N. V. pagal BK 182 str., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-64-1073/2022 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00001-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.1; 1.2.17.13; 1.2.20.3.1; 2.1.2.12; 2.1.6.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistajai N. V., jos gynėjai advokatei Jolitai Razminaitei-Gvozdovičienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. V. gynėjos advokatės Jolitos Razminaitės-Gvozdovičienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu N. V. nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) nuostatas, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant N. V. neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus sumokėti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

N. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinta, nesant jos veikoje šios nusikalstamos veikos požymių.

Iš N. V. BUAB „K“ priteista 8994,64 Eur ir penkių procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio išieškojimo, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Iš N. V. Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 6432 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendis pakeistas.

N. V. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

N. V. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendžio dalis, kuria N. V. išteisinta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – N. V. pripažinta kalta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu N. V. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, 184 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant N. V. neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu:

1.1. N. V.

1.2. N. V. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su nuteistaisiais kitoje byloje R. T. ir T. T., tyčia, siekdama teisinėje apyvartoje įtvirtinti melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ji (N. V.) nėra UAB „K“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, laikotarpiu nuo 2013 metų liepos mėnesio iki 2013 m. spalio 8 d. ji (N. V.), UAB „K“ direktorė, 2013 m. liepos–rugpjūčio mėnesių laikotarpiu Klaipėdoje susitikusi su R. T. ir susitarusi, kad pastarasis už atlygį – 500 Lt, kuriuos ji R. T. sumokėjo šio susitikimo metu, pagamins netikrus dokumentus, įtvirtinančius melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ji nėra UAB „K“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, o R. T. grįžus į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir susitarus su T. T., taip, veikdama bendrininkų grupe, susitarė pagaminti netikrus, objektyvios tikrovės neatitinkančius dokumentus apie UAB „K“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą parduoti UAB „K“ akcijas T. T. pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; vienintelės akcininkės T. T. sprendimą dėl N. V. atleidimo iš UAB „K“ direktoriaus pareigų ir T. T. paskyrimo UAB „K“ direktore.

R. T., veikdamas šia bendrininkų grupe ir įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika surašė ir atspausdino:

2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „K“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą, kuriame nurodyti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kad ši, turėdama 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „K“ akcijų, 100 Lt nominalios vertės (100 procentų balsų), nusprendė jas parduoti T. T. ir N. V. atleisti iš direktoriaus pareigų, nors UAB „K“ akcijos realiai T. T. nebuvo parduotos ir bendrovės „K“ direktorė N. V. iš direktoriaus pareigų realiai nebuvo atleista, jį laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. Klaipėdoje, viešbučio „Amberton“ kavinėje, pasirašė N. V.;

2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „K“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pardavėja N. V. pardavė 100 vnt. UAB „K“ paprastųjų vardinių akcijų pirkėjai T. T. už 10 000 Lt, kuriuos abipusiu šalių sutarimu pirkėja T. T. sumokėjo sutarties pasirašymo dieną, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra akcijų perdavimo–priėmimo pirkėjo nuosavybėn aktas, kad sutartyje įvardytos akcijos pirkėjo nuosavybėn perėjo sutarties pasirašymo dieną, nors realiai UAB „K“ akcijos nebuvo parduotos, T. T. jų nepirko, pinigų nemokėjo ir UAB „K“ akcijos jos nuosavybėn neperėjo, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. Klaipėdoje, viešbučio „Amberton“ kavinėje, šios sutarties skiltyje „Pardavėjas“ pasirašė N. V., skiltyje „Pirkėjas“ pasirašė T. T.;

2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „K“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. 13/09/04, kuriame nurodyti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „K“ vienintelė akcininkė T. T. nusprendė nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „K“ direktorę N. V. atleisti ir nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „K“ direktore paskirti T. T., nors realiai N. V. nebuvo atleista iš UAB „K“ direktoriaus pareigų, o T. T. realiai UAB „K“ direktore nebuvo paskirta ir bendrovei nevadovavo, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. Klaipėdoje, viešbučio „Amberton“ kavinėje, šio sprendimo skiltyje „UAB „K“ vienintelis akcininkas“ pasirašė T. T. ir N. V..

R. T., toliau vykdydamas susitarimą su N. V., kad jis pagamins netikrus dokumentus, įtvirtinančius melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ji (N. V.) nėra UAB „K“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, ir VĮ Registrų centre įregistruos UAB „K“ akcininko ir direktoriaus pakeitimus, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), anksčiau minėtų pagamintų netikrų UAB „K“ dokumentų pagrindu kompiuterine technika surašė ir atspausdino:

2013 m. spalio 4 d. UAB „K“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „K“, atstovaujama direktorės T. T., pateikia informaciją apie esamus akcininkus – T. T., turinčią 100 vienetų UAB „K“ akcijų, kurių įsigijimo data yra 2013 m. spalio 4 d., nors realiai UAB „K“ akcijų T. T. nebuvo įsigijusi, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šio sąrašo skiltyje „UAB „K“ direktorius T. T.“ pasirašė T. T.;

2013 m. spalio 4 d. UAB „K“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. 13/10/04, kuriame nurodė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „K“ vienintelė akcininkė T. T. nusprendė nuo 2013 m. spalio 4 d. UAB „K“ direktorę N. V. atleisti iš UAB „K“ direktoriaus pareigų ir nuo 2013 m. spalio 4 d. T. T. paskirti UAB „K“ direktore, nors realiai T. T. nebuvo tapusi UAB „K“ vienintele akcininke ir sprendimų, susijusių su UAB „K“, priimti negalėjo, todėl N. V. realiai iš UAB „K“ direktoriaus pareigų atleista nebuvo, o T. T. į bendrovės direktoriaus pareigas paskirta nebuvo ir bendrovei nevadovavo, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šio sprendimo skiltyje „UAB „K“ vienintelis akcininkas T. T.“ pasirašė T. T..

Taip N. V., veikdama bendrininkų grupe su R. T. ir T. T., pagamino netikrus dokumentus: 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „K“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą; 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „K“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „K“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. 13/09/04 apie UAB „K“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą parduoti UAB „K“ akcijas T. T.; akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; vienintelės akcininkės T. T. sprendimą dėl N. V. atleidimo iš UAB „K“ direktoriaus pareigų ir T. T. paskyrimo UAB „K“ direktore.

R. T., veikiant bendrininkų grupe su T. T., pagaminus aiškiai netikrus dokumentus: 2013 m. spalio 4 d. UAB „K“ akcininkų sąrašą ir 2013 m. spalio 4 d. UAB „K“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. 13/10/04, 2013 m. spalio 8 d. 12.18 val. T. T. užpildžius prašymą Nr. 5716829 valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui Juridinių asmenų registre iki 2013 m. spalio 15 d. įregistruoti UAB „K“ valdymo organų pakeitimus pagal pateikiamus aiškiai netikrus dokumentus – 2013 m. spalio 4 d. UAB „K“ akcininkų sąrašą ir 2013 m. spalio 4 d. UAB „K“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. 13/10/04 – ir jį pasirašius bei panaudojus – šį prašymą ir jame nurodytus aiškiai netikrus dokumentus pateikus VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojai A. Z., VĮ Registrų centre oficialiai, tačiau melagingai buvo įregistruoti UAB „K“ valdymo organų pasikeitimai.

N. V., R. T. ir T. T. veikiant bendrininkų grupe, turint bendrą tyčią teisinėje apyvartoje įtvirtinti melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad N. V. nėra UAB „K“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, pagaminus netikrus dokumentus ir aiškiai netikrus dokumentus panaudojus – juos pateikus ir juos įregistravus VĮ Registrų centre, oficialioje teisinėje apyvartoje buvo nuslėpti UAB „K“ tikrieji valdymo organai – direktorė N. V. – ir buvo įtvirtinti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kad N. V. nėra UAB „K“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, dėl to kilo reikšmingų teisinių pasekmių, tikrinant ir administruojant bankrutuojančią UAB „K“, nes VĮ Registrų centre esančioje UAB „K“ registracijos byloje buvo įtvirtinti melagingi duomenys apie valdymo organų pasikeitimą.

Be to, N. V. 2013 m. spalio 16 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), siekdama užmaskuoti savo nusikalstamą veiką – UAB „K“ priklausančio turto iššvaistymą, padarytą 2013 metų rugsėjo mėnesį, melagingai parodydama, kad jos faktiškai vadovaujamos UAB „K“ turtas – juvelyriniai dirbiniai ir ilgalaikis turtas – yra ne iššvaistytas, o parduotas kitai jos vadovaujamai UAB „U“, kompiuterine technika pagamino netikrus UAB „K“ apskaitos dokumentus: 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitas faktūras PERL Nr. 00086 – 1687,95 Lt (488,86 Eur); PERL Nr. 000867 – 4900,50 Lt (1419,28 Eur); PERL Nr. 00088 – 163 965,89 Lt (47 487,80 Eur); PERL Nr. 00089 – 840 336,17 Lt (243 378,18 Eur), adresuotus UAB „U“, o 2013 metų spalio mėnesį savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagamino netikrą UAB „K“ apskaitos dokumentą – 2013 m. rugsėjo 10 d. pirkimo važtaraštį PERL Nr. 00090, kurio suma 53 240 Lt (15 419,38 Eur), adresuotą UAB „U“, šiuose netikruose apskaitos dokumentuose nurodydama melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „K“ kitai jos vadovaujamai UAB „U“ pardavė UAB „K“ priklausantį turtą: 585 prabos 58 žiedus su briliantais; 750 prabos 3 žiedus su briliantais; 585 prabos 1 apyrankę su briliantais; 585 prabos 24 auskarus su briliantais; 585 prabos 708 auskarus; 585 prabos 86 apyrankes; 585 prabos 249 grandinėles; 750 prabos 1 grandinėlę; 585 prabos 339 pakabučius; 585 prabos 1 auskarą (į nosį); 585 prabos 36 auskarus (į bambą); 585 prabos 3 seges; 585 prabos 940 žiedų; 750 prabos 1 žiedą; 64 metalinius auskarus; 5 metalinius žiedus; 1 metalinę segę; 6 metalinius auskarus (į bambą); 6 metalinius pakabučius; 6 metalines grandinėles; 6 metalines apyrankes; 1 segę; 6 auskarus (į nosį); 5 auskarus (į liežuvį); 61 auskarą (į bambą); 17 auskarų; 18 perlų; 4 pakabučius; 15 karolių; 6 grandinėles; 24 auskarus; 4 apyrankes; 1 žiedą; vienas elektronines svarstykles; vieną spausdintuvą „Zebra“; tris kompiuterinius fiskalinius kasos aparatus; dvi metalines spintas; tris seifus; tris prekybines vitrinas, kurių bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sudarė PVM, nors realiai šis turtas UAB „U“ parduotas nebuvo, už šį turtą pinigų – 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) – UAB „U“ UAB „K“ nemokėjo, nes šį UAB „K“ priklausantį turtą N. V. neatlygintinai buvo perdavusi kitai savo vadovaujamai UAB „U“.

N. V., pagamindama minėtus netikrus UAB „K“ apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir pirkimo važtaraštį, šių pagamintų netikrų dokumentų pagrindu įtvirtino juridinę reikšmę turinčią svarbią, tačiau melagingą informaciją, jog jos faktiškai vadovaujama UAB „K“ kitai jos vadovaujamai UAB „U“ pardavė UAB „K“ priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius ir ilgalaikį turtą, kurių bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sudarė PVM, nors realiai UAB „K“ priklausantis turtas UAB „U“ nebuvo parduotas ir ši bendrovė pinigų nemokėjo, o, N. V. iššvaistant, šis turtas neatlygintinai buvo perduotas šiai bendrovei, taip padarant 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) turtinę žalą UAB „K“, ir šiuos aiškiai netikrus apskaitos dokumentus laikė savo žinioje savo namuose bei laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2013 m. spalio 25 d. panaudojo UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje, taip apgaulingai pagrįsdama tikrovės neatitinkančias tariamas UAB „K“ ūkines operacijas su UAB „U“, pagal jų rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų, įvykusių tarp UAB „K“ ir UAB „U“, tapatumo, bendra suma 1 064 130,51 Lt (308 193,50 Eur), taip pat panaudojo 2016 m. vasario 17 d. pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apsunkindama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų darbą, atliekant UAB „U“ mokestinį patikrinimą ir įvertinant UAB „U“ vykdytas ūkines finansines operacijas su UAB „K“.

Tęsdama nusikalstamą veiką, N. V. 2016 m. birželio 29 d. 17.08 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika surašė ir atspausdino: 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „K“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą, kuriame nurodė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad, vadovaudamasi akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „K“, atstovaujama N. V., perdavė, o išrinkta direktorė T. T. priėmė bylas (dokumentus), kurių segtuvų (bylų) antraštės yra šios: laikotarpio nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. prekių ir paslaugų pirkimo PVM sąskaitos faktūros, 7 bylos; laikotarpio nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 7 bylos; laikotarpio nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. personalo apskaitos dokumentai, 1 byla; laikotarpio nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. finansinės atskaitomybės, 1 byla; įmonės registracijos pažymėjimas, 1 vnt.; įmonės PVM registracijos pažymėjimas, 1 vnt.; antspaudas – 2 vnt., nors realiai UAB „K“ veiklos ir apskaitos dokumentai T. T. perduoti nebuvo ir negalėjo būti perduoti, nes ši UAB „K“ akcininke ir direktore nebuvo, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. birželio 30 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šį bylų (dokumentų) perdavimo aktą skiltyje „Perdavė N. V.“ pasirašė N. V., skiltyje „Priėmė direktorė T. T.“ pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Tokiu būdu N. V., būdama faktinė UAB „K“ direktorė, siekdama pateisinti UAB „K“ pirminių ir kitų buhalterinės apskaitos bei veiklos dokumentų paslėpimą, siekdama atsikratyti pareigų, susijusių su UAB „K“, pagamino netikrą dokumentą – 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „K“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą, melagingai įtvirtindama juridinę reikšmę turinčią svarbią informaciją, kad UAB „K“ buhalterinės apskaitos bei veiklos dokumentai buvo perduoti T. T., VĮ Registrų centre aiškiai netikrų duomenų pagrindu melagingai įregistruotai kaip UAB „K“ direktorė.

Be to, N. V. 2016 metų kovo mėnesį Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams, atliekantiems UAB „K“ operatyvų patikrinimą, pareikalavus iš jos pateikti UAB „K“ buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdama pateisinti UAB „K“ pirminių ir kitų buhalterinės apskaitos bei veiklos dokumentų paslėpimą, pateikė aiškiai netikrus dokumentus: 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „K“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą; 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „K“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB “K“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. 13/09/04, kuriuos nuo 2013 metų spalio mėnesio, o 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „K“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą nuo 2016 m. birželio 29 d. laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir panaudojo, kai elektroniniu paštu iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 15 d. 10.22 val. šiuos aiškiai netikrus dokumentus nusiuntė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apsunkindama jos specialistų, atliekančių UAB „K“ operatyvų patikrinimą, darbą, siekiant nustatyti UAB „K“ veiklos ir apskaitos dokumentų buvimo vietą, bendrovės akcininkus, valdymo organus. Tokiu būdu N. V. tyčia nuo valstybės įgaliotos institucijos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė UAB „K“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir tikruosius bendrovės valdymo organus bei juridiškai reikšmingus faktus apie tikruosius UAB „K“ valdymo organus, taip apsunkindama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų darbą, tikrinant UAB „K“ ir siekiant nustatyti UAB „K“ veiklos ir apskaitos dokumentų buvimo vietą, bendrovės akcininkus, valdymo organus.

Be to, N. V. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 21 d. melagingų apskaitos dokumentų pagrindu, kad UAB „K“ parduoda turtą UAB „U“ už 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sudarė PVM, įrašė į UAB „U“ pirkimo operacijų žurnalą ir taip suklastojo tikrą dokumentą – UAB „U“ pirkimo operacijų žurnalą (data 2015 m. spalio 21 d.) Nr. 2061/P22. Šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2016 m. vasario 7 d. laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir panaudojo, 2016 m. vasario 7 d. pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams.

Tokiais veiksmais N. V., suklastodama tikrą dokumentą – UAB „U“ pirkimo operacijų žurnalą (2015 m. spalio 21 d.) Nr. 2061/P22, įtvirtino juridinę reikšmę turinčią svarbią, tačiau melagingą informaciją, kad jos faktiškai vadovaujama UAB „K“ kitai jos vadovaujamai UAB „U“ pardavė UAB „K“ priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius bei ilgalaikį turtą, kurių bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sudarė PVM, nors realiai UAB „K“ turtas UAB „U“ nebuvo parduotas ir pastaroji pinigų nemokėjo, ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo – pateikusi Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apsunkino jos specialistų darbą, atliekant UAB „U“ mokestinį patikrinimą ir įvertinant UAB „U“ vykdytas ūkines finansines operacijas su UAB „K“.

N. V. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2016 m. liepos 3 d. į tikrą dokumentą – UAB „U“ avanso apyskaitą Nr. 2013-12-31 – įrašė aiškiai melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodydama savo išgalvotus ir melagingus UAB „K“ dokumentus – 2013 m. rugsėjo 5 d. dokumentą Nr. 20130905 – 292 774,13 Eur, 2013 m. rugsėjo 5 d. dokumentą Nr. 20130905 – 9626,97 Eur, tariamai patvirtinančius UAB „U“ įvykdytą atsiskaitymą su UAB „K“, nors realiai UAB „K“ priklausantis turtas UAB „U“ nebuvo parduotas ir ši pinigų nemokėjo, taip suklastojo tikrą dokumentą – UAB „U“ avanso apyskaitą Nr. 2013-12-31. Šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą N. V. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 3 d. iki 2016 m. liepos 15 d. laikė savo namuose ir panaudojo, 2016 m. liepos 15 d. iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) nusiųsdama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams.

Taip N. V., suklastodama tikrą dokumentą – UAB „U“ avanso apyskaitą Nr. 2013-12-31, įtvirtino juridinę reikšmę turinčią svarbią, tačiau melagingą informaciją, kad pagal nurodytus jos išgalvotus ir melagingus UAB „K“ dokumentus – 2013 m. rugsėjo 5 d. dokumentą Nr. 20130905 (292 774,13 Eur), 2013 m. rugsėjo 5 d. dokumentą Nr. 20130905 (9626,97 Eur) UAB „U“ tariamai įvykdė atsiskaitymą su UAB „K“. Šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo – pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip apsunkino jos specialistų darbą, atliekant UAB „U“ mokestinį patikrinimą ir įvertinant UAB „U“ vykdytas ūkines finansines operacijas su UAB „K“.

1.3. N. V. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdama tyčia, turėdama išankstinį tikslą savo vadovaujamos UAB „U“ naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto pridėtinės vertės mokestį, tyčia, veikdama apgaule, savo pagamintus aiškiai netikrus UAB „K“ apskaitos dokumentus – 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitas faktūras PERL Nr. 00086 – 1687,95 Lt (488,86 Eur), PERL Nr. 000867 – 4900,50 Lt (1419,28 Eur), PERL Nr. 00088 – 163 965,89 Lt (47 487,80 Eur), PERL Nr. 00089 – 840 336,17 Lt (243 378,18 Eur) ir 2013 m. rugsėjo 10 d. pirkimo važtaraštį PERL Nr. 00090 – 53 240 Lt (15419,38 Eur) – įtraukė į UAB „U“ buhalterinę apskaitą, žinodama, kad UAB „U“ neturi teisės į tariamą PVM atskaitą pagal jos pagamintus netikrus apskaitos dokumentus. Taip UAB „U“ direktorė N. V., pažeisdama 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Nr. IX-2112) 8 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio nuostatas, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Nr. IX-751) nuostatas, 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600), 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. mokestinis laikotarpis, įrašydama melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą (UAB „U“ gautiną PVM), t. y., 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai ir melagingai į PVM atskaitą įtraukdama iš viso 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) pirkimo PVM; 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“, nepagrįstai ir melagingai sumažindama mokėtino PVM – 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sumą, suklastojo tikrą dokumentą – UAB „U“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. mokestinis laikotarpis. Aiškiai suklastotą tikrą dokumentą – UAB „U“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. mokestinis laikotarpis, N. V. panaudojo, per elektroninę deklaravimo sistemą 2013 m. spalio 25 d. pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ją gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninėje deklaravimo sistemoje automatiškai susiformavo UAB „U“ neteisėtai grąžintinas iš Lietuvos Respublikos biudžeto pridėtinės vertės mokestis – 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur). Taip N. V. tyčia, apgaule įgijo didelės vertės svetimą UAB „U“ priklausančią turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamą pridėtinės vertės mokestį – 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur), tačiau pridėtinės vertės mokestis jai grąžintas nebuvo dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, kadangi Mokesčių inspekcija pradėjo bendrovių „K“ ir „U“ mokestinį patikrinimą.

1.4. N. V. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia, turėdama tikslą apgaule savo vadovaujamos UAB „U“ naudai išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, apgaule, žinodama, kad į UAB „U“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją įrašė aiškiai neteisingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „U“ iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto grąžintiną PVM – 183 683,81 Lt (53 488 Eur), laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d., Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė UAB „U“ 2013 metų rugsėjo 10–30 dienos ir 2014 metų spalio mėnesio PVM deklaracijas (forma FR0600) ir laikotarpio nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2014 metų lapkričio mėnesio GPM deklaracijas (forma FR0572), UAB „U“ deklaracijose suformuotų bendrovės privalomų mokėti mokesčių tyčia nemokėjo, suėjus PVM ir GPM mokėjimo terminui, UAB „U“ mokėtina PVM ir GPM suma pagal teiktas UAB „U“ direktorės N. V. laikotarpio nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. PVM deklaracijas (forma FR0600) ir GPM deklaracijas (forma FR0572) – 22 208,41 Lt (6432 Eur), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įskaitė veikiant apgaule neteisėtai susidariusio UAB „U“ grąžintino tariamo PVM – 183 683,81 Lt (53 488 Eur) sumą ir taip N. V. apgaule UAB „U“ naudai išvengė turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio – 6432 Eur sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą.

1.5. N. V. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 29 d., būdama faktinė UAB „K“ direktorė, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas būdama atsakinga už UAB „K“ ūkinę finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia, siekdama, kad jos faktiškai vadovaujamos UAB „K“ apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams ir nebūtų galima nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, organizavo apgaulingą UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – 2013 m. spalio 16 d. savo pagamintais netikrais UAB „K“ apskaitos dokumentais (keturiomis 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitomis faktūromis) ir 2013 metų spalio mėnesį pagamintu netikru UAB „K“ apskaitos dokumentu (2013 m. rugsėjo 10 d. pirkimo važtaraščiu) melagingai įtvirtino juridinę reikšmę turinčią svarbią informaciją, kad jos faktiškai vadovaujama UAB „K“ kitai jos vadovaujamai UAB „U“ pardavė UAB „K“ priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius ir ilgalaikį turtą, kurių bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sudarė PVM, nors realiai UAB „K“ turtas UAB „U“ nebuvo parduotas ir bendrovė pinigų nemokėjo, nes šį turtą N. V. jai perdavė neatlygintinai, tyčia 2013 metų spalio mėnesį, veikdama apgaulingai, tariamai pagrindė tikrovės neatitinkančias UAB „K“ ūkines operacijas, pagal jų rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų, įvykusių tarp UAB “K“ ir UAB „U“, tapatumo, bendra suma 1 064 130,51 Lt (308 193,50 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sudarė PVM.

Be to, N. V. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 29 d., būdama faktinė UAB „K“ direktorė, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatas, tyčia, kad nebūtų galima nustatyti jos vadovaujamos UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kad šios bendrovės apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams, paslėpė laikotarpio nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „K“ buhalterinės apskaitos dokumentus apie bendrovės finansinę veiklą, bendrovės prekių ir paslaugų pirkimą, pardavimą, bendrovės kasoje gautus ir išleistus grynuosius pinigus, darbo užmokesčio apskaitos dokumentus, apskaitos dokumentus, pagrindžiančius bendrovės vykdytas ūkines operacijas. Dėl to laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

N. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „U“ buhalterinę apskaitą. Ji laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2017 m. birželio 7 d., būdama UAB „U“ direktorė, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdama atsakinga už UAB „U“ ūkinę finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia, siekdama, kad bendrovės apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams ir nebūtų galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, tyčia organizavo apgaulingą UAB „U“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. UAB „U“ 2013 metų rugsėjo mėnesio buhalterinės apskaitos registruose „Pirkimo operacijų žurnalas“ ir „Didžiosios knygos operacijos“ užregistravo 2013 m. spalio 16 d. savo pagamintais netikrais UAB „K“ apskaitos dokumentais (keturiomis PVM sąskaitomis faktūromis 2013 m. rugsėjo 10 d.) ir 2013 metų spalio mėnesį savo pagamintu netikru UAB „K“ apskaitos dokumentu (2013 m. rugsėjo 10 d. pirkimo važtaraščiu) įtvirtintą juridinę reikšmę turinčią svarbią informaciją, kad jos faktiškai vadovaujama UAB „K“ kitai jos vadovaujamai UAB „U“ pardavė UAB „K“ priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius ir ilgalaikį turtą, kurių bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sudarė PVM, nors realiai UAB „K“ turtas UAB „U“ nebuvo parduotas ir ši bendrovė pinigų nemokėjo, tyčia, veikdama apgaulingai, pagrindė tikrovės neatitinkančias tariamas UAB „U“ ūkines operacijas, pagal jų rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų, įvykusių tarp UAB „U“ ir UAB „K“, tapatumo, bendra suma 1 064 130,51 Lt (308 193,50 Eur).

N. V. UAB „U“ buhalterinės apskaitos registruose „Klientų apyvartos ataskaita“, „Klientų suminė būklė pagal DK sąskaitas“, „Išmokų operacijos“, „Klientų įsipareigojimų nevykdymas valiuta“, „Avanso apyskaita“ apgaulingai užregistravo melagingus duomenis iš savo 2017 m. sausio 30 d. pagaminto netikro dokumento – 2013 m. rugsėjo 10 d. Trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 1, tariamai patvirtinančios atsiskaitymą už turtą iš UAB „K“ iš viso už 1 064 130,51 Lt (308 193,50 Eur), nors realiai UAB „K“ turtas UAB „U“ nebuvo parduotas, ši bendrovė pinigų nemokėjo ir pagal sutarties rekvizitus (turinį) negalima nustatyti įvykusių ūkinių operacijų – UAB „U“ atsiskaitymo su bendrove „K“ – tapatumo. Taip N. V., pažeisdama norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, siekdama, kad nebūtų galima nustatyti jos vadovaujamos UAB „U“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „U“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „U“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.6. N. V. nuteista pagal BK 209 straipsnį už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 29 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „K“ buvo iškelta bankroto byla, būdama faktinė UAB „K“ direktorė, nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. liepos 29 d. būdama vienintelė šios bendrovės akcininkė, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatas būdama atsakinga už UAB „K“ veiklos organizavimą ir bendrovės tikslų įgyvendinimą, žinodama, kad 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „K“ neturėjo pakankamai greitai realizuojamo trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinoms sumoms mokėti ir trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti ir negalėjo įvykdyti trumpalaikių bendrovės įsipareigojimų, o jos faktiškai vadovaujamos UAB „K“ įsipareigojimai viršijo visą turimą bendrovės turtą, einamų UAB „K“ direktoriaus pareigų pagrindu savo žinioje turėdama jai patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „K“ priklausantį turtą ir galėdama šiuo turtu disponuoti, 2013 metų rugsėjo mėnesį paskutinį UAB „K“ priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius, kurių prekyba bendrovė užsiėmė, ir ilgalaikį turtą, kuris ir toliau galėjo būti naudojamas UAB „K“ veiklos procese (585 prabos 58 žiedus su briliantais, 750 prabos 3 žiedus su briliantais, 585 prabos 1 apyrankę su briliantais, 585 prabos 24 auskarus su briliantais, 585 prabos 708 auskarus, 585 prabos 86 apyrankes, 585 prabos 249 grandinėles, 750 prabos 1 grandinėlę, 585 prabos 339 pakabučius, 585 prabos 1 auskarą (į nosį), 585 prabos 36 auskarus (į bambą), 585 prabos 3 seges, 585 prabos 940 žiedų, 750 prabos 1 žiedą, 64 metalinius auskarus, 5 metalinius žiedus, 1 metalinę segę, 6 metalinius auskarus (į bambą), 6 metalinius pakabučius, 6 metalines grandinėles, 6 metalines apyrankes, 1 segę, 6 auskarus (į nosį), 5 auskarus (į liežuvį), 61 auskarą (į bambą), 17 auskarų, 18 perlų, 4 pakabučius, 15 karolių, 6 grandinėles, 24 auskarus, 4 apyrankes, 1 žiedą, vienas elektronines svarstykles; vieną spausdintuvą „Zebra“; tris kompiuterinius fiskalinius kasos aparatus, dvi metalines spintas; tris seifus; tris prekybines vitrinas, kurių bendra vertė 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), neteisėtai ir neatlygintinai perdavė kitai savo vadovaujamai UAB „U“, taip iššvaistė jai patikėtą ir savo žinioje esantį didelės vertės svetimą UAB „K“ priklausantį paskutinį 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) vertės turtą ir UAB „K“ padarė 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) turtinę žalą. Tokiu būdu N. V. sąmoningai paliko UAB „K“ be parduodamų juvelyrinių dirbinių, kurių prekyba ši faktiškai užsiėmė, ir be ilgalaikio turto, kuris ir toliau galėjo būti naudojamas UAB „K“ veikloje. Taip N. V., žinodama, kad UAB „K“ nuo 2010 m. sausio 1 d. dirba nuostolingai ir jos ekonominė (finansinė) padėtis yra sunki, tyčia iššvaistydama jai patikėtą ir savo žinioje esantį didelės vertės svetimą UAB „K“ priklausantį paskutinį turtą, nusikalstamais veiksmais šį turtą perkeldama į kitą savo vadovaujamą UAB „U“, sąmoningai UAB „K“ paliko visiškai be jokio realizuotino turto, dėl to UAB „K“ nebegalėjo toliau vykdyti veiklos ir gauti pajamų.

Tęsdama nusikalstamą veiką, N. V. UAB „K“ darbuotojus S. V., R. C., D. D., A. T., E. Š., R. Š., I. J., R. M. nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. atleido iš darbo UAB „K“ ir nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. įdarbino kitoje savo vadovaujamoje UAB „U“; J. N. nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. atleido iš darbo UAB „K“ ir nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. įdarbino UAB „U“; J. J. nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. atleido iš darbo UAB „K“ ir nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. įdarbino UAB „U“. Taip N. V. sąmoningai visus darbuotojus, galėjusius toliau dirbti UAB „K“ ir vystyti UAB „K“ veiklą, atleidusi iš UAB „K“, sąmoningai UAB „K“ paliko visiškai be žmogiškųjų išteklių, dėl to UAB „K“, nebeturėdama nei turto, nei darbuotojų, nebegalėjo toliau vykdyti veiklos. Be to, N. V. UAB „K“ pagal nuomos sutartis turėtas išsinuomotas negyvenamąsias patalpas bendrovės veiklai vykdyti savo iniciatyva pernuomojo kitai savo vadovaujamai UAB „U“.

Taip N. V. UAB „K“ paliko be turto, žmogiškųjų išteklių ir patalpų. Sąmoningai blogai valdydama UAB „K“, N. V. nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą UAB „K“ kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 8020,78 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 973,86 Eur, iš viso 8994,64 Eur.

1.7. N. V. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2018 m. vasario 23 d., ikiteisminio tyrimo metu laikas tiksliai nenustatytas, Kretingos mieste esančioje kavinėje „Kryžkelė“ paprašė ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00001-17 kaip liudytojo jau apklausto M. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus ir pasakyti, kad jis (M. N.) „matė, jog ji (N. V.) R. T. perdavė UAB „K“ dokumentus“. Būdamas N. V. paprašytas ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus, ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00001-17 metu, 2018 m. kovo 8 d. papildomos apklausos metu, liudytojas M. N., atsakydamas į ikiteisminio tyrimo pareigūno klausimą: „Ar 2013 metų spalio mėnesį Klaipėdoje, „Klaipėdos“ viešbučio kavinėje, susitikimo metu N. V. R. T. perdavė UAB „K“ buhalterinės apskaitos dokumentus, turtą, antspaudus“, parodė: „Nežinau, ar N. V. ką nors perdavė R. T.. To vienintelio susitikimo metu kažkuris tai, ar N. V. R. T., ar R. T. N., perdavė kažkokį nedidelį segtuvą, bet kas ten buvo, aš tikrai nežinau“, o 2018 m. balandžio 16 d. akistatos, atliktos tarp jo, liudytojo M. N., ir įtariamosios N. V., metu liudytojas M. N., atsakydamas į ikiteisminio tyrimo pareigūno klausimą: „Ar „Klaipėdos“ viešbučio kavinėje, dalyvaudama susitikime su R. T., N. V. R. T. perdavė kokius tai dokumentus?“, parodė, kad „kažkuris iš jų, ar tai N. R., ar R. N., perdavė kažkokį tai segtuvą, iki 10 cm storio. Kas segtuve buvo, aš nežinau. Ar galėjo būti ten dokumentai, aš nežinau.“ Taip N. V. bet kokiu būdu – paprašydama liudytojo M. N. duoti melagingus, jai palankius parodymus – siekė paveikti liudytoją M. N., kad šis ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00001-17 metu duotų melagingus parodymus.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios N. V. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo:

2.1. N. V. inkriminuotas netikrų dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas, tikrų dokumentų suklastojimas šių netikrų dokumentų pagrindu ir žinomai suklastotos PVM deklaracijos pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai lėmė didelę žalą valstybei, todėl pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nepagrįstai pašalino didelės žalos požymį ir, kvalifikuodamas nuteistosios N. V. nusikalstamus veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina – N. V. nusikalstami veiksmai iš BK 300 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į BK 300 straipsnio 3 dalį, inkriminuojant, kad nuteistoji padarė didelę žalą valstybei.

2.2. Nuteistajai įgijus UAB,,K“ naudai didelės vertės turtinę teisę į PVM atskaitą, sukčiavimo nusikaltimas jau buvo baigtas, nes šia teise ji galėjo disponuoti tiesiogiai atsiimdama PVM atskaitos apskaičiuotą pinigų sumą arba ją panaudoti užskaitų būdu. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad nuo nuteistosios nepriklausančių priežasčių priskaičiuota PVM mokesčio suma nebuvo grąžinta, neturi reikšmės sukčiavimo, kaip baigto nusikaltimo, vertinimui. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino, dėl to netinkamai nustatė nusikaltimo baigtumo momentą, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas – N. V. nusikalstami veiksmai dėl didelės vertės turtinės teisės įgijimo perkvalifikuojami iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 2 dalį.

2.3. N. V. atliktus didelės vertės turtinės teisės įgijimo ir prievolės vengimo veiksmus apima bendra tyčia, panaudojant to paties turinio apgaulę buvo siekiama įgyvendinti du tikslus, kurių nuteistoji savo neteisėtais veiksmais siekė. Šios aplinkybės patvirtina, kad N. V., veikdama bendra tyčia, padarė dvi alternatyvias veikas, kurios sudaro vieno nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnyje, sudėtį. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl turtinės prievolės išvengimo veiksmus neteisingai įvertino kaip atskirą nusikaltimą, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas – nuteistosios N. V. nusikalstami veiksmai iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į BK 182 straipsnio 2 dalį, nes apgaulės būdu ji įgijo turtinę teisę, kurios vertė didelė.

2.4. Byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad N. V. darė poveikį liudytojui M. N., todėl pirmosios instancijos teismas, ją išteisindamas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendžio dalis, kuria N. V. išteisinta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, naikinama ir priimamas naujas nuosprendis – N. V. pripažįstama kalta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistosios N. V. gynėja advokatė J. Razminaitė-Gvozdovičienė prašo: Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį dėl N. V. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendis dėl N. V. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir dėl šios bylos dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Skundžiamuose teismų nuosprendžiuose daromos išvados neleidžia konstatuoti, kad N. V. veiksmuose nustatyti visi būtinieji BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) žalos UAB „K“ faktą. Visa N. V. inkriminuojamomis veikomis UAB „K“ padaryta (neskaičiuojant baudžiamajame procese nepriteistų vykdymo išlaidų) realiai nustatyta žala tėra 8994,64 Eur ir tai nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai dėl neva UAB „K“ iššvaistyto turto kilusi žala. Šią teismo priteistą sumą sudaro valstybei nesumokėti mokesčiai, kurie nėra turto iššvaistymo nusikaltimo sudėties dalykas. Pažymėtina, kad BUAB „K“ bankroto administratorius civilinio ieškinio dėl neva nusikalstamais N. V. veiksmais iššvaistytos pinigų sumos (308 193,49 Eur) nepareiškė. Tokio reikalavimo nėra ir civilinėje BUAB „K“ bankroto byloje, kuri iškelta pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį.

3.2. Teismai, nagrinėdami bylas, kuriose asmenys kaltinami turto iššvaistymu, privalo įsitikinti, ar kaltinamojo veiksmais buvo padaryta reali žala turto savininkui, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šio BK 184 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymio netyrė ir nenagrinėjo, o jį tiesiog preziumavo, patvirtindami prokuratūros surašytą kaltinamąjį aktą, nors nuosprendžiuose dėl šios aplinkybės (didelės vertės žalos UAB „K“) išdėstyti akivaizdūs prieštaravimai. Teismų nuosprendžiuose konstatuota, kad 308 193,49 Eur vertės turtas buvo neatlygintinai perleistas UAB „U“, tačiau nei ši bendrovė, nei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys (įskaitant pačią N. V.) civilinėje ar baudžiamojoje byloje nepareiškė reikalavimo atlyginti šią žalą. UAB „K“ niekada nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl jai priklausančio turto iššvaistymo.

3.3. Teismų išvados kelia pagrįstų abejonių ir dėl N. V., kaip tuometinės UAB „K“ akcininkės ir direktorės, veiksmų, perleidžiant bendrovės turtą UAB „U“, atitikties teisės aktų nuostatoms įvertinimo. N. V. pareikštame kaltinime pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nenurodomas turto perdavimo UAB „U“ neteisėtumas, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių ar kitų teisės aktų pažeidimas, t. y. pats turto perdavimas kitai bendrovei nelaikomas neteisėtu ar juo labiau nusikalstamu. Šie skundžiamuose nuosprendžiuose esantys prieštaravimai ir objektyviai tikrovėje egzistuojantys faktai apie BUAB „K“ bankroto bylą, bankroto administratoriaus civilinį ieškinį, kuriame ieškinio dalykas, be kita ko, suformuluotas pagal 2016 m. lapkričio 11 d. bankroto bylą nagrinėjusio teismo – Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintus kreditorių reikalavimus, teikia pagrindą daryti išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje, kaltinant N. V. BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymu ir ją nuteisiant, buvo nepagrįstai kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai tarp UAB „K“ ir UAB „U“, susiję su tam tikro turto (juvelyrinių dirbinių ir kt.) nuosavybės pasikeitimu. Jokia reali žala BK 184 straipsnio prasme šiais veiksmais UAB „K“ nebuvo padaryta, todėl baudžiamoji byla N. V. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nutrauktina, nesant jos veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.

3.4. Nors N. V. pareikštas kaltinimas BK 209 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymu suformuluotas net keturiuose lapuose (kaltinamojo akto 18–22 lapai), jos veiksmai, kurie galėtų būti pripažinti šio nusikaltimo objektyviuoju požymiu, neišskirti iš kitų jos veiksmų, kvalifikuotų kaip savarankiškų nusikaltimų, – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo (BK 184 straipsnio 2 dalis), dokumento suklastojimo (BK 300 straipsnis), apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis). Be to, teismų nuosprendžiuose neaptartas priežastinio ryšio tarp N. V. veiksmų ir žalos kreditoriams nustatymo klausimas.

3.5. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi UAB „K“ iškelta bankroto byla. Pagal teismų praktiką žalos kreditoriams, kaip būtinojo BK 209 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymio, atsiradimo momentas yra fakto – bankroto būsenos nustatymo momentas, t. y. bankroto bylos iškėlimas. UAB „K“ bankroto byla iškelta 2016 m. liepos 29 d., o bankroto byloje priimta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtinti UAB „K“ kreditorių finansiniai reikalavimai: Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinis reikalavimas – 8020,78 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus kreditinis reikalavimas – 973,86 Eur. Pažymėtina, kad tai yra visi neįvykdyti bendrovės skoliniai įsipareigojimai, jokių kitų kreditinių reikalavimų bankroto byloje nepareikšta. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo ištirtas nė vienas bankroto byloje esantis dokumentas, UAB „K“ bankroto byla (joje esančių dokumentų kopijos) prie šios baudžiamosios bylos neprijungta, civilinės bylos dokumentai neapžiūrėti, tikslus skolos susidarymo mechanizmas neišsiaiškintas. Ginčyti minėta 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtintų kreditinių reikalavimų baudžiamojoje byloje negalima, tačiau vien kreditinių reikalavimų faktas, nors ir patvirtintas civilinėje bankroto byloje, savaime neteikia pagrindo konstatuoti BK 209 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymį – pavojingus padarinius.

3.6. Bankroto byla UAB „K“ iškelta tik 2016 m. liepos 29 d., nors byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad realios ūkinės veiklos ši bendrovė nebevykdė nuo 2013 metų. UAB „K“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad ši bendrovė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dirbo nuostolingai, tačiau nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl bendros 8994,64 Eur sumos kreditinių reikalavimų mokesčių administravimo ar civilinio proceso tvarka nesikreipė. Šioje byloje nebuvo atliktas nė vienas proceso veiksmas, siekiant išsiaiškinti skolos susidarymo mechanizmą. Jokiais byloje ištirtais įrodymais nėra paneigta aplinkybė, kad skola susidarė dėl objektyvių aplinkybių, o ne tyčinių N. V. veiksmų. N. V. buvo nuteista net už daugiau nei 300 000 Eur vertės UAB „K“ turto perleidimą UAB „U“, tačiau BUAB „K“ bankroto administratorius dėl šios sumos, kuri galėtų būti laikoma bankrutuojančios bendrovės kreditiniais reikalavimais, jokių ieškinių nėra pareiškęs. Nesant aiškaus žalos (šiuo atveju – mokestinio įsiskolinimo) susidarymo mechanizmo, konstatuoti nusikalstamą N. V. veiksmų pobūdį nėra pagrindo.

3.7. N. V. pagal BK 209 straipsnį inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės leidžia konstatuoti jos teisės, garantuotos tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, 3 dalies a punkte, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 7 dalyje ir kituose straipsniuose, žinoti pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje daroma išvada, kad N. V. veika (nusikalstamas bankrotas) yra nulemta prieš tai atlikto UAB „K“ didelės vertės turto iššvaistymo. Vis dėlto baudžiamajame procese nusikaltimo sudėties požymį (ar net visą savarankišką nusikalstamą veiką, kaip N. V. atveju) draudžiama savaime išvesti iš kitų požymių ar tiesiog jį preziumuoti. Iš prieštaringo ir su kitų nusikalstamų veikų požymiais persipynusio kaltinimo ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra galimybių nustatyti, kokia N. V. suformuluotame kaltinime pagal BK 209 straipsnį nurodyta veika sukėlė įstatyme nustatytus padarinius – didelę žalą kreditoriams, jei tokia žala išvis buvo sukelta, sąmoningai blogai valdant UAB „K“, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. Nepagrįstai nustačius BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo N. V. inkriminuoti BK 209 straipsnyje nustatytą veiką.

3.8. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu N. V. nuosekliai teigė, kad visi jos veiksmai, susiję su UAB „K“ akcijų perleidimu T. T., dokumentų apie šios bendrovės savininko ir valdymo organų pasikeitimą pateikimas Juridinių asmenų registrui, buvo realūs, jokie oficialūs dokumentai nebuvo suklastoti ir panaudoti. Apkaltinamasis nuosprendis daugiausia grindžiamas kitoje baudžiamojoje byloje nuteistų R. T. ir T. T. parodymais, kurie duoti tik ikiteisminio tyrimo metu, N. V. jų apklausose nedalyvaujant ir apie jas nežinant. Pirmosios instancijos teisme šie liudytojai parodymų nedavė, pasinaudoję jiems suteikta procesine teise atsisakyti duoti parodymus apie savo pačių galimai padarytas nusikalstamas veikas. Todėl, remdamiesi jų parodymais, teismai pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto reikalavimus.

3.9. BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalauja teismui apkaltinamajame nuosprendyje pateikti motyvuotas veikos kvalifikavimo išvadas, pasisakyti dėl kaltinamąjį teisinančių įrodymų atmetimo. Tačiau abiejų instancijų teismai N. V. veiksmus, pateikiant pas ją išlikusius buhalterinius dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai, įvertino kaip nusikalstamus (dokumentų suklastojimą ir panaudojimą), nepakankamai atsižvelgdami į ją teisinančių įrodymų apimtį ir turinį. N. V. 2016 m. vasario 7 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu paštu pateikė dokumentus, kurie buvo išlikę pas ją USB laikmenoje, nes visi dokumentai turėjo būti perduoti UAB „K“ akcijų pirkėjai T. T., tai patvirtino liudytojai M. N. ir Ž. K.. Šiuos N. V. veiksmus teismai įvertino kaip nusikalstamus, tačiau būtent T. T. turėjo pareigą Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti visus buhalterinius dokumentus, todėl spręstina, kad bent jau formalių priežasčių kvalifikuoti N. V. veiksmus kaip nusikalstamus byloje nebuvo. Be to, T. T. atlikti veiksmai (UAB „K“ sąskaitos atidarymas 2013 m. gruodžio 12 d. AB Šiaulių banke) rodo, kad ji nebuvo pašalinė stebėtoja, formaliai dėl nežinomų priežasčių sutikusi tapti UAB „K“ savininke ir vadove. Visos šios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu privalėjo būti kruopščiai patikrintos, bet to padaryta nebuvo. N. V. veikų kvalifikacija šiuose epizoduose nėra paremta išsamiu visų bylos aplinkybių ištyrimu ir įrodymų analize.

3.10. Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl N. V. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavęs prokuroras neprašė keisti N. V. pareikšto kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį faktinių aplinkybių, kitaip jį formuluoti ar tikslinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą patikrinti pagal byloje paduotą skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), atsižvelgdamas į kaltinamajam (išteisintajam) pareikšto kaltinimo ribas, nes kitokių nei kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytų esminių inkriminuojamos veikos aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme, nesant dėl to prokuroro skundo, reikštų ne tik bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, bet ir kaltinamojo teisių, nustatytų BPK 44 straipsnio 7 dalyje, pažeidimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių BPK reikalavimų nesilaikė ir pripažino N. V. kalta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl kitokio kaltinimo, neatlikęs dėl šio epizodo jokio įrodymų tyrimo.

3.11. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytos nustatytos N. V. nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka teisingo bylos nagrinėjimo nuostatų, taip pat neteikia pagrindo konstatuoti objektyvųjį BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymį – pavojingą baudžiamojo įstatymo požiūriu veiką. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai išdėstė BK 233 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą, aptarė aktualią teismų praktiką, tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ja vadovavosi netinkamai, nuosprendį grįsdamas prielaidomis. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes N. V. poveikis liudytojui M. N. pasireiškė tuo, kad ji vieno jų susitikimo metu pastarojo prašė „prisiminti“ ir „patvirtinti“ aplinkybes apie įmonės dokumentų perdavimą. Tačiau akivaizdu, kad tai nėra prašymas melagingai liudyti. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta N. V. pavojinga veika – poveikis liudytojui tėra subjektyvi interpretacija. Asmeniui išsakytas prašymas prisiminti praeityje įvykusį faktą ir jį patvirtinti negali būti laikomas prašymu duoti žinomai melagingus parodymus. Juo labiau kad taip suformuluotas kaltinimas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį N. V. nebuvo pareikštas. Apeliacinės instancijos teismas turėjo atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją M. N. ir N. V.. Pats M. N. į teisėsaugos institucijas dėl N. V. neva daryto poveikio niekada nesikreipė, apie jos prašymą melagingai liudyti apklausose nenurodė. Apklaustas teisiamajame posėdyje M. N. teigė, kad 2018 m. vasario 23 d. susitikimo kavinėje „Kryžkelė“ metu N. V. jo neįkalbinėjo duoti melagingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje 2018 m. balandžio 16 d. akistatoje tarp N. V. ir M. N. pastarasis, atsakydamas į klausimą, ar nuteistoji prašė paliudyti dėl apskaitos dokumentų perdavimo, nurodė, kad N. V. jo klausė, ar jis matė patį dokumentų perdavimo faktą, nedetalizuodama, kad būtent UAB „K“ dokumentai buvo perduoti.

3.12. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje sukritikavo pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvą, kad tai, jog M. N., apklaustas kaip liudytojas, nepatvirtino aplinkybės, kad jis matė, kaip UAB „K“ buhalterinius dokumentus N. V. perdavė R. T. ir T. T., turi reikšmės N. V. veiksmų kvalifikacijai pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, tačiau šios aplinkybės iš tiesų svarbios įrodinėjant N. V. kaltę ir jas pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių, N. V. prašė M. N. „prisiminti“ aplinkybes (apie dokumentų perdavimą) ir jas patvirtinti. Kadangi M. N. tokių aplinkybių neprisiminė, jis apie jas ir nedavė parodymų. Nors tokie liudytojo parodymai būtų svarbūs patvirtinant pačios N. V. parodymus (į tai nuosprendyje atkreipė dėmesį apeliacinės instancijos teismas), ši liudytojo neįkalbinėjo jų duoti. Pats M. N. parodė, kad jo ir N. V. pokalbis vyko laisva forma, jokių šio pokalbio įrašų byloje nėra, N. V. niekada nepatvirtino dariusi neteisėtą poveikį M. N.. Taigi byloje nenustatyta nei N. V. pavojinga veika, nei tiesioginė tyčia paveikti liudytoją M. N.. Visi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvai šiais klausimais tėra subjektyvios teismo padarytos liudytojo M. N., kurio šis teismas net neapklausė, parodymų interpretacijos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nes jame išdėstyti motyvai neįtikinami, pagrįsti prielaidomis, bylos duomenys, kuriais remiantis N. V. nuteista, tinkamai neįvertinti jų patikimumo aspektu, išvados nevienareikšmės ir padarytos neatsižvelgus į visumą bylos aplinkybių, kurios galėjo turėti reikšmės teisingo sprendimo priėmimui (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis).

3.13. Skundžiamų nuosprendžių aprašomųjų ir rezoliucinių dalių turinys teikia pagrindą daryti išvadą, kad teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, pažeisdami įstatymo ir teismų praktikos apibrėžtas pareigas išsamiai ištirti bylos aplinkybes, nuspręsti dėl faktinių duomenų pripažinimo įrodymais, juos įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, paremtą įstatymu, teisingai nustatyti tikrąsias faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje pateikti motyvuotas išvadas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

3.14. Sprendžiant N. V. veiksmų atitiktį BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėčiai, lemiami buvo liudytojų T. T. ir R. T. parodymai. Pripažindami N. V. kalta dėl kitų nusikalstamų veikų, teismai apkaltinamąjį nuosprendį taip pat grindė šių teisiamajame posėdyje neapklaustų liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad liudytojas R. T. niekada nebuvo apklaustas šioje byloje, o liudytoja T. T. buvo apklausta tik apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant skundus dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio. Šis proceso veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad liudytoja T. T. iš esmės tik patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, negali pateisinti pirmosios instancijos teisme padarytų Konvencijos 6 straipsnio 1 ir 3 dalių, BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalių pažeidimų. Kito liudytojo – R. T. apeliacinės instancijos teismas neapklausė. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nesiėmus priemonių dėl vieno iš bendrininkų kvietimo ir jo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistoji ir jos gynėjas neturėjo galimybės pateikti savo argumentų ir susipažinti su kitos šalies pateiktais įrodymais. Nuteistosios teisinė padėtis buvo pabloginta ir dėl to, kad valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras dalyvavo teismo posėdyje ir turėjo galimybę pasisakyti dėl bylos esmės.

3.15. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įrodyta pripažintos N. V. veikos aplinkybes, nesilaikė išsamaus teismo išvadų argumentavimo reikalavimų, bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto ir BPK 44 straipsnio 5 bei 7 dalių reikalavimai buvo pažeisti ne tik dėl to, kad N. V. negalėjo veiksmingai ginčyti liudytojų R. T. ir T. T. parodymų, bet ir dėl to, kad teismo įrodyta pripažintos veikos aplinkybės ir teismo motyvai dėl BK 209 straipsnyje ir 184 straipsnio 2 dalyje nustatytų veikų išdėstyti nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų. Ypač šis pažeidimas akivaizdus pripažįstant N. V. kalta už nusikalstamą UAB „K“ bankrotą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepasinaudojo įstatymų nustatytomis galimybėmis susipažinti su šios bendrovės bankroto byla, nagrinėta Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje, pasitenkinta tik civilinio ieškovo į bylą pateiktais dokumentais, susijusiais su kreditinių Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ reikalavimų patvirtinimu. Tačiau šių mokestinių įsiskolinimų mechanizmas nenustatytas.

3.16. Nors nuteistosios N. V. gynėjo apeliaciniame skunde buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, pabrėžiant ne tik teisės taikymo klaidas, bet ir neteisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl jų nėra išsamios, dėl kai kurių esminių argumentų jokių motyvų nepateikta. Teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų apie tai, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, jog UAB „K“ bankrotą nulėmė N. V. veiksmai. Skunde buvo akcentuojama, kad nors šios įmonės ūkinį finansinį tyrimą atlikusi specialistė 2018 m. birželio 21 d. išvadoje Nr. 04/12-2-15-6630 patvirtino, jog 2010–2013 metais UAB „K“ buvo sunkios ekonominės būklės, specialistei neužduotas kausimas, dėl kieno veiksmų ir kokių aplinkybių UAB „K“ atsidūrė sunkioje ekonominėje padėtyje. Tai galėjo būti neatsakingai naudojamos lėšos, debitorių neatsiskaitymas, nepelningi sandoriai, nepateisinama komercinė rizika, nepalankūs verslo pokyčiai, 2008–2010 metų krizė ir t. t. Neturint atsakymų į nurodytus klausimus nėra pagrindo teigti, kad dėl vienos N. V. finansinės operacijos UAB „K“ neatlygintinas aukso dirbinių perleidimas privedė bendrovę prie bankroto. Byloje neatlikta buhalterinė ir ekonominė ekspertizė, kurios pagrindu būtų galima nustatyti UAB „K“ bankroto aplinkybes. Be to, N. V. sveikatos būklė yra sunki, o tai pagal naujausią teismų praktiką gali būti vertinama kaip atsakomybę pagal BK 209 straipsnį šalinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neįvykdė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios N. V. gynėjos advokatės J. Razminaitės-Gvozdovičienės kasacinis skundas atmestinas.

5. Primintina, kad N. V. nuteista už sistemą veiksmų, kuriais buvo siekiama neteisėtai iš vienos įmonės į kitą perkelti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kartu vienai iš įmonių dar ir gaunant tam tikrų finansinių privilegijų, būtent:

5.1. N. V. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 29 d., būdama UAB „K“ direktorė, o nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2017 m. birželio 7 d. būdama kitos su ja susijusios UAB “U“, registruotos tuo pačiu adresu kaip ir UAB „K“, direktorė, einamų UAB „K“ direktoriaus pareigų pagrindu savo žinioje turėdama jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB „K“ priklausantį turtą ir galėdama šiuo turtu disponuoti bei turėdama tikslą likusią šio turto dalį – juvelyrinius dirbinius ir kitą ilgalaikį turtą, kurių bendra vertė 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), išsaugoti kitoje savo vadovaujamoje įmonėje UAB „U“, neteisėtai ir neatlygintinai pastarajai juos perdavė, tokiais veiksmais iššvaistė jai patikėtą ir savo žinioje esantį didelės vertės svetimą UAB „K“ priklausantį turtą. Šiais savo neteisėtais veiksmais N. V. sąmoningai paliko UAB „K“ be parduodamų juvelyrinių dirbinių, kurių prekyba ši faktiškai užsiėmė, ir be ilgalaikio turto, kuris ir toliau galėjo būti naudojamas UAB „K“ veikloje, dėl to UAB „K“ negalėjo toliau vykdyti veiklos ir gauti pajamų. Tęsdama šiuos veiksmus N. V. sąmoningai visus darbuotojus, galėjusius toliau dirbti UAB „K“ ir vystyti UAB „K“ veiklą, atleido ir įdarbino UAB „U“, taip sąmoningai UAB “K“ paliko be žmogiškųjų išteklių, dėl to UAB „K“, nebeturėdama nei turto, nei darbuotojų, negalėjo toliau vykdyti veiklos. Be to, N. V. UAB „K“ pagal nuomos sutartis turėtas išsinuomotas negyvenamąsias patalpas bendrovės veiklai vykdyti savo iniciatyva pernuomojo kitai savo vadovaujamai UAB “U“. Tokiais veiksmais N. V. padarė ir nusikaltimą, nustatytą BK 209 straipsnio sudėtyje.

5.2. UAB „K“ priklausančiam turto iššvaistymui užmaskuoti N. V. pagamino netikrus UAB „K“ apskaitos dokumentus – keturias PVM sąskaitas faktūras ir pirkimo važtaraštį, adresuotą UAB „U“, šiuose netikruose apskaitos dokumentuose nurodydama melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „K“ kitai jos vadovaujamai bendrovei „U“ pardavė UAB „K“ priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius bei ilgalaikį materialųjį turtą, kurių bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sudarė PVM. Šiuos netikrus apskaitos dokumentus panaudojo UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje, taip apgaulingai pagrįsdama tikrovės neatitinkančias tariamas UAB „K“ ūkines operacijas su UAB „U“, taip pat juos panaudojo pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, N. V., aptartų melagingų apskaitos dokumentų pagrindu įtvirtinusi, kad UAB „K“ parduoda turtą UAB „U“ už 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sudarė PVM, įrašė šiuos duomenis į UAB „U“ pirkimo operacijų žurnalą ir avanso apyskaitą, taip suklastodama tikrus dokumentus, kuriuos pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams. Tokie N. V. veiksmai buvo kvalifikuoti tiek pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tiek ir pagal BK 222 straipsnį, nes dėl jų nebuvo galima nustatyti UAB „K“ ir UAB „U“ veiklos, šių įmonių turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5.3. Atlikdama aptartus buhalterinių dokumentų klastojimo veiksmus, N. V. turėjo tikslą savo vadovaujamos UAB „U“ naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto 53 240 Lt (15 419,38 Eur) dydžio pridėtinės vertės mokestį. Šie jos veiksmai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

5.4. Turto iššvaistymo nusikalstamam sumanymui realizuoti buvo svarbu įtvirtinti ir melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad N. V. nėra UAB „K“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, todėl ji, veikdama bendrininkų grupe su nuteistaisiais kitoje byloje R. T. ir T. T., susitarė pagaminti netikrus, objektyvios tikrovės neatitinkančius dokumentus apie UAB „K“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą parduoti UAB „K“ akcijas T. T. pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; vienintelės akcininkės T. T. sprendimą dėl N. V. atleidimo iš UAB „K“ direktoriaus pareigų ir T. T. paskyrimo UAB „K“ direktore. O R. T., veikdamas šia bendrininkų grupe ir įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodytus dokumentus pagamino ir jie buvo šalių byloje nustatytomis aplinkybėmis pasirašyti bei pateikti VĮ Registrų centrui, kuriame oficialiai, tačiau melagingai buvo įregistruoti UAB „K“ valdymo organų pasikeitimai. Atitinkamai fiktyviam įmonės perdavimui užmaskuoti N. V. surašė ir atspausdino UAB „K“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą, kuriame nurodė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad, vadovaudamasi suklastota akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „K“, atstovaujama N. V., perdavė, o išrinkta direktorė T. T. priėmė bylas (dokumentus), nors realiai UAB „K“ veiklos ir apskaitos dokumentai T. T. perduoti nebuvo ir negalėjo būti perduoti, nes ši UAB „K“ akcininke ir direktore nebuvo. Taip pagamino netikrą dokumentą – 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB “K“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą, melagingai įtvirtindama juridinę reikšmę turinčią svarbią informaciją, kad UAB „K“ buhalterinės apskaitos bei veiklos dokumentai buvo perduoti T. T.. Visi aptarti dokumentai buvo pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams, atliekantiems UAB „K“ operatyvų patikrinimą. Vėlgi šie N. V. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

6. Pirmiau nurodytos N. V. atliktos veikos yra neatsiejamai susijusios, todėl, vertindami jas, žemesniųjų instancijų teismai turėjo aptarti jas sistemiškai ir kontekstiškai, tai teismai ir padarė. Į šią aplinkybę teisėjų kolegija atkreipia dėmesį todėl, kad ji yra svarbi vertinant kasacinio skundo argumentus dėl žemesniųjų instancijų teismų galimai nevisiško N. V. inkriminuotų veikų atskleidimo.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-135-648/2016). Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016).

8. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-102-788/2021). Tai reiškia, kad kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl paliekami nenagrinėti nuteistosios N. V. gynėjos kasacinio skundo argumentai, kuriais: 1) ginčijamos konkrečios teismų nustatytos faktinės aplinkybės (kad nuteistoji neperdavė UAB „K“ dokumentų T. T., kad nuteistosios veiksmai nulėmė UAB „K“ bankrotą) ir keliamos prielaidos, kad papildomi įrodymų tyrimo veiksmai teismų išvadas dėl faktinių aplinkybių galėtų pakeisti, nors tokių įrodymų tyrimo veiksmų nebuvo prašoma atlikti nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme (dėl neatliktos UAB „K“ buhalterinės ekspertizės, siekiant nustatyti bendrovės bankroto aplinkybes); 2) formaliai pasisakoma dėl netinkamo nuteistąją neva teisinančių įrodymų vertinimo. Kiti su įrodymų vertinimu sietini argumentai, kaip antai nesutikimas su teismų atliktu nuteistosios ir liudytojų M. N. bei T. T. parodymų vertinimu (deklaratyviai teigiant, kad N. V. parodymai viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs ir laikytini patikimais; savaip, palankiai nuteistajai, interpretuojant liudytojo M. N. parodymus; keliant abejones liudytojos T. T. apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų įrodomąja reikšme), bus narinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų

9. Kasatorė nurodo, kad žemesniųjų instancijų teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis) pažeidimus, nes neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nesilaikė pareigų įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, paremtą įstatymu, teisingai nustatyti tikrąsias faktines bylos aplinkybes, sprendimuose pateikti motyvuotas išvadas.

10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

11. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

12. Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą, pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305, 307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

13. Pagal prokuroro ir nuteistosios N. V. gynėjo apeliacinius skundus patikrinęs apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą (apklausęs nuteistąją, specialistę A. Š., atlikusią UAB „K“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, ir liudytoją T. T., pagarsinęs kai kuriuos reikšmingus bylai dokumentus) ir dar kartą išsamiai išanalizavęs visus byloje ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas ir baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus. Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria N. V. išteisinta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, ir priimdamas naują nuosprendį – N. V. pripažinti kalta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas nurodė tokį sprendimą pagrindžiančias aplinkybes ir įrodymus, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus (nuteistosios, liudytojų M. N. ir Ž. K. parodymus). Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, laikantis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, byla patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017). Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į esminius nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia N. V. kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas, pateikdamas išsamius ir logiškus argumentus, paneigė nuteistosios keliamą versiją, kad ji jokių dokumentų neklastojo, o UAB,,K“ akcijų ir turto pardavimo sandoriai buvo realūs. Taigi visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, vadovaujantis įstatymu ir formuojama teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, toks įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 332 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto reikalavimus, grįsdami savo sprendimus liudytojų R. T. ir T. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, N. V. ir jos gynėjui jų apklausose nedalyvaujant. Šis argumentas nepagrįstas.

15. BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką baudžiamojo proceso teisingumas vertinamas svarstant šį procesą kaip visumą, atsižvelgiant ne tik į gynybos teises, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamos veikos kaltininkai būtų tinkamai persekiojami (2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06).

16. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką bendrininkaujant su kitu asmeniu, parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl netikrų parodymų davimo (2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03). Tokio asmens parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau jų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008, 2K-85-976/2018).

17. Vadovaujantis EŽTT praktika, byloje esant konkrečioms sąlygoms, galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti.

18. Pirma, liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis turi būti svarbi. Pažymėtina, kad liudytojo pasinaudojimas teise tylėti EŽTT praktikoje paprastai pripažįstamas svarbia priežastimi neduoti parodymų (2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje El Khoury prieš Vokietiją, peticijų Nr. 8824/09 ir 42836/12; 2012 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Vidgen prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 29353/06; 2006 m. balandžio 20 d. sprendimas byloje Carta prieš Italiją, peticijos Nr. 4548/02).

19. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiamai asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, teismas turi kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų tokio įrodymo keliamus nepatogumus kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio nukentėjusiojo (liudytojo) parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNjkzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-693/2015">2K-36-693/2015</a>, 2K-276-976/2015). Atsižvelgiant į proceso, kaip visumos, teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi, ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10). Tokių garantijų, būtinų siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo teisingumą, apimtis priklauso nuo nedalyvaujančio liudytojo parodymų įrodomosios reikšmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211-489/2016">2K-211-489/2016</a>).

20. Šioje baudžiamojoje byloje N. V. nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą veikiant bendrininkų grupe su R. T. ir T. T., kurie byloje turėjo įtariamųjų procesinį statusą ir buvo apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Vėliau ikiteisminiai tyrimai dėl R. T. ir T. T. kartu su N. V. padarytos nusikalstamos veikos ir kitų nusikalstamų veikų buvo atskirti ir jie dėl šių veikų buvo pripažinti kaltais bei nuteisti, teismų sprendimai R. T. ir T. T. baudžiamosiose bylose įsiteisėję. Nagrinėjant N. V. baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, R. T. ir T. T., jau kaip liudytojai, atsisakė duoti parodymus, pasinaudodami Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad šia teise asmuo gali pasinaudoti ir kitame procese negu tas, kuriame jam pareikštas kaltinimas (2001 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje J. B. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 31827/96; 2005 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Shannon prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6563/03; 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Marttinen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19235/03). Vadovaujantis pirmiau nurodyta EŽTT praktika, liudytojų R. T. ir T. T. pasinaudojimas teise tylėti pripažintinas svarbia priežastimi neduoti parodymų, dėl kurios būtų galima panaudoti jų anksčiau duotus parodymus, nepaisant to, kad nuteistoji ir jos gynėjai negalėjo jų apklausti. Tačiau darydama tokią išvadą kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmenų parodymai įrodymais laikomi tik tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-592/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-592/2010">2K-592/2010</a>, 2K-106-693/2016, 2K-43-697/2018). Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Jais tik galima patikrinti byloje surinktus įrodymus, jie taip pat gali būti reikšmingi teismui vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, kitus dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-228/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-228/2014">2K-228/2014</a>, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Įtariamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui ir galutiniam įrodymų įvertinimui.??

21. Ikiteisminio tyrimo metu R. T. ir T. T. nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl jų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, turėjo būti perskaityti teisiamajame posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik jų apklausų protokolų išvardijimu, todėl, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, šių parodymų tinkamai neištyrė. Siekdamas ištaisyti šį baudžiamojo proceso pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas ne tik laikydamasis BPK reikalavimų perskaitė R. T. ir T. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bet ir apklausė T. T.. Ši davė pakankamai išsamius parodymus ir kartu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nuteistoji N. V. ir jos gynėjas galėjo T. T. užduoti klausimus ir šia teise pasinaudojo, jie taip pat turėjo galimybę pateikti savą įvykių versiją ir ginčyti liudytojos parodymus. Taigi tiriant R. T. ir T. T. parodymus BPK reikalavimai buvo užtikrinti, nuteistosios procesinės teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nei nuteistoji, nei jos gynėjas nepareiškė prašymo apklausti liudytojus R. T. ir T. T.. Klausimas dėl šių asmenų apklausos keliamas tik nuteistosios gynėjos kasaciniame skunde.

22. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo R. T. ir T. T. parodymus, atsižvelgė į jų procesinio statuso byloje specifiškumą, tikrino jų parodymų patikimumą, lygino juos tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje ištirtais įrodymais (akistatų protokolais, nuteistosios N. V., liudytojų M. N., Ž. K., K. K., R. M., I. J., J. N., D. D., R. Š., R. C., L. B. parodymais, specialistų išvadomis, 2016 m. rugsėjo 7 d. mokestinio patikrinimo aktu, 2017 m. liepos 21 d. UAB „K“ bankroto administratorės raštu, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi ir kitais byloje ištirtais įrodymais) ir padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas T. T. parodymais remtis kaip įrodymu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, o R. T. parodymai, nors ir nelaikytini įrodymu BPK įrodymams nustatytų reikalavimų prasme, yra reikšmingi tikrinant byloje surinktų įrodymų patikimumą, nes patvirtina T. T. parodymus ir kitus įrodymus. Iš apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo matyti, kad liudytojų T. T. ir R. T. parodymai nebuvo vieninteliai arba, kaip nurodo kasatorė, lemiami duomenys, kuriais grindžiama nuteistosios N. V. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, jos kaltė konstatuota įvertinus byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas ir vertindamas R. T. ir T. T. parodymus bei grįsdamas jais nuosprendį, BPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.

23. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismų nustatytos N. V. pagal BK 209 straipsnį inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės leidžia konstatuoti jos teisės, garantuotos tiek Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 3 dalies a punkte, tiek BPK 44 straipsnio 7 dalyje ir kituose straipsniuose, žinoti pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą pažeidimus.

24. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės). Teismas turi glaustai ir tiksliai išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikšmingus faktus ir aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153/2008">2K-153/2008</a>). Nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 7, 8 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-284/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-284/2014">2K-284/2014</a>, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020). Pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktą kaltinamasis turi teisę būti informuotas ne tik apie kaltinimo pagrindą, t. y. veiksmus, kuriuos, kaip teigiama, jis padarė ir kuriais grindžiamas kaltinimas, bet ir teisinį šių veiksmų kvalifikavimą; ši informacija turi būti išsami (1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pélissier ir Sassi prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25444/94; 2001 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Dallos prieš Vengriją, peticijos Nr. 29082/95; 2007 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje Juha Nuutinen prieš Suomiją, peticijos Nr. 45830/99).

25. Šioje byloje N. V. nuteista pagal BK 209 straipsnį už tai, kad žinodama, jog UAB „K“ nuo 2010 m. sausio 1 d. dirba nuostolingai ir jos ekonominė (finansinė) padėtis yra sunki, tyčia iššvaistydama jai patikėtą ir savo žinioje esantį didelės vertės svetimą UAB „K“ priklausantį paskutinį turtą, nusikalstamais veiksmais šį turtą perkeldama į kitą jos vadovaujamą UAB „U“, sąmoningai UAB „K“ paliko visiškai be jokio realizuotino turto. Tęsdama nusikalstamą veiką, N. V. UAB „K“ paliko ir be žmogiškųjų išteklių bei patalpų. Dėl šių nuteistosios veiksmų UAB „K“ negalėjo toliau vykdyti veiklos ir gauti pajamų. Sąmoningai blogai valdydama UAB „K“, N. V. nulėmė bendrovės bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą jos kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 8020,78 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 973,86 Eur, iš viso 8994,64 Eur.

26. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad juose, kaip to reikalaujama pagal baudžiamojo proceso įstatymą, aiškiai nurodytos visos įrodyta pripažintos N. V. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 209 straipsnyje, aplinkybės. Primintina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai nustatoma asmens kaltė dėl įmonės turto pasisavinimo arba iššvaistymo, ir ši veika turėjo įtakos įmonės nemokumo atsiradimui bei nulėmė įmonės bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams, priklausomai nuo aplinkybių veika kvalifikuojama ne tik pagal BK 183 straipsnį ar 184 straipsnį, bet ir pagal BK 209 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-352/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-352/2014">2K-352/2014</a>; 2K-261-648/2017). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad UAB „K“ bankrotą nulėmė ne tik bendrovės turto iššvaistymas, bet ir vėlesni N. V. atlikti veiksmai – UAB „K“ darbuotojų atleidimas (po to jie įdarbinti kitoje jos vadovaujamoje UAB „U“) ir bendrovės išsinuomotų patalpų jos veiklai vykdyti pernuomojimas UAB „U“. Šiuos veiksmus apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ir tinkamai įvertino BK 209 straipsnio taikymo kontekste (nuosprendžio 69–76 punktai). Taigi BK 209 straipsnyje nustatyta N. V. inkriminuota nusikalstama veika nebuvo tiesiog išvesta iš jos kitos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, kaip teigia kasatorė, bet buvo įrodinėjama savarankiškai, laikantis BPK reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2019 m. vasario 18 d., metu, pradėjus įrodymų tyrimą ir perskaičius kaltinamąjį aktą, N. V. pareiškė, kad ji supranta, kuo yra kaltinama. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad N. V. pareikštas kaltinimas pagal BK 209 straipsnį yra netikslus, nesuprantamas ir taip buvo pažeista nuteistosios teisė žinoti, už ką ji nuteista, teisė į gynybą, o kartu – ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimai.

27. Nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka bendrųjų nuostatų ir pažeisdamas kaltinamojo teises, nustatytas BPK 44 straipsnio 7 dalyje, nustatė kitokias, nei kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytos, esmines N. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes.

28. Nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Kaltinimas gali būti keičiamas, jeigu: iš esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės; iš esmės keičiasi faktinės veikos aplinkybės ir dėl to reikia keisti kvalifikavimą; faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota.

29. Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikoma kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, individualizuojančios kaltinamojo padarytą veiką, sudarančios pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turinčios reikšmės skiriant bausmę. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-693/2015">2K-265-693/2015</a>, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEyLTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-112-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-112-697/2016">2K-112-697/2016</a>, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016). Ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-693/2015">2K-265-693/2015</a>, 2K-7-304-976/2016, 2K-8-696/2016).

30. Kaltinamajame akte N. V. suformuluotas kaltinimas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, dėl kurio ji buvo išteisinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nurodytas šios kasacinės nutarties 1.7 punkte. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pripažino N. V. kalta ir ją nuteisė pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2018 m. vasario 23 d., ikiteisminio tyrimo metu laikas tiksliau nenustatytas, Kretingos mieste esančioje kavinėje „Kryžkelė“ kaip liudytojo jau apklausto M. N. paprašė,,prisiminti“ ir, jeigu tyrėjas kvies į apklausą, ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00001-17 duoti melagingus parodymus bei patvirtinti tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad jis, t. y. M. N., matė, kaip N. V. R. T. perdavė UAB “K“ buhalterinius dokumentus.

31. Kasacinio skundo argumentų dėl netinkamo kaltinimo keitimo kontekste pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu yra galimas kaltinimo tikslinimas, jeigu tai nesusiję su esminių faktinių aplinkybių pakeitimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyto N. V. padarytos nusikalstamos veikos aprašymo, priešingai nei teigia kasatorė, kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės skirtingomis nebuvo pakeistos, jos tik patikslintos. Toks kaltinimo patikslinimas neturėjo jokios įtakos N. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitokioms teisinės reikšmės gynybai turinčioms aplinkybėms, t. y. dėl to nepasikeitė veikos padarymo vieta, laikas ar būdas, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl patikslintų aplinkybių gynyba galėjo būti organizuojama kitaip. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti BPK 255, 256 straipsnių reikalavimai ir nuteistosios teisė į gynybą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasaciniame skunde nenurodoma, kokios konkrečios esminės kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės buvo pakeistos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies, 209 straipsnio ir 233 straipsnio 1 dalies taikymo

32. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nors kasatorė prašo nutraukti baudžiamąją bylą dėl visų N. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, kasacijos pagrindus atitinka tik skundo argumentai dėl BK 184 straipsnio 2 dalies, 209 straipsnio ir 233 straipsnio 1 dalies taikymo. Skundo argumentai, kuriais ginčijamas N. V. nuteisimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, susiję tik su netinkamai teismų atliktu įrodymų vertinimu ir neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tokie argumentai, kaip minėta, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Be to, patikrinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį kasacine tvarka, jokie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai tiriant ir vertinant įrodymus nenustatyti.

33. Nesutikdama su N. V. nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, kasatorė teigia, kad nenustatyti būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – žala ir neteisėti veiksmai bei nepagrįstai kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai tarp UAB „K“ ir UAB „U“.

34. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar savo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą (turtinę teisę). Teismų praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar savo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168/2013">2K-168/2013</a>, 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtą ar turtinę teisę. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM0LTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-234-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-234-699/2017">2K-234-699/2017</a>, 2K-302-489/2017, 2K-7-648/2019). Tokiais atvejais būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl savo vadovo veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>). Jeigu kaltininkas, suklastojęs dokumentą ir jį panaudojęs ar tokį dokumentą tik panaudojęs, iššvaisto patikėtą ar savo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę, jo veika kvalifikuojama pagal nusikalstamų veikų sutaptį – pagal BK 300 ir 184 straipsnius.

35. Aptarta teismų praktika paneigia kasacinio skundo teiginius, kad N. V. neatliko jokių neteisėtų svetimo turto iššvaistymo veiksmų ar kad buvo kriminalizuoti tarp įmonių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Byloje nustatyta, kad N. V., būdama UAB „K“ vienintelė akcininkė ir direktorė, bendrininkaudama su R. T. ir T. T., suklastotų dokumentų pagrindu imitavusi UAB,,K“ akcijų pardavimą ir šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą R. T. ir T. T., surašė netikrus dokumentus, adresuotus UAB,,U“ (keturias 2013 m. rugsėjo 10 d. sąskaitas faktūras ir UAB,,K“ 2013 m. rugsėjo 10 d. pirkimo važtaraštį PERL Nr. 00090), melagingai patvirtindama, kad UAB,,K“ pardavė, o UAB,,U“ pirko 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) vertės UAB,,K“ turtą, nors UAB,,U“ jokių pinigų už šį turtą nemokėjo, o pagaminti netikri dokumentai buvo naudojami kaip priemonė neatlygintinam UAB,,K“ turto perleidimui UAB,,U“ pridengti. Tokie N. V. veiksmai BK 184 straipsnio kontekste vertintini kaip neteisėti. Atitinkamai šie neteisėti veiksmai niekaip negali būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai, nes perleidžiant turtą nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytos turto perleidimo tvarkos, įvykusiems perleidimo veiksmams pateisinti buvo naudojami suklastoti dokumentai ir pan.

36. BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, taigi būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiu, kad N. V. veiksmais tokios žalos nebuvo padaryta. Baudžiamosiose bylose dėl turto iššvaistymo žalai konstatuoti neturi įtakos tai, kad byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys jai atlyginti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2011">2K-192/2011</a>), todėl aplinkybė, kad šioje byloje nepareikštas civilinis ieškinys dėl turto iššvaistymo UAB,,K“ patirtai turtinei žalai atlyginti, savaime tokio pobūdžio žalos šiai bendrovei fakto nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniai santykiai nebuvo sukurti, nes N. V. neteisėtai 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) vertės UAB,,K“ turtą neatlygintinai perdavė UAB,,U“ ir panaudojo šios bendrovės interesais, o UAB,,K“ negavo jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento ir dėl to sumažėjo šios bendrovės turto abstrakti piniginė vertė. Ši pinigų suma pagrįstai pripažinta UAB,,K“ patirta turtine žala.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad byloje nustatyti visi būtinieji BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys požymiai, todėl baudžiamasis įstatymas N. V. pritaikytas tinkamai.

38. Ginčydama N. V. nuteisimą pagal BK 209 straipsnį, kasatorė nurodo, kad teismai nenustatė būtinojo šio nusikaltimo sudėties požymio – pavojingų padarinių, taip pat neaptarė priežastinio ryšio tarp N. V. veiksmų ir žalos UAB,,K“ kreditoriams.

39. BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelė žala kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-358/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-358/2014">2K-358/2014</a>). Atitinkamai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnis nustato, kad įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti.

40. Šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai nustatyta, kad N. V., būdama UAB,,K“ direktorė, sąmoningai blogai valdė šią bendrovę ir tai nulėmė jos bankrotą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje tokia išvada išsamiai ir įtikinamai motyvuota. Teismas nurodė, kad N. V., turėdama patirties versle, žinodama, jog jos valdoma bendrovė yra blogoje finansinėje padėtyje ir dėl to negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, sąmoningai nedidino jos kapitalo, nevystė bendrovės veiklos, o neatlygintinai perleido visą likusį 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) vertės UAB,,K“ turtą UAB,,U“. Tokiu būdu ji tyčia dar labiau pablogino bendrovės finansinę padėtį ir esmingai pasunkino jos kreditorių galimybes atgauti skolas. Taigi N. V., būdama atsakinga už bendrovės veiklą, nuo 2010 m. sausio 1 d. sąmoningai blogai ją valdė ir atliko tyčinius, priešingus bendrovės interesams veiksmus, dėl kurių UAB,,K“ tapo visai nemoki, t. y. ji iššvaistė 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) vertės bendrovės turtą, kurį galėjo panaudoti kreditorių reikalavimams patenkinti, nutraukė bendrovės prekybos vietų nuomos sutartis, o jos darbuotojus perkėlė į kitą savo valdomą bendrovę. Tokiu būdu nuteistoji nulėmė bendrovės bankrotą ir padarė didelę turtinę žalą jos kreditoriams – mokesčius ir įmokas surinkti įpareigotoms institucijoms. UAB „K“ bankroto byloje patvirtinta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai padaryta 8020,78 Eur žala, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 973,86 Eur žala. Bankroto procedūrų metu nėra galimybės kompensuoti kreditoriams atsiradusios žalos, nes BUAB,,K“ neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. N. V., kaip UAB,,K“ direktorė, priimdama bendrovės finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus, suvokė, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimą, numatė, kad dėl jos veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios buvimą jos veikoje patvirtina ir aplinkybė, kad ji sąmoningai neplėtojo UAB,,K“ veiklos, netgi visai ją nutraukė, iš esmės perkeldama ją į kitą savo valdomą bendrovę. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes N. V. veiksmuose teismai pagrįstai nustatė visus būtinuosius nusikaltimo, nurodyto BK 209 straipsnyje, sudėties požymius ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

41. Kaip deklaratyvus, neatitinkantis tikrovės vertintinas kasatorės teiginys, kad sunki N. V. sveikatos būklė pagal naujausią teismų praktiką gali būti vertinama kaip baudžiamąją atsakomybę pagal BK 209 straipsnį šalinanti aplinkybė, jokie tokios teismų praktikos pavyzdžiai kasaciniame skunde nepateikiami.

42. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad N. V. nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, nes byloje nenustatyta nei jos pavojinga veika, nei tiesioginė tyčia paveikti liudytoją M. N..

43. BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus liudytojai gali būti veikiami įvairiais būdais – prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti liudytoją duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus, ir taip neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą.

44. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išsamiai aptarė, kaip pasireiškė N. V. įtaka liudytojui M. N., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, taip pat pateikė logiškus argumentus, dėl kokių priežasčių nuteistoji buvo suinteresuota tokiais liudytojo parodymais. 2018 m. kovo 8 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudytojas M. N. parodė, kad nuteistoji N. V. 2018 m. vasario 23 d. pasikvietė jį į kavinę,,Kryžkelė“ ir šio susitikimo metu prašė jo tuo atveju, jei bus kviečiamas į apklausą, paliudyti tyrėjui, kad jis matė, kaip N. V. perdavė UAB,,K“ buhalterinės apskaitos dokumentus R. T.. Iki šio N. V. ir M. N. susitikimo ikiteisminio tyrimo metu jau buvo apklausti T. T. ir R. T., kurie tvirtino, kad jokių buhalterinės apskaitos dokumentų iš N. V. jie neperėmė, iš nuteistosios buvo reikalaujama pateikti UAB,,K“ buhalterinius dokumentus, kuriuos ji slėpė, siekdama tyrėjams apsunkinti galimybę nustatyti šios bendrovės akcijų ir didelės vertės turto pardavimo fiktyvumą. Taigi aplinkybė, kurią nuteistoji N. V. prašė patvirtinti liudytojo M. N., buvo svarbi ikiteisminiam tyrimui, įrodinėjant UAB,,K“ buhalterinės apskaitos dokumentų slėpimo faktą, o nuteistajai – siekiant paneigti įtariamųjų R. T. ir T. T. parodymus ir savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Apibendrinęs liudytojo M. N. parodymus, įvertinęs suklastotame UAB,,K“ dokumentų perdavimo akte išdėstytus duomenis ir pačios N. V. parodymus apie neva perduodamų dokumentų apimtis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. N. jokiame susitikime, kuriame N. V. būtų perdavusi R. T. ar T. T. UAB,,K“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nedalyvavo ir tokių aplinkybių nematė, o nuteistoji, prašydama jas paliudyti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, siekdama sukurti sau palankius, tačiau neatitinkančius tikrovės įrodymus, veikdama tiesiogine tyčia, darė liudytojui M. N. poveikį įtikinėdama jas,,prisiminti“ ir melagingai paliudyti. Ji suprato, kad elgiasi neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą, ir taip elgtis norėjo. Kasatorė pagrįstai nurodo, kad M. N. apklausoje nepatvirtino, jog UAB,,K“ buhalterinės apskaitos dokumentus N. V. perdavė R. T. ir T. T., tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės N. V. nusikalstamų veiksmų vertinimui, nes, kaip minėta, BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji.

45. Pirmiau nurodytas faktines aplinkybes tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma – M. N., R. T. ir T. T. parodymai, taip pat aplinkybė, kad pas N. V. rastas vienintelis dokumentas, susijęs su fiktyviu UAB,,K“ akcijų pardavimu, t. y. bendrovės dokumentų perdavimo aktas, ir T. T. parašų bandomieji pavyzdžiai. Byloje esantys įrodymai apeliacinės instancijos teismo buvo vertinami sistemiškai, lyginant tarpusavyje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad teismas, pripažindamas, jog N. V. siekė paveikti liudytoją M. N., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, tokią išvadą grindė neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neobjektyviu įrodymų tyrimu bei vertinimu. N. V. veika atitinka visus BK 233 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistosios N. V. gynėjos advokatės Jolitos Razminaitės-Gvozdovičienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė