Nuasmeninta nutartis 2024-10-02 Nr. AB-14096-3-61-3-05375-2023-0

2.1.    Ginčijamu Sprendimu Inspektorius nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė atmesti pareiškėjo skundą dėl Google atliekamo asmens duomenų teisėtumo. Šis Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nepilnai ir neišsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes, netinkamai pritaikius teisės normas ir neatsižvelgus į teisės principus.

2.2.    Pareiškėjas 2019 metų pradžioje kreipėsi į Google dėl savo teisės reikalauti nustoti tvarkyti jo asmens duomenis, t. y. kad, kai į Google paieškos langą yra įvedamas pareiškėjo asmenvardis (vardas ir pavardė arba tik pavardė), nebūtų pateikiamas sąrašas nuorodų į įvairius kitus tinklapius bei fotonuotraukas. Pareiškėjas nereikalauja ir nesiekia, kad originaliose interneto svetainėse būtų ištrinta paskelbta informacija.

2.3.    Google paieškoje įvedus pareiškėjo vardą ir pavardę yra pateikiamas sąrašas nuorodų į įvairius tinklapius bei pareiškėjo fotonuotraukos. Google neturi teisės, t. y. teisėto pagrindo, tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų, ypatingai išfiltruoti su juo susijusią informaciją. Pareiškėjas nėra davęs tokiam tvarkymui sutikimo.

2.4.    Google 2021 m. gegužės 21 d. atsakyme, siųstame el. paštu Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – ir VDAI), nurodė, jog pareiškėjo asmens duomenis tvarko teisėto savo ir trečiųjų asmenų intereso pagrindu. Google teisėtas interesas buvo nurodytas toks – atvaizduoti asmens duomenis, kurie buvo padaryti iš viešai prieinamų tinklapių, kurie leidžia paieškos variklių eksploatuotojams juos indeksuoti. Google nenurodė, kad pareiškėjo asmens duomenis tvarko, siekiant užtikrinti, kad visuomenės nariai turėtų teisę gauti informaciją apie pareiškėją kaip tai numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 11 straipsnyje. Google neteigė, kad tvarko asmens duomenis žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, kaip nurodo Inspektorius. Duomenų tvarkymo tikslą nustato duomenų valdytojas (šioje situacijoje Google), todėl tiek VDAI, tiek Inspektorius nepagrįstai nustatė kitokius duomenų tvarkymo tikslus.

2.5.    Inspektorius Google paieškos sistemos rezultatų sąrašo sudarymą vertino per daug bendrai, nes vien informacijos paskelbimas internete, nereiškia, kad ji yra paskelbta žurnalistikos tikslu.

2.6.    Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2019 m. rusėjo 24 d. sprendime byloje GC ir kt., C-136/17 (toliau – ir ESTT sprendimas) numatyta, kad Google turi pareigą užtikrinti, kad būtų įgyvendinta pareiškėjo teisė į privataus gyvenimo gerbimą, o ne trečiųjų asmenų teisė „domėtis“.

2.7.    Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 9 straipsnio 1 dalimi ir 10 straipsniu Google yra draudžiama tvarkyti pareiškėjo specialių kategorijų asmens duomenis, nebent tą leistų BDAR įtvirtinta išimtis. Nagrinėjamu atveju, Google nėra nurodęs, kokia išimtis leidžia tvarkyti pareiškėjo specialių kategorijų asmens duomenis, todėl konstatuotina, kad Google duomenis tvarko be pagrindo.

2.8.    Nors Google nurodė, kad pareiškėjo asmens duomenis tvarko BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu, tačiau, atsižvelgiant į ESTT sprendimą, pareiškėjo tvarkomi asmens duomenys yra priskiriami prie specialių kategorijų asmens duomenų. O specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas negali būti grindžiamas pagrindais, numatytais BDAR 6 straipsnyje. Specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymui pirmiausia yra taikomas draudimas, o tik esant bent vienai išimčiai, numatytai BDAR, galėtų būti leista juos tvarkyti.

2.9.    Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 6 dalimi, yra visiškai nesvarbu, ar praeityje asmuo buvo teistas ar ne, jeigu teistumas yra išnykęs, tas asmuo privalo būti laikomas kaip neteistu žmogumi ne tik teisminiuose procesuose bet visuomenės informavimo kanaluose.

2.10.    Inspektorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą nebuvo atidus, objektyvus ir nešališkas, nes vien jo pateiktos išvados, kad „nagrinėjamu atveju Pareiškėjas ne tik yra padaręs kelias nusikalstamas veikas ir už jas nuteistas, tačiau ir skundo pateikimo metu buvo pripažintas įtariamuoju dėl nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti <...>“ prieštarauja faktinei situacijai bei byloje pateiktoms aplinkybėms. Be to, Inspektorius priimdamas Sprendimą vadovavosi pačio surinkta neaktualia informacija apie pareiškėjo įtariamojo statusą. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 28 d. duomenimis yra laikomas neteistu asmeniu ir jam nėra pareikštų įtarimų ar kaltinimų.

2.11.    Google ne tik neįgyvendino pareiškėjo prašymų ištrinti pareiškėjo asmens duomenis ir jų nebetvarkyti, bet ir nepaaiškino, kodėl prašymai nėra tenkinami, nors tokia pareiga jam numatyta BDAR preambulės 59 punkte.

2.12.    Inspektorius nevertino, ar vadovaujantis ESTT sprendime pateiktais išaiškinimais Google, gavęs pareiškėjo prašymą pašalinti jo duomenis iš rezultatų sąrašo, atliko tikrinimą, ar jis buvo atliktas išsamiai, ar jo gauti rezultatai parodo, kad pareiškėjo duomenų tvarkymas yra neišvengiamai būtinas.

2.13.    Nuorodų į teisėtai paskelbtus tinklalapius, kuriuose yra su pareiškėju susijusios informacijos, įtraukimas į rezultatų sąrašą, yra neadekvatus, nebereikšmingas ir perteklinis. Tam, jog būtų užtikrintos Chartijos 7 ir 8 straipsniuose nurodytos teisės, paieškos variklio eksploatuotojas (šiuo atveju Google) privalo iš rezultatų sąrašo, rodomo atlikus paiešką pagal asmens asmenvardį, pašalinti nuorodas į trečiųjų asmenų paskelbtus tinklalapius, kuriuose yra informacijos apie asmenį, taip pat tais atvejais, kai šis asmenvardis arba ši informacija nėra prieš tai ištrinti arba tuo pat metu ištrinami iš šių tinklalapių, ir tai padaryti net jei atitinkami duomenys šiuose tinklalapiuose paskelbti teisėtai.

2.14.    Google jau yra ne kartą bausta už panašius pažeidimus dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo, duomenų subjektų prašymų „būti pamirštiems“ netenkinimo bei skaidrumo principo nesilaikymo. Google yra piktybiški pažeidėjai, negerbiantys duomenų subjektų teisių į asmens duomenų apsaugą bei privatų gyvenimą, taip pat nesiekiantys įgyvendinti jiems teisės aktuose numatytų reikalavimų.

2.15.    Inspektorius, nusprendęs atmesti pareiškėjo skundą dėl Google atliekamo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, nepasisakė dėl nagrinėjamo pareiškėjo skundo antrosios dalies dėl neįgyvendintos teisės reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“).

4.1.    Tarnyba Sprendime teisingai nustatė asmens duomenų tvarkymo tikslą, t. y. kad Google pareiškėjo asmens duomenis tvarko žurnalistikos tikslu. Google atsakyme VDAI asmens duomenų tvarkymo tikslas expressis verbis nebuvo nurodytas, kadangi prašymas nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą nebuvo suformuluotas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakyme Google apibūdino BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos laikymąsi, apibrėžė kokį viešąjį interesą tenkino tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis. Pateiktame atsakyme aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas absoliučiai būtinas siekiant užtikrinti, kad visuomenės nariai turėtų prieigą prie šios informacijos, kaip tai numatyta Chartijos 11 straipsnyje „Saviraiškos ir informacijos laisvė“. Įvertinusi tokius Google paaiškinimus Tarnyba, kaip kompetentinga priežiūros institucija, turinti BDAR nustatytus įgaliojimus, pagrįstai nustatė, kad Google pareiškėjo asmens duomenis tvarkė įgyvendindama saviraiškos laisvę bei veikdama žurnalistikos tikslu.

4.2.    Priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, žurnalistikos tikslas privalo būti aiškinamas plačiai. Tokia nuostata tiesiogiai nustatyta BDAR preambulės 153 punkte. Tokios praktikos laikosi ir ESTT pripažindamas, jog duomenų valdytojas, tvarkantis asmens duomenis žurnalistikos tikslu, neprivalo būti profesionalus žurnalistas ar tradicinė visuomenės informavimo priemonė. Iš suformuotos praktikos matyti, jog „žurnalistikos veikla“ yra tokia veikla, kurios tikslas – bet kokiu perdavimo būdu visuomenei skleisti informaciją, nuomones ar idėjas. Šiuo atveju Google iš esmės užtikrina teisę gauti informaciją, prisidėdamas prie visuomenei aktualios informacijos suradimo ir susisteminto atvaizdavimo. ESTT laikosi pozicijos, kad Google, tvarkydama duomenis, įgyvendina saviraiškos laisvę bei užtikrina informacijos laisvę. Atsižvelgiant į tai, Google, tvarkydamas asmens duomenis, iš esmės siekia vienintelio tikslo – skleisti visuomenei informaciją, pagal kurią visuomenė gali padaryti atitinkamas išvadas apie paieškos objektą, net ir nesekant nuorodomis ir neapsilankant pirminiuose informacijos šaltiniuose. Tarnyba pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad Google tvarko duomenis žurnalistikos tikslu. Kitoks aiškinimas būtų per siauras, neatitiktų BDAR prasmės ir tikslo, o kartu prieštarautų ESTT plėtojamai praktikai.

4.3.    Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau – ir ADTAĮ) nustatytos su asmens duomenų tvarkymu susijusios išimtys. ADTAĮ 4 straipsnyje numatyta, kad kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikomi BDAR 8, 12–23, 25, 30, 33-39, 41-50, 88–91 straipsniai. Todėl tais atvejais, kai įgyvendinama saviraiškos laisvė, teisė būti pamirštam yra netaikoma. Dėl šių priežasčių Tarnyba pagrįstai nustatė, jog Google įgyvendina saviraiškos laisvę bei užtikrina teisę į informaciją ir tokiu būdu veikia žurnalistikos tikslu, objektyviai ir motyvuotai konstatavo, kad pareiškėjo teisė reikalauti ištrinti duomenis nebuvo pažeista.

4.4.    Kiekviena valstybė narė turi teisę nustatyti BDAR išimtis, todėl tai, jog kitose valstybėse teisės būti pamirštam atžvilgiu nenustatyta išimtis tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu, nereiškia, kad šių valstybių sprendimais privaloma vadovautis visais atvejais.

4.5.    Pareiškėjas ydingai traktuoja Tarnybos Sprendime pateiktus argumentus dėl teistumo išnykimo ir klaidingai nurodo, kad Google tvarkė specialių kategorijų pareiškėjo asmens duomenis. BDAR 9 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kokie duomenys laikytini specialiųjų kategorijų duomenimis. Šiuo atveju Google tokių pareiškėjo duomenų netvarkė, be to, pats pareiškėjas dėl tokių duomenų tvarkymo nesiskundė. Duomenys apie asmens teistumą nėra priskirtini prie specialiųjų kategorijų asmens duomenų. Priešingai, nei klaidingai nurodė pareiškėjas, ESTT duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius taip pat nelaiko specialių kategorijų asmens duomenimis.

4.6.    Tarnyba Sprendime nepateikė jokių teisės aktams prieštaraujančių išaiškinimų dėl teistumo asmeniui išnykimo. Teistumo išnykimo faktas nereiškia, kad asmuo praeityje nėra padaręs nusikalstamų veikų. Tokia informacija, net jei ji ir istorinė, tenkina visuomenės interesą ją žinoti.

4.7.    Tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kuriais suabsoliutinama teisė į asmens duomenų apsaugą bei teigiama, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas buvo neteisėtas, kadangi visuomenės interesas žinoti jo asmens duomenis nebuvo viršesnis už duomenų subjektų teises. Viešasis interesas paprastai yra susijęs su klausimais, kurie daro poveikį visuomenei tokia apimtimi, kad ji gali teisėtai jais domėtis, kurie traukia jos dėmesį ar kurie reikšmingai jai rūpi, ypač tuo, kad jie daro poveikį gyventojų gerovei ar bendruomenės gyvenimui. Taip pat yra su klausimais, dėl kurių gali kilti didelių prieštaravimų, kurie yra susiję su svarbiu socialiniu klausimu ar problema, apie kurią visuomenė turėtų interesą būti informuota.

4.8.    Kaip pažymėta Sprendime, pareiškėjas iš esmės nesutinka ne su visų nuorodų, susijusių su jo asmenvardžiu, skelbimu Google paieškoje, tačiau tik tų, kurios nukreipia į įvairių visuomenės informavimo priemonių skelbtas publikacijas apie pareiškėjo galimai padarytas nusikalstamas veikas bei sąsajas su nusikalstamo pasaulio grupuote. Taip pat paieškos rezultatuose miniatiūrų forma pateikiamos pareiškėjo nuotraukos iš esmės susijusios tik su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu (nuotraukos iš teismo posėdžių, ikiteisminio tyrimo medžiagos). Atsakovo tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas praeityje yra padaręs ne vieną nusikalstamą veiką ir yra įtariamas padaręs itin sunkų nusikaltimą (nužudymą), todėl net ir praėjus tam tikram laiko tarpui tokia informacija vis dar pagrįstai domina visuomenę.

4.9.    Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pripažinęs jog visuomenė buvo suinteresuota ne tik būti informuota apie aktualų įvykį, bet ir turėti galimybę ieškoti informacijos apie praeities įvykius, nes visuomenės suinteresuotumo baudžiamaisiais procesais laipsnis bet kuriuo atveju yra nepastovus ir gali kisti laikui bėgant, atsižvelgiant, be kita ko, į bylos aplinkybes. Visuomenė turi teisę žinoti, o viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi pareigą informuoti visuomenę apie padarytas nusikalstamas veikas, taip pat jas padariusius asmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra pažymėjęs, kad demokratinėje visuomenėje visuomenės informavimo priemonės atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su nusikalstamumu. Todėl viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) galimybių skelbti apie nusikaltimus darančių, įtariamų, kaltinamų, nuteistų asmenų veiklą, vertinti jų elgesį ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, ribojimas prieštarautų viešajam interesui ir keltų pavojų demokratijos vertybėms, nes visuomenė prarastų labai svarbų ginklą kovojant su asmenimis, kurių veikla kelia pavojų tiek visuomenei, tiek pačiai demokratijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, interpretuodamas žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumo principą, konstatavo, jog asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas teisei priešingas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privatumo ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Nusikaltimu įtariamas / kaltinamas, nuteistas asmuo pats atsisako nuo teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas.

4.10.    Tarnyba Sprendime pagrįstai konstatavo, kad visuomenės teisė žinoti pareiškėjo, kaip anksčiau nusikalstamas veikas padariusio, siejamo su nusikalstama grupuote bei esančio įtariamu nužudžius bei pasikėsinus nužudyti kitus asmenis, asmens duomenis yra viršesnė nei pareiškėjo teisė į asmens duomenų apsaugą. Šiuo atveju Google paieškos sistema, padedanti surasti publikacijas apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas bei įtarimus nužudžius bei pasikėsinus nužudyti kitus asmenis, reikšmingai prisideda prie operatyvaus visuomenės informavimo apie visuomeniškai svarbias pareiškėjo asmenines savybes. Su visuomenės informavimo apie nusikalstamų veikų netoleravimą ir kovos su nusikalstamumu tikslais nesuderinamos situacijos, kuomet pirminiuose informacijos šaltiniuose informacija neginčijama ir išlieka, tačiau tampa nesurandama skaitytojams. Informacijos apie nusikalstamų veikų padarymą reikšmingumas neišnyksta su teistumo už jas išnykimu ir visuomenei bei potencialiems partneriams išlieka aktuali netgi praėjus ilgam laiko tarpui nuo jų padarymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne tik yra padaręs kelias nusikalstamas veikas ir už jas nuteistas, tačiau ir skundo pateikimo metu buvo pripažintas įtariamuoju dėl nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti, todėl tokia informacija pagrįstai ir teisėtai domina visuomenę, reikšmingai prisideda prie viešojo intereso užtikrinimo. Be to, kaip ir savo atsakyme pareiškėjui nurodė Google, pareiškėjas yra verslininkas, aktyviai vykdantis veiklą, todėl neabejotina, jog būsimiems klientams ir partneriams aktuali informacija apie tai, kad pareiškėjas yra praeityje pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo ir buvo siejamas su nusikalstamo pasaulio grupuote. Sprendime pagrįstai ir motyvuotai nustatyta, jog sudarydamas galimybę skaitytojams surasti informaciją apie pareiškėjo padarytas teisei priešingas veikas bei įtarimus dėl tokių veikų padarymo, Google teisėtai tvarko pareiškėjo asmens duomenis, įgyvendindamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytą teisėtumo sąlygą.

4.11.    Sprendime pateikti motyvai ir argumentai dėl teisės būti pamirštam neįgyvendinimo bei aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pareiškėjo atžvilgiu šios duomenų subjekto teisės pažeidimas nekonstatuojamas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje apibendrintai visi Google veiksmai įvardinti asmens duomenų tvarkymo veiksmais (įskaitant ir teisės būti pamirštam neįgyvendinimą) bei nurodyta, kad vadovaujantis ADTAĮ nuostatomis skundas atmetamas. Taigi iš viso Sprendimo turinio, priešingai nei teigia pareiškėjas, aišku ir suprantama, kad skundas atmestas visa apimtimi.

7.1.    Pareiškėjas pateikė VDAI 2019 m. birželio 14 d. skundą, kuris buvo pildomas pagal patvirtintą formą. Pareiškėjas skundė UAB „Google Lithuania“ ir Google LLC veiksmus (formos 1 punktas); prie skundo dalyko pažymėjo – neteisėtas asmens duomenų tvarkymas; duomenų subjekto teisių pažeidimas (formos 3 punktas); prie asmens duomenų tvarkymas, be kita ko, pažymėjo, kad Google neturi teisės tvarkyti duomenų subjekto pareiškėjo asmens duomenų, ypatingai išfiltruoti su juo susijusią informaciją; teisėto pagrindo duomenų valdytojui duomenų subjektas suteikęs nebuvo; įvedus Google paieškoje pareiškėjo vardą ir pavardę yra pateikiamas sąrašas nuorodų į įvairius tinklapius bei pareiškėjo nuotraukos; pareiškėjas nori, kad nuorodos ir nuotraukos (kurių detalų aprašymą pateikia priede) būtų pašalintos iš Google paieškos; 2019 m. sausio 29 d. buvo kreiptasi į Google dėl nuorodų į įvairius tinklalapius iš paieškos sistemos pašalinimo bei 2019 m. sausio 30 d. dėl asmens nuotraukų iš paieškos sistemos pašalinimo; buvo gauti šabloniniai atsakymai, kad Google nesiims jokių veiksmų, tačiau net kelis kartus paprašius pagrįsti ir paaiškinti, kokiu pagrindu jie atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą, paaiškinimų negauta; kiekviena kartą buvo atsakoma šabloniškai, iš anksto parengtomis frazėmis, kurios visiškai neatsako į duomenų subjekto keliamus klausimus; 2019 m. kovo 6 d. buvo pateiktas papildomas prašymas lietuvių kalba pašalinti iš paieškos sistemos informaciją apie pareiškėją, į kurį Google atsakė tą pačią dieną, kad Google šiuo metu nusprendė nesiimti jokių veiksmų. Pareiškėjas su tokiu Google atsakymu nesutiko, todėl padavė skundą VDAI (formos 3.1 papunktis); prie duomenų subjekto teisės pažymėjo – teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“) (vadovaujantis Chartijos 7 ir 8 straipsniais, ESTT sprendimu ir išaiškinimu bei BDAR numatytomis duomenų subjekto teisėmis, duomenų subjektas R. U. siekė būti pamirštas Google paieškos sistemose; ne kartą pareikalavus Google įgyvendinti šią teisę ir nesulaukus aiškaus bei argumentuoto atsakymo iš Google, manė, kad duomenų subjekto teisė būti pamirštam buvo pažeista) (formos 3.2 papunktis). Formos 7 punkte pareiškėjas nurodė, kad jis prašo VDAI pripažinti jo skundą pagrįstu bei įpareigoti duomenų valdytoją įgyvendinti duomenų subjekto teisę būti pamirštam.

7.2.    VDAI, atlikusi tyrimą, 2021 m. rugpjūčio 9 d. rašte, konstatavo, kad pareiškėjo asmens duomenys Google paieškos sistemoje yra tvarkomi siekiant užtikrinti, jog visuomenės nariai turėtų teisę gauti informaciją apie pareiškėją, kaip tai numatyta Chartijos 11 straipsnyje „Saviraiškos ir informacijos laisvė“, todėl persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti pagal kompetenciją Tarnybai.

7.3.    Pareiškėjas, susipažinęs su Tarnybai perduota tyrimo medžiaga, 2021 m. rugsėjo 29 d. Tarnybai pateikė rašytinius paaiškinimus.

7.4.    Inspektorius priėmė 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (SK-224, 2021) SPR-21 „Dėl R. U. skundo“, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

7.5.    Nesutikdamas su Inspektoriaus 2022 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. (SK-224, 2021) SPR-21 „Dėl R. U. skundo“, pareiškėjas 2022 m. kovo 3 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT).

7.6.    Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad VAAT 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3576-860/2022, kuriuo patenkino pareiškėjo skundą, panaikinto Tarnybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (SK-224, 2021) SPR-21 „Dėl R. U. skundo“ ir įpareigojo Tarnybą pareiškėjo 2019 m. birželio 14 d. skundą nagrinėti iš naujo, priimant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus atitinkantį sprendimą. VAAT sprendime konstatavo, kad Inspektorius pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taip pat nurodė, kad Inspektoriaus sprendimas akivaizdžiai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. jis yra neaiškus, prieštaringas ir pan.

7.7.    Inspektorius 2023 m. kovo 20 d. priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą dėl UAB „Google Lithuania“ ir Google LLC atliekamo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo. Sprendime Inspektorius konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir neįgyvendintos teisės ištrinti duomenis („teisės būti pamirštam“).

13.1.    Pirmosios instancijos teismas ydingai vertino atsakovo Sprendimą, neįsigilino į jo turinį ir visiškai nepagrįstai konstatavo, kad sprendime nenurodytas Sprendimo faktinis pagrindas, nesusiejant jo su pareiškėjo pateiktu skundu. Sprendime labai aiškiai nurodyta, dėl kokių pareiškėjo asmens duomenų atliktas tyrimas, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai pacituotos atsakovo Sprendimo dalys, kuriose ir buvo nurodyta, kad tyrimas atliktas ir vertinamas vardo, pavardės ir nuotraukos skleidimo teisėtumas. Atliekant sisteminį pareiškėjo skundo tyrimą motyvuotai ir remiantis ESTT praktika Inspektorius vertino, ar tokie Google veiksmai, kuomet panaudojant pareiškėjo asmens duomenis (vardą ir pavardę) surandami ir atvaizduojami paieškos rezultatai su fizinio asmens vardu ir pavarde bei nuotrauka, laikytini asmens duomenų tvarkymo veiksmais. Nustatęs, jog vadovaujantis ESTT išaiškinimu paieškos sistemos veikimo operacijos, kurias sudaro internete trečiųjų asmenų paskelbtos ar jau esančios informacijos suradimas, automatiniu būdu atliekamas jos indeksavimas, laikinas laikymas ir galiausiai padarymas prieinamos interneto vartotojams tam tikra pasirinkta tvarka, laikytinos „asmens duomenų tvarkymu“, kaip jis suprantamas pagal BDAR 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, jei ši informacija apima asmens duomenis, ir, antra, tokios paieškos sistemos operatorius laikytinas tokių duomenų „valdytoju“, kaip jis suprantamas pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą, Inspektorius vertino, ar tokie Google atliekami asmens duomenų tvarkymo veiksmai gali būti laikomi teisėtais ir suderinamais su BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta teisėtumo sąlyga. Sprendime aiškintasi, ar pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui egzistavo viešasis interesas. Tuo tikslu Inspektorius įvertino, jog absoliučiai visose pareiškėjo skunde pateiktose nuorodose surandama informacija susijusi išimtinai su pareiškėjo kriminaline praeitimi, jo priklausymu nusikalstamai grupuotei, vykusiais teismais dėl padarytų nusikaltimų, bausmių skyrimu, kardomųjų priemonių taikymu. Taip pat surandamos nuotraukos yra iš teismo posėdžių salės, kaltinamųjų suolo, šalia fotolentelės arba šalia teismo patalpų. Taigi šios aplinkybės bei duomenys apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas buvo vertinti kaip aplinkybės, turinčios reikšmės nustatant viešojo intereso tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis egzistavimą, o ne laikytos atskira asmens duomenų kategorija. Ir pats pareiškėjas skunde atsakovui nenurodė, kad skundžiasi dėl duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius tvarkymo teisėtumo, o tik dėl vardo, pavardės ir fotonuotraukų tvarkymo teisėtumo. Tai, kad atsakovas įvertino, jog paieškos rezultatai nukreipia į publikacijas apie pareiškėjo sąsajas su nusikalstama grupuote ir padarytas nusikalstamas veikas, demonstruoja visapusišką ir objektyvų tyrimą, išsamų viešojo intereso egzistavimui reikšmingų aplinkybių įvertinimą. Tai, kad atsakovo Sprendime expressis verbis nurodyta, dėl kokių konkrečių asmens duomenų (vardo, pavardės ir fotonuotraukos) tvarkymo atliktas tyrimas, negali būti laikomais pagrįstais ir teisėtais pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais konstatuota, jog atsakovo sprendimas nemotyvuotas ir neaiškus. Sprendime dėl aplinkybių susijusių su pareiškėjo baudžiamųjų bylų statusu pasisakyta vertinant viešojo intereso egzistavimą.

13.2.    Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl pagrindinio pareiškėjo skundo teismui argumento, turinčio esminę reikšmę šio ginčo nagrinėjime. Pareiškėjas su skundu dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo ir teisės būti pamirštam įgyvendinimo pirmiausiai kreipėsi į VDAĮ. VDAĮ, nustačiusi, kad Google pareiškėjo asmens duomenis tvarko žurnalistikos tikslu, pareiškėjo skundą persiuntė atsakovui nagrinėti pagal kompetenciją. Pareiškėjas, nesutikdamas, kad Google tvarko jo asmens duomenis žurnalistikos tikslu, skunde teismui pirmiausiai ir nurodė tokius argumentus. Atsižvelgiant į tai, jog asmens duomenų tvarkymo tikslas apibrėžia ir priežiūros institucijos kompetencijos ribas, siekiant įvertinti ar pareiškėjo skundą ištyrė ir sprendimą priėmė tinkamas viešojo administravimo subjektas, buvo būtina įvertinti, ar atsakovo sprendime nustatytas pareiškėjo duomenų tvarkymo tikslas pagrįstai nustatytas kaip atliktas žurnalistikos tikslu. Nustačius, kad pareiškėjo asmens duomenys tvarkyti ne žurnalistikos tikslu, nebeturėtų reikšmės teismo argumentai dėl atsakovo sprendimo nemotyvavimo, kadangi netinkamo subjekto priimtas sprendimas būtų per se neteisėtas. Neatsakius į pagrindinį skundo argumentą, turintį esminę reikšmę nustatant, ar atsakovas apskritai buvo kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundą, teismas priėmė nemotyvuotą ir dėl to neteisėtą sprendimą.

13.3.    Nors pirmosios instancijos teismo sprendime pabrėžta, jog atsakovas neatliko išsamaus aplinkybių tyrimo ir tinkamai nemotyvavo sprendimo, tačiau rezoliucinėje dalyje neįpareigojo pareiškėjo skundo nagrinėti iš naujo.

15.1.    Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog Inspektorius Sprendime tiksliai ir aiškiai nenurodė, dėl kokių būtent pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo vykdomas tyrimas.

15.2.    Inspektorius apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad 2019 m. birželio 14 d. skunde pareiškėjas nenurodė, kad skundžiasi dėl duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius tvarkymo teisėtumo, o tik dėl vardo, pavardės ir fotonuotraukų tvarkymo teisėtumo.

15.3.    Vadovaujantis ESTT sprendime pateiktu išaiškinimu, tiek BDAR 9 straipsnyje nurodyti duomenys (t. y. duomenys apie rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, genetiniai, biometriniai duomenys, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenys arba duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją), tiek BDAR 10 straipsnyje nurodyti duomenys (duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas arba susijusias saugumo priemones) priskiriami prie specialių kategorijų asmens duomenų.

15.4.    Inspektorius turėjo išnagrinėti 2019 m. birželio 14 d. pareiškėjo skundą tik šio skundo ribose bei nevertinti aplinkybių, nesusijusių su konkrečiai adresuose (URL nuorodose) pateikiama informacija, t. y. nepagrįstai neišplėsti tyrimo apimties.

15.5.    Įvertinus Inspektoriaus Sprendimo turinį, nėra aišku, dėl kokių tiksliai pareiškėjo asmens duomenų įvertinimo buvo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą. Inspektorius vengė tiesiogiai įvardinti, kokius pareiškėjo asmens duomenis nagrinėjo. Pareiškėjo asmens duomenys Inspektoriaus Sprendime nurodomi nenuosekliai ir dviprasmiškai. Iš Inspektoriaus sprendimo citatų galima spręsti, jog Sprendime tiksliai neapibrėžiama kokie konkretūs pareiškėjo asmens duomenys buvo vertinami ir analizuojami bei kurių pareiškėjo asmens duomenų įvertinimo pagrindu buvo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Inspektoriaus Sprendime nėra suformuluoto tikslaus sprendimo faktinio pagrindo.

15.6.    Sprendime visiškai nepasisakyta apie pareiškėjo skunde pateiktus adresus (URL nuorodas), kuriuos pareiškėjas prašė pašalinti iš Google paieškos sistemos.

15.7.    Inspektorius nepagrįstai išplėtė pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, savo nuožiūra įtraukdamas informaciją, dėl kurios pareiškėjas išvis nesikreipė.

15.8.    Pareiškėjui nėra suprantama, kokiu pagrindu ir tikslu Inspektorius, priimdamas Sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, pateikė ir nagrinėjo iš esmės klaidinančią, tikrovės neatitinkančią bei nesusijusią informaciją. Sprendime Inspektorius nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas ne tik yra padaręs kelias nusikalstamas veikas ir už jas nuteistas, tačiau ir pareiškėjo skundo pateikimo metu buvo pripažintas įtariamuoju dėl nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti, todėl tokia informacija tariamai pagrįstai ir teisėtai domina valstybę, reikšmingai prisideda prie viešojo intereso užtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pareiškėjo teistumas yra išnykęs, pareiškėjas yra laikomas neteistu, todėl yra išnykusi ir bet kokia baudžiamoji teisinė padaryto nusikaltimo reikšmė. Atitinkamai, tokia informacija, siejanti pareiškėją su praeityje įvykdyta nusikalstama veika, už kurią teistumas yra išnykęs, turėtų būti pašalinta kaip nebeaktuali ir žeminanti pareiškėją.

15.9.    Tiek pareiškėjo 2019 m. birželio 14 d. skundo, tiek skundo padavimo metu pareiškėjas buvo laikomas neteistu, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Inspektorius, priimdamas Sprendimą, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, o savo argumentus grindė iš esmės neaktualia ir pasenusia informacija apie pareiškėjo įtariamojo statusą.

15.10.    Apeliaciniame skunde Inspektoriaus keliamas pakartotinis kompetencijos trūkumo klausimas tik dar kartą įrodo, kad Inspektorius visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi išvengti atsakomybės dėl nemotyvuoto ir nepagrįsto sprendimo priėmimo. Jei Inspektorius iš pat pradžių, kai gavo iš VDAI pagal kompetenciją nagrinėti 2019 m. birželio 14 d. skundą, būtų suabejojęs savo turima kompetencija nagrinėti skundą, jis būtų šį skundo nenagrinėjęs ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai pranešęs pareiškėjui.

15.11.    Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspektoriaus Sprendime nėra tinkamai nurodytas sprendimo faktinis pagrindas, visų pirma siejant jį su 2019 m. birželio 14 d. pareiškėjo skundu, todėl negali būti vertinamas kaip teisingas ir ginčijamo Inspektoriaus sprendimo motyvų išdėstymas.

15.12.    Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir nustatęs esminių Inspektoriaus Sprendimo trūkumų, neįpareigojo Inspektoriaus priimti naują sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra savaime neteisėtas ir, kad tokiu būdu užkertamas kelias įvertinti pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą. Teismui panaikinus Inspektoriaus Sprendimą, Inspektoriui neužkertamas kelias iš naujo spręsti dėl pareiškėjo skundo, atliekant išsamų tyrimą ir priimant motyvuotą sprendimą.