Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 75.8; 116.1.

(S)

2008 m. balandžio 15 d.

Palanga

Palangos miesto apylinkes teismo teisejas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Inai Reinikienei, dalyvaujant ieškovei A. P., jos atstovei advokatei Astai Macernytei, atsakovui S. P., jo atstovams advokatui Algirdui Žukui ir Petrui Žekiui, treciajam asmeniui R. S., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves A. P. patikslinta ieškini atsakovui S. P., tretiesiems asmenims R. S., B. S. P., Klaipedos apskrities viršininko administracijai del santuokinio turto padalijimo ir atsakovo S. P. priešieškini ieškovei A. P., tretiesiems asmenims R. S., B. S. P., D. V., Klaipedos apskrities viršininko administracijai del žemes sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe,

n u s t a t e:

Ieškove A. P. patikslintu ieškiniu del santuokinio turto padalijimo praše santuokoje igyta turta – žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), plane žymima A 403 m., padalinti, priteisiant jai 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dali žemes sklypo.

2007-10-17 Palangos miesto apylinkes teisme gautas A. P. pareiškimas del praleisto termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo, kuriuo ji prašo atnaujinti termina ieškiniui del santuokoje igyto turto padalinimo pareikšti.

Ieškove savo reikalavimus grinde tuo, kad atsakovo vardu registruotas žemes sklypas yra isigytas už bendras lešas jai gyvenant santuokoje su atsakovu ir laikytinas bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Ieškove praše priteisti 2/3 dalis žemes sklypo, motyvuodama tuo, kad ji gyvena su neigaliu sunumi, ji išlaiko, todel nukrypimas nuo lygiu daliu principo dalinant sutuoktiniu turta yra pateisinamas vaiko interesais.

Pareiškime del praleisto termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo ieškove nurode, kad po ištuokos ji rupinosi nepilnameciais vaikais, kuriu vienas buvo pripažintas neigaliu. Del pablogejusios sunaus sveikatos ir lešu trukumo ji negalejo anksciau kreiptis i teisma, todel prašo praleista termina atnaujinti.

Atsakovas pateike priešieškini, kuriuo praše pripažinti žemes sklypa asmenine jo nuosavybe, o ieškini atmesti. Atsakovas nurode, kad buta (duomenys neskelbtini), jis gavo dovanu iš savo motinos. Kadangi prie namo buvo suformuotas žemes sklypas, atsakovas kaip buto, t.y. namo dalies savininkas igijo teise išsipirkti dali prie namo esancio žemes sklypo. Visus reikalus, susijusius su žemes išsipirkimu tvarke jo mama pagal atsakovo išduota igaliojima. Sklypas, atsakovo teigimu, igytas už asmenines lešas. Atsakovas nurode, kad ieškove praleido ieškinines senaties termina, kuris turetu buti skaiciuojamas nuo 1995-07-26, t.y. nuo ištuokos iregistravimo dienos. Atsakovas teige, kad 1993-03-04 Klaipedos miesto apylinkes teismo sprendime nutraukti jo santuoka su ieškove yra konstatuota, kad sutuoktiniai jau apie metus iki teismo sprendimo priemimo kartu negyveno ir nevede bendro ukio. Atsakovas, motyvuodamas teisingumo, sažiningumo ir protingumo principais, teige, kad ieškove negali pretenduoti i žemes sklypa, nes neturi nuosavybes teise jokios pastato (duomenys neskelbtini), dalies. Tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.394 str. nuostatomis namo dalies savininkas, perleisdamas nuosavybes teise i pastato dali, privalo perleisti ir teise i žemes sklypa. Atsakovas praše netenkinti ieškoves prašymo atnaujinti senaties termina, nes ieškove neirode, jog visas terminas praleistas del svarbiu priežasciu.

Ieškinys ir priešieškinis netenkintini.

Šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Ieškove nurode, kad nors santuoka teismo sprendimu buvo nutraukta 1993 metais, ji, bandydama išsaugoti šeima, neiregistravo ištuokos civilines metrikacijos skyriuje (toliau CMS), ir persikele pas atsakova i buta (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 1995 metu, kai suprato, kad šeimos išsaugoti nepavyks. Tuo budu, 1994 metais igytas turtas yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Aplinkybe, kad po teismo sprendimo nutraukti santuoka ji gyveno pas atsakova, ieškove irodinejo liudytoju parodymais. Liudytoja V. P. paaiškino, kad 1992 m. ji pati automobiliu atveže ieškove su visa manta pas atsakova. Nors veliau S. ir A. P. buvo apsipyke, pradejo skyrybu procesa, taciau praejus keliems menesiams vel gyveno kartu. Liudytoja N. D. parode, kad S. ir A. P. iki 1995 m. gyveno kartu, o A. P. dirbo darželyje Palangoje. Ieškove teige, kad rupinosi namais, tame tarpe ir žemes sklypu. Atsakovas šias aplinkybes neige, taciau teismas, vertindamas byloje esancius duomenis, t.y. liudytoju parodymus, išraša iš Sodros duomenu bazes apie tai, kad minimu laikotarpiu ieškove dirbo Palangos vaiku darželyje, daro išvada, kad ieškove gyveno ieškovo bute (duomenys neskelbtini). Atsakovo kviesti liudytojai O. G., I. N., J. P. nurode, kad nemate pas S. P. gyvenancios ieškoves, taciau iš tokiu parodymu negalima daryti išvados, kad A. P. ten negyveno.

Ieškove teige, kad žemes sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plane žymimas A 403 m., S. P. vardu yra išpirktas už bendras sutuoktiniu lešas (pagal 1994-01-04 valstybines žemes sklypo pirkimo sutarti ir nekilnojamo turto registro duomenis S. P. priklauso 463 kv.m, t.y. 463/1574 dalys žemes sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini)). Atsakovas priešieškiniu praše pripažinti žemes sklypa asmenine nuosavybe motyvuodamas tuo, kad su ieškove santuokoje negyveno ir bendro ukio nevede nuo 1992 metu, žemes sklypa isigijo už asmenines ir savo motinos lešas. Šios aplinkybes laikytinos neirodytomis. Kadangi ne vienas iš sutuoktiniu pagal tuo metu galiojusia tvarka iki 1995-07-26 neiregistravo ištuokos CMS, laikytina, kad santuoka nebuvo nutraukta, todel tuo metu gautoms lešoms ir igytam turtui taikytinas bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes režimas. Atsakovo i byla pateiktas investiciniu išmoku pervedimo kvitas (b.l. 52), pagal kuri 1997-05-29 A. O. P. yra pervestos lešos iš investicines S. R. saskaitos neirodo, kad butent jomis atsiskaityta perkant atsakovui priklausanti žemes sklypa. Iš 1994-01-05 valstybines žemes pirkimo pardavimo sutarties (b.l. 42) matyti, kad puse sumos už žemes sklypa buvo sumoketa investicinemis išmokomis, kita puse grynais pinigais (po 40,95 Lt). Atsakovas nepateike jokiu duomenu, leidžianciu daryti išvada, kad žemes sklypas isigytas už jo asmenines lešas, todel, nei atsakovo, nei jo motinos A. O. P. teiginiai apie tai, kad žemes sklypas išpirktas už ju lešas nera patvirtinti. Esant tokioms aplinkybems atsakovo priešieškinis netenkintinas.

Po ištuokos iregistravimo, bendrosios jungtines šaliu nuosavybes teise i gyvenant santuokoje igyta žeme savaime nepasibaige. Jos turini ir toliau sudare šalims priklausancios teises žeme valdyti, ja naudotis ir disponuoti (1964 m. CK 96, 131 straipsniai). Disponavimo teises nesieke igyvendinti nei viena šalis, taciau žeme naudojosi ir ja faktiškai valde vienas atsakovas. Naudojimasis – tai daikto naudinguju savybiu eksploatavimas savininko poreikiams tenkinti, valdymas – daikto turejimas savo žinioje, igalinantis daryti tam daiktui fizini ir ukini poveiki. Turto savininkas savo subjektyvines teises i nuosavybe igyvendina savo nuožiura, taciau šiu teisiu igyvendinimas negali buti vertinamas atsietai nuo nuosavybes teises objekto specifikos. Žemes sklypas buvo suformuotas prie pastato. Teise ji isigyti turejo tik pastato bendraturciai. Asmenys, neturintys nuosavybes teises i pastata ar jo dali ir negyvenantys name realiai negalejo ir negali naudotis žemes sklypu, nes pastato bendraturciai naudoja sklypa savo poreikiams ir yra nusistate naudojimosi tvarka, pažymeta sklypo plane, kuriame yra nustatyta ir atsakovo naudojama sklypo dalis. Ieškove, kaip bendrosios jungtines nuosavybes dalyve, po persikelimo gyventi i kita miesta ir ištuokos iregistravimo CMS vi­sa ap­im­ti­mi ne­begal­ejo igy­ven­din­ti sa­vo, kaip sa­vi­nin­ko, tei­siu. Teismo nuomone, toki ivyki bet koks apdairus ir rupestingai savo teisemis besirupinantis asmuo turejo suvokti kaip savo teises pažeidima, todel nuo ištuokos iregistravimo CMS datos – 1995-07-26 turi buti skaiciuojamas ieškinines senaties terminas.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti ieškinio senati reglamentuojanciu istatymu taikymo praktika, 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 išaiškino teismams, kad, spresdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžia, teis­mas vi­su pir­ma tu­ri nu­sta­ty­ti tei­ses pa­žei­di­mo mo­men­ta. Su­ži­no­ji­mo apie tei­ses pa­žei­di­ma mo­men­tu lai­ky­ti­na die­na, ka­da as­muo fak­tiš­kai su­vo­kia, kad jo tei­se ar­ba ista­ty­mo sau­go­mas in­te­re­sas yra pa­žeis­ti ar gin­ci­ja­mi. Spren­džiant, ka­da apie pa­žeis­ta tei­se tu­re­jo su­ži­no­ti ap­dai­rus ir ru­pes­tin­gas as­muo, bu­ti­na nu­sta­ty­ti tei­ses pa­žei­di­mo po­bu­di bei mo­men­ta, nuo ku­rio bet koks vi­du­ti­nis ap­dai­riai ir ru­pes­tin­gai sa­vo tei­siu at­žvil­giu be­si­el­gian­tis as­muo ana­lo­giš­ko­je si­tu­a­ci­jo­je tu­re­jo iš­si­aiš­kin­ti, jog jo tei­se yra pa­žeis­ta (nutarimo 7.2-7.4 punktai).

2001 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta Lie­tu­vos Aukš­ciau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­niu by­lu sky­riaus tei­se­ju ko­le­gi­jos kasacine tvarka išnagrinejus civiline byla pa­gal J. R. ieš­ki­ni at­sa­ko­vems F. R., D. P., A. A. del bu­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­cia, tei­si­nes re­gist­ra­ci­jos pa­nai­ki­ni­mo ir san­tuo­ki­nio tur­to pa­da­li­ji­mo (paskelbta biuletenyje“ Teismu praktika“ Nr.17) pažymeta, jog san­tuo­kos nu­trau­ki­mu yra kon­sta­tuo­ja­ma san­tuo­ki­niu tei­si­niu san­ty­kiu pa­si­bai­gi­mas, ku­ris ga­li tu­re­ti ita­kos ir bu­vu­siu su­tuok­ti­niu tur­ti­niams san­ty­kiams. Atvejais, „jei­gu san­tuo­ka nu­trau­kia­ma ta­da, kai tik vie­nas iš bu­vu­siu su­tuok­ti­niu val­do ar nau­do­ja ben­drai igy­ta tur­ta, tai iš­tuo­kos ire­gist­ra­vi­mo fak­tas ga­li bu­ti lai­ko­mas ieš­ki­ni­nes se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džia, to­del kad iki san­tuo­kos nu­trau­ki­mo ista­ty­mas ne­nu­ma­te ieš­ki­ni­nes se­na­ties ter­mi­no, o po iš­tuo­kos ji nu­ma­to“.

Tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos SŠK 23 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas treju metu ieškinines senaties terminas sutuoktiniu bendrajai jungtinei nuosavybei padalyti.

Ieškove ieškini del santuokoje igyto turto padalijimo pareiške 2007-04-13, t.y. praejus beveik dvylikai metu nuo to momento, kai iregistravo ištuoka ir išsikele iš atsakovo buto bei nustojo naudotis žemes sklypu. Ieškove nurode, kad po ištuokos ji rupinosi nepilnameciais vaikais, kuriu vienas buvo pripažintas neigaliu. Del pablogejusios sunaus sveikatos ir lešu trukumo ji negalejo anksciau kreiptis i teisma, todel praše praleista termina atnaujinti. Nors ieškove pareiškime nurode, kad prašo atnaujinti termina ieškiniui paduoti, taciau iš pareiškimo turinio sprestina, kad ieškove praše atnaujinti praleista ieškinio senaties termina. Pablogejusi vaiko sveikata butu pateisinama priežastis senaties terminui atnaujinti, jeigu terminas butu praleistas tiek, kiek truko ieškoves nurodyta priežastis, šiuo atveju, buvo pablogejusi vaiko sveikata arba bent panašios trukmes laikotarpiui. Tuo tarpu, ieškove, esant treju metu senaties terminui, i teisma kreipesi praejus beveik keturis kartus ilgesniam laikotarpiui. Iš Klaipedos miesto apylinkes teismo bylu, kurios yra prijungtos prie šios bylos, matyti, kad 2004-11-12 Klaipedos miesto apylinkes teismo nutartyje civ. byloje Nr. 2-6043/23/2004 yra konstatuota, kad A. P. yra „nepakankamai rupestinga, nesiima priemoniu apginti savo ir vaiku teises ir teisetus interesus, nes atsisake nuo palikimo dalies, nesprendžia santuokoje igyto turto padalinimo ir negina su šeimos turtu susijusiu daiktiniu teisiu, todel savo veikla prisidejo prie savo šeimos turtines padeties pablogejimo“. 2005-04-13 Klaipedos apygardos teismo nutartyje civ. byloje Nr. 2S-92-159/2005 teiseju kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, nes A. P. nerealizavo ir apeliacines instancijos teismo, atnaujinusio civilines bylos nagrinejima, pasiulymo pateikti duomenis apie žemes sklypa ir galimybe iš šio sklypo išieškoti skola. Tuo budu, netgi teismu paraginta ieškove nesprende turto padalinimo klausimu. Iš minetose bylose esanciu teismu procesiniu sprendimu matyti, kad vaiko liga ieškovei nebuvo kliutis bylinetis su DNSB „Vakarai“ del skolos, su antstoliu A. S. del išieškojimo nenukreipimo i šeimos busta ir su S. P. del išlaikymo dydžio. Esant tokioms aplinkybems, nera pagrindo atnaujinti ieškinines senaties termino. Atsakovo reikalavimas ji taikyti yra pagristas. Ieškinys turi buti atmetamas, kaip pareikštas praleidus ieškinines senaties termina, kuris baigesi 1998-07-26.

Del ieškinio kainos ir žyminio mokescio.

Ieškove pirminiu ieškiniu prašydama priteisti ½ žemes sklypo nurode, kad ieškinio kaina 170900 litu. Ji praše atideti žyminio mokescio mokejima iki teismo sprendimo priemimo. Prašymas buvo patenkintas. Patikslintu ieškiniu ieškove praše priteisti 2/3 S. P. priklausancios sklypo dalies. Viso sklypo verte 341800 Lt. S. P. priklauso 463/1574 šio sklypo dalys, kuriu verte 100542,18 Lt. Ieškove praše priteisti 2/3 S. P. priklausancios sklypo dalies. Tuo budu, ieškinio kaina 100542,18 : 3 x 2 = 67028,12 Lt. Žyminis mokestis – 3 proc. ieškinio kainos – 2011 litu. Ieškoves prašymu jai buvo atidetas žyminio mokescio mokejimas nuo ieškinyje nurodytos 170900 litu ieškinio kainos. Ieškove sumokejo 212 litu žymini mokesti (b.l. 4, 61). Nustacius, kad ieškinio suma yra mažesne, t.y. 67028,12 Lt iš ieškoves valstybei priteistinas 1799 litu (2011 Lt – 212 Lt) žyminis mokestis.

Atmetus ieškini ir priešieškini, bylinejimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 2 d., 259 str., 265 str., 268-270 str.,

n u s p r e n d e :

Ieškini ir priešieškini atmesti.

Priteisti iš ieškoves A. P. 1799 litus žyminio mokescio i valstybes biudžeta.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkes teisma.

Teisejas Raimundas Mikšta