Dėl teisės normų, reglamentuojančių vienašališko vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, kaip vartotojo teisių gynimo būdo, įgyvendinimą, taip pat daikto trūkumų mažareikšmiškumą, sprendžiant dėl vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo galimumo, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-186-1075/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04589-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3, 2.6.11.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GV Group“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos sugrąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vienašališko vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, kaip vartotojo teisių gynimo būdo, įgyvendinimą, taip pat daikto trūkumų mažareikšmiškumą, sprendžiant dėl vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo galimumo, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė: 1) nutraukti jo, kaip pirkėjo, ir atsakovės, kaip pardavėjos, 2016 m. gruodžio 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį; 2) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 1999,99 Eur už netinkamos kokybės prekę – televizorių „Samsung 65INCH SUHD LED TV“; 3) įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei netinkamos kokybės prekę. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 22 d. iš atsakovės valdomos parduotuvės „Elektro Markt“ Marijampolėje už 1999,99 Eur įsigijo televizorių „Samsung 65INCH SUHD LED TV“, prekės kodas UE65KS7002UXXH, serijinis Nr. 09NT3SOHB00012B (toliau – ir televizorius arba prekė). Praėjus pusmečiui nuo įsigijimo, televizorius pradėjo gesti – neveikė „YouTube“ aplikacija, striginėjo kitos internetinės programos. Atsiradus televizoriaus veikimo trikdžių ir jiems kartojantis, ieškovas telefonu kreipdavosi į specializuotą gamintojo servisą, šio darbuotojai nuotoliniu būdu atkurdavo televizoriaus gamyklinius parametrus ir televizorius toliau veikdavo, tačiau, praėjus kuriam laikui, tų trikdžių vėl atsirasdavo. Kartojantis prekės gedimams, ieškovas 2018 m. balandžio mėnesį pateikė televizorių remontuoti specializuotam gamintojo servisui UAB „ServiceNet“, šis, atlikęs prekės remontą (pakeitęs pagrindinę plokštę), 2018 m. balandžio 16 d. grąžino prekę ieškovui. Po dviejų mėnesių atsinaujinus gedimams, 2018 m. birželio 21 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į servisą, nurodydamas tuos pačius televizoriaus veikimo trikdžius, o prekės perdavimo–priėmimo remontui akte ranka įrašė pageidavimą, kad už netinkamos kokybės televizorių jam būtų grąžinti pinigai. 2018 m. birželio 29 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti už netinkamos kokybės prekę sumokėtą 1999,99 Eur kainą, tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu. Nurodė, kad 2018 m. liepos 12 d. su skundu kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Marijampolės skyrių, tačiau šis 2018 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 10-1537 ieškovo skundą pripažino nepagrįstu ir jį atmetė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: nutraukė ieškovo ir atsakovės 2016 m. gruodžio 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl televizoriaus įsigijimo, įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui 1999,99 Eur už netinkamos kokybės prekę, o ieškovą įpareigojo grąžinti televizorių atsakovei.

4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą, kadangi ieškovas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su pardavėja su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o pardavėja yra verslininkė, vykdžiusi komercinę veiklą.

5. Pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotoju esantis pirkėjas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. Be to, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu.

6. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą, sprendė, ar vartotojo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra proporcingas jo teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui, t. y. ar įsigytos prekės kokybės trūkumas yra tiek svarbus, jog nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą nutraukti sutartį.

7. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas kaip rūpestingas pirkėjas savo pareigas įvykdė tinkamai: sumokėjo už perkamą daiktą, garantiniu laikotarpiu ne kartą kreipėsi į specialistus dėl gedimų šalinimo (gamyklinių parametrų atkūrimo), pakartotinai gendant televizoriui, pateikė jį taisyti specializuotam televizoriaus gamintojo atstovui Lietuvoje UAB „ServiceNet“, šis atliko prekės remontą (pakeitė pagrindinę plokštę), ir tik po to kreipėsi į pardavėją dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagrindinė plokštė – tai svarbiausia detalė, į kurią montuojami visi kiti komponentai. Atsiradus pagrindinės plokštės gedimui, gali sutrikti tiek vieno, tiek ir visų prijungtų komponentų veikimas. Dėl to teismas sprendė, kad pagrindinės televizoriaus plokštės pakeitimas nėra menkavertis gedimas. Atsakovė nepaneigė šios detalės pakeitimo fakto. Atsakovė taip pat jokiais kitais įrodymais nepaneigė savo atsakomybės, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės, dėl ko būtų galima atsisakyti grąžinti pinigus CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu.

9. Kadangi vartotojo teisių apsaugos garantijos teisiškai reglamentuotos ir išplėtotos prioritetinės jų apsaugos užtikrinimo linkme, o ieškovas savo teisių gynimo būdu pasirinko įstatyme nustatytą vartotojo pažeistų teisių gynimo būdą (sutarties nutraukimą ir sumokėtos sumos už netinkamos kokybės televizorių grąžinimą), pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog šio vartotojo (ieškovo) pažeistų teisių gynimo būdo taikymas atitinka proporcingumo principą, dėl to ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu.

10. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota grąžinti ieškovui 1999,99 Eur už netinkamos kokybės prekę, ir įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui 1000 Eur už netinkamos kokybės prekę.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl netinkamos prekės kokybės yra pagrįsta. Teismas nustatė, kad ieškovas 2017 m. spalio 20 d., gruodžio 28-29 d., 2018 m. sausio 19 d. ir kovo 22 d. kreipėsi į prekės gamintojo atstovą Lietuvoje, informuodamas, kad vykdant paiešką neveikia arba stringa televizoriaus programėlė „YouTube“. Prekės gedimams kartojantis, ieškovas 2018 m. balandžio mėn. pateikė televizorių remontuoti specializuotam gamintojo servisui UAB „ServiceNet“, kuris, atlikęs prekės remontą (pakeitęs pagrindinę plokštę), 2018 m. balandžio 16 d. prekės išdavimo po remonto aktu Nr. 501616 grąžino prekę ieškovui. Pirkėjas 2018 m. birželio 21 d. dar kartą kreipėsi į tą patį servisą, nurodydamas, kad neveikia prekės „YouTube“ aplikacija ir internetas, prašydamas grąžinti už prekę pinigus.

12. Pabrėžė, kad CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių reguliavimu į nacionalinę teisę yra perkeltos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) nuostatos. Pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai atsiranda prekės neatitiktis sutarčiai, paraleliai taikomi du netinkamos kokybės prekės atitikties sutarčiai užtikrinimo būdai – prekės pataisymas ar prekės pakeitimas. Siekiant užtikrinti abiejų sutarties šalių interesus, Direktyvoje 1999/44/EB teikiama pirmenybė sutarties vykdymui, pasinaudojant dviem pirmiausia nustatytomis teisės gynimo priemonėmis, prieš sutarties nutraukimą arba pardavimo kainos sumažinimą. Taigi pirmiausia vartotojas turi teisę reikalauti užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį. Jei prekės atitiktis negali būti užtikrinta, jis gali reikalauti sumažinti kainą arba atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-158-469/2019).

13. Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pripažino, kad ieškovas pasinaudojo vienu iš savo teisės gynimo būdų – reikalauti iš pardavėjo pataisyti prekę, tačiau šiuo būdu jo teisės nebuvo apgintos, kadangi ir po prekės remonto jos trūkumai iki galo nebuvo pašalinti. Todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti apginti jo teises kitais CK 6.363 straipsnio 7 dalies 2–4 punktuose nurodytais būdais.

14. Nesant duomenų, kad atsakovė šiuo metu prekiauja minėto modelio televizoriais ir turi galimybę pakeisti prekę kita preke, taip pat atsižvelgdamas į ilgą laiko tarpą nuo prekės įsigijimo (2016 m. gruodžio 22 d.) iki bylos išnagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas negali pasinaudoti dviem pirmiausia nustatytomis teisės gynimo priemonėmis.

15. Remdamasis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Be to, pagal CK 6.363 straipsnio 8 dalį vartotojas negali pasinaudoti CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytu pažeistų teisių gynimo būdu, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad „YouTube“ aplikacija ir jos veikimo paskirtis yra viena iš daugelio televizoriaus veikimo programėlių, dėl kurios sutrikimo pagrindinės savo paskirties prekė nepraranda. Kadangi ieškovo nurodytas prekės gedimas nėra esminis, dėl kurio nebūtų galima naudoti prekės pagal tiesioginę jos paskirtį, tai leidžia daikto trūkumą pripažinti mažareikšmiu.

17. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškovo teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti ir taikyti kitą jo pažeistų teisių gynimo būdą – prekės kainos sumažinimą pusiau, t. y. iki 999,99 Eur (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

18. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prekės gedimas nėra esminis, dėl kurio prekės nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir kad CK 6.363 straipsnio 8 dalies prasme jis nėra laikytinas mažareikšmiu, padaryta netinkamai įvertinus įrodymus. Teismas neįvertino aplinkybių, dėl kurių ieškovas įsigijo televizorių (ieškovo norų ir ketinimų). Ieškovo tikslas buvo įsigyti išmanųjį televizorių, kad ieškovas galėtų ne tik žiūrėti televizijos laidas, bet ir naudotis šiame televizoriuje įdiegtomis „Smart“ funkcijomis (naudotis „YouTube“ programėle, internetu, klausyti muzikos, žaisti žaidimus ir kt.). Tai turėjo esminę įtaką ieškovo teisėtų lūkesčių atsiradimui. Pardavėja užtikrino, kad televizorius atitinka ieškovo reikalavimus, ir siūlė jį pirkti. Dėl to ieškovas už televizorių pasirinko sumokėti žymiai didesnę kainą. Jei būtų žinojęs, kad šios programėlės nėra, ieškovas šio televizoriaus už tokią kainą nebūtų pirkęs.

18.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias pirkėjo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, kai jam parduodamas netinkamos kokybės daiktas, taip pat nepagrįstai pripažino, kad ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra neproporcingas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad būtent vartotojui suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą. Vartotojo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01ODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-581/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-581/2008">3K-7-581/2008</a>, 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-256/2009">3K-3-256/2009</a>). Vartojimo teisiniuose santykiuose vartotojui, kaip specialiam civilinių teisinių santykių subjektui (silpnesniajai šaliai), teiktina prioritetinė jo teisių apsauga.

18.3. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo įsigytas televizorius turėjo trūkumų (daiktas neatitiko daikto savybių, kurias pardavėjas buvo pateikęs kaip pavyzdį). Nustatytas trūkumas, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, nebuvo mažareikšmis. Kadangi CK 6.363 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad pirkėjas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu jam ginti savo pažeistas teises, ieškovas pasirinko CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, šio pažeistų teisių gynimo būdo taikymas atitinka proporcingumo principą ir nesukelia pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių.

18.4. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas ieškovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, netinkamai taikė restituciją, t. y. netinkamai išsprendė televizoriaus palikimo atsakovui klausimą.

19. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į kasacinį skundą.

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vienašališko vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, kaip vartotojo teisių gynimo būdo, įgyvendinimo

20. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovo įsigyta prekė (televizorius) neatitiko kokybės reikalavimų, ir tuo pagrindu sprendė dėl ieškovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo – vienašalio sutarties nutraukimo, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą, – proporcingumo jo teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui.

21. Pirkėjo (vartotojo) teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Nagrinėjamai bylai aktuali CK 6.363 straipsnio redakcija, galiojusi 2016 m. gruodžio 22 d. vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-700, įsigaliojusiu nuo 2014 m. birželio 13 d., pakeisto CK 6.363 straipsnio redakcija.

22. Remiantis nagrinėjamam ginčui aktualios CK 6.363 straipsnio redakcijos 7 dalies nuostatomis, pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.

23. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, skirtingai nei taikant CK 6.334 straipsnį, reglamentuojantį netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01ODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-581/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-581/2008">3K-7-581/2008</a>).

24. Pažymėtina, jog nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusio CK 6.363 straipsnio 7 dalies redakcija pakeitė nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2014 birželio 12 d. galiojusios CK 6.363 straipsnio redakcijos 4–8 dalyse įtvirtintų pirkėjo, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, pažeistų teisių gynimo būdų reglamentavimą. Ankstesnės redakcijos CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse buvo nustatyta, jog pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (išskyrus maisto produktus), turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 2) atitinkamai sumažinti prekės kainą; 3) per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus; 4) atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino pirkėjas pats ar trečiųjų asmenų padedamas. Pirkėjas vietoj šio straipsnio 4–7 dalyse nustatytų reikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

25. Nors CK 6.363 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2014 birželio 13 d., tiesiogiai nesiejo pirkėjo (vartotojo) teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis) su jokiais apribojimais, tačiau teismų praktika buvo nuosekliai formuojama ta linkme, kad, esant ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turėjo būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukelia kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2013">3K-3-252/2013</a>; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247/2014">3K-3-247/2014</a>; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNS05MTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-5-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-5-915/2018">e3K-3-5-915/2018</a>, 29 punktas ir kt.).

26. Nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusios pakeisto CK 6.363 straipsnio redakcijos 8 dalyje papildomai nustatydamas, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis, įstatymų leidėjas transformavo teismų praktikoje suformuotą nuostatą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo, vertinimo proporcingumo aspektu į tiesiogiai įstatyme įtvirtintą daikto trūkumų pobūdį apibrėžiančią mažareikšmiškumo išlygą, kuriai esant vienašališkas sutarties nutraukimas, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą, būtų negalimas. Šie iki ir po 2014 m. birželio 13 d. galiojusiose CK 6.363 straipsnio nuostatose įtvirtinto teisinio reglamentavimo skirtumai ir jų įtaka, sprendžiant dėl nustatytų prekės trūkumų įtakos pirkėjo (vartotojo) teisės nutraukti sutartį įgyvendinimui, buvo išskirti ir pradėtoje formuoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-158-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-158-469/2019">e3K-3-158-469/2019</a>, 33, 34 punktai).

27. Remiantis nagrinėjamam ginčui aktualiu CK 6.363 straipsnio 7 dalies reglamentavimu, pirkėjas (vartotojas), kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra laisvas pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą iš tų, kurie įtvirtinti CK 6.363 straipsnio 7 dalyje, tarp jų ir vienašališkai nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Esant ginčui dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, teismas, konstatavęs vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą, dėl šio teisių gynimo būdo taikymo galimumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia patikrindamas, ar nustatytas daikto trūkumas pagal savo pobūdį nėra mažareikšmis, dėl ko pirkėjas (vartotojas) neturėtų teisės savo pažeistos teisės ginti šiuo būdu. Taigi, remiantis nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusioje CK 6.363 straipsnio redakcijoje įtvirtintu reglamentavimu, pirkėjas (vartotojas) yra laisvas visais atvejais pasirinkti bet kurį iš šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintų savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdų, išskyrus atvejus, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis. Tais atvejais, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis, pirkėjas (vartotojas) neturi teisės pasinaudoti sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės gynimo būdu, tačiau disponuoja likusių CK 6.363 straipsnio 7 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų pasirinkimo galimybe. Tokiu būdu iki tol teismų praktikoje formuojamas proporcingumo principas, sprendžiant dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pasirinkto savo pažeistų teisių gynimo būdo taikymo galimumo, įstatymo leidėjo valia tapo įgyvendinamas per įstatyme įtvirtintą mažareikšmiškumo sąvoką.

28. CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių reguliavimu į nacionalinę teisę perkeltos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) nuostatos. Remiantis Direktyvos 1999/44/EB 1 straipsnio 1 dalimi, šios direktyvos tikslas – suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus dėl vartojimo prekių pardavimo ir su tuo susijusių garantijų tam tikrų aspektų, siekiant užtikrinti vienodą minimalų vartotojų apsaugos vidaus rinkoje lygį. Direktyvos 1999/44/EB 8 straipsnio 2 dalimi, kad užtikrintų aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, valstybės narės šios direktyvos taikymo srityje gali priimti ar palikti galioti griežtesnes nuostatas, neprieštaraujančias Sutarčiai.

29. Pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai atsiranda prekės neatitiktis sutarčiai, pirmiausia paraleliai taikomi du netinkamos kokybės prekės atitikties sutarčiai užtikrinimo būdai – prekės pataisymas ar prekės pakeitimas, nebent tai būtų neįmanoma ar neproporcinga. Ir tik tuo atveju, kai prekės atitiktis sutarčiai negali būti užtikinta pirmiau nurodytais būdais, vartotojas gali, esant Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, reikalauti atitinkamai sumažinti kainą arba nutraukti sutartį. To paties 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu neatitikimas yra nedidelis (angl. lack of conformity is minor).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Direktyva 1999/44/EB yra minimalių vartotojų teisių apsaugos standartų suderinimo aktas, į tai, kad Lietuvoje nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojo griežtesnės pažeistų vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios nuostatos, kurios neriboja pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynimo būdų pasirinkimo ir neįtvirtina jų hierarchijos, daro išvadą, kad Direktyvos 1999/44/EB nuostatos nėra aktualios vertinant CK įtvirtinto reguliavimo atitiktį ES teisei.

Dėl daikto trūkumų mažareikšmiškumo vertinimo, sprendžiant dėl galimumo nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį

31. Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui prekę, kurios kokybė ir kiti kriterijai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).

32. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, reglamentuojančių daiktų kokybę, taikytinos CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo (vartotojo) teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina.

33. Nagrinėjamoje bylos aktualios ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios CK 6.363 straipsnio redakcijos 2 dalyje (nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusi CK 6.363 straipsnio redakcija) įtvirtinta nuostata, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, daiktas atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių.

34. Remiantis CK 6.333 straipsnio 6 dalimi, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Ši pirkėjo teisėtų lūkesčių koncepcija vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties atveju yra įtvirtinta reglamentuojant daikto savybių atitikties sutarčiai (daikto kokybės kriterijų) reikalavimus (CK 6.363 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Pirkėjo (vartotojo) lūkesčio dėl konkrečių daikto savybių atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai turinį nulemia konkrečios daikto savybės, išreikštos per daikto kokybės rodiklius, paprastai būdingus to paties pobūdžio daiktams, kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į daikto prigimtį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus (įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą) dėl daikto konkrečių savybių. Pirkėjo (vartotojo) lūkestis gali būti skirtingas atskirų daiktų atžvilgiu, pvz., naujų ar naudotų daiktų, prabangos ar kasdienių daiktų atžvilgiu. Pirkėjo (vartotojo) lūkestis kiekvieno konkretaus daikto atžvilgiu nustatomas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes.

35. Pažymėtina, kad pirkėjo (vartotojo) teisė pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdu, yra siejama su daikto trūkumo reikšme, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai. Vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 8 dalimi, pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.

36. Įstatyme nėra įtvirtintos vartojamos sąvokos „mažareikšmis“ apibrėžties. Todėl dėl daikto trūkumų vertinimo mažareikšmiškumo aspektu sprendžia ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis vartotojų teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis.

37. Pats žodis „mažareikšmis“ lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip turintis maža reikšmės, o žodis „mažas“ – kaip nesmarkus, silpnas, nesvarbus, nežymus, nereikšmingas („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ [interaktyvus]. <http://lkiis.lki.lt/>).

38. Atsižvelgiant į tai, kad daikto kokybės tinkamumas apibrėžiamas per to daikto savybių atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai reglamentavimą, įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 3 dalyje, taip pat atsižvelgiant į žodžio „mažareikšmis“ reikšmę, darytina išvada, kad daikto trūkumas yra laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės.

39. Kilus ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynimo būdo, taikymo galimumo, remiantis bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ta šalis, kuri siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos taikymo, ir turi įrodyti, jog daikto trūkumas buvo mažareikšmis. Atsižvelgiant į tai, kad ta šalis paprastai yra pardavėjas (verslininkas), būtent jam tokiais atvejais tenka pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis.

40. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo, kad netinkamas interneto programėlių veikimas (strigimas) netrukdė ieškovui naudoti televizoriaus pagal jo tiesioginę paskirtį, dėl to toks trūkumas laikytinas mažareikšmiu. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dėl „YouTube“ aplikacijos ir kitų interneto programėlių netinkamo veikimo televizorius neprarado savo pagrindinės (tiesioginės) funkcinės paskirties. Remdamasis šia išvada, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti televizoriaus trūkumai dėl netinkamo interneto programėlių veikimo laikytini mažareikšmiais, nesudarančiais pagrindo taikyti vienašalį sutarties nutraukimą, kaip ieškovo pažeistų teisių gynimo būdą. Teisėjų kolegija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta.

41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytas televizorius priskirtinas išmaniųjų televizorių (angl. smart TV) kategorijai. Visuotinai žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad išmanusis televizorius – tai daugiafunkcis įrenginys, kuris, be tradicinės televizijos, siūlo ir kitus tokio įrenginio panaudojimo būdus, pavyzdžiui, naršymą internete, iš anksto įdiegtų programėlių naudojimą, naujų programėlių atsisiuntimą ir naudojimą, medijos (fotografijų, garso ir vaizdo) peržiūrą ir kitus šiuolaikinei visuomenei pritaikytus su išmaniąja televizija susijusius panaudojimo būdus. Todėl išmaniojo televizoriaus tiesioginė paskirtis ir pagrindinė funkcija nebėra tik tradicinės televizijos kanalų transliavimas. Dėl išmaniojo televizoriaus funkcijų įvairovės televizorius tapo įrenginiu, galinčiu prisitaikyti prie kiekvieno asmens individualių poreikių. Todėl išmaniojo televizoriaus funkcijos, nesusijusios su tradicinės televizijos kanalų transliavimu, kurias jam yra priskyręs gamintojas ir apie jas paskelbęs viešai, yra paraleliai veikiančios funkcijos, o tai reiškia, kad jos priskirtinos prie esminių išmaniojo televizoriaus veikimo funkcijų, dėl ko, esant teisėtam pirkėjo (vartotojo) lūkesčiui dėl jų veikimo tinkamumo, su šios funkcijos sutrikimu susiję trūkumai negali būti pripažinti mažareikšmiais. Priešingu atveju nebūtų jokio skirtumo tarp įprasto ir išmaniojo televizoriaus, o tai paneigtų išmaniojo televizoriaus ypatumus.

42. Byloje nustatyta, kad ieškovo įsigytas išmanusis televizorius, atsižvelgiant į jo techninę specifikaciją ir gamintojo (pardavėjo) viešus pareiškimus, turėjo suteikti jam naudojimosi „YouTube“ ir kitomis interneto programėlėmis, taip pat tiesioginio naršymo internete funkciją. Tai, kad ieškovui ta funkcija buvo reikšminga, rodo jo paaiškinimai, kurie nebuvo nuginčyti kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat ieškovo elgesys, kai, stringant arba neveikiant „YouTube“ ir kitoms interneto programėlėms, ieškovas kelis kartus kreipėsi į prekės gamintojo atstovą Lietuvoje, o šio darbuotojai nuotoliniu būdu jam atkurdavo televizoriaus parametrus. Minėti įrodymai patvirtina, kad šiam konkrečiam vartotojui (ieškovui) išmaniojo televizoriaus funkcijos, susijusios su naudojimusi interneto programėlėmis, buvo aktualios ir turėjo esminę reikšmę, dėl to jų netinkamas veikimas negalėjo būti pripažintas mažareikšmiu. Maža to, nagrinėjamu atveju nebuvo mažareikšmiškumo išlygos taikymo sąlygų, įvertinant tai, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo įsigyto televizoriaus trūkumai nebuvo lengvai ištaisomi, o juos taisant buvo keičiama televizoriaus esminė detalė – pagrindinė plokštė, po kurios pakeitimo minėto išmaniojo televizoriaus funkcijų tinkamas veikimas nebuvo atkurtas. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų vertinimo ir nepaneigė jų teisingumo.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas (vartotojas) iš esmės negavo to, ko siekė sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį – turėti išmanųjį televizorių su tinkamai veikiančiomis naudojimosi „YouTube“ ir kitomis interneto programėlėmis, taip pat tiesioginio naršymo internete funkcijomis ir juo naudotis pagal paskirtį. Atsižvelgdama į šiuos ieškovo teisėtus lūkesčius ir į aplinkybes, susijusias su minėtų trūkumu šalinimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyti daikto trūkumai neatitiko mažareikšmiškumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių savo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ir prašymo priteisti jų atlyginimą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo klausimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

45. Ieškovo kasaciniam teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad jis patyrė 30 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą. Tenkinus ieškovo kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

46. Kasacinis teismas patyrė 12,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovo kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GV Group“ (į. k. 302883420) 30 (trisdešimt) Eur išlaidų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimu.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GV Group“ (į. k. 302883420) 12,07 Eur (dvylika Eur 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas