Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-954/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17682-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.3; 1.2.18.11; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2
(S)
Kauno apygardos teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – viešieji darbai 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius išdirbti neatlygintinai 30 valandų visuomenės labui, dirbant po 180 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius išdirbti neatlygintinai 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 30 valandų per mėnesį.
Šiuo nuosprendžiu kaltu pripažintas ir M. M., tačiau jis šio nuosprendžio neskundžia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. G. P. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. sausio 11 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio,,Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bendrai su M. M., kuris nebuvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijęs darbo santykiais, tačiau faktiškai vadovavo šiai bendrovei, būdamas atsakingas už UAB,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. sausio 11 d., aplaidžiai organizavo buhalterinę bendrovės apskaitą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus išorės informacijos vartotojams“ reikalavimus; 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“ reikalavimus; Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084): 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai <...>“ reikalavimus; 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“ reikalavimus; Taip pat nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 100 patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo rodykle, kur nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos), apskaitos registrai, inventorizacijos dokumentai saugomi 10 (dešimt) metų, nes neišsaugojo ir nepateikė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, kuriuose užfiksuoti duomenys apie – 9 890,46 Eur piniginių lėšų grynaisiais pinigais (dokumentinio kasos likučio 2016 m. gruodžio 31 d.) panaudojimą, dėl ko negalima nustatyti laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų judėjimo grynais pinigais ir dokumentinio kasos likučio 2019 m. sausio 8 dienai; neišsaugojo ir nepateikė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, kuriuose užfiksuoti duomenys apie 2017 m. sausio mėn., iš A. D. asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, padengtas – 96,58 Eur bendrovės išlaidas (42,84 Eur UAB „Tele2“; 15,00 Eur UAB „Cgates“; 38,74 Eur UAB „Bitė Lietuva“), dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
2. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad asmuo yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, prižiūrintis neįgaliąją motiną, todėl jam gali būti skirtini viešieji darbai.
3. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam G. P. bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį G. P. dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
3.1. Skunde nurodo, kad nuosprendžiu buvo paskirta pati švelniausia BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, tačiau nuteistasis anksčiau yra atlikęs viešųjų darbų bausmę ir jam tokios bausmės atlikimas yra komplikuotas, sukeliantis didesnių nepatogumų, nei bauda ar laisvės apribojimas. Jis šiuo metu nors ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau neturi darbo, negauna pajamų, baudos bausmė nuteistajam G. P. iš esmės taip pat būtų sunkiai įgyvendinama. Jis, siekdamas būti pilnaverčiu visuomenės nariu ieško darbo, o paskirta bausmė – viešieji darbai, tokią galimybę ženkliai apsunkina, todėl šiuo atveju turėtų būti paskirta griežtesnė BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė.
3.2. Apeliantai nurodo, kad G. P. turėtų būti paskirta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kartu su laisvės apribojimo bausme galėtų būti paskirtas įpareigojimas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Tokiu būdu nuteistasis turėtų galimybę dėti visas pastangas darbo paieškoms. Laisvės apribojimo bausmė labiausiai atitiktų nuteistojo interesus, būtų įgyvendinti teisingumo, protingumo principai.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Nuteistojo G. P. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo G. P. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis G. P. ir jo gynėja skunde kelia tik paskirtos bausmės pakeitimo klausimą, prašydama skundžiamą nuosprendį pakeisti ir skirti kitą, labiau nuteistojo interesus atitinkančią, straipsnio sankcijoje numatytą bausmę.
6. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Teismas atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai (54 straipsnio 2 dalis, BK 61 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
7. Pastebėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
8. Nagrinėjamu atveju G. P. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius išdirbti neatlygintinai 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 30 valandų per mėnesį.
9. Iš bylos duomenų matyti, kad individualizuodamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo G. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris yra baigtas. Nusikalstama veika žala nepadaryta. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir (duomenys neskelbtini), taip pat pažymėjo, kad administracine tvarka nebaustas (7 t., b. l. 84), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (8 t., b. l. 43-44), prižiūri neįgalią motiną (8 t., b. l. 47). Teismas įvertino ir byloje esančią informaciją, kad G. P. Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre nesigydė (7 t., b. l. 85). Taip pat atsižvelgė į G. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė (BK 60 straipsnis). Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas G. P. skyrė švelniausią BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus.
10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam G. P. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam G. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, paskyrė viešųjų darbų bausmę, kuri įvertinus BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, nebuvo tinkamai individualizuota.
11. Šiuo aspektu pirmiausia pastebėtina, kad pagal BK 46 straipsnio 1 dalies nuostatas, viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra apelianto G. P. jokia forma duoto sutikimo dėl bausmės viešaisiais darbais, todėl ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir paskirti G. P. kitą BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, atitinkančią jo atliktą nusikalstamą veiką.
12. BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.
13. Teisėjų kolegijai nustačius, kad viešieji darbai nėra tinkama bausmės rūšis, spręstinos kitų bausmės rūšių paskyrimo klausimas. Kita alternatyvi minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis baudos negalėtų sumokėti, kadangi šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į aplinkybes dėl nestabilios jo finansinės padėties, kolegijos vertinimu, nėra galimybės paskirti nuteistajam bausmės rūšį – baudą, kadangi manytina, kad nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų galimai negalės tinkamai vykdyti dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių.
14. Apeliacinio skundo argumentų kontekste labai svarbu pažymėti, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BK 320 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nuosprendžio pateikė pats nuteistasis, todėl vertinant formaliai, tokio apeliacinio skundo tenkinimas reikštų minėtų BK normų pažeidimą. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė, kuri nors ir yra griežtesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė viešaisiais darbais, būtų tinkama įgyvendinti bausmės paskirti ir pasiekti bausmės tikslus.
15. Laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 461 straipsnis numato, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
16. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. P. skiriamos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, ja sukeltas pasekmes, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta) ir sprendė, jog šiuo atveju nuteistajam turi būti paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, tai yra pusė BK 46 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės dydžio. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, siekiant nepabloginti nuteistojo padėties, aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo atveju G. P. skirtina bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos vidurkis – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo. Kadangi nuteistasis kaltę pripažino visiškai, nuteistajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
17. BK 48 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti atlikti arba susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų.
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vertinant G. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat atsižvelgiant į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuotina, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu G. P. neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje viso bausmės vykdymo metu (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, šiuo atveju netikslinga nuteistajam G. P. taikyti intensyvią priežiūrą, kadangi jo vietos ir laiko kontrolė būtų perteklinė.
19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam G. P. paskirta bauda viešaisiais darbais, keičiama dėl netinkamai nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
nuteistojo G. P. ir jos gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. P. paskirtos bausmės.
G. P. už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti nuteistąjį G. P. šiuo nuosprendžiu paskirtos sumažintos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
Teisėjai Algirdas Giedraitis
Audrius Meilutis
Jurga Vasiliauskienė