniginių sumų (iš viso – 9882 Eur) per visą 6 metų laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. išgryninimo faktą, taip pat jokiais kitais duomenimis nepagrįsti ieškovės paaiškinimai apie tėvų jai dovanotas lėšas ir jų panaudojimą ginčo turtui pagerinti, tačiau šie duomenys neatskleidžia, nei kokiais tikslais faktiškai buvo naudotos nurodytu laikotarpiu ieškovės gautos pajamos, nei kokios konkrečiai prekės buvo perkamos nurodytuose prekybos centruose (kuriuose, kaip teisingai pažymėjo teismai, be kita ko, prekiaujama ir daugeliu kitokio pobūdžio nei statybinės medžiagos, įranga ir apdailos reikmenys prekių), nei kur konkrečiai jos buvo panaudotos. Kadangi esminę reikšmę šiuo atveju turi ne lėšų turėjimo, o jų išleidimo būtent ginčo turtui pagerinti faktas, nesant įrodymų, pagrindžiančių šio fakto buvimą, vien pajamų gavimo ir jų panaudojimo tam tikrose parduotuvėse aplinkybės neįrodo ieškovės finansinio indėlio gerinant ginčo turtą aplinkybės. Be savo paaiškinimų apie esmines investicijas nurodytomis lėšomis į turto pagerinimą, kurie prieštarauja atsakovo paaiškinimams, jog ginčo turtas buvo gerintas išimtinai jo tėvų lėšomis ir darbu, ieškovė nepateikė jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai iš jos sąskaitos buvo skirti namo statybai ir rekonstrukcijai finansuoti.

60. Ieškovė teigia, kad ji įrodinėjo atsakovo turto pagerinimo aplinkybę ir eksperto D. G. (asmens, įrašyto į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą) parengtu ekspertiniu tyrimu, tačiau bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 176, 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes dėl eksperto D. G. parengto ekspertinio tyrimo apskritai nepasisakė.

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų procesinius sprendimus, nepritaria ieškovės argumentui, kad teismai netinkamai vertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė visus įrodymus ir motyvuotai pasisakė, kodėl vienais iš jų remiasi, o kitus laiko neatitinkančiais sąsajumo kriterijaus, kuris reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku (t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011)). Dėl ekspertinio tyrimo išvadų teismas pažymėjo, kad tyrimo metu iš esmės vertintas tik turto vertės pokytis prieš pagerinimą ir po jo. Teismas nusprendė, kad ieškovei neįrodžius, jog savo lėšomis prisidėjo prie turto pagerinimo, ir dėl to netenkinant ieškovės reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, kartu nėra pagrindo spręsti dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio, taigi ir vertinti bei atsižvelgti į ekspertiniame tyrime padarytas išvadas dėl turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo pagrįstumą, sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prieitomis išvadomis.

62. Teismai pagrįstai nesuteikė ieškovės pateiktam ekspertiniam tyrimui aukštesnės įrodomosios galios, o pasisakė apie jo įrodomąją reikšmę kitų įrodymų kontekste, kadangi vien aplinkybė, jog ieškovės teismui pateiktas dokumentas yra parengtas specialisto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, nereiškia šio įrodymo didesnės įrodomosios galios. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jei būtų paskirta teismo ekspertizė, eksperto išvada teismui neturėtų privalomosios galios ir būtų įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis).

63. Įvertinus nagrinėjamoje byloje atlikto ekspertinio tyrimo atlikimo metodiką ir turinį, pažymėtina, kad ekspertinis tyrimas neatitinka įrodymų sąsajumo su byloje nustatytomis aplinkybėmis kriterijaus, nes nepagrindžia aplinkybių, kurias siekia įrodyti ieškovė, o būtent kad ji iki 2013 metų savo darbu ir (ar) lėšomis ar (ir) šeimos lėšomis prisidėjo prie ginčo turto esminio pagerinimo. Nors tyrime nurodyta, jog ekspertas naudojosi statybinių medžiagų ir darbų dokumentais, tačiau pirminių dokumentų, rodančių kokius nors namo pagerinimo darbus, tarp tyrimo priedų nėra. Aptariamo ekspertinio tyrimo išvados buvo parengtos vertinant iš esmės tik pačios ieškovės nuožiūra pateiktą informaciją dėl ginčo turto pagerinimo laikotarpių, atliktų konkrečių darbų ir jų apimties. Tik remdamasis pačios ieškovės nurodyta informacija ekspertas laikė, jog pagerinimai atlikti 2009 m. spalio 1 d. – 2013 m. birželio 3 d. ir 2013 m. birželio 3 d. – 2019 m. sausio 7 d. laikotarpiais, nepagrįsdamas, kokie duomenys šiuos laikotarpius patvirtina, taip pat faktiškai netyrė, kokie konkretūs statybos ar rekonstrukcijos darbai atlikti, kada, kas ir kokiomis lėšomis juos atliko.

64. Pažymėtina, kad ieškovės pateikto ekspertinio tyrimo išvados dėl turto vertės padidėjimo galėtų būti reikšmingos ir turėtų būti vertinamos tik tuo atveju, jeigu kitų bylos duomenų pagrindu būtų pasitvirtinę ieškovės teiginiai tiek dėl pagerinimų atlikimo laikotarpių, tiek dėl darbų atlikimo bendromis šeimos ar asmeninėmis ieškovės lėšomis bei darbu ir būtų sprendžiamas šio turto padalijimo šalims (t. y. kompensacijos dydžio ieškovei už atsakovui natūra tekusią ieškovei priklausančią 1/2 turto dalį priteisimo) klausimas. Tačiau, netenkinus ieškovės reikalavimo dėl turto pagerinimo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pagrindo analizuoti duomenis apie atliktų pagerinimų vertę.

65. Ieškovė taip pat nurodo, kad būtent atsakovas turi įrodyti, jog jis ir jo tėvai turėjo lėšų namui rekonstruoti. Minėta, kad, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju būtent ieškovė įrodinėjo aplinkybę, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo gerinamas tiek bendromis sutuoktinių, tiek jos asmeninėmis lėšomis, todėl, atsižvelgiant į nurodytas įrodinėjimo taisykles, kasacinio skundo pozicija, kad atsakovas nepaneigė fakto, jog ieškovė išgrynindavo pinigus namo statybai ir rekonstrukcijai finansuoti, ir tai, kad atsakovas turi įrodyti, jog jis ir jo tėvai turėjo lėšų namui rekonstruoti, neatitinka teisinio reglamentavimo dėl ieškovės pareigos įrodyti faktinį ieškinio pagrindą, todėl yra nepagrįsta.

66. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė šioje byloje neįrodė, kad ginčo turtas, atsakovo įgytas jo asmeninės nuosavybės teise, ieškovės nurodytais aktualiais laikotarpiais (tiek iki to momento, kai atiteko atsakovui, tiek po turto perleidimo) buvo pagerintas bendromis šeimos lėšomis, asmeninėmis ieškovės lėšomis ar darbu (CPK 12, 178 straipsniai), todėl, nenustatę vienos iš būtinųjų sąlygų CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti, pagrįstai, nepažeisdami šios teisės normos, nepripažino ginčo turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su kompensacijos ieškovei už pagerintą turtą priteisimo klausimo tinkamu išsprendimu

67. Formuodamas teismų praktiką dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

68. Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nepriteisė jai 27 707,29 Eur kompensacijos už faktiškai atliktus turto pagerinimus, nes, remiantis pirmiau pacituotu kasacinio teismo išaiškinimu, teismai, nepripažinę ginčo turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tuo pagrindu, kad pagerinimas nebuvo esminis, privalėjo tenkinti alternatyvų ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją.

69. Apibendrinus ieškovė teigia, kad ji turi teisę į kompensaciją už sutuoktinio turto pagerinimą, kai jis nėra esminis ir todėl nėra pagrindo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, net ir tuo atveju, jei turto pagerinimas atliktas ne jos asmeninėmis lėšomis ar darbu arba (ir) šeimos lėšomis. Su šiuo ieškovės argumentu nėra pagrindo sutikti.

70. Kaip jau minėta, ieškovė turi teisę į sutuoktinio asmenine nuosavybės teise valdomo turto dalį, tik jei įrodo CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, tik jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita)). Kompensacija, kaip vienas iš atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės būdų, taikoma tada, kai prisidėjimas prie vieno sutuoktinio asmenine nuosavybės teise valdomo turto pagerinimo yra ne toks esminis, kad būtų proporcinga šį turtą atidalyti natūra, tačiau ir šis gynimo būdas taikomas tik nustačius CK 3.90 straipsnio 1 dalyje aptartas sąlygas.

71. Taigi, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo, yra svarbu nustatyti turto pagerinimo atlikimo santuokos metu kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu ar bendromis sutuoktinių lėšomis aplinkybę. Tik byloje nustatęs tokio turto pagerinimo faktą, tačiau neįvertinęs šio pagerinimo kaip esminio, teismas sprendžia aptariamos kompensacijos priteisimo kitam sutuoktiniui klausimą.

72. Bylą nagrinėję teismai nenustatė (kaip pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais pripažinta, pagrįstai) sutuoktinių bendrų arba kito sutuoktinio (ieškovės) asmeninių lėšų ar darbo panaudojimo turtui iš esmės pagerinti aplinkybės ir būtent dėl to nepripažino ginčo turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

73. Nenustačius būtinųjų CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, taigi ir ieškovės teisės į dalį atsakovui priklausančio turto, nėra pagrindo spręsti ir dėl gynimo būdo kompensacijos forma taikymo. Tuo remdamasi teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nesprendė kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo klausimo, tinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalį, nenukrypo nuo šios nutarties 67 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos.

Dėl kasacinio skundo argumentų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pažeidimo klausimu

74. Kasaciniame skunde ieškovė ginčija bylą nagrinėjusių teismų išvadas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad atstovavimas ieškovei pagal jos pareiškimą pradėtame ikiteisminiame tyrime yra nesusijęs su nagrinėjama civiline byla ir ieškinio dalyku, atsisakė paskirstyti ieškovės patirtas advokato pagalbos atstovaujant jai ikiteisminiame tyrime išlaidas, o ieškovės užsakymu rengtos eksperto išvados išlaidų nepaskirstė, nes ja nagrinėjamoje byloje nebuvo remtasi. Apeliacinės instancijos teismas pripažino šias pirmosios instancijos teismo išvadas pagrįstomis.

75. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes šio straipsnio dešimtajame punkte įtvirtinta teismo diskrecija su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis pripažinti ir kitas išlaidas, atitinkančias minėtame punkte įtvirtintus kriterijus.

76. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomos atlyginti 500 Eur išlaidos advokato pagalbai už atstovavimą pagal jos pareiškimą pradėtame ikiteisminiame tyrime, nors jos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. y. mokėjimo dokumentais), neatitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinto ir kasacinio teismo praktikoje aptarto išlaidų buvimo susijusių su bylos nagrinėjimu kriterijaus. Ieškovės nurodytos aplinkybės (kad ji buvo priversta kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nes pagrįstai manė, jog, vykdant teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo nustatyta ir laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, 2019 m. birželio 22 d. vykusio atsakovo susitikimo su vaikais metu jo atliktuose veiksmuose galimai buvo nusikalstamos veikos požymių) nesudaro pagrindo išvadai dėl aptariamų išlaidų priskyrimo prie bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimas priteistinas iš kitos šalies pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Nurodytos aplinkybės niekaip nėra susijusios su šioje byloje pareikštais reikalavimais, aptariamų atstovavimo išlaidų ieškovė patyrė ne šios civilinės bylos, o jos pareiškimo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo, taigi – visai kito, proceso metu, todėl šios ieškovės išlaidos pagrįstai teismų nebuvo įvertintos kaip patenkančios į kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų teisinę kategoriją CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme.

78. Ieškovė kasacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo taip pat grindžia tuo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nepriteisė jai iš atsakovo 1500 Eur išlaidų, sumokėtų ekspertui už ekspertinio tyrimo parengimą, atlyginimo.

79. Šis ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas išimtinai susijęs su bylinėjimosi išlaidomis dėl ieškinio reikalavimų pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatyti ieškovei priteistinos kompensacijos už atsakovui atiteksiančią šio turto dalį natūra arba už jos atliktus šio turto pagerinimus dydį. Šių reikalavimų pagrindu nurodytos aplinkybės, ieškovės įrodinėtos, be kita ko, ir ekspertinio tyrimo išvadomis, nepasitvirtino. Ekspertinis tyrimas atliktas ieškovės iniciatyva, taigi – ir rizika dėl patiriamų išlaidų, kad šios nebūtinai bus atlygintos. Be to, pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškovės reikalavimo dėl atsakovo asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nebuvo poreikio spręsti dėl ieškovės prašomų priteisti kompensacijų dydžių, taigi ir vadovautis būtent šiems dydžiams pagrįsti ieškovės savarankiškai pasitelkto eksperto atliktu tyrimu.

80. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai, nepažeisdami bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų, nusprendė nepaskirstyti ieškovės ikiteisminiame tyrime turėtų ir už eksperto išvados parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų.

81. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalį, nes nesprendė bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimo.

82. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

83. Pagal bylos procesinį rezultatą apeliacinės instancijos teisme, tiek atsakovo, tiek ieškovės teikti apeliaciniai skundai, kiek jie susiję su šalių santuokos nutraukimu, buvo atmesti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokiu atveju šalims nėra atlyginamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad abi šalys buvo pateikusios atsiliepimus į viena kitos apeliacinį skundą.

84. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jos patirtų apeliaciniame procese, atlyginimo, taip pat šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas PS Nr. 0158 ir 2022 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 37), iš jų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ji sumokėjo 600 Eur.

85. Atsakovas, tiek teikdamas apeliacinį skundą, tiek atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė priteisti iš ieškovės jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė jokių duomenų apie atstovavimo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidas.

86. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, byloje esant duomenims apie ieškovės patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimu, dėl atitinkamos bylos dalies priėmęs sprendimą ieškovės naudai (atsakovo apeliacinis skundas atmestas), turėjo teisinį (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis) ir faktinį (byloje buvo pateiktas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą atlyginimą ir įrodymai, patvirtinantys šias išlaidas) pagrindą spręsti dėl 600 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, ieškovei iš atsakovo priteisimo. To nepadaręs, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas.

87. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovei suteiktas teisines paslaugas, jų rūšį ir už šių paslaugų suteikimą teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį, kuris gali būti priteisiamas išsprendus turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimą, pripažįsta ieškovės teisę į jos turėtų 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

88. Pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė kasaciniame skunde įvardytas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmenine nuosavybe esančio vieno sutuoktinio turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe, nepažeisdami įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingas, byloje įvertintų įrodymų visuma pagrįstas išvadas, kurios nulėmė ieškinio reikalavimo pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nepagrįstumą. Taigi, teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, konstatuoja, kad ją, kiek ji susijusi su pirmiau nurodyto ieškinio reikalavimo išsprendimu, naikinti ar keisti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau, konstatavus bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, keistina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimo išsprendimu, nurodant, kad ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

89. Ieškovė ir atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

90. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje ieškovės kasacinis skundas tenkintas tik dėl advokato pagalbos išlaidų rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą atlyginimo priteisimo, konstatuoja, jog šioje byloje kasacinis skundas iš esmės atmestas, todėl laikytina, kad ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teikiant kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties, kuri iš esmės paliekama nepakeista.

91. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą surašymą. Jis sumokėjo advokatui 2000 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (2023 m. kovo 12 d. sąskaita faktūra RP Nr. 23/0312, 2023 m. kovo 12 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 241727). Tai neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus ieškovės kasacinio skundo, iš jos priteistina atsakovui 2000 Eur bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

92. Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo pakeisti, papildomai nurodant priteisti iš atsakovo T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2000 (du tūkstančius) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Artūras Driukas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė