1999-05-18
Lietuvos Respublikos Seimas
0991010ISTAIII-1185
Įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2026-06-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 50-1598, i. k. 0991010ISTAIII-1185
Nauja įstatymo redakcija nuo 2003-03-21:
(20 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja nuo 2004-01-01)
Nr. IX-1355, 2003-03-05, Žin., 2003, Nr. 28-1125 (2003-03-21)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ
ĮSTATYMAS
1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Bendrosios nuostatos
1. Šis Įstatymas nustato:
1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises);
2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, elektroninės spaudos leidėjų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
3) duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises);
4) autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą.
2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą.
2. Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Šiame Įstatyme atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas.
3. Audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis kūrinys.
4. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.
Suvestinė redakcija nuo 2026-06-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 50-1598, i. k. 0991010ISTAIII-1185
Nauja įstatymo redakcija nuo 2003-03-21:
(20 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja nuo 2004-01-01)
Nr. IX-1355, 2003-03-05, Žin., 2003, Nr. 28-1125 (2003-03-21)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ
ĮSTATYMAS
1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Bendrosios nuostatos
1. Šis Įstatymas nustato:
1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises);
2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, elektroninės spaudos leidėjų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
3) duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises);
4) autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą.
2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą.
2. Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Šiame Įstatyme atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas.
3. Audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis kūrinys.
4. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.
5. Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).
6. Citata – trumpa kito kūrinio ar gretutinių teisių objekto ištrauka, skirta paties autoriaus ar gretutinių teisių subjekto teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus ar gretutinių teisių subjekto požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.
7. Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti.
8. Elektroninės spaudos leidėjas – ekonominę veiklą paslaugų teikimo srityje vykdantys fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė ar pagrindinė verslo buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių iniciatyva bei kuriems vadovaujant buvo išleistas elektroninis spaudos leidinys, įskaitant naujienų leidėjus ar naujienų agentūras, kai jie skelbia elektroninius spaudos leidinius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
9. Elektroninis spaudos leidinys – elektroninėje laikmenoje įrašytas bet kurioje laikmenoje anksčiau paskelbtas bendro pobūdžio ar specializuotas laikraštis, žurnalas, įskaitant prenumeruojamus žurnalus, ar kitoks bendrą pavadinimą turintis periodinis ar reguliariai atnaujinamas daugiausia iš publicistikos kūrinių sudarytas rinkinys, taip pat žinių svetainė, kurių paskirtis yra plačiajai visuomenei teikti naujienas ir informaciją įvairiomis temomis ir kurie yra išleisti elektroninės spaudos leidėjo iniciatyva, jam prisiimant redakcinę atsakomybę ir jam kontroliuojant. Elektroninius spaudos leidinius gali sudaryti kūriniai (pvz., literatūros ar fotografijos kūriniai), gretutinių teisių objektai (pvz., vaizdo įrašai) ar sui generis teisių objektai. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiami periodiniai leidiniai (įskaitant mokslo populiarinimo ir mokslo periodikos žurnalus) nelaikomi elektroniniais spaudos leidiniais.
10. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. Šiame Įstatyme fonogramos atžvilgiu numatytoms teisėms neturi įtakos fonogramos įtraukimas į kitas laikmenas ar kūrinius.
11. Fonogramos gamintojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas.
12. Fotografijos kūrinys – vaizdas, užfiksuotas šviesos ar bet kokio kito spinduliavimo būdu ant šviesai jautraus paviršiaus ir nepaisant fiksavimo technologijos (cheminės, elektroninės ar kitokios) pasižymintis kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Atskiras audiovizualinio kūrinio kadras nėra fotografijos kūrinys, o tik to kūrinio dalis.
13. Gretutinių teisių objektas – tiesioginis (gyvas) arba į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacija, elektroninis spaudos leidinys.
14. Gretutinių teisių subjektas – atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuojančioji organizacija, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, elektroninės spaudos leidėjas, kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines gretutines teises, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjas).
15. Informacija apie teisių valdymą – autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų teikiama informacija, pagal kurią identifikuojamas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas, šių teisių subjektai, arba informacija apie kūrinio, gretutinių ar sui generis teisių objekto naudojimo nuostatas ir sąlygas, taip pat bet kokius numerius, grafinius žymenis ar kodus, žyminčius tokią informaciją.
16. Internetinės transliavimo paslaugos – internetu teikiamos paslaugos, kurias sudaro radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų teikimas visuomenei, už kurio vykdymą arba jo vykdymo priežiūrą yra atsakinga transliuojančioji organizacija, ir kurios teikiamos tuo pačiu metu, kai vyksta transliuojančiosios organizacijos perduodama transliacija (linijiniu būdu), arba ribotą laiką po to (laidų įrašų paslaugos), taip pat teikimas visuomenei visos tokią transliaciją papildančios medžiagos (t. y. medžiagos, kuria paįvairinamas ar kitaip papildomas televizijos ir radijo programų turinys, be kita ko, suteikiant galimybę apžvelgti atitinkamos programos turinį). Internetines transliavimo paslaugas transliuojančioji organizacija naudotojams teikia kartu su transliavimo paslauga, taip pat prie šių paslaugų naudotojai gali prisijungti nepriklausomai nuo transliavimo paslaugos (nenumatant išankstinės sąlygos, kad naudotojai turėtų prieigą prie transliavimo paslaugos, pvz., tapdami abonentais).
17. Išleidimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai prieinamas šių teisių subjektų leidimu.
18. Įgaliotasis subjektas – juridinis asmuo ar kitas subjektas, kuris valstybės įgaliotas nesiekiant pelno teikti skaitymo negalią turintiems asmenims švietimo, mokymo, adaptuoto skaitymo ar susipažinimo su informacija paslaugas. Įgaliotasis subjektas taip pat gali būti viešoji įstaiga arba kitą juridinio asmens teisinę formą turinti ne pelno organizacija, kuriai šių paslaugų teikimas yra viena iš pagrindinių jos veiklos sričių, institucinių įsipareigojimų ar dalis jos viešojo intereso uždavinių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
19. Kolektyviai administruojama daugiateritorė licencija – kolektyvinio administravimo organizacijos suteikta licencija naudoti kūrinius, galiojanti daugiau negu vienos valstybės narės teritorijoje.
20. Kolektyviai administruojamas repertuaras – visuma kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų, teises į kuriuos administruoja kolektyvinio administravimo organizacija.
21. Kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas (toliau – kolektyviai administruojamų teisių turėtojas) – asmuo, išskyrus kolektyvinio administravimo organizaciją, kuriam priklauso kolektyviai administruojamos autorių teisės ar gretutinės teisės arba kuris pagal kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sutartį ar pagal šį Įstatymą turi teisę į dalį kolektyvinio administravimo pajamų.
22. Kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojas – asmuo, kuris naudoja kūrinius ir (ar) gretutinių teisių objektus pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktą licenciją ir moka kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojams atlyginimą arba kompensaciją, tačiau nėra kūrinių ar gretutinių teisių objektų vartotojas.
23. Kolektyvinio administravimo organizacijos narys – autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas arba šių teisių turėtojams atstovaujantis asmuo, taip pat kita kolektyvinio administravimo organizacija ar šių teisių turėtojų asociacija, atitinkanti narystės reikalavimus ir kolektyvinio administravimo organizacijos priimta į organizaciją.
24. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atskaitymai (toliau – kolektyvinio administravimo atskaitymai) – kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitoma dalis iš pajamų, gautų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, arba iš investuotų pajamų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuria padengiamos organizacijos patiriamos autorių teisių arba gretutinių teisių administravimo sąnaudos.
25. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atstovavimo sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartis) – kolektyvinio administravimo organizacijų tarpusavio sutartis, kuria viena organizacija įgalioja kitą organizaciją administruoti jos atstovaujamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų teises, įskaitant atstovavimo sutartis dėl daugiateritorių licencijų teikimo.
26. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomas subjektas (toliau – kolektyvinio administravimo nepriklausomas subjektas) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises ar gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis ar pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris nėra valdomas ar kontroliuojamas teisių turėtojų ir yra įsteigtas kaip pelno siekiantis asmuo.
27. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija (toliau – kolektyvinio administravimo organizacija) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis arba pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris atitinka vieną ar abu šiuos kriterijus: jį valdo ar kontroliuoja jo paties nariai per kolektyvinio administravimo organizacijos organus; jis įsteigtas kaip pelno nesiekiantis asmuo.
28. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo pajamos (toliau – kolektyvinio administravimo pajamos) – kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas atlyginimas už suteiktas išimtines teises naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir atlyginimas, gautas įgyvendinus teisę į atlyginimą arba teisę į kompensaciją.
29. Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai.
30. Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą.
31. Kultūros paveldo įstaiga – biblioteka, muziejus, archyvas (įskaitant viešai prieinamą visuomeninio transliuotojo archyvą), kino ar garso paveldo įstaiga, kurie yra viešai prieinami.
32. Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.
33. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui.
34. Licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtine licencija licenciaras suteikia licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – tokia licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje.
35. Mokslinių tyrimų organizacija – universitetas (įskaitant jo bibliotekas), mokslinių tyrimų institutas, taip pat kitas pelno nesiekiantis arba visą pelną į savo mokslinius tyrimus reinvestuojantis juridinis asmuo arba su viešuoju interesu susijusius uždavinius įgyvendinantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra vykdyti švietimo veiklą, apimančią ir mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų organizacija nelaikoma organizacija, kuriai pelno siekiantis juridinis asmuo daro esminę, galimybe kontroliuoti pasireiškiančią įtaką, atsirandančią dėl savo kaip akcininkų ar narių vaidmens arba kitų struktūros ypatumų, galinčių suteikti pirmenybę susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais.
36. Neteko galios nuo 2026-06-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
37. Negalia – sveikatos sutrikimas, dėl kurio asmuo negali savarankiškai naudotis tokios formos autorių teisių ir gretutinių teisių objektais, kokios jie buvo teisėtai išleisti ar viešai paskelbti. Negalia šiame Įstatyme apima visišką ir dalinę regos ar klausos negalią, galūnių negalią, varžančią galėjimą laikyti knygą ar kitą leidinį ir jais manipuliuoti, suvokimo (mokymosi) negalią.
38. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinys – kūrinys ar fonograma, kurių nė vienas iš teisių turėtojų nenustatytas arba, jeigu vienas ar daugiau iš jų nustatyti, nė vienas iš jų nebuvo surastas nepaisant kruopščios teisių turėtojų paieškos, atliktos ir įregistruotos šio Įstatymo nustatyta tvarka.
39. Neteisėta kopija – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą.
40. Nuoma – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas naudoti tam tikrą laiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.
41. Panauda – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose.
42. Prieinamos formos kopija – alternatyviu būdu ar forma pateikta kūrinio ar kito objekto kopija, suteikianti galimybę skaitymo negalią turinčiam asmeniui susipažinti su kūriniu ar kitu objektu taip, kaip su juo susipažintų negalios neturintis asmuo, bet nepažeidžianti kūrinio ar kito objekto vientisumo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
43. Retransliavimo paslaugos – visuomenei skirtų nesutrumpintų ir nepakeistų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų perdavimas visuomenei tuo pačiu metu, kai vyksta pirminė programų transliacija, nepriklausomai nuo techninių ir programinių perdavimo priemonių, jeigu pirminė transliacija nėra vykdoma internetu, o programas perduoda ne ta transliuojančioji organizacija, kuri vykdo pirminę transliaciją, ją prižiūri ir prisiima atsakomybę už ją. Programų perdavimas internetu laikomas retransliavimo paslauga, jeigu naudojant interneto prieigos paslaugas, kaip jos apibrėžiamos 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje, 2 straipsnio antrosios pastraipos 2 punkte, programos yra perduodamos retransliuotojo administruojamoje aplinkoje, kurioje jis teikia saugias programų perdavimo paslaugas teisėtą prieigą turintiems naudotojams.
44. Retransliavimą papildančios paslaugos – paslaugos (išskyrus internetines transliavimo paslaugas ir retransliavimo paslaugas), kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamų šių paslaugų teikėjo (retransliuotojo) administruojamoje saugioje aplinkoje taip, kad teisėtą prieigą turintys šių paslaugų naudotojai galėtų jas pasiekti savo pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku ribotą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo. Interaktyviosios televizijos žiūrėjimo atidėjimo ar sustabdymo paslaugos laikomos retransliavimą papildančiomis paslaugomis.
45. Retransliuotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, teikiantys retransliavimo paslaugas.
46. Signalų skleidėjas – retransliuotojas, kuris perduoda savo naudotojams radijo ir (ar) televizijos programos signalus, jam tiesiogiai perduodamus transliuojančiosios organizacijos, taip suteikdamas visuomenei prieigą prie programų signalų ir sudarydamas jai galimybę žiūrėti programas ar jų klausytis.
461. Skaitymo negalią turintis asmuo – neregys; asmuo, dėl regėjimo sutrikimo, kurio neįmanoma sumažinti, nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo neturintys asmenys; asmuo, dėl suvokimo negalios ar skaitymo sutrikimų nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokios negalios ar sutrikimų neturintys asmenys; asmuo, dėl fizinės negalios nepajėgiantis laikyti ar vartyti leidinio arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kad galėtų skaityti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
47. Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės.
48. Taikomosios dailės kūrinys – rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui.
49. Tekstų ir duomenų gavyba – automatizuotas skaitmeninės formos tekstų ir duomenų analizės metodas, kuriuo gaunama informacija.
50. Tiesioginis signalų perdavimas – techninis programų signalų perdavimo procesas, kai transliuojančioji organizacija perduoda savo radijo ir (ar) televizijos programų signalus kitai organizacijai, išskyrus transliuojančiąją organizaciją, nesuteikdama visuomenei prieigos prie perduodamų programų signalų.
51. Transliacija – garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį; užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti.
52. Transliuojančioji organizacija – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurie rengia ir transliuoja radijo ir (ar) televizijos programas, taip pat retransliuotojas, rengiantis ir transliuojantis savo radijo ir (ar) televizijos programas.
53. Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, teikiantys Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme apibrėžtą informacinės visuomenės paslaugą, kurių pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra saugoti didelį kiekį naudotojų įkeliamų autorių teisių ar gretutinių teisių objektų, kuriuos jie tvarko ir reklamuoja tiesioginiais ar netiesioginiais pelno tikslais, ir suteikti prieigą prie jų visuomenei. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais nelaikomi ne pelno internetinės enciklopedijos, ne pelno švietimo ir mokslinių duomenų saugyklos, atvirojo kodo programinės įrangos kūrimo ir dalijimosi platformos paslaugų teikėjai, elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, taip pat elektroninės prekyvietės ir verslo įmonių viena kitoms teikiamos debesijos paslaugos ir debesijos paslaugos, kuriomis naudotojams suteikiama galimybė įkelti savo turinį savoms reikmėms, teikėjai.
54. Viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiesiogiai (gyvas atlikimas) arba pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kurioje tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.
55. Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamo tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimų, išskyrus transliaciją.
56. Viešas rodymas – kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kurioje dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
1. Šio Įstatymo nuostatos taikomos:
1) autoriams ir gretutinių teisių subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje;
2) autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, turintiems teises į kūrinius, pirmą kartą išleistus Lietuvos Respublikoje, įskaitant kūrinius, tuo pat metu išleistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Kūrinys laikomas tuo pat metu išleistu keliose šalyse, jeigu jis buvo išleistas Lietuvos Respublikos teritorijoje per 30 dienų nuo jo pirmojo išleidimo kitoje šalyje;
3) audiovizualinių kūrinių autoriams, jeigu šių kūrinių gamintojo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
4) Lietuvos Respublikoje pastatytų architektūros kūrinių autoriams ar kitų meno kūrinių, kurie sudaro Lietuvos Respublikoje esančio pastato ar kito statinio dalį, autoriams;
5) atlikėjams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, taip pat atlikėjams, kurie kūrinį atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kurių atlikimas yra šio Įstatymo ginamų fonogramų dalis arba naudojamas transliuojamose programose ar originaliose laidose, kurioms taikoma šio Įstatymo numatyta apsauga;
6) transliuojančiosioms organizacijoms, retransliuotojams, internetinės transliavimo paslaugos teikėjams, retransliavimą papildančių internetinių paslaugų teikėjams ir tiesioginio signalų perdavimo vykdytojams (transliuojančiosioms organizacijoms ir signalų skleidėjams), kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų ar kitų įrenginių, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros jų laidos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos Lietuvos Respublikoje esantiems naudotojams, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
2. Šio Įstatymo nuostatos dėl sui generis teisių taikomos duomenų bazių gamintojams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje.
3. Šio Įstatymo nuostatos taip pat taikomos autoriams, gretutinių teisių subjektams ir duomenų bazių gamintojams, kurių teisės Lietuvos Respublikoje ginamos pagal Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis bei kitus teisės aktus, privalomus Lietuvos Respublikai pagal jos tarptautinius įsipareigojimus.
II SKYRIUS
AUTORIŲ TEISĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTAI
4 straipsnis. Autorių teisių objektai
1. Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.
2. Autorių teisių objektai:
1) knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos;
2) kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;
3) rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);
4) dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai;
5) muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto;
6) audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos;
7) skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai;
8) fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai;
9) architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);
10) taikomosios dailės kūriniai;
11) iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis;
12) kiti kūriniai.
3. Be to, autorių teisių objektais laikomi:
1) išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai);
2) kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas;
3) teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, nurodytų šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte, neoficialūs vertimai.
4. Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
5 straipsnis. Autorių teisės nesaugomi objektai
Autorių teisių objektais nelaikomi:
1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
2) teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;
3) oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai;
4) oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;
5) įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;
6) folkloro kūriniai;
7) bet kokia medžiaga, gauta atgaminus vaizduojamąjį meno kūrinį nustojus galioti autorių teisių į tą kūrinį terminui, išskyrus atvejus, kai po atgaminimo gauta medžiaga yra originali (autoriaus, atgaminančio kūrinį, intelektinis kūrinys).
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
ANTRASIS SKIRSNIS
AUTORIŲ TEISIŲ SUBJEKTAI
6 straipsnis. Autorius
1. Autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo.
2. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo.
3. Kai kūrinyje yra nurodytas autoriaus pseudonimas, keliantis abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo, arba kūrinyje nenurodytas autoriaus vardas, leidėjas, kurio vardas nurodytas kūrinyje, laikomas, jeigu neįrodyta kitaip, autoriaus atstovu, turinčiu teisę ginti autorių teises ir užtikrinti jų įgyvendinimą tol, kol to kūrinio autorius atskleis savo vardą ir pareikš apie savo kūrinio autorystę.
7 straipsnis. Bendraautorystė
1. Kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių.
2. Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje. Jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kūrinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį.
3. Kiekvienas bendraautoris turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje.
4. Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį.
8 straipsnis. Autorių teisės į kolektyvinius kūrinius
1. Turtinės autorių teisės į kolektyvinį kūrinį (enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslo kūrinių rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius) priklauso fiziniam arba juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas.
2. Kūrinių, įtrauktų į kolektyvinius kūrinius, autoriai išsaugo išimtines teises naudoti savo kūrinius atskirai nuo kolektyvinio kūrinio, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
9 straipsnis. Autorių teisės į kūrinius, sukurtus atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas
1. Kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį.
2. Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
10 straipsnis. Autorių teisės į kompiuterių programas
1. Kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Kompiuterių programa saugoma pagal šį Įstatymą, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai.
2. Turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
11 straipsnis. Autorių teisės į audiovizualinius kūrinius
1. Autorių teisės į audiovizualinį kūrinį priklauso jį sukūrusiems autoriams, kuriais laikomi režisierius, scenarijaus autorius, dialogo autorius, dailininkas, operatorius ir muzikos (su tekstu arba be teksto), sukurtos specialiai šiam audiovizualiniam kūriniui, autorius. Anksčiau sukurtų kūrinių, kurie yra perdirbti arba įtraukti į audiovizualinį kūrinį, autoriai turi autorių teises į savo kūrinius.
2. Audiovizualinio kūrinio autoriai (išskyrus muzikos kūrinių, specialiai sukurtų audiovizualiniam kūriniui ar įtrauktų į audiovizualinį kūrinį, autorius), sudarydami su audiovizualinio kūrinio gamintoju audiovizualinio kūrinio sukūrimo (pastatymo) sutartį, taip pat anksčiau sukurtų kūrinių autoriai, suteikdami teisę perdirbti savo kūrinius ar įtraukti juos į audiovizualinį kūrinį, kartu perduoda prodiuseriui šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines autorių teises, taip pat teisę subtitruoti ar dubliuoti audiovizualinį kūrinį, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
3. Autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis. Autorinio atlyginimo dydis turi būti tinkamas ir proporcingas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
4. Audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą. Šį atlyginimą moka fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę naudoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis audiovizualinių kūrinių bendraautoriai atsisako teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą) ir neperleidžiama (audiovizualinių kūrinių bendraautoriai negali perduoti teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
5. Audiovizualinio kūrinio gamintojas autoriaus arba kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu turi suteikti autoriui arba kolektyvinio administravimo organizacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytai teisei įgyvendinti reikalingą informaciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
12 straipsnis. Autorių teisių apsaugos ženklas
Autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali pranešti visuomenei apie savo turtines teises panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Jį sudaro trys elementai: apskritime arba lenktiniuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autorių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
TREČIASIS SKIRSNIS
AUTORIŲ TEISĖS
13 straipsnis. Autorių teisių atsiradimas
Autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus.
14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės
1. Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:
1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);
2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);
3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).
2. Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po autoriaus mirties asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Kompiuterių programų ir duomenų bazių autoriaus asmeninės neturtinės teisės negali būti naudojamos tokiu būdu, kuris nepagrįstai suvaržytų autorių turtinių teisių į šias kompiuterių programas ir duomenų bazes turėtojo teises, tarp jų ir teisę savo nuožiūra adaptuoti, keisti ir platinti šiuos kūrinius, išskyrus atvejus, kai tokie veiksmai pažeistų autoriaus garbę ar reputaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
15 straipsnis. Autorių turtinės teisės
1. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu;
2) išleisti kūrinį;
3) versti kūrinį;
4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;
5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinio originalą ar jo kopijas nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-552, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11949
6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;
7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;
8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).
2. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus).
3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus). Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo tvarka nustatoma sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
4. Autorius, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti kūrinį, įrašytą į fonogramą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti fonogramas ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per kolektyvinio administravimo organizaciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
5. Fonogramų gamintojas autoriaus arba kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu turi suteikti autoriui arba kolektyvinio administravimo organizacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytai teisei įgyvendinti reikalingą informaciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kompiuterių programos nėra pagrindinis platinimo objektas (kompiuterių programos buitinėje technikoje ir kt.).
7. Išimtinė teisė nuomoti ar teikti panaudai kūrinio originalą ar jo kopiją netaikoma pastatams ir taikomosios dailės kūriniams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
151 straipsnis. Kilmės šalies principo taikymas internetinėms transliavimo paslaugoms
1. Kai transliuojančiosios organizacijos teikia internetines transliavimo paslaugas, laikoma, kad kūriniai viešai paskelbiami ir padaromi viešai prieinami visuomenei teikiant radijo ir (ar) televizijos programas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, taip pat atgaminami, kiek tai yra būtina teikiant tų pačių programų internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, tik toje valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos buveinė.
2. Kilmės šalies principas taikomas tik radijo programoms ar jų laidoms ir toms atskiroms televizijos programų programoms ar jų laidoms, kurios yra naujienų ir aktualijų programos ar jų laidos arba vien savo lėšomis finansuotos transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programos ar jų laidos. Vien savo lėšomis finansuotomis transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programomis ar jų laidomis laikomos tokios programos ar jų laidos, kurias pagamino transliuojančiosios organizacijos savo ar viešosiomis lėšomis, išskyrus iš nepriklausomų gamintojų užsakytas programas ar jų laidas ir bendros gamybos programas ar jų laidas.
3. Kilmės šalies principas netaikomas sporto renginių televizijos transliacijoms ir į jas įtrauktiems kūriniams.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
152 straipsnis. Programų perdavimas tiesioginio signalų perdavimo būdu
Kai transliuojančioji organizacija tiesiogiai perduoda savo radijo ir (ar) televizijos programos signalus signalų skleidėjui, o pati transliuojančioji organizacija tiesiogiai neperduoda tos radijo ir (ar) televizijos programos signalų visuomenei, ir signalų skleidėjas tuos radijo ir (ar) televizijos programos signalus perduoda visuomenei, laikoma, kad transliuojančioji organizacija ir signalų skleidėjas vykdo vieną tokios radijo ir (ar) televizijos programos viešą paskelbimą, kuriam jie turi gauti autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
16 straipsnis. Kūrinio platinimas po pirmojo pardavimo ar kitokio nuosavybės teisių į kūrinį perdavimo
1. Autoriui ar jo teisių perėmėjui, kuris pardavė ar kitu būdu perdavė nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje kūrinio originalą ar jo kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) išimtinė teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos išimtinei teisei nuomoti ar teikti panaudai parduotą ar kitaip perduotą nuosavybėn kūrinį ar jo kopijas.
3. Teikiant panaudai knygas ir vaizduojamojo meno leidinius (dailės ir fotografijų albumus) bibliotekose, jų autoriai arba jų teisių paveldėtojai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Šio kompensacinio atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
17 straipsnis. Meno kūrinio ir rankraščio originalo perpardavimo teisė
1. Autorius turi neatšaukiamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (perpardavimo teisė), kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas). Kitiems asmenims ši teisė pereina tik po autoriaus mirties paveldėjimo tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
2. Meno kūrinio originalas šiame straipsnyje reiškia paties autoriaus sukurtus vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir fotografijos kūrinius. Meno kūrinio originalais taip pat laikomi paties autoriaus arba jo leidimu padarytos, sunumeruotos ir pasirašytos arba kitais būdais autoriaus patvirtintos meno kūrinio kopijos.
3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuos atliekant kaip pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, prekiaujantys meno kūriniais, tarpininkaujantys juos parduodant ar vertinant. Tarpininkas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už kompensacinio atlyginimo sumokėjimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
4. Kompensacinis atlyginimas mokamas, kai meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo kaina atskaičius mokesčius yra ne mažesnė kaip 300 eurų. Kompensacinis atlyginimas, su sąlyga, kad jo suma už vieną perparduotą meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą neviršys 12 500 eurų, apskaičiuojamas taikant šiuos tarifus:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
1) 5 procentai – už pardavimo kainos dalį iki 3 000 eurų;
2) 4 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 3 000,01 iki 50 000 eurų;
3) 3 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 50 000,01 iki 200 000 eurų;
4) 1 procentas – už pardavimo kainos dalį nuo 200 000,01 iki 350 000 eurų;
5) 0,5 procento – už pardavimo kainos dalį nuo 350 000,01 iki 500 000 eurų;
6) 0,25 procento – už pardavimo kainos dalį, viršijančią 500 000 eurų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1183, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14295
5. Autoriai ar jų teisių paveldėtojai gali perduoti jiems priklausiančią perpardavimo teisę įgyvendinti kolektyvinio administravimo organizacijai. Pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai autoriams arba jiems atstovaujančiai kolektyvinio administravimo organizacijai turi suteikti perpardavimo teisei įgyvendinti reikalingą informaciją. Šios informacijos galima reikalauti trejus metus po perpardavimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
6. Perpardavimo teisės galiojimo terminams mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 37 straipsnio 1 dalies nuostatos.
7. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė trečiųjų šalių autoriams ar jų teisių paveldėtojams Lietuvos Respublikoje taikoma tik tuo atveju, jeigu trečiosios šalies, kuriai priklauso autorius ar jo teisių paveldėtojas, įstatymai numato perpardavimo teisę Lietuvos Respublikos ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių autoriams ir jų teisių paveldėtojams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
Nr. XI-656, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-621 (2010-02-02)
18 straipsnis. Dailės ir architektūros kūrinio prieinamumo teisė
1. Dailės kūrinio originalo savininkas turi leisti kūrinio autoriui atgaminti kūrinį ar panaudoti jį savo parodai, jeigu autoriaus teisės atgaminti kūrinį ar jį viešai rodyti (eksponuoti) nėra perduotos kūrinio originalo savininkui, su sąlyga, kad nebus pažeisti kūrinio savininko teisėti interesai ir bus užtikrintas kūrinio saugumas.
2. Dailės kūrinio originalo savininkas negali sunaikinti kūrinio, prieš tai nepasiūlęs grąžinti jį autoriui. Kai kūrinio originalo grąžinti autoriui nėra galimybių, jam turi būti sudarytos sąlygos tam tikru būdu padaryti kūrinio kopiją.
3. Architektūros kūrinio užsakovas turi leisti kūrinio autoriui be papildomo autorinio atlyginimo dalyvauti realizuojant pastato ar kito statinio projektą (vykdant rengiamos statybos dokumentacijos, pastato ar kito statinio statybos darbų autorinę priežiūrą), jeigu kitaip nenustatyta autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje.
4. Architektūros kūrinio (pastato ar kito statinio) savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį, kai tai daroma dėl techninių priežasčių arba dėl pastato ar kito statinio praktinio naudojimo, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
5. Architektūros kūrinio autoriui turi būti sudarytos sąlygos nufotografuoti griaunamą pastatą ar statinį ir gauti jo projekto kopiją.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TURTINIŲ TEISIŲ APRIBOJIMAI
19 straipsnis. Turtinių teisių apribojimo sąlygos
1. Apriboti turtines teises leidžiama specialiais šio Įstatymo numatytais atvejais. Turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų.
2. Šio Įstatymo nustatytais atvejais, kai turtinių teisių apribojimai gali būti taikomi tik nekomerciniais tikslais, nustatant, ar kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas buvo panaudotas nekomerciniais tikslais, turi būti atsižvelgiama į naudojimo paskirtį. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojo teisinė forma, organizacinė struktūra ir finansavimo būdas šiuo atveju nėra lemiami veiksniai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
20 straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais
1. Be kūrinio autoriaus arba kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais leidžiama atgaminti teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio egzempliorių.
2. Kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) reglamentuoja šio Įstatymo 201 straipsnio nuostatos.
3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, kai atgaminami šie kūriniai:
1) architektūros kūriniai pastatų ar kitokių statinių pavidalu;
2) kompiuterių programos (išskyrus šio Įstatymo 30 ir 31 straipsniuose numatytus atvejus);
3) elektroninės duomenų bazės (išskyrus šio Įstatymo 32 straipsnyje numatytus atvejus).
4. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi neatšaukiamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1612, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-19, i. k. 2018-18615
5. Kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už šio Įstatymo 1 priede nustatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus įrenginius (toliau šiame straipsnyje – įrenginiai) ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas (toliau šiame straipsnyje – tuščios laikmenos). Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, parduodantys šiuos įrenginius ir tuščias laikmenas (toliau šiame straipsnyje – kompensacinio atlyginimo mokėtojai) Lietuvos Respublikoje.
6. Tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti šio Įstatymo 1 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgdama į tai, ar taikomos, ar netaikomos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos techninės apsaugos priemonės, nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
7. Sumokėtas kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinamas šiais atvejais:
1) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra įsigyti profesionalioms reikmėms. Profesionaliomis reikmėmis šiame straipsnyje laikomos transliuojančiųjų organizacijų ir asmenų, tiražuojančių audiovizualinius kūrinius ir fonogramose įrašytus kūrinius ar gretutinių teisių objektus audiovizualinių kūrinių ir fonogramų gamintojams, reikmės, susijusios su kūrinių ar gretutinių teisių objektų įrašymu, ir asmenų, kurie tuščias laikmenas ir įrenginius įsigyja akivaizdžiai kitiems tikslams negu kūrinių atgaminimas asmeniniam naudojimui, reikmės (pvz., kai kūriniai atgaminami viešojo valdymo ir gynybos įstaigose ir organizacijose, ligoninėse, švietimo įstaigose, bibliotekose ir valstybės archyvuose, muziejuose, mokslinių tyrimų įstaigose bei organizacijose ir kai kūrinių atgaminimas yra skirtas išimtinai tų įstaigų ir organizacijų veiklos reikmėms);
2) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra įsigyti asmenų su negalia, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, reikmėms;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1840, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21868
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
3) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra išvežami iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
8. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo organizacijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
9. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo paskirstomi taip: 1/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama šio Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytoms teisių gynimo priemonėms finansuoti; 2/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, iš kurios kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemonės nėra finansuojamos; 2/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomoms kūrybinėms, šviečiamosioms ir (ar) autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms, dėl kurių sprendimus priima jų visuotinis narių susirinkimas šio Įstatymo 721 straipsnyje nustatyta tvarka. Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais metais už praėjusius metus iki balandžio 10 dienos perveda Lietuvos radijo ir televizijos komisijai šioje dalyje numatytą kompensacinio atlyginimo dalį, skirtą šio Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytoms teisių gynimo priemonėms finansuoti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1612, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-19, i. k. 2018-18615
10. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 9 dalyje nustatytas sumas ir kolektyvinio administravimo atskaitymams padengti skirtą sumą, likusi suma paskirstoma taip:
1) už tuščias garso laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3 – fonogramų gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintas fonogramas);
2) už tuščias audiovizualines laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3 – audiovizualinių kūrinių gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintus audiovizualinius kūrinius).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1612, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-19, i. k. 2018-18615
11. Apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas šio straipsnio 5 dalyje nustatytas laikmenų ir įrangos pardavimas, kompensacinio atlyginimo suma turi būti apskaičiuota, išskirta ir nurodyta atskira eilute, o išrašomų sąskaitų pastabose nurodoma, kad laikmenas ar įrangą įsigijęs asmuo turi teisę susigrąžinti kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
201 straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais reprografijos būdu
1. Leidžiama be kūrinio autoriaus arba kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo atgaminti asmeniniais tikslais reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) teisėtai išleistą straipsnį ar kitą trumpą kūrinį arba trumpą rašytinio kūrinio ištrauką su iliustracijomis ar be jų, kai atgaminama nekomerciniais tikslais.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos reprografijos būdu viso knygos teksto ar didesnės jo dalies arba muzikos kūrinio natų atgaminimui.
3. Autorių teisių subjektai ir leidėjai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas).
4. Kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas, teikiamas fiziniams asmenims, ir už šio Įstatymo 2 priede numatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus reprografijos įrenginius (toliau šiame straipsnyje – reprografijos įrenginiai). Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, teikiantys reprografijos paslaugas, ir asmenys, parduodantys reprografijos įrenginius (toliau šiame straipsnyje – kompensacinio atlyginimo mokėtojai) Lietuvos Respublikoje.
5. Reprografijos įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas, kompensacinio atlyginimo už reprografijos įrenginius ir už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas tarifai, nustatyti šio Įstatymo 2 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2238, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00367
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
6. Už reprografijos įrenginius sumokėtas kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinamas šiais atvejais:
1) kai reprografijos įrenginiai yra įsigyti profesionalioms reikmėms. Profesionaliomis reikmėmis šiame straipsnyje laikomos reprografijos paslaugas teikiančių asmenų reikmės ir asmenų, kurie reprografijos įrenginius įsigyja akivaizdžiai kitiems tikslams negu kūrinių atgaminimas asmeniniam naudojimui, reikmės (pvz., kai kūriniai atgaminami viešojo valdymo ir gynybos įstaigose ir organizacijose, ligoninėse, švietimo įstaigose, bibliotekose ir valstybės archyvuose, muziejuose, mokslinių tyrimų įstaigose bei organizacijose ir kai kūrinių atgaminimas yra skirtas išimtinai tų įstaigų ir organizacijų veiklos reikmėms);
2) kai reprografijos įrenginiai yra įsigyti asmenų su negalia, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, reikmėms;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1840, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21868
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
3) kai reprografijos įrenginiai yra išvežami iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
7. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo organizacijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
8. Neteko galios 2019-01-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1612, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-19, i. k. 2018-18615
9. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius kolektyvinio administravimo atskaitymams padengti skirtą sumą, likusi suma paskirstoma taip:
1) 60 procentų skiriama autoriams, iš jų: 20 procentų – mokslinės ir dalykinės literatūros kūrinių autoriams, 15 procentų – grožinės literatūros ir eseistikos kūrinių autoriams, 15 procentų – vaizduojamojo meno kūrinių autoriams, 10 procentų – publicistikos kūrinių autoriams (žurnalistams);
2) 20 procentų skiriama knygų leidėjams;
3) 20 procentų skiriama periodinės spaudos leidėjams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1612, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-19, i. k. 2018-18615
10. Apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas reprografijos įrenginių pardavimas, numatytas šio straipsnio 4 dalyje, kompensacinio atlyginimo suma turi būti apskaičiuota, išskirta ir nurodyta atskira eilute, o išrašant sąskaitas jų pastabose nurodoma, kad reprografijos įrenginius įsigijęs asmuo turi teisę susigrąžinti kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2238, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00367
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
21 straipsnis. Citavimas
Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
211 straipsnis. Kūrinio panaudojimas karikatūrai, parodijai ar pastišui
Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo panaudoti kūrinį karikatūrai, parodijai ar pastišui sukurti.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
22 straipsnis. Kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais
Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:
1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti, padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius bei jų skaitmenines kopijas ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ar jų skaitmeninių kopijų ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto; kai kūrinius mokymo tikslais taip naudoja švietimo įstaigos, toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiėmus atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto autorių turtinių teisių apribojimo mokymo tikslais, yra niekinės ir negalioja;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
2) kaip pavyzdį nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti besimokančiųjų švietimo įstaigose mokymosi pasiekimams vertinti sukurtus kūrinius, kiek tai susiję su mokymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programomis ir neviršija mokymui ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimui reikalingo masto;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
3) naudoti kūrinius, esančius bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, nekomerciniais mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais juos padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose, jeigu kūrinio nėra viešoje prekyboje ir autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio kūrinių panaudojimo. Šio apribojimo tikslais šiame punkte nurodytos įstaigos gali atgaminti įsigytus kūrinių egzempliorius, tačiau tik tam, kad būtų įmanoma techniškai padaryti kūrinį viešai prieinamą kompiuterių tinklais. Tuo pačiu metu negali būti padaroma prieinamų kompiuterių tinklais daugiau kūrinio egzempliorių, negu jų yra šiose įstaigose. Šiame punkte nurodytos įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų naudojamos efektyvios techninės apsaugos priemonės, neleidžiančios atgaminti kūrinių kopijų, taip pat bet kokiu būdu perkelti ar perduoti kūrinių turinio informaciją už įstaigų terminalų ribų į išorės tinklus;
Pastaba. 22 straipsnio 3 punktas taikomas tik tų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atžvilgiu, kurie išleisti ar kitaip viešai paskelbti po šio įstatymo (Nr. XI-1833) įsigaliojimo.
4) nekomerciniais tikslais viešai atlikti ir viešai rodyti kūrinį formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų (lopšelių, lopšelių-darželių, darželių, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtų lopšelių, lopšelių-darželių ir darželių) koncertuose, parodose, kurie yra šių įstaigų vykdomo ugdymo proceso dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
221 straipsnis. Tekstų ir duomenų gavyba mokslinių tyrimų tikslais
1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo mokslinių tyrimų organizacijoms ir kultūros paveldo įstaigoms leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti kūrinius tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti kūrinių, su kuriais jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą. Kūrinių kopijos saugomos užtikrinant tekstų ir duomenų naudojimo ir (ar) platinimo ribojimus ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus.
2. Autorių teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterių tinklų ir duomenų bazių, kuriuose saugomi kūriniai, saugumą ir vientisumą.
3. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame straipsnyje numatyto autorių turtinių teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
222 straipsnis. Kūrinių naudojimas tekstų ir duomenų gavybos tikslais
1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo leidžiama atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Atgaminta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtinių teisių apribojimas taikomas tik tada, kai autorių teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju) aiškiai nenurodo, kad pasilieka teisę naudoti tuos kūrinius.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
23 straipsnis. Kūrinių panaudojimas kultūros paveldo įstaigų fondams ir kolekcijoms išsaugoti
1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, kultūros paveldo įstaigoms ar jų vardu ir atsakomybe veikiantiems tretiesiems ar kitiems asmenims leidžiama atgaminti jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančius kūrinius bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.
2. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame straipsnyje numatyto autorių turtinių teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
24 straipsnis. Kūrinio panaudojimas informacijos tikslais
1. Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą:
1) atgaminti spaudoje, viešai skelbti (įskaitant padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais) išleistus ar viešai paskelbtus straipsnius aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis, taip pat analogiško pobūdžio transliuojamus kūrinius, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę taip naudoti kūrinius, nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus vardą, išleistuose ar viešai paskelbtuose kūrinių egzemplioriuose arba kitais būdais;
2) atgaminti ir viešai skelbti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo vietos ar viešos parodos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius arba dienos įvykių apžvalgos spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos medžiaga;
3) informuojant visuomenę atgaminti laikraščiuose, periodiniuose leidiniuose ar bet kuriuo būdu viešai skelbti politines kalbas, ištraukas iš viešų paskaitų ar kitų panašių kūrinių, taip pat teismo proceso metu pasakytas kalbas tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslai;
4) atgaminti, išleisti ir viešai paskelbti kūrinius meno kūrinių viešai parodai ar pardavimui reklamuoti, kiek to reikia pranešti apie renginį, išskyrus bet kokį kitą komercinį naudojimą;
5) atgaminti ir viešai skelbti kūrinį, kai tai susiję su įrangos demonstravimu ar taisymu.
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos išimtinei autorių teisei sudaryti arba leisti sudaryti tokių kūrinių rinkinius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
25 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų panaudojimas skaitymo negalią turintiems asmenims skirtais būdais
1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama nekomerciniais tikslais, teisėtai išleistą ar viešai paskelbtą kūrinį atgaminti, išleisti, adaptuoti ir viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), jeigu tuo kūriniu galės naudotis ir prieigą prie jo turės tik skaitymo negalią turintys asmenys, išskyrus atvejus, kai tie kūriniai buvo specialiai sukurti šiam tikslui.
2. Lietuvos Respublikoje įsteigtiems įgaliotiesiems subjektams leidžiama šio straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo tikslais atgaminti kūrinius ar kitus objektus padarant prieinamos formos kopijas ir viešai jas skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete), platinti ir teikti panaudai skaitymo negalią turintiems asmenims ar kitiems įgaliotiesiems subjektams visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuvos Respublikoje esantys skaitymo negalią turintys asmenys ir įgaliotieji subjektai gali gauti prieinamos formos kopijos kūrinius iš bet kurioje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusio įgaliotojo subjekto. Siekiant tikslų, nurodytų šioje dalyje, įgaliotajam subjektui leidžiama atgaminti šių kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijas – knygų, žurnalų, laikraščių, periodinių leidinių ar kito pobūdžio rašto, ženklų, įskaitant natas, formos kūrinių ir susijusių iliustracijų bet kokioje laikmenoje, įskaitant garso formą (pvz., garsinės knygos) ir skaitmeninę formą.
3. Sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, negalioja.
4. Įgaliotasis subjektas, įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir užsiimantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla, laikydamasis galiojančių asmens duomenų tvarkymo taisyklių, turi:
1) užtikrinti prieinamos formos kopijų platinimą, viešą paskelbimą ar prieigą prie jų tik skaitymo negalią turintiems asmenims ar kitiems įgaliotiesiems subjektams;
2) imtis tinkamų priemonių atgrasyti nuo prieinamos formos kopijų atgaminimo, platinimo, viešo paskelbimo ar jų padarymo viešai prieinamų neturint tam leidimo;
3) kruopščiai tvarkyti kūrinius ar kitus objektus ir jų prieinamos formos kopijas, fiksuodamas tvarkomąjį darbą (duomenų rinkimą, įrašymą, rūšiavimą, saugojimą ir kita);
4) savo interneto svetainėje ar kitais viešą prieigą užtikrinančiais būdais skelbti ir atnaujinti informaciją apie šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytų įsipareigojimų vykdymą;
5) skaitymo negalią turinčių asmenų, kitų įgaliotųjų subjektų ar teisių turėtojų prašymu pateikti informaciją, kokias prieinamos formos kopijas ir formas jis turi, taip pat įgaliotųjų subjektų, su kuriais jis keitėsi prieinamos formos kopijomis, pavadinimus ir kontaktinius duomenis.
5. Vyriausybės įgaliota institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia Lietuvos Respublikoje įsisteigusių įgaliotųjų subjektų, užsiimančių šio straipsnio 2 dalyje numatyta veikla, sąrašus. Šią informaciją Vyriausybės įgaliota institucija taip pat teikia Europos Komisijai – viešam skelbimui centriniame informaciniame punkte.
6. Vyriausybės įgaliota institucija nustato keitimosi kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis skaitymo negalią turinčių asmenų labui tvarką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1840, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21868
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
26 straipsnis. Kūrinio panaudojimas religinių apeigų metu
Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai skelbti ir viešai atlikti kūrinį religinių apeigų metu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
27 straipsnis. Kūrinio panaudojimas visuomenės saugumo tikslais
Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą arba pranešimą apie juos.
28 straipsnis. Architektūros ir skulptūros kūrinių autorių teisių apribojimas
1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:
1) atgaminti ir viešai paskelbti architektūros kūrinius ir skulptūras, sukurtus nuolat stovėti viešosiose vietose, išskyrus atvejus, kai jie eksponuojami parodose ir muziejuose;
2) pastato ar kito statinio projektą, brėžinį, eskizą ar modelį panaudoti to pastato ar statinio rekonstrukcijai.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos, kai architektūros kūrinys ar skulptūra yra pagrindinis vaizdavimo objektas reprodukcijoje ir kai tai daroma siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.
3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nesuteikia teisės atgaminti architektūros kūrinius pastatų ar kitų statinių pavidalu ir daryti skulptūrų kopijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
29 straipsnis. Kūrinio laikinas atgaminimas
1. Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo:
1) atlikti laikinus atgaminimo veiksmus, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai, sudarantys neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą kompiuterių tinklais tarp trečiųjų asmenų, arba tam, kad paskui būtų teisėtai (kai tai leidžia autorių teisių subjektas arba to neriboja šis Įstatymas) pasinaudota kūriniu, jeigu tokie laikini atgaminimo veiksmai atskirai neturi ekonominės vertės;
2) daryti trumpalaikius kūrinių įrašus, kuriuos daro transliuojančiosios organizacijos ar transliuojančiosios organizacijos vardu ir atsakomybe veikiantis asmuo savo pačių įranga ir savo transliacijoms.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti įrašai gali būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų ir panaudojus transliacijai turi būti ištrinti. Išimtinai dokumentinio pobūdžio įrašai gali būti perduoti saugoti oficialiems valstybės archyvams.
30 straipsnis. Kompiuterių programų archyvavimas ir atgaminimas adaptavimo tikslais
1. Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programą, be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę pasidaryti kompiuterių programos kopijas ar adaptuoti programą, jei tos kopijos ar programos adaptavimas būtini tam, kad:
1) būtų galima naudotis šia kompiuterių programa pagal paskirtį, kuriai kompiuterių programa buvo įsigyta, įskaitant programos klaidų ištaisymą;
2) būtų galima naudoti teisėtai įsigytos kompiuterių programos kopiją, jeigu kompiuterių programa būtų prarasta, sunaikinta ar taptų netinkama naudoti.
2. Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programos kopiją, be autoriaus ar kito programos autorių teisių subjekto leidimo turi teisę išbandyti, nagrinėti ar patikrinti, kaip programa veikia, kad galėtų nustatyti, kokiomis idėjomis ir principais pagrįsti bet kurie programos elementai, jeigu jis tai daro atlikdamas veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti (įdiegia programą, rodo ekrane, perduoda ar išsaugo programos duomenis).
3. Jokia kompiuterių programos kopija ar adaptuota programa negali būti be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo naudojama kitokiems tikslams, negu nustatyti šio straipsnio 1 dalyje.
4. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksmus.
31 straipsnis. Kompiuterių programos dekompiliavimas
1. Autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimas nebūtinas, kai reikia atgaminti kompiuterių programos kodą ar jį išversti tam, kad būtų galima gauti informaciją, užtikrinančią savarankiškai sukurtos kompiuterių programos ir kitų programų suderinamumą, jeigu:
1) šiuos veiksmus atlieka licenciją turintis asmuo ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis programos kopija, ar jų įgaliotas tai atlikti asmuo;
2) informacija, užtikrinanti programų suderinamumą, prieš tai nebuvo laisvai prieinama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims;
3) šie veiksmai taikomi tik toms originalios programos dalims, kurios yra būtinos suderinamumui užtikrinti;
4) nekomerciniais tikslais naudojama taip, kaip nurodyta šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-1840, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21868
2. Draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas gautą informaciją:
1) naudoti kitiems tikslams negu savarankiškai sukurtos kompiuterių programos suderinamumui užtikrinti;
2) perduoti kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai tai būtina savarankiškai sukurtos programos suderinamumui užtikrinti;
3) naudoti savo išraiška iš esmės panašios kompiuterių programos kūrimui, gaminimui ar rinkodarai arba bet kokiam kitam autorių teises pažeidžiančiam veiksmui.
3. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.
32 straipsnis. Duomenų bazių naudojimas
1. Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis. Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais nekomerciniais tikslais teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktuose nurodytus veiksmus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1840, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21868
2. Kai teisėtam duomenų bazės naudotojui leidžiama naudotis tik bazės dalimi, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik tai duomenų bazės daliai.
3. Sutarčių sąlygos, trukdančios atlikti šio straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, yra niekinės ir negalioja.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
4. Išleista arba viešai paskelbta duomenų bazė gali būti be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo naudojama kaip pavyzdys mokymo ar mokslinio tyrimo tikslais, jeigu yra nurodomas jos šaltinis ir naudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas, taip pat visuomenės ir valstybės saugumo interesais, viešojo administravimo bei teismo proceso tikslais.
5. Švietimo įstaigos be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo, tačiau nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus vardą, nebent tai neįmanoma, gali atgaminti ir padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete) duomenų bazę tam, kad jos skaitmeninės kopijos būtų naudojamos tik kaip pavyzdys mokymo tikslais su sąlyga, kad toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiimant atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
6. Kultūros paveldo įstaigos gali be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančias duomenų bazes bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje duomenų bazių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina joms išsaugoti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
7. Mokslinių tyrimų organizacijos ir kultūros paveldo įstaigos gali be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti duomenų bazes tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti duomenų bazių, su kuriomis jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą. Duomenų bazių kopijos saugomos tam tikru saugumo lygiu ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus. Autorių teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterių tinklų, kuriuose priglobtos duomenų bazės, saugumą ir vientisumą. Tokiomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
8. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo leidžiama atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Atgaminta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Šioje dalyje numatytas turtinių teisių apribojimas taikomas tik tada, kai autorių teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju) aiškiai nenurodo, kad pasilieka teisę naudoti tas duomenų bazes.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
33 straipsnis. Dailės kūrinio rodymas
Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, autoriaus vardą, leidžiama nekomerciniais tikslais viešai rodyti dailės kūrinio originalą ar jo kopiją, kai kūrinys yra parduotas ar kitu būdu nuosavybės teisės į jį perduotos kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ir kai autorius ar jo teisių perėmėjas žino ar turi pagrindą žinoti, kad toks viešas kūrinių rodymas (paroda) yra įsigijusio kūrinį fizinio arba juridinio asmens įprastinės veiklos dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1454, 2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 35-1243 (2008-03-27)
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
PENKTASIS SKIRSNIS
AUTORIŲ TEISIŲ GALIOJIMO TERMINAI
34 straipsnis. Autorių teisių galiojimo terminas
1. Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datą.
2. Autorių asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.
35 straipsnis. Specialūs autorių turtinių teisių galiojimo terminai
1. Autorių turtinės teisės į kūrinį, sukurtą bendraautorystės pagrindu, galioja visą bendraautorių gyvenimą ir 70 metų po paskutinio bendraautorio mirties.
2. Autorių turtinės teisės į kūrinį, kuriame nenurodytas autoriaus vardas arba nurodytas autoriaus pseudonimas, galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Jei tokio kūrinio autoriaus tapatybė nekelia abejonių arba per nurodytą terminą paaiškėja autoriaus tikrasis vardas, autorių turtinės teisės į tokį kūrinį galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties.
3. Autorių turtinės teisės į kolektyvinį kūrinį galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Kai kūrinį sukūrusių fizinių asmenų tapatybė viešai prieinamame kūrinyje nekelia abejonių, taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.
4. Autorių turtinės teisės į audiovizualinį kūrinį galioja, kol gyvi režisierius, scenarijaus autorius, dialogų autorius, dailininkas, operatorius bei specialiai audiovizualiniam kūriniui sukurtos muzikos autorius ir 70 metų po paskutiniojo iš jų mirties.
5. Autorių turtinės teisės į muzikos kūrinį su žodžiais galioja visą muzikos kūrinio su žodžiais autorių (kompozitoriaus ir žodžių autoriaus) gyvenimą ir 70 metų po ilgiausiai išgyvenusio autoriaus mirties, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys laikomi bendraautoriais, ar ne, su sąlyga, kad jų sukurtos kūrinio dalys (muzika ir žodžiai) buvo specialiai kuriamos tam muzikos kūriniui su žodžiais.
Pastaba. 5 dalis taikoma muzikos kūrinių su žodžiais autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), jeigu iki 2013 m. lapkričio 1 d. nėra pasibaigę kompozitoriaus ar žodžių autoriaus teisių galiojimo terminai, taip pat autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), kurių muzikos kūriniai su žodžiais sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732
36 straipsnis. Turtinės teisės į kūrinį, išleistą pasibaigus autorių teisių galiojimo terminui
1. Fizinis arba juridinis asmuo, pirmą kartą teisėtai išleidęs ar kitaip teisėtai viešai paskelbęs anksčiau neišleistą kūrinį, pasibaigus jo autorių teisių galiojimo terminui, įgyja šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas autorių išimtines turtines teises į kūrinį.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės galioja 25 metus po kūrinio pirmojo teisėto išleidimo ar viešo paskelbimo datos.
37 straipsnis. Autorių teisių galiojimo terminų skaičiavimas
1. Šio Įstatymo 34–36 straipsniuose nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kada buvo juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti terminas.
2. Autorių teisių į kūrinį, išleistą atskirais vienetais (tomais, dalimis, laidomis, epizodais), galiojimo terminas skaičiuojamas kiekvienam vienetui atskirai nuo to vieneto teisėto išleidimo datos.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
AUTORIŲ TURTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMAS IR LICENCIJŲ SUTEIKIMAS.
AUTORINĖS SUTARTYS
38 straipsnis. Autorių turtinių teisių perdavimas
1. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka.
2. Autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis.
3. Negali būti perduodamos teisės į visus būsimus arba aiškiai neidentifikuotus autoriaus kūrinius. Autorių turtinių teisių perdavimas negali būti taikomas kūrinio panaudojimo būdams, kurie autoriaus turtinių teisių perdavimo metu neegzistuoja ar yra nežinomi.
4. Autorių asmeninės neturtinės teisės kitiems asmenims neperduodamos. Jos nepriklauso nuo autorių turtinių teisių, lieka jiems ir tais atvejais, kai turtinės teisės perduodamos kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
39 straipsnis. Autorinės sutartys
1. Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
2. Šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Asmuo, kuriam perduotos autorių turtinės teisės, laikomas autorių turtinių teisių perėmėju.
3. Sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymų, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
40 straipsnis. Autorinių sutarčių sąlygos
1. Autorinėje sutartyje turi būti šios sąlygos:
1) kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus kolektyvinio administravimo organizacijų išduodamas licencijas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
2) kūrinio apibūdinimas (kūrinio rūšis, pavadinimas, pagrindiniai reikalavimai kūriniui);
3) perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija);
4) teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas ar licencija, suteikianti teisę naudoti kūrinį;
5) teisių perdavimo ar licencijos galiojimo terminas;
6) autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai;
7) šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė;
8) kitos sutarties sąlygos.
2. Preziumuojama, kad pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodytas turtinių teisių perdavimo ar suteikimo terminas, sutarties šalis gali nutraukti autorinę sutartį prieš vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyta galiojimo teritorija, laikoma, kad turtinės teisės yra perduotos ar suteiktos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta.
4. Pasibaigus autorinės sutarties galiojimo terminui, autorius negali reikalauti, kad iš interneto svetainės archyvo būtų pašalintas sutarties galiojimo metu teisėtai paskelbtas jo kūrinys (pvz., publicistikos (žurnalistinis) ar fotografijos kūrinys).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
401 straipsnis. Informacijos apie kūrinio panaudojimą teikimas
1. Autoriai kartą per metus jų prašymu turi teisę gauti naujausią, aktualią ir išsamią rašytinę informaciją iš šalių, kurioms autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises, apie jų sukurtų kūrinių panaudojimą, įskaitant duomenis apie jų panaudojimo būdus, pajamas, gautas už kūrinių panaudojimą, ir priklausantį atlygį.
2. Pareiga teikti informaciją taip pat taikoma, kai autoriai su prašymu kreipiasi į sublicencijos turėtojus dėl papildomos informacijos, kai yra suteiktos sublicencijos ir pirmoji su autoriumi sutartį sudariusi šalis neturi visos reikalingos informacijos. Bet koks prašymas suteikti informaciją sublicencijų turėtojams gali būti pateikiamas tiesiogiai arba per sutartį su autoriumi sudariusią šalį. Kai paprašoma papildomos informacijos, pirmoji su autoriumi sutartį sudariusi šalis suteikia informaciją apie tuos sublicencijų turėtojus.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiais atvejais:
1) autorius yra sudaręs sutartį su kolektyvinio administravimo organizacijomis ar kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomais subjektais;
2) autorius yra kompiuterių programos kūrėjas;
3) autorius yra organizacijos, atstovaujančios jo interesams (pvz., asociacijos ar sąjungos), narys, autoriui atstovaujanti organizacija yra sudariusi su naudotojo interesams atstovaujančia organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga) sutartį ir taikomos joje nustatytos skaidrumo taisyklės;
4) autoriaus įnašas nėra reikšmingas, išskyrus atvejus, kai autorius įrodo, kad jam ši informacija reikalinga tam, kad jis galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal šio Įstatymo 402 straipsnio 1 dalį. Nustatant, ar autoriaus asmeninis įnašas yra reikšmingas, atsižvelgiama į tai:
a) ar autoriaus įnašas turėjo tiesioginės įtakos bendrai kūrinio komercinei sėkmei;
b) ar autoriaus įnašas galėjo būti pakeistas kito autoriaus įnašu, nedarant poveikio kūrinio komercinei sėkmei.
4. Jeigu nesutariama dėl informacijos teikimo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytais atvejais, bet kuri iš sutarties šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją su prašymu išspręsti ginčą, pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminio ginčų sprendimo būdais arba teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.
5. Sutarčių sąlygos, kuriomis atsisakoma teisės į informaciją, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, yra niekinės ir negalioja.
6. Informacija autoriams teikiama laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų ir užtikrinant tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą. Autoriui ir šaliai, kuriai autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises, ar kitai informaciją teikiančiai šaliai susitarus dėl informacijos atskleidimo, šalis gali reikalauti, kad prieš atskleidžiant informaciją autorius būtų įpareigojamas neatskleisti komercinės paslapties ir užtikrinti tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
402 straipsnis. Teisė reikalauti papildomo atlyginimo
1. Autorius turi teisę reikalauti iš šalies, su kuria sudarė sutartį dėl jo teisių naudojimo, ar šios šalies teisių perėmėjo papildomo atlyginimo už konkretų kūrinio naudojimo būdą, kai iš pradžių sutartimi sutartas atlygis yra neproporcingai mažas, palyginti su visomis vėlesnėmis susijusiomis pajamomis.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:
1) autorių sutartims su kolektyvinio administravimo organizacijomis ar kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomais subjektais;
2) sutartims, kai autorius yra kompiuterių programos kūrėjas;
3) sutartims, kuriose numatytas atlygis yra tiesiogiai susietas su pelnu arba pajamomis, gaunamomis iš kūrinio panaudojimo;
4) kai dėl kūrinio sukūrimo ne pats autorius, o autoriui atstovaujanti organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga) yra sudariusi sutartį su kita šalimi, kuri yra naudotojo interesams atstovaujanti organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga).
3. Sutarčių sąlygos, kuriomis atsisakoma teisės į papildomą atlyginimą, yra niekinės ir negalioja.
4. Jeigu autoriai nesutaria su kitomis autorinių sutarčių ar autorinių licencinių sutarčių šalimis dėl teisės į papildomą autorinį atlyginimą, bet kuri iš šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją su prašymu išspręsti ginčą, pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminio ginčų sprendimo būdais arba teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
403 straipsnis. Teisė reikalauti nutraukti sutartį, kai kūrinys nenaudojamas
1. Autorius turi teisę nutraukti sutartį, kuria jis kitai šaliai perdavė autorines turtines teises ar suteikė išimtinę licenciją, arba pakeisti sutartį peržiūrėjęs perduodamų autorinių turtinių teisių apimtį ar atsisakęs išimtinio licencijos pobūdžio, jeigu kūrinys yra nenaudojamas esant visoms šioms sąlygoms:
1) po sutarties sudarymo praėjo ne mažiau kaip 3 metai;
2) autorius kreipėsi į kitą sutarties šalį su prašymu pradėti naudoti kūrinį ir nustatė ne trumpesnį kaip vienų metų terminą pradėti naudoti kūrinį;
3) per nustatytą terminą kita sutarties šalis nepradėjo naudoti kūrinio ir nepateikė autoriui jokių objektyvių priežasčių, kodėl kūrinys nebuvo pradėtas naudoti.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiomis aplinkybėmis:
1) kai autoriaus įnašas kūrinio visumai nėra reikšmingas, kaip tai numatyta šio Įstatymo 401 straipsnio 3 dalies 4 punkte;
2) esant kitam sutartiniam apribojimui, neleidžiančiam naudoti kūrinį;
3) kai kūriniu nesinaudojama daugiausia dėl aplinkybių, kurias autorius arba atlikėjas gali ištaisyti;
4) kai kūrinys susijęs su daugiau kaip vieno audiovizualinių ar muzikos kūrinių autoriaus įnašu, išskyrus atvejį, kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą teikia visi autoriai, įdėję įnašą į audiovizualinį ar muzikos kūrinį;
5) kai autorius suteikė arba perleido turtines teises į ankstesnį kūrinį audiovizualinio kūrinio gamybai;
6) kai autorius yra kompiuterių programos kūrėjas.
3. Sutarties šalims leidžiama autorinėje sutartyje, autorinėje licencinėje sutartyje ar sutartyje dėl atlikėjų turtinių teisių perdavimo ar suteikimo susitarti netaikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų apribojimų.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
41 straipsnis. Autorinė kūrinio užsakymo sutartis
1. Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
2. Nuosavybės teisė į dailės kūrinį, sukurtą pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, pereina užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
42 straipsnis. Autorinių sutarčių forma
1. Autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu. Rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose.
2. Kai materialiose laikmenose užfiksuotos kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis kompiuterių programomis ar elektroninėmis duomenų bazėmis suteikiama pagal licencinę sutartį, kuri pirkėjui pateikiama kompiuterių programos ar duomenų bazės pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės naudotojui yra privalomos, jeigu naudotojui suteikiama galimybė susipažinus su paketo licencijos sąlygomis per protingą laiką atsisakyti sutarties ir grąžinti įsigytas kompiuterių programas ar elektronines duomenų bazes. Kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės turi būti pateikiamos laikantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų. Kai kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais (internete), teisė naudotis kompiuterių programa ar duomenų baze naudotojui gali būti suteikiama licencine sutartimi, kuri pateikiama elektronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti prieš pradėdamas naudoti kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
3. Autorinių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
43 straipsnis. Leidybos sutartis
1. Leidybos sutartimi autorius ar kitas autorių teisių subjektas perduoda ar suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę atgaminti spausdinimo ar kitokiu būdu literatūros, mokslo ar meno kūrinį pagaminant pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti pakankamą egzempliorių kiekį ir teisę juos platinti.
2. Kūrinio rankraštis, jo kopija ar kita laikmena, iš kurių kūrinys atgaminamas, priklauso autoriui nuosavybės teise, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
3. Leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos netaikomos periodiniams leidiniams ir kitiems kolektyviniams kūriniams.
4. Leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos taikomos ir literatūros, mokslo ar meno kūrinio užsakymo atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
44 straipsnis. Leidybos sutarties forma ir sąlygos
1. Leidybos sutartis turi būti sudaroma raštu.
2. Leidybos sutartyje, be šio Įstatymo 40 ir 41 straipsniuose nurodytų sąlygų, turi būti nustatyta kūrinio pateikimo tvarka ir (ar) būdas, kūrinio aprobavimo tvarka ir terminai, autorių teisės ir pareigos rengiant kūrinį spaudai (kūrinio pakeitimas, redagavimas, korektūros skaitymas ir kita), didžiausias ir (ar) mažiausias išleidžiamų kūrinio kopijų (egzempliorių) skaičius, jų platinimo tvarka, autoriui perduodamų išleisto kūrinio kopijų (autorinių egzempliorių, kuriais laikomi ne daugiau kaip dešimt išleidžiamo kūrinio kopijų) skaičius ir kitos sąlygos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
45 straipsnis. Kūrinio išleidimas knyga
1. Kai kūrinys išleidžiamas knyga, be šio Įstatymo 40 ir 44 straipsniuose nustatytų sąlygų, leidybos sutartyje turi būti nurodyta:
1) kalba ar kalbos, kuriomis kūrinys turi būti išleistas;
2) leidinio apipavidalinimas (formatas, viršelis, iliustracijos ir kita).
2. Jeigu leidybos sutartyje nenurodyta kalba ar kalbos, kuriomis kūrinys turi būti išleistas, leidėjas turi teisę išleisti kūrinį tik originalo kalba.
3. Jeigu leidėjas per penkerius metus nuo kūrinio perdavimo neišleido kūrinio visomis leidybos sutartyje nurodytomis kalbomis, autorius gali nutraukti sutartį dėl kūrinio išleidimo likusiomis kalbomis.
4. Šio straipsnio 3 dalis taikoma ir užsienio autorių kūrinių vertimams į lietuvių bei kitas kalbas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
46 straipsnis. Leidėjo pareigos pagal leidybos sutartį
1. Pagal leidybos sutartį leidėjas privalo:
1) išleisti kūrinį sutartu būdu ir forma per sutartyje nustatytą terminą be pakeitimų, kuriems autorius nepritarė, ir ant kiekvieno išleisto kūrinio egzemplioriaus nurodyti autoriaus vardą arba autoriaus nurodytą pseudonimą ar kitą autorių identifikuojančią informaciją;
2) pateikti autoriui susipažinti parengtą išleisti kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip;
3) pradėti platinti išleistą kūrinį sutartyje nustatytu laiku ir sąlygomis;
4) užtikrinti, kad kūrinio komercinis platinimas atitiktų įprastą praktiką leidybos srityje;
5) sutartyje nustatytais terminais ir nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti autorinį atlyginimą;
6) grąžinti autoriui išleisto kūrinio originalą (rankraštį), jo kopiją ar kitą laikmeną, iš kurios kūrinys atgamintas, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip;
7) autoriaus prašymu suteikti jam reikalingą rašytinę informaciją kartu su reikiamais dokumentais, nurodančiais išleisto kūrinio egzempliorių skaičių, pajamas, gautas už realizuotus išleisto kūrinio egzempliorius, bei apskaičiuotą autorinį atlyginimą, arba su jų kopijomis.
2. Kūrinio antrasis ir vėlesni leidimai arba papildomi tiražai galimi tik tuo atveju, kai leidybos sutartyje dėl to susitarta ir numatytas atlyginimas autoriui ne mažesnis kaip 5 procentai leidėjo pajamų iš atitinkamo leidimo ar tiražo. Leidėjas privalo apie numatomą kūrinio naują leidimą ar papildomą tiražą iš anksto pranešti autoriui, kad šis per protingą terminą galėtų padaryti reikalingus kūrinio pakeitimus. Šie pakeitimai neturi keisti kūrinio pobūdžio ir neprotingai didinti kūrinio išleidimo išlaidų.
3. Neteko galios nuo 2022-05-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
47 straipsnis. Autoriaus pareigos pagal leidybos sutartį
Pagal leidybos sutartį autorius privalo:
1) įteikti kūrinį leidėjui atgaminti tinkama forma sutartyje nustatytu laiku;
2) pateikti savo sukurtą originalų sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį, kuris nepažeidžia kitų asmenų teisių;
3) be leidėjo rašytinio leidimo neperduoti ar nesuteikti teisių į sutartyje nurodytą kūrinį ar jo dalį tretiesiems asmenims, t. y. neleisti panaudoti jį tuo pačiu būdu per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, – trejus metus nuo kūrinio išleidimo datos.
Straipsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
48 straipsnis. Autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dydis ir mokėjimo tvarka
1. Pagal autorinę sutartį mokamo autorinio atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.
2. Autorinis atlyginimas autorinėje sutartyje nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, konkrečia pinigų suma arba kitu nurodytu būdu. Šalys autorinėje sutartyje gali numatyti autorinio atlyginimo ar jo dalies mokėjimą avansu.
3. Jeigu autorinio atlyginimo dydis nustatytas procentais nuo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, autorius ar kitas autorių teisių subjektas turi teisę gauti informaciją apie kūrinio panaudojimo mastą, naudotojo sudarytas sutartis bei jo pajamas, gautas naudojant kūrinį.
4. Autoriaus teisė gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kūrinio panaudojimą, kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
49 straipsnis. Autorių turtinių teisių paveldėjimas ir asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarka
1. Autorių turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą.
2. Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.
50 straipsnis. Nuosavybės teisės į kūrinį perleidimas
1. Autorių teisės į kūrinį nesiejamos su nuosavybės teise į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas. Autorius ar kitas autorių teisių subjektas, perleidęs nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo išreikštas kūrinys, nelaikomas perleidusiu autorių turtines teises ar suteikusiu licenciją, leidžiančią naudoti tą kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
2. Autorius arba kitas autorių teisių subjektas, perleidęs autorių turtines teises ar suteikęs licenciją, leidžiančią naudoti kūrinį, nelaikomas perleidusiu nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas.
III SKYRIUS
GRETUTINĖS TEISĖS
51 straipsnis. Gretutinių teisių įgyvendinimo sąlygos
1. Gretutinės teisės įgyvendinamos nepažeidžiant šio Įstatymo II skyriuje nustatytų autorių teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius.
2. Fonogramos gamintojas ir (ar) atlikėjas, informuodamas apie savo gretutines teises, turi teisę ant kiekvieno fonogramos egzemplioriaus arba ant kiekvienos fonogramos pakuotės naudoti užrašą, kurį sudaro apskritime įrašyta lotyniška raidė P, išimtinių gretutinių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir pirmieji fonogramos išleidimo metai.
3. Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma ir gretutinių teisių subjektams.
4. Šio Įstatymo 151 ir 152 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir gretutinių teisių objektų naudojimui.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
52 straipsnis. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės
1. Atlikėjas, nepaisant jo išimtinių turtinių teisių, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitiems asmenims, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą. Atlikėjas turi teisę reikalauti, kad naudojant atlikimą ar jo įrašą jis būtų įvardytas kaip atlikėjas, ir prieštarauti dėl atlikimo ar jo įrašo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl atlikėjo garbei ar reputacijai galinčio padaryti žalos bet kokio kito kėsinimosi į atlikimą ar jo įrašą.
2. Atlikėjo asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po atlikėjo mirties asmeninės neturtinės teisės saugomos šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
53 straipsnis. Atlikėjų turtinės teisės
1. Atlikėjas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
1) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kuriais pats atlikimas yra radijo ar televizijos laida;
2) įrašyti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą;
3) atgaminti atlikimo įrašą;
4) padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą;
5) platinti atlikimo įrašą arba jo kopijas juos parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę atlikimo įrašo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti atlikimo įrašą ar jo kopijas nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-552, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11949
2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta teisė padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą apima jo perdavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (pvz., kompiuterių tinklais (internete) pagal pareikalavimą arba kitokiais būdais).
3. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti atlikimo įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai atlikimo įrašą ar jo kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į atlikėjo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį atlikimo įrašą ar jo kopijas.
4. Su audiovizualinio kūrinio gamintoju sudarydamas sutartį dėl audiovizualinio atlikimo įrašo, atlikėjas perduoda gamintojui šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytas teises, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną perduotą turtinę teisę (atlikimo audiovizualinio įrašo naudojimo būdą). Atlikėjas, perdavęs audiovizualinio kūrinio gamintojui teisę nuomoti atlikimo audiovizualinio įrašo originalą ar jo kopijas, turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą atlyginimą už atlikimo audiovizualinio įrašo ar jo kopijos nuomą.
5. Atlikėjas, kuris sudarydamas sutartį su fonogramos gamintoju perdavė fonogramos gamintojui teisę nuomoti į fonogramą įrašytą atlikimą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą atlyginimą už fonogramos ar jos kopijos nuomą.
6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos teisės į atlyginimą paprastai įgyvendinamos per kolektyvinio administravimo organizaciją. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos ar audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti tas fonogramas, audiovizualinius įrašus ar jų kopijas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
7. Audiovizualinio kūrinio gamintojas atlikėjo ar kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu turi suteikti atlikėjui ar kolektyvinio administravimo organizacijai šio straipsnio 4 dalyje numatytoms teisėms įgyvendinti reikalingą informaciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
8. Atlikėjas turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlyginimą, kuris mokamas už kiekvieną atlikimo naudojimo būdą, susijusį su atlikėjų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai atlikėjo teises ar jo teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis atlikėjas jos atsisako) ir neperleidžiama (atlikėjas negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
54 straipsnis. Fonogramų gamintojų teisės
1. Fonogramos gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
1) atgaminti fonogramą;
2) išleisti fonogramą;
3) padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą;
4) platinti fonogramą ar jos kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą jas pirkti ar tikslinę fonogramos ar jos kopijų reklamą, skatinančią vartotojus jas įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-552, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11949
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta teisė padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą apima jų perdavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (pvz., kompiuterių tinklais (internete) pagal pareikalavimą arba kitokiais būdais).
3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti fonogramą ar jos kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai fonogramą ar jos kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į fonogramos gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esančią fonogramą ar jos kopijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
55 straipsnis. Teisė į atlyginimą už transliavimą ir viešą paskelbimą
1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant atvejus, kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu jų tarpusavio sutartyje nenustatyta kitaip.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
2. Jeigu fonogramų naudotojai ir kolektyvinio administravimo organizacijos nesutaria dėl atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų, bet kuri iš šalių gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją arba į kitą tarpininką prašydama tarpininkauti derybose. Jeigu šalys nepriima derybose tarpininkaujant pateikto pasiūlymo, atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas nustato teismas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atlyginimą renka bei paskirsto atlikėjams ir fonogramų gamintojams kolektyvinio administravimo organizacijos, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojančios tokio pobūdžio teises, atsižvelgdamos į šio Įstatymo V skyriaus nuostatas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinamos nepažeidžiant autorių teisės gauti autorinį atlyginimą už fonogramose įrašytų kūrinių naudojimą.
56 straipsnis. Transliuojančiųjų organizacijų teisės
1. Transliuojančiosios organizacijos turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
1) retransliuoti savo transliacijas;
2) neteko galios nuo 2022-05-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
3) įrašyti savo transliacijas;
4) atgaminti savo transliacijų įrašus;
5) viešai skelbti savo transliacijas, jeigu tai vyksta už įėjimo mokestį visuomenei prieinamose vietose;
6) padaryti savo transliacijų įrašus ar jų kopijas viešai prieinamus, įskaitant perdavimą kompiuterių tinklais (internete);
7) platinti savo transliacijų įrašus ar jų kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę transliacijos įrašo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat importuoti ar eksportuoti.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-552, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11949
2. Retransliuotojai, retransliuojantys transliuojančiųjų organizacijų transliacijas, neturi į jas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
3. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti transliacijų įrašus ar jų kopijas Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į transliuojančiosios organizacijos ar jos teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį transliacijos įrašą ar jo kopijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
57 straipsnis. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės
1. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
1) atgaminti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopiją;
2) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą;
3) platinti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-552, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11949
4) padaryti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas viešai prieinamus, įskaitant perdavimą kompiuterių tinklais (internete).
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
571 straipsnis. Elektroninės spaudos leidėjų teisės
1. Kai elektroninius spaudos leidinius ar jų kopijas internete naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, elektroninės spaudos leidėjai turi išimtines teises leisti arba uždrausti informacinės visuomenės paslaugų teikėjams atlikti šiuos veiksmus:
1) atgaminti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį;
2) padaryti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį viešai prieinamą.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai:
1) atskiri naudotojai naudoja elektroninius spaudos leidinius privačiais ar nekomerciniais tikslais;
2) įterpiami hipersaitai;
3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 125 ar mažiau spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų;
4) elektroniniai spaudos leidiniai pirmą kartą paskelbti iki 2019 m. birželio 6 d.
3. Naudojimasis šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis negali pažeisti autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių (toliau šiame straipsnyje – saugomos teisės), susijusių su saugomų teisių objektais, įtrauktais į elektroninį spaudos leidinį.
4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos teisės negali būti pagrindas siekiant neleisti:
1) saugomų teisių subjektams naudoti savo saugomų teisių objektus, nepriklausomai nuo elektroninio spaudos leidinio, į kurį jie yra įtraukti;
2) kitiems naudotojams naudotis saugomų teisių objektu, kai saugomų teisių objektas įtraukiamas į elektroninį spaudos leidinį remiantis neišimtine licencija;
3) naudotis saugomų teisių objektais, kai saugomų teisių galiojimo terminas jau pasibaigė.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms teisėms mutatis mutandis taikomi šio Įstatymo 221, 222, 23 ir 89–96 straipsniai.
6. Elektroninės spaudos leidėjai privalo užtikrinti, kad į elektroninius spaudos leidinius įtrauktų kūrinių autoriai gautų tinkamą dalį pajamų, kurias elektroninės spaudos leidėjai gauna už tai, kad elektroninius spaudos leidinius naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai. Jeigu elektroninės spaudos leidėjas ir į elektroninį spaudos leidinį įtrauktų kūrinių autorius dėl pajamų dalies nesutaria kitaip, pajamos padalijamos į lygias dalis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
58 straipsnis. Gretutinių teisių apribojimai
1. Be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir atlikėjo vardą, leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, elektroninį spaudos leidinį, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ir transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
1) laikiniems atgaminimo veiksmams, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai, sudarantys neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą kompiuterių tinklais tarp trečiųjų asmenų, arba tam, kad paskui būtų teisėtai (kai tai leidžia gretutinių teisių subjektas arba to neriboja šis Įstatymas) pasinaudota gretutinių teisių objektu, jeigu tokie laikini atgaminimo veiksmai atskirai neturi ekonominės vertės;
2) atgaminti, viešai skelbti trumpas gretutinių teisių objektų ištraukas aktualių įvykių apžvalgose tiek, kiek to reikia informacijai apie tuos įvykius;
3) naudoti gretutinių teisių objektus, esančius bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose taip, kaip nurodyta šio Įstatymo 22 straipsnio 3 punkte;
4) atgaminti gretutinių teisių objektą, nuolat esantį kultūros paveldo įstaigos fonde ar kolekcijoje, išskyrus gretutinių teisių objektą, paskelbtą kompiuterių tinklais (internete), kai gretutinių teisių objekto kopija daroma bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame straipsnyje numatyto turtinių teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
5) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti nedidelį teisėtai išleistą ar viešai paskelbtą gretutinių teisių objektą ar jo ištrauką, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto;
6) nekomerciniais tikslais viešai paskelbti gretutinių teisių objektus formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų (lopšelių, lopšelių-darželių, darželių, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtų lopšelių, lopšelių-darželių ir darželių) koncertuose, kurie yra šių įstaigų vykdomo ugdymo proceso dalis;
7) trumpalaikiams gretutinių teisių objektų įrašams, kuriuos daro transliuojančiosios organizacijos ar transliuojančiosios organizacijos vardu ir atsakomybe veikiantis asmuo savo pačių įranga ir savo transliacijoms. Tokie įrašai gali būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų ir juos panaudojus transliacijai turi būti ištrinti. Išimtinai dokumentinio pobūdžio įrašai gali būti perduoti saugoti oficialiems valstybės archyvams;
8) nekomerciniais tikslais naudoti taip, kaip nurodyta šio Įstatymo 25 straipsnyje;
9) panaudoti visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti tinkamą valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą ar pranešimą apie juos;
10) nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai skelbti religinių apeigų metu;
11) kai atsitiktinai gretutinių teisių objektas įtraukiamas į kitą medžiagą;
12) karikatūrai, parodijai ar pastišui sukurti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
13) kai tai susiję su įrangos demonstravimu ar taisymu;
14) citavimo (kritikos ar apžvalgos) tikslais kitame autorių ar gretutinių teisių objekte atgaminti ir viešai paskelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto gretutinių teisių objekto dalį, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
15) gretutinių turtinių teisių apribojimams mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 221, 222 ir 23 straipsnių nuostatos.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
2. Be gretutinių teisių subjektų leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais leidžiama atgaminti teisėtai išleisto ar viešai paskelbto atlikimo, fonogramos, audiovizualinio kūrinio (filmo) ar transliuojančiosios organizacijos transliacijos įrašo kopiją. Atlyginimas už gretutinių teisių objekto atgaminimą asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais gretutinių teisių subjektams mokamas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti gretutinių teisių apribojimai turi neprieštarauti įprastiniam šių teisių objektų naudojimui ir nepažeisti atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ar transliuojančiųjų organizacijų teisėtų interesų.
4. Atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisė į retransliavimą įgyvendinama tik per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijas šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
59 straipsnis. Gretutinių teisių galiojimo terminai
1. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Atlikėjų turtinės teisės galioja 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, atlikėjų turtinės teisės galioja:
1) 50 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris nėra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau;
2) 70 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris yra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.
2. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį:
1) fonograma teisėtai išleidžiama, fonogramų gamintojų teisės galioja 70 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos;
2) neišleista fonograma teisėtai viešai paskelbiama, fonogramų gamintojų teisės galioja 70 metų nuo pirmojo teisėto viešo paskelbimo datos.
3. Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.
4. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį audiovizualinis kūrinys (filmas) teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, gamintojo teisės saugomos 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.
5. Elektroninės spaudos leidėjo teisės į jo iniciatyva ir jam vadovaujant sukurtą elektroninį spaudos leidinį nustoja galioti praėjus 2 metams po to, kai elektroninis spaudos leidinys yra išleidžiamas. Terminas, kada nustoja galioti elektroninės spaudos leidėjo teisės į elektroninį spaudos leidinį, yra skaičiuojamas nuo tų metų, einančių po dienos, kai elektroninis spaudos leidinys yra paskelbiamas, sausio 1 dienos. Termino suėjimas nepanaikina elektroninės spaudos leidėjo turimų autorių turtinių teisių.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
6. Šiame straipsnyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kada buvo juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti terminas.
Pastaba. Straipsnis taikomas atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d. (Nr. XII-888)
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732
591 straipsnis. Atlikėjų teisė nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartis
1. Jeigu praėjus 50 metų po to, kai fonograma buvo teisėtai išleista arba neišleista fonograma buvo viešai teisėtai paskelbta, fonogramos gamintojas ar jo teisių perėmėjas neišleidžia į apyvartą pakankamo visuomenės poreikiams patenkinti parduoti skirtų fonogramų kopijų skaičiaus arba nepadaro fonogramų viešai prieinamų laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, atlikėjas gali šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį.
2. Teisių perdavimo ar suteikimo sutartis gali būti nutraukta, jeigu per vienus metus nuo atlikėjo rašytinio pranešimo apie ketinimą nutraukti sutartį išsiuntimo dienos fonogramų gamintojas ar jo teisių perėmėjas nepradeda naudoti fonogramos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Kai fonogramoje įrašytas kolektyvo (choro, ansamblio, orkestro ir pan.) atlikimas, teisę nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį įgyvendina kolektyvo įgaliotas atstovas, o kai įgaliojimo nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį nėra, – kolektyvo vadovas.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlikėjų teisė nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį yra neatšaukiama. Sutartys dėl šios teisės atsisakymo negalioja.
Pastaba. Straipsnis taikomas atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d. (Nr. XII-888)
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732
592 straipsnis. Atlikėjų teisė į papildomą atlyginimą už fonogramų panaudojimą
1. Praėjus 50 metų po fonogramos teisėto išleidimo ar teisėto viešo paskelbimo, atlikėjai turi teisę kasmet gauti papildomą atlyginimą iš fonogramų gamintojų ar jų teisių perėmėjų už savo atlikimo įrašų, užfiksuotų fonogramose, atgaminimą, platinimą ir padarymą viešai prieinamų laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, jeigu atlikėjų ir fonogramų gamintojų sudarytose teisių perdavimo ar suteikimo sutartyse buvo numatytas tik vienkartinis atlyginimas atlikėjams už teisių perdavimą ar suteikimą fonogramų gamintojams.
2. Atlikėjams skirtam papildomam atlyginimui mokėti fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai kasmet skiria 20 procentų kasmetinių pajamų, kurias fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai gavo už fonogramų panaudojimą šio straipsnio 1 dalyje numatytais būdais ankstesniais metais negu tie, kuriais mokamas šis kasmetinis papildomas atlyginimas. Kasmetinio papildomo atlyginimo skaičiavimui ir mokėjimui neturi įtakos jokie fonogramų gamintojo ar jo teisių perėmėjo ir atlikėjo numatyti mokėjimai avansu ar atskaitymai pagal atlikėjo ir fonogramų gamintojo sutartį dėl fonogramoje įrašyto atlikimo įrašo naudojimo. Fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai turi suteikti atlikėjams pastarųjų rašytiniu prašymu informaciją, kuri gali būti reikalinga siekiant gauti kasmetinį papildomą atlyginimą.
3. Atlikėjams skirtą papildomą atlyginimą fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai moka vieną kartą per metus, pasibaigus metams, kuriais atitinkami fonogramose įrašyti atlikimo įrašai buvo panaudoti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šį atlyginimą surenka, paskirsto ir atlikėjams sumoka Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirta atsakinga kolektyvinio administravimo organizacija. Atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlikėjų teisė į papildomą atlyginimą yra neatšaukiama. Sutartys dėl šios teisės atsisakymo negalioja.
Pastaba. Straipsnis taikomas atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d. (Nr. XII-888)
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732
60 straipsnis. Turtinių teisių perdavimas ir licencijų suteikimas
1. Šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytos atlikėjų turtinės teisės gali būti perduodamos pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka.
2. Fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų turtinės teisės gali būti perduodamos pagal sutartį ar kita įstatymų nustatyta tvarka.
3. Atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojai turtines teises į gretutinių teisių objektus gali suteikti pagal licencinę sutartį.
4. Sutartims dėl gretutinių turtinių teisių perdavimo ir licencinėms sutartims dėl turtinių teisių suteikimo taikomos mutatis mutandis šio Įstatymo 38–46, 48 ir 50 straipsnių nuostatos.
5. Kai kūrinį atlieka kolektyvas (choras, ansamblis, orkestras, aktorių grupė ir pan.), sutartis dėl atlikėjų turtinių teisių perdavimo ar licencijos suteikimo sudaro kolektyvo įgaliotas atstovas. Kai tokio įgaliojimo nėra, sutartį gali sudaryti kolektyvo vadovas.
6. Kai atlikėjas kūrinį atlieka vykdydamas tarnybines pareigas arba darbdavio užduotį, šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytos atlikėjo turtinės teisės 5 metams pereina darbdaviui, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
IV SKYRIUS
DUOMENŲ BAZIŲ GAMINTOJŲ TEISĖS
(SUI GENERIS TEISĖS)
61 straipsnis. Duomenų bazių gamintojų teisės
1. Duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti šiuos veiksmus:
1) bet kokiu būdu ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną;
2) bet kokiu būdu padaryti viešai prieinamą visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį kompiuterių tinklais (internete) ar kitais perdavimo būdais, taip pat platinti duomenų bazės kopijas, jas nuomojant, parduodant, įskaitant viešą siūlymą jas pirkti ar tikslinę duomenų bazės kopijų reklamą, skatinančią vartotojus jas įsigyti.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-552, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11949
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos duomenų bazių gamintojų teisės gali būti perduodamos kitiems asmenims pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka.
3. Duomenų bazių gamintojų teisės saugomos nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudarymą ir autorių teisių bei gretutinių teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.
4. Teisė platinti duomenų bazės egzempliorius, išskyrus teisę nuomoti, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į duomenų bazės gamintojo arba jo leidimu Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotus ar kitu būdu perduotus nuosavybėn ir komercinėje apyvartoje teisėtai esančius duomenų bazės egzempliorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
62 straipsnis. Duomenų bazės teisėtų naudotojų teisės ir pareigos
1. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, gamintojas negali kliudyti teisėtiems duomenų bazės naudotojams perkelti į kitas laikmenas ar naujai panaudoti bet kokiais tikslais nedideles (vertinant kokybiniu ir (ar) kiekybiniu požiūriu) duomenų bazės turinio dalis.
2. Jeigu teisėtas naudotojas turi teisę panaudoti tik tam tikras duomenų bazės dalis, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik toms duomenų bazės dalims.
3. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas neturi teisės atlikti veiksmus, kurie prieštarautų įprastam duomenų bazės naudojimui arba pažeistų duomenų bazės gamintojo teisėtus interesus.
4. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas privalo nepažeisti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.
5. Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatoms prieštaraujančios sutartys negalioja.
63 straipsnis. Duomenų bazių gamintojų teisių apribojimai
1. Duomenų bazės, kuri bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas turi teisę be duomenų bazės gamintojo leidimo perkelti ar naujai panaudoti didesnę jos turinio dalį, kai:
1) neelektroninės duomenų bazės turinys perkeliamas į kitą laikmeną asmeniniam naudojimui;
2) duomenų bazės dalis pateikiama kaip pavyzdys mokymo ar įvairių sričių mokslinio tyrimo tikslais, jeigu yra nurodomas jos šaltinis ir naudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas;
3) duomenų bazė perkeliama ir naudojama visuomenės ir valstybės saugumo interesais, viešojo administravimo ar teismo proceso tikslais;
4) duomenų bazė perkeliama ir naudojama nekomerciniais tikslais šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties atveju;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-1840, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21868
5) duomenų bazė švietimo įstaigų perkeliama ar naujai panaudojama tam, kad jos skaitmeninė kopija būtų naudojama tik mokymo iliustracijoms su sąlyga, kad nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, nebent tai neįmanoma, ir kad toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiimant atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
6) duomenų bazė mokslinių tyrimų organizacijų ir kultūros paveldo įstaigų perkeliama tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti duomenų bazių, su kuriomis jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą. Duomenų bazių kopijos saugomos tam tikru saugumo lygiu ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus. Sui generis teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterio tinklų, kuriuose saugomos duomenų bazės, saugumą ir vientisumą. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
7) duomenų bazė perkeliama tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Perkelta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Šis turtinių teisių apribojimas taikomas tik tada, kai sui generis teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju) aiškiai nenurodė, kad pasilieka teisę naudoti tas duomenų bazes.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
2. Neleidžiama daryti pakartotines bei sistemingas ištraukas ir naudoti nedideles duomenų bazės turinio dalis, kai šie veiksmai prieštarauja tos duomenų bazės normaliam naudojimui arba pažeidžia teisėtus duomenų bazės gamintojo interesus.
64 straipsnis. Duomenų bazių apsaugos galiojimo terminai
1. Šio Įstatymo 61 straipsnyje nurodytos duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės sudarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį duomenų bazė kuriuo nors būdu tapo viešai prieinama, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės viešo paskelbimo datos.
2. Bet koks kokybiškai ir kiekybiškai įvertintas esminis duomenų bazės turinio pakeitimas, įskaitant pakeitimus dėl vėlesnių papildymų, išbraukimų ir pataisų, kuriuos galima laikyti kokybiškai ir kiekybiškai įvertintomis naujomis esminėmis investicijomis, suteikia teisę duomenų bazei taikyti naują apsaugos galiojimo terminą.
3. Duomenų bazių apsaugos galiojimo terminai skaičiuojami nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais duomenų bazė buvo sudaryta arba pirmą kartą tapo viešai prieinama.
V SKYRIUS
KOLEKTYVINIS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ADMINISTRAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
65 straipsnis. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo taikymo sritis
1. Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;
2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);
3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui ir padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete) (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);
4) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;
5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);
6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;
7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;
8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam rodymui;
9) kūrinių ir gretutinių teisių objektų, išskyrus audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmuosius įrašus, viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamų teikiant internetines transliavimo paslaugas;
10) kitose kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse.
2. Kolektyvinis administravimas privalomai taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliavimo paslaugoms;
2) atlyginimo už fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimą, retransliavimo paslaugas ar kitokį viešą paskelbimą (įskaitant foninę muziką) surinkimui;
3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui, kai jį vykdo signalų skleidėjai;
4) kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) surinkimui;
5) kompensacinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose surinkimui;
6) kompensacinio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimui;
7) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamų teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas.
3. Kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti retransliuoti, teikti retransliavimą papildančias internetines paslaugas ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinį ar gretutinių teisių objektą, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir pareigas pagal retransliuotojų, retransliavimą papildančių internetinių paslaugų ar signalų skleidėjų ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas per 3 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo retransliavimo ar kitokio šioje dalyje reglamentuojamo panaudojimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar gretutinių teisių objektas, dienos, gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją su prašymu spręsti dėl jo teisių administravimo. Jeigu šioje dalyje nurodytas teises Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo organizacija, sprendimą, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises, priima Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos transliuojančiosios organizacijos retransliavimo paslaugų teisėms, kuriomis ji naudojasi savo transliacijų atžvilgiu, nepaisant to, ar atitinkamos teisės yra jos pačios teisės, ar jai perduotos kitų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų. Kai transliuojančiosios organizacijos ir retransliuotojai pradeda derybas dėl leidimo retransliuoti transliuojančiųjų organizacijų transliacijas suteikimo, tokios derybos turi būti vedamos sąžiningai. Derybose dalyvaujančios šalys viena kitai turi pateikti visą deryboms reikalingą informaciją, vadovaudamosi sąžiningumo, skaidrumo, teisėtumo ir protingumo principais. Jeigu derybų metu šalims nepavyksta susitarti dėl licencinės sutarties sąlygų ir (ar) atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką su prašymu tarpininkauti derybose dėl licencinės sutarties sudarymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
651 straipsnis. Išplėstinis kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas
1. Išplėstinė licencija – licencija, taikoma šiame straipsnyje numatytais atvejais tiems autorių teisių ar gretutinių teisių subjektams (toliau šiame straipsnyje – teisių subjektai), kurie nesuteikė įgaliojimo administruoti jų teisių kolektyvinio administravimo organizacijai, sudarančiai licencinę sutartį su naudotojais dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo.
2. Išplėstinės licencijos gali būti teikiamos tik šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kuriems taikomas šio Įstatymo 97 straipsnis ir kurie šio Įstatymo 100 straipsnyje nustatyta tvarka yra pripažinti kūriniais, kuriais nebeprekiaujama, atgaminimui, platinimui, viešam paskelbimui ar jų padarymui viešai prieinamų, kai išplėstinės licencijos yra suteikiamos kultūros paveldo įstaigoms;
2) fotografijos kūrinių, tapybos, grafikos, taikomosios dailės ir kitų dailės kūrinių, iliustracijų, brėžinių, eskizų ir kitų vizualiojo meno kūrinių atgaminimui, platinimui, adaptavimui, viešam rodymui, viešam paskelbimui ir jų padarymui viešai prieinamų, kai išplėstinės licencijos yra suteikiamos kultūros paveldo įstaigoms;
3) transliacijoms reikalingų muzikos kūrinių, muzikos ir kitų atlikimų įrašų, fonogramų atgaminimui įrašuose archyvavimo tikslais, kai tokie įrašai saugomi ilgiau negu 30 dienų;
4) dailės kūrinių viešam rodymui.
3. Išplėstines licencijas gali teikti kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažintos pakankamai atstovaujančiomis atitinkamo tipo kūrinių ar gretutinių teisių objektų teisių subjektams ir teisėms, kurioms taikoma išplėstinė licencija. Kolektyvinio administravimo organizacija gali būti pripažinta pakankamai atstovaujančia, jeigu ji turi didžiausią skaičių narių, esančių atitinkamo tipo kūrinių ar gretutinių teisių objektų teisių turėtojais, arba jeigu ji yra vienintelė, kuri administruoja teises į atitinkamo tipo kūrinius ar gretutinių teisių objektus.
4. Išplėstinės licencijos gali būti tik neišimtinės licencijos. Išplėstinės licencijos galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį.
5. Išplėstinė licencija užtikrina tokias pačias sąlygas visiems teisių turėtojams, įskaitant Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių teisių subjektus, kurių kūriniai ar gretutinių teisių objektai naudojami tokios licencijos pagrindu, ir užtikrina tas pačias teises, numatytas šio Įstatymo 71 straipsnyje.
6. Išplėstinai kolektyviai administruojamų teisių subjektai, kurie nėra įgalioję kolektyvinio administravimo organizacijos administruoti jų teisių, turi teisę bet kada (prieš įsigaliojant licencijai ar jos galiojimo laikotarpiu) prieštarauti dėl jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo, pateikdami kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą. Pranešime turi būti nurodoma, ar prašoma nustoti administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises, ar tik tam tikrų kategorijų teises, ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus.
7. Kolektyvinio administravimo organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po teisių subjekto prašymo gavimo dienos, įvertina teisių subjekto pateiktą prašymą ir imasi veiksmų nustoti administruoti kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, nurodytą pranešime, pagal išplėstinę licenciją. Kolektyvinio administravimo organizacija apie tai atskirais pranešimais informuoja:
1) teisių subjektą, pateikusį prašymą;
2) naudotoją, kad jam yra nustojama teikti atitinkama kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdų išplėstinė licencija, teisių subjektui paprieštaravus dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pagal išplėstinę licenciją, ir kad naudotojas dėl tolesnio naudojimo turi tartis su teisių subjektu.
8. Naudotojas, gavęs kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, nutraukia pranešime nurodytą naudojimą per pranešime nustatytą terminą, jeigu po pranešimo gavimo dienos negavo leidimo toliau naudoti iš paties teisių subjekto. Veiksmai, kuriuos naudotojas atliko iki pranešime nurodyto termino, nuo kurio licencija yra nustojama teikti, teisių subjektui paprieštaravus dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pagal išplėstinę licenciją, laikomi teisėtais ir nesukelia jam neigiamų padarinių.
9. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija turi išplėstinai kolektyviai administruojamų teisių subjektui mokėtinų sumų, surinktų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą pagal išplėstinę licenciją, suteiktą iki administravimo teisės panaikinimo ar leidimo administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo, teisių turėtojo teisės, numatytos šio Įstatymo 727, 728, 729, 7215, 7217, 7224 ir 7227 straipsniuose, lieka galioti iki teisės administruoti panaikinimo ar teisės administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo įsigaliojimo.
10. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti išplėstines licencijas, savo interneto svetainėje turi skelbti informaciją apie:
1) išduotas išplėstines licencijas likus 14 dienų iki licencijos įsigaliojimo dienos, nurodydama kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojus, naudojimo būdus ir licencijos galiojimo trukmę;
2) šio straipsnio 6 dalyje nurodytą teisių subjektams suteikiamą teisę prieštarauti dėl jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
66 straipsnis. Kolektyvinio administravimo subjektai
1. Kolektyvinio administravimo subjektais laikomi:
1) Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau šiame skyriuje – valstybės narės) įsteigtos kolektyvinio administravimo organizacijos;
2) Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse įsteigti kolektyvinio administravimo nepriklausomi subjektai;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialai ar atstovybės, vykdantys kolektyvinio administravimo veiklą Lietuvos Respublikoje.
2. Šio skyriaus pirmojo, antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo ir septintojo skirsnių nuostatos (išskyrus šio Įstatymo 7228 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatas ir 7230 straipsnio 2 dalies nuostatas) taikomos visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms.
3. Šio skyriaus šeštojo skirsnio nuostatos, šio Įstatymo 7228 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatos ir 7230 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tik toms kolektyvinio administravimo organizacijoms, kurios administruoja autorių teises naudoti muzikos kūrinius internete daugelyje teritorijų ir teikia naudotojams kolektyviai administruojamas daugiateritores licencijas.
4. Tais atvejais, kai šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje numatytas atskiras kolektyvinio administravimo funkcijas kolektyvinio administravimo organizacijų pavedimu atlieka jų valdomi ar kontroliuojami subjektai, jiems šio skyriaus nuostatos taikomos tiek, kiek jos taikomos tas funkcijas tiesiogiai atliekančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms.
5. Šio skyriaus 7212, 7215, 7217 straipsnių, 7218 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 7 punktų, 7219, 7228 ir 7231 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos kolektyvinio administravimo nepriklausomiems subjektams.
67 straipsnis. Kolektyvinio administravimo apimtis ir pagrindiniai veiklos principai
1. Kolektyvinis administravimas vykdomas pagal kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais pasirašytas sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo sutartys), kuriose kolektyviai administruojamų teisių turėtojai suteikia pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai leidimą kolektyviai administruoti jų turimas autorių teises ar gretutines teises. Kolektyvinio administravimo organizacija negali atsisakyti administruoti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų turimų autorių teisių ar gretutinių teisių, tam tikrų kategorijų teisių ir tam tikrų rūšių kūrinių ar gretutinių teisių objektų, jeigu jų administravimas patenka į jos veiklos sritį, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija pateikia objektyvias ir pagrįstas atsisakymo administruoti šias teises priežastis.
2. Kolektyvinis administravimas apima šias kolektyvinio administravimo organizacijų atliekamas funkcijas:
1) kolektyviai administruojamo repertuaro licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimą;
2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo stebėjimą, siekiant nustatyti, ar jų naudojimo būdai ir sąlygos atitinka licencinėse sutartyse numatytas sąlygas, taip pat atskleisti neteisėtus kolektyviai administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo atvejus. Kolektyvinio administravimo organizacijos atliekamos stebėjimo funkcijos apima kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo peržiūras jų viešo atlikimo ar rodymo vietose, radijo ir televizijos programų, internetinių turinio prieigų ir kitų žiniasklaidos priemonių peržiūrą, išleistų kūrinių duomenų bazėse ir kataloguose esančios informacijos analizę;
3) kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą ir išieškojimą;
4) kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą;
5) kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių gynimą teisme pagal kolektyvinio administravimo organizacijų savarankišką ieškinio teisę ir kitose institucijose be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo;
6) kitų su kolektyviniu administravimu susijusių funkcijų atlikimą vadovaujantis kolektyvinio administravimo sutartimis ir kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartimis.
3. Vykdydamos kolektyvinio administravimo veiklą, kolektyvinio administravimo organizacijos turi laikytis šių pagrindinių veiklos principų:
1) veikti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesais;
2) nustatyti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams tik tas pareigas, kurios pagrįstai reikalingos jų teisėms ar interesams veiksmingai administruoti ir ginti;
3) taikyti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisėms, kurias administruoja pagal kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartis, tokias pačias kolektyvinio administravimo sąlygas nustatydamos atlyginimo tarifus, kolektyvinio administravimo atskaitymus ir kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymą, kokias taiko savo kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisėms.
ANTRASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJOS STEIGIMAS IR VALDYMAS, KOLEKTYVIAI ADMINISTRUOJAMŲ TEISIŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJOS NARYSTĖS SĄLYGOS
68 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija steigiama įstatymų numatytais pagrindais kolektyvinio administravimo organizacijos steigėjams pasirenkant įstatymų numatytą juridinio asmens teisinę formą.
2. Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimo, registravimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkai šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Civilinio kodekso ir pasirinktos teisinės formos juridinio asmens veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatoms.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
3. Kolektyvinio administravimo organizacija veikia pagal įstatus, nuostatus, statutą, steigimo sutartį ar kitus steigimo dokumentus (toliau – įstatai).
69 straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisės
1. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojai, sudarydami su pasirinkta kolektyvinio administravimo organizacija kolektyvinio administravimo sutartį, turi teisę:
1) suteikti leidimą administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises, tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje, nepriklausomai nuo kolektyvinio administravimo organizacijos įsteigimo vietos, jos buveinės vietos arba teisių turėtojo gyvenamosios vietos ar buveinės, kilmės šalies ar pilietybės;
2) numatyti sutartyje galimybę savarankiškai (ne kolektyvinio administravimo būdu) teikti licencijas naudoti kolektyviai administruojamus kūrinius ar gretutinių teisių objektus nekomerciniais tikslais;
3) šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka panaikinti kolektyvinio administravimo organizacijai suteiktą leidimą administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises, savo pasirinkimu atšaukti leidimą administruoti tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisės, jų įgyvendinimo sąlygos ir tvarka turi būti išdėstytos kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose arba narystės sąlygose. Kolektyvinio administravimo organizacija iki kolektyvinio administravimo sutarties sudarymo turi informuoti teisių turėtoją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teises ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas jų įgyvendinimo sąlygas.
3. Įgyvendindami šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą teisę panaikinti suteiktą leidimą administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises arba atšaukti leidimą administruoti pasirinktas teises, tam tikrų kategorijų teises ir tam tikrų rūšių kūrinius ar gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje, kolektyviai administruojamų teisių turėtojai prieš 6 mėnesius iki leidimo administruoti šias teises panaikinimo arba atšaukimo turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą, kuriame turi būti nurodytos pagrįstos leidimo administruoti šias teises panaikinimo ar atšaukimo priežastys. Kolektyvinio administravimo organizacija gali nutarti, kad kolektyvinio administravimo organizacijai suteikto leidimo panaikinimas ar atšaukimas įsigalioja tik pasibaigus finansiniams metams.
4. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija turi kolektyviai administruojamų teisių turėtojui mokėtinų sumų, surinktų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą pagal kolektyvinio administravimo organizacijos licenciją, suteiktą iki leidimo kolektyviai administruoti teises panaikinimo ar leidimo administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo, teisių turėtojo teisės, numatytos šio Įstatymo 727, 728, 729, 7215, 7217, 7224 ir 7227 straipsniuose, lieka galioti iki leidimo kolektyviai administruoti teises panaikinimo ar leidimo administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo įsigaliojimo.
5. Kolektyvinio administravimo organizacija, kuriai buvo panaikintas leidimas administruoti visas teises ar atšauktas leidimas administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises, negali reikalauti, kad teisių turėtojas suteiktų leidimą administruoti tas teises ar jų dalį kitai kolektyvinio administravimo organizacijai ar kitaip riboti teisių turėtojų galimybes pasirinkti šiame Įstatyme numatytus teisių įgyvendinimo būdus.
70 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų narystės sąlygos
1. Kolektyvinio administravimo organizacija priima į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus ir jiems atstovaujančius asmenis, taip pat kitas kolektyvinio administravimo organizacijas ir teisių turėtojų asociacijas, jeigu jie atitinka narystės reikalavimus, grindžiamus objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais. Narystės reikalavimai ir kriterijai turi būti numatyti kolektyvinio administravimo įstatuose ar narystės sąlygose ir skelbiami viešai kolektyvinio administravimo organizacijos interneto svetainėje.
2. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija atsisako priimti į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus ar kitus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus, jiems turi būti pateikiamos aiškios kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose ar narystės sąlygose numatytos priežastys, dėl kurių buvo priimtas toks kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimas.
3. Kolektyvinio administravimo organizacija turi užtikrinti:
1) kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose numatytą tinkamą ir veiksmingą visų kolektyvinio administravimo organizacijos narių dalyvavimo kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese tvarką, pagal kurią priimant sprendimus įvairių kategorijų nariams turi būti atstovaujama atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą;
2) galimybę kolektyvinio administravimo organizacijos nariams bendrauti su kolektyvinio administravimo organizacija elektroninėmis priemonėmis kolektyviai administruojamų teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimais, taip pat siekiant įgyvendinti kitas su naryste kolektyvinio administravimo organizacijoje susijusias kolektyvinio administravimo organizacijos narių teises;
3) kolektyvinio administravimo narių registraciją, jų duomenų kaupimą ir nuolatinį atnaujinimą laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
71 straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, teisės
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, santykiams, atsirandantiems pagal kolektyvinio administravimo sutartis, įskaitant kolektyvinio administravimo dvišales ir daugiašales sutartis su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis, taikomos šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 7217 straipsnio, 7225straipsnio 3 dalies ir 7227 straipsnio nuostatos.
2. Kolektyviai administruodama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teises, kolektyvinio administravimo organizacija turi taikyti tokias pačias sąlygas, kokios taikomos kolektyviai administruojant teisių turėtojų – kolektyvinio administravimo organizacijos narių teises. Kolektyvinio administravimo organizacijos turi sudaryti sąlygas šiems kolektyviai administruojamų teisių turėtojams ar jų atstovams reguliariai gauti informaciją apie jų teisių kolektyvinį administravimą (kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sąlygas, kolektyvinio administravimo pajamas) ir kitą informaciją, susijusią su jų teisių kolektyviniu administravimu.
3. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojai, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, negali dalyvauti kolektyvinio administravimo organų veikloje.
72 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos organai
1. Kolektyvinio administravimo organizacijoje turi būti šie organai:
1) visuotinis kolektyvinio administravimo organizacijos narių susirinkimas (toliau – visuotinis narių susirinkimas) ar kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises;
2) vienasmenis ar kolegialus valdymo organas;
3) priežiūrą atliekantis organas.
2. Kolektyvinio administravimo organizacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatomos kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose.
721 straipsnis. Visuotinis narių susirinkimas
1. Visuotinis narių susirinkimas yra kolektyvinio administravimo organizacijos organas, kurio veikloje dalyvauja ir savo balsavimo teisėmis naudojasi kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, neatsižvelgiant į organizacijos teisinę formą, narystės trukmę, gaunamas kolektyvinio teisių administravimo pajamas. Visuotinio narių susirinkimo įgaliojimus gali vykdyti atstovų, kuriuos kas ketveri metai renka kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, susirinkimas (toliau šiame straipsnyje – atstovų susirinkimas), su sąlyga, kad visuotinio narių susirinkimo teises (įgaliojimus) turintis atstovų susirinkimas užtikrins tinkamą ir veiksmingą narių dalyvavimą kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese ir teisingą bei proporcingą atstovavimą įvairių kategorijų nariams, atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą.
2. Visuotinis narių susirinkimas (atstovų susirinkimas):
1) priima sprendimus dėl kolektyvinio administravimo organizacijos įstatų ir narystės sąlygų pakeitimų;
2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, vertina jų veiklos rezultatus, tvirtina jų atlyginimus, kitas pinigines ir nepinigines išmokas, išskyrus atvejus, kai įgaliojimai priimti tokius sprendimus įstatuose numatyti priežiūros funkciją atliekančiam organui;
3) nustato licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimo ir atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą mokėjimo sąlygas;
4) nustato kolektyvinio administravimo organizacijos taikomų atlyginimo tarifų (įskaitant atlyginimo tarifų nuolaidas) patvirtinimo bendrąsias sąlygas (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus);
5) tvirtina kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarkos aprašą ir teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos aprašą, priima sprendimus dėl nepaskirstomų sumų panaudojimo;
6) tvirtina kolektyvinio administravimo atskaitymų tvarkos aprašą ir nustato kolektyvinio administravimo atskaitymų dydžius, taip pat tvirtina kitų (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymų iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, įskaitant atskaitymų kolektyviai administruojamų teisių turėtojų socialinėms, kultūros ar švietimo paslaugų reikmėms, tvarkos aprašą;
7) tvirtina bendrosios investicijų valdymo tvarkos, taikomos kolektyvinio administravimo pajamoms ir bet kurioms pajamoms, gautoms iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, aprašą (toliau – bendrosios investicijų valdymo tvarkos aprašas);
8) tvirtina kolektyvinio administravimo veiklos rizikos valdymo tvarkos aprašą;
9) tvirtina sprendimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar įkeitimo;
10) priima sprendimus dėl kitų juridinių asmenų steigimo, kitų įmonių, jų akcijų arba teisių įsigijimo patvirtinimo, taip pat sprendimus dėl kolektyvinio administravimo organizacijos reorganizavimo (jungimo ar skaidymo) ar likvidavimo;
11) svarsto pasiūlymus ir priima sprendimus dėl paskolų ėmimo, paskolų teikimo ir jų laidavimo patvirtinimo;
12) priima sprendimus dėl auditoriaus ar audito įmonės šio Įstatymo 7219 straipsnio 4 dalyje numatytam auditui atlikti paskyrimo ir atšaukimo;
13) tvirtina kolektyvinio administravimo organizacijos metinę skaidrumo ataskaitą, kurioje teikiama informacija pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašą;
14) tvirtina kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomos į valdymo organą paskirtų ar išrinktų asmenų interesų deklaravimo tvarkos aprašą (toliau – interesų deklaravimo tvarkos aprašas) ir skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą;
15) priima sprendimus kitais svarbiais kolektyvinio administravimo klausimais.
3. Kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose gali būti numatyta, kad visuotinio narių susirinkimo sprendimu šio straipsnio 2 dalies 8, 9, 10 ir 11 punktuose numatytos visuotinio narių susirinkimo funkcijos gali būti perduotos priežiūros funkciją atliekančiam organui.
4. Visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarką, kvorumą ir sprendimų priėmimo tvarką nustato kolektyvinio administravimo organizacijos pasirinktą teisinę formą reglamentuojantis įstatymas ir kolektyvinio administravimo organizacijos įstatai.
722 straipsnis. Atstovavimas kolektyvinio administravimo organizacijos nariams visuotiniame narių susirinkime ir balsavimo teisės perleidimas
1. Kiekvienas kolektyvinio administravimo organizacijos narys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį (atstovą) jo vardu dalyvauti ir balsuoti visuotiniame narių susirinkime, jeigu dėl tokio įgaliojimo nekyla interesų konfliktų.
2. Įgaliojimas galioja tik vienam visuotiniam narių susirinkimui. Atstovas gali atstovauti tik vienam jį įgaliojusiam kolektyvinio administravimo organizacijos nariui. Visuotiniame narių susirinkime atstovas naudojasi tokiomis pačiomis teisėmis, kokias turėtų jį įgaliojęs narys. Atstovas balsuoja laikydamasis jį įgaliojusio nario nurodymų.
3. Teisę balsuoti visuotiniame narių susirinkime kolektyvinio administravimo organizacijos narys gali įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitam asmeniui, sudarydamas balsavimo teisės perleidimo sutartį.
723 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organo pareigos ir asmenų, paskirtų ar išrinktų į valdymo organą, interesų deklaravimas
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organas turi nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo pareigas, taikydamas patikimas administracines, apskaitos ir vidaus kontrolės procedūras.
2. Šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 14 punkte nurodytame interesų deklaravimo tvarkos apraše turi būti numatyti valdymo organui taikomi reikalavimai, kurie leistų išvengti valdymo organo ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesų konfliktų, taip pat nustatytos procedūros, kurios leistų valdyti, stebėti ir atskleisti esamus ar galimus interesų konfliktus, siekiant išvengti jų neigiamo poveikio kolektyvinio administravimo organizacijos atstovaujamų teisių turėtojų kolektyviniams interesams.
3. Į kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organą paskirti ar išrinkti fiziniai asmenys, remdamiesi interesų deklaravimo tvarkos aprašu, turi pateikti visuotiniam narių susirinkimui metinę individualią interesų deklaraciją, kurioje turi būti nurodoma informacija apie:
1) asmeninių interesų ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesų faktinius arba galimus konfliktus;
2) praėjusiais finansiniais metais iš kolektyvinio administravimo organizacijos gautą atlyginimą, kitas pinigines ar nepinigines išmokas;
3) praėjusiais finansiniais metais kolektyvinio administravimo organizacijos jiems, kaip teisių turėtojams, išmokėtas kolektyvinio administravimo pajamas;
4) faktinius arba galimus asmeninių interesų ir kolektyvinio administravimo organizacijos interesų arba įsipareigojimų kolektyvinio administravimo organizacijai ir įsipareigojimų kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui konfliktus.
724 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo priežiūra
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo priežiūrą užtikrina kolektyvinio administravimo organizacijos priežiūros organas (stebėtojų taryba, revizijos komisija ar kt.), kuris prižiūri, kaip veikia ir savo pareigas atlieka kolektyvinio administravimo organizacijos vienasmenis ar kolegialus valdymo organas.
2. Kolektyvinio administravimo organizacijos priežiūros organo sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose, atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų kolektyvinio administravimo organizacijos nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą.
3. Priežiūros organo darbas organizuojamas posėdžiuose, kurie šaukiami reguliariai kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose nustatyta tvarka. Priežiūros organo funkcijas nustato kolektyvinio administravimo organizacijos įstatai ir visuotinis narių susirinkimas.
4. Priežiūros organas ne rečiau kaip kartą per metus visuotiniam narių susirinkimui teikia veiklos ataskaitą. Kiekvienas priežiūros organo narys visuotiniam narių susirinkimui pateikia metinę individualią interesų deklaraciją, kurioje turi būti pateikta šio Įstatymo 723 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija.
TREČIASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJOS PAJAMŲ IR TURTO ADMINISTRAVIMAS
725 straipsnis. Kolektyvinio administravimo pajamų administravimas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, įgyvendindama šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytas kolektyvinio administravimo funkcijas, turi užtikrinti kruopštų ir skaidrų kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą, teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą.
2. Kolektyvinio administravimo organizacija turi:
1) atskiroje banko sąskaitoje laikyti lėšas, gautas kaip kolektyvinio administravimo pajamas ir pajamas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų;
2) visą kitą finansinį ir materialųjį (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) turtą, kurį ji gali turėti, ir pajamas, gautas iš šio turto arba kolektyvinio administravimo atskaitymų, arba kitos veiklos, registruoti atskirose buhalterinės apskaitos sąskaitose.
3. Kolektyvinio administravimo organizacija negali naudoti kolektyvinio administravimo pajamų ir pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, kitiems tikslams negu šių pajamų paskirstymas ir išmokėjimas kolektyviai administruojamų teisių turėtojams, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacijai šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta tvarka leidžiama atskaityti kolektyvinio administravimo atskaitymus arba naudoti kolektyvinio administravimo pajamas ar pajamas, gautas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta tvarka.
726 straipsnis. Kolektyvinio administravimo pajamų ir turto investavimas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, investuodama kolektyvinio administravimo pajamas ir pajamas, gautas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, kitą finansinį ar materialųjį turtą, turi vadovautis šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu bendrosios investicijų valdymo tvarkos aprašu ir 721 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu kolektyvinio administravimo veiklos rizikos valdymo tvarkos aprašu.
2. Bendrosios investicijų valdymo tvarkos apraše turi būti užtikrinti teisių turėtojų interesai, kurie įgyvendinami vadovaujantis šiais reikalavimais:
1) jeigu investuojant gali kilti interesų konfliktas tarp kolektyvinio administravimo organizaciją valdančių asmenų ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, investavimo objektai turi būti pasirenkami atsižvelgiant vien tik į kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesus;
2) investicijų portfelis (finansinis ir materialusis (kilnojamasis ir nekilnojamasis) turtas) turi būti valdomas laikantis saugumo, likvidumo ir pelningumo principų. Investavimo strategija turi būti diversifikuota taip, kad būtų išvengta per didelio pasitikėjimo kuriais nors konkrečiais investavimo objektais.
727 straipsnis. Kolektyvinio administravimo atskaitymai ir kiti atskaitymai
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, prieš sudarydama kolektyvinio administravimo sutartį su teisių turėtoju, turi pateikti teisių turėtojui išsamią informaciją apie kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomus kolektyvinio administravimo atskaitymus ir kitus atskaitymus (pavyzdžiui, socialinėms, kultūros arba švietimo paslaugų reikmėms) iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių kitų pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti atskaitymai turi būti pagrįsti ir nustatyti remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos teisių turėtojams teikiamų kolektyvinio administravimo paslaugų ir šio Įstatymo 728 straipsnyje numatytų socialinių, kultūros ar švietimo reikmių, jeigu kolektyvinio administravimo organizacija finansuoja tokių reikmių paslaugas, objektyviais vertinimo kriterijais.
3. Kolektyvinio administravimo atskaitymai neturi viršyti pagrįstų ir dokumentais patvirtintų sąnaudų, kolektyvinio administravimo organizacijos patirtų administruojant autorių teises ar gretutines teises. Kolektyvinio administravimo atskaitymams taikomus jų naudojimo ir skaidrumo reikalavimus kolektyvinio administravimo organizacija turi taikyti visiems kitiems atskaitymams, daromiems siekiant padengti kolektyvinio administravimo sąnaudas.
728 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitymai socialinių, kultūros ar švietimo paslaugų reikmėms
1. Kolektyvinio administravimo organizacija gali finansuoti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų socialinių, kultūros arba švietimo paslaugų reikmes, nustatydama tam tikslui atskaitymus iš kolektyvinio administravimo pajamų ar iš bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikmių finansavimo tvarkos apraše kolektyvinio administravimo organizacija turi nustatyti aiškius, sąžiningus ir nediskriminacinius tokių reikmių finansavimo ir su jomis susijusių paslaugų apimties ir prieigos teisių turėtojams kriterijus.
729 straipsnis. Kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas ir išmokėjimas
1. Nepažeisdama šio Įstatymo 7211 straipsnio 3 dalies ir 7224 straipsnio nuostatų bei vadovaudamasi šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarkos aprašu, kolektyvinio administravimo organizacija turi reguliariai, kruopščiai, kiek įmanoma tiksliai ir proporcingai, atsižvelgdama į kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktinį naudojimą, paskirstyti kolektyvinio administravimo pajamas ir išmokėti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas.
2. Kolektyvinio administravimo organizacija, taip pat jos narės kolektyvinio administravimo organizacijos turi paskirstyti kolektyvinio administravimo pajamas ir išmokėti teisių turėtojams mokėtinas sumas ne vėliau kaip per devynis mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacijos neturi galimybės laikytis šio termino dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, su tokiu panaudojimu susijusių teisių nustatymu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška, informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška.
3. Kolektyvinio administravimo organizacija, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, turi taikyti visas būtinas priemones kolektyviai administruojamų teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai arba buveinei nustatyti. Kolektyvinio administravimo organizacija turi patikrinti šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus kolektyvinio administravimo organizacijos narių registracijos duomenis, kitų turimų duomenų bazių duomenis, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nurodytų registrų, žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, kuriuos naudoja kolektyvinio administravimo organizacija, duomenis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
4. Kolektyvinio administravimo organizacija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 2 dalyje nustatytas kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymo ir teisių turėtojams mokėtinų sumų išmokėjimo terminas, turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijos nariams ir visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms, su kuriomis ji yra sudariusi atstovavimo sutartis, informaciją apie kūrinius ar gretutinių teisių objektus, kurių vieno ar daugiau teisių turėtojų tapatybė ar gyvenamoji vieta arba buveinė nebuvo nustatyta. Šioje informacijoje, jeigu įmanoma, turi būti pateikti šie duomenys:
1) kūrinio ar gretutinių teisių objekto pavadinimas;
2) teisių turėtojo vardas ir pavardė ar pseudonimas arba pavadinimas;
3) kūrinio ar gretutinių teisių objekto leidėjo ar gamintojo pavadinimas arba vardas ir pavardė;
4) visa kita kolektyvinio administravimo organizacijos turima informacija apie kūrinį ar gretutinių teisių objektą, kuri galėtų padėti nustatyti teisių turėtoją.
5. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacijos taikytos priemonės, nurodytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, nedavė rezultatų, kolektyvinio administravimo organizacija ne vėliau kaip per vienerius metus, pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje numatytam trijų mėnesių terminui, turi viešai paskelbti informaciją apie kūrinius ar gretutinių teisių objektus, kurių teisių turėtojų nepavyko nustatyti ar surasti, nurodydama, jeigu įmanoma, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją apie tuos kūrinius ar gretutinių teisių objektus.
6. Kolektyvinio administravimo pajamas, kurios dėl objektyvių priežasčių, numatytų šio straipsnio 2 dalyje, nebuvo paskirstytos ir išmokėtos kolektyviai administruojamų teisių turėtojams per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, kolektyvinio administravimo organizacija turi laikyti atskiroje, nepaskirstytų kolektyvinio administravimo pajamų, sąskaitoje.
7210 straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojams nepaskirstomų sumų naudojimas
1. Tais atvejais, kai teisių turėtojams mokėtinų sumų neįmanoma paskirstyti ir išmokėti, nors kolektyvinio administravimo organizacija ėmėsi visų šio Įstatymo 729 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų būtinų priemonių teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai arba buveinei nustatyti, praėjus trejiems metams nuo finansinių metų, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, pabaigos, tos nepaskirstytos sumos laikomos teisių turėtojams nepaskirstomomis sumomis.
2. Sprendimą dėl teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo priima visuotinis narių susirinkimas, vadovaudamasis šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytame teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos apraše nustatytais kriterijais. Šis sprendimas netrukdo paaiškėjusiems teisių turėtojams pareikalauti tokių sumų iš kolektyvinio administravimo organizacijos. Šiems reikalavimams taikomi Civiliniame kodekse numatyti senaties terminai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
7211 straipsnis. Atstovavimo sutartyse numatyti kolektyvinio administravimo atskaitymai, kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas ir išmokėjimas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, administruodama teises pagal sudarytas atstovavimo sutartis, iš atstovaujamajai kolektyvinio administravimo organizacijai surinktų kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių kitų pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, negali daryti jokių atskaitymų, išskyrus kolektyvinio administravimo atskaitymus. Ši nuostata netaikoma, kai atstovaujamoji kolektyvinio administravimo organizacija yra davusi aiškų leidimą dėl kitų konkrečių, atstovavimo sutartyje numatytų, atskaitymų.
2. Atstovaujančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi reguliariai, kruopščiai, kiek įmanoma tiksliai ir proporcingai, atsižvelgdama į kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktinį naudojimą, paskirstyti ir išmokėti atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms mokėtinas sumas.
3. Atstovaujančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi paskirstyti ir išmokėti atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms mokėtinas sumas ne vėliau kaip per devynis mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija neturi galimybės laikytis šių terminų dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, su tokiu panaudojimu susijusių teisių nustatymu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška arba informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška.
4. Atstovaujamoji kolektyvinio administravimo organizacija, taip pat jos narės kolektyvinio administravimo organizacijos, turi paskirstyti ir išmokėti iš atstovaujančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos gautas sumas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai kolektyvinio administravimo organizacija gavo šias sumas iš atstovaujančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija ar jos nariai, kurie yra teisių turėtojams atstovaujantys subjektai, neturi galimybės laikytis šio termino dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, su tokiu panaudojimu susijusių teisių nustatymu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška arba informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška.
5. Šio Įstatymo 729 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalių ir 7210 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytoms kolektyvinio administravimo organizacijoms.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ SANTYKIAI SU KOLEKTYVIAI ADMINISTRUOJAMŲ KŪRINIŲ AR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ NAUDOTOJAIS
7212 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ir jų teikimo sąlygos
1. Kolektyvinio administravimo organizacija licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus suteikia kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojams (toliau šiame skyriuje – naudotojai), sudarydama su jais licencinę sutartį. Licencinė sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos standartines sąlygas. Licencinėje sutartyje turi būti nurodytos šios sąlygos:
1) suteikiamos teisės (kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdai);
2) kolektyviai administruojamo repertuaro apibūdinimas (tais atvejais, kai suteikiama licencija naudoti konkretų kūrinį ar gretutinių teisių objektą, nurodomas kūrinio ar gretutinių teisių objekto pavadinimas);
3) atlyginimo tarifai, atlyginimo mokėjimo tvarka ir terminai;
4) įpareigojimai dėl naudotojo teiktinų pranešimų apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą ir pranešimų teikimo sąlygos;
5) sutarties šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė.
2. Prašymą suteikti licenciją naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų, o prašymą suteikti išplėstines licencijas – ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios pagal licencijų teikimo tvarkos aprašą (toliau šiame skyriuje – licencijų teikimo tvarkos aprašas), tvirtinamą kolektyvinio administravimo organizacijos laikantis šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų. Licencijų teikimo tvarkos apraše turi būti numatytos aiškios, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstos standartinės licencijų teikimo sąlygos. Kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, taip pat kitą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant licencinę sutartį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
3. Kolektyvinio administravimo organizacija, gavusi naudotojo prašymą suteikti licenciją, be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią buvo gautas naudotojo prašymas) licencijų teikimo tvarkos apraše nustatyta forma akceptuoja naudotojo prašymą, suteikdama naudotojui licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, arba, jeigu naudotojas nepateikė visos informacijos, būtinos licencijai suteikti, nurodo naudotojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimo gavimo pateikti reikalingą informaciją. Gavusi visą reikalingą informaciją, kolektyvinio administravimo organizacija be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią buvo gauta visa reikalinga informacija) suteikia naudotojui licenciją.
4. Kolektyvinio administravimo organizacija gali atsisakyti suteikti licenciją, pateikdama naudotojui pagrįstą paaiškinimą apie atsisakymo suteikti licenciją priežastis, nustatytas licencijų teikimo tvarkos apraše, remdamasi šiais pagrindais:
1) kolektyvinio administravimo organizacija neturi kolektyviai administruojamame repertuare kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kurių naudojimui prašoma suteikti licenciją;
2) kolektyviai administruojamų teisių turėtojai kolektyvinio administravimo sutartyje yra uždraudę naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus tokiais būdais ir (ar) sąlygomis, kurie yra nurodyti naudotojo pateiktame prašyme;
3) komercinės veiklos sritis ar tikslai, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, gali pažeisti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų (autorių ar atlikėjų) garbę ar reputaciją;
4) naudotojas yra skolingas kolektyvinio administravimo organizacijai už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą arba kitaip pažeidžia anksčiau suteiktos kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos sąlygas ir, prieš pateikdamas prašymą licencijai gauti, nesiėmė priemonių apmokėti pateiktą kolektyvinio administravimo organizacijos sąskaitą ir (ar) nutraukti neteisėtus veiksmus;
5) prašyme suteikti licenciją nėra informacijos apie kūrinių ar gretutinių teisių naudojimo būdus ar kitos licencijų teikimo tvarkos apraše nurodytos licencinei sutarčiai sudaryti būtinos informacijos ir šie prašymo trūkumai nebuvo pašalinti šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gavus kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimą.
5. Kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojo (naudotojų) suderinta valia gali būti pradėtos individualios ar kolektyvinės derybos dėl licencinės sutarties sudarymo. Derybose dalyvaujančios šalys viena kitai turi pateikti visą deryboms reikalingą informaciją, vadovaudamosi sąžiningumo, teisėtumo ir protingumo principais.
6. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija suteikia licenciją naudotojui, kuris internetu teikia naujos rūšies kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo paslaugą, prieinamą valstybių narių visuomenei trumpiau negu trejus metus, kolektyvinio administravimo organizacija neprivalo šių naujų internetinių paslaugų atveju sutartomis sąlygomis vadovautis kaip precedentu teikdama licenciją teikti kitas internetines paslaugas.
7. Kolektyvinio administravimo organizacija turi sudaryti sąlygas naudotojams teikti prašymus licencijai gauti elektroninėmis priemonėmis, taip pat tokiomis priemonėmis bendrauti su ja kitais licencijų teikimo, licencinės sutarties sudarymo ir kitais klausimais. Licencinėje sutartyje šalys gali numatyti galimybę naudotojui elektroninėmis priemonėmis teikti pranešimus apie licencijoje nurodytų teisių naudojimą.
7213 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio Įstatymo numatytais atvejais patvirtintus kompensacinių atlyginimų tarifus, taip pat atlyginimų tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse).
2. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai turi būti pagrįsti, inter alia atsižvelgiant į teisių naudojimo prekyboje ekonominę vertę, kūrinių ir gretutinių teisių objektų pobūdį ir naudojimo sritį, taip pat į kolektyvinio administravimo organizacijos teikiamų paslaugų ekonominę vertę. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą teikiant internetines transliavimo paslaugas turi būti pagrįsti papildomai atsižvelgiant į kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo intensyvumą, paslaugų, kuriose naudojami kūriniai ir gretutinių teisių objektai, savybes, įskaitant prieigos prie turinio, įtraukto į paslaugas, trukmę, auditoriją, įskaitant nacionalinę auditoriją ir užsienio auditoriją (įvertinus, ar turinys kreipiamas į užsienio teritoriją), kalbas, kuriomis ji teikiama, tačiau neužkertant kelio apskaičiuoti mokėtiną autorinį atlyginimą pagal transliuojančiosios organizacijos pajamas.
3. Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybomis. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių turėtojams dalyvauti derybose. Jeigu derybų šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį dėl šioje dalyje išvardytų teisių, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką su prašymu tarpininkauti derybose dėl atlyginimo tarifų ir licencinės sutarties sudarymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
7214 straipsnis. Naudotojų pranešimai apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą ir pranešimų teikimo sąlygos
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu naudotojai turi per 10 darbo dienų nuo kolektyvinio administravimo organizacijos prašymo gavimo dienos pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai pranešimą apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą (toliau – naudotojo pranešimas). Naudotojo pranešime turi būti nurodyta naudotojo turima teisinga informacija apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuri kolektyvinio administravimo organizacijai yra būtina jos funkcijoms atlikti (surinkti kolektyvinio administravimo pajamas, jas paskirstyti ir išmokėti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas).
2. Kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojai, sudarydami licencinę sutartį, gali susitarti dėl kitų, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, naudotojo pranešimo pateikimo terminų.
PENKTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ VEIKLOS SKAIDRUMAS IR TEIKIAMOS ATASKAITOS
7215 straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojams teikiama informacija apie jų teisių administravimą
1. Kolektyvinio administravimo organizacija turi ne rečiau kaip kartą per metus kiekvienam kolektyviai administruojamų teisių turėtojui, kuriam ji priskyrė kolektyvinio administravimo pajamų arba pervedė mokėjimus, pateikti informaciją apie jo teisių administravimą tuo laikotarpiu, su kuriuo susijusi teikiama informacija. Kolektyvinio administravimo organizacijos informacijoje turi būti pateikti duomenys apie:
1) visus kolektyvinio administravimo organizacijos turimus kolektyviai administruojamų teisių turėtojo kontaktinius duomenis, kuriuos teisių turėtojas yra suteikęs kolektyvinio administravimo organizacijai naudoti nustatant jo tapatybę, gyvenamąją vietą ar buveinę;
2) teisių turėtojui priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas;
3) teisių turėtojui sumokėtas sumas pagal administruojamų teisių kategorijas ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pobūdį;
4) laikotarpį, kuriuo pagal suteiktas teises buvo naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, teisių turėtojui priskirtas ir sumokėtas sumas už šių kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių, susijusių su naudotojų pranešimais, numatytais šio Įstatymo 7214 straipsnyje, kolektyvinio administravimo organizacija negali pateikti šios informacijos;
5) taikytus kolektyvinio administravimo atskaitymus;
6) kitus taikytus (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymus, įskaitant kitais įstatymais numatytus valstybės administruojamus gyventojų pajamų ir kitus mokesčius, taip pat atskaitymus socialinių, kultūros arba švietimo paslaugų reikmėms;
7) visas dar neišmokėtas teisių turėtojui priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas už bet kurį teisių administravimo laikotarpį;
8) kitus su teisių administravimu susijusius duomenis, kurie gali būti aptarti narystės sąlygose ar kolektyvinio administravimo sutartyje.
2. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija priskiria kolektyvinio administravimo pajamų savo nariams, kurie yra kolektyvinio administravimo subjektai, atsakingi už tokių pajamų paskirstymą atstovaujamiems teisių turėtojams, kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti šiems nariams informaciją, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu jie tos informacijos neturi.
3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją ne rečiau kaip kartą per metus šio straipsnio 2 dalyje nurodyti kolektyvinio administravimo subjektai turi pateikti kiekvienam teisių turėtojui, kuriam jie priskyrė kolektyvinio administravimo pajamų, pervedė mokėjimus tuo laikotarpiu, su kuriuo susijusi teikiama informacija.
7216 straipsnis. Atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms teikiama informacija
Kolektyvinio administravimo organizacija ne rečiau kaip kartą per metus elektroninėmis priemonėmis turi pateikti informaciją kolektyvinio administravimo organizacijai, kurios administruojamas teises tą laikotarpį, su kuriuo susijusi informacija, ji administravo pagal atstovavimo sutartį. Kolektyvinio administravimo organizacija atstovaujamai kolektyvinio administravimo organizacijai turi pateikti informaciją apie:
1) priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas, kolektyvinio administravimo organizacijos sumokėtas sumas pagal kolektyviai administruojamų teisių kategorijas ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų, teises į kuriuos ji administruoja pagal atstovavimo sutartį, naudojimo pobūdį ir visas priskirtas nesumokėtas kolektyvinio teisių administravimo pajamas už bet kurį teisių administravimo laikotarpį;
2) taikytus kolektyvinio administravimo atskaitymus;
3) kitus taikytus (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymus, numatytus atstovavimo sutartyje;
4) informaciją apie bet kurias naudotojams suteiktas ar nesuteiktas licencijas, susijusias su kūriniais ar gretutinių teisių objektais, kuriems taikoma atstovavimo sutartis;
5) visuotinio narių susirinkimo sprendimus, susijusius su teisių administravimu pagal atstovavimo sutartį;
6) kitus su teisių administravimu pagal atstovavimo sutartį susijusius duomenis, kurie buvo numatyti atstovavimo sutartyje.
7217 straipsnis. Informacija, teikiama esant kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, kitų kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų prašymams
Kolektyvinio administravimo organizacija, nepažeisdama šio Įstatymo 7222 straipsnio nuostatų, gavusi pagrįstą bet kurios kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios atstovaujamų teisių turėtojų teises administruoja pagal atstovavimo sutartį, kolektyviai administruojamo teisių turėtojo ar naudotojo prašymą, be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas) turi pateikti elektroninėmis priemonėmis prašymą pateikusiai kolektyvinio administravimo organizacijai, teisių turėtojui ar naudotojui informaciją apie:
1) kolektyviai administruojamą repertuarą, tiesiogiai arba pagal atstovavimo sutartis administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja;
2) administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų rūšis, administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja, jeigu dėl kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos srities specifikos negalima nustatyti kolektyviai administruojamo repertuaro.
7218 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos informacijos viešinimas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija turi viešai skelbti savo interneto svetainėje šią informaciją:
1) savo įstatus;
2) savo narystės sąlygas ir leidimo administruoti teises panaikinimo ar atšaukimo sąlygas, jeigu jos nenumatytos įstatuose;
3) kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintame licencijų teikimo tvarkos apraše numatytas licencinių sutarčių standartines sąlygas ir kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintus ar kolektyvinių derybų būdu nustatytus atlyginimų tarifus (įskaitant atlyginimų tarifų nuolaidas ir jų taikymo sąlygas);
4) kolektyvinio administravimo organizacijos kolegialaus valdymo organo ir priežiūros funkcijas atliekančio organo narių sąrašus;
5) kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarkos aprašą;
6) kolektyvinio administravimo atskaitymų tvarkos aprašą;
7) kitų (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymų iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, įskaitant atskaitymų socialinėms, kultūros ir švietimo paslaugų reikmėms, tvarkos aprašą;
8) kolektyvinio administravimo atstovavimo sutarčių sąrašą ir kolektyvinio administravimo organizacijų, su kuriomis sudarytos atstovavimo sutartys, pavadinimus;
9) teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos aprašą;
10) kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomos skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą;
11) šio Įstatymo 7219 straipsnio 1 dalyje numatytą kolektyvinio administravimo organizacijos metinę skaidrumo ataskaitą (toliau – skaidrumo ataskaita), įskaitant specialiąją ataskaitą, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis;
12) kitas kolektyviniam teisių administravimui svarbias sąlygas, kurios nėra aptartos jos įstatuose, narystės sąlygose ar kolektyvinio administravimo sutartyse.
2. Kolektyvinio administravimo organizacija, atsižvelgdama į duomenų, dokumentų ar kitos su kolektyviniam teisių administravimui svarbios informacinės medžiagos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, papildymą ar pakeitimą, turi nedelsdama atnaujinti savo interneto svetainėje skelbiamą informaciją.
7219 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos skaidrumo ataskaita
1. Kiekviena kolektyvinio administravimo organizacija, neatsižvelgiant į jos teisinę formą, kiekvienais metais turi parengti skaidrumo ataskaitą, įskaitant specialiąją ataskaitą, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis, iki kitų metų rugpjūčio 31 dienos, pasibaigus finansiniams metams, už kuriuos teikiama skaidrumo ataskaita.
2. Skaidrumo ataskaitoje kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti su kolektyviniu administravimu susijusią kolektyvinio administravimo organizacijos apskaitos informaciją (finansines ataskaitas), veiklos ir kitą informaciją pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašą (toliau – informacijos sąrašas).
3. Specialiojoje ataskaitoje, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis, pateikiama informacija apie socialinių, kultūros ir švietimo paslaugų reikmėms šio Įstatymo 728 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytų sumų panaudojimą. Specialiojoje ataskaitoje turi būti pateikiama informacija pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informacijos sąrašą.
4. Skaidrumo ataskaitoje pateikiama apskaitos informacija (finansinės ataskaitos) turi būti patikrinta Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka. Auditoriaus išvada dėl finansinių ataskaitų audito turi būti įtraukta į skaidrumo ataskaitą.
5. Kolektyvinio administravimo organizacija turi užtikrinti skaidrumo ataskaitos (įskaitant specialiąją ataskaitą) viešą prieigą visuomenei savo interneto svetainėje penkerius metus nuo jos viešo paskelbimo dienos.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVIAI ADMINISTRUOJAMOS DAUGIATERITORĖS LICENCIJOS NAUDOTI MUZIKOS KŪRINIUS INTERNETE
7220 straipsnis. Kolektyviai administruojamų daugiateritorių licencijų taikymo sritis ir sąlygos
1. Visos Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtos kolektyvinio administravimo organizacijos, teikdamos kolektyviai administruojamas daugiateritores licencijas (toliau – daugiateritorės licencijos) asmenims, teikiantiems vartotojams internetines muzikos paslaugas atsisiųsti muzikos kūrinių įrašus arba klausytis muzikos kūrinių įrašų srautinio duomenų siuntimo režimu ar kitais internetinės muzikos kūrinių prieigos būdais (toliau – internetinių muzikos paslaugų teikėjai), turi laikytis šio Įstatymo 7221–7226 straipsnių nuostatų.
2. Kolektyvinio administravimo organizacijų tiesiogiai ar netiesiogiai, visiškai ar iš dalies valdomų ar kontroliuojamų subjektų kolektyvinio administravimo veiklai taikomos šio skirsnio atitinkamos nuostatos, kurios būtų taikomos, jeigu šią kolektyvinio administravimo veiklą vykdytų pačios kolektyvinio administravimo organizacijos.
3. Šio Įstatymo 7221–7226 straipsnių nuostatos netaikomos kolektyvinio administravimo organizacijoms, kai jos, laikydamosi konkurencijos taisyklių, numatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose, teikia daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius internete transliuojančiosioms organizacijoms, kurios viešai skelbia savo radijo ar televizijos programas, tuo pačiu metu, kai vyksta jų transliacija ar vėliau, pasibaigus šiai transliacijai, taip pat bet kokiai kitai pačios transliuojančiosios organizacijos ar jos užsakymu sukurtai internete pateikiamai medžiagai, įskaitant jos peržiūras, papildančias pirmąją radijo ar televizijos programos transliaciją.
7221 straipsnis. Reikalavimai daugiateritores licencijas teikiančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti daugiateritores licencijas, turi gebėti atlikti šias funkcijas:
1) elektroniniu būdu efektyviai ir skaidriai tvarkyti duomenis, reikalingus daugiateritorėms licencijoms administruoti, įskaitant duomenis, reikalingus pagal daugiateritores licencijas teikiamam kolektyviai administruojamam muzikos kūrinių repertuarui (toliau – daugiateritoris muzikos kūrinių repertuaras) nustatyti ir tvarkyti bei jo naudojimui stebėti;
2) išrašyti ir pateikti elektroniniu būdu sąskaitas už muzikos kūrinių naudojimą internetinių muzikos paslaugų teikėjams;
3) surinkti kolektyvinio administravimo pajamas ir paskirstyti muzikos kūrinių teisių turėtojams mokėtinas sumas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms funkcijoms atlikti kolektyvinio administravimo organizacija turi būti kompetentinga:
1) kiek įmanoma tiksliau nustatyti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų muzikos kūrinius ar jų dalis;
2) kiek įmanoma tiksliau nustatyti teises į kiekvieną muzikos kūrinį ar jo dalį, teisių galiojimo teritoriją ir tų kūrinių ar jų dalių teisių turėtojus, kurių teisėms kolektyvinio administravimo organizacija atstovauja;
3) taikyti tarptautinėse kolektyviai administruojamų muzikos kūrinių duomenų bazėse muzikos kūriniams suteiktus skaitmeninius identifikavimo kodus teisių turėtojams ir muzikos kūriniams nustatyti;
4) taikyti priemones netiksliems duomenims, kuriuos turi kitos kolektyvinio administravimo organizacijos, teikiančios daugiateritores licencijas, laiku ir veiksmingai nustatyti ir pašalinti.
7222 straipsnis. Pagal daugiateritores licencijas teikiamo muzikos kūrinių repertuaro informacijos skaidrumas ir tikslumas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti daugiateritores licencijas, turi patvirtinti daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos rinkimo, tikslinimo ir teikimo tvarkos aprašą (toliau – daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos tvarkos aprašas), pagal kurį, gavusi pagrįstą internetinių muzikos paslaugų teikėjų ar atstovaujamų teisių turėtojų arba kitų kolektyvinio administravimo organizacijų prašymą, turi teikti jiems elektroninėmis priemonėmis naujausią informaciją, kuri leistų nustatyti kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamą daugiateritorį muzikos kūrinių repertuarą. Tokia informacija apima:
1) muzikos kūrinius, kuriems naudoti teikiamos daugiateritorės licencijos;
2) visas administruojamas teises į muzikos kūrinius ar jų dalį;
3) teritorijas, kuriose galioja administruojamos teisės į muzikos kūrinius.
2. Kolektyvinio administravimo organizacija gali taikyti technines ar kitas pagrįstas priemones šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos duomenų tikslumui ir vientisumui apsaugoti, jų pakartotiniam naudojimui kontroliuoti ir konfidencialiai komercinei informacijai apsaugoti.
3. Teisių turėtojai, kitos kolektyvinio administravimo organizacijos ir internetinių muzikos paslaugų teikėjai gali pagal daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos tvarkos aprašą pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą ištaisyti informaciją, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, ir 7221 straipsnio 2 dalyje nurodytus kolektyvinio administravimo organizacijos tvarkomus duomenis. Tokie teisių turėtojų, kolektyvinio administravimo organizacijų ir internetinių muzikos paslaugų teikėjų prašymai turi būti pagrįsti įrodymais, kad duomenys arba informacija, susijusi su jų teisėmis naudoti muzikos kūrinius internete, yra netikslūs. Kolektyvinio administravimo organizacija, gavusi pagrįstą prašymą, turi nedelsdama imtis priemonių ištaisyti duomenis ar patikslinti informaciją,
4. Kolektyvinio administravimo organizacija turi suteikti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams, kurių muzikos kūriniai yra įtraukti į jos daugiateritorį muzikos kūrinių repertuarą, priemones elektronine forma teikti jai informaciją apie jų muzikos kūrinius, teises į tuos muzikos kūrinius ir teritorijas, kuriose teisių turėtojai suteikia leidimą kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jų teises.
5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai kolektyvinio administravimo organizacija, vadovaudamasi šio Įstatymo 7225 ir 7226 straipsnių nuostatomis, kolektyviai administruoja teises ir teikia daugiateritores licencijas pagal kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį, jeigu kitaip nenustatyta kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo sutartyje.
7223 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų santykiai su internetinių muzikos paslaugų teikėjais
1. Kolektyvinio administravimo organizacija turi stebėti, kaip internetinių muzikos paslaugų teikėjai, kuriems suteikta daugiateritorė licencija, naudoja kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamus muzikos kūrinius, atsižvelgdami į licencinėje sutartyje numatytus muzikos kūrinių naudojimo būdus ir sąlygas.
2. Internetinių muzikos paslaugų teikėjai turi teikti kolektyvinio administravimo organizacijoms tikslią informaciją apie faktinį muzikos kūrinių naudojimą internete. Kolektyvinio administravimo organizacija turi sudaryti sąlygas internetinių muzikos paslaugų teikėjams tokią informaciją teikti elektroniniu būdu, numatydama tokiems elektroniniams duomenų mainams bent vieną pranešimų teikimo formą.
3. Kolektyvinio administravimo organizacija sąskaitas internetinių muzikos paslaugų teikėjams turi pateikti elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į šio Įstatymo 7221 straipsnio 2 dalies nuostatas, sąskaitoje turi būti nurodyti kūriniai ar jų dalys ir jų naudojimo teisės, suteiktos daugiateritorėje licencijoje, ir faktinis muzikos kūrinių panaudojimas, kiek tai yra įmanoma pagal internetinių paslaugų teikėjo pateiktą informaciją.
4. Kolektyvinio administravimo organizacija internetinių muzikos paslaugų teikėjui turi nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjas pateikė informaciją apie faktinį muzikos kūrinių naudojimą internete) pateikti tikslias sąskaitas, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių muzikos paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu.
5. Internetinių muzikos paslaugų teikėjas kolektyvinio administravimo organizacijos nustatyta tvarka gali pareikšti pretenziją dėl sąskaitos tikslumo, įskaitant atvejus, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjas gauna sąskaitas iš vienos ar kelių kolektyvinio administravimo organizacijų už tų pačių muzikos kūrinių naudojimą internete.
7224 straipsnis. Pagal daugiateritores licencijas surinktų kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjai praneša apie faktinį muzikos kūrinių panaudojimą, turi paskirstyti pagal daugiateritores licencijas surinktas kolektyvinio administravimo pajamas, nustatydama kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas kiek įmanoma tiksliau ir proporcingai, atsižvelgdama į muzikos kūrinių faktinį naudojimą internete, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu.
2. Kolektyvinio administravimo organizacija, vykdydama mokėjimą pagal šio straipsnio 1 dalį, turi pateikti teisių turėtojams informaciją apie:
1) muzikos kūrinio naudojimo laikotarpį, už kurį teisių turėtojui paskirtos mokėtinos sumos, ir teritorijas, kuriose tas kūrinys naudotas;
2) kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas kolektyvinio administravimo pajamas už kiekvieną suteiktą teisę naudoti muzikos kūrinius internete, kurią administruoti visiškai ar iš dalies leidimą suteikė teisių turėtojas, atskaitymus iš šių pajamų ir sumas, kurias kolektyvinio administravimo organizacija paskirstė;
3) kolektyvinio administravimo organizacijos iš kiekvieno internetinių muzikos paslaugų teikėjo surinktas kolektyvinio administravimo pajamas, atskaitymus iš šių pajamų ir sumas, kurias kolektyvinio administravimo organizacija paskirstė.
3. Kai kolektyvinio administravimo organizacija, vadovaudamasi šio Įstatymo 7225 ir 7226 straipsnių nuostatomis, įgalioja kitą kolektyvinio administravimo organizaciją teikti daugiateritores licencijas, įgaliotoji kolektyvinio administravimo organizacija tiksliai ir nedelsdama, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjai praneša apie faktinį muzikos kūrinių panaudojimą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių muzikos paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu, paskirsto šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kolektyvinio administravimo pajamas ir teikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją įgaliojančiajai kolektyvinio administravimo organizacijai. Įgaliojančioji kolektyvinio administravimo organizacija yra atsakinga už tolesnį tokių pajamų paskirstymą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos teikimą teisių turėtojams, jeigu kitaip nenustatyta kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo sutartyje.
7225 straipsnis. Kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartys dėl įgaliojimo teikti daugiateritores licencijas
1. Visos kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartys dėl įgaliojimo teikti daugiateritores licencijas turi būti neišimtinės. Įgaliotoji kolektyvinio administravimo organizacija administruoja suteiktas teises ir teikia daugiateritores licencijas laikydamasi teisių turėtojų nediskriminavimo principų.
2. Kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartyje turi būti numatytos šios sąlygos:
1) pagrindinės sąlygos, kuriomis bus teikiamos daugiateritorės licencijos naudoti įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinius internete (muzikos kūrinių naudojimo internete būdai, taikomi atlyginimo už suteiktas teises naudoti kūrinius tarifai, teikiamų daugiateritorių licencijų galiojimo terminai ir galiojimo teritorijos);
2) visos sąlygos, susijusios su teikiamų atstovavimo paslaugų kaina (kolektyvinio administravimo atskaitymai ir kiti galimi atskaitymai iš kolektyvinio administravimo pajamų, surinktų už įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuaro naudojimą);
3) atstovavimo sutarties galiojimo terminas.
3. Įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos nariai turi teisę susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis atstovavimo sutarčių sąlygomis.
7226 straipsnis. Pareiga atstovauti kitai kolektyvinio administravimo organizacijai teikiant daugiateritores licencijas
1. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija neteikia ir nesiūlo teikti naudotojams savo muzikos kūrinių repertuaro daugiateritorių licencijų, ji turi pateikti kitai kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą sudaryti su ja kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį teikti daugiateritores licencijas. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi sutikti su tokiu prašymu sudaryti atstovavimo sutartį, jeigu ji jau teikia arba siūlo teikti tos pačios kategorijos teisių vienos ar daugiau kolektyvinio administravimo organizacijų muzikos kūrinių repertuaro daugiateritores licencijas.
2. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija atsako prašančiajai kolektyvinio administravimo organizacijai raštu ir be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas sudaryti kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį).
3. Atsižvelgiant į šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija administruoja prašančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuarą tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji administruoja savo pačios kolektyviai administruojamą repertuarą.
4. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi įtraukti prašančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuarą į visus savo pasiūlymus, kuriuos ji teikia internetinių muzikos paslaugų teikėjams.
5. Kolektyvinio administravimo atskaitymai už paslaugą, kurią paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija teikia prašančiajai organizacijai, neturi viršyti kolektyvinio administravimo sąnaudų, kurias pagrįstai patiria paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija.
6. Prašančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti paprašytajai kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją, susijusią su savo muzikos kūrinių repertuaru, kurios reikia teikiant daugiateritores licencijas. Kai informacijos nepakanka arba ji pateikta tokia forma, kuri neleidžia paprašytajai kolektyvinio administravimo organizacijai vykdyti šio skirsnio nuostatų, paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi teisę imti atlygį už sąnaudas, pagrįstai patirtas vykdant tuos reikalavimus, arba atsisakyti administruoti tuos muzikos kūrinius, apie kuriuos turima informacija yra nepakankama arba netinkama naudoti.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ VEIKLOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS IR VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA
7227 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijoje taikoma skundų nagrinėjimo tvarka
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos turi nustatyti savo nariams, teisių turėtojams ir atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms laiku ir veiksmingai taikomą skundų nagrinėjimo tvarką, kuria būtų nagrinėjami skundai, susiję su leidimais administruoti teises ir tokių leidimų panaikinimu arba atšaukimu, narystės sąlygomis, kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų surinkimu, paskirstymu ir atskaitymų iš šių sumų bei kitais kolektyvinio administravimo klausimais.
2. Kolektyvinio administravimo organizacija į pateiktus skundus turi atsakyti raštu. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija atmeta skundą kaip nepagrįstą, ji turi nurodyti skundo atmetimo priežastis.
3. Kolektyvinio administravimo organizacijos priimtas sprendimas atmesti skundą kaip nepagrįstą neatima iš skundą pateikusio asmens teisės kreiptis į teismą.
7228 straipsnis. Valstybinė kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūra
1. Valstybinę kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Vykdydama kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1) sudaro, nuolat atnaujina ir viešai skelbia Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes), kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje kolektyvinio administravimo veiklą vykdančių, kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą, taip pat daugiateritores licencijas siūlančių ir (ar) teikiančių kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą (toliau – kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašai). Kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašuose esančią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie Lietuvos Respublikoje įsisteigusias kolektyvinio administravimo organizacijas Vyriausybės įgaliota institucija teikia Europos Komisijai;
2) vykdo Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes) ir kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių, kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumo ir skaidrumo stebėseną ir taiko atitinkamai šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas priemones kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti;
3) organizuoja ir užtikrina šio Įstatymo 7230 straipsnyje numatytą ikiteisminį kolektyvinio administravimo ginčų sprendimą ir tarpininkavimą derybose;
4) rengia ir teikia Europos Komisijos reguliarioms konsultacijoms, organizuojamoms su teisių turėtojų, kolektyvinio administravimo organizacijų, naudotojų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų grupių atstovais, informaciją apie daugiateritorių licencijų teikimo praktiką Lietuvos Respublikoje;
5) nagrinėja, apibendrina ir viešai skelbia informaciją, susijusią su šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų Europos Komisijos organizuojamų konsultacijų išvadomis, taip pat su naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų teikiama informacija apie daugiateritorių licencijų teikimo sąlygas ir plėtrą;
6) rengia ir teikia Europos Komisijai daugiateritorių licencijų teikimo veiklos ir šios veiklos plėtros ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikoje siūlomas daugiateritores licencijas, apie kolektyvinio administravimo organizacijų kompetencijos ir veiklos sąlygų atitiktį šio Įstatymo 7221–7226 straipsnių nuostatoms, taip pat informaciją apie naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktus daugiateritorių licencijų plėtros vertinimus;
7) dalyvauja Europos Komisijos kolektyvinio administravimo ekspertų grupės (toliau – ekspertų grupė) veikloje.
3. Kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai, naudotojai, kolektyvinio administravimo organizacijos ir kiti suinteresuoti asmenys gali pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie veiklą ar aplinkybes, kurios galimai pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus kolektyvinio administravimo veiklai taikomus reikalavimus. Šių asmenų prašymus, pranešimus ir skundus Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
4. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, numatytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę gauti visą su kolektyvinių teisių administravimu susijusią jai reikalingą informaciją iš kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų, taip pat informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ir organizacijų, kuri gali būti aktuali kolektyvinio administravimo veiklos teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti.
5. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje numatytą pranešimą apie kolektyvinio administravimo organizacijos veiklą ar aplinkybes, kurios galimai pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus kolektyvinio administravimo veiklai taikomus reikalavimus, prireikus gali atlikti kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviniu administravimu susijusios veiklos patikrinimą.
6. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje įsisteigusios kolektyvinio administravimo organizacijos (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes) nesilaiko šiame Įstatyme kolektyvinio administravimo veiklai numatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias priemones:
1) įpareigoja ir nustato terminą per kurį kolektyvinio administravimo organizacijos turi pašalinti kolektyvinio administravimo veikloje nustatytus šio Įstatymo reikalavimų pažeidimus, ir apie priimtas priemones informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;
2) kreipiasi į teismą dėl laikinojo pobūdžio priemonės – kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos sustabdymo taikymo, iki bus ištaisyti kolektyvinio administravimo veiklos pažeidimai, jeigu kolektyvinio administravimo organizacija nevykdo šios dalies 1 punkte numatytų Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimų;
3) viešai skelbia informaciją apie kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos sustabdymą.
7. Kai Vyriausybės įgaliota institucija mano, kad kitoje valstybėje narėje įsisteigusi, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdanti, kolektyvinio administravimo organizacija galimai nesilaiko tos valstybės narės, kurioje ji įsisteigusi, nacionalinės teisės nuostatų dėl kolektyvinio administravimo ir daugiateritorių licencijų teikimo, ji gali visą atitinkamą informaciją ir prašymą pagal kompetenciją imtis atitinkamų priemonių perduoti valstybės narės, kurioje įsisteigusi kolektyvinio administravimo organizacija, kompetentingai institucijai.
8. Vyriausybės įgaliota institucija be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas) turi atsakyti į kitos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos pagrįstą prašymą suteikti informaciją klausimais, susijusiais su kolektyviniu administravimu, daugiateritorių licencijų teikimu ir Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų veikla.
9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytus klausimus Vyriausybės įgaliota institucija taip pat gali perduoti svarstyti šio straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytai ekspertų grupei.
10. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama kolektyvinio administravimo priežiūros funkcijas, turi užtikrinti kolektyvinio administravimo subjektų ir kitų asmenų konfidencialios informacijos apsaugą. Kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista tik įstatymų nustatytais atvejais.
7229 straipsnis. Ginčų sprendimas
Kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų ginčai, susiję su taikomomis ar siūlomomis kolektyvinio administravimo organizacijų licencijų teikimo sąlygomis, licencinių sutarčių pažeidimais, ir kiti ginčai, kilę dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, sprendžiami teisme.
7230 straipsnis. Ikiteisminis ginčų sprendimas ir tarpininkavimas derybose
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai ar naudotojai ginčus, kilusius dėl šio Įstatymo nuostatų, gali perduoti spręsti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai (toliau – Komisija).
2. Komisija sprendžia:
1) turinio dalijimosi internetu paslaugų naudotojų ginčus su autorių teisių ar gretutinių teisių subjektais, išskyrus elektroninės spaudos leidėjus, – dėl šio Įstatymo 105 ir 106 straipsnių nuostatų taikymo;
2) autorių ar atlikėjų ginčus su kitomis sutarčių šalimis, kylančius dėl informacijos teikimo taikant šio Įstatymo 401 straipsnio nuostatas;
3) autorių ar atlikėjų ginčus su kitomis sutarčių šalimis, kylančius dėl papildomo atlyginimo taikant šio Įstatymo 402 straipsnio nuostatas;
4) Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų, teikiančių ar siūlančių teikti daugiateritores licencijas, ginčus:
a) su faktiniais ar potencialiais internetinių muzikos paslaugų teikėjais – dėl šio Įstatymo 7212, 7222 ir 7223 straipsnių nuostatų taikymo;
b) su teisių turėtojais – dėl šio Įstatymo 7222–7226 straipsniuose numatytų nuostatų taikymo;
c) su kitomis kolektyvinio administravimo organizacijomis – dėl šio Įstatymo 7222–7226 straipsniuose numatytų nuostatų taikymo.
3. Komisija taip pat atlieka šias funkcijas:
1) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu nagrinėja su valstybine kolektyvinio administravimo veiklos priežiūra susijusius klausimus, numatytus šio Įstatymo 7228 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, ir teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas ir siūlymus;
2) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu teikia siūlymus dėl šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyto kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose dydžio ir jo mokėjimo tvarkos;
3) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu pagal poreikį teikia išvadas, siūlymus ir rekomendacijas dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių srityje nuostatų įgyvendinimo, taikymo ar tobulinimo;
4) kolektyvinio administravimo organizacijų ar naudotojų prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytose kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybose dėl atlikėjams ir fonogramų gamintojams mokamo atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų kolektyviai administruojant šio Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į atlyginimą už fonogramų transliavimą ir viešą paskelbimą;
5) kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų suderintu prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 7212 straipsnio 5 dalyje numatytose individualiose ar kolektyvinėse derybose dėl licencinių sutarčių sudarymo;
6) šio Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje ir 7213 straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja derybose dėl teisės retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus bei atlyginimo už suteiktą retransliacijos teisę tarifų ir nagrinėja klausimus dėl šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių administravimo;
7) šio Įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja sprendžiant ginčus, susijusius su šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje numatytais techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimais;
8) tarpininkauja derybose dėl teisės teikti užsakomųjų vaizdo programų paslaugas siekiant užtikrinti audiovizualinių kūrinių prieinamumą kompiuterių tinklais (internete).
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus ginčus Komisija sprendžia pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą ikiteisminio kolektyvinio administravimo ginčų sprendimo tvarkos aprašą. Šio straipsnio 3 dalies 4–8 punktuose numatytas tarpininkavimo funkcijas Komisija atlieka pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą tarpininkavimo derybose tvarkos aprašą. Šiuose aprašuose numatytos ginčų sprendimo ir tarpininkavimo procedūros turi būti skubios, nepriklausomos ir nešališkos. Ginčo sprendimo ar tarpininkavimo derybose procesas negali trukti ilgiau kaip 90 dienų, skaičiuojant nuo ginčo sprendimo ar tarpininkavimo proceso pirmojo posėdžio dienos. Šis terminas gali būti pratęstas 30 dienų, jeigu paaiškėja naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ginčo ar derybų šalims iki ginčo sprendimo ar tarpininkavimo proceso pradžios, arba į procesą įstojus naujai ginčo ar derybų šaliai, arba Komisijos narį pakeitus kitu Komisijos nariu. Komisijos nariai dalyvauja ginčo sprendimo ar tarpininkavimo procese tik pasirašę nešališkumo deklaraciją, kurioje patvirtina savo nešališkumą ir nepriklausomumą nuo ginčo ar derybų šalių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
5. Komisija sudaroma 2 metams iš 7 narių. Komisijos nariais gali būti fiziniai asmenys, turintys teisinį arba kitokį (socialinių ar humanitarinių mokslų) aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų profesinės, ekspertinės ar mokslinės veiklos patirtį autorių teisių ir gretutinių teisių srityje arba ne mažesnę kaip 3 metų mediacijos paslaugų teikimo patirtį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
6. Komisija neturi juridinio asmens statuso. Komisijos nuostatus, sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina, jos veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Komisijos narių darbas Komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
7. Komisijos sprendimai dėl kolektyvinio administravimo ginčų ir tarpininkavimo derybose pateikti pasiūlymai neatima iš ginčo ar derybų šalių teisės kreiptis į teismą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
7231 straipsnis. Asmens duomenų apsauga
1. Kolektyvinio administravimo subjektai, šiame skyriuje nustatytais tikslais tvarkydami asmens duomenis, privalo laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir šiame skyriuje numatytų reikalavimų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
2. Taikydami šiame skyriuje numatytas būtinas priemones teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai nustatyti, kolektyvinio administravimo subjektai turi teisę valstybės registrų ir informacinių sistemų bei asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti šioms priemonėms įgyvendinti būtinus asmens duomenis iš valstybės registrų ir (ar) informacinių sistemų.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
VI skyriaus pakeitimas:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
VI SKYRIUS
AUTORIŲ TEISIŲ, GRETUTINIŲ TEISIŲ IR SUI GENERIS TEISIŲ GYNIMAS
73 straipsnis. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimas
Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.
74 straipsnis. Techninės apsaugos priemonės
1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai šiame Įstatyme nustatytoms teisėms įgyvendinti arba apsaugoti gali naudoti veiksmingas technines apsaugos priemones (bet kokią technologiją, įtaisus ar jų sudedamąsias dalis), skirtas normaliai veikiant uždrausti arba riboti su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais atliekamus veiksmus, kurių neleidžia autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektai.
2. Techninės apsaugos priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimą teisių subjektai kontroliuoja taikydami prieigos kontrolę ar apsaugą (kodavimą, elementų perstatymą arba kitokį kūrinio ar kito teisių objekto transformavimą) arba kopijų kontrolės būdą, užtikrinantį siekiamą apsaugą. Tokios techninės apsaugos priemonės neturi trukdyti elektroninei įrangai normaliai veikti ir jos technologinei plėtrai.
3. Bet kokių veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, kai asmuo tai daro žinodamas ar turėdamas žinoti, kad jis siekia pašalinti autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektų taikomas technines apsaugos priemones ar jų išvengti, yra laikomas techninių apsaugos priemonių pažeidimu.
4. Pažeidimu taip pat laikomi šie su veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu susiję veiksmai:
1) įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, suprojektuotų, pagamintų ar pritaikytų tam, kad sudarytų galimybę pašalinti bet kokias veiksmingas technines apsaugos priemones arba padėtų jų išvengti, taip pat įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, kurių paskirtis ribota komerciniu požiūriu arba kuriuos galima panaudoti kitiems tikslams negu techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, gaminimas, importavimas, platinimas, pardavimas, nuoma, reklamavimas pardavimui ar nuomai arba laikymas komerciniais tikslais;
2) paslaugų, susijusių su techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu, teikimas.
5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos tobulinant ar naudojant bet kokius techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo būdus, būtinus šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnyje nurodytiems veiksmams atlikti.
6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys taip pat taikomos techninėms apsaugos priemonėms, kurios skirtos užtikrinti naudotojų teisę pasinaudoti šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais ir kurias savanoriškai taiko autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai.
75 straipsnis. Techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimai
1. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų taikomos techninės apsaugos priemonės šių teisių naudotojams trukdo pasinaudoti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, numatytais šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 221, 222, 23, 25, 27 straipsniuose, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 32 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse, 58 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7, 8, 9, 15 punktuose ir 2 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje, teisių naudotojams turi būti sudarytos sąlygos ar suteiktos tinkamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos), leidžiančios pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1840, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21868
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kūriniams, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektams, kurie teikiant dialogines užsakomąsias paslaugas kompiuterių tinklais (internete) padaryti viešai prieinami visuomenės nariams individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tokių paslaugų teikimo sąlygos nustatomos sutartyse. Ši dalis netaikoma autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimams, numatytiems šio Įstatymo 221, 222, 23 straipsniuose, 32 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse, 58 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir 63 straipsnio 1 dalyje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
3. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, norintys taikyti savanoriškas priemones, užtikrinančias galimybę pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, turi suteikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie norimą taikyti priemonę ir kitą informaciją, susijusią su šios priemonės įgyvendinimu, įskaitant informaciją apie vykstančias teisių subjektų, teisių naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų derybas. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę paskirti savo atstovą dalyvauti tose derybose.
4. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai nesiima priemonių (pvz., nesuteikia dekodavimo prietaisų, nesudaro sutarčių su teisių naudotojais ir kitų), kurios sudarytų sąlygas pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais, teisių naudotojai, turintys teisę gauti nekomercinės naudos iš šių apribojimų, gali kreiptis į Komisiją prašydami tarpininkauti šiame ginče. Tarpininkas (tarpininkai) teikia pasiūlymus ir padeda šalims susitarti. Jeigu šalys nesutinka su tarpininko (tarpininkų) pasiūlymu, ginčą sprendžia Vilniaus apygardos teismas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
76 straipsnis. Informacijos apie teisių valdymą pažeidimas
Informacijos apie teisių valdymą pažeidimu laikoma bet kokios informacijos apie teisių valdymą panaikinimas ar pakeitimas be teisių subjektų leidimo, taip pat autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektų, kuriuose be leidimo panaikinta ar pakeista informacija apie teisių valdymą, platinimas, importavimas platinimo tikslais, transliavimas, viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamais, kai asmuo tai daro žinodamas arba turėdamas žinoti, kad šiais veiksmais jis skatina, leidžia, palengvina ar slepia šiame Įstatyme saugomų teisių pažeidimą.
77 straipsnis. Teisių gynimo būdai
1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:
1) pripažinti teises;
2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;
4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);
5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;
6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;
7) sumokėti kompensaciją;
8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
2. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) vykdymą, teismas teisę reikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją šiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.
3. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą.
78 straipsnis. Teisė reikalauti taikyti draudimus ir privalomus nurodymus
1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai (toliau šiame straipsnyje – teisių subjektai), gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises. Draudimas teikti šias paslaugas apima su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jeigu tarpininkas techniškai tai gali atlikti, tokios informacijos pašalinimą, arba prieigos prie autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises pažeidžiančios informacijos panaikinimą. Šioje dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas.
2. Teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos (be atskiro kolektyviai administruojamų teisių subjektų įgaliojimo), gindami savo teises, pagal įgaliojimą atstovaujamų teisių subjektų teises ar kolektyviai administruojamas teises į kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją su prašymu taikyti privalomus nurodymus pašalinti su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu susijusią informaciją ar panaikinti galimybę ją pasiekti, kai kūriniai, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektai (toliau šiame straipsnyje – autorių teisių saugomas turinys) neteisėtai viešai paskelbiami viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete).
3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, įgyvendindama šio straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas, turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją (neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį) Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus gali taikyti tik nustačiusi, kad teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos prieš tai išnaudojo neteismines priemones siekdami, kad būtų nutrauktas autorių teisių saugomo turinio viešas skelbimas viešo naudojimo kompiuterių tinkluose (internete). Jeigu Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustato, kad neteisminės priemonės neišnaudotos, ji pateikia teisių subjektams, jų įgaliotiems asmenims ar kolektyvinio administravimo organizacijoms siūlymus ir rekomendacijas dėl jų taikymo.
5. Teisių subjektų, jų įgaliotų asmenų ar kolektyvinio administravimo organizacijų Lietuvos radijo ir televizijos komisijai teikiami prašymai taikyti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją (neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį) turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir juos pagrindžiančiais dokumentais. Preziumuojama, kad prašymuose taikyti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją (neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį) nurodytas autorių teisių saugomas turinys viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje) yra viešai paskelbtas neteisėtai. Prašymo taikyti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją (neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį) formą bei turinio reikalavimus ir šių prašymų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
6. Lietuvos radijo ir televizijos komisija gautus prašymus taikyti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją (neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį) nagrinėja ir sprendimus priima vadovaudamasi šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta autorystės prezumpcija, šio Įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje numatyta gretutinių teisių turėjimo prezumpcija, taip pat atsižvelgdama į šiuos vertinimo kriterijus, kurių reikšmingumą įvertina kiekvienu konkrečiu atveju:
1) vieša interneto prieiga (interneto svetainė) sukurta ir naudojama autorių teisių saugomo turinio neteisėtam viešam paskelbimui;
2) viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje) vartotojai tiesiogiai ar netiesiogiai skatinami neteisėtai viešai skelbti autorių teisių saugomą turinį, jį atsisiųsti, atgaminti ar kitaip naudoti;
3) viešą interneto prieigą (interneto svetainę) administruojantis asmuo nesiėmė priemonių pagal teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą pašalinti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį.
7. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, nagrinėdama teisių subjektų, jų įgaliotų asmenų ar kolektyvinio administravimo organizacijų pateiktus prašymus taikyti privalomus nurodymus, turi teisę:
1) reikalauti, kad pareiškėjai pateiktų papildomus paaiškinimus dėl aplinkybių, sudarančių privalomų nurodymų taikymo pagrindą, ir (ar) jas pagrindžiančius dokumentus;
2) imtis priemonių, būtinų patikrinti, ar konkretus autorių teisių saugomas turinys yra viešai paskelbtas nurodytoje viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje), įskaitant atlikti veiksmus, reikalingus gauti naudojimosi vieša interneto prieiga (interneto svetaine) teises;
3) peržiūrėti ir (ar) užfiksuoti viešai prieinamą apie šią interneto prieigą (interneto svetainę) skleidžiamą informaciją;
4) atlikti kitus tyrimo veiksmus, reikalingus įvertinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus ir jų reikšmingumą.
8. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, įvertinusi teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, ir siekdama taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją (neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį), ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl privalomų nurodymų taikymo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 12, 13 ir 14 dalimis.
9. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, taikydama privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su subjektu, vykdančiu veiklą, kuria autorių teisių saugomas turinys neteisėtai viešai paskelbiamas viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete), privalo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti pirmosios instancijos administraciniam teismui prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus. Prašymas sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), juos pagrindžiančiais dokumentais ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodyti numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai).
10. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, įgyvendinama šio straipsnio nuostatas, turi teisę duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su subjektu, vykdančiu veiklą, kuria autorių teisių saugomas turinys neteisėtai viešai paskelbiamas viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete).
11. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyti privalomi nurodymai mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai gali būti taikomi kartu su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais privalomais nurodymais arba atskirai, vadovaujantis šio straipsnio 4–8 dalių nuostatomis.
12. Jeigu buvo pritaikyti šio straipsnio 9 dalyje nurodyti privalomi nurodymai ir gauta informacija, kad autorių teisių saugomo turinio pažeidimas yra pašalintas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija kreipiasi į mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas įpareigodama jas per 5 darbo dienas nuo kreipimosi į mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas dienos atnaujinti mokėjimus ar kitas finansines operacijas.
13. Atsiskaitymų, mokėjimų ar kitų finansinių operacijų už neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete) per Lietuvos Respublikoje veikiančias mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas ribojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1612, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-19, i. k. 2018-18615
Nr. XIV-2141, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14037
79 straipsnis. Teisė gauti informaciją
1. Nagrinėdamas bylą dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis pagrįstu ir laikantis proporcingumo principo parengtu ieškovo prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti informaciją apie kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijų, prekių ir paslaugų, pažeidžiančių autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises, kilmę ir platinimo būdus, ypač:
1) kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijų, prekių (paslaugų) gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių asmenų, kuriems buvo skirti nurodyti objektai (paslaugos), vardus (pavadinimus) ir adresus;
2) duomenis apie pagamintų, pateiktų, gautų ar užsakytų kūrinių, kitų saugomų teisių objektų, prekių kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes ar paslaugas;
3) duomenis apie naudotus kūrinius ir gretutinių teisių ar sui generis teisių objektus, jų panaudojimo mastą, trukmę, naudotojų gautas pajamas ir kitus duomenis, reikalingus atlyginimui apskaičiuoti.
2. Pateikti šioje dalyje nurodytą informaciją, kiek tai neprieštarauja nuostatoms dėl parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius davimo ir dėl informacijos šaltinių arba asmens duomenų tvarkymo slaptumo, gali būti įpareigoti šio Įstatymo saugomų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, kurie komerciniais tikslais naudojasi šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji asmenys naudoja darydami šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie tokių asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas, prekes arba teikiant šio Įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.
80 straipsnis. Įrodymai
1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali iš priešingos šalies išreikalauti šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
2. Jeigu šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš priešingos šalies gali išreikalauti ir banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jei garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.
81 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės
1. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:
1) uždrausti asmenims daryti gresiantį pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;
2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;
3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio Įstatymo nustatytas teises;
4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos kūrinių, kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises;
5) areštuoti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko sąskaitas, ypač priemones ir įrangą, kurios, kaip įtariama, daugiausia naudojamos pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančioms kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijoms, prekėms sukurti ar gaminti;
6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.
2. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais suinteresuoto asmens prašymu teismas gali įpareigoti kompetentingas institucijas pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti galimybę jais pasinaudoti.
4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal šį Įstatymą saugomų teisių subjektas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.
5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, jo pagal šį Įstatymą saugomos teisės, prašymu gali taikyti su įtariamu pažeidimu susijusių įrodymų užtikrinimo priemones, tai yra:
1) išsamiai aprašyti pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančių kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti;
2) areštuoti ir paimti pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančias kūrinių ir kitų saugomų teisių objektų kopijas, prekes, o prireikus – medžiagas ir priemones, kurios naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui bei su jomis susijusius dokumentus;
3) taikyti kitas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse.
6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai yra įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kai tokios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, tai yra iš karto tas priemones pritaikius. Atsakovo prašymu, įskaitant jo prašymą būti išklausytam, teismas pritaikytas laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones gali panaikinti ar pakeisti kitomis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstomis dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių priemonių taikymo.
8. Visais kitais su laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymu susijusiais klausimais, kurie nereglamentuoti šiame straipsnyje, taikomos Civilinio proceso kodekso normos.
82 straipsnis. Atkuriamosios priemonės
1. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų objektų kopijas, prekes taip, kad teisių turėtojui nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jo teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti kopijas ir prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio Įstatymo saugomas teises, o prireikus – ir priemones bei įrangą, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Be to, šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį, trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
3. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos asmeniui, kurio veiksmuose nėra kaltės dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo, teismas šio asmens prašymu gali taikyti šio Įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvią priemonę, jeigu ši priemonė nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama.
83 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacija
1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
2. Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.
3. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
4. Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:
1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba
2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.
5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio Įstatymo saugomas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.
84 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas
Šio Įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.
85 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas
Sprendimą dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo priimantis teismas šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip. Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir kiek skelbti nustatoma pačiame sprendime. Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektas gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo sprendimui paskelbti.
86 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų ieškiniai dėl kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesų
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos kolektyviai administruojamas autorių teises ir gretutines teises gina teisme pagal savarankišką ieškinio teisę be atskiro kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų įgaliojimo pareikšdamos ieškinį dėl kolektyvinio administravimo pajamų išieškojimo iš kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ar nemokėdami kolektyvinio administravimo pajamų naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus.
2. Išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip.
3. Teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.
4. Išieškotas kolektyvinio administravimo pajamas kolektyvinio administravimo organizacija paskirsto ir išmoka kolektyviai administruojamiems teisių turėtojams mokėtinas sumas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
87 straipsnis. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2617, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-29, i. k. 2016-24191
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
88 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas
Neteisėtoms kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų objektų kopijoms, šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančioms prekėms, kurios importuojamos iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką arba iš jos eksportuojamos į trečiąsias valstybes, gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos muitinės priežiūros priemonės.
VII SKYRIUS
NENUSTATYTŲ TEISIŲ TURĖTOJŲ KŪRINIAI IR JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS
89 straipsnis. Kūriniai ir fonogramos, kuriems taikomos nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taikomos Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau – valstybės narės) pirmą kartą išleistiems kūriniams ir fonogramoms arba neišleistiems, bet pirmą kartą Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse transliuotiems kūriniams ir fonogramoms, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga:
1) knygų, dienoraščių, laikraščių, žurnalų arba kitų rašytinių kūrinių forma išleistiems kūriniams, esantiems Lietuvos Respublikos kultūros paveldo įstaigų kolekcijose;
2) audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, esantiems kultūros paveldo įstaigų kolekcijose;
3) iki 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių visuomeninių transliuojančiųjų organizacijų pagamintiems audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, kuriuos savo archyve turi Lietuvos Respublikos visuomeninė transliuojančioji organizacija – viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – visuomeninis transliuotojas).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taip pat taikomos:
1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kūriniams ir fonogramoms, kurie niekada nebuvo išleisti ar transliuoti, jeigu viešą prieigą prie šių kūrinių ir fonogramų teisių turėtojų leidimu suteikė Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių narių kultūros paveldo įstaigos, jeigu pagrįstai galima manyti, kad teisių turėtojai nepareikš prieštaravimo dėl šių kūrinių ir fonogramų naudojimo būdų ir sąlygų, numatytų šio Įstatymo 94 straipsnyje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
2) kūriniams (iliustracijoms, fotografijoms, brėžiniams, eskizams, žemėlapiams ir kt.) ir kitiems saugomiems objektams, kurie yra šio straipsnio 1 dalyje ir šios dalies 1 punkte nurodytų kūrinių ar fonogramų sudedamoji dalis, yra į juos įtraukti ar sudaro jų visumą.
90 straipsnis. Kūrinių ir fonogramų pripažinimo nenustatytų teisių turėtojų kūriniais sąlygos
1. Kūrinys ar fonograma pripažįstami nenustatytų teisių turėtojų kūriniu tik šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka atlikus kruopščią kūrinio ar fonogramos teisių turėtojų paiešką ir atliktos teisių turėtojų paieškos rezultatus įregistravus šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Tais atvejais, kai yra daugiau negu vienas kūrinio ar fonogramos teisių turėtojas ir ne visi iš jų buvo nustatyti arba kai vienas ar daugiau iš šių teisių turėtojų buvo nustatyti, tačiau kruopščios teisių turėtojų paieškos, kuri atlikta šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka ir kurios rezultatai įregistruoti šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka, metu nebuvo surasti, kūrinys ar fonograma gali būti naudojami kaip nenustatytų teisių turėtojų kūriniai šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais naudojimo būdais ir sąlygomis, jeigu nustatyti ir surasti kūrinio ar fonogramos teisių turėtojai pagal turimas savo autorių teises ar gretutines teises suteikė leidimą naudoti kūrinį ar fonogramą.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų nustatytų ir surastų teisių turėtojų autorių teisėms į kūrinį ar gretutinėms teisėms į fonogramą netaikomi jokie apribojimai, susiję su šių teisių įgyvendinimu.
4. Negali būti preziumuojama, kad kūrinys ar fonograma yra nenustatytų teisių turėtojų kūrinys, dėl šių aplinkybių:
1) kūrinys išleistas ar transliuotas nenurodant autoriaus vardo arba nurodant autoriaus pseudonimą, atsižvelgus į šio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą autoriaus asmeninę neturtinę teisę į autoriaus vardą;
2) fonograma išleista ar transliuota neįvardijant fonogramos gamintojo ir (ar) atlikėjo, atsižvelgus į šio Įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl informacijos apie gretutines teises ir 52 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl atlikėjo asmeninių neturtinių teisių.
91 straipsnis. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinius savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik šio Įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytos kultūros paveldo įstaigos ir visuomeninis transliuotojas (toliau – nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai), jeigu naudojami nenustatytų teisių turėtojų kūriniai yra jų kolekcijose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, siekdami įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus viešojo intereso tikslus, susijusius su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimu, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sudaryti su kitais asmenimis bendradarbiavimo, jungtinės veiklos (partnerystės), paslaugų ir kitas sutartis.
3. Asmenys, su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojais sudarę šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis, neįgyja teisės patys naudoti nenustatytų teisių turėtojų kūrinius ar kontroliuoti jų naudojimą.
92 straipsnis. Teisių turėtojų paieškos sąlygos, tvarka ir paieškos šaltiniai
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, prieš pradėdami naudoti jų kolekcijose esančius kūrinius ir (ar) fonogramas kaip nenustatytų teisių turėtojų kūrinius, turi atlikti kiekvieno iš jų kruopščią teisių turėtojų paiešką. Kruopšti teisių turėtojų paieška atliekama renkant ir tikrinant informaciją iš atitinkamų konkrečios rūšies kūriniams ir fonogramoms tinkamų paieškos šaltinių, kurių pavyzdinį sąrašą, pasikonsultavusi su teisių turėtojų ir nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojų asociacijomis ir įvertinusi jų rekomendacinius pasiūlymus, sudaro ir tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Visus teisių turėtojų paieškos dokumentus nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos.
2. Teisių turėtojų paieška atliekama valstybėje narėje, kurioje:
1) kūrinys ar fonograma buvo pirmą kartą išleisti arba, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą buvo transliuoti;
2) audiovizualinio kūrinio gamintojas turi buveinę arba nuolatinę gyvenamąją vietą;
3) yra įsteigta kultūros paveldo įstaiga arba visuomeninė transliuojančioji organizacija, kurios teisių turėtojų leidimu yra suteikusios neišleistam ir (ar) netransliuotam kūriniui ar fonogramai viešą prieigą.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
3. Kai yra pagrįstų įrodymų, kad svarbios informacijos apie teisių turėtojus galima rasti ne tik valstybėse narėse, arba paaiškėja, kad audiovizualinio kūrinio gamintojas nė vienoje iš valstybių narių neturi buveinės arba gyvenamosios vietos, tikrinami ir kitose šalyse esantys paieškos šaltiniai.
4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytai teisių turėtojų paieškai atlikti turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pagal sutartis pasitelkti kitus asmenis.
93 straipsnis. Teisių turėtojų paieškos rezultatų registravimas. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, atlikę teisių turėtojų paiešką ir padarę išvadą, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, informaciją apie teisių turėtojų paieškos rezultatus pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, kuri yra atsakinga už teisių turėtojų paieškos rezultatų surinkimą ir registravimą bendroje viešai prieinamoje Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos duomenų bazėje (toliau – duomenų bazė).
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje registruojamų duomenų sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
3. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka įregistravus teisių turėtojų paieškos rezultatus, kūrinys ar fonograma įgyja nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis.
4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusui Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse taikomas tarpusavio pripažinimo principas. Pagal tarpusavio pripažinimo principą kūrinys ar fonograma, kurie įgijo nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą bet kurioje valstybėje narėje, laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu ir Lietuvos Respublikoje. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šiuos nenustatytų teisių turėtojų kūrinius gali naudoti šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
94 straipsnis. Leistini nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo būdai ir sąlygos
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai turi teisę savo kolekcijose esančius nenustatytų teisių turėtojų kūrinius naudoti šiais būdais:
1) atgaminti juos taip, kaip apibrėžta šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaitmeninimo, padarymo viešai prieinamų, indeksavimo, sisteminimo, išsaugojimo arba atkūrimo tikslais;
2) padaryti juos viešai prieinamus laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (kompiuterių tinklais (internete) ir pan.).
2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, naudodami nenustatytų teisių turėtojų kūrinius šio straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, gali gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms nenustatytų teisių turėtojų kūrinių atgaminimo ir jų padarymo viešai prieinamų išlaidoms padengti.
3. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai turi užtikrinti, kad, naudojant nenustatytų teisių turėtojų kūrinius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais, bus nurodomi nustatytų autorių ir (ar) atlikėjų vardai ir kitų nustatytų teisių turėtojų vardai ar pavadinimai.
95 straipsnis. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimas
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas bet kuriuo metu gali būti panaikintas paaiškėjusio teisių turėtojo iniciatyva. Šiuo tikslu teisių turėtojas pateikia nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojui laisvos formos prašymą panaikinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, susijusį su jo autorių ir (ar) gretutinėmis teisėmis (toliau – prašymas). Prie prašymo pridedami dokumentai, įrodantys autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į nenustatytų teisių turėtojų kūrinį turėjimą (autorinės kūrinio užsakymo sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių perdavimo ar suteikimo sutartys, leidybos sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių paveldėjimo teisės liudijimai, kolektyvinio administravimo organizacijų pažymos ir kiti dokumentai, kuriuose yra informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą). Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, įvertinę teisių turėtojų pateiktą prašymą ir dokumentus, įrodančius autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į kūrinį ar fonogramą turėjimą, ir padarę išvadą dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, šią informaciją pateikia šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka registruoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Teisių turėtojų pateiktų dokumentų, kurių pagrindu padaryta išvada dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, kopijas nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
2. Panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, kūrinys ar fonograma toliau gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais tik gavus teisių turėtojo ar jo įgalioto asmens leidimą (išskyrus kūrinio ar fonogramos atgaminimą šio Įstatymo 23 straipsnyje ir 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais išsaugojimo tikslais).
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 90 straipsnio 2 dalyje nurodytų nenustatytų ar nesurastų teisių turėtojų teisėms į kūrinį ar fonogramą.
96 straipsnis. Teisė gauti kompensaciją panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą
1. Šio Įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Prašymus išmokėti šią kompensaciją teisių turėtojai pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į kompensavimo už nenustatytų teisių turėtojų kūrinių ir kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimą ekspertų komisijos (toliau – ekspertų komisija) rekomendacines išvadas. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas ir ekspertų komisijos išvados priimamos įvertinus konkretaus buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio nekomercines naudojimo sąlygas (kūrinio ar fonogramos viešą prieinamumą, naudojimo būdus, poreikį išsaugoti arba atgaminti prarastus, sunaikintus arba tapusius netinkamus naudoti egzempliorius, nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojo siekiamų viešojo intereso tikslų svarbą, galimą padarytą žalą teisių turėtojams). Ekspertų komisiją iš 7 narių – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų ir Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų – 2 metams sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Ekspertų komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Nr. XIII-1758, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20739
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
2. Kompensacija už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą neturi viršyti 10 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos. Ši kompensacijos suma paskirstoma ir mokama proporcingai jo teisių turėtojams. Kompensacija teisių turėtojams išmokama iki kitų metų kovo 31 dienos, pasibaigus metams, kuriais Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgusi į ekspertų komisijos rekomendacines išvadas, priėmė sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo ir jos dydžio. Kitas kompensacijos už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
3. Kompensacija už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą mokama iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų, kurių poreikis nustatomas atsižvelgus į šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo ir jų dydžio.
Papildyta skyriumi:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
VIII SKYRIUS
KŪRINIAI, GRETUTINIŲ TEISIŲ IR SUI GENERIS TEISIŲ OBJEKTAI, KURIAIS NEBEPREKIAUJAMA, IR JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS
97 straipsnis. Objektai, kuriems taikomos kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos
1. Kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų, kuriais nebeprekiaujama (toliau šiame skyriuje – kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama), naudojimo sąlygos taikomos kultūros paveldo įstaigų fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esantiems visų rūšių kūriniams, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektams (toliau – kūriniai ar kiti objektai), kurių teisinės apsaugos terminai nėra pasibaigę (įskaitant neišleistus kūrinius ar kitus objektus, taip pat kūrinius ar kitus objektus, kurie niekada nebuvo viešoje prekyboje), jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka jie yra pripažinti kūriniais ar kitais objektais, kuriais nebeprekiaujama. Šiame skyriuje neišleistu kūriniu ar kitu objektu laikomas kūrinys ar kitas objektas, kuris niekada nebuvo atskirai visas išspausdintas ar kitaip viešai paskelbtas.
2. Kūrinys ar kitas objektas įgyja kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą, šio Įstatymo 99 straipsnyje nustatyta tvarka atlikus jų prieinamumo viešoje prekyboje patikrą (toliau šiame skyriuje – patikra) ir patikros rezultatus, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kūrinys ar kitas objektas visuomenei nėra prieinamas viešoje prekyboje, paviešinus šio Įstatymo 100 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Laikoma, kad kūrinys ar kitas objektas nuolat yra kultūros paveldo įstaigos fondo rinkiniuose ar kolekcijose, kai kultūros paveldo įstaigai jis priklauso nuosavybės teise ar yra perduotas patikėjimo teise.
4. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos netaikomos kultūros paveldo įstaigų fonduose esantiems kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, rinkiniams ar kolekcijoms, jeigu, atlikus patikrą, nustatoma, kad tokius rinkinius ar kolekcijas daugiausia sudaro:
1) kūriniai ar kiti objektai, išskyrus audiovizualinius kūrinius, kurie pirmą kartą buvo išleisti arba, jeigu išleisti nebuvo, pirmą kartą buvo transliuoti trečiojoje šalyje, išskyrus atvejus, kai yra šio Įstatymo 651 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkanti kolektyvinio administravimo organizacija, galinti suteikti licenciją naudoti tokius kūrinius;
2) audiovizualiniai kūriniai, kurių gamintojų buveinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje, arba trečiosios šalies piliečių kūriniai, kai, po pakankamų pastangų pagal šio Įstatymo 99 straipsnyje numatytą tvarką atlikus patikrą, nebuvo galima nustatyti kūrinio ar kito objekto kilmės, valstybės narės ar trečiosios šalies.
5. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos taip pat netaikomos kultūros paveldo įstaigų fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esantiems kūriniams ar kitiems objektams, kurių kopijas kultūros paveldo įstaigos daro bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių ar kitų objektų išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.
98 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudotojai
1. Kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik kultūros paveldo įstaigos, jeigu naudojami kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, yra jų fonduose.
2. Kultūros paveldo įstaigos, siekdamos įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus viešojo intereso tikslus, susijusius su kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimu tuo atveju, kai tokiems kūriniams ar kitiems objektams taikomas autorių teisių ar kitų turtinių teisių apribojimas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sudaryti su kitais asmenimis bendradarbiavimo, jungtinės veiklos (partnerystės), paslaugų ir kitas sutartis.
3. Asmenys, su kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudotojais sudarę šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis, neįgyja teisės patys naudoti kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, ar kontroliuoti jų naudojimą.
99 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, patikros sąlygos, tvarka ir šaltiniai
1. Kultūros paveldo įstaigos nustato, ar kūriniais ar kitais objektais arba jų rinkiniais nebeprekiaujama, pagrįstai įvertindamos, ar jie yra viešoje prekyboje, atsižvelgdamos į konkretaus kūrinio ar kito objekto arba konkretaus jų rinkinio ar kolekcijos ypatybes.
2. Kultūros paveldo įstaigos atlieka kūrinių ar kitų objektų, jų rinkinių ar kolekcijų prieinamumo viešoje prekyboje vertinimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, patikrindamos atitinkamus katalogus ar duomenų bazes, kuriuose kaupiama informacija apie kūrinius, esančius viešoje prekyboje, ir kurių pavyzdinis sąrašas ir patikros tvarka nustatoma pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomendacijas.
3. Kiekvieno kūrinio ar kito objekto, esančio kultūros paveldo įstaigos fonduose, atskiras vertinimas atliekamas tik tada, kai manoma, kad tai pagrįsta atsižvelgiant į turimą svarbią informaciją, prieinamumo viešoje prekyboje tikimybę ir tikėtiną sandorio kainą.
4. Patikra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu joje yra įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga, nebent patikra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse laikoma pagrįsta, įskaitant atvejus, kai turima lengvai prieinama informacija, kad kūrinys buvo pirmą kartą paskelbtas kitoje valstybėje narėje tam tikra kalba.
100 straipsnis. Patikros rezultatų viešinimas
1. Kultūros paveldo įstaigos, atlikusios kūrinių ar kitų objektų patikrą, kuri leidžia daryti išvadą, kad kūriniai ar kiti objektai gali būti laikomi kūriniais ar kitais objektais, kuriais nebeprekiaujama, informaciją apie patikros rezultatus ir informaciją, kokiais būdais ir sąlygomis kultūros paveldo įstaigos naudos kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, atsakingai už šios informacijos viešinimą Europos Sąjungos viešame interneto portale (toliau – Europos Sąjungos portalas), administruojamame Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Europos Sąjungos portale paskelbtą informaciją Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka skelbia ir savo administruojamoje duomenų bazėje, taip sudarydama sąlygas šios informacijos viešinimo priemonių plėtrai Lietuvos Respublikoje.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame Europos Sąjungos portale ir 2 dalyje nurodytoje duomenų bazėje viešinamų duomenų sąrašą tvirtina ir viešinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, Europos Sąjungos portale turi būti paviešinti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki jų naudojimo pradžios.
4. Kūriniai ar kiti objektai, paviešinti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis, įgyja kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 101 ir 102 straipsniuose nustatytais būdais ir sąlygomis.
101 straipsnis. Leistini kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo būdai ir sąlygos pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktas licencijas
1. Kultūros paveldo įstaigos turi teisę naudoti savo fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, pagal kolektyvinio administravimo organizacijų joms suteiktas išplėstines licencijas, kurių teikimo sąlygos ir tvarka numatyta šio Įstatymo 651 straipsnio nuostatose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos yra neišimtinės nekomercinės paskirties licencijos ir suteikia teisę kultūros paveldo įstaigai atgaminti, platinti, viešai paskelbti ar padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) tik kultūros paveldo įstaigoje nuolat esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama.
3. Šiame straipsnyje numatytos licencijos suteikia teisę kultūros paveldo įstaigai naudoti kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, Lietuvos Respublikoje ir bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje.
102 straipsnis. Leistini kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo būdai ir sąlygos taikant autorių teisių ar kitų turtinių teisių apribojimus
1. Kai kultūros paveldo įstaigos neturi sąlygų gauti šio Įstatymo 651 straipsnyje numatytos kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos naudoti turimus kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, (nėra kolektyvinio administravimo organizacijos, atitinkančios šio Įstatymo 651 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, arba ji nevykdo tam tikrų rūšių kūrinių ar kitų objektų kolektyvinio teisių administravimo), kultūros paveldo įstaigos turi teisę nekomerciniais tikslais naudoti savo fondų rinkiniuose ar kolekcijose esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, juos atgaminti, platinti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete), taikydamos šio Įstatymo 19–33, 58 ir 63 straipsniuose numatytus turtinių teisių apribojimus.
2. Kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis gali būti naudojami tik Lietuvos Respublikoje, jeigu tokiais būdais ir tokiomis sąlygomis naudojanti kūrinius ar kitus objektus kultūros paveldo įstaiga yra įsteigta Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Kultūros paveldo įstaiga turi užtikrinti, kad, naudojant kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis, bus nurodomi, jeigu tai įmanoma, autorių ir (ar) kitų teisių subjektų vardai ir naudojami šaltiniai.
4. Kultūros paveldo įstaigos, naudodamos kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, šiame straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis, gali gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, atgaminimo, platinimo, viešo paskelbimo ir jų padarymo viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete) išlaidoms padengti.
103 straipsnis. Kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statuso panaikinimas
1. Kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusas bet kuriuo metu, įskaitant atvejus, kai licencija jau suteikta arba kūrinys ar kitas objektas jau pradėtas naudoti tam tikru būdu, gali būti panaikintas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (toliau šiame skyriuje – teisių turėtojas) iniciatyva.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu tikslu teisių turėtojas gali pasirinkti šiuos statuso panaikinimo būdus:
1) kultūros paveldo įstaigai pateikti prašymą panaikinti kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą;
2) Europos Sąjungos portale inicijuoti kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statuso panaikinimą, užpildydamas bendrąją atsisakymo užklausą elektronine forma.
3. Teisių turėtojų prašymus panaikinti kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą nagrinėja:
1) kultūros paveldo įstaiga, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka pateiktas prašymas susijęs su kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimu pagal turtinių teisių apribojimą, numatytą šio Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje; kultūros paveldo įstaiga nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po teisių turėtojo prašymo gavimo dienos, įvertina teisių turėtojo pateiktą prašymą, imasi veiksmų nutraukti kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimą, nurodytą prašyme, ir apie tai informuoja teisių turėtoją;
2) kolektyvinio administravimo organizacija šio Įstatymo 651 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka pateiktas prašymas susijęs su kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimu pagal licenciją, suteiktą laikantis šio Įstatymo 101 straipsnio reikalavimų;
3) tas Europos Sąjungos portalo naudotojas (kultūros paveldo įstaiga ar kolektyvinio administravimo organizacija), kuris yra registruotas portalo naudotoju Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir kuriam portalo sistema pateiks pranešimą, jeigu prašymas pateiktas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu būdu.
104 straipsnis. Teisė gauti atlyginimą ar vienkartinę kompensaciją panaikinus kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą
1. Panaikinus šio Įstatymo 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti atlyginimą už faktinį to kūrinio ar kito objekto naudojimą.
2. Atlyginimą už buvusio kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimą šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais teisių turėtojai gali gauti šio Įstatymo 651 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
3. Vienkartinę kompensaciją už buvusio kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimą šio Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais teisių turėtojai gali gauti Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikę prašymus išmokėti šią kompensaciją. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į ekspertų komisijos, nurodytos šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje, rekomendacines išvadas.
4. Kompensacija negali viršyti 10 bazinių socialinių išmokų dydžių sumos. Ši kompensacijos suma paskirstoma ir mokama proporcingai buvusio kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, teisių turėtojams. Kompensacija mokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų, kurių poreikis nustatomas atsižvelgus į šioje dalyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo ir jų dydžio.
Papildyta skyriumi:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
IX SKYRIUS
TURINIO DALIJIMOSI INTERNETU PASLAUGŲ TEIKĖJŲ TAM TIKRO NAUDOJIMOSI KŪRINIAIS IR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTAIS SĄLYGOS
105 straipsnis. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų naudojimasis saugomu turiniu
1. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjas (toliau šiame skyriuje – paslaugų teikėjas), suteikdamas visuomenei prieigą prie autorių teisių saugomų kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai, išskyrus elektroninius spaudos leidinius, duomenų bazes ir kompiuterių programas (toliau šiame skyriuje – saugomas turinys), atlieka saugomo turinio viešą paskelbimą arba padaro jį viešai prieinamą ir tam turi gauti autorių teisių ar gretutinių teisių subjekto, išskyrus elektroninės spaudos leidėjus, duomenų bazių ar kompiuterių programų autorius (toliau šiame skyriuje – saugomo turinio subjektas), leidimą. Šis leidimas galioja ir turinio dalijimosi internetu paslaugų naudotojams, įkeliantiems saugomą turinį paslaugų teikėjų interneto svetainėse (toliau šiame skyriuje – paslaugų naudotojai), kai jie veikia ne komerciniais tikslais arba kai jų veikla neduoda didelių pajamų (pvz., kai paslaugų naudotojai įkelia mokomuosius įrašus su muzika ar vaizdu ir gauna nedaug reklamos pajamų), tačiau tik saugomo turinio viešo paskelbimo ir jo padarymo viešai prieinamo veiksmams ir tik tokios apimties, kokia buvo suteikta paslaugų teikėjui.
2. Paslaugų teikėjai saugomo turinio subjektų prašymu turi suteikti jiems, laikydamiesi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų ir užtikrindami tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą, šią informaciją:
1) apie savo praktiką, kaip veikia priemonės, kurias jie taiko siekdami užtikrinti saugomo turinio neprieinamumą (pvz., technologijų tipų (jeigu tokių yra) ar kitų paslaugų teikėjų naudojamų priemonių aprašymą, informaciją apie technologijų teikėjus (trečiąsias šalis), kurių paslaugomis jie gali naudotis, vidutinį šių priemonių veiksmingumo lygį, bet kuriuos priemonių ir (arba) paslaugų pakeitimus (pvz., galimus naujinimus ar trečiųjų šalių paslaugų naudojimo pakeitimus);
2) reguliarias ir tikslias saugomo turinio, kuriam taikomos sutartys, naudojimo ataskaitas, kai paslaugų teikėjai ir saugomo turinio subjektai yra sudarę licencines sutartis.
3. Paslaugų teikėjai savo nuostatuose ir naudojimosi savo interneto svetainėmis sąlygų apraše turi pranešti paslaugų naudotojams, kad jie gali naudotis saugomu turiniu, kuriam taikomi šiame Įstatyme numatyti autorių turtinių teisių ar gretutinių teisių apribojimai.
4. Paslaugų teikėjai, teikdami šiame straipsnyje ir šio Įstatymo 106 straipsnyje reglamentuojamas paslaugas ir atlikdami paslaugų naudotojų įkelto saugomo turinio viešo paskelbimo ir jo padarymo viešai prieinamo veiksmus, neturi bendros prievolės stebėti informaciją, kurią paslaugų teikėjai saugo, tvarko ir reklamuoja.
5. Paslaugų teikėjai nustato ir savo interneto svetainėse paskelbia tvarką apie prieigos prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, apribojimą ar panaikinimą, tokio saugomo turinio pašalinimą iš savo interneto svetainių ir prieigos prie tokio saugomo turinio grąžinimą į savo interneto svetaines.
6. Paslaugų teikėjai savo veikloje vadovaujasi Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytais veiklos reguliavimo principais, taip pat bendradarbiauja su saugomo turinio subjektais.
106 straipsnis. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų atsakomybė
1. Paslaugų teikėjai atsako už neteisėtus saugomo turinio viešo paskelbimo ar jo padarymo viešai prieinamo veiksmus, jeigu leidimas, numatytas šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje, nesuteikiamas.
2. Paslaugų teikėjams atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma, jeigu jie įrodo, kad ėmėsi visų šių veiksmų:
1) dėjo geriausias pastangas gauti leidimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje;
2) vadovaudamiesi griežtais profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais, dėjo geriausias pastangas užtikrinti, kad saugomas turinys būtų neprieinamas, kai saugomo turinio subjektai pateikė paslaugų teikėjams aktualios ir būtinos informacijos apie saugomą turinį jo neprieinamumui užtikrinti;
3) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą ir šį turinį tiksliai identifikuojantį pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės ir dėjo geriausias pastangas užkirsti kelią to konkretaus saugomo turinio įkėlimui ateityje pagal šios dalies 2 punkto reikalavimus. Pakankamai pagrįstu ir tiksliu pranešimu laikomas toks pranešimas, kuriame išdėstomos priežastys, dėl kurių pranešimo teikėjas tą turinį laiko neteisėtu, aiškiai nurodoma to turinio vieta, ir toks, kad paslaugų teikėjai galėtų priimti pateikta informacija pagrįstą ir nuodugniai apsvarstytą sprendimą dėl turinio, su kuriuo susijęs pranešimas, visų pirma dėl to, ar tas turinys laikytinas neteisėtu ir dėl to turėtų būti pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo.
3. Vertinant, ar paslaugų teikėjai vadovavosi griežtais profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais ir ėmėsi visų šio straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų, vadovaujamasi proporcingumo principu ir atsižvelgiama į:
1) paslaugos pobūdį, auditoriją ir apimtį;
2) saugomo turinio, kurį įkėlė paslaugų naudotojai, tipą;
3) tinkamų ir veiksmingų priemonių prieinamumą paslaugų teikėjams ir tų priemonių sąnaudas.
4. Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma naujiems paslaugų teikėjams, kurių paslaugos viešai prieinamos Europos ekonominės erdvės rinkoje trumpiau negu 3 metus ir kurių metinė apyvarta yra mažesnė negu 10 milijonų eurų, apskaičiuota remiantis 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo, (toliau šiame straipsnyje – nauji paslaugų teikėjai), jeigu nauji paslaugų teikėjai įrodo, kad ėmėsi visų šių veiksmų:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
1) dėjo geriausias pastangas gauti leidimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje;
2) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės.
5. Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma naujiems paslaugų teikėjams, kurių vidutinis mėnesinis pavienių lankytojų skaičius viršija 5 milijonus, skaičiuojant pagal ankstesnių kalendorinių metų duomenis, jeigu jie įrodo, kad ėmėsi šių veiksmų:
1) dėjo geriausias pastangas gauti leidimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje;
2) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės ir dėjo geriausias pastangas užkirsti kelią to konkretaus saugomo turinio įkėlimui ateityje pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.
6. Šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalys netaikomos paslaugų teikėjams, kurių pagrindinis tikslas – dalyvauti vykdant autorių teisių ar gretutinių teisių objektų neteisėto naudojimo veiklą arba ją palengvinti, tai nustatoma taikant šio Įstatymo 78 straipsnio 6 dalį.
107 straipsnis. Ginčų sprendimas
1. Paslaugų teikėjai turi nustatyti ir viešai paskelbti veiksmingo ir operatyvaus ginčų dėl prieigos prie paslaugų naudotojų įkelto saugomo turinio panaikinimo ar jo pašalinimo (toliau šiame straipsnyje – ginčas) nagrinėjimo taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi paslaugų naudotojų prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, įskaitant ir ginčų sprendimą naudojant elektronines priemones, kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės, taip pat nustatoma, kad paslaugų naudotojų skundai nagrinėjami nedelsiant. Šiose taisyklėse gali būti nustatomos sankcijos saugomo turinio subjektams, kurie piktnaudžiauja automatinio turinio atpažinimo technologijomis ar teikia piktavališkus ar nepagrįstus skundus.
2. Saugomo turinio subjektai per paslaugų teikėjo nustatytą terminą turi atsakyti į paslaugų naudotojų skundus, gautus per paslaugų teikėjus, ir tinkamai pagrįsti savo prašymus pašalinti saugomą turinį ar apriboti prieigą prie jo, nurodydami prašymo priežastis. Saugomo turinio subjektai turi peržiūrėti saugomą turinį, dėl kurio pašalinimo ar prieigos prie jo apribojimo ar pašalinimo naudotojas teikia skundą, ir užtikrinti, kad tokią peržiūrą vykdo žmogus. Kai saugomo turinio subjektas per paslaugų teikėjo nustatytą terminą atsiliepia į skundą, tačiau paslaugų naudotojas nesutinka su saugomo turinio subjekto sprendimu, saugomo turinio subjektas gali imtis veiksmų dėl ginčo sprendimo. Kol vyksta ginčas, paslaugų teikėjas apriboja prieigą prie ginčijamo saugomo turinio.
3. Ginčus tarp saugomo turinio subjektų ir paslaugų naudotojų ne teismo tvarka nagrinėja Komisija šio Įstatymo 7230 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ginčo šalys taip pat gali pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminio ginčų sprendimo būdais ar teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.
4. Šis straipsnis taikomas paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Papildyta skyriumi:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
autorių teisių ir gretutinių
teisių įstatymo
1 priedas
TUŠČIOS ANALOGINĖS AR SKAITMENINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ KŪRINIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS TIKSLAIS, IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI
| I. Tuščios laikmenos |
Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais) |
||
| 1. Visų tipų kompaktiniai diskai (CD+R, CD+RW, CD-R, CD-RW) 2. Visų tipų universalieji diskai (DVD+R, DVD+RW, DVD-R, DVD-RW, DVD RAM, HD-DVD, dvisluoksniai DVD) 3. Diskai „Blu-ray“ |
6 proc.
6 proc. 6 proc. |
||
| Pastaba. Kompensacinis atlyginimas skaičiuojamas nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikoje parduodamų civilinėje apyvartoje esančių, Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų įrenginių ir tuščių laikmenų pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių. |
|||
| 4. Atminties kortelės (neintegruotos): iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 16 GB nuo 16,1 GB iki 32 GB nuo 32,1 GB iki 64 GB nuo 64,1 GB iki 128 GB nuo 128,1 GB iki 256 GB didesnės negu 256 GB |
0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur |
||
| 5. USB atmintinės: iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 16 GB nuo 16,1 GB iki 32 GB nuo 32,1 GB iki 64 GB nuo 64,1 GB iki 128 GB nuo 128,1 GB iki 256 GB didesnės negu 256 GB |
0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur |
||
| 6. Išoriniai ir vidiniai neintegruoti asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskai (SSD) ir standieji diskai (HDD): iki 512 GB nuo 512,1 GB iki 1 TB nuo 1,001 TB iki 3 TB didesni negu 3 TB |
1,44 Eur 2,31 Eur 2,89 Eur 4,34 Eur |
||
| Pastabos: 1. Kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už stacionarių kompiuterių, nešiojamųjų kompiuterių ir hibridinių kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD), kurie yra į juos integruoti pardavimo metu. 2. Be to, kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už tarnybinėms stotims, duomenų masyvams ir panašioms profesionalioms techninėms reikmėms paprastai naudojamus kompiuterių standžiuosius diskus (HDD) su SCSI, iSCSI, SAS, FC, FATA sąsajomis. |
|||
| II. Įrenginiai |
Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais) |
||
| 1. Skaitmeniniai ir analoginiai garso ir vaizdo leistuvai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija (garsajuosčių, vaizdajuosčių leistuvai, CD, DVD, HD-DVD, diskų „Blu-ray“ leistuvai, namų kino sistemos, muzikos centrai, magnetolos, automobilių magnetolos, radijo imtuvai, MP3 leistuvai, MP4 leistuvai, HD medijos leistuvai ir kiti leistuvai) 2. Mobilieji telefonai su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija 3. Televizoriai su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija 4. TV imtuvai (priedėliai) su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija |
iki 2 GB nuo 2,1 GB iki 4 GB nuo 4,1 GB iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 16 GB nuo 16,1 GB iki 256 GB nuo 256,1 GB iki 512 GB nuo 512,1 GB iki 768 GB nuo 768,1 GB iki 1 TB nuo 1,001 TB iki 3 TB didesni negu 3 TB |
0,43 Eur 1,01 Eur 1,44 Eur 2,89 Eur 4,34 Eur 5,79 Eur 7,24 Eur 8,69 Eur 10,14 Eur 11,58 Eur |
|
| 5. Stacionarūs kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai, hibridiniai kompiuteriai |
5,79 Eur |
||
| 6. Planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės |
|
4,34 Eur |
|
Įstatymas papildytas nauju 1 priedu:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-1183, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14295
Nr. XII-2237, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-21024
Pakeistas priedo pavadinimas:
Nr. XIII-1612, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-19, i. k. 2018-18615
Lietuvos Respublikos
autorių teisių ir gretutinių
teisių įstatymo
2 priedas
REPROGRAFIJOS ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS, KOMPENSACINIO ATLYGINIMO UŽ REPROGRAFIJOS ĮRENGINIUS IR UŽ ATGAMINIMO REPROGRAFIJOS BŪDU PASLAUGAS TARIFAI
| I. Reprografijos įrenginiai, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas, ir kompensacinio atlyginimo už reprografijos įrenginius tarifai |
||||
| Įrenginiai |
Įrenginio sparta |
Kompensacinio atlyginimo tarifas (procentais) |
||
| 1. Nespalviniai kopijuokliai ir skaitytuvai |
1,8–2,00 |
|||
| mažos spartos (iki 23 kopijų per minutę) |
1,8 |
|||
| vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) |
1,9 |
|||
| didelės spartos (nuo 46 kopijų per minutę) |
2,00 |
|||
| 2. Spalviniai kopijuokliai ir spalviniai spausdintuvai |
2,7–3,00 |
|||
| mažos spartos (iki 23 kopijų per minutę) |
2,7 |
|||
| vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) |
2,85 |
|||
| didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) |
3,00 |
|||
| 3. Nespalviniai daugiafunkciai kopijuokliai ir nespalviniai spausdintuvai |
0,6–0,7 |
|||
| mažos spartos (iki 23 kopijų per minutę) |
0,6 |
|||
| vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) |
0,65 |
|||
| didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) |
0,7 |
|||
| 4. Spalviniai daugiafunkciai kopijuokliai |
0,9–1,00 |
|||
| mažos spartos (iki 23 kopijų per minutę) |
0,9 |
|||
| vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) |
0,95 |
|||
| didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) |
1,00 |
|||
| Pastaba. Kompensacinio atlyginimo tarifas nustatomas procentais nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikos parduodamų civilinėje apyvartoje esančių Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų reprografijos įrenginių pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių. |
||||
| II. Kompensacinio atlyginimo už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas tarifai (eurais) |
||||
| Reprografijos įrenginio galingumas |
Už paslaugas, teikiamas bibliotekose, švietimo įstaigose, mokslo ir studijų institucijose ar netoli švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų |
Už paslaugas, teikiamas toli nuo švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų |
Už paslaugas, teikiamas vietovėse, kuriose nėra švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų |
|
| Mažiau kaip 6 kopijos per minutę |
17,37 |
11,58 |
8,68 |
|
| Nuo 6 iki 19 kopijų per minutę |
34,75 |
23,16 |
17,37 |
|
| Nuo 20 iki 39 kopijų per minutę |
52,13 |
37,65 |
26,06 |
|
| Nuo 40 iki 59 kopijų per minutę |
81,09 |
55,02 |
34,75 |
|
| Nuo 60 iki 89 kopijų per minutę |
98,47 |
75,30 |
49,23 |
|
| Daugiau kaip 89 kopijos per minutę |
115,84 |
92,67 |
57,92 |
|
| Pastabos: 1. Reprografijos paslaugas teikiantys asmenys kompensacinį atlyginimą, skaičiuojamą už reprografijos paslaugas, moka vieną kartą per metus, pasibaigus kalendoriniams metams, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas. 2. Laikoma, kad reprografijos paslaugos teikiamos netoli švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, jeigu švietimo įstaiga, mokslo ir studijų institucija yra ne toliau kaip už 500 metrų nuo reprografijos paslaugų teikimo vietos. 3. Tais atvejais, kai reprografijos paslaugoms naudojami reprografijos įrenginiai, darantys spalvotas kopijas, kompensacinio atlyginimo tarifai didinami 25 procentais. |
||||
Įstatymas papildytas 2 priedu:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-2238, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00367
Nr. XIII-1612, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-19, i. k. 2018-18615
Lietuvos Respublikos
autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo
3 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo.
2. 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos.
3. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo.
4. 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai.
5. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.
6. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota redakcija).
7. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (kodifikuota redakcija).
8. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija).
9. 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų.
10. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo.
11. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje.
12. 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo.
13. 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1563 dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui.
14. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB.
15. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB.
Priedo pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1886, 2000 07 20, Žin., 2000, Nr. 66-1985 (2000 08 04)
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1355, 2003-03-05, Žin., 2003, Nr. 28-1125 (2003-03-21)
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas taikomas autoriams bei gretutinių teisių subjektams, jeigu jo įsigaliojimo metu nėra pasibaigę iki šio Įstatymo įsigaliojimo galioję jų teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius ar gretutinių teisių objektus apsaugos terminai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
Kai fonogramų gamintojų teisių apsaugos, suteiktos pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2000, Nr. 60-1985) 50 straipsnio 2 dalį, terminas pasibaigia 2002 m. gruodžio 22 d., fonogramų gamintojų teisių apsauga pagal šį Įstatymą iš naujo nesuteikiama.
Bet kokie veiksmai, padaryti iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir nepažeidę tuo metu galiojusių įstatymų nuostatų, nelaikomi teisės pažeidimu ir nėra pagrindas atsirasti pagal šį Įstatymą suteikiamai teisei į autorinį ar kitą atlyginimą.
Iki šio Įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.
Šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 2, 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1454, 2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 35-1243 (2008-03-27)
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-656, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-621 (2010-02-02)
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 17, 71 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 71(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 2, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 39, 58, 75 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20(1) STRAIPSNIU IR 1, 2 PRIEDAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4, 5, 10, 15, 17, 18 straipsniai įsigalioja 2012 m. kovo 1 d.
Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 straipsnio 3 punktas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomi tik tų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atžvilgiu, kurie išleisti ar kitaip viešai paskelbti po šio įstatymo įsigaliojimo.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 35, 59 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 59-1, 59-2 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2014 m. birželio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas muzikos kūrinių su žodžiais autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), jeigu iki 2013 m. lapkričio 1 d. nėra pasibaigę kompozitoriaus ar žodžių autoriaus teisių galiojimo terminai, taip pat autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), kurių muzikos kūriniai su žodžiais sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d.
Šio įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniai taikomi atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1183, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14295
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 17 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2237, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-21024
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2238, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00367
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20-1 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2617, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-29, i. k. 2016-24191
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 87 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20-1, 40, 53, 55, 58, 59-2, 75, 77, 86, 95, 96 straipsnių, V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-552, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11949
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 15, 53, 54, 56, 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1612, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-19, i. k. 2018-18615
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20, 20-1, 65, 78 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1840, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21868
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 20, 20-1, 25, 31, 32, 63, 75 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1758, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20739
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 72-30 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-460, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-07, i. k. 2021-15457
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 40, 42, 46, 48, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72-9, 72-10, 72-12, 72-13, 72-30, 72-31, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-1, 15-2, 21-1, 22-1, 22-2, 40-1, 40-2, 40-3, 57-1, 65-1 straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1579, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25129
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2141, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14037
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XV-961, 2026-05-14, paskelbta TAR 2026-05-21, i. k. 2026-08553
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17, 20, 20-1, 25, 72-30, 96 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymas
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Temidy turi daugiau nei 465338 teisės aktų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.