Dėl viešosios įstaigos Alytaus sporto ir rekreacijos centro įstatų patvirtinimo

1. Viešoji įstaiga Alytaus sporto ir rekreacijos centras (toliau – viešoji įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą sporto, kultūros, socialinę, mokslo, švietimo, poilsio ir pramogų organizavimo veiklą ir viešai tenkinant šių sričių paslaugas visuomenės nariams.

2. Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais įstatymais bei poįstatyminiais aktais ir šiais įstatais.

3. Viešoji įstaiga yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.

4. Viešosios įstaigos steigėja ir savininkė yra Alytaus miesto savivaldybė, kodas 111102979, kurios adresas: Rotušės a. 4, LT-62504 Alytus, įsteigusi viešąją įstaigą teikti viešąsias paslaugas. Savivaldybė viešosios įstaigos steigėjos, savininkės teises ir pareigas įgyvendina per savivaldybės merą, išskyrus tas viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui).

5. Viešosios įstaigos buveinė – Alytaus m. sav., Alytaus m. Naujoji g. 52.

6. Viešoji įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Viešoji įstaiga neatsako pagal dalininkų prievoles, o dalininkai neatsako pagal viešosios įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose arba įstatuose numatytus atvejus.

7. Viešosios įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

8. Viešosios įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.

9. Pagrindinis viešosios įstaigos veiklos tikslas – per sportą skatinti vaikų ir jaunimo saviraišką, ieškoti talentingų sportininkų, sporto mokslo bei medicinos specialistų parengtomis ir praktiškai patvirtintomis priemonėmis rengti sportininkus, galinčius deramai atstovauti šaliai bei Alytaus miestui įvairaus rango varžybose: Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio, Europos ir šalies čempionatuose, kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose renginiuose bei teikti sporto bei rekreacijos paslaugas Alytaus miesto visuomenei.

10. Viešosios įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas, ekonominės veiklos rūšys:

11. Pagrindinės viešosios įstaigos ekonominės veiklos, kurias atlikdama įstaiga vykdo savo funkcijas, rūšių yra:

12. Įstatymų nustatytais atvejais viešoji įstaiga gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavusi įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Viešoji įstaiga privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jos veiklos sąlygos.

13. Viešosios įstaigos sportininkų treniruočių bei užsiėmimų procesą, jų organizavimą, laiką, tvarką ir sąlygas nustato viešosios įstaigos vadovo patvirtintas Sportinio darbo organizavimo ir apskaitos reglamentas.

14. Viešosios įstaigos dalininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Viešųjų įstaigų įstatymo ir šiuose įstatuose numatyta tvarka yra perdavę viešajai įstaigai įnašą, ar asmenys, dalininko teises įgiję kitais pagrindais.

15. Šių įstatų nuostatos, kurios taikomos dalininkams, yra taikomos ir savininkui.

16. Viešosios įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi viešosios įstaigos dokumentuose, o kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.

17. Jeigu dalininkas papildomai perduoda viešajai įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai viešosios įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, ji neturi teisės perleisti dalininko teisių kitiems asmenims.

18. Dalininkas turi teisę dalyvauti ir balsuoti viešosios įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose; susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą; kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešosios įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams, kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti viešosios įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius viešosios įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius viešosios įstaigos valdymo organo kompetenciją bei kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises.

19. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

20. Asmuo, pageidaujantis tapti nauju viešosios įstaigos dalininku, pateikia viešosios įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti viešosios įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, nustatyta pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas viešosios įstaigos veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį ar nematerialųjį turtą.

21. Viešosios įstaigos vadovas, gavęs asmens, pageidaujančio tapti viešosios įstaigos dalininku, prašymą, turi per 30 dienų sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą naujam dalininkui priimti. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, viešosios įstaigos vadovas per 5 dienas turi juos informuoti apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų.

22. Visuotiniam dalininkų susirinkimui nusprendus priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa viešosios įstaigos dalininku tik perdavus viešajai įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą ir įregistravus jį viešosios įstaigos dokumentuose.

23. Apie savo sprendimą perleisti viešosios įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti viešosios įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, taip pat – perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą viešosios įstaigos vadovas per 5 dienas turi informuoti kitus dalininkus. Pirmenybės teisę perimti dalininko teises turi esami dalininkai.

24. Asmuo, įsigijęs dalininko teises, tampa viešosios įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo viešosios įstaigos dokumentuose dienos. Viešosios įstaigos vadovas, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 3 darbo dienas turi pasirašyti įnašo perdavimo ir priėmimo aktą ir atlikti naujo dalininko registravimą.

25. Apie tai, kad yra įregistruotas naujas viešosios įstaigos dalininkas, viešosios įstaigos vadovas per 5 dienas raštu turi informuoti viešosios įstaigos dalininkus.

26. Dalininkų įnašai sudaro dalininkų kapitalą. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas viešajai įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.

27. Dalininkų įnašai viešajai įstaigai perduodami tokia tvarka:

28. Turto perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir viešosios įstaigos vadovas. Perduodant turtą, viešajai įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas asmens, pretenduojančio tapti dalininku, lėšomis.

29. Viešosios įstaigos organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas viešosios įstaigos direktorius (toliau – vadovas). Kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas – valdyba nesudaroma.

30. Viešosios įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo dieną esantys viešosios įstaigos dalininkais. Jei visų dalininkų įnašų dydžiai lygūs, tai kiekvienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą. Jei dalininkų įnašų dydžiai skirtingi, tai mažiausios vertės dalininko įnašas suteikia dalininkui vieną balsą, o kitų dalininkų balsai apskaičiuojami, jų įnašo vertę dalinant iš mažiausios vertės dalininko įnašo.

31. Visuotinis dalininkų susirinkimas:

32. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Kvalifikuotos balsų daugumos dydis ne mažesnis kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų.

33. Viešosios įstaigos vadovas gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.

34. Kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo viešosios įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Viešosios įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti viešosios įstaigos metinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą.

35. Viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi viešosios įstaigos dalininkas ar vadovas.

36. Visuotiniai dalininkų susirinkimai protokoluojami, išskyrus, kai viešosios įstaigos savininkas yra vienas asmuo. Protokolą pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Kai visi dalyvaujantys susirinkime dalininkai balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo viešosios įstaigos vadovas.

37. Viešosios įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams. Alytaus miesto savivaldybės meras su viešosios įstaigos direktoriumi pasirašo darbo sutartį, ją keičia ir nutraukia, tvirtina direktoriaus pareigybės aprašymą, pasirašo įsakymus dėl direktoriaus komandiruočių, skatina viešosios įstaigos direktorių už darbo rezultatus, nesant įstaigos direktoriaus, laikinai paveda kitam asmeniui atlikti jo funkcijas bei įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su viešosios įstaigos vadovo darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Viešosios įstaigos vadovas yra vienasmenis viešosios įstaigos valdymo organas. Jį skiria ir atšaukia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, skiria nuobaudas Alytaus miesto savivaldybės meras. Apie viešosios įstaigos vadovo paskyrimą ar atleidimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais visuotinio dalininkų susirinkimo (savininko) įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registrui.

39. Viešosios įstaigos vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Su viešosios įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Savivaldybės merui priėmus sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios įstaigos vadovo ir viešosios įstaigos darbo ginčai nagrinėjami teisme. Viešosios įstaigos vadovas gali suteikti įgaliojimus toms funkcijoms, kurios jam paskirtos, vykdyti.

40. Viešosios įstaigos vadovas į pareigas priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu. Viešosios įstaigos vadovas savivaldybės mero sprendimu antrai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso, jeigu pirmosios kadencijos laikotarpiu viešoji įstaiga pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus ir jeigu kiti viešųjų įstaigų vadovų skyrimą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip. Asmuo negali eiti tos pačios viešosios įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Konkursai į viešosios įstaigos vadovo pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka.

41. Kandidatas į viešosios įstaigos vadovus arba tokios viešosios įstaigos vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos. Kandidatas į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus arba tokios viešosios įstaigos vadovas yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka Viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.

42. Viešosios įstaigos vadovas savo darbo viešojoje įstaigoje laikotarpiu ir 3 metus po darbo sutarties pasibaigimo privalo saugoti konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdamas viešosios įstaigos vadovu.

43. Viešosios įstaigos vadovas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais ir pareigybės aprašymu.

44. Viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą nustato Alytaus miesto savivaldybės meras teisės aktų nustatyta tvarka.

45. Viešosios įstaigos vadovo kompetencijai priskiriama:

46. Viešoji įstaiga turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Viešosios įstaigos filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.

47. Filialas yra struktūrinis viešosios įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį viešosios įstaigos funkcijų. Atstovybė yra struktūrinis padalinys, turintis teisę atstovauti viešosios įstaigos interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus viešosios įstaigos vardu.

48. Sprendimą steigti filialą ar atstovybę priima visuotinis dalininkų susirinkimas. Viešosios įstaigos filialas ar atstovybė veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.

49. Viešosios įstaigos filialui ar atstovybei vadovauja direktorius. Darbo sutartį su filialo ar atstovybės vadovu viešosios įstaigos vardu sudaro ir nutraukia viešosios įstaigos vadovas.

50. Filialas ir atstovybė gali turėti subsąskaitas. Filialo ir atstovybės turtas apskaitomas viešosios įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo ar atstovybės finansinėje atskaitomybėje.

51. Filialo ir atstovybės veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

52. Viešosios įstaigos lėšų šaltiniai:

53. Viešosios įstaigos nepaprastosios išlaidos gali būti finansuojamos iš savivaldybės biudžeto, valstybės investicijų programų.

54. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat pagal testamentą, viešoji įstaiga naudoja labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ir savivaldybių, laikomos viešosios įstaigos lėšų sąskaitoje.

55. Viešosios įstaigos lėšos skirstomos tokia tvarka:

56. Viešosios įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik įstatuose numatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti.

57. Viešosios įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams.

58. Viešosios įstaigos lėšos gali būti naudojamos šiais įstatais numatytai ir įstatymų neuždraustai veiklai.

59. Viešosios įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:

60. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.

61. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais.

62. Viešosios įstaigos vadovas, pasibaigus finansiniams metams, turi parengti ir eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui organui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu viešoji įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti.

63. Viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje nurodoma:

64. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:

65. Pranešimai apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą, viešosios įstaigos likvidavimą, pertvarkymą, reorganizavimą bei kitais klausimais skelbiami Civilinio kodekso, Viešųjų įstaigų ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais žiniasklaidos priemonėse, Juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti, viešosios įstaigos interneto svetainėje ir (ar) kitose viešosios įstaigos viešajai komunikacijai naudojamose elektroninių ryšių priemonėse. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas.

66. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų projektai ir kiti dokumentai, su kuriais turi susipažinti dalininkai, išsiunčiami registruotais laiškais arba įteikiami kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki visuotinio dalininkų susirinkimo. Pranešime apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta susirinkimo data, laikas, vieta, susirinkimo dienotvarkė.

67. Viešosios įstaigos reorganizavimas – tai įstaigos, kaip juridinio asmens, pabaiga be likvidavimo procedūros. Įstaiga gali būti reorganizuojama Civiliniame kodekse nustatytais jungimo arba skaidymo būdais.

68. Sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo priima ir kartu reorganizavimo sąlygų aprašą tvirtina bei priima po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatus kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų kvalifikuota balsų dauguma. Įstatus turi pasirašyti reorganizavimo sąlygų apraše nurodyti asmenys. Šių asmenų parašų tapatumas notariškai netvirtinamas.

69. Sprendimo dėl viešosios įstaigos reorganizavimo priėmimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.

70. Reorganizavimas laikomas baigtu, kai Juridinių asmenų registre įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos viešosios įstaigos ir jų įstatai ar įregistruojami tęsiančių veiklą viešųjų įstaigų pakeisti įstatai.

71. Viešoji įstaiga negali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, asociaciją, akcinę ir uždarąją akcinę bendrovę ar mažąją bendriją. Po pertvarkymo veiksiančiam viešajam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkomos viešosios įstaigos teisės ir pareigos.

72. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, kai viešosios įstaigos savininkė yra valstybė arba savivaldybė, jeigu po pertvarkymo veiksianti valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga gali įgyvendinti pertvarkytos viešosios įstaigos įstatuose nustatytus veiklos tikslus ir įgyti civilines teises ir pareigas, atitinkančias Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas.

73. Sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą ir kartu po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentus priima visuotinis dalininkų susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų kvalifikuota balsų dauguma.

74. Apie sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą turi būti paskelbta tos viešosios įstaigos interneto svetainėje, o jeigu viešoji įstaiga jos neturi, – pasirinktoje visuomenės informavimo priemonėje 3 kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba vieną kartą kartu pranešant raštu visiems kreditoriams. Pranešime turi būti nurodyta:

75. Sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.

76. Pertvarkymas laikomas baigtu nuo veiksiančio po pertvarkymo juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

77. Steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo sprendimo dėl viešosios įstaigos pertvarkymo priėmimo.

78. Vienu metu viešoji įstaiga negali būti ir reorganizuojama, ir pertvarkoma.

79. Viešoji įstaiga gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų kvalifikuota balsų dauguma.

80. Visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, arba Juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jo iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, privalo paskirti likvidatorių.

81. Jei likvidavimo pagrindas yra teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti viešąją įstaigą dėl bankroto, ji likviduojama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka.

82. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos viešosios įstaigos valdymo organai netenka įgaliojimų. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti sušauktas šiuose įstatuose nustatyta tvarka.

83. Viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali pakeisti likvidatorių ar atšaukti viešosios įstaigos likvidavimą, kai viešoji įstaiga likviduojama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

84. Apie viešosios įstaigos likvidavimą turi būti paskelbta Lietuvos Respublikos teisės aktų ir šių įstatų nustatyta tvarka žiniasklaidos priemonėse tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ir pranešta visiems viešosios įstaigos kreditoriams raštu. Pranešime turi būti nurodyta:

85. Likviduojamos viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Likus nepaskirstyto turto, jis perduodamas kitiems Juridinių asmenų registre įregistruotiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą. Jeigu viešosios įstaigos dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, likusi nepaskirstyta turto dalis, proporcinga valstybės ar savivaldybės įnašo vertei, likvidavus viešąją įstaigą, atitenka valstybei ar savivaldybei.

86. Likvidatorius turi viešosios įstaigos vadovo ir kito valdymo organo, jei šis sudaromas, teises ir pareigas. Likvidatoriui keliami tie patys reikalavimai kaip ir viešosios įstaigos vadovui.

87. Viešosios įstaigos likvidatoriui priskiriamos šios pareigos:

88. Priimtas sprendimas dėl viešosios įstaigos likvidavimo negali būti atšauktas, jei bent vienas dalininkas gavo dalį likviduojamos viešosios įstaigos turto.