Nuasmeninta nutartis 2026-04-01 Nr. AB-6627-3-63-3-02044-2022-1

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EM investicijos“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. CSPR-151 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

3.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.       Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

5.       Tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, nurodydami iš esmės analogiškus argumentus, kurie pateikti atsakovo atsiliepime į skundą.

6.       Tretieji suinteresuoti asmenys papildomai akcentavo, kad pareiškėjas iš esmės kelia civilinio teisinio pobūdžio ginčą, t. y. jis siekia nuginčyti ne Buto terasos registraciją, o pačią terasą apskritai. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), III korpuso butų savininkai terasomis, 2008 metais įrengtomis ant II korpuso (t. y. Pastato) stogo, naudojasi daug metų, tačiau pareiškėjas, 2020 metais įsigijęs Patalpas, pradėjo reikalauti jas išardyti. Tokie pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, nes kompetentingos institucijos nenustatė jokių pažeidimų ir jau yra suėjęs 10 metų terminas.

7.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „EM investicijos“ skundą, taip pat priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens A. V. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

9.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neteigė, jog Sprendimo priėmimo metu egzistavo aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 14 straipsnyje. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko, nes ginčo terasos įrengimas ant Pastato stogo be Pastato bendraturčių sutikimo A. V. ir V. V. nesuteikia teisės naudotis šia terasa.

10.     Teismas nustatė, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, jog Buto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti 2017 m. liepos 14 d. matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos bei Pastato statybos užbaigimo akto pagrindu. Matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje užfiksuota, kad iš Buto antrame aukšte esančios patalpos (oranžerijos), plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), yra patekimas ant Pastato atskirtos stogo dalies. Matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nurodyti duomenys, kad 2022 metais Bute atlikti paprastojo remonto darbai ir identifikuota terasa. Deklaracija patvirtina, kad 2022 metais Bute buvo atliktas paprastasis remontas.

11.     Palyginęs matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nurodytus Buto kadastro duomenis, teismas nustatė, kad šiose bylose Buto bendras plotas bei kiti kadastro duomenys yra tokie patys, išskyrus skirtingu metu apskaičiuotą Buto vidutinę rinkos vertę bei matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje (forma ir buto antro aukšto planas) identifikuotą terasą Tr2 – 53,87 kv. m.

12.     Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcija 2021 m. rugsėjo 6 d. atliko patikrinimą Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal skundus dėl galbūt savavališkai įrengtų terasų, bet pažeidimų nenustatė.

13.     Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas Komisijai įvertinus matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtose Buto kadastro duomenų bylose nurodytus duomenis ir tai, jog matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. Buto kadastro duomenų bylos rengimo metu galioję teisės aktai nenumatė terasų žymėjimo bei jų aprašymo statinio kadastro duomenų byloje, taip pat statybos užbaigimo akto, kuriuo buvo priimtas naudoti Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), duomenis, įrodymus, jog po statinio pridavimo terasos ant Pastato stogo statybos darbai nebuvo atliekami, bei Inspekcijos Rašte nurodytus duomenis.

14.     Teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis Pastato statyba baigta dar 2008 metais, sublokuotų gyvenamųjų namų III korpuso gyventojai terasomis naudojasi daugiau kaip 14 metų. Atsakovo pateikta ortofotografinė medžiaga patvirtina, kad terasos ant Pastato, kuriame yra pareiškėjo Patalpos, stogo egzistavo dar iki šio Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo bei pareiškėjo įregistravimo Juridinių asmenų registre. Statybos užbaigimo procedūras įgaliota tikrinti Inspekcija, kuri kompetentinga vertinti, ar statinio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar statybos darbų atlikimui buvo gauti bendraturčių sutikimai, ar statybos darbai atlikti pagal projektą ir teisės aktų reikalavimus, tačiau šiuo atveju tikrinant ginčo statybos teisėtumą pažeidimų dėl statinio projekto, statybos leidimo išdavimo bei statybos procedūrų užbaigimo nebuvo nustatyta. Pareiškėjo akcentuojamas Pastato patalpų savininkų sutikimo naudoti jo stogą klausimas buvo išspręstas dar rengiant statinio projektą ir įrengiant terasas.

15.     Teismas akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti Patalpų korpuso savininkai. Pareiškėjui, kaip ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, priklauso tik patalpos Pastate. Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems II ir III korpusų patalpų savininkams, o ne tik pareiškėjui ir J. Š..

16.     Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir Inspekcijos Rašte pateiktą vertinimą, konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, kuriais ginčijamas terasos teisėtumas, nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui nenustato teisės ir pareigos tikrinti teikiamų dokumentų, kurių pagrindu registruojami nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos bei juridiniai faktai, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2022 m. gegužės 24 d. pakeitė Buto ir Daugiabučio namo kadastro duomenis, yra galiojantys ir nenuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka, o į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašyti Buto ir Daugiabučio namo kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

17.     Teismas priėjo prie išvados, kad Komisijos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. CSPR-151 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

18.     Pareiškėjas UAB „EM investicijos“ apeliaciniame skunde prašė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.     Pareiškėjas teigė, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, tinkamai neišnagrinėjo skundo argumentų. Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nes teismas vienoje dalyje nurodė, kad Daugiabučio namo kadastro duomenų bylos duomenimis terasos yra sudėtinės Daugiabučio namo (taip pat jame esančių butų) dalys, todėl duomenys neturi būti išviešinami, o kitoje dalyje – Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems II ir III korpusų patalpų savininkams. Dėl to iš sprendimo neaišku, kurio pastato bendrasavininkiai yra pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys bei kokia teisės norma tai numato.

20.     Pareiškėjas nurodė, kad bendra siena nedaro statinio bendru, o atsakovas, įregistruodamas turtinę teisę į nekilnojamąjį daiktą, suteikė tretiesiems suinteresuotiems asmenims teisę naudotis svetimo nekilnojamojo daikto (statinio) dalimi, t. y. ginčijamu Sprendimu buvo nustatytas servitutas į Pastato stogą, kurio priėmimo pagrindas – 2022 m. kovo 28 d. parengta Buto ir Daugiabučio namo kadastro duomenų bylos, o ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. Be to, toks apribojimas turi būti išviešintas, kadangi priešingu atveju pažeidžiamos pareiškėjo teisės.

21.     Pareiškėjas tvirtino, kad Pastato projekte nurodyta, jog jo stogas yra eksploatuojamas, bet nenurodyta naudojimo tvarka, juolab galimybė stogu naudotis kito korpuso (Daugiabučio namo) bendraturčiams, o šių statinių projektai atskiri. 2006 metų blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi II korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), techniniame darbo projekte buvo numatyta vienu etapu visiškai įrengti visuomeninę dalį, suformuojant du turtinius vienetus, o statomos biurų patalpos turėjo apjungti tris gyvenamuosius pastatus į vieną kompleksą pirmojo aukšto lygyje. Nors techninio darbo projekto sprendiniuose nurodyta, kad visuomeninės dalies pastato stogas suprojektuotas kaip sutapdintas ir kad statomos visuomeninės dalies stogas tarnauja gyventojams kaip eksploatuojama terasa, tačiau šis projektas buvo tik II korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato), t. y. jame neminima, kad projekte nenurodyto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkai gali naudotis tokiu stogu. 2008 metų projekto pakeitime „Blokuotų gyvenamųjų namų III korpuso naujos statybos projekto pakeitimas statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini))“ nurodyta, kad pirminis projektas keičiamas taip (lapas BD-6): antro aukšto lygyje ant eksploatuojamo stogo projektuojami žiemos sodai, mansardiniame aukšte vietoj prancūziško tipo balkonėlių projektuojami atviri balkonai. Šis projekto pakeitimas yra susijęs tik su III korpuso pastatu (daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini)), bet jame nenurodyta, kad būtent šio pastato gyventojai / bendrasavininkiai naudojasi ar naudosis kito pastato terasomis.

22.     Pareiškėjas taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino atsakovo poziciją, jog, vadovaujantis ortofotografine medžiaga, terasos, esančios ant Pastato stogo, egzistavo iki Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo bei pareiškėjo įregistravimo Juridinių asmenų registre.

23.     Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą nepakeistą.

24.     Atsakovas sutiko su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl daiktinės teisės – servituto – įregistravimo nepagrįsti, nes įrašų apie servitutą nėra nei Buto, nei Patalpų duomenyse. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje jau buvo nurodyta, kad iš Buto antrame aukšte esančios patalpos (oranžerijos), yra patekimas ant Pastato atskirtos stogo dalies, o duomenys apie Buto terasą buvo nurodyti 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje.

25.     Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių VĮ Registrų centrui teiktus įrodymus, kuriuos įvertinus padaryta išvada, jog ginčo terasa egzistavo iki Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių teisės normų, kurios reglamentuotų informacijos apie ginčo terasą viešinimą Pastato ir (ar) jame esančių Patalpų Nekilnojamojo turto registro įrašuose.

26.     Atsakovo teigimu, byloje nenustačius, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyti Buto bei Daugiabučio namo kadastro duomenys neatitiktų dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.

27.     Tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28.     Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad iš techninių projektų brėžinių matyti, jog sublokuoti namai turi bendras sienas, ant kurių yra sumontuotas administracinių-biuro patalpų (Patalpų) korpuso stogas. Pareiškėjas turi nuosavybės teises į Patalpas, o ne į Pastatą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kad projektiniai sprendiniai, pagal kuriuos įrengtos terasos, yra neteisėti ir negalimi bei egzistuoja reali galimybė patikrinti statybos teisėtumą, nepraleidus senaties termino. Pareiškėjas, norėdamas nuginčyti terasų kadastro duomenų registraciją, visų pirma, turėjo teismine tvarka įrodyti pačios statybos neteisėtumą, tačiau pareiškėjas jokioje byloje nėra pareiškęs reikalavimų, kuriais ginčytų statinių projektinius sprendinius, statybą leidžiantį dokumentą ar statybos užbaigimo dokumentus, o Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, dar 2021 metais jokių pažeidimų įrengiant terasas nenustatė. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad patikslinus kadastrinius matavimus buvo sprendžiami nuosavybės, nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos ar servituto nustatymo klausimai. Šiuo atveju patikslintais kadastriniais matavimais buvo užfiksuota 14 metų egzistuojanti faktinė padėtis identifikuojant terasas. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad jam yra trukdoma vykdyti statinio techninę priežiūrą, o dėl stogo remonto kilęs ginčas nagrinėtinas tarp bendraturčių, ką įrodo paties pareiškėjo inicijuota civilinė byla Nr. e2-233-1067/2023. Teismas neprivalėjo vertinti su stogo naudojimu susijusių klausimų, nes tai išeina už administracinio teismo kompetencijos ir skundo nagrinėjimo ribų.

29.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „EM investicijos“ apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-46-492/2025), taip pat priteisė trečiojo suinteresuoto asmens A. V. naudai iš pareiškėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30.     Teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, kuriuo patenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų A. V. ir V. V. 2022 m. balandžio 4 d. prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos bei Deklaracijos pagrindu pakeitė Buto kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas rėmėsi: matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nurodytais duomenimis; aplinkybe, kad tuo metu galioję teisės aktai nereglamentavo terasų žymėjimo bei jų aprašymo statinio kadastro duomenų byloje; Pastato statybos užbaigimo akto duomenimis; matininkės A. P. 2022 m. vasario 28 d. parengtoje Daugiabučio namo kadastro duomenų byloje nurodytais duomenimis, kad Daugiabučiame name po 2017 metų nebuvo atlikta jokių statybos darbų; matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nurodytais duomenimis, kad Bute buvo atlikti paprastojo remonto darbai; Inspekcijos Rašte nurodytais papildomais duomenimis.

31.     Inspekcija, atlikusi terasų ((duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini) butų) patikrinimą, Rašte nurodė, kad projektuotojo UAB „Pamario projektai“ 2008 metais parengto techninio darbo projekto „Blokuotų gyvenamųjų namų II korpuso naujos statybos projekto pakeitimas statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir projektas) bendrosios dalies aiškinamajame rašte nurodyta, jog ant eksploatuojamo biurų patalpų stogo projektuojama stiklinis priestatas, kad visuomeninės dalies patalpų stogas tarnauja gyventojams kaip eksploatuojama terasa, antro aukšto lygyje ant eksploatuojamo stogo projektuojami žiemos sodai. Taip pat nustatė, kad administracinio pastato stogas yra sutapdintas, eksploatuojamas, danga – frakcinis plautas žvyras, ir kad vėliau gyventojai galės savo nuožiūra tvarkyti stogą – įrengti takelius, apželdinti, įrengti kilnojamus aptvėrimus ir pan. Minėto projekto pakeitimams Klaipėdos savivaldybės administracija 2008 m. liepos 11 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojo iki 2018 m. liepos 11 d.), kuriame nurodyti gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) butų su pristatytomis galerijos patalpomis plotai; nustatyta, kad kiekvieno iš šių butų bendras plotas neviršija statybos leidime nurodyto buto bendro ploto. Rašte nurodyta, kad ant sutapdinto eksploatuojamo frakcinio plauto žvyro sluoksnio ir terasos grindų įrengimas yra priskiriamas prie paprastojo remonto darbų, kuriais nėra keičiamos, šalinamos, įrengiamos, nestiprinamos ir nesilpninamos laikančiosios konstrukcijos; tai nėra laikoma pastato išvaizdos keitimu; nėra savavališka statyba, nes nepatenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 3 priedo 4 ir 5 punktuose išvardintus atvejus. Gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2017 m. vasario 13 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kurioje nurodytos minėtos galerijos patalpos, ir 2017 m. liepos 5 d. statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabučio namo statybos užbaigimo aktas) pagrindu. Atlikus patikrinimą surašytas 2021 m. rugsėjo 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1825 su išvada – pažeidimų nenustatyta.

32.     Teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui buvo pateikti NTKĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, t. y. 2022 m. kovo 28 d. Buto kadastro duomenų byla bei Deklaracija, kuri, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 10.3 papunkčiu, yra statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus reglamento 10.2 p.) yra užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas buvo rengiamas.

33.     Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog 2017 metais parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nebuvo pažymėtos terasos, nes tik nuo 2018 m. vasario 24 d. įsigaliojus naujos redakcijos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-96 (toliau – ir Taisyklės), buvo numatyta, kad jei prie pastato įrengta terasa, duomenys apie terasą, nurodant jos pažymėjimą statinių išdėstymo plane, pateikiami skiltyje „Pastabos“ (101 p.), nesudaro pagrindo kvestionuoti ginčo terasų įrengimo teisėtumą, kas buvo iš esmės konstatuota 2017 m. liepos 5 d. Daugiabučio namo statybos užbaigimo aktu, o ortofotografinė medžiaga yra tik papildomi įrodymai, patvirtinantys patį terasų įrengimo faktą tam tikru metu (2016 m., 2017 m.).

34.     Teismas atkreipė dėmesį, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, be kita ko, CK 4.47 straipsnio 4 punkte yra numatytas naujo daikto pagaminimas, kas nagrinėjamu atveju reiškia statinio statybos teisės aktų nustatyta tvarka užbaigimą. Statybos užbaigimo procedūros vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 12 d.). Taigi nuosavybės teisė gali būti įregistruojama teisėtu būdu sukūrus daiktą, taip pat ir statybos būdu, todėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pagrindu įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie terasą buvo patikslinta Buto kadastro duomenų byla ir anksčiau pateiktas Daugiabučio namo statybos užbaigimo aktas, t. y. NTKĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti dokumentai. Inspekcijos, kaip kompetentingos institucijos atlikta statybos darbų teisėtumo kontrolė bei padaryta išvada, kad terasų įrengimas nėra savavališka statyba, patvirtina, jog daiktinės teisės į jas atsirado teisėtu būdu, o jų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šiuo atveju yra teisių į jas išviešinimas. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių pagrįstų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti dokumentų, kurių pagrindu buvo padaryti pakeitimai Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, teisėtumu. Taigi, kadastro duomenys buvo pakeisti įstatyme nustatytų galiojančių dokumentų pagrindu.

35.     Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas Patalpas, esančias Pastate, valdo nuo 2020 m. spalio 12 d. nuosavybės teise ir jas įgydamas perėmė visas teises į Patalpas tokia apimtimi, kokia jas valdė ankstesnis savininkas, taigi negali reikalauti be teisėto pagrindo keisti savo įgytų teisių ar kitų asmenų turimų teisių apimties. Pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklauso tik patalpos, kurios yra sublokuotuose korpusuose, o šių korpusų pagrindinės konstrukcijos yra bendros ir priklauso visiems tiek II, tiek III korpuso patalpų savininkams.

36.     Teismas atmetė pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl servituto nustatymo, nustatęs, kad daiktinė teisė – servitutas – nėra įregistruota nei Buto, nei Patalpos Nekilnojamojo turto registro įrašuose, taip pat nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad buvo reikalingas jo sutikimas naudoti II korpuso (t. y. Pastato) stogą ir įsirengti terasas, nes šis klausimas buvo išspręstas rengiant statinio projektą bei įrengiant terasas, o statinių projektiniai sprendiniai, statybą leidžiantys dokumentai ir statybos užbaigimo dokumentai, kurių pagrindu buvo suprojektuoti ir pastatyti sublokuoti, tuo pačiu adresu esantys statiniai, atlikti ginčo terasos įrengimo darbai, nėra nuginčyti. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad faktinė padėtis nepasikeitė, o ginčijamas atsakovo Sprendimas reikšmingas trečiųjų asmenų teisių išviešinimo prasme.

37.     Vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

38.     Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eP-47-520/2025) buvo tenkintas pareiškėjo UAB „EM investicijos“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 ir procesas šioje byloje atnaujintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu bei byla perduota nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.

39.     Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo išnagrinėtos dar dvi administracinės bylos (Nr. eA-1393-442/2023 ir Nr. eA-387-602/2024), kurios inicijuotos to paties pareiškėjo dėl skirtingų Daugiabučio namo butų savininkams priimtų Komisijos sprendimų, kuriais nuspręsta kadastro duomenų bylų pagrindu pakeisti butų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, o bylose teiktų procesinių dokumentų teisinis pagrindas buvo identiškas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1393-442/2023, kurioje nagrinėtas analogiškas pareiškėjo ginčas su kitais kaimynais dėl jų įrengtos terasos, konstatavo, jog Komisija toje byloje ginčytu sprendimu pakeitė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre remdamasi tik kadastrinių bylų duomenimis, nesant pateiktų NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, nors nepateikus jokių dokumentų dėl terasos įrengimo buvo pagrindas prašymą atmesti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas administracinėje byloje Nr. eA-1393-442/2023 buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas – panaikintas Komisijos sprendimas dėl kitų kaimynų buto kadastro duomenų pakeitimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-387-602/2024, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo ginčas su dar kitais kaimynais dėl jų įrengtos terasos, padarė analogiškas išvadas kaip ir administracinėje byloje Nr. eA-1393-442/2023.

40.     Taigi, teismo vertinimu, susiklostė teisinė situacija, kai pagal analogiškus pareiškėjo skundus dviejose administracinėse bylose pareiškėjo apeliaciniai skundai buvo tenkinti, o šioje byloje apeliacinis skundas atmestas, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tapačiose bylose priėmė skirtingus procesinius sprendimus, skirtingai vertindamas iš esmės identiškas bylos faktines aplinkybes ir aiškindamas teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad procesas administracinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Išplėstinė teisėjų kolegija

41.     Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. CSPR-151 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“, kuriuo nuspręsta matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos ir Deklaracijos pagrindu pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

42.     Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl nurodyto atsakovo Sprendimo panaikinimo atmetė. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Ši byla nagrinėjama iš naujo, joje atnaujinus procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

43.     ABTĮ 164 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina, kad tokiu atveju bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties), kuria buvo užbaigtas procesas administracinėje byloje, teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018; išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3347-629/2019; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-968/2020; ir kt.).

44.     Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties (administracinė byla Nr. eP-47-520/2025), procesas šioje byloje iš esmės atnaujintas visa apimtimi, konstatavus, kad kitose dviejose anksčiau išnagrinėtose administracinėse bylose (Nr. eA-1393-442/2023 ir Nr. eA-387-602/2024) pagal analogiškus pareiškėjo skundus dėl tame pačiame Daugiabučiame name esančių butų kadastro ir registro duomenų atnaujinimo įregistruojant terasas buvo priimti priešingi sprendimai, nei nagrinėjamoje byloje. Taigi išplėstinė teisėjų kolegija, šioje byloje tikrindama skundžiamo atsakovo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, privalo įvertinti visas šio Sprendimo priėmimui reikšmingas bylos faktines aplinkybes. Paisant nurodyto bylos ribas apibrėžiančio proceso atnaujinimo pagrindo, nagrinėjamu atveju iš esmės kyla klausimas, ar Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui buvo pateikti įstatymų nustatyti dokumentai, kurių pagrindu galėjo būti įregistruoti atnaujinti Buto kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruojant terasą. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir jo aiškinimo.

45.     Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kitus su tuo susijusius klausimus reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (NTKĮ 1 str.). Šio įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo atnaujinti Buto kadastro duomenis pateikimo ir ginčijamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nekilnojamieji daiktai, be kita ko, formuojami suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą. Pagal NTKĮ 7 straipsnio 3 dalį, statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai Nekilnojamojo turto kadastro objektu, be kita ko, yra laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą (NTKĮ 5 str. 1 d. 2 p.). NTKĮ 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

46.     Nekilnojamojo turto registro įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo pateikimo ir ginčijamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu), be kita ko, reglamentuoja statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, šio registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę ir kitus su tuo susijusius klausimus (Registro įstatymo 1 str.). Pagal ginčui aktualios redakcijos Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šiai normai savo turiniu analogiška nuostata įtvirtinta ir NTKĮ 3 straipsnio 3 dalyje.

47.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą, registro ir kadastro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁹²-3130/2011; 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017; 2026 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1436-492/2026; ir kt.). Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymų nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1335-502/2025).

48.     Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-2303/2012; 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-852-492/2021; ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015; 2026 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1436-492/2026; ir kt.).

49.     Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarko VĮ Registrų centras, kuris įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reglamentuojantys Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-203-602/2021). Vertindamas Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo veiksmus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad ši viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-865-602/2021; ir kt.).

50.     Aptartos įstatymų nuostatos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, bei įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017). Tačiau, kaip minėta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio.

51.     Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai įtvirtinti NTKĮ 12 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenys, informacija, kadastrams ir registrams pateikti dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. NTKĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Dokumentų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo pateikti nereikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – kai prašoma Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

52.     Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimus reglamentuojančio NTKĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kada turi būti keičiami Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys – jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (NTKĮ 4 str. 3 d., 6 str. 5 d., 9 str. 3 d., 13 str. 1 d.).

53.     Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ginčui aktualiu laikotarpiu buvo detaliau reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) IV skyriuje. Šiame skyriuje įtvirtintas 84 punktas nustatė, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus NTKĮ 12 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo pateikimo metu) 84¹.2.2 punktu, teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal NTKĮ 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti patvirtinta ir įregistruota VTPSI (Kadastro nuostatų 84¹.2.2.1 p.) arba įregistruota VTPSI, jeigu pagal teisės aktus VTPSI neprivalo jos tvirtinti (Kadastro nuostatų 84¹.2.2.3 p.). Savo turiniu panašios nuostatos įtvirtintos ir ginčijamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Kadastro nuostatuose.

54.     Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys kartu su prašymu įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą šio kadastro tvarkytojui pateikė ne tik matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtą Buto kadastro duomenų bylą, bet ir 2022 m. balandžio 4 d. deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimo reikalingumo, registruojant kadastro duomenų pakeitimus po paprastojo remonto, yra akcentavęs, jog NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra nurodytas tokios deklaracijos kadastro tvarkytojui pateikimo būtinumas. Todėl sprendžiant klausimą, ar deklaracijos pateikimas yra būtinas, kai prašoma įregistruoti dėl statinio (nekilnojamojo turto objekto) paprastojo remonto atsiradusius kadastro duomenų pakeitimus, reikia vadovautis specialiąja statinio užbaigimą reglamentuojančia teisės norma, šiuo atveju – Statybos įstatymo 28 straipsniu. Tais atvejais, kai deklaracijos pateikimas yra būtinas Statybos įstatymo 28 straipsnio taikymo prasme, tai yra būtina ir Kadastro nuostatų 84¹ punkto taikymo prasme. Ir, priešingai, kai deklaracijos pateikimas nėra būtinas (nėra privalomas statytojui ar užsakovui), jos pateikimas kadastro tvarkytojui taip pat nėra būtinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A¹⁴³-1071/2014). Atsižvelgiant į tai, byloje taip pat yra aktualios statybos užbaigimą reglamentuojančios teisės normos.

55.     Daugiabučio namo bei administracinio Pastato statybos užbaigimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio, reglamentavusio statybos užbaigimą, 4 dalis nustatė, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Tuo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad vienas iš statybą leidžiančių dokumentų yra leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą, inter alia (be kita ko) aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

56.     Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo pakeisti ginčo Buto kadastro duomenis pateikimo ir ginčijamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis nustatė, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistruojant VTPSI. Tiek Daugiabučio namo bei administracinio Pastato statybos užbaigimo, tiek prašymo pakeisti ginčo Buto kadastro duomenis pateikimo ir ginčijamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu galiojusių redakcijų Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta pareiga, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Statybos įstatymo 28 straipsnyje taip pat buvo nustatyta, kokie subjektai įgalioti panaikinti statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą arba patvirtinimą ir įregistravimą, arba kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo.

57.     Ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje buvo įtvirtinta, kad statybos užbaigimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Atitinkamai iš bylos duomenų matyti, kad Inspekcija 2021 m. rugsėjo 6 d. atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), pagal skundus dėl galbūt savavališkai ir neteisėtai ant administracinio Pastato stogo įrengtų terasų (įskaitant ginčo Bute), tačiau pažeidimų nenustatė. Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atlikti kompetentinga institucija, atlikusi minėtą patikrinimą, 2021 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 2D-16317, be kita ko, padarė išvadą, kad šiuo atveju ant sutapdinto eksploatuojamo stogo frakcinio plauto žvyro sluoksnio ir terasos grindų įrengimas yra priskiriamas prie paprastojo remonto darbų, kuriais nėra keičiamos, šalinamos, įrengiamos, nestiprinamos ir nesilpninamos laikančiosios konstrukcijos, tai nėra laikoma pastato išvaizdos keitimu, todėl šiems darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pareiškėjas nepateikė šiame Rašte padarytų Inspekcijos išvadų teisingumą paneigiančių duomenų ir išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti statybos valstybinę priežiūrą atlikti kompetentingos institucijos vertinimu dėl ginčo terasos įrengimo priskyrimo paprastojo remonto darbams. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju, tretiesiems suinteresuotiems asmenims teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti (pakeisti) statinio (patalpos), suformuoto pagal NTKĮ 7 straipsnį, kadastro duomenis po paprastojo remonto, kartu su kadastrinių matavimų duomenų byla turėjo būti pateikta ir statytojo ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens surašyta bei nustatyta tvarka įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą. Atitinkamai iš bylos duomenų matyti, kad tokia Deklaracija buvo pateikta, o pareiškėjas nepateikė duomenų, jog šios Deklaracijos galiojimas teisės aktų nustatyta tvarka būtų panaikintas, todėl atsakovas pagrįstai ja vadovavosi.

58.     Byloje nustatyta, kad Daugiabučio namo, kuriame yra ginčo Butas, ir Pastato, kuriame yra pareiškėjui priklausančios patalpos, statyba užbaigta bei atitinkamai išduoti 2017 m. liepos 5 d. statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. lapkričio 24 d. statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Daugiabutis namas ir Pastatas kartu su kitais pastatais sudaro bendrą blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi kompleksą, kurio statyba pradėta dar 1993 metais pagal išduotą bendrą statybos leidimą. Jau pirminiame statybos projekte buvo numatytas statybos darbų etapiškumas, suskaidant kompleksą į tris korpusus (I korpusas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini); II korpusas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir visuomeninė dalis (duomenys neskelbtini); III korpusas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)), o visuomeninė dalis ((duomenys neskelbtini)) apjungia tris gyvenamuosius pastatus į vieną kompleksą pirmo aukšto lygyje. Vėliau statybos užbaigimui atskirais etapais rengtuose tiek 2006 metų techniniame darbo projekte „Administracinių-biurų patalpų statyba (duomenys neskelbtini) (statybos darbų užbaigimas)“, kuriuo numatyta pilnai įrengti visuomeninę dalį ((duomenys neskelbtini)), tiek 2008 metų techniniame darbo projekte „Blokuotų gyvenamųjų namų III korpuso naujos statybos projekto pakeitimas statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini)“, kuriuo numatyta pilnai įrengti III gyvenamąjį korpusą ((duomenys neskelbtini)), buvo nurodyta, kad visuomeninės dalies patalpų stogas tarnauja sublokuotų gyvenamųjų namų gyventojams kaip eksploatuojama terasa. Šiame kontekste pabrėžtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog nurodyti statinių projektiniai sprendiniai, statybą leidžiantys dokumentai ar statybos užbaigimo dokumentai būtų nuginčyti ir negaliojantys.

59.     Iš byloje esančio Buto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad pirminiai Buto kadastro duomenys buvo įregistruoti minėto Daugiabučio namo statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. vasario 13 d. kadastro duomenų bylos pagrindu. Tačiau tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė privalomo terasų žymėjimo kadastro duomenų byloje. Tuo tarpu ginčo terasų įrengimas, kaip Inspekcija konstatavo prieš tai minėtame Rašte, laikytinas paprastojo remonto darbais, kurie (statyba) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą bei ją įregistruojant VTPSI, ir tik nuo 2018 m. vasario 24 d. įsigaliojusios redakcijos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 101 punkte buvo įtvirtinta, kad tuo atveju, jei prie pastato įrengta terasa, duomenys apie terasą, nurodant jos pažymėjimą statinių išdėstymo plane, pateikiami 1A formos (Taisyklių 9 priedas) skiltyje „Pastabos“. Atitinkamai ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 127 punktas (2018 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-711 redakcija) nustatė, kad prie pastato įrengta terasa žymima raidėmis Tr, o pagal Taisyklių 130.12 punktą, braižant pastatų aukštų planus, prie pastato įrengtos terasos žymimos Tr, Tr1, Tr2 ir t. t.

60.     Išdėstytų ginčui aktualių teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo Sprendimas, priešingai, nei administracinėse bylose Nr. eA-1393-442/2023 ir Nr. eA-387-602/2024, inicijuotose pagal analogiškus pareiškėjo skundus dėl tame pačiame Daugiabučiame name esančių butų kadastro ir registro duomenų atnaujinimo įregistruojant terasas, buvo grindžiamas ne tik kartu su trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymu pateikta matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengta Buto kadastro duomenų byla, bet ir 2022 m. balandžio 4 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri laikytina tinkamu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniu pagrindu NTKĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai teiktame skunde paaiškino, jog Deklaracija buvo užpildyta ir Buto kadastro duomenys pakeisti ne tik įtraukiant terasą, bet ir dėl Buto vidaus perplanavimo, paprastojo remonto būdu įrengus papildomą kambarį, o terasa buvo įrengta dar 2008 metais, tačiau A. V. ir V. V. jokių terasos statybos ar remonto darbų neatliko, šios aplinkybės niekaip nepaneigia prieš tai padarytos išvados. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad statinių paprastasis remontas pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą galėjo būti užbaigiamas tiek pačiam statytojui, tiek jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistruojant VTPSI (Statybos įstatymo 28 str. 4 d.), o kartu su nurodyta Deklaracija tretieji suinteresuoti asmenys prie atsakovui pateikto prašymo pridėjo ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtą Buto kadastro duomenų bylą, kurioje yra identifikuota bei pažymėta ginčo terasa, ir šie dokumentai atsakovui suteiktos kompetencijos ribose vertintini kartu, kaip vientiso trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo dalys. Tuo tarpu iš administracinėse bylose Nr. eA-1393-442/2023 ir Nr. eA-387-602/2024 priimtų sprendimų nematyti, kad jose būtų nustatyta, jog teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti (pakeisti) kitų butų kadastro duomenis kartu su kadastrinių matavimų duomenų byla buvo pateikta ir statytojo ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens surašyta bei nustatyta tvarka įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą arba kitas terasų statybos teisėtumą (užbaigimą) patvirtinantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, nurodytose ir nagrinėjamoje administracinėse bylose susiklosčiusios situacijos ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste negali būti vertinamos kaip tapačios.

61.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra statinio sukūrimą patvirtinantis dokumentas, kurio pagrindu statytojui atsiranda civilinės teisės ir pareigos, o teritorinis registratorius gali atsisakyti atlikti veiksmus tik tuomet, kai toks atsisakymo pagrindas įsakmiai nurodytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir (ar) Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-852-492/2021), tačiau išplėstinė teisėjų kolegija tokių pagrindų šioje byloje nenustatė. Nagrinėjamoje byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateiktas prašymas pakeisti ginčo Buto kadastro ir registro duomenis bei kartu su juo pateikta matininko parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir Deklaracija apie statybos užbaigimą ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste pagrįstai pripažinti tinkamu pagrindu įregistruoti atnaujintus Buto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, o atsakovo Sprendimas laikytinas pagrįstu dokumentais, atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Taigi, šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-46-492/2025) pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui buvo pateikti NTKĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo Buto kadastro duomenys buvo pakeisti įstatyme nustatytų galiojančių dokumentų pagrindu, o į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

62.     Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su terasų įrengimo teisėtumu, galbūt neturint tam reikiamų sutikimų, taip pat su ginčais, kylančiais tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų dėl Pastato stogo priežiūros, kad Daugiabutis namas ir Pastatas yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, o atsakovo Sprendimu faktiškai suteikta teisė tretiesiems suinteresuotiems asmenims naudotis kito nekilnojamojo daikto (statinio) dalimi, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

63.     Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 pareiškėjo apeliacinis skundas buvo pagrįstai atmestas, todėl keisti ar naikinti šią tikrinamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, atitinkamai paliekama nepakeista ir dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl kurios teisėtumo ir (ar) pagrįstumo pareiškėjas jokių argumentų neteikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 165 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija