Nuasmeninta nutartis 2025-12-18 Nr. BB-6040-1-01-1-34574-2020-0

1.1. D. M. ir J. Z. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 25 d. susitarė, kad J. Z. suras asmenį, kuris leis pasinaudoti savo banko sąskaita, kad būtų galima pervesti nusikalstamu būdu įgytus pinigus į šią banko sąskaitą ir jais disponuoti, o D. M. interneto puslapiuose suras asmenų kontaktinius numerius, jiems paskambins ir iš jų apgaule įgis elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, po to D. M., veikdamas kartu su J. Z., panaudos neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungs prie informacinės sistemos, neteisėtai atliks finansines operacijas ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgis svetimą turtą.

1.2. Vykdant nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, J. Z. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 26 d. telekomunikacijomis, nenustatytu neteisėtai laikomu įrenginiu, susisiekė su (duomenys neskelbtini) esančiu E. Š. ir jam, nežinančiam apie nusikalstamą veiką, nurodė atsidaryti UAB „Foxpay“ elektroninėje piniginėje sąskaitą apgaule gautiems pinigams pervesti. E. Š., nežinodamas apie nusikalstamas veikas, 2020 m. rugpjūčio 26 d. 17.46 val., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, UAB „Foxpay“ elektroninėje piniginėje savo vardu atsidarė sąskaitą ir tą pačią dieną telekomunikacijomis J. Z. perdavė elektroninės piniginės prisijungimo duomenis.

1.3. Po to D. M. 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.10 val. iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono paskambino į (duomenys neskelbtini) V. P., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą atliko neteisėtus veiksmus: prisistatė policijos pareigūnu, melagingai informavo, jog E. U. vardu asmens tapatybės kortelėje ir banko kortelėje yra jos duomenys, nurodė, kad reikia užblokuoti jos banko sąskaitą ir tuoj sujungs su banko darbuotoju, po to prisistatė banko darbuotoju, nurodė padiktuoti elektroninės bankininkystės ID kodą, V. P., apgaule suklaidinta, šiuos duomenis jam padiktavo ir suvedė kontrolinį numerį, „Smart-ID“ kodus – PIN1 ir PIN2, po to D. M., veikdamas kartu su J. Z., sukūrė naują „Smart-ID“ paskyrą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai prisijungė prie V. P. AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.26 val. iš šios sąskaitos neteisėtai atliko 5000 Eur pavedimą į E. Š. vardu atidarytą UAB „Foxpay“ elektroninę piniginę bei neteisėtai prisijungė prie V. P. AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir iš jos 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.29 val. neteisėtai atliko 2000 Eur pavedimą į E. Š. vardu atidarytą UAB „Foxpay“ elektroninę piniginę, iš kurios 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.49 val. atliko 50 Eur pavedimą už „Ežio“ paslaugą, 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.54 val. atliko 50 Eur pavedimą už „Ežio“ paslaugą,
2020 m. rugpjūčio 28 d. 14.08 val. atliko 50 Eur pavedimą už „Google Play“ paslaugas, 2020 m. rugpjūčio 28 d. 14.10 val. atliko 50 Eur pavedimą už „Google Play“ paslaugas, kiti atlikti pavedimai buvo sustabdyti laiku informavus AB „Swedbank“ banką apie vykdomą nusikalstamą veiką E. Š. vardu atidarytoje UAB „Foxpay“ elektroninėje piniginėje ir
2020 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu dalis pinigų, t. y. 6800 Eur, buvo grąžinti nukentėjusiajai V. P. į sąskaitą.

1.4. Tokiu būdu ir aplinkybėmis D. M. ir J. Z., iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupe, taip pat su nežinančiu apie vykdomas nusikalstamas veikas E. Š., pasisavino valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarydami neteisėtus veiksmus, neteisėtai apgaule įgijo ir disponavo svetimais – nukentėjusiosios V. P. elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudodami svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, bendrais veiksmais savo ir kitų asmenų naudai apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai V. P. priklausančius 6800 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes E. Š. vardu atidarytoje UAB „Foxpay“ elektroninėje piniginėje pavedimai buvo sustabdyti ir 6800 Eur sugrąžinti į nukentėjusiosios V. P. banko sąskaitą, taip pat D. M. ir J. Z. apgaule įgijo savo ir kitų asmenų naudai nedidelės vertės svetimą – nukentėjusiajai V. P. priklausantį turtą – 200 Eur, padarydami nukentėjusiajai V. P. 200 Eur turtinę žalą.

2.1. D. M., J. Z., E. D. ir Ž. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip
2020 m. rugpjūčio 25 d. susitarė, kad J. Z. suras asmenį, kuris leis pasinaudoti savo asmens tapatybės kortele ir autoportretine nuotrauka (angl. „selfie“) kriptovaliutų paskyrai sukurti ir gautus iš to asmens duomenis perduos D. M. ir E. D., po to D. M., pasinaudodamas iš J. Z. gautais kito asmens tapatybės kortelės ir autoportretinės nuotraukos („selfie“) duomenimis, atidarys to asmens vardu kriptovaliutų paskyrą, vėliau D. M. kriptovaliutų paskyros duomenis perduos E. D., susitarė, kad D. M. interneto puslapiuose suras asmenų kontaktinius numerius, jiems paskambins ir iš jų apgaule įgis, o vėliau ir panaudos neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, D. M. neteisėtai prisijungs prie informacinės sistemos ir neteisėtai atliks finansines operacijas, apgaule įgis svetimą turtą – lėšas, susitarė, kad Ž. K. interneto puslapiuose suras skelbimų apie parduodamus daiktus, jų įsigis už sukčiavimu įgytas lėšas ir organizuos įsigytų daiktų paėmimą, susitarė, kad E. D. laisvėje suras asmenį, kuris atvyks paimti daiktų, įsigytų už sukčiaujant įgytas lėšas, taip pat, panaudodamas iš D. M. gautus kriptovaliutų paskyros prisijungimo duomenis, suras asmenų, kurie parduoda kriptovaliutą, su jais sutars dėl pirkimo–pardavimo sąlygų, už sukčiaujant įgytas lėšas bus įsigyta kriptovaliutos, o vėliau kriptovaliutų paskyroje įsigytą kriptovaliutą parduos nepažįstamiems asmenims, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paduos skelbimą apie siūlomą darbą, taip apgaule įgis asmens, norinčio įsidarbinti, asmens duomenis, kuriuos panaudos kriptovaliutų platformoje „Paxful“ sukurdamas kriptovaliutų paskyrą, susitarė, kad už apgaule įgytus pinigus jie įgis turtą – įvairių daiktų, t. y. kompiuterių, laikrodžių, mobiliojo ryšio telefoną, žaidimų kodų, kriptovaliutos.

2.2. J. Z. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip
2020 m. rugpjūčio 25 d. telekomunikacijomis, nenustatytu neteisėtai laikomu įrenginiu, susisiekė su nežinančiu apie vykdomas nusikalstamas veikas E. Š. ir jam nurodė atsiųsti savo asmens tapatybės kortelės nuotraukas (kortelės abi puses) ir autoportretinę nuotrauką kriptovaliutų sąskaitai atidaryti, kad nusikalstamu būdu – apgaule būtų pervesti gauti pinigai, po to E. Š., nežinodamas apie nusikalstamas veikas, telekomunikacijomis J. Z. nusiuntė savo asmens tapatybės nuotraukas (kortelės abi puses) ir autoportretinę nuotrauką, po to J. Z. gautus duomenis perdavė D. M., o šis – E. D.

2.3. D. M., pasinaudodamas J. Z. iš E. Š. gautais E. Š. asmens tapatybės kortelės duomenimis ir autoportretine fotonuotrauka, naudodamasis neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, kriptovaliutų platformoje „Paxful“ 2020 m. rugpjūčio 25 d.
12.56 val. sukūrė kriptovaliutų paskyrą, kad joje galėtų už nusikalstamu būdu – apgaule įgytus pinigus nupirkti kriptovaliutos.

2.4. Po to E. D. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip
2020 m. rugsėjo 21 d. telekomunikacijomis, nenustatytu neteisėtai laikomu įrenginiu, susisiekė su laisvėje esančiu D. D., susitarė, jog D. D. E. D. nurodymu nurodytu laiku nuvyks paimti daiktų, įsigytų už sukčiaujant įgytas lėšas, D. D. sutikus vykdyti šiuos E. D. nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo
2020 m. rugsėjo 2 d. į interneto svetainę įdėjo skelbimą apie siūlomą darbą namuose nuotoliniu būdu, o D. P., nežinodamas apie vykdomas nusikalstamas veikas, radęs skelbimą apie siūlomą darbą, 2020 m. rugsėjo 4 d. telekomunikacijomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, norėdamas įsidarbinti, nusiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotraukas (kortelės abi puses) ir autoportretinę nuotrauką, po to 2020 m. rugsėjo 4 d. kriptovaliutų platformoje „Paxful“ ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo sukūrė kriptovaliutų paskyrą ir ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis paskyros prisijungimo duomenis perdavė E. D.

2.5. Po to D. M. 2020 m. rugsėjo 21 d. 19 val. 20 min. 45 sek. iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono paskambino L. T., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą atliko neteisėtus veiksmus: prisistatė policijos pareigūnu, melagingai informavo, jog sulaikyta moteris, pas kurią rasti L. T. padirbti dokumentai ir trys banko kortelės, o VĮ Registrų centre įvyko gedimas, kurio metu jos asmens duomenys pavogti, todėl skubiai reikia užblokuoti tris korteles, sujungė neva su banko saugos tarnybos budinčiu asmeniu, nurodė padiktuoti visų banko kortelių 16 skaitmenų numerius, galiojimo datas ir kortelių patvirtinimo kodus (CVC), asmens kodą, elektroninės bankininkystės ID kodą, o apgaule suklaidintai L. T. šiuos duomenis padiktavus ir suvedus kontrolinį numerį, „Smart-ID“ kodus – PIN1 ir PIN2, D. M. sukūrė naują „Smart-ID“ paskyrą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai prisijungė prie L. T. priklausančios įmonės UAB „G“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir L. T. vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir iš L. T. priklausančios banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. atliko 35 pavedimus, iš viso iš L. T. priklausančios banko sąskaitos į kitas sąskaitas pervedė 1895,65 Eur ir pasikėsino pervesti 298,74 Eur (dalies veikų nebaigė, nes dalis pinigų į nukentėjusiosios banko sąskaitą banko buvo grąžinta).

2.6. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. D., naudodamasis neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, kriptovaliutos pirkimo–pardavimo platformoje „Paxful“ surado asmenis ir su jais susitarė dėl kriptovaliutos pirkimo. Po to D. M. iš L. T. įmonės UAB „G“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos 2020 m. rugsėjo 22 d. įvairiems gavėjams atliko 14 pavedimų už kriptovaliutos įsigijimą, iš viso iš įmonės UAB „G“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos pervedė 26 749 Eur.

2.7. Toliau Ž. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. surado interneto puslapyje skelbimą apie parduodamą laikrodį, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono paskambino E. K. ir susitarė dėl skelbime nurodyto laikrodžio „Longines“ pirkimo sąlygų už 2200 Eur, o D. M.
2020 m. rugsėjo 22 d. neteisėtai prisijungė prie UAB „G“ banko sąskaitos ir 10.24 val. neteisėtai atliko finansinę operaciją – į AB „Swedbank“ banko sąskaitą pervedė 2300 Eur
(už perkamą laikrodį 2200 Eur ir kurjeriui perduoti 100 Eur), Ž. K. E. K. nurodė, jog paimti laikrodžio atvyks kurjeris, kuriam nurodė perduoti laikrodį ir 100 Eur, o E. D. per neteisėtai laikomas telekomunikacijas susisiekė su D. D., nurodė D. D. vykti adresu: (duomenys neskelbtini) ir paimti laikrodį. Vykdydamas E. D. nurodymus, D. D. taksi automobiliu 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 10.50 val. atvyko prie E. K. namų adresu: (duomenys neskelbtini) ir iš E. K. paėmė už apgaule įgytus pinigus nupirktą laikrodį „Longines“ ir 100 Eur.

2.8. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. D. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki
2020 m. rugsėjo 24 d. neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su D. D. ir nurodė jam 2020 m. rugsėjo 22 d. paimtą laikrodį „Longines“ pristatyti adresu:
(duomenys neskelbtini), kur gyvena D. M. tėvai, o D. D., vykdydamas E. D. telekomunikacijomis duodamus nurodymus, 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 11.10 val. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini) ir pašto dėžutėje paliko 2020 m. rugsėjo 22 d. iš E. K. paimtą laikrodį „Longines“, kurį D. M. motina I. M. išsiuntė D. M. į Pravieniškių pataisos namus.

2.9.   Ž. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. 12.53 val. telekomunikacijomis, tyrimo nenustatytu neteisėtai laikomu įrenginiu, susisiekė su nežinančiu apie vykdomas nusikalstamas veikas laisvėje esančiu V. B. ir jam pasiūlė įsigyti kompiuterį, kuris bus įsigytas už sukčiavimu įgytas lėšas, V. B. sutikus, Ž. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. surado interneto puslapyje skelbimą apie parduodamą stacionarų kompiuterį, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono paskambino Ž. K. ir susitarė dėl skelbime nurodyto stacionaraus kompiuterio pirkimo už 2900 Eur. Tą pačią dieną D. M. neteisėtai prisijungė prie UAB „G“ banko sąskaitos ir 11.10 val. neteisėtai atliko finansinę operaciją – į Ž. K. nurodytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą pervedė 3200 Eur (2900 Eur už kompiuterį ir 300 Eur perduoti kurjeriui), o Ž. K. Ž. K. nurodė, jog paimti kompiuterio atvyks kurjeris, nurodė kurjeriui perduoti kompiuterį ir 300 Eur, taip pat kompiuteriui paimti iš Ž. K. tą pačią dieną telefono programėlėje užsakė taksi kurjerio paslaugą, dėl to Ž. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. kompiuterį perdavė prie jo namų adresu: (duomenys neskelbtini) atvykusiai kurjerei J. B. A., nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką, tačiau kilus įtarimų ji siuntą perdavė kitam kurjeriui – R. K., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, pastarasis dispečerės nurodymu kompiuterį nuvežė adresu: (duomenys neskelbtini), perduoti V. B., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, tačiau V. B.
2020 m. rugsėjo 22 d. 18.36 val. policijos pareigūnai sulaikė ir kompiuterį paėmė.

2.10. Ž. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. surado interneto puslapyje skelbimą apie parduodamą laikrodį, iš neteisėtai turimo mobiliojo ryšio telefono paskambino G. M. ir susitarė dėl skelbime nurodyto laikrodžio „Breitling“ pirkimo už 4500 Eur, o D. M. tą pačią dieną neteisėtai prisijungė prie UAB „G“ banko sąskaitos ir 12.33 val. neteisėtai atliko finansinę operaciją – į G. M. nurodytą AB Šiaulių banko sąskaitą pervedė 4500 Eur, o Ž. K. G. M. nurodė, jog paimti laikrodžio atvyks kurjeris, kuriam reikės perduoti laikrodį, tačiau G. M. laikrodžio neperdavė, nes AB Šiaulių bankas jo banko sąskaitą su joje esančiais pinigais – 4500 Eur, gautais už laikrodį, užšaldė.

2.11. Ž. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. interneto puslapyje surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono paskambino S. S. ir susitarė dėl skelbime nurodyto mobiliojo ryšio telefono „Apple Iphone 11 Pro Max“ pirkimo už 1300 Eur, o D. M. tą pačią dieną neteisėtai prisijungė prie UAB „G“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir 14.35 val. neteisėtai atliko finansinę operaciją – į S. S. nurodytą UAB „Revolut bank“ banko sąskaitą pervedė apgaule įgytus 1350 Eur (1300 Eur už mobiliojo ryšio telefoną ir 50 Eur perduoti kurjeriui), E. D. telekomunikacijomis susisiekė su D. D., nurodė jam vykti į (duomenys neskelbtini) ir paimti mobiliojo ryšio telefoną ir 50 Eur, o Ž. K. S. S. telefonu nurodė, jog paimti mobiliojo ryšio telefono atvyks kurjeris, nurodė perduoti kurjeriui mobiliojo ryšio telefoną ir 50 Eur, taip pat Ž. K. mobiliojo ryšio telefonui paimti tą pačią dieną užsakė taksi kurjerio paslaugą, dėl to S. S. 2020 m. rugsėjo 22 d. mobiliojo ryšio telefoną perdavė prie jo darbovietės adresu: (duomenys neskelbtini) atvykusiam taksi vairuotojui – kurjeriui R. T., nieko nežinančiam apie nusikalstamą veiką, kuris Ž. K. telefonu duotu nurodymu tą pačią dieną apie 17.30 val. mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 11 Pro Max“ ir 50 Eur pristatė ir perdavė (duomenys neskelbtini) E. D. nurodymu paimti taksi automobiliu atvykusiam D. D.

2.12. D. M. 2020 m. rugsėjo 21 d. 19 val. 20 min. 45 sek. iš L. T. apgaule gautus L. T. vardu AB „Swedbank“ „Visa Gold“, „MC Gold“, „Debit“ banko kortelių duomenis, jų galiojimo datas, kortelių patvirtinimo kodus (CVC) tą pačią dieną perdavė Ž. K., po to D. M. ir Ž. K. 2020 m. rugsėjo 21 d. – 2020 m. rugsėjo 22 d. panaudojo neteisėtai įgytas L. T. vardu išduotas nurodytas elektronines mokėjimo priemones, jomis neteisėtai inicijuodami ir atlikdami iš viso 22 operacijas, iš viso pervedė L. T. priklausančius 689,27 Eur ir pasikėsino pervesti 3564,71 Eur (dalies veikų nebaigė, nes dalis finansinių operacijų buvo atmesta, dalis pinigų buvo grąžinta į nukentėjusiosios banko sąskaitą, taip pat dalyje neteisėtų finansinių operacijų banko sąskaitoje nebuvo pakankamas lėšų likutis).

2.13. Tokiu būdu ir aplinkybėmis D. M., Ž. K., E. D. ir J. Z., iš anksto susitarę, veikdami organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, taip pat laisvėje esančiu D. D., nežinančiais apie vykdomas nusikalstamas veikas E. Š., V. B., bendrais veiksmais – pasisavindami valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padarydami neteisėtus veiksmus, neteisėtai apgaule įgydami ir disponuodami svetimais – L. T. ir UAB „G“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudodami svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungdami prie informacinės sistemos, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą – UAB „G“ priklausančius
26 749 Eur ir apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai L. T. priklausančius 2584,92 Eur, taip pat pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai L. T. priklausančius 3863,45 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, taip UAB „G“ padarė 26 749 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiajai L. T. padarė 2584,92 Eur turtinę žalą.

4.1. Šioje byloje baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai, kadangi: 1) esant visiems tęstinės veikos požymiams, D. M. padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai kvalifikuotos kaip atskiros pavienės veikos; 2) veikos, kuriomis nuteistiesiems pavyko užvaldyti tik dalį turto, o kitos dalies – ne, nepagrįstai kvalifikuotos ir kaip pasikėsinimas dėl tos dalies, kurios nepavyko užvaldyti, ir kaip baigta nusikalstama veika dėl turto dalies, kurią pavyko užvaldyti; 3) dalis bausmių už atskiras nusikalstamas veikas nepagrįstai bendrintos dalinio sudėjimo būdu, nors šioje byloje egzistuoja BPK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos aplinkybės, o tai sudaro pagrindą taikyti bausmių apėmimo būdą.

4.2. Kvalifikuodamas D. M. padarytus sukčiavimus kaip atskiras pavienes nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių tokio nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų. Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl tęstinės veikos, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi iš esmės dviem argumentais: 1) veikose prieš nukentėjusiąją V. P. dalyvavo tik D. M. ir J. Z., o veikose prieš L. T. ir UAB „G“, be minėtų nuteistųjų, dalyvavo ir Ž. K., E. D., 2) nustatyti sukčiavimai prieš L. T. ir UAB „G“ pasižymi sudėtingesne įgyvendinimo schema. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nustatytą bendrą sumanymą pasipelnyti vykdant sukčiavimus, padarytų veikų iš esmės vienodą pobūdį, jų tapatų laikotarpį, o nusikaltimuose dalyvavusių asmenų skaičius ar kiek kitokia jų įgyvendinimo ir įgytų daiktų realizavimo schema nepaneigia tęstinės veikos požymių ir bendros D. M. tyčios.

4.3. Tiek veikose prieš V. P., tiek ir prieš L. T. bei UAB „G“ būdavo naudojama identiška apgaulė: melagingai prisistatoma policijos pareigūnu, banko darbuotoju, nurodoma melaginga informacija, dėl kurios neva reikėdavo užblokuoti korteles, to pagrindu ir būdavo perduodami duomenys, pakankami prisijungti prie banko sąskaitų, finansinėms operacijoms atlikti. Tai, kad po panaudotos apgaulės, jau turint galimybę atlikti finansines operacijas, vienu atveju lėšos būdavo pervedamos į J. Z. surastą E. Š. vardu atidarytą UAB „Foxpay“ piniginę ar kriptovaliutos paskyrą, kitais atvejais – į kitų asmenų banko sąskaitas perkant įvairius daiktus, nepaneigia tęstinės veikos požymių.

4.4. Kasacinio teismo praktikoje skirtingais veikos būdais su skirtingu objektyviųjų veiksmų turiniu padaryta veika pripažintina viena veika, nes ji jungiama bendro ir nuoseklaus sumanymo bei tikslo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-697/2025). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011,
2K-P-31-788/2021). Taigi nagrinėjamu atveju tęstinei veikai konstatuoti nebūtina, kad iš nukentėjusiojo sąskaitos kiekvienu atveju būtų atlikti pavedimai į to paties asmens sąskaitą. Tokiais motyvais grįsdamas savo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino tęstinės veikos sampratą ir nepagrįstai neperkvalifikavo nusikalstamų veikų į vieną tęstinę.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visi neteisėti veiksmai prieš V. P., L. T. ir UAB „G“ atlikti iš esmės tuo pačiu laikotarpiu vykdant susitarimą tarp bendrininkų – veikos padarytos laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. Sukčiavimo schema savo pobūdžiu buvo analogiška visais atvejais – telefoninis sukčiavimas, kurio esmė iš nukentėjusiųjų apgaule išgauti duomenis, reikalingus finansinėms operacijoms atlikti. Taip pat veikas sieja bendras tikslas – išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių žmonių banko sąskaitų. Tai, kad po panaudotos apgaulės ir įgijus duomenis pavedimai būdavo atliekami skirtingiems subjektams, negali paneigti bendros tyčios sukčiaujant ir siekio kuo daugiau pasipelnyti. Tokios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad buvo veikiama bendra tyčia. Šiuo atveju aplinkybė, kad buvo siekiama apgaule gauti turtinės naudos ne iš to paties šaltinio, aptartų bylos aplinkybių kontekste taip pat negali paneigti veikos tęstinumo požymio.

4.6. Apeliacinės instancijos teismas pernelyg sureikšmino, kad veikoje prieš V. P. dalyvavo tik du nuteistieji, o kitose nusikalstamose veikose – keturi. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad visais atvejais esmines funkcijas atlikdavo tie patys asmenys (D. M. naudodavo apgaulę prieš nukentėjusiuosius, o J. Z. ieškodavo, kur pervesti pinigus iš nukentėjusiųjų banko sąskaitų). Tai, kad papildomoms funkcijoms (surasti skelbimuose parduodamus daiktus, nuvykti jų atsiimti) atlikti, veikiant prieš L. T. ir UAB „G“, buvo pasitelkti ir kiti asmenys, nepaneigia bendros D. M. tyčios. Be kita ko, ir kasacinio teismo praktikoje tęstine pripažinta veika, kai telefoninio sukčiavimo byloje papildomas funkcijas prieš skirtingus nukentėjusiuosius atliko ir kiti asmenys, o pagrindiniai bendrininkai buvo tie patys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-495/2023). Tokių aplinkybių kontekste šioje byloje kiekvienu atveju kvalifikuoti sukčiavimai kaip atskiros pavienės veikos turėtų būti perkvalifikuoti į tęstinę.

4.7. Padarytos veikos prieš L. T. ir UAB „G“ taip pat buvo kvalifikuotos kaip atskiros pavienės nusikalstamos veikos. Toks veikos kvalifikavimas netgi prieštarauja ir apeliacinės instancijos teismo dėstytiems motyvams, kadangi sukčiaujant prieš šiuos asmenis dalyvavo tie patys keturi nuteistieji, o sukčiavimo schema taip pat buvo tokia pati. Vien iš nusikalstamos veikos aprašymo struktūros matyti, kad padarytos veikos prieš L. T. ir UAB „G“ yra aprašytos bendrai, nurodant, kad vėlesni pavedimai iš UAB „G“ banko sąskaitos atlikti „tęsiant nusikalstamus veiksmus“. Ši įmonė priklauso L. T., prie kurios banko sąskaitos prisijungimo duomenys buvo gauti panaudojus tą pačią apgaulę prieš nukentėjusiąją L. T. Visi veiksmai tiek su pačios nukentėjusiosios, tiek ir su juridinio asmens sąskaita atlikti tuo pačiu laikotarpiu. Todėl tokie veiksmai buvo visiškai dirbtinai išskaidyti į atskiras nusikalstamas veikas, nepaisant to, kad jau aprašant nusikalstamų veikų faktines aplinkybes buvo daromos aiškios nuorodos į veikų tęstinumą.

4.8. Šalutinės nusikalstamos veikos (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis) įgyvendinant sukčiavimo schemą taip pat kiekvieną kartą būdavo kvalifikuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos. Pripažinus, kad D. M. veikė bendra tyčia, jo valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas, neteisėtas disponavimas elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtas jų panaudojimas, prisijungimas prie informacinės sistemos taip pat turėtų būti perkvalifikuoti į tęstines nusikalstamas veikas.

4.9.   Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sukčiavimus prieš V. P. kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, o sukčiavimus prieš L. T. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį bei 182 straipsnio 3 dalį. Taigi šioje byloje teismai veikas, kuriomis nuteistiesiems pavyko užvaldyti tik dalį turto, o kitos dalies – ne, kvalifikavo ir kaip pasikėsinimą dėl tos dalies, kurios nepavyko užvaldyti, ir kaip baigtus nusikaltimus dėl turto dalies, kurią pavyko užvaldyti. Toks veikų kvalifikavimas aiškiai neatitinka teismų praktikoje formuluojamų kvalifikavimo taisyklių ir patvirtina netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

4.10. Sukčiaujant organizuotai grupei įgyto turto vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl įgijus bent dalį turto nusikaltimas turėtų būti kvalifikuotas kaip baigtas, o dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių neįgyta turto dalis nurodyta nusikalstamos veikos aprašyme, tačiau atskirai nekvalifikuota kaip papildoma nusikalstama veika su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį.

4.11. Šioje byloje panaudojus minėtą sukčiavimo schemą prieš V. P., iš jos banko sąskaitos buvo atlikinėjami pavedimai. D. M. pavyko atlikti keturis pavedimus po 50 Eur ir įgyti V. P. priklausančius 200 Eur, o kiti pavedimai buvo sustabdyti informavus AB „Swedbank“ apie vykdomą nusikalstamą veiką, todėl 6800 Eur buvo grąžinti nukentėjusiajai ir nusikalstamos veikos nepavyko baigti dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių. Tokių aplinkybių kontekste nuteistojo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį yra nepagrįstas, kadangi dėl tarpinių padarinių veika atskirai neturėtų būti kvalifikuojama, kai galutinis rezultatas nepasiektas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

4.12. D. M. veika nepagrįstai kvalifikuota ir dėl vykdyto sukčiavimo prieš nukentėjusiąją L. T. Darant nusikalstamą veiką prieš šią nukentėjusiąją, D. M. prisijungus prie jos banko sąskaitos ir atlikinėjant pavedimus, kartu su bendrininkais pavyko užvaldyti L. T. priklausančius 2584,92 Eur, o 3863,45 Eur nepavyko užvaldyti dėl to, kad finansinės operacijos buvo atmestos arba sąskaitos likutis buvo nebepakankamas. Skundžiamais teismų nuosprendžiais tokie veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį dėl nepavykusių užvaldyti lėšų ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį kaip baigtas nusikaltimas dėl lėšų, kurias pavyko užvaldyti. Tokiu būdu viena D. M. veika buvo išskaidyta į baigtą ir pasikėsinimo stadijoje nutrūkusį nusikaltimus, nors turėtų būti kvalifikuota tik kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, o nepavykusi užvaldyti pinigų suma nurodyta aprašant nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir atskirai nekvalifikuojama. Tokį veikos kvalifikavimą tik kaip baigto nusikaltimo, kai įgyta turto dalis sudaro visus baigto nusikaltimo požymius, o papildoma neįgyta dalis dėl nepriklausančių nuo kaltininkų aplinkybių tik aprašoma nuosprendyje, patvirtina ir kasacine tvarka nagrinėtose bylose nustatytos faktinės aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-42-628/2023, 2K-33-594/2025).

4.13. Bendrinant bausmes ir D. M. pridedant dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 289 straipsnį, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nukentėjusiosios V. P. apgaulė pasireiškė tuo, kad D. M. melagingai prisistatė policijos pareigūnu, vėliau – banko darbuotoju, nurodė melagingą informaciją, jog kito asmens tapatybės kortelėje yra jos banko kortelės duomenys, ir šios informacijos pagrindu gavo reikiamus prisijungimo duomenis prie V. P. bankininkystės. Taigi, tiek nukentėjusiosios apgaulė, tiek ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens (policijos pareigūno) vardo pasisavinimas padaryti tais pačiais veiksmais, todėl veikos atitinka idealiąją sutaptį. Apgaulė, apsimestinai prisistatant policijos pareigūnu, vėliau – banko darbuotoju, buvo panaudota ir prieš L. T. Analogiškoje situacijoje ir kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad tokia veika atitinka idealiąją sutaptį, todėl bendrinant bausmes taikytinas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2013).

4.14. Dėl nusikalstamų veikų prieš L. T. ir UAB „G“ nėra aišku, dėl kurių nusikaltimų buvo taikytas dalinis bausmių sudėjimo būdas, o dėl kurių – apėmimo, kadangi visos veikos bendrinant bausmes nurodytos kartu. Laikantis nuoseklios pozicijos dėl bausmių bendrinimo dėl veikų prieš V. P., paskirtos bausmės pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taip pat ir pagal BK 289 straipsnį turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu.

4.15. Nors teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad BK 214 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas įgyvendinant sukčiavimo schemą su BK 182 ir 215 straipsniuose nurodytais nusikaltimais sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2010), tačiau pastaruoju metu teismų praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žemesnės instancijos teismuose BK 214 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas padarant sukčiavimą pripažįstamas kaip atitinkantis idealiąją sutaptį, todėl taikomas bausmių apėmimo būdas, nors šis klausimas detaliau kasacinėse nutartyse ir nėra nagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-693/2019, 2K-232-648/2023). Įvertinus šioje byloje nustatytą sukčiavimo schemą, tai, kad neteisėtai įgyti svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys buvo panaudoti siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, laiko tarpas nuo įgijimo iki veiksmų atlikimo yra nedidelis, kasacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti, ar šiuo atveju tokia veika nelaikytina padaryta esant idealiajai sutapčiai su kitomis nusikalstamomis veikomis įgyvendinant sukčiavimo schemą.

5.1. Kiekvienas naujas apgavystės epizodas, nukreiptas prieš vis kitą asmenį, rodo naują ir savarankišką nusikalstamą sumanymą, o ne bendro ir vientiso plano įgyvendinimą. Be to, nustatytos skirtingos ir sudėtingesnės sukčiavimo schemos. Tai paneigia vienarūšiškumo principą, kuris yra esminis tęstinei veikai. Kelių skirtingų, sudėtingų mechanizmų panaudojimas įgyvendinant atskirus nusikalstamus sumanymus rodo, kad kaltininko veiksmai nebuvo atliekami pagal vieną šabloną. Priešingai, tai rodo atskirų, savarankiškų nusikalstamų sumanymų egzistavimą, reikalavusį naujo planavimo kiekvienu atveju. Apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo D. M. įvykdyti nusikaltimai pagrįstai išskirti į atskiras nusikalstamas veikas ir nekvalifikuotini kaip viena tęstinė nusikalstama veika. 

5.2. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog pripažinus, kad D. M. veikė bendra tyčia, jo valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas, neteisėtas disponavimas elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtas jų panaudojimas, prisijungimas prie informacinės sistemos taip pat turėtų būti perkvalifikuoti į tęstines nusikalstamas veikas. Nors visos kasatorės minimos nusikalstamos veikos buvo vykdomos įgyvendinant bendrą sukčiavimo schemą, tačiau kiekvienu atveju buvo kėsinamasi į skirtingus turtus ir asmenis, todėl šios veikos buvo atliekamos iš naujo kiekvienu atveju. T. y. neteisėtai disponuoti svetimų asmenų mokėjimo duomenimis ar jungtis prie informacinių sistemų reikėjo kiekvieną kartą siekiant naujos apgaulės, todėl tai pagrįstai kvalifikuota kaip atskira nusikalstama veika.

5.3. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, jog nuteistojo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. M. ir J. Z. apgaule įgijo ir pasisavino iš V. P. 200 Eur, UAB „G“ priklausančius 26 749 Eur bei L. T. priklausančius 2584,92 Eur. Kadangi turtas buvo įgytas ir nukentėjusieji patyrė turtinę žalą, todėl šios veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip baigtinės. Veikos buvo kvalifikuotos kaip pasikėsinimas, kai nusikaltimas buvo pradėtas, pasikėsino įgyti V. P. atveju 6800 Eur, L. T. – 3863,45 Eur, tačiau nepasiektas galutinis rezultatas – svetimo turto įgijimas dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių. Tai patvirtina, kad ne visi veiksmai buvo sėkmingi, todėl pasikėsinimas kvalifikuotas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip baigtas sukčiavimas dėl faktiškai įgyto turto ir pasikėsinimas padaryti sukčiavimą dėl neįgyto turto.

5.4. Taip pat nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad dėl bausmių bendrinimo dėl veikų prieš V. P. paskirtos bausmės pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taip pat ir pagal BK 289 straipsnį turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu. Teismai pagrįstai nusprendė, jog skirtingiems nukentėjusiesiems buvo taikomos skirtingos ir sudėtingesnės schemos, dėl to galima pagrįsti, kad ir šalutinės veikos kiekvieną kartą buvo naujos ir savarankiškos. Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, neteisėtas mokėjimo priemonių panaudojimas ir prisijungimas prie informacinės sistemos kiekviename epizode buvo naujas veiksmas, nukreiptas į kitą nukentėjusįjį, turint skirtingą sumanymą (pvz., kartą pervesti pinigus, o kitą – nupirkti daiktų per taksi paslaugas). Tokiu būdu įgyvendinta nusikalstama veika nėra tęstinė, o sudaro realiąją sutaptį, todėl bausmės pagrįstai bendrintos sudėjimo būdu.