Dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2021 m. vasario 1 d. kreditorių komiteto sprendimų panaikinimo

Nr. DOK-5138

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 22 d. paduotu kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Kontmena“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2021 m. vasario 1 d. kreditorių komiteto sprendimų, priimtų antruoju bei trečiuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo, ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Testona“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2021 m. vasario 1 d. kreditorių komiteto sprendimų panaikinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kreditorė nurodo, kad teismai, padarydami išvadą, jog kreditorių komitetas neturi teisės nuspręsti, kad atitinkamo pobūdžio informacija ar duomenys apie bankroto procesą komiteto nariams teikiami neatlygintinai, kuomet kitiems kreditoriams jie teikiami atlygintinai, kadangi tuo esą pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas, netinkamai aiškino ir taikė Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl kreditorių komiteto statuso bei funkcijų. Kreditorės teigimu, viena iš esminių kreditorių komiteto pareigų (funkcijų) yra bankroto proceso ir administratoriaus veiklos kontrolė, o tam kad ją tinkamai įgyvendinti, komiteto nariai turi teisę gauti iš nemokumo administratoriaus reikalingus duomenis neatlygintinai, nepaisant to, jog kitiems kreditoriams tokie duomenys pagal jų prašymą būtų teikiami atlygintinai.

Taip pat kreditorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 1 straipsnio 2 dalies, 40 straipsnio 8 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nuspręsdamas, jog kreditorių komiteto 2021 m. vasario 1 d. posėdyje trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, atkartojantis įpareigojimą bankroto administratoriui, tiesiogiai nustatytą įstatyme, laikytinas neteisėtu.

Kreditorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo materialinius ir procesinius teisinius padarinius reglamentuojančių teisės normų ir kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, kadangi nusprendė, jog kreditorių komiteto posėdyje trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas yra neteisėtas savaime, nes jis prieštarauja Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. eB2-49-555/2021, kuria teismas netenkino kreditorės prašymo dėl leidimo sudaryti sandorius. Kreditorė nurodo, kad ši teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, kadangi dėl jos buvo paduotas atskirasis skundas, kurį buvo atsisakyta priimti. Šio atskirojo skundo atsisakymo priimti teisėtumo klausimas šiuo metu priimtas nagrinėti kasaciniame teisme (bylos Nr. e3K-3-460-XX/2021), dėl to minėta nutartis neturi nei privalomumo, nei res judicata, nei prejudicinės galios.

Kreditorė taip pat nurodo, kad teismai, padarydami išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-555/2020 suteiktas leidimas bendrovei likvidavimo metu iki turto pardavimo sudaryti sandorius, susijusius su ūkinės veiklos tęsimu – nuomoti turtą, negalioja viso įmonės likvidavimo metu iki turto pardavimo, netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 83 straipsnio 4 dalį, 84 straipsnio 3, 4 dalis bei šių teisės nuostatų santykį.

Kreditorės teigimu, teismai taip pat netinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo šią nuostatą aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi nors ir nustatė, kad kita nemokios bendrovės kreditorė uždaroji akcinės bendrovė „Testona“ pareiškė visiškai nemotyvuotą skundą (dėl to teisminis procesas pagal šį skundą buvo nutrauktas), tačiau nepriteisė iš jos kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ naudai pastarosios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Kontmena“ nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Algirdas Taminskas