Dėl teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančiai įmonei atstovaujančio bankroto administratoriaus teisę ginčyti šios įmonės atliktus mokėjimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.9301 straipsnio pagrindu, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-119-248-2020

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00408-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.33.1; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Telšių kuras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Telšių kuras“ ieškinį atsakovei kredito unijai „Germanto lobis“ dėl gautų lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančiai įmonei atstovaujančio bankroto administratoriaus teisę ginčyti šios įmonės atliktus mokėjimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio pagrindu, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė BUAB „Telšių kuras“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės KU „Germanto lobis“ 90 903,74 Eur ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2009 m. balandžio 20 d. sudarė paskolos sutartį dėl 291 000 Lt (84 279,42 Eur) paskolos (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 1) ir 2011 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį dėl 22 000 Lt (6371,64 Eur) paskolos (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 2). Paskolos sutartyse nustatyta ieškovės teisė grąžinti paskolą arba jos dalį prieš nustatytą terminą, prieš tai žodžiu ar raštu suderinus su atsakove. Ieškovė 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu atsakovei grąžino 260 000 Lt (75 301,20 Eur – likusią paskolos dalį pagal Paskolos sutartį Nr. 1); 2014 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymu pervedė 31 838,11 Lt (t. y. 9220,95 Eur pagal Paskolos sutartį Nr. 2); taip pat 2014 m. gegužės 16 d. pervedė 22 034,36 Lt (6381,59 Eur).

4. Ieškovė, kuriai atstovauja bankroto administratorius, teigia, kad ji ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ir iki bankroto bylos iškėlimo neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais; mokėjimus atsakovei atliko pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą mokėjimų eiliškumą ir neteisėtai suteikė pirmenybę kredito unijai. Dėl to ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę grąžinti mokėjimo nurodymais pervestas lėšas (90 903,74 Eur).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-664-124/2015 (dabar Nr. B2-68-883/2018) iškelta bankroto byla UAB „Telšių kuras“. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 12 d. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, šis vėliau nutrauktas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi BUAB „Telšių kuras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7. Pagal Paskolos sutarties Nr. 1 sąlygas ieškovei buvo suteikta 291 000 Lt (84 279,42 Eur) paskola, jos grąžinimo terminas suėjo 2014 m. balandžio 20 d. Pagal Paskolos sutarties Nr. 2 sąlygas ieškovei suteikta 22 000 Lt (6371,64 Eur) paskola, jos grąžinimo terminas suėjo 2014 m. rugsėjo 27 d. Sutartyse nustatyta ieškovės teisė grąžinti paskolą arba jos dalį prieš nurodytą terminą, prieš tai žodžiu ar raštu suderinus su atsakove. Paskolos grąžinimo metu prievolių kreditorei (atsakovei) pagal 2009 m. ir 2011 m. Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymo terminai nebuvo suėję.

8. Ieškovė 2014 m. balandžio 10 d. sumokėjo atsakovei likusią 75 301,20 Eur (260 000 Lt) paskolos dalį pagal Paskolos sutartį Nr. 1 ir 2014 m. balandžio 11 d. iš papildomo pajaus sąskaitos sumokėjo 9220,95 Eur (31 838,11 Lt) paskolos dalį pagal Paskolos sutartį Nr. 2.

9. Bankroto administratoriaus pateiktoje įsiskolinimo kreditoriams lentelėje nurodoma, kad 2014 m. balandžio 10 d. ir 2014 m. balandžio 11 d. UAB „Baltic oil“ pradelsta skola sudarė 2140,09 Eur, UAB „Medžista“ – 2672,81 Eur, UAB „Belfuel“ – 13 586,4 Eur, UAB „Dameta“ – 25 240,21 Eur, UAB „Lukoil Baltija“ – 1338,53 Eur.

10. Teismas vertino skolų minėtiems 5 kreditoriams santykį su ta kreditorių reikalavimų dalimi, kuri atsirado iki ginčijamų sandorių, nesikeitė ir nebuvo padengta nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo.

11. UAB „Telšių kuras“ iškėlus bankroto bylą, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartimi patvirtintas 37 334,85 Eur finansinių reikalavimų sąrašas, įmonės bankroto byloje UAB „Baltic oil“ patvirtintas 849,19 Eur finansinis reikalavimas, nors skola ginčo laikotarpiu buvo 2140,09 Eur, UAB „Medžista“ patvirtintas 2112,46 Eur finansinis reikalavimas, nors skola ginčo laikotarpiu buvo 2672,81 Eur, UAB „Dameta“ patvirtintas 16 986,04 Eur reikalavimas, nors skola ginčo laikotarpiu sudarė 25 240,21 Eur, o UAB „Belfuel“ nebuvo įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Belfuel“ įtraukta į kreditorių sąrašą su 12 352,83 Eur finansiniu reikalavimu.

12. Bankroto administratorius 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu bendrovė nebuvo nemoki, nebuvo pirmesnės eilės kreditorių pareikštų reikalavimų, atitinkančių CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų sampratą.

13. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-611/2017">e3K-3-351-611/2017</a> išaiškino, kad siekiant, jog atlikti mokėjimai būtų pripažinti prieštaraujančiais imperatyviajai CK 6.9301 straipsnio normai ir dėl to niekiniais, turi būti nustatyta, kad: pirma, skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (šiai sąlygai nustatyti būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu bei pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu dydį); antra, mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas ginčijamas.

15. UAB „Telšių kuras“, atsiskaitydama su kreditore KU „Germanto lobis“, sutartyse aptartų sąlygų nepažeidė, su kredito unija atsiskaitė visiškai 2014 m. balandžio mėnesį, t. y. vieneriais metais anksčiau, negu buvo iškelta bankroto byla ir įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-664-124/2015. Vykdydama įsipareigojimus kreditorei pagal paskolų sutartis UAB „Telšių kuras“ buvo moki ir tik 2015 m. balandžio 30 d. konstatuotas įmonės nemokumas.

16. UAB „Telšių kuras“ prievolė atsakovei KU „Germanto lobis“ atsirado 2009 metų ir 2011 metų paskolos sutarčių pagrindu, t. y. anksčiau sudarytų sandorių pagrindu negu įsipareigojimai pagal einamuosius komercinius sandorius kreditorėms UAB „Dameta“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Baltic oil“ ir UAB „Medžista“. UAB „Telšių kuras“ pagal 2009 ir 2011 m. paskolos sutartis turėjo privalomą pareigą atsiskaityti su KU „Germanto lobis“ iki nustatyto termino. Todėl paskolos padengimas pagal 2009 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį likus kelioms dienoms iki sutarties termino pabaigos nevertintinas kaip išankstinis apmokėjimas, priešingai, pripažintinas kaip paskolos padengimas laiku, nustatytu terminu. Ginčijami mokėjimai neapribojo dalinio atsiskaitymo su kitais kreditoriais (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas).

17. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės KU „Germanto lobis“ grąžintą paskolą pareikštas ne paskolos sutarties negaliojimo pagrindu, bet paskolos grąžinimo (paskolos sutarties įvykdymo) negaliojimo pagrindu. Paskolos sutarties įvykdymo pobūdis t. y. pinigų grąžinimas jų savininkei kredito įstaigai, lemia, kad, vienašale restitucija išreikalaujant pinigų sumą, priklausančią KU „Germanto lobis“, ji patektų į nelygiavertę padėtį bankrutavusios įmonės atžvilgiu, taip nepagrįstai ir nesąžiningai padėtį pasunkinant; atsakovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, tai prieštarauja CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 2 dalies normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje (nurodytos nutarties 38 punktas) nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių dėl CK 6.9301 straipsnyje, reglamentuojančiame atsiskaitymų eiliškumą, įtvirtintų dviejų sąlygų: ar atlikusi mokėjimus ieškovė turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, tarp jų įvertinant ir skolą kredito unijai, ir, antra, ar ieškovė paisė reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarkos; todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

19. Iš naujo išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Telšių kuras“ apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą.

20. 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje teismas nurodė, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-611/2017">e3K-3-351-611/2017</a>).

21. Dėl 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo – 2014 m. balandžio 10 d. BUAB,,Telšių kuras“ iš viso turimos lėšos sudarė 76 297,79 Eur (214,36 Eur + 76 083,18 Eur (atsiskaitomųjų sąskaitų lėšų likučiai) + 0,25 Eur (grynieji pinigai)). Patikrinęs pradelstus įsipareigojimus, teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo metu vienas iš įsipareigojimų – 1255,40 Eur – dar nebuvo pradelstas, taigi iš viso 2014 m. balandžio 10 d. BUAB,,Telšių kuras“ turėjo 43 722,64 Eur pradelstų įsipareigojimų.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsiskaitymo metu pareikšti reikalavimai reiškia visus pradelstus (privalomus sumokėti) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYtMjE5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176-219/2018">3K-3-176-219/2018</a>). Ginčijamo 2014 m. balandžio 10 d. atlikto mokėjimo metu ieškovės prievolės atsakovei pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo suėjusios, todėl nėra pagrindo šių prievolių įtraukti į bendrą pradelstų įsipareigojimų balansą.

23. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamo 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo atlikimo metu egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami CK 6.9301 straipsnyje, palyginti su kreditore KU,,Germanto lobis“, kuriai atliktas ginčijamas mokėjimas.

24. Kadangi 2014 m. balandžio 10 d. ieškovė turėjo 76 297,79 Eur lėšų, o pareikšti reikalavimai sudarė 43 722,64 Eur, teismas darė išvadą, kad ginčijamo 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo atlikimo metu ieškovė, pervesdama atsakovei 75 301,20 Eur (260 000 Lt), turėjo pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams padengti, todėl CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymo kalendorinis eiliškumas su tos pačios eilės kreditoriais neturėtų būti taikomas, taip pat negali būti laikoma, kad jis buvo pažeistas.

25. Dėl 2014 m. balandžio 11 d. mokėjimo – 2014 m. balandžio 11 d. ieškovė BUAB,,Telšių kuras“ turėjo 10 022,89 Eur dydžio lėšas (likutis sąskaitoje 996,33 Eur + gautos lėšos 9026,31 Eur + likutis kasoje 0,25 Eur), o pareikšti reikalavimai sudarė 43 722,64 Eur, todėl ginčijamo 2014 m. balandžio 11 d. atsiskaitymo su atsakove metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Tačiau įsiskolinimas atsakovei buvo grąžintas iš ieškovės pajinio įnašo.

26. Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama pajiniam kapitalui sudaryti (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 2 straipsnio 9 dalis). Kredito unijos pajinį kapitalą sudarantys kredito unijos narių pajiniai įnašai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį (KUĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 39 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovės įsigytas 8427,94 Eur pajinis įnašas priklausė nuosavybės teise kredito unijai ir sudarė jos nuosavo kapitalo dalį.

27. Įstatyme nustatyta, kad išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių (KUĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalys). Dėl to atliktas 2014 m. balandžio 11 d. mokėjimas atsakovei iš pajinio įnašo negalėjo pažeisti kitų kreditorių teisių, nes tik kredito unija turėjo teisę, vadovaudamasi KUĮ nuostatomis, grąžinti pajinius įnašus ir juos įskaityti paskolai dengti, o kitų kreditorių reikalavimai iš pajinių įnašų negalėjo būti tenkinami.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

28. Kasaciniu skundu ieškovė BUAB „Telšių kuras“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškovės BUAB „Telšių kuras“ ieškinį iš dalies – pripažinti 2014 m. balandžio 10 d. 75 301,2 Eur ir 2014 m. balandžio 11 d. 9220,95 Eur mokėjimo atsiskaitymus, atliktus atsakovei KU „Germanto lobis“, niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo pradžios. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje neatsižvelgė į galiojančią ir aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo imperatyvumo: nors ir nustatė, kad ginčo atsiskaitymų metu atsiskaitymo terminai su atsakove dar net nebuvo suėję, bet neteisėtai laikė, kad pirmesnės eilės kreditorių bankrutuojanti įmonė neturėjo (skundžiamos nutarties 32 punktas) ir kad dėl to CK 6.9301 straipsnio įmonė nepažeidė. Teismas ignoravo, kad, vykdant ginčo atsiskaitymus su atsakove, egzistavo pirmesnės penktos eilės kreditorių, kuriems atsiskaitymai buvo pradelsti dar nuo 2012–2013 m. ir su kuriais ieškovė privalėjo atsiskaityti anksčiau negu su atsakove, todėl, atsiskaitydama su atsakove, pažeidė tos pačios eilės kreditorių lygiateisiškumą. Dėl to teismo išvados prieštarauja civilinės bylos rašytinei medžiagai, taip pat byloje priimtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarčiai.

28.2. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai sprendė, kad bankrutuojanti įmonė ginčijamų mokėjimų metu buvo moki. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, skaičiuodamas turimo turto ir turimo įsipareigojimo santykį, neįtraukė turimo įsipareigojimo atsakovei (t. y. neįtraukė 90 903,74 Eur). Tačiau apeliacinės instancijos teismas ignoravo šį kasacinio teismo išaiškinimą ir vėl skaičiuodamas turimo turto ir įsipareigojimą santykį neįtraukė atsakovės finansinio reikalavimo, dėl to ir buvo padaryta klaida sprendžiant dėl įmonės finansinės būklės. Teismas tik formaliai nurodė, kad atsakovės reikalavimo teisė į bankrutuojančią įmonę ginčijamo atsiskaitymo metu nebuvo suėjusi, dėl to jos reikalavimo teisė nebuvo įtraukta į bendrą įsiskolinimų kreditoriams balansą.

28.3. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino įmonės faktinio nemokumo sąvoką, laikė, kad išimtinis atsiskaitymas tik su vienu kreditoriumi net nesuėjus mokėjimo terminams nėra jokio įstatymo pažeidimas, dėl to suformavo ydingą praktiką, kuria remiantis yra atveriamas kelias skolininkams piktnaudžiauti, o imperatyvios normos (CK 6.9301 straipsnis) tampa dispozityviomis (rekomendacinio pobūdžio). Tokia teismo formuojama praktika atveriamas kelias įmonių nesąžiningumui atsiskaitant su kreditoriais – nors įmonės finansinė padėtis yra sunki, įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, ji dengia net nepradelstus įsipareigojimus, o teismas tokį atsiskaitymą vertina kaip nepažeidžiantį mokėjimo eiliškumo atsiskaitymo tvarkos.

28.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-611/2017">e3K-3-351-611/2017</a>).

28.5. 2014 m. balandžio 10–11 d., kai įvyko ginčo atsiskaitymai su viena iš kreditorių – atsakove, bankrutuojanti įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams (ginčo, kad pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams suma lygi 43 722,64 Eur, nėra, tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas), tačiau bankrutuojanti įmonė neteisėtai visiškai atsiskaitė tik su viena kreditore (atsakove), kurios reikalavimo teisė atsiskaitymo dieną net nebuvo suėjusi.

28.6. Bankrutuojanti įmonė jau nuo 2013 m. nevykdė savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, neturėjo pakankamai lėšų su jais atsiskaityti (ginčo atsiskaitymo metu pradelsti įsipareigojimai kitiems kreditoriams, neįskaitant atsakovės piniginio reikalavimo, – 43 722,64 Eur). Vien tai, kad įmonė nevykdė savo įsipareigojimų, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bankrutuojanti įmonė nebuvo pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais ir turėjo laikytis imperatyvios mokėjimo eiliškumo tvarkos. Tai, kad egzistuoja pirmoji sąlyga – skolininkė atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti, neneigė ir atsakovė, kuri savo 2019 m. sausio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose neginčijo to, kad bankrutuojanti įmonė neturėjo pakankamai lėšų.

28.7. Nepaisydamas Šiaulių apygardos teismo nutarties dėl įmonės bankroto byloje Nr. B2-664-124/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDU4LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-458-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-458-687/2018">e3K-3-458-687/2018</a>, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad ginčo atsiskaitymų metu įmonė buvo moki, turėjo galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais ir nepažeidė mokėjimo eiliškumo tvarkos, nors iš esmės įmonė neatsiskaitinėjo su savo kreditoriais, kurių mokėjimo terminai pradelsti, o atsiskaitė su viena atsakove, kuriai net nebuvo suėję mokėjimų terminai. Teismas nutartyje nurodė, kad bankrutuojanti įmonė 2014 m. balandžio 10 d. turėjo lėšų 76 083,18 Eur lėšų, o įsiskolinimai kreditoriams sudarė 43 722,64 Eur (kreditoriams UAB „Baltic oil“, UAB „Medžista“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Dameta“). Tačiau teismas, skaičiuodamas įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, neįtraukė didžiausio bankrutuojančios įmonės įsiskolinimo atsakovei, kuris ginčijamo atsiskaitymo dieną sudarė 90 903,74 Eur.

28.8. Iš bankrutuojančios įmonės atsiskaitomosios sąskaitos išrašų matyti, kad po atlikto ginčijamo 2014 m. balandžio 10 d. atsiskaitymo su atsakove jos sąskaitoje liko tik 440,14 Lt. Taigi, po kitų kreditorių teises pažeidžiančio atsiskaitymo 2014 m. balandžio 11 d. bankrutuojanti įmonė neturėjo iš viso lėšų atsiskaityti su jokiais kreditoriais, tačiau 2014 m. balandžio 11 d. (tik gavusi papildomų lėšų) nedelsdama atliko dar vieną paskolos padengimo atsiskaitymą atsakovei, taip išimtinai patenkindama tik vienos kreditorės dar nesuėjusį reikalavimą. Nors teismas ir teisingai nustatė, kad 2014 m. balandžio 11 d. įvykusio atsiskaitymo metu bankrutuojanti įmonė neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau be teisinio pagrindo sprendė, kad toks atsiskaitymas, kurio metu atsakovei buvo pervesta 9220,95 Eur, yra teisėtas ir nepažeidžiantis kreditorių interesų.

28.9. CK 6.9301 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitydamas su penktos eilės kreditoriais, privalo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (2 dalis). Net jeigu ginčijamų atsiskaitymų atlikimo dieną (2014 m. balandžio 10–11 d.) nebuvo pirmesnės 1–4 eilės kreditorių, teismas nepagrįstai nevertino, kad tuo metu jau buvo tos pačios penktos eilės kreditorių, kurių reikalavimai atsirado anksčiau už atsakovės. Kitų kreditorių (UAB „Baltic oil“, UAB „Medžista“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Dameta“) mokėjimo dokumentai bankrutuojančiai įmonei buvo pateikti gerokai anksčiau negu atsakovės, o bankrutuojančios įmonės pareiga patenkinti atsakovės reikalavimus būtų atsiradusi tik 2014 m. balandžio 20 d. ir atitinkamai 2014 m. balandžio 27 d., o, pvz., UAB „Buelfuel“, UAB „Dameta“ ir kitų kreditorių mokėjimo dokumentai pateikti ir turėjo būti apmokėti dar 2013 m. To apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino.

28.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje situacija, kai atsiskaitymai buvo vykdomi asmenims, kuriems prievolių vykdymo terminai dar nesuėję, nors tuo metu buvo kitų kreditorių, kuriems prievolių vykdymo terminai jau buvo suėję, pažeidžiant įstatyme (CK 6.9301 straipsnyje) nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, įvertinta kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui, CK 6.66 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjktNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-129-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-129-695/2019">3K-3-129-695/2019</a>).

28.11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčijamas 2014 m. balandžio 11 d. 9220,95 Eur (31 838,11 Lt) mokėjimas buvo atliktas iš dalies ieškovės sąskaitoje esančių lėšų, t. y. 2738,11 Lt (793,01 Eur), ir iš 29 100 Lt (8427,94 Eur) pajinio įnašo, kai jį atsakovė įskaitė į paskolos grąžinimą. Tačiau byloje nėra jokio įrodymo, kad ieškovė pateikė prašymą įskaityti pajinį įnašą į likusią negrąžintos paskolos dalį, taip pat nėra jokių įrodymų, kad buvo atliktas vienašalis įskaitymas (CK 6.131 straipsnis), ir, kaip matyti iš byloje esančio atsiskaitomosios sąskaitos išrašo, mokėjimas atsakovei buvo ne įskaitytas, o atliktas pavedimu iš bankrutuojančios įmonės sąskaitoje esančių lėšų. Taigi, akivaizdu, kad bankrutuojanti įmonė likusią paskolos dalį grąžino iš savo asmeninių, o ne iš kredito unijos lėšų. 2009 m. balandžio 20 d. paskolos sutarties Nr. 09-00078, sudarytos ieškovės ir atsakovės, 6.3 punktas nustatė, kad papildomas pajus yra grąžinamas paskolos gavėjui tik tada, kai jis visiškai įvykdo prievoles pagal sutartį, o sutartyje nebuvo nustatyta galimybė papildomą pajinį įnašą įskaityti į negrąžintą paskolos dalį.

29. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė KU „Germanto lobis“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta:

29.1. Tam, kad sandoris būtų pripažintas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.9301 straipsnis) ir niekiniu, turi būti nustatyta tokia sąlygų visuma: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-611/2017">e3K-3-351-611/2017</a>). Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, įvertino ir nustatė, ar skolininkė atsiskaitymo metu turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vertino, ar ieškovei atlikus ginčijimus atsiskaitymus su kredito unija grąžinant paskolą egzistavo pirmesnės eilės kreditorių.

29.2. Vertindamas 2014 m. balandžio 10 d. atliktą mokėjimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 10 d. ieškovė turėjo 76 297,79 Eur lėšų, o pareikšti reikalavimai sudarė 43 722,64 Eur, todėl ginčijamo 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo atlikimo metu ieškovė, pervesdama atsakovei 75 301,20 Eur (260 000 Lt), turėjo pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams padengti (apeliacinės instancijos teismo nutarties 33 punktas). Ieškovės prievolės atsakovei pagal paskolų sutartis atsirado 2009 ir 2011 m. paskolos sutarčių pagrindu, t. y. anksčiau sudarytų sandorių pagrindu, nei įsipareigojimai pagal einamuosius komercinius sandorius kreditorėms UAB „Dameta“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Baltic oil“ ir UAB „Medžista“.

29.3. Kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad egzistavo tos pačios eilės kreditorių ir skolos turėjo būti apmokamos atsižvelgiant į dokumentų eiliškumą, yra nepagrįstas, nes, pirma, ieškovė 2014 m. balandžio 10 d. atliekant mokėjimą turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais (ieškovė turėjo 76 297,79 Eur lėšų, o pareikšti reikalavimai sudarė 43 722,64 Eur), todėl apskritai CK 6.9301 straipsnis negalėjo ir neturėjo būti taikomas, antra, iš nurodytos CK 6.9301 straipsnio konstrukcijos darytina išvada, kad ši teisės norma taikoma tik reikalavimams, kurie yra pareikšti, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka yra išduotas vykdomasis dokumentas, pateikta pretenzija sumokėti skolą ir pan. Byloje duomenų apie kreditorių UAB „Baltic oil“, UAB „Medžista“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Dameta“ pareikštus reikalavimus BUAB „Telšių kuras“ nėra. Vien sąskaitos išrašymas negali būti laikomas pareikštu reikalavimu, nes dažnai verslo praktikoje sąskaitos apmokamos pagal žodinius susitarimus, jos apmokamos ne visos iš karto, o dalimis ir tokie susitarimai laikomi normalia verslo praktika. Tik pareikšti reikalavimai apmokėti sąskaitas, pretenzijos, išduoti vykdomieji dokumentai, kreipimasis į teismą gali būti laikomi „pareikštais reikalavimais“. Taigi, faktas, kad UAB „Telšių kuras“ buvo skolinga kitiems kreditoriams ginčo mokėjimo atlikimo dieną, savaime negali būti pagrindas konstatuoti CK 6.9301 straipsnio pažeidimą.

29.4. Dėl 2014 m. balandžio 10 d. atlikto mokėjimo (75 301,20 Eur) aplinkybių – paskolos grąžinimas atliktas tik 9 dienomis anksčiau, nei sueis galutinis paskolos grąžinimo terminas (paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas 2014 m. balandžio 20 d.). Po kredito grąžinimo, UAB „Telšių kuras“ 2014 m. gegužės 14 d. vėl gavo iš KU „Germanto lobis“ 220 000 Lt paskolą apyvartinėms lėšoms. Ginčo mokėjimų atlikimo momentu ieškovei bankroto byla dar nebuvo iškelta, ji turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais ir nebuvo nemoki, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė atsiskaitė ne išimtinai tik su atsakove, bet vykdė prievoles ir kitiems kreditoriams. Ieškovė neginčijo fakto, kad prašymas dėl pajinio įnašo grąžinimo egzistavo ir jo pagrindu atsakovė grąžino skolą iš pajinių įnašų.

29.5. Kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas (nutarties 30 punktas), ginčijamo 2014 m. balandžio 10 d. atlikto mokėjimo metu ieškovės prievolės atsakovei pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo suėjusios, todėl nėra pagrindo šių prievolių įtraukti į bendrą pradelstų įsipareigojimų balansą. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra išaiškinęs, jog atsiskaitymo metu pareikšti reikalavimai reiškia visus pradelstus (privalomus sumokėti) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYtMjE5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176-219/2018">3K-3-176-219/2018</a>).

29.6. Dėl 2014 m. balandžio 11 d. ginčijamo sandorio – atliktas mokėjimas atsakovei iš pajinio įnašo negalėjo pažeisti kitų kreditorių teisių, nes tik kredito unija turėjo teisę vadovaudamasi KUĮ nuostatomis grąžinti pajinius įnašus ir juos įskaityti paskolai dengti, o kitų kreditorių reikalavimai iš pajinių įnašų negalėjo būti tenkinami (nutarties 38 punktas). Sąskaitų išrašai patvirtina, jog 9220,95 Eur ginčo mokėjimas atliktas iš dalies banko sąskaitoje esančių lėšų, t. y. 2738,11 Lt (793,01 Eur), ir iš pajinių įnašų, kurie yra kredito unijos nuosavybė ir kurie grąžinami (arba naudojami skolai padengti) laikantis specialaus KUĮ apribojimų. Jei atsakovė kredito unija nebūtų sutikusi įskaityti pajinio įnašo paskolai dengti, nuo to UAB „Telšių kuras“ turto nebūtų padaugėję ir nebūtų atsiradusi galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Priešingai, vadovaujantis KUĮ nuostatomis bei formuojama teismų praktika, būtų apribota teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Ginčo mokėjimas atliktas laikantis KUĮ nuostatų ir įsiskolinimas grąžintas iš ieškovės pajinio įnašo, į kurį kiti kreditoriai neturi teisių, ir šių kreditorių reikalavimai iš pajinių įnašų negali būti tenkinami.

IV. Bylos sustabdymas ir sustabdytos bylos nagrinėjimo atnaujinimas

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 16 d. nutartimi sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinės kitą civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a> ir priims teismo procesinį sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a>, priėmė 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį, jos 50 punkte suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas ir pasiūlyta dalyvaujantiems byloje asmenims iki 2020 m. sausio 24 d. pateikti rašytinius paaiškinimus.

31. Ieškovė BUAB „Telšių kuras“ 2019 m. sausio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a> suformulavo naują teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę. Tačiau ankstesnėse išnagrinėtose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkindavo bankroto administratorių ieškinius dėl CK 6.9301 straipsnio taikymo. Iki nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nei įstatymo, nei teismų praktikos nebuvo išskirta, kokiu tiksliu teisiniu pagrindu, siekiant apginti įmonės ir jos kreditorių teises ir interesus, gali kreiptis į teismą bankroto administratorius. Ieškinio padavimo 2016 m. lapkričio 11 d. metu griežta ir draudžianti taisyklė bankroto administratoriui teikti ieškinį CK 6.9301 straipsnio pagrindu negaliojo ir nebuvo suformuluota, priešingai, teismai tenkindavo tokius ieškinius. Ši taisyklė neturėtų būti taikoma šioje byloje, nes įstatymas (teismo formuluojama taisyklė) neturi atgalinio veikimo galios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teisės taikymo išaiškinimai net ir tuo atveju, kai keičiama anksčiau suformuota teismų praktika, sukelia teisinių padarinių tik į ateitį, t. y. naują sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-32/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-32/2013">3K-7-32/2013</a>; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-460/2018). Taigi nuo 2019 m. gruodžio mėnesio suformuota nauja kasacinio teismo praktika, kad bankroto administratorius neturi teisės paduoti ieškinio CK 6.9301 straipsnio pagrindu, turi būti taikoma tik naujiems, nuo 2019 m. gruodžio mėnesio paduodamiems ieškiniams. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos įmonei atlyginimo, o ne dėl CK 6.9301 straipsnio nepaisymo. Taigi teismas turėtų vertinti, ar ginčijamas sandoris nepažeidė įmonės kreditorių interesų, ar jis nėra niekinis ex officio (pagal pareigas) dėl prieštaravimo imperatyviajai teisės normai. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnis). Jei teismas laikytųsi nuomonės, kad ieškinį padavė netinkama ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ji ieškovės prašymu pakeistina į didžiausią kreditorę UAB „Dameta“, kuri būtų laikoma naująja ieškove. Tuo remdamasi ieškovė prašo tenkinti jos kasacinį skundą.

32. Atsakovė KU „Germanto lobis“ 2020 m. sausio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a> 44 punkte išaiškino, be kita ko, ir tai, kad, pirma, CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Tuo remiantis, anot atsakovės, nagrinėjamos bylos atveju darant prielaidą, jog UAB „Telšių kuras“, atlikdama 2014 m. balandžio 10 ir 11 d. ginčijamus sandorius, neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, būtent tik tuo metu buvusios kreditorės UAB „Dameta“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Baltic oil“ ir UAB „Medžista“ turėjo teisę pareikšti ieškinį, kad UAB „Telšių kuras“ atlikti ginčijami mokėjimai pažeidžia CK 6.9301 straipsnį, todėl sandoriai negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtNDAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-403/2018">3K-3-313-403/2018</a>, 34–40 punktai). Byloje duomenų, kad minėtos kreditorės būtų reiškusios ieškinį pagal CK 6.9301 straipsnio normą, nėra. Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas UAB „Telšių kuras“ bankroto administratoriaus. Taigi, toks ieškinio pareiškimas neatitinka formuojamos teismų praktikos. Ieškovės BUAB „Telšių kuras“ kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes jos nurodytas CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo remdamasis minėtu CK straipsniu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bankrutuojančiai įmonei atstovaujančio bankroto administratoriaus teisės ginčyti šios įmonės atliktus mokėjimus CK 6.9301 straipsnio pagrindu

33. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus kreditoriams atlikti šioje normoje nurodyta eile. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Nurodytų atsiskaitymų eiliškumo taisyklių reglamentavimo apimtis apribota CK 6.9301 straipsnio 3 dalimi, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais nustato kiti įstatymai. CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas esmingai skiriasi nuo įtvirtinto ĮBĮ 35, 36 straipsniuose.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a>, priėmė 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį, joje išdėstė teisės taikymo išaiškinimus, suvienodindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dėl bankroto administratoriaus teisės ginčyti bankrutuojančios įmonės atliktus mokėjimus CK 6.9301 straipsnio pagrindu.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a> išaiškinta, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų, kai tuo tarpu ĮBĮ normos dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo taikomos, esant teisės aktų nustatyta tvarka konstatuotai įmonės nemokumo būsenai. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė (iškėlus bankroto bylą įmonei atstovauja bankroto administratorius). Bankroto byloje CK 6.9301 straipsnio pagrindu panaikinus atsiskaitymo sandorį ir priteisus lėšas į bankrutuojančios įmonės turto masę, nebūtų pasiekti CK 6.9301 įtvirtinto reglamentavimo tikslai, t. y. neapgintos pirmumo teisę gauti atsiskaitymą turėjusio asmens teisės. CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu.

36. Minėtoje kasacinio teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a> pripažinus, kad bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinių CK 6.9301 straipsnio pagrindu, pažymėta, kad būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (nutarties 33 punktas). Reiškiant reikalavimus actio Pauliana pagrindu įrodinėtinos kitos faktinės aplinkybės, nei pagal CK 6.9301 straipsnį. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

37. Aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, reikalavimą (ieškinio dalyką) kartu su kitais privalomais duomenimis ieškinyje turi nurodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, kad ieškinyje, be kitų privalomų duomenų, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); ieškovas neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-248/2018">e3K-3-109-248/2018</a> 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQtMTA3NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254-1075/2019">3K-3-254-1075/2019</a> 57 punktą; 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM0LTgyMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-334-823/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-334-823/2019">e3K-3-334-823/2019</a> 37 punktą).

38. Nagrinėjamoje byloje pateiktame ieškinyje ieškovė BUAB „Telšių kuras“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašė pirmosios instancijos teismo bankrutavusiai įmonei priteisti lėšų grąžinimą, remdamasi tuo, kad ji iki bankroto bylos iškėlimo tas lėšas sumokėjo kreditorei atsakovei KU „Germanto lobis“ pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą ir neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Ieškinyje taip pat remiamasi CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, kad atsiskaitymai su tais tos pačios eilės kreditoriais, kurių reikalavimų mokėjimo terminai suėję, atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Ieškovė teigė, kad atsiskaitant su atsakove dar nebuvo suėję paskolų apmokėjimo terminai, todėl ieškovė turėjo ne atsiskaityti su atsakove, o patenkinti tos pačios eilės kreditorių reikalavimus, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję arba buvo pradelsti. Taigi ieškovė bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ieškinio reikalavimą grindė nurodydama faktines aplinkybes dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (rašytinius dokumentus), tuo remdamasi prašė priteisti lėšų grąžinimą. Be to, būtent aptariamą teisės normą kaip teisinį reikalavimo pagrindą ieškovė bankrutuojanti įmonė nurodė ieškinyje ir ją taikyti prašė teismo, siekdama lėšų grąžinimo į savo sąskaitą.

39. Kito teisinio pagrindo ar kitą teisinį pagrindą (taip pat ir CK 6.66 straipsnį) atitinkančių faktinių aplinkybių ieškinyje nenurodyta. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovės reikalavimų, neturėjo pagrindo taikyti actio Pauliana instituto ar kitose teisės normose įtvirtintų kreditorių teisių gynimo būdų, nes tam reikėtų nustatyti kitas faktines aplinkybes, nei nurodė ieškovė. Ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose atnaujinus bylos kasacine tvarka nagrinėjimą, nurodoma aplinkybė, kad ji kreipėsi į teismą reikalavimą formuluodama „priteisti žalos atlyginimą“, niekaip nepaneigia CK 6.9301 straipsnį atitinkančio ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo, taip pat ieškinio dalyko turinio.

Dėl kitų ieškovės argumentų

40. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose atnaujinus bylos kasacine tvarka nagrinėjimą, be kita ko, nurodė, kad ieškinio padavimo metu – 2016 m. lapkričio 11 d. taisyklė, draudžianti bankroto administratoriui teikti ieškinį CK 6.9301 straipsnio pagrindu, negaliojo ir nebuvo suformuluota, priešingai, teismai tenkindavo tokius ieškinius. Ši taisyklė, suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a>, neturėtų būti taikoma šioje byloje, nes įstatymas (teismo formuluojama taisyklė) neturi atgalinio veikimo galios.

41. CPK 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

42. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra išaiškinta, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

43. Vėlesnis precedentinę reikšmę turintis teisės taikymo išaiškinimas neturi teisinės galios išnagrinėtoms byloms, užbaigtoms įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriose procesas visų instancijų teismuose yra baigtas. Tai, be kita ko, paaiškinama teisinio stabilumo ir tikrumo principais. Tačiau neišnagrinėtoms ir dar nagrinėjamoms byloms teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Taip pat ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės taikymo išaiškinimus atsižvelgtina bylose, nagrinėjamose vėliau negu tie išaiškinimai priimti, taip pat ir pradėtose, tačiau išaiškinimų priėmimo metu dar nebaigtose bylose.

44. Nagrinėjamu atveju byla buvo sustabdyta, turint tikslą sulaukti išaiškinimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a> dėl bankrutuojančiai įmonei atstovaujančio bankroto administratoriaus teisės ginčyti šios įmonės atliktus mokėjimus CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Teisės klausimai dėl CK 6.9301 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo yra vienodi abiejose bylose. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje, kaip jau minėta, konstatuota, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Šis išaiškinimas priimtas galutinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, į jos išaiškinimus teismai turi atsižvelgti dar neišnagrinėtose bylose, taip pat ir ateities bylose, taigi ir šioje byloje.

45. Ieškovės argumentas, kad iki kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a> pateiktų išaiškinimų bankroto administratorių pagal CK 6.9301 straipsnį teikiami ieškiniai teismų buvo tenkinami, taip pat atmestinas. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje nurodyta, kad kasacinio teismo praktika dėl CK 6.9301 straipsnio taikymo įmonės bankroto procese bankroto administratoriui šio įstatymo pagrindu pareiškus ieškinį dėl pažeidžiant privalomąjį atsiskaitymų eiliškumą sumokėtų lėšų priteisimo į bankrutuojančios įmonės turto masę yra nevienoda (45 punktas), aptarti skirtingi šio straipsnio taikymo teismų praktikoje atvejai ir juos lėmusios priežastys (46–48 punktai). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylose, kuriose buvo patenkinti CK 6.9301 straipsnio pagrindu pareikšti bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimai, nebuvo analizuoti pirmiau šioje nutartyje aptarti ĮBĮ ir CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo dėl kreditorių interesų gynimo tikslai bei jų taikymo ypatumai, be kita ko, tai, kad šiuose įstatymuose nustatytas skirtingas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas; nebuvo įvertinta, kad, bankroto byloje CK 6.9301 straipsnio pagrindu panaikinus atsiskaitymo sandorį ir priteisus lėšas į bankrutuojančios įmonės turto masę, nebuvo pasiekti CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo tikslai, t. y. neapgintos pirmumo teisę gauti atsiskaitymą turėjusio asmens teisės. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad būtent ši kasacinio teismo praktika (t. y. kai bankroto administratoriaus ieškiniai buvo tenkinami CK 6.9301 straipsnio pagrindu) keistina (49 punktas).

46. Dėl išdėstytų argumentų pripažintinas nepagrįstu ieškovės rašytinių paaiškinimų, pateiktų atnaujinus bylos kasacine tvarka nagrinėjimą, argumentas, kad anksčiau priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a> išaiškinimai neturėtų būti taikomi šioje byloje.

47. Ieškovė taip pat teigė, kad jei ieškinį padavė netinkama ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ji ieškovės prašymu pakeistina į didžiausią kreditorę UAB „Dameta“, kuri būtų laikoma naująja ieškove. Dėl prašymo pakeisti ieškovę pažymėtina, kad pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Ieškovo pakeitimo tinkamu klausimas net ir tais atvejais, kai tam yra teisinis pagrindas (ieškovė nagrinėjamu atveju nepagrindė jos nurodomo kito asmens tinkamumo tapti ieškovu pagal pareikštą ieškinį), sprendžiamas pirmosios instancijos, o ne kasaciniame teisme. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pareikšta ieškovės prašymo ją pakeisti į tinkamą ieškovę. Nepakeitus ieškovės, pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasacinis teismai juolab negali spręsti dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, nes teismo sprendimu yra sprendžiama dėl įtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

48. Kadangi pirmiau konstatuota, kad įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu, šis teisės taikymo išaiškinimas taikytinas ir nagrinėjamai bylai, kolegija iš esmės nepasisako dėl ieškovės kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių (sąlygų) nustatymu CK 6.9301 straipsniui taikyti.

49. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį, rezultatas yra teisiškai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, nors ir remiantis kitais teisiniais argumentais, paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, iš jos bankroto administravimui skirtų lėšų priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei ir valstybei.

51. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

52. Atsakovė už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 650 Eur ir už rašytinius paaiškinimus – 120 Eur, šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Mokėjimo dokumentai patvirtina turėtas išlaidas. Jos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės.

53. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nesusidarė 3 Eur siekianti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei kredito unijai „Germanto lobis“ (j. a. k. 112041073) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Telšių kuras“ (j. a. k. 302307321) iš jos bankroto administravimui skirtų lėšų 770 (septynis šimtus septyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas