Kasacinio skundo Nr. DOK-2792/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17527-2018-6
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 4 d. nutarties ir nuteistojo M. D. bei išteisintojo M. Z. baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo Nr. DOK-2792/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17527-2018-6
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 4 d. nutarties ir nuteistojo M. D. bei išteisintojo M. Z. baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų. Neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą kasatorius grindžia padarytu BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimu, o ne teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis. Skunde dėstomos aplinkybės, nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, nurodoma, kad teismai neįvertino tam tikrų aplinkybių (pvz., kad nukentėjusiojo A. A. aktyvių veiksmų dėka buvo nustatyta, jog prie nusikalstamos veikos padarymo prisidėjęs M. D.), nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje apklaustų asmenų (kaltinamųjų M. Z., M. D., liudytojo M. J.) parodymų vertinimo, kaip neatitinkančios bylos medžiagos ginčijamos teismų nurodytos aplinkybės dėl galimai draudiminės apgaulės požymių buvimo kaltinamųjų veiksmuose ir pan. Taigi kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas teismų atliktas byloje apklaustų asmenų parodymų vertinimas ir teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas atsakė į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu dėl kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 178 straipsnio 3 dalyje. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, tačiau nenurodoma, kokių esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai taikė (aiškino) BPK 256 bei 257 straipsnių nuostatas, neteisingai vertino bylos perdavimo prokurorui institutą. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klausimai, susiję su kaltinimo pakeitimu teisme (BPK 256 straipsnis) ir pranešimu prokurorui apie galimai padarytą kitą nusikalstamą veiką (BPK 257 straipsnis) prokuroro apeliaciniame skunde nebuvo keliami, todėl ir negali būti skundžiami kasacine tvarka. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas kasacijos pagrindas – netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o prokuroras teikiamame skunde, kaip kasacijos pagrindą, nurodo procesinių normų (BPK 256, 257 straipsniai) netinkamą aiškinimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
