Baudžiamoji byla Nr. 1S-281-966/2022
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01113-2003-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengdama teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įtaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. T. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. liepos 30 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 30 d.
2. Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime pažymėta, kad nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, neturi galiojančių nuobaudų, tęsia darbinę veiklą, palaiko ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei rekomendacijas, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutartyje pažymėta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, buvo baustas drausmine tvarka. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir priskiriama žemai, ją sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai. Taip pat buvo įvertinta, kad bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, praeityje teistas, kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažįsta. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis T. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė lygtinio paleidimo, nežinodamas nei nuteistojo charakterio, nei jo požiūrio į gyvenimą. Prašo skundą išnagrinėti išsamiai ir nešališkai. Pažymi, kad lygtinio paleidimo atveju visą laiką bus kontroliuojamas probacijos tarnybos.
Nuteistojo skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal šio straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu, yra pagrįsta. Nutartis yra argumentuota, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad T. K. yra atlikęs bausmės dalį, kurią atlikus gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo (neatlikta bausmės dalis 2 metai 4 mėnesiai 20 dienų iš paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistasis yra atlikęs didesnę dalį bausmės, nei nurodyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio mokėjo priteistą žalą, su artimaisiais palaiko tvirtus socialinius ryšius, trumpalaikių išvykų į namus metu pažeidimų nepadarė, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis ne kartą skatintas, diskriminacinių nuostatų neišreiškia, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2020 m. kovo 19 d. perkeltas bausmę tęsti į atvirąją koloniją, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje yra aptartos ir įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma.
8. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje esančių duomenų visuma dar neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Šią išvadą visų pirma patvirtina su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę T. K. skatintas dvylika kartų. Tačiau taip pat buvo fiksuoti nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejai. Vieną kartą baustas drausmine tvarka – 2018 m. vasario 15 d. nesilaikė nustatytos tvarkos, skirtas papeikimas. Antru atveju už padarytą pažeidimą nuobauda neskirta.
9. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, kur taikomi griežtesni ribojimai ir draudimai, išimtinai teigiamu elgesiu vis tik nepasižymėjo, buvo ne tik skatinamas, bet ir drausmintas, ir tai rodo, kad nuteistasis susiduria su sunkumais išimtinai teigiamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką. Tai, kad galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu nuteistasis neturi, padarytų pažeidimų fakto nešalina ir yra neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojanti aplinkybė, kuri, įvertinus tai, kad praeityje nuteistasis jau buvo teistas, sudaro pagrindą abejoti nuteistojo gebėjimu laikytis įstatymų ir nebenusikalsti būnant laisvėje. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad nuobauda skirta 2018 m. vasario 15 d., t. y. beveik po 4 metų nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet nuteistasis jau žinojo visas pataisos įstaigoje nustatytas taisykles ir tvarkas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nors nuteistasis už gerą elgesį ir darbą skatintas dvylika kartų, toks jo elgesys nėra išskirtinė aplinkybė, kurios pakaktų lygtinio paleidimo taikymui, kadangi nedaryti pažeidimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, įtvirtinta BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atskirai pažymėtina, kad T. K. geras elgesys bausmės atlikimo metu jau ne kartą buvo teigiamai įvertintas, nuo 2018 m. liepos 12 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2019 m. balandžio 2 d. perkeltas į lengvąją grupę, nuo 2020 m. kovo 19 d. perkeltas į atvirąją koloniją.
10. Pagrindo išvadai, kad pataisos procesas, taikant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, savo tikslus jau pasiekė ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir kitos Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos, apylinkės teismo aptartos ir motyvuotai įvertintos aplinkybės. Nors, kaip minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra įvertinta, kaip žema, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika keliais balais pakilo (nepateikus duomenų dėl galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju). Be to, nuteistajam, atlikusiam nemažą bausmės dalį, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išlieka nustatyti artimi kriminogeniniai veiksniai – nuostatos, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys.
11. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai, identifikuojantys, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios ir gali skatinti vėl nusikalsti, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus tiek su nuteistojo elgesiu (praeityje ir bausmės atlikimo metu), tiek su jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusius aspektus. Taigi riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo T. K. nusikalstamu elgesiu susiję veiksniai šiuo metu dar nėra efektyviai valdomi. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad tie patys riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai, susiję su nuostatomis, emocine gerove bei mąstymu ir elgesiu, nuteistajam buvo nustatyti ir ankstesnių vertinimų metu (duomenys iš Teismų informacinės sistemos Liteko). Be to, nuteistasis, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nevykdo Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų – nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tai suponuoja išvadą, kad nuteistojo pastangos siekiant valdyti nusikalstamam elgesiui įtakos turinčius kriminogeninius veiksnius dar nėra pakankamos.
12. Apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, kitų su nuteistojo elgesiu, jam nustatyta rizika susijusių aplinkybių kontekste pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad T. K. nusikalto ne pirmą kartą, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, dabartinis teisės pažeidimas yra sunkesnis, palyginti su ankstesniais teisės pažeidimais. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju nuteistasis, kaip minėta, jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau nenuoseklus nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, pakankamų pastangų valdyti riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nebuvimas (nuteistasis nevykdo su rizikos mažinimu susijusių Komisijos rekomendacijų), padaryto nusikaltimo neigimas (nuteistasis teigia nusikaltimo nepadaręs), šiuo metu dar neteikia pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
13. Šių aplinkybių visuma, kartu įvertinus aukščiau aptartą su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusią informaciją, sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija taip pat nebuvo vieninga, ne visi Komisijos nariai balsavo už T. K. lygtinį paleidimą ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą, tiek teigiamai, tiek neigiamai T. K. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam jau gali būti taikomas. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, numatantį lygtinio paleidimo taikymą ne kai imperatyvų įpareigojimą, o galimybę, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Daryti tokią išvadą šiuo atveju nėra pagrindo. Tai, kad Komisija duomenis vertino išimtinai teigiamai ir priėmė nuteistajam palankų sprendimą, neįpareigoja teismo tokį sprendimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti.
15. Pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nusprendžia ne Komisija, o apylinkės teismas, įvertinęs, ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos. Vertinamu atveju Komisijos nutarime akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o nuteistojo T. K. skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo T. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio balandžio 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Giedraitis
Audrius Meilutis
Jurga Vasiliauskienė