Dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-481/2012

Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-12423-2009-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 26.6; 26.7; 44.2.4.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Tele 3“ ir uždarosios akcinės bendrovės „TV PRO media“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. C. ir A. C. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tele-3“ ir uždarajai akcinei bendrovei „TV PRO media“ dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą (CK 2.23 straipsnis) ir asmens garbės ir orumo gynimą (CK 2.24 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai prašė teismo:

1) įpareigoti atsakovą UAB „Tele-3“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmąjį trečiadienį, per televiziją TV3 be jokių komentarų po 18:45 televizijos laidos „TV žinios“ žodžiu paskelbti paneigimą. Paneigimas turi būti perskaitytas televizijos laidos „TV žinios“ vedėjo tokio turinio:

„2009 m. gegužės 20 d. TV3 televizijos laidoje „Nuodėmių dešimtukas“ paskleisti duomenys apie R. C. sveikatą bei jam atliktą operaciją yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės.

2009 m. gegužės 20 d. TV3 laidoje „Nuodėmių dešimtukas“ teiginiai:

„Kodėl estrados princas R. C. slepia savo orientaciją ir kas tikrasis jo draugės vaiko tėvas?“;

„Pirmoji vieta. Štai ir karščiausia pirmoji kriminalinio sekso skandalo dešimtuko vieta, o joje karaliauja estrados princas R. C. Kalbama, kad prieš porą metų vyriškis bandė nuslėpti pikantišką savo gyvenimo įvykį, kai po linksmybių viename naktiniame klube jam prireikė medikų pagalbos ir išangės operacijos. Iki šiol nebuvo aišku, kas ir kodėl taip nuskriaudė estrados žvaigždę.“;

„Nors R. C. jau tėvas, visgi kalbos apie jo seksualinę orientaciją niekaip nerimsta. O viskas prasidėjo prieš keletą mėnesių, kai žurnalistai iškapstė labai pikantišką R. C. gyvenimo nuotykį. Pasirodo, vieną naktį į Kauno klinikas buvo atvežtas vyriškis labai panašus į estrados princą. Vyrukas reikalavo ypatingo privatumo, mat jo patirta trauma buvo, švelniai tariant, labai delikati. Jam buvo sužalota išangė. Prireikė skubios operacijos. Vėliau medikai komentavo, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti nuo buko daikto. Įdomu, koks buvo tas daiktas ir kaip jis atsirado ten? Kad ir kokia nemaloni ši istorija, visgi nutarėme apie tai paklausti paties R. C..“;

„Tačiau mes tikrai nesiruošiame sukti galvos, kam sutrukdė R. užpakaliukas.“.

- yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės bei žeminantys asmens garbe bei orumą.

UAB „Tele-3“ atsiprašo R. C. už melagingų ir neatitinkančių tikrovės bei žeminančių jo garbę ir orumą duomenų paskleidimą TV3 televizijos laidoje „Nuodėmių dešimtukas“;

2) įpareigoti atsakovą UAB „Tele-3“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmą trečiadienį, per televiziją TV3 be jokių komentarų prieš televizijos laidą „TV žinios“, po kurios bus paskelbtas paneigimas, šios laidos anonsuose paskelbti tokio turinio paneigimą. „Melagingų ir neatitinkančių tikrovės bei žeminančių R. C. garbę ir orumą duomenų paneigimas“;

3) priteisti iš atsakovų UAB „Tele-3“ ir UAB „TV PRO media“ ieškovui R. C. 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti iš atsakovų UAB „Tele-3“ ir UAB „TV PRO media“ nepilnamečiam ieškovo sūnui 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas R. C. nurodė, kad 2009 m. gegužės 30 d. TV3 televizijos laidoje „Nuodėmių dešimtukas“ buvo paskleisti nurodyti duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą bei neatitinkantys tikrovės, laidoje buvo pažeistas ieškovo ir jo mažamečio sūnaus privataus gyvenimo neliečiamumas, buvo paskleista informacija apie šių asmenų privatų gyvenimą, negavus šių asmenų ar jų atstovų sutikimo. Ieškovui R. C. nebuvo atlikta 2009 metais jokia operacija, todėl duomenys apie šio ieškovo sveikatos būklę žemino ieškovo garbę ir orumą. Informacija apie R. C. seksualinę orientaciją yra privataus pobūdžio, todėl tokią informaciją skleisti bei rinkti be asmens sutikimo draudžia įstatymai. Atsakovai taip pat paskleidė ir surinko informaciją apie ieškovo R. C. ir jo draugės (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką; ši informacija taip pat yra apie privatų ieškovo gyvenimą. Pagal CK 2.23 straipsnį informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik sutikus tam asmeniui, o ieškovas nei žodžiu, nei raštu nesuteikė atsakovams teisės rinkti informacijos apie savo privatų gyvenimą, sveikatos būklę, gydymą bei kitą informaciją. Ieškovas nurodė, kad jis yra garsus dainininkas, todėl jį filmuoti ar fotografuoti sutikimo nereikia, tačiau atsakovai jo atvaizdą panaudojo pažeisdami jo teisę į privatų gyvenimą bei įžeisdami ieškovo garbę ir orumą, nes ieškovo atvaizdas buvo rodomas kartu su duomenimis, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, dalykinę reputaciją ir neatitinkančiais tikrovės. Dėl to ieškovas, reikalavimus grįsdamas CK 2.22–2.24 straipsniais, nurodė, kad atsakovas, transliuodamas ieškovo atvaizdą ir skleisdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė jį įžeisti, pažeminti ir prieštaraujančiais teisei veiksmais gauti kuo didesnę finansinę naudą. Ieškovo teigimu, dėl šių atsakovų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, nes atsakovų 2009 m. gegužės 20 d. laidoje „Nuodėmių dešimtukas“ bei šios laidos anonsuose jo atvaizdo transliavimas bei anonsų ir laidos „Nuodėmių dešimtukas“ turinys, liečiantis jo asmenį, sukėlė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmeninio gyvenimo problemas. Ieškovas negalėjo dirbti, tai turėjo neigiamą įtaką jo reputacijai. Ieškovas R. C. jam padarytą neturtinę žalą vertino 80 000 Lt ir prašė teismo šią žalą priteisti iš atsakovų solidariai, nes, jo teigimu, pagal Televizijos laidos sukūrimo sutartį abu atsakovai kūrė laidą „Nuodėmių dešimtukas“ ir abu yra atsakingi už jos turinį.

Ieškovas R. C. CK 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka 2009 m. birželio 10 d. kreipėsi pareiškimu į atsakovą UAB „Tele-3“ prašydamas, kad UAB „Tele-3“ televizijos laidoje „Nuodėmių dešimtukas“ įstatyme nustatytu laiku, t. y. ne vėliau kaip per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos, be jokių komentarų televizijos laidos „Nuodėmių dešimtukas“ pradžioje paskelbtų paneigimą. Atsakovui UAB „Tele-3“ paneigimo tekstas buvo įteiktas 2009 m. birželio 15 d., tačiau šis atsakovas 2009 m. birželio 17 d. paneigimo tekstą atspausdino ir bėgančia eilute transliavo televizijos laidos „Nuodėmių dešimtukas“ metu, t. y. toks paneigimo teksto paskelbimas neatitiko CK 2.24 straipsnio reikalavimų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą UAB „Tele-3“ per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmąjį trečiadienį, per televiziją TV3 be jokių komentarų po 18:45 val. televizijos laidos „TV žinios“ žodžiu paskelbti paneigimą, kurį turėjo perskaityti televizijos laidos „TV žinios“ vedantysis:

1. „Kodėl estrados princas R. C. slepia savo orientaciją ir kas tikrasis jo draugės vaiko tėvas?“;

2. „Pirmoji vieta. Štai ir karščiausia pirmoji kriminalinio sekso skandalo dešimtuko vieta, o joje karaliauja estrados princas R. C.. Kalbama, kad prieš porą metų vyriškis bandė nuslėpti pikantišką savo gyvenimo įvykį, kai po linksmybių viename naktiniame klube jam prireikė medikų pagalbos ir išangės operacijos. Iki šiol nebuvo aišku, kas ir kodėl taip nuskriaudė estrados žvaigždę.“;

3. „Nors R. C. jau tėvas, visgi kalbos apie jo seksualinę orientaciją niekaip nerimsta. O viskas prasidėjo prieš keletą mėnesių, kai žurnalistai iškapstė labai pikantišką R. C. gyvenimo nuotykį. Pasirodo, vieną naktį į Kauno klinikas buvo atvežtas vyriškis labai panašus į estrados princą. Vyrukas reikalavo ypatingo privatumo, mat jo patirta trauma buvo, švelniai tariant, labai delikati. Jam buvo sužalota išangė. Prireikė skubios operacijos. Vėliau medikai komentavo, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti nuo buko daikto. Įdomu, koks buvo tas daiktas ir kaip jis atsirado ten? Kad ir kokia nemaloni ši istorija, visgi nutarėme apie tai paklausti paties R. C. “;

4. „Tačiau mes tikrai nesiruošiame sukti galvos, kam sutrukdė R. užpakaliukas“.

- yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės bei žeminantys asmens garbę bei orumą“.

Priteisė ieškovui R. C. solidariai iš atsakovų UAB „Tele-3“ ir UAB „TV PRO media“ 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Teismas, spręsdamas, duomenys ar nuomonė buvo paskleisti apie ieškovą, nuosekliai vertino tiek visą televizijos laidą, tiek atskiras šios laidos dalis, taip pat laidos vedėjo vartotus teiginius apie ieškovo asmenį bei jo veiklą, ir nurodė, kad ginčo laidoje buvo paskleista informacija apie ieškovą. Teismas, vertindamas paskleistos informacijos apie ieškovo sveikatos būklę ir atliktas operacijas teisingumą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 1 bei į visuomenėje nusistovėjusius garbės ir orumo kriterijus, orientuotus į protingo žmogaus suvokimą, į laidos turinį ir informacijos pateikimo būdą, pažymėjo, kad ginčo laidoje pateikta informacija apie ieškovą negalėjo būti vertinama tik kaip kandus humoras. Atribodamas žinią nuo nuomonės teismas nurodė, kad ginčo byloje apie ieškovą paskleisti teiginiai nebuvo pateikti kaip kažkieno subjektyvi nuomonė, todėl sprendė, jog buvo paskleisti duomenys, nes analizuojamoje laidoje buvo pateikti pakankamai konkretūs faktai – tiek dėl gydymo įstaigos pavadinimo, tiek dėl pačios operacijos pavadinimo (vartojama frazė „išangės operacija“), tiek dėl viešinamo įvykio laiko (vartojama frazė „kalbama, kad prieš porą metų...“) ir pateikta informacija vertintina kaip tikrovės neatitinkančios ir žmogaus garbę ir orumą žeminančios žinios (CPK 177–197, 178, 185 straipsniai). Ši žinia buvo paskleista kartu su žinia apie ieškovo orientaciją ir, nors laidoje neminimi žodžiai seksualinė orientacija, tačiau visos laidos turinio analizė leido teismui padaryti išvadą, kad šiame kontekste buvo kalbama apie ieškovo seksualinę orientaciją (vartojama frazė „...kriminalinio sekso skandalo...“), kartu pažymint, jog tokios aplinkybės, kurios susijusios tiesiogiai su asmeniu, priskirtinos prie asmens privataus gyvenimo aplinkybių. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad televizijos laidoje paskleista informacija apie ieškovo orientaciją ir atliktas (neatliktas) operacijas yra susijusi su asmens privačiu gyvenimu, kurią skelbti be asmens sutikimo atsakovai neturėjo teisės. Teismas ieškovo nepripažino viešuoju asmeniu, motyvuodamas, kad ieškovas neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 punkte viešajam asmeniui nustatytų kriterijų. Teismo teigimu, ieškovo populiarumas muzikinėje pramoginėje veikloje ir viešojo asmens sąvokos negali būti visiškai sutapatinamos. Skelbiant privataus pobūdžio informaciją, turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus, o nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kokiems būtent viešiesiems reikalams turėjo įtakos ieškovo muzikinė–pramoginė veikla. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsakovų atsakomybę prieš ieškovą R. C. pripažino solidariąja pagal Visuomenės informavimo įstatymą, CK 2.24 straipsnio 5 dalį ir atsakovų pasirašytos televizijos laidos sukūrimo sutartį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi juos atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, rėmėsi apeliacinio skundo apibrėžtomis bylos nagrinėjimo ribomis ir padarė išvadą, kad, ieškovui prašant teismo pripažinti, jog paskelbti ginčo duomenys neatitiko tikrovės ir pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kurie iš šių duomenų buvo tikri, tačiau pažeidė teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Daryti išvadą, ar duomenų apie ieškovui atliktą operaciją paskelbimas laikytinas asmens privataus gyvenimo pažeidimu, teismas neturėjo pagrindo dar ir dėl to, kad ieškinyje nebuvo nurodyta, jog paskelbus šiuos duomenis buvo pateikta informacija apie ieškovo privatų gyvenimą. Kolegija sprendė, kad atsakovas rinko informaciją apie privatų ieškovo gyvenimą, ją skleidė, nors jo gauta informacija neatitiko tikrovės; taip pat atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą ir pranešė, kad rinkdami informaciją apie asmens privatų gyvenimą pažeidinėja asmens teisę į privatų gyvenimą, todėl ieškovas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą remiantis CK 2.23 straipsnio 3 dalimi ir 2.24 straipsnio 1 dalimi. Byloje pripažinus, kad atsakovai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, tačiau, ieškovui neprašant jų paneigti, buvo siekiama, jog dėl šių veiksmų atsakovui tektų materialinė atsakomybė CK 2.23 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje netiksliai apibrėžė, kuriais teiginiais ar veiksmais, kuris iš atsakovų pažeidė ieškovo teises į privatų gyvenimą, o kuriais – ieškovo garbę ir orumą, tačiau šį pažeidimą ištaisė apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas teiginius apie jo seksualinę orientaciją prašė pripažinti tikrovės neatitinkančiais. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nenurodė, kokiais įrodymais jie įrodė priešingai, kad ieškovas slėpė savo orientaciją, jog kitas asmuo, ne ieškovas, yra tikrasis jo draugės vaiko tėvas, todėl kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje keturiuose punktuose išvardyti teiginiai pripažintini neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo garbę ir orumą. Nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad teismas daro išvadą, jog atsakovai, rinkdami informaciją apie privatų gyvenimą, pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą, tačiau iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies galima daryti išvadą, jog teismas pripažino tenkintinu ieškovo reikalavimą laidos autoriui pripažinti jį rinkusiu draudžiamą informaciją apie ieškovą. Kolegija sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti privataus gyvenimo pažeidimu teiginių apie tai, kas yra tikrasis ieškovo draugės vaiko tėvas paskelbimą, nebuvo tenkintas, tačiau iš teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas padarė išvadą, kad tai nebuvo duomenys apie ieškovo asmeninį gyvenimą, kurie paskelbti pažeidžiant nustatytą tvarką, o juos įvertino kaip teiginius, neatitinkančius tikrovės. Teiginiai apie tai, kad ieškovo vaikas nėra jo vaikas, yra garbę ir orumą žeminančios žinios, nes iš bendro atsakovo paskleisto laidos turinio matyti, jog atsakovas teigė apie ieškovo slepiamą orientaciją. Kolegija konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog paskleista informacija apie ieškovą buvo tiesa ir nebuvo subjektyvi nuomonė. Kolegija taip pat pažymėjo, kad kai teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiški atsakovui, jis turi galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo CPK 278 straipsnio tvarka. Pagrįsto visuomenės intereso žinoti informaciją apie asmens, kuris eina tam tikras pareigas ar užima padėtį visuomenėje, privatų gyvenimą, aplinkybė būtų reikšminga byloje tuo atveju, jei teismas būtų padaręs išvadą, jog atsakovai paskleidė informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl šios dalies nebuvo patenkintas, tai nebuvo pagrindo daryti išvadą, ar ieškovas turi tokią padėtį visuomenėje, kuri pagrįstų visuomenės interesą žinoti informaciją apie jį.

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai, atsiliepimų į juos esmė

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Tele-3“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies, ir dėl šios dalies bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą (CPK 331 straipsnio 4 dalies) pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl duomenų apie ieškovui atliktą operaciją paskelbimo buvo grindžiamas tik CK 2.23 straipsnio 3 dalimi, t. y. informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimu pažeidžiant įstatymus, tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad ši informacija buvo skleidžiama, nors neatitiko tikrovės. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčo duomenų paskleidimą siejo tik su garbės ir orumo, o ne privataus gyvenimo pažeidimu, nors ieškinys buvo grindžiamas kitaip. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosiose dalyse nėra aiškiai atriboti faktiniai ir teisiniai argumentai dėl garbės ir orumo pažeidimo bei faktiniai ir teisiniai argumentai dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad visi ieškinio keturiuose punktuose išvardyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, tačiau motyvuojamojoje dalyje argumentuojamas tik pirmasis ieškinio teiginys „Kodėl estrados princas R. C. slepia savo orientaciją ir kas tikrasis jo draugės vaiko tėvas?“. Teismai visiškai nesiaiškino, ar teiginiai apie ieškovui atliktą operaciją pažeidė ieškovo garbę ir orumą, nemotyvuotas ir nenagrinėtas ketvirtasis ginčo teiginys „Tačiau mes tikrai nesiruošiame sukti galvos, kam sutrukdė R. užpakaliukas“, nėra aiškiai nustatyta, kokių duomenų paskleidimas sudaro ieškovo privataus gyvenimo pažeidimo sudėtį ir kuo tai argumentuojama.

Dėl žinių ir nuomonės atribojimo (CK 2.24 straipsnis, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 ir 69 punktai). Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad laidos tikslas nebuvo išsiaiškinti tiesą. Kasatoriaus teigimu, iš laidos stenogramos aiškiai matyti, kad laidos rengėjai buvo susisiekę su pačiu ieškovu ir siekė išsiaiškinti, ar anksčiau spaudoje pasirodžiusi informacija apie ieškovą yra tiesa; ieškovas atsakymo teise nepasinaudojo. Teismai skirtingai aiškino savo išvadas, aiškiai nenustatė duomenų, kurie buvo paskleisti ieškovo nurodytomis citatomis ir neatitiko tikrovės, t. y. tinkamai neišsiaiškino ginčo objekto. Teismai skirtingai nustatė, kas sudarė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos atsakovas turėjo paneigti. Nesant aiškiai nustatytų duomenų, kurių tikrumą turėjo įrodyti atsakovai, šie negalėjo tinkamai gintis nuo jiems pareikštų reikalavimų. Teismai taip neišsamiai vertino ginčo citatas, neteisingai sprendė, kad laidoje buvo paskleistos žinios, o ne nuomonė. Kasatoriaus teigimu, televizijos laidos tikslas buvo išsiaiškinti, ar anksčiau paskleista apie ieškovą informacija yra tiesa, t. y. laidoje buvo pateikiami klausimai, tačiau nieko nebuvo teigiama; laidoje panaudotos sakinių konstrukcijos patvirtina, kad atsakovai jokių konkrečių žinių apie ieškovą nepaskleidė, o tik išsakė laidos rengėjų abejones, subjektyvius vertinimus bei komentarus apie informaciją, kuri jau buvo paskleista anksčiau kitose visuomenės informavimo priemonėse. Pagal teismų praktiką, jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki ar nepalanki nuomonė arba vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. UAB „Žeimenos krantai“, bylos Nr. 3K-3-973/2002). Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas neatsako, kai informacija pateikta kaip nuomonė, vertinimas ar komentaras (Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes taip būtų pažeistas Konstitucijos 25 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis (CK 2.24 straipsnis ir VIĮ 44 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją (žr. Dalban c. Roumanie, no. 28114/95, 49, CEDH1999-VT). Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai elgėsi sąžiningai ir sąmoningai neiškreipė informacijos, o reikšdami nuomonę neturėjo tikslo įžeisti ar pažeminti ieškovą.

Dėl įpareigojimo paskelbti paneigimą (VIĮ 44 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su įpareigojimu paskelbti paneigimą; iš teismų sprendimo ir nutarties neaišku, ką reikštų citatų „Tačiau mes tikrai nesiruošiame sukti galvos, kam sutrukdė R. užpakaliukas“ ir „Nors R. C. jau tėvas, visgi kalbos apie jo seksualinę orientaciją nerimsta“ paneigimas. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas paneigimo tekstas citatų forma yra neaiškus, gali būti suprantamas dviprasmiškai, iškreipiama teksto prasmė.

Dėl ieškovo priskyrimo viešiesiems asmenims (VIĮ 2 straipsnio 60 punktas). Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje neturėjo būti nustatinėjama, ar ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu. Kasatoriaus teigimu, ieškovas reiškė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą remdamasis tiek garbės ir orumo pažeidimu, tiek teisės į privatų gyvenimą pažeidimu, todėl teismas privalėjo vertinti, ar ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs ieškovo viešuoju asmeniu, netinkamai aiškino ir taikė VIĮ 2 straipsnio 60 punktą ir CK 2.23 straipsnio 3 dalį, 2.24 straipsnio 6 dalį. Kasatorius pažymi, kad ne tik visuomenine veikla užsiimantys asmenys, bet ir pramogų pasaulio atstovai dėl savo profesijos, užimamos padėties visuomenėje bei jų pačių viešos veiklos prilyginami viešiesiems asmenims, nes jų poelgiai vienaip ar kitaip veikia visuomenės gyvenimą. Ieškovas R. C. laikytinas viešuoju asmeniu, nes dėl savo muzikinės, koncertinės bei kitos su pramogų pasauliu susijusios veiklos nuolat sulaukia didesnio visuomenės dėmesio, atitinkamai yra labiau komentuojamas ar kritikuojamas. Be to, ieškovas, pasirinkęs tokią veiklą, turėjo įvertinti, kad jo gyvenimu bus domimasi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą informaciją ar nuomonę, kurią privatus asmuo galėtų vertinti kaip garbės ir orumo pažeidimą. Juolab kad ieškovas per viešosios informacijos priemones pats yra atskleidęs visuomenei nemažai savo buities, draugų aplinkos bei laisvalaikio detalių. Pagal teismų praktiką pats asmuo gali nuspręsti, kokia apimtimi atskleisti informaciją apie privatų gyvenimą bei įvertinti, ar informacijos apie jo privatų gyvenimą paskelbimas nepadarys jam žalos.

Dėl solidariosios atsakomybės ir neturtinės žalos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su solidariąja atsakomybe ir neturtinės žalos dydžiu. Visuomenės informavimo priemonės atsakomybė galima tik tuo atveju, jeigu ji buvo nesąžininga, t. y. paskleisdama apie asmenį duomenis, žinojo arba turėjo žinoti, kad jie neatitinka tikrovės. Teismai nevertino kasatoriaus sąžiningumo. Kasatorius neturėjo jokio pagrindo abejoti laidos rengėjų pateikiamos informacijos teisėtumu, nes buvo remtasi keliais informacijos šaltiniais, kuriuose ši informacija vėliau nebuvo paneigta, juolab kad ji informacija išeina už „žinių“ apibrėžties, o yra tik subjektyvi nuomonė, vertinimas; informacija buvo rinkta teisėtais būdais; ieškovui buvo suteikta atsakymo teisė; sutartyje su laidos rengėju buvo nustatytas laidos rengėjo įsipareigojimas dėl laidos turinio atitikties įstatymų reikalavimams. Kasatoriaus nuomone, jis veikė sąžiningai, padarė viską, ką buvo galima padaryti siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, todėl jam neatsirado pareigos atlyginti neturtinę žalą. Pagal CK 2.24 straipsnio 5 dalį atsakomybėn dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti traukiamas tik pirminis informacijos šaltinis, t. y. tos visuomenės informavimo priemonės – nagrinėjamoje byloje tai turėtų būti 2006 m. lapkričio 22 d. „Vakarų ekspresas“, www.ore.lt 2006 m. lapkričio 22 d. ir www.alfa.lt 2006 m. gruodžio 11 d. publikacijos. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias normas, nes nenustatė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų ar konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovui buvo sukelti psichologinio pobūdžio sveikatos sutrikimai, pablogėjo jo reputacija ar buvo nutrauktos sutartys su ieškovu; nebuvo nustatyta aiškaus faktinio ir teisinio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „TV PRO media“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl ieškovo pripažinimo viešuoju asmeniu. Pagal VIĮ 2 straipsnio 60 dalies apibrėžtį viešuoju asmeniu laikomi asmenys, dirbantys valstybės ar savivaldybės tarnyboje, politikai ir politinių partijų bei asociacijų vadovai, taip pat asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus ar administruojantys viešųjų paslaugų teikimą, asmenys, kurių nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems interesams. Visuomenėje plačiai žinomi žmonės, t. y. aktoriai, dainininkai, šokėjai, žurnalistai, rašytojai, sportininkai, laidų vedėjai, į šią kategoriją nepatenka. Kasatoriaus manymu, teismų praktikoje nėra vieningos nuomonės, ar CK 2.23 straipsnio 3 dalies ir 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatos išplečia viešųjų asmenų sąrašą, apibrėžtą VIĮ 2 straipsnio 60 dalyje, ar jį susiaurina, nurodant, kad draudimai netaikomi tik visuomenėje žinomiems viešiesiems asmenims. Dėl to teismai nevienodai taiko viešųjų asmenų nustatymo kriterijus, jų kritikos ir duomenų viešinimo ribas bei pobūdį. Bylą nagrinėję teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad tam tikri asmenys, siekdami visuomenės dėmesio, patys stengiasi būti vieši, per visuomenės informavimo priemones viešai dalijasi savo privataus ir net intymaus gyvenimo detalėmis. Anksčiau teisės doktrinoje buvo išskiriami viešieji asmenys (siaurąja prasme), kurie tokiais laikomi dėl savo einamų pareigų, veiklos ir visuomeninės padėties, ir trumpalaikiai viešieji asmenys, kurie trumpai sulaukia visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio. Esant nevienodai teismų praktikai dėl viešųjų asmenų kriterijų nustatymo, atkreiptinas dėmesys į naujai besiformuojančią teismų praktiką dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų, kuriuose išimtinai vadovaujamasi VIĮ 2 straipsnio 60 dalimi ir viešaisiais asmenimis nelaikomi žurnalistai, aktoriai, sportininkai ir kiti asmenys, žinomi visuomenėje dėl savo veiklos, kuri nieko bendro neturi su viešuoju administravimu. Teismai neįvertino aplinkybės, kad tokia situacija yra visuomenės informavimo priemonių, prodiuserių konkurencinės kovos rezultatas arba kai kurių asmenų savireklamos procesas, taip pat kad tokia situacija yra palanki kai kuriai kategorijai asmenų, asmeninio gyvenimo detalėmis, skandalais bei netradiciniais poelgiais juos viešinant siekti populiarumo ir žinomumo visuomenėje. Be to, nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo R. C. pastangomis ir visuomenės informavimo priemonėmis yra žinomos jo privataus gyvenimo detalės, jis pats per jas noriai viešina apie jį sklandančius gandus ir juos analizuoja, tik tai daroma tik per kai kurias visuomenės informavimo priemones, aštriai reaguojant į tokių pačių detalių paskelbimą kitose visuomenės informavimo priemonėse ar laidose. Taigi nurodytas ieškovas pats siekia būti žinomas visuomenėje, tačiau sutikimą viešinti savo asmeninio gyvenimo detales yra davęs tik kai kurioms visuomenės informavimo priemonėms. Nevienoda teismų praktika dėl viešojo asmens nustatymo turi įtakos nustatant ne tik privataus gyvenimo detalių viešinimo ir asmens kritikos ribas, bet ir neturtinės žalos faktą ir dydį, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo patikrinti, ar neturtinės žalos padaryta realiai, ar nesiekiama materialinės naudos, naudojantis įvaizdžiu.

Dėl duomenų ginčijimo CK 2.23 ir 2.24 straipsnių pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovas R. C. tuos pačius duomenis ginčijo skirtingais pagrindais, t. y. tiek CK 2.23 straipsniu, tiek 2.24 straipsniu. Kasatoriaus teigimu, tų pačių duomenų ginčyti skirtingais pagrindais neįmanoma sau neprieštaraujant, t. y. šis neaiškumas pasunkino atsakovų procesinę padėtį, nes pagal teismų praktiką ginčuose dėl garbės ir orumo faktų atitiktį tikrovei privalo įrodinėti atsakovas, o ginčuose dėl privataus gyvenimo duomenų paviešinimo tokių duomenų atitikties tikrovei iš viso nereikia įrodinėti, jie neskelbtini dėl privataus pobūdžio. Taigi nagrinėjamoje byloje teismai supainiojo šiuos duomenis, neatkreipė dėmesio į ieškinio pagrindą ir įpareigojo atsakovus paskelbti ieškovo suformuluotą paneigimo tekstą, kuriame paneigiami visi ieškovo R. C. reikalaujami duomenys, taip pat duomenys apie jo privatų gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl galimybės kreiptis į teismą su prašymu išaiškinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra neteisinga, nes šio sprendimo neįmanoma išaiškinti nekeičiant jo turinio, nes VIĮ 13 ir 14 straipsniuose nustatyti du savarankiški teisių gynimo objektai: asmens garbė ir orumas bei privataus gyvenimo neliečiamumas. Juolab kad ieškinyje nebuvo reikalavimo pripažinti kokius nors duomenis ieškovo privatų gyvenimą liečiančiais duomenimis, t. y. ieškinio dalykas buvo ieškovo R. C. reikalavimas paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, paskelbiant paneigimo tekstą.

Atsakovas UAB „Tele-3“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „TV PRO media“ kasacinio skundo sutinka su šio skundo argumentais.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Tele-3“ kasacinį skundą ieškovas R. C. prašo jį atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo nutartį, aptarė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pasisakė dėl ginčo išsprendimui aktualių argumentų, todėl nepažeidė su sprendimo motyvavimu susijusių proceso teisės normų, teisingai sprendė dėl atsakovų veiksmų, renkant tiek informaciją apie privatų ieškovo gyvenimą, tiek skelbiant tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovas ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, jo manymu, sudarančias pagrindą ginti ieškovo ir jo mažamečio vaiko pažeistas teises; pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino materialiosios teisės normas dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo padarinių. VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Ieškovo teigimu, pagal VIĮ 2 straipsnio 60 punktą jis nėra viešasis asmuo, todėl kasatoriai juolab neturėjo teisėto pagrindo skelbti apie ieškovą ginčo informacijos. Bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl kasatorių solidariosios atsakomybės yra pagrįsta CK 2.24 straipsnio 5 dalimi. Kasacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos yra pagrįsti tik faktinėmis aplinkybėmis.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „TV PRO media“ kasacinį skundą ieškovas R. C. prašo jį atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl viešojo asmens kriterijų taikymo ieškovui yra nepagrįsti, nes VIĮ 2 straipsnio 60 punktas negali būti aiškinamas plečiamai. Be to, skunde nėra konkrečių argumentų, kodėl ieškovas galėtų būti prilyginamas viešajam asmeniui. Skundo argumentai dėl ieškovo sutikimo teikti informaciją kitiems visuomenės informavimo šaltiniams, žurnalams ir panašiai nepagrįsti, nes tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atsižvelgė į ieškinio reikalavimus, grįstus tiek CK 2.23, tiek 2.24 straipsniais, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai sprendė apie ieškovo teisių pažeidimą. Skundo argumentai dėl galimybės kreiptis į teismą su prašymu išaiškinti teismo sprendimą nepagrįsti, nes tai yra šalių teisė, o ne pareiga.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl saviraiškos laisvės, teisės į privatumą ir teisės į garbės ir orumo gynimą, kaip teisinių vertybių, pusiausvyros

Asmens saviraiškos laisvė – tiek nacionalinėje (Konstitucijos 25 straipsnis), tiek tarptautinėje teisėje (pvz., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis) – įtvirtinta saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Sprendžiant su jos įgyvendinimu susijusius ginčus, aktuali teismų praktikoje taikoma Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, kuri yra gana gausiai išplėtota nurodyto pobūdžio bylose.

EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai. Kaip ir dauguma Konvencijoje įtvirtintų teisių, teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai (angl. strictly), apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, spręsdamos, ar yra toks poreikis, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (dėl pirmiau nurodytų principų žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87, Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012, par. 78 ir kt.).

Nacionalinių teismų praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė ginti asmens laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus kaip vieną svarbiausių demokratinės visuomenės principų, kartu pripažįstant, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Pagal kasacinio teismo suformuluotus išaiškinimus teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. L. International Transport“ v. UAB „Dinaka“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169/2006">3K-3-169/2006</a>; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ,,Uola“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NjcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-667/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-667/2006">3K-3-667/2006</a>; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010). Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.23, 2.24 straipsniuose ir kituose įstatymuose.

CK 2.23 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privatumą garantijos, draudžiančios neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą ir surinktos informacijos, net ir atitinkančios tikrovę, skleidimą. Asmuo, kurio teisė į privatų gyvenimą pažeista, turi teisę reikalauti atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokiu paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Taigi, taikant civilinę atsakomybę tiek dėl asmens teisės į privatumą, tiek dėl asmens teisės į garbę ir orumą, būtina konstatuoti, kad buvo paskleista informacija (žinia). Kasatoriai skunduose nurodo, kad transliuotoje laidoje buvo pateikiami klausimai, nieko nebuvo teigiama, buvo išsakytos tik laidos rengėjų abejonės bei pateikti subjektyvūs vertinimai. Įvertinusi procesinių bylos dokumentų turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai vadovavosi teisės normomis dėl žinios ir nuomonės atribojimo, sprendimus motyvavo pagal CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovų paskleisti duomenys laikytini žinia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė“, A. D., V. K.; bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193/2007">3K-3-193/2007</a>). Duomenų (žinios) ir nuomonės atskyrimo kriterijai nustatyti ir Visuomenės informavimo įstatyme (2 straipsnio 33, 69 punktai). Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 punktas). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 punktas). Taigi pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad, vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“; bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-113/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-113/2007">3K-3-113/2007</a>). Vadovaujantis aptartomis nuostatomis, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai paskleidė dvejopo pobūdžio neteisėtą informaciją: pažeidžiančią asmens teisę į privatumą bei žeminančią asmens garbę ir orumą. Aptariamu atveju, paskleista informacija susijusi su itin intymiomis tariamomis ieškovo privataus gyvenimo aplinkybėmis, be to, pateikiama įžeidžiančiu, žeminančiu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl informacijos paskleidimo būdo, ypač kai tikrasis informacijos turinys – siekiama perduoti žinia – tampa aiškus tik vertinant jos visumą, kontekstą ir panašias aplinkybes, ne visais atvejais įmanoma atriboti teiginius, kurie pažeidžia asmens garbę ir orumą nuo teiginių, kuriais pažeidžiamas asmens privatumas. Nepaisant to, informaciją paskleidusio asmens civilinė atsakomybė kyla, jeigu iš bylos aplinkybių visumos konstatuojamos jos sąlygos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus; viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių; neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktai) arba turi būti pagrįstas visuomenės poreikis žinoti tam tikrą informaciją apie asmenį, t. y. skelbiant privataus pobūdžio informaciją, turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą.

Dėl ieškovo, kaip viešojo asmens, teisių gynimo

Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinė, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). 2012 m. vasario 7 d. EŽTT priėmė du svarbius sprendimus (žr., mutatis mutandis, Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Von Hannover v. Germany (No. 2) (GC), nos. 40660/08 ir 60641/08), išaiškinančius EŽTT poziciją dėl įžymybių teisės į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis, aprėpiantis įvairius aspektus, įskaitant privataus, šeimos gyvenimo, asmens garbės ir orumo gynimą bei pan.) ir žiniasklaidos saviraiškos laisvės (Konvencijos 10 straipsnis) pusiausvyros. Šiuose sprendimuose EŽTT pabrėžė tai, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu (pvz., byloje Axel Springer AG EŽTT nurodė, kad asmuo (TV serialų žvaigždė), apie kurio sulaikymą su narkotikais alaus festivalyje parašė įmonė pareiškėja, buvo pakankamai žinomas visuomenėje, kad galėtų būti laikomas visuomenės veikėju (viešuoju asmeniu) (žr. cituoto sprendimo par. 98).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškovo koncertinę veiklą, žinomumą Lietuvoje, bylos aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovas gali būti priskiriamas prie visuomenės veikėjų kategorijos. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Nurodytu teisiniu reguliavimu saugomas visuomenės interesas būti informuotai apie viešųjų asmenų privataus gyvenimo aplinkybes, turinčias visuomeninę reikšmę, t. y. susijusias su tokių asmenų atliekama vieša veikla. Dėl teisėto visuomenės intereso žinoti privataus pobūdžio informaciją, atsižvelgiant į asmens pareigas ar padėtį visuomenėje, pažymėtina, kad informacijos apie viešojo asmens privatų gyvenimą skleidimas yra viena draudimo skleisti informaciją apie privatų asmens gyvenimą be šio sutikimo išimčių. Atsižvelgiant į tai, kad viešasis asmuo savo padėtį visuomenėje išsikovoja iš dalies būtent dėl visuomenės dėmesio jam, taip pat į tai, kad viešojo asmens elgesys daro įtakos kitų visuomenės narių gyvenimui, jis negali pretenduoti į tokį pat privataus gyvenimo gynimą kaip ir privatus asmuo. Kita vertus, viešasis asmuo taip pat turi teisę į privatų gyvenimą. Informacijos apie viešąjį asmenį negalima rinkti ir skelbti bet kokiu būdu ar skelbti bet kokią informaciją. Informaciją apie viešojo asmens gyvenimą būtina rinkti teisėtais būdais, o surinktos ar turimos informacijos apie tokio asmens privatų gyvenimą paskelbimas turi turėti teisėtą tikslą, t. y. skelbiant tą informaciją, turi būti siekiama informuoti visuomenę, patenkinti teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti tam tikrus viešojo asmens privataus gyvenimo faktus, o ne vien patenkinti visuomenės smalsumą.

EŽTT, analizuodamas bendrojo intereso žinoti skleidžiamą informaciją klausimą (itin svarbus kriterijus, nustatant kuriai iš susidūrusių teisinių vertybių suteikti prioritetinė apsaugą), yra nurodęs, kad visuomenė yra suinteresuota gauti informaciją ne tik apie politikos ar kriminalinius klausimus, bet ir apie sportą ar scenos atlikėjus ir pan. (Von Hannover v. Germany (No. 2), par. 109). Vis dėlto taip pat pažymėtina, kad visuomenės teisėtu poreikiu žinoti nelaikytinos aplinkybės, skirtos auditorijos smalsumui tenkinti, net jei asmuo yra gerai žinomas visuomenėje, tačiau, pvz., išspausdintos nuotraukos ir jas lydintys komentarai yra išimtinai susiję su tokio asmens privataus gyvenimo detalėmis ir turi vienintelį tikslą patenkinti „auditorijos“ smalsumą (žr. Von Hannover v. Germany (No. 2), par. 110, Axel Springer AG v. Germany, par. 91). Nurodytu atveju saviraiškos laisvė reikalauja siauresnio aiškinimo.

Nagrinėjamoje byloje pabrėžtina, kad atsakovų rinkta ir paskelbta informacija apie itin intymias tariamas asmens privataus gyvenimo aplinkybes nepateisino visuomenės poreikio kaip pagrindo informuoti visuomenę. Be to, pagal Konvencijos 10 straipsnį žurnalistai turi veikti sąžiningai ir, remdamiesi tikslia faktine baze, pateikti patikimą ir tikslią informaciją pagal žurnalistų etiką (žr., pvz., Fressoz and Roire v. France [GC], no. 29183/95, § 54, ECHR 1999-I; Stoll v. Switzerland [GC], no. 69698/01, § 103, ECHR 2007-V). Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovų sąžiningumą, pažymėtina, kad kasatoriai nesivadovavo sąžiningos žurnalistikos principais, nes ne tik toliau kaip faktą skleidė kitose viešo informavimo priemonėse anksčiau pasirodžiusią atitinkamo pobūdžio (seksualinė orientacija – didelio privatumo klausimas, o atlikta operacija – sudaro medicininius duomenis, kurie taip pat patenka į itin saugotinų duomenų kategoriją) informaciją, bet iš esmės ją plėtojo įžeidžiančiu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečiu atveju netgi atitinkamų duomenų apie asmens sveikatą rinkimas savaime galėtų būti laikomas neteisėtu. O tai, kad ieškovas nepasinaudojo jam pasiūlyta pakomentavimo teise, nėra sąžiningumo įrodymas, nes, akivaizdu, ieškovo atsisakymas yra visiškai suprantamas ir turėjo būti numanomas, atsižvelgiant į laidos kontekstą ir skelbiamą gandą.

Atleidimas nuo civilinės atsakomybės aptariamu CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje siejamas su nevisiškai tikslios informacijos ar net agresyvios kritikos paskleidimu, kuri, skirtingai nei privataus asmens atveju, viešojo asmens atžvilgiu turi būti toleruojama. Be to, aptariamus duomenis paskleidęs asmuo turi veikti sąžiningai – siekti informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriais visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Ekstra žurnalas“ byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193/2009">3K-3-193/2009</a>; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lenkų rinkimų sąjunga ir kt. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51/2009">3K-3-51/2009</a>). Pagal surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskleisti duomenys buvo apie ieškovo tariamas privataus gyvenimo aplinkybes ir šie duomenys žemino jo garbę ir orumą, iš viešai paskleistų ginčo duomenų turinio aiškiai matyti, jog nebuvo visuomenės viešojo intereso gauti tokio pobūdžio informaciją, atsakovai veikė nesąžiningai, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė klausimą dėl kasatorių civilinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskleista nurodyta informacija kelia pagrįstų abejonių, ar ieškovo R. C. seksualinė orientacija, tariamai atlikta specifinio pobūdžio operacija bei tariamos abejonės jo vaiko tėvyste buvo visuomeninės reikšmės klausimas. Priešingai, įvertinus laidos pobūdį bei jame rodytus kitus reportažus, darytina išvada, kad vienintelis tokios informacijos paskleidimo tikslas buvo paskalų skleidimas, siekiant patenkinti atitinkamos TV auditorijos smalsumą. Ta aplinkybė, kad ieškovas viešai buvo atskleidęs nemažai savo gyvenimo detalių (bent jau dėl vaiko gimimo), nereiškia, kad dėl ankstesnio bendravimo su žiniasklaida jis prarado privatumo, garbės ir orumo apsaugos galimybes. Be to, paskleista informacija iš esmės nebuvo susijusi su dalykais, apie kuriuos ieškovas R. C. yra bendravęs su žiniasklaida. Dėl to kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pakankamą pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus paneigti tikrovės neatitinkančius ieškovės garbę ir orumą žeminančius duomenis (CK 2.24 straipsnis), nes ginčo teiginiais buvo paskleista ne nuomonė, bet žinia apie ieškovą, ir ši neatitiko tikrovės.

Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus dėl atsakovų pareigos atlyginti neturtinę žalą, nurodo, kad kasaciniame skunde keliamas CK 2.24 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių visuomenės informavimo priemonės atsakomybės sąlygas, kai asmeniui padaroma neturtinė žala, paskleidus neatitinkančią tikrovės ir žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, aiškinimo ir taikymo klausimas. Kasatoriaus UAB „Tele-3“ manymu, civilinė atsakomybė, remiantis CK 2.24 straipsnio 5 dalimi, jam negalėjo būti taikoma. Byloje pripažinus abiejų atsakovų solidarius veiksmus, nesąžiningą elgesį siekiant „informuoti“ visuomenę apie ieškovo privataus gyvenimo detales, remiantis CK 2.24 straipsnio 5 dalimi, Visuomenės informavimo įstatymo 45, 54 straipsniais bei byloje esančia Televizijos laidos sukūrimo 2009 m. balandžio 8 d. sutartimi, darytina išvada, kad atsakovai įsipareigojo bendradarbiauti kuriant, transliuojant ir reklamuojant netiesioginio eterio televizijos laidą „Nuodėmių dešimtukas“, t. y. kasatorius UAB „Tele-3“ buvo ne tik informacijos skleidėjas, bet ir rengėjas, atsakantis už informacijos teisingumą ir turėjo galimybę sužinoti apie transliuojamos laidos turinį. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (CK 2.24 straipsnio 5 dalis), todėl, nustačius, kad pagal sutartį atsakovai įsipareigojo bendradarbiauti kuriant transliuojamas laidas, darytina išvada, kad šis atsakovas atsako solidariai su atsakovu UAB „TV PRO media“. Konstatuotos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad abu atsakovai bendrais veiksmais padarė žalos ieškovui ir CK 2.23 straipsnio 4 dalies požiūriu, t.y. pažeisdami jo teisę į privatumą; bendrais veiksmais padaryta žala sukuria solidariosios atsakovų atsakomybės prievolę (CK 6.6 straipsnis 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs įstatyme nurodytus civilinės atsakomybės pagrindus, nepažeidė materialiosios teisės normų, pagrįstai pripažino, kad atsakovai buvo civilinės atsakomybės subjektai.

Dėl neturtinės žalos

Įstatyme įtvirtinta, kad asmuo, kurio teisė į privatumą ar garbė ir orumas pažeisti, turi teisę į padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (CK 2.23, 2.24 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas priteisė 10 000 Lt solidariai iš atsakovų. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), pažymi, kad teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, motyvavo priteistą neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nurodytus kriterijus, taip pat į paskelbtų duomenų pobūdį, paskelbimo vietą, į tai, kad informacija buvo paskleista žiniasklaidoje, į sukeltus padarinius ieškovui, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo šias sprendimų dalis naikinti pagal kasacinio skundo argumentus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir nevertindamas argumentų dėl ieškovo pripažinimo viešuoju asmeniu, teisiškai pagrįstai įvertino atsakovų paskleistas žinias, pagrįstai jas pripažino kaip pažeidžiančias ieškovo garbę ir orumą bei privatų gyvenimą, pagrįstai įpareigojo juos paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl priėmė iš esmės teisėtą nutartį, kuri, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į atsakovo UAB „Tele-3“ kasacinį skundą, sumokėjo 3000 Lt už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą; už atsiliepimą į atsakovo UAB „TV PRO media“ kasacinį skundą – 1500 Lt. Netenkinus kasacinio skundo, prašo šias sumas priteisti iš kasatorių. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt; 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 850 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

Ieškovas už atsiliepimą į atsakovo UAB „Tele-3“ kasacinį skundą 3000 Lt sumokėjo 2012 m. birželio 5 d., o už atsiliepimą į atsakovo UAB „TV PRO media“ kasacinį skundą – 1500 Lt 2012 m. rugpjūčio 3 d.; atsiliepimus į kasacinius skundus surašė ta pati advokatė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo sumokėti advokatei 4500 Lt už atsiliepimų į kasacinį skundą surašymą viršija rekomenduotinus maksimalius užmokesčius už procesinio dokumento surašymą, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš kasatorių 3300 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinis teismas patyrė 83,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovų kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šių proceso dalyvių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Tele-3“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1650 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo UAB „TV PRO media“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1650 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Tele-3“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,80 Lt (keturiasdešimt vieną litą 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo UAB „TV PRO media“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,80 Lt (keturiasdešimt vieną litą 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Sigita Rudėnaitė

Juozas Šerkšnas