LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠALPOS (SOCIALINIŲ) PENSIJŲ ĮSTATYMO 1, 2, 9, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
1998 m. spalio 22 d. Nr. VIII-906
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 96-1873)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Papildyti 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus, pakeisti 5 dalį, papildyti straipsnį 6 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją
Teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, kurie tapo invalidais:
1) iki 18 metų arba vyresni, jeigu jie tapo I, II ar III grupės invalidais nuo vaikystės arba nesukakę 18 metų;
2) mokydamiesi vidurinių, aukštųjų, aukštesniųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, taip pat būdami doktorantais, tačiau ne vyresni negu 24 metų;
3) būdami vidurinių, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių absolventais - nustatyta tvarka registruotais bedarbiais, bet ne vėliau kaip per vienerius metus po šių mokyklų baigimo.
Teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją taip pat turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys:
1) sukakę Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba pripažinti I ar II grupės invalidais asmenys, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo vaikus ar įvaikius invalidus bei vaikus ar įvaikius I ar II grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų, taip pat globėjai ir rūpintojai, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose visiškos negalios invalidus. Už vieno vaiko ar visiškos negalios invalido slaugą šalpos (socialinė) pensija gali būti paskirta tik vienam asmeniui;
2) tėvai, globėjai, rūpintojai, nepaisant amžiaus ir darbingumo, slaugantys namuose vaiką ar įvaikį invalidus arba vaiką ar įvaikį I grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I grupės invalidais iki
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠALPOS (SOCIALINIŲ) PENSIJŲ ĮSTATYMO 1, 2, 9, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
1998 m. spalio 22 d. Nr. VIII-906
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 96-1873)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Papildyti 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus, pakeisti 5 dalį, papildyti straipsnį 6 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją
Teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, kurie tapo invalidais:
1) iki 18 metų arba vyresni, jeigu jie tapo I, II ar III grupės invalidais nuo vaikystės arba nesukakę 18 metų;
2) mokydamiesi vidurinių, aukštųjų, aukštesniųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, taip pat būdami doktorantais, tačiau ne vyresni negu 24 metų;
3) būdami vidurinių, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių absolventais - nustatyta tvarka registruotais bedarbiais, bet ne vėliau kaip per vienerius metus po šių mokyklų baigimo.
Teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją taip pat turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys:
1) sukakę Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba pripažinti I ar II grupės invalidais asmenys, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo vaikus ar įvaikius invalidus bei vaikus ar įvaikius I ar II grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų, taip pat globėjai ir rūpintojai, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose visiškos negalios invalidus. Už vieno vaiko ar visiškos negalios invalido slaugą šalpos (socialinė) pensija gali būti paskirta tik vienam asmeniui;
2) tėvai, globėjai, rūpintojai, nepaisant amžiaus ir darbingumo, slaugantys namuose vaiką ar įvaikį invalidus arba vaiką ar įvaikį I grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I grupės invalidais iki 18 metų. Už vieno vaiko slaugą šalpos (socialinė) pensija gali būti paskirta tik vienam asmeniui;
3) motinos, pagimdžiusios ir išauginusios 5 ir daugiau vaikų iki 8 metų, sukakusios senatvės pensijos amžių arba pripažintos I ar II grupės invalidėmis.
Mirus asmeniui, gavusiam šalpos (socialinę) pensiją arba galėjusiam ją gauti pagal šio straipsnio pirmąją ir antrąją dalis, teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją turi jo vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni, jei jie tapo invalidais iki 18 metų. Šie vaikai, besimokantys vidurinių, nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, turi teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją, iki baigs šias mokyklas, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems sukaks 24 metai.
Mirusiojo vaikams teisė gauti šalpos (socialinę) pensiją taip pat išlieka, kai juos kas nors įvaikina.
Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti kelias šalpos (socialines) pensijas, skiriama didesnioji arba pagal jų pasirinkimą viena iš šalpos (socialinių) pensijų. Teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją turi tik asmenys, neturintys teisės gauti didesnės ar tokio pat dydžio valstybinės pensijos ar valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus asmenis.
Kartu su šalpos (socialine) pensija gauti kitą pensiją turi teisę:
1) šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodyti invalidai, kol jie yra invalidai, – valstybinę socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensiją ir valstybinę našlaičių pensiją;
2) šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti asmenys – valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją;
3) šio straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyti asmenys – valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 1 ir 2 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Šalpos (socialinių) pensijų dydžiai
Šalpos (socialinės) pensijos skiriamos ir mokamos:
1) šio įstatymo 1 straipsnio pirmojoje dalyje ir antrosios dalies 1 ir 3 punkte nurodytiems asmenims, pripažintiems invalidais: I grupės invalidams – 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, II grupės invalidams – valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, III grupės invalidams – 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio;
2) šio įstatymo 1 straipsnio antrosios dalies 1 ir 3 punkte nurodytiems asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, – valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio;
3) šio įstatymo 1 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodytiems asmenims – valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.
Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją pagal šio įstatymo 1 straipsnio trečiąją dalį, ši pensija mokama kiekvienam vaikui po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų mirusiojo gautos ar priklausiusios gauti pensijos dydžio ir ne daugiau kaip 50 procentų šios pensijos vienam vaikui. Mirusio III grupės invalido vaikams nurodyti pensijų dydžiai skaičiuojami nuo valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.“
3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas ir papildymas
9 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „socialinę pašalpą ar“, „socialinė pašalpa ar“, 2 ir 3 dalyse po žodžių „šalpos (socialinės) pensijos“ įrašyti žodžius „ar valstybinės socialinio draudimo pensijos“, 3 dalyje vietoj žodžių „ar didesnės socialinės pašalpos“ įrašyti žodžius „ar valstybinės socialinio draudimo pensijos“, išbraukti žodžius „arba pašalpa“, straipsnį papildyti 4 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Socialinių pensijų perskaičiavimas
Jei socialinės pensijos gavėjas pagal šį įstatymą įgyja teisę gauti didesnę šalpos (socialinę) pensiją arba pagal kitus įstatymus didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją ar valstybinę pensiją, ankstesnioji socialinė pensija jam nebemokama ir skiriama šalpos (socialinė) pensija pagal šio įstatymo nuostatas arba valstybinė socialinio draudimo pensija, ar valstybinė pensija pagal kitus įstatymus.
Jei socialinės pensijos gavėjas po šio įstatymo įsigaliojimo iš viso neįgyja teisės gauti šalpos (socialinės) pensijos ar valstybinės socialinio draudimo pensijos arba kitokios valstybinės pensijos, jam mokama 1994 m. gruodžio mėnesį mokėto dydžio socialinė pensija, kuri vėliau neindeksuojama.
Šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka socialinė pensija mokama socialinių pensijų gavėjams, kurie po šio įstatymo įsigaliojimo neįgyja teisės gauti didesnės šalpos (socialinės) pensijos ar valstybinės socialinio draudimo pensijos arba kitokios valstybinės pensijos, kol tokia teisė atsiranda. Kai tokia teisė įgyjama, skiriama didesnė pensija.
Šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodyti socialinių pensijų gavėjai turi teisę kartu su socialine pensija gauti jiems priklausančią valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją.“
4 straipsnis. 10 straipsnio 2 dalies papildymas
10 straipsnio 2 dalį papildyti sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Jei mokama kompensacija, šalpos (socialinė) pensija nemokama. Įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo arba kitokią valstybinę pensiją, asmens pasirinkimu mokama kompensacija arba pensija. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, suteikiama teisė kartu su kompensacija gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją. Kompensacija mokama iš tų pačių lėšų kaip ir šalpos (socialinė) pensija. Kompensacijos mokėjimo tvarką nustato Šalpos (socialinių) pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.“
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.
2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos šalpos (socialinės) pensijos perskaičiuojamos pagal šio įstatymo nuostatas nuo 1999 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
