Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-801

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08344-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 25 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovas J. B. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei AB „Swedbank“ dėl žalos atlyginimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad už ieškovo įsigytų investicinių fondų valdymą buvo atsakinga ne atsakovė AB „Swedbank“, bet Estijos juridinis asmuo Swedbank Investeerimisfondid AS Fonds esmingai pažeidė sutarties uždarumo principą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Sutartis sudaryta tarp ieškovo ir būtent atsakovės, o su Estijos juridiniu asmeniu ieškovą nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ieškovo, atsakovės ir Estijos juridinio asmens teisinius santykius kvalifikuoti pagal CK 6.257 straipsnį, reglamentuojantį atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus.

2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovą konsultuoti tik procedūriniais klausimais, o investavimo rekomendacijų teikimas sutartyje numatytas nebuvo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 12 dalį. Aplinkybė, kad sutartyje nebuvo numatytas investavimo rekomendacijų teikimas, nereiškia, kad jos ieškovui nebuvo suteiktos.

3. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad visus sprendimus dėl investicinių fondų keitimo priėmė pats ieškovas, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pažeidė CPK 185 straipsnį. Bylos medžiaga patvirtina, kad būtent atsakovė ir jos prievolei vykdyti pasitelktas Estijos juridinis asmuo priėmė sprendimą dėl ieškovo investicinių fondų keitimo į Rusijos akcijų investicinį fondą. Ieškovas to nepageidavo, bet jam neliko kitos išeities, nes atsakovės ir Estijos juridinio asmens iniciatyva vienašališkai buvo panaikinti tie fondai, į kuriuos ieškovas buvo investavęs. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas – viena vertus, nurodė, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai keisti sutarties nuostatas, kita vertus, kad atsakovė net teoriškai negalėjo priimti sprendimo dėl ieškovo investicinių fondų pakeitimo.

4. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovo įrodinėtinų aplinkybių, kad atsakovės vienašališkai įvykdytas ieškovo turėtų investicinių fondų vienetų keitimas į Rusijos akcijų investicinį fondą buvo atliktas atsakovei veikiant esant akivaizdžiam neteisėtam interesų konfliktui bei pažeidžiant pareigą veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. Ieškovas įrodė, kad toks investicinių fondų pakeitimas, kai mažų investicinių fondų vienetai prijungiami prie didelio to paties valdytojo valdomo investicinio fondo, yra naudingi išimtinai tik atsakovei, nes leido jai sutaupyti mažų investicinių fondų valdymo kaštus, o pajamas gauti tas pačias.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti J. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 1 018 (vieną tūkstantį aštuoniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 25 d. AB „Swedbank“, mokėjimo dokumento Nr. 190, žyminio mokesčio užduoties kodas ZP22819.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas