Nr. DOK-3905
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02155-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. spalio 17 d. paduotu ieškovės K. D., atsakovo pagal priešieškinį D. D., trečiojo asmens G. D. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė, atsakovas pagal priešieškinį ir trečiasis asmuo padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartis atmesti šių asmenų prašymą dėl baudos panaikinimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-3905
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02155-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. spalio 17 d. paduotu ieškovės K. D., atsakovo pagal priešieškinį D. D., trečiojo asmens G. D. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė, atsakovas pagal priešieškinį ir trečiasis asmuo padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartis atmesti šių asmenų prašymą dėl baudos panaikinimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Šalių kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 175 straipsnio, 246 straipsnio 3 dalies normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Šalys gyvena užsienyje, todėl dalyvavimas gyvai yra apsunkintas (teigia, jog ieškovei ir atsakovui reiktų palikti nepilnametę dukterį kelios dienoms vieną, brangūs skrydžiai, be to, Lietuvoje patirtų nemažų apgyvendinimo išlaidų, liktų neprižiūrimas užsienio šalyje šalių verslas). Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsisakė sudaryti joms galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nors CPK 1752 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nustatyta galimybė teismo posėdžiuose dalyvauti naudojant informacines technologijas. Pagal teismų praktiką bauda skiriama už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą ir taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinant procesinę teisę. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, tai jis neturi pasirinkimo laisvės, atitinkamai neturi procesinės teisės ir negali ja piktnaudžiauti. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas įpareigojo šalis teismo posėdyje dalyvauti gyvai, tai jos neturėjo pasirinkimo teisės, t. y. jų neatvykimas negali būti suprantamas kaip asmens procesinė teisė, taigi bauda jiems skirta nepagrįstai.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes nemotyvavo sprendimo, kodėl jis atmeta šalių atskirajame skunde nurodytus argumentus, kuriais jie patvirtino, jog nori dalyvauti teismo posėdyje, bet negali atvykti dėl objektyvių aplinkybių (gyvenimo kitoje šalyje). Šalys teikė prašymą teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Nesudarius tokios galimybės, buvo paneigta šalių teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę būti išklausytais.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręstas byloje kilęs klausimas, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais teisiniais argumentais nepagrindžiami CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
Agnė Tikniūtė
