Baudžiamoji byla Nr. 2K-178-303/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24657-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2;
1.1.6.2; 1.1.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,
nuteistojo M. K. (M. K.) gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,
nuteistojo R. L. (R. L.) gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio nuteistųjų M. K., P. K. ir R. L. baudžiamojoje byloje.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams; 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų; 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šią subendrintą bausmę ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu, M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų.
Šiuo nuosprendžiu M. K. taip pat išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.
P. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams; 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, P. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams.
R. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrintus apėmimo būdu, R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis dėl M. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 37 straipsnį, M. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį bei ši bylos dalis jam nutraukta.
Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendis pakeistas:
M. K., P. K. ir R. L. nusikalstamos veikos iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotos į BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį M. K. laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams, P. K. – laisvės atėmimas vienuolikai metų, R. L. – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Panaikinta Viliaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis dėl M. K., P. K. ir R. L. paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, M. K., P. K. ir R. L. šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirtos galutinės subendrintos bausmės: M. K. – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams, P. K. – laisvės atėmimas vienuolikai metų, R. L. – laisvės atėmimas dešimčiai metų.
Kita nuosprendžio dalis palikta nekeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. K., P. K. ir R. L. nuteisti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, turėdami bendrą sumanymą įgyti, laikyti ir gabenti kontrabandos būdu labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), M. K. subūrus bendrininkų grupę, kurios nariai buvo jis pats, P. K., R. L. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, parengė nusikalstamos veikos planą ir tarp narių paskirstė vaidmenis tokiomis aplinkybėmis: M. K. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą kontrabandos būdu; R. L. organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą; P. K. pavedė įtraukti į bendrininkų grupės veiklą asmenį, dėl kurio byla išskirta, ir kartu su juo automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bagažinėje, dujų balione, buvo iš anksto įrengta slėptuvė, atvykti į Nyderlandų Karalystę, kur sudėjus narkotines medžiagas ir asmeniui, dėl kurio byla išskirta, išvykus į Lietuvos Respubliką palaikyti ryšio su pastaruoju, o jam atvykus, perimti minėtą automobilį su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis; asmeniui, dėl kurio byla išskirta, pavedė su P. K. minėtu automobiliu, kurio bagažinėje, dujų balione, buvo iš anksto įrengta slėptuvė, atvykti į Nyderlandų Karalystę, o sudėjus narkotines medžiagas į automobilį, jas kontrabandos būdu pergabenti į Lietuvos Respubliką. Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 13 d. R. L. ir M. K. iš Lietuvos Respublikos automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Nyderlandų Karalystę, kur nenustatytoje vietoje iš kito nenustatyto asmens nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 23 000 Eur nupirko labai didelį kiekį – 7159,55 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), po to apie tai pranešė P. K.. P. K. 2017 m. gegužės 17 d. kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, iš Lietuvos Respublikos automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bagažinėje, dujų balione, buvo iš anksto įrengta slėptuvė, išvyko į Nyderlandų Karalystę, kur nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. susitiko su M. K. ir R. L. bei, veikdami bendrai, minėtame automobilyje įrengtoje slėptuvėje paslėpė prieš tai įgytą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis). Paskui P. K., R. L. bei M. K. automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Lietuvos Respubliką, o kelių valandų skirtumu iš paskos automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Nyderlandų Karalystės per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas išvyko asmuo, dėl kurio byla išskirta, ir 2017 m. gegužės 20 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Vėliau tą pačią dieną apie 20 val. P. K. pasitiko automobilį Vilniaus mieste ir palydėjo iki Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur P. K. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, automobilį „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavė M. K., o šis automobilį atgabeno ir pastatė prie savo sugyventinei K. V. priklausančio namo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Taip P. K., M. K. bei R. L. nuo 2017 m. gegužės 20 d. 20.28 val. minėtoje vietoje, automobilyje „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kol 2017 m. gegužės 20 d. apie 23.40 val. įvykio vietos apžiūros metu nurodytas automobilis buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.
2. Be to, M. K. kaltintas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017 m. gegužės 21 d. 23.05 val. Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistųjų R. L., P. K. ir M. K. padaryta didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kontrabanda nepagrįstai pripažinta kaip padaryta veikiant organizuota grupe, todėl nuteistųjų veikas perkvalifikavo iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nurodydamas, kad jie kaltinime aprašytas nusikalstamas veikas padarė veikdami paprasta bendrininkų grupe. Atsižvelgdamas į tai, kad perkvalifikavus nuteistųjų veikas buvo sumažinta neteisėtų veiksmų apimtis ir pavojingumas, taip pat į tai, kad nuteistieji davė išsamius parodymus, kuriais remiantis buvo nustatytos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, teismas nusprendė nuteistiesiems už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti mažesnes bausmes nei šio straipsnio sankcijoje nurodytas galimos skirti bausmės vidurkis arba minimalią sankcijoje nurodytą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad M. K. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, pavojingumas yra nominalus ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Prokuroras skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl organizuotos grupės požymių nuteistųjų R. L., P. K. ir M. K. veiksmuose buvimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 25 straipsnio 3 dalį). Prokuroras, aptardamas BK bendrosios dalies nuostatas dėl bendrininkavimo, kasacinės instancijos teismo praktiką dėl organizuotos grupės požymių nustatymo ir šioje byloje teismų nustatytas aplinkybes, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad nuteistųjų R. L., P. K. ir M. K. nusikalstama veika nepagrįstai buvo pripažinta kaip padaryta veikiant organizuota grupe ir kad nuteistieji kaltinime aprašytas nusikalstamas veikas padarė veikdami paprasta bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). Prokuroro teigimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, pilnamečiai ir turintys vidurinį išsilavinimą nuteistieji M. K., P. K. ir R. L. negalėjo nesuvokti, kad dalyvavo organizuotos grupės veikloje, nes žodiniais susitarimais bei konkliudentiniais veiksmais susitarė daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, kiekvienas jų grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliko tam tikrą užduotį ar turėjo skirtingą vaidmenį, realizavo vieną nusikalstamą sumanymą kontrabandos būdu atgabenti į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, ją išplatinti, gauti pelną ir juo pasidalyti, nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas buvo sudėtingas, reikalaujantis jų tvirtų, kelis mėnesius besitęsiančių, nevienalaikių nusikalstamų ryšių. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą kaltininkų organizuotumo lygį, įvertinęs jų suvokimą priklausant organizuotai grupei, nuteistųjų veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė BK 37 straipsnį. Prokuroro teigimu, M. K. yra teistas du kartus už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, o šioje byloje pripažintas kaltu dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kontrabandos. Šios nusikalstamos veikos padarytos naudojant transporto priemones – M. K. skirtinguose automobiliuose neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes ir narkotines medžiagas. Taigi, vairuotojo pažymėjimas nuteistajam M. K. reikalingas nusikaltimams daryti. Teismo posėdyje apžiūrėjus suklastotą vairuotojo pažymėjimą teismui nekilo abejonių, kad jo kokybė yra pakankamai gera, kad jį galima būtų naudoti kaip tikrą ir esant būtinumui panaudoti.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems M. K., P. K. ir R. L. paskirtas bausmes ir paskirdamas jiems mažesnes bausmes nei šio straipsnio sankcijoje nurodytas galimos skirti bausmės vidurkis arba minimalią sankcijoje nurodytą bausmę, pažeidė BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytas bausmių skyrimo nuostatas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. Puškoriaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl organizuotos grupės požymio (BK 25 straipsnio 3 dalis)
6. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog nuteistieji M. K., P. K. ir R. L. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus teigimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistųjų veikos pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintos padarytomis veikiant organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).
7. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis); organizuota grupė – kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis).
8. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403/2011">2K-403/2011</a>, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>). Nors organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis turi pasižymėti nelaikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, o paprasto bendrininkavimo atveju susitarimas gali įvykti bet kuriuo metu. Sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, būtina atsižvelgti į rengto ar padaryto nusikaltimo pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-70/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-70/2014">2K-70/2014</a>, 2K-159-746/2015, 2K-297-942/2017). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017).
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji M. K., P. K. ir R. L., veikdami bendrai su ne mažiau nei dar vienu nenustatytu asmeniu, dėl kurio byla išskirta, įvykdė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjant šią bylą tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl nuteistųjų bendrininkavimo formos (bendrininkų ar organizuotos grupės). Nors pirmosios instancijos teismas sutiko su kaltinamajame akte pateiktu nusikalstamų veikų, kaip padarytų veikiant organizuota grupe, kvalifikavimu, tačiau nuosprendyje išsamių motyvų, pagrindžiančių organizuotos grupės buvimą, neišdėstė. Teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl bendrininkų ir organizuotos grupės atskyrimo ir apsiribojo deklaratyvia išvada, kad nuteistųjų veikimą organizuota grupe pagrindžia teismo aprašyti nuteistųjų veiksmai, kurie rodo kiekvieną turėjus skirtingą vaidmenį ir užduotis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes spręsdamas dėl organizuotos grupės buvimo (nebuvimo), pirmiau nurodytas BK 24, 25 straipsnių nuostatas aiškino, taikė ir faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, todėl pripažindamas, kad nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, priešingai nei teigiama prokuroro kasaciniame skunde, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
10. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas, įvertinęs byloje nustatytas nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į nuteistųjų pasirengimą daryti nusikalstamas veikas ir jų organizuotumo lygį (kaltininkų ryšių pastovumą, nusikalstamų veikų mechanizmo sudėtingumą, vaidmenų ar užduočių laikinumą, vieno nusikalstamo sumanymo realizavimą ir pan.), nustatytą pagal šios bylos aplinkybes, įvertinęs nuteistųjų suvokimą (nesuvokimą) priklausant organizuotai grupei, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų veikoje organizuotos grupės požymis nenustatytas. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad organizuotos grupės požymį nuteistųjų veikoje patvirtina išslaptinti kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenys, iš kurių matyti, kad dar gerokai anksčiau iki nuteistųjų sulaikymo buvo disponuojama informacija, jog M. K. ir P. K. galimai organizuoja didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą į Lietuvą; taip pat aplinkybės, kad nuteistieji turėjo bendrą sumanymą ir kiekvienas iš jų atliko tam tikrą užduotį ar turėjo skirtingą vaidmenį. Pažymėtina, kad nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYwLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-160-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-160-303/2018">2K-160-303/2018</a>). Šioje byloje nenustačius organizuotai grupei būdingo aukštesnio (nei bendrininkų grupėje) organizuotumo lygio, bendrai nusikalstamai veikai daryti suformuotų tarp bendrininkų tvirtų, besitęsiančių nusikalstamų ryšių, jų suvokimo priklausant asmenų grupei, atitinkančiai organizuotos grupės pobūdį, vien pagal pirmiau nurodytus ir iš esmės tiek bendrininkų, tiek ir organizuotai grupei būdingus (nors, kaip minėta, bendrininkų grupei nebūtinus) požymius konstatuoti organizuotos grupės buvimą negalima. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai motyvavo, kodėl sprendė, kad byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistieji M. K., P. K. ir R. L. būtų tapatinęsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje, ir kodėl padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų apie tvirtus, besitęsiančius, nevienlaikiškus jų nusikalstamus ryšius. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys rodo, kad visi nuteistieji veikė kartu, bendrai atlikdami narkotinių medžiagų kontrabandos veiksmus, t. y. veikė kaip bendravykdžiai. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad nuteistieji negalėjo nesuvokti, jog dalyvavo organizuotos grupės veikloje.
11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų M. K., P. K. ir R. L. nusikalstamas veikas kaip padarytas bendrininkų grupe, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl BK 37 straipsnio taikymo
12. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas M. K. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, pripažindamas mažareikšme netinkamai pritaikė BK 37 straipsnį.
13. Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, tačiau M. K. padarytą nusikalstamą veiką apeliacinės instancijos teismas pripažino mažareikšme ir, vadovaudamasis BK 37 straipsniu, jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido.
14. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus.
15. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio nuostatų taikymą, yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-364/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-364/2013">2K-364/2013</a>, 2K-231-976/2017, 2K-169-689/2018 ir kt.).
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>, 2K-416/2012, 2K-154/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-364/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-364/2013">2K-364/2013</a>, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017 ir kt.).
17. Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme. Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-449/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-449/2012">2K-449/2012</a>, 2K-180-693/2015, 2K-271-648/2015, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017 ir kt.).
18. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalauja padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu yra didesniu ar mažesniu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus.
19. Byloje nustatyta, kad M. K. netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė rankinėje kartu su kitais dokumentais ir daiktais – jam išduotu Lietuvos Respublikos piliečio pasu, tikru vairuotojo pažymėjimu ir banko kortele. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. liepos 14 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1373 (17) konstatuota, kad minėtas netikras vairuotojo pažymėjimas yra pagamintas ne pagal tokio dokumento gamybos reikalavimus – tai buvo balto plastiko kortelė, ant kurios užklijuoti keli lipnių plėvelių sluoksniai su spalvinio rašalinio spausdinimo būdu išspausdintu blanko vaizdu ir duomenimis, bei imituojant holograminę apsaugą ir kinegramą. Apžiūrėjęs ir įvertinęs šį netikrą vairuotojo pažymėjimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo kokybė yra pakankamai gera, jog jį būtų galima panaudoti kaip tikrą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas M. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį klausimą ir vertindamas jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tokio galimo pavojaus neįžvelgė. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo kilo reikšmingi neigiami padariniai asmens ar viešosioms vertybėms ir nebuvo nustatytas joks realus pavojus valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų teisėms ir teisėtiems interesams. Kasatorius skunde nurodo, kad M. K. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažįstama mažareikšme dėl to, jog toks vairuotojo pažymėjimas jam galimai yra reikalingas nusikaltimams daryti, nes jis tiek praeityje, tiek šioje byloje nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė naudodamasis transporto priemonėmis. Tačiau byloje nenustatyta, kad M. K. minėtu netikru vairuotojo pažymėjimu būtų pasinaudojęs darydamas nusikalstamas veikas, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jis turėjo ir tikrą (galiojantį) vairuotojo pažymėjimą (1 t., b. l. 160; 6 t., b. l. 104). Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nebuvo paneigta M. K. versija, jog netikrą vairuotojo pažymėjimą jis gavo dovanų ir su savimi nešiojosi tik kaip suvenyrą.
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju M. K. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 37 straipsnį ir M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstai atleido.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
22. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nuteistiesiems M. K., P. K. ir R. L. paskirtomis bausmėmis, teigia, kad teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, netinkamai taikė BK 41, 54 straipsnių nuostatas.
23. Pagal BK 54 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.
24. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs nuteistųjų M. K., P. K. ir R. L. nusikalstamas veikas, iš naujo skirdamas jiems tiek bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tiek subendrintas galutines bausmes, išsamiai ir motyvuotai argumentavo, kokios aplinkybės lėmė nuteistiesiems paskirtų bausmių dydį. Teismas motyvuotai nurodė, kodėl nuteistiesiems pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės yra mažesnės nei šio straipsnio sankcijoje nurodytas galimos skirti bausmės vidurkis arba minimali sankcijoje nurodyta bausmė, atsižvelgdamas į tai, kad perkvalifikavus nuteistųjų nusikalstamas veikas sumažėjo nuteistųjų atliktų neteisėtų veiksmų apimtis ir pavojingumas, į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį ir stadiją, kaltės formą ir rūšį, kiekvieno iš nuteistųjų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), taip pat į tai, kad nuteistieji davė išsamius parodymus, kuriais remiantis buvo nustatytos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmes nuteistiesiems apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies (BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio) nuostatų nepažeidė. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistiesiems paskirtosios bausmės atitinka šios normos sankcijoje nustatytą bausmės dydį ir yra tinkamai individualizuotos. Taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
26. Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjos Dalia Bajerčiūtė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Audronė Kartanienė
