Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-364-916/2015 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07359-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 93.2.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. (V. M.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams antstoliui G. J., UAB „Profitas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo Ž. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę į teisminę gynybą bei šalių neatvykimo į teismo posėdį padarinius, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas 2013 m. birželio 26 d. pateiktu teismui ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu antstolio G. J. 2013 m. birželio 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 3.6.-53359, panaikinti buto teisinę registraciją UAB „Profitas“ vardu ir butą grąžinti ieškovo ir jo sutuoktinės nuosavybėn.

Parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2013 m. spalio 3 d. Į jį atvyko atsakovas antstolis G. J..

Ieškovas 2013 m. spalio 2 d. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, suteikiant jam galimybę susirasti advokatą, nes ieškovas gerai nemokėjo lietuvių kalbos, todėl pageidavo nagrinėti bylą dalyvaujant jo atstovui. Teismas šį ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, pažeidžiantį CPK 246 straipsnį bei šalių procesinio lygiateisiškumo, sąžiningumo principus, nes ieškovui apie bylos iškėlimą buvo žinoma nuo 2013 m. liepos 22 d. Atsakovui neprieštaraujant byla buvo išnagrinėta iš esmės, sprendimo paskelbimą atidedant 2013 m. spalio 11 d.

Ieškovas 2013 m. spalio 8 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokatu D. C., šis 2013 m. spalio 10 d., remdamasis CPK 256 straipsniu, kreipėsi raštu į teismą dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, nurodydamas, kad byloje buvo būtina patikslinti ir ištirti aplinkybes, susijusias su parduoto iš varžytynių turto kaina ir jos nustatymu bei skolininko informavimu apie varžytynes ir tuo, kad ieškinys nepagrįstai buvo išnagrinėtas 2013 m. spalio 3 d. posėdyje ieškovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir 2013 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jį atmetė ir paliko iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti. Dėl ieškovo teisės į tinkamą gynybą kolegija nurodė, kad ieškovui ieškinį pirmosios instancijos teismui parengė advokatė G. M., su kuria ieškovas buvo sudaręs atstovavimo sutartį tik dėl ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, be atstovavimo teisme. Ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teismas priėmė 2013 m. liepos 12 d., ieškovas apie bylos iškėlimą žinojo nuo 2013 m. liepos 22 d., o apie civilinės bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje – nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. Dėl to kolegija sprendė, kad ieškovas visą laiką (nuo bylos iškėlimo teisme ir netgi prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu) žinojo, kad atstovo (advokato) byloje jis neturi, todėl 2013 m. spalio 2 d. (vieną dieną prieš numatytą parengiamąjį posėdį teisme) ieškovo prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nurodytos aplinkybės dėl advokatės G. M. negalėjimo atstovauti ieškovui akivaizdžiai nepagrįstos. Kolegijos teigimu, ieškovas objektyviai turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu atstovavimu civilinėje byloje ir (ar) pats atvykti į teismo posėdį, tačiau šią teisę įgyvendino tik jau teismui išnagrinėjus bylą iš esmės 2013 m. spalio 3 d. teismo posėdyje. Ieškovas neatvyko į teismo posėdį, nors apie teismo posėdžio laiką buvo informuotas tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jis neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas ir (ar) jo atstovas taip pat neatvyko į žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą, nors apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto iškeltus argumentus dėl jo teisės būti išklausytam, skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl CPK 246 straipsnio netinkamo taikymo. Kasatoriaus teigimu, parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo nei ieškovas, nei atsakovė UAB „Profitas“ ar trečiasis asmuo, todėl toks teismo posėdis neatliko jam proceso įstatymo nustatytos paskirties, jo metu nebuvo pasiekti įstatyme jam nustatyti tikslai, nebuvo galutinai suformuluoti ieškovo reikalavimai, ištirti ir įvertinti visi bylai teisingai išspręsti reikalingi įrodymai, nebuvo apsvarstyta taikaus ginčo sprendimo galimybė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 260, 263, 265 straipsniai). Teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingą teismą, teisę vesti bylą per advokatą, pažeidė rungimosi principą, tuo pažeisdamas ne tik CPK normas, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Pats ieškovas teismui nurodė, kad blogai supranta lietuviškai, jam reikalingas advokatas tinkamai jo teisėms įgyvendinti. Atmetęs ieškovo prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, teismas negalėjo bylos išnagrinėti iš esmės – teismas privalėjo arba (atsakovo prašymu) priimti sprendimą už akių, arba palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 230 straipsnio 2, 3 dalys, 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje rungimosi proceso principas reiškia, kad bylos šalis civilinėje ar baudžiamojoje byloje turi turėti galimybę žinoti ir komentuoti visus įrodymus, pastabas ar nuomones, pateiktas kitos bylos šalies. Šioje byloje iš ieškovo faktiškai buvo atimta teisė kvalifikuotai teisiškai atsikirsti į atsakovų atsiliepimuose išdėstytus argumentus, pateiktus įrodymus. Žmogaus teisė į asmeninį dalyvavimą proceso metu reiškia ne tik formalų asmens dalyvavimą, asmens dalyvavimas privalo būti veiksmingas – jam turi būti suteikta teisė į vertėjo ir advokato paslaugas, tačiau šioje byloje teismas iš esmės pažeidė ieškovo teisę turėti advokatą. Pirmosios instancijos teismas, iš parengiamojo teismo posėdžio perėjęs į bylos nagrinėjimą iš esmės, vadovavosi CPK 231 straipsnio 5 dalimi, tačiau nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. Kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. CPK 234 straipsnyje yra nurodyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giedra“ v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2005). Kasatoriaus teigimu, sistemiškai aiškinant šias proceso teisės normas, darytina išvada, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Be to, teismas, siekdamas proceso koncentruotumo ir naudodamasis šia teise, negali pažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesų. Taigi tais atvejais, kai byloje yra ir trečiųjų asmenų, juolab trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, kurie turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis), teismas turėtų atsižvelgti ir į jų poziciją, nes jie taip pat turi apsispręsti, ar yra pakankamai pasirengę teisminiam nagrinėjimui. Taigi pirmosios instancijos teismas CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise pasinaudojo į teismo posėdį neatvykus ne tik ieškovui, bet ir trečiajam asmeniui bei vienam iš atsakovų, t. y. dalyvaujant tik vienam iš atsakovų, esant ieškovo prašymui atidėti pirmąjį parengiamąjį posėdį tam, kad jis galėtų susirasti advokatą, todėl pirmosios instancijos veiksmai negali būti protingai pateisinti proceso operatyvumo siekiu. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų neištaisė. Nors apeliacinės instancijos teismas ir paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau, kasatoriaus teigimu, žodinio bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti pašalinti pirmosios instancijos teisme padaryti ieškovo procesinių teisių pažeidimai, nes buvo pažeistos tos ieškovo teisės, kurias jis galėjo įgyvendinti tik pirmosios instancijos teisme: teisė būti išklausytam, teisė keisti, tikslinti ieškinio dalyką, pagrindą, teikti naujus įrodymus, turėti advokatą, vesti procesą jam suprantama kalba. Apeliacinės instancijos teismo bandymas ieškovui suteikti galimybę įgyvendinti teises, kurios jam buvo atimtos pirmosios instancijos teisme, vertintinas kaip neteisėtas bandymas ne pirmosios instancijos, o apeliacinės instancijos teisme tinkamai iš esmės išnagrinėti bylą. Tokiu atveju iš ieškovo būtų atimta teisė į apeliaciją.

Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolis prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad ieškovas apie bylos iškėlimą žinojo nuo 2013 m. liepos 22 d., o apie civilinės bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje – nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d., suprato, kad atstovo (advokato) byloje jis neturėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nurodytos aplinkybės buvo akivaizdžiai nepagrįstos. Ieškovas objektyviai turėjo visas galimybes pasirūpinti atstovavimo teisiniais santykiais civilinėje byloje ir (ar) pats atvykti į teismo posėdį, tačiau šią teisę įgyvendino tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės 2013 m. spalio 3 d. teismo posėdyje. Be to, ieškovas neatvyko ir į žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nors apie teismo posėdžio laiką buvo informuotas tinkamai. Antstolis, atvykęs į parengiamąjį posėdį pirmosios instancijos teisme, neprašė teismo priimti sprendimo už akių, jeigu neatvyktų ieškovas, palikti ieškinį nenagrinėtą, tai buvo teismo teisė, o ne pareiga (CPK 230 straipsnio 2, 3 dalys).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo teisės pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio nedalyvaujant ieškovui

Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar nebuvo pažeistos ieškovo, neturinčio advokato bei nemokančio gerai lietuvių kalbos, teisės pirmosios instancijos teismui pradėjus žodinį bylos nagrinėjimą ir išsprendus bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio, kai parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo pats ieškovas, nes teismui buvo pateikęs prašymą atidėti teismo posėdį, kuriame negalėjo dalyvauti. Kasatoriaus teigimu, teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės po parengiamojo posėdžio, prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai šiuo klausimu.

Nagrinėjamam ginčui aktualioje CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcijoje (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Ankstesnėje CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Kasatoriaus nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giedra“ v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2005), kuriai galimai prieštaravo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, buvo suformuota galiojant ankstesnei ir šiuo metu nebegaliojančiai CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcijai. Šio straipsnio pakeitimas buvo susijęs su tuo, kad teismui pasinaudojus CPK jam suteikta teise spręsti dėl bylos nagrinėjimo pradžios nereikia gauti šalių sutikimo tam, kad iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas galėtų pradėti žodinį bylos nagrinėjimą. Tuo tikslu teismas tik turi įsitikinti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Priėjęs prie tokios išvados teismas turi teisę iš karto pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant. Remdamasi šiais motyvais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasatoriaus argumentus dėl skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties prieštaravimo suformuotai kasacinio teismo praktikai dėl CPK 231 straipsnio 5 dalies.

Pasisakydama dėl galimo kasatoriaus teisių pažeidimo teismui pradėjus nagrinėti bylą ir ją išnagrinėjus iš esmės ieškovui nedalyvaujant, o ne, kaip nustatyta CPK 246 straipsnyje, atidėjus bylos nagrinėjimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms egzistuojant teismas gali atidėti teismo posėdį, pirma, ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir antra, teismas neatvykimo priežastis turi pripažinti svarbiomis. Taip pat šioje teisės normoje yra nustatyti atvejai, kada paprastai nelaikoma, jog priežastis, dėl kurios ieškovas ar jo atstovas neatvyksta į teismo posėdį, nelaikoma svarbia.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas 2013 m. spalio 2 d. teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, suteikiant jam galimybę susirasti advokatą, nes ieškovas gerai nemokėjo lietuvių kalbos, todėl pageidavo nagrinėti bylą dalyvaujant jo atstovui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas apie civilinės bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje žinojo nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d., sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, jog ieškinį pirmosios instancijos teismui parengė advokatė, su kuria ieškovas buvo sudaręs atstovavimo sutartį tik dėl ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, bet ne atstovavimo teisme, taip pat atsižvelgęs į CPK 11 straipsnį, pagal kurį asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis, už kurias atlyginama iš valstybės biudžeto, teisingai sprendė, kad ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis nelaikytina svarbia, todėl parengiamojo posėdžio metu pagrįstai nutarė pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ieškovui nedalyvaujant ir teisėtai išnagrinėjo bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasatoriaus argumentą, kad teismai pažeidė jo teisę vesti bylą per advokatą. CPK 51 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Tai reiškia, kad, kaip buvo minėta, bylos šalis turi teisę pasinaudoti šia jai įstatymo suteikta teise, atitinkamai turi teisę prašyti teismo atidėti posėdį, tačiau teismas turi teisę spręsti, ar tenkinti tokį ieškovo ar jo atstovo prašymą, net jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, nors ir neturėdamas atstovo, turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta, tačiau ja nepasinaudojo, kaip tai būtų padariusi rūpestinga bylos šalis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką klausimas, ar pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimus asmeniui būtinas teisinis atstovavimas byloje, priklauso nuo specifinių bylos aplinkybių ir konkrečiai nuo to, ar asmuo galėtų tinkamai ir pakankamai pristatyti savo bylą be advokato pagalbos (žr., pvz., Dachnevič v. Lithuania, no. 41338/06, 20 November 2012, § 55; McVicar v. United Kingdom, no. 46311/99, § 48, ECHR 2002-III ir kt.). Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad dėl bylos pobūdžio (nesudėtinga byla, didelės svarbos turi rašytinė medžiaga, ieškovas nepriskirtinas labiau „pažeidžiamų asmenų“ kategorijai) ieškovas galėjo ir pats (be advokato) dalyvauti teismo posėdyje. Be to, pagal CPK 11 straipsnį asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo procese (žr. cituotą Dachnevič sprendimą, § 60).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad iš jo buvo atimta teisė į apeliaciją, nes ieškovui, inter alia, nebuvo suteikta teisė teikti naujus įrodymus. Pastebėtina, kad kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, ieškovas, jau naudodamasis advokato pagalba, teikdamas apeliacinį skundą nepateikė naujų įrodymų, neprašė teismo jų išreikalauti, nepateikė teismui kitų prašymų, susijusių su teise būti išklausytam, turėti advokatą, vesti procesą jam suprantama kalba ir panašiai. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų argumentų matyti, kad ieškovas siekė byloje priimtų sprendimų peržiūrėjimo tik dėl jo paties ir jo atstovo nedalyvavimo procese, o ne dėl neteisėtų ir (ar) nepagrįstų bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų esmės.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasatorius procese užėmė ieškovo padėtį, t. y. pats pradėjo procesą, o tai lemia išvadą, kad kasatorius nebuvo labiau pažeidžiamas negu priešinga pusė; ieškovas taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas proceso metu – su advokate buvo sudaręs sutartį tik dėl ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, bet ne atstovavimo teisme. Taigi tokiu atveju nepaneigus byloje nustatytos aplinkybės, kad apie bylos iškėlimą ieškovas tinkamai buvo informuotas nuo 2013 m. liepos 22 d., o apie parengiamąjį posėdį žinojo nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d., nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga (varžytynių akto panaikinimas iš esmės buvo grindžiamas, ieškovo teigimu, neteisingai nustatyta parduodamo objekto kaina, o šią aplinkybę nagrinėjamu atveju teismas įvertino pagal byloje esančią medžiagą), ieškovas, kaip rūpestinga proceso šalis, turėjo rūpintis savo bylos procesu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, teisingai sprendė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą netenkinti ieškovo prašymo atidėti teismo posėdį, nes priežastys, dėl kurių ieškovas siekė atidėti teismo posėdį, nelaikytinos svarbiomis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas skyrė bylos nagrinėjimą žodiniame posėdyje, tokiu būdu suteikdamas galimybę ieškovui pasinaudoti procesinėmis teisėmis bylos nagrinėjimo metu, veiksmingai įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą ir išsakyti savo poziciją žodžiu, tačiau ieškovas į šį teismo posėdį taip pat neatvyko. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktas).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, nes nesuformuluotas kasacijos dalykas ir jie neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 8,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. birželio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. M. (V. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,24 Eur (aštuonis Eur 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė