Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas

@D1=19940111;D2=19950117;D3=19950124

Pakeitimai:

 1.

 Parlamentas, Įstatymas

{#95@PAA0759 ;} Nr. 1-759, 95.01.17, Žin., 1995, Nr. 7-145 (95.01.20)

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO

 PAKEITIMO

 *** Pabaiga ***

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

                       SEIMO KONTROLIERIŲ

                            ĮSTATYMAS

                  1994 m. sausio 11 d. Nr.I-363

                             Vilnius

     1 straipsnis. Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl

valstybės   ir    savivaldybių   pareigūnų   piktnaudžiavimo   ar

biurokratizmo.

     Pareigūnai, dėl kurių piktnaudžiavimo ir biurokratizmo Seimo

kontrolieriai tiria  piliečių skundus, yra: valstybės valdžios ir

valdymo  institucijų,  savivaldybių  tarybų  ir  valdybų  bei  jų

padalinių darbuotojai  ar  įgalioti  asmenys,  kurie  pagal  savo

pareigas atlieka  organizacines, tvarkomąsias  ar administracines

funkcijas.

     Seimo   kontrolierių   kompetencijai   nepriskiriama   tirti

Respublikos  Prezidento,   Seimo  narių,   Konstitucinio  Teismo,

Aukščiausiojo Teismo  ir kitų  teismų teisėjų  veiklos, taip  pat

prokurorų, tardytojų  ir  kvotėjų  procesinių  veiksmų,  Ministro

Pirmininko,  valstybės   kontrolieriaus  ir   Vyriausybės   (kaip

kolegialios institucijos)  bei vietos  savivaldybių tarybų  ir jų

valdybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos.

     2  straipsnis.  Seimo  kontrolieriumi  gali  būti  skiriamas

nepriekaištingos  reputacijos   Lietuvos  Respublikos   pilietis,

turintis  aukštąjį   teisinį  išsilavinimą  ir  ne  mažesnį  kaip

penkerių metų  teisinio darbo  arba darbo  valstybės valdžios bei

valdymo institucijose stažą.

     3 straipsnis.  Seimo kontrolierius skiria Seimas 4 metams iš

kandidatų, kuriuos pateikia Seimo Pirmininkas.

     Seimo kontrolieriui  mirus ar  atleidus jį  iš  pareigų  šio

įstatymo 4  straipsnyje nurodytais  atvejais, likusiam kadencijos

laikui Seimas skiria naują Seimo kontrolierių.

     Seimo kontrolierių kadencijų skaičius neribojamas.

     4 straipsnis.  Seimo kontrolierius  gali  būti  prieš  laiką

atleistas iš  pareigų, kai  daugiau kaip  pusė visų  Seimo  narių

pareiškia jam nepasitikėjimą.

     Seimo kontrolierius taip pat atleidžiamas iš pareigų:

     1) paties prašymu;

     2) kai jam sueina pagal Pensijų įstatymą nustatytas senatvės

pensijos amžius;

     3) pasibaigus kadencijai, jei jis neskiriamas iš naujo;

     4) išrinkus  į kitas  pareigas arba  jo sutikimu  perkėlus į

kitą darbą;

     5) kai  negali eiti  pareigų dėl  sveikatos būklės, t.y. per

vienerius metus kontrolierius serga ilgiau kaip 4 mėnesius;

     6) kai dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.

     Sprendimą dėl  Seimo kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šio

straipsnio antrojoje  dalyje nurodytais  atvejais  priima  Seimas

paprasta balsų dauguma.

     5  straipsnis.   Seimas  skiria  5  Seimo  kontrolierius:  2

valstybės įstaigų pareigūnų, 1 karinių ir joms prilygintų įstaigų

pareigūnų ir  2 vietos  savivaldybių  įstaigų  pareigūnų  veiklai

tirti.

     Seimo  Pirmininkas,   teikdamas  kontrolierių  kandidatūras,

nurodo, kokių įstaigų veiklai kontroliuoti jie skiriami.

     6  straipsnis.  Visų  Seimo  kontrolierių teisės ir pareigos

yra lygios, kiekvienas iš jų veikia savarankiškai.  Jie kartu  su

pagalbiniu personalu sudaro Seimo kontrolierių įstaigą, kuri  yra

juridinis asmuo.  Jos finansavimą  tvirtina Seimas,  o struktūrą,

etatus  ir  atlyginimus  -  Seimo  kontrolierių įstaigos valdyba,

susidedanti  iš  penkių  Seimo  kontrolierių.  Seimo kontrolierių

įstaigos  valdybos  kompetenciją  apibrėžia  Seimo   kontrolierių

įstaigos statutas

     Seimo Pirmininko  teikimu Seimas  skiria Seimo  kontrolierių

įstaigos  vadovą,   kuris,  be  savo  tiesioginių  kontrolieriaus

pareigų, atlieka  ir  būtinas  administracines  funkcijas:  Seimo

kontrolierių siūlymu  priima ir atleidžia iš pareigų kontrolierių

padėjėjus,  priima   ir  atleidžia  kitus  įstaigos  tarnautojus,

prižiūri  jų  darbą,  atstovauja  įstaigai,  organizuoja  metinių

ataskaitų rengimą.

     Nesant Seimo  kontrolieriaus - įstaigos vadovo, jį pavaduoja

vyriausias amžiumi Seimo kontrolierius.

     Seimo  kontrolierių  įstaigos  vidaus  tvarką,  kontrolierių

veiklos ir kitus klausimus reguliuoja Seimo kontrolierių įstaigos

statutas, kurį tvirtina Seimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-759, 95.01.17, Žin., 1995, Nr. 7-145 (95.01.20)

     7 straipsnis. Jeigu Seimo kontrolierius dėl ligos, atostogų,

išvykimo į  užsienį ar  kitų priežasčių negali eiti savo pareigų,

jas įstaigos vadovas paveda laikinai eiti kitam kontrolieriui.

     Jeigu Seimo  kontrolierius  dėl  giminystės  ryšių  ar  kitų

svarbių priežasčių negali nešališkai nagrinėti konkretaus skundo,

tai kontrolierių  įstaigos  vadovas  skundą  tirti  paveda  kitam

kontrolieriui. Jeigu dėl tokių pačių aplinkybių konkretaus skundo

negali nagrinėti Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, jis privalo

jį perduoti nagrinėti kitam Seimo kontrolieriui.

     8 straipsnis.  Seimo kontrolierius  negali užimti jokių kitų

renkamų  ar   skiriamų  pareigų,   dirbti  kitose   valstybinėse,

visuomeninėse,  privačiose   verslo,  komercijos   ar   kitokiose

įstaigose ar  įmonėse, taip  pat gauti  kitą atlyginimą, išskyrus

jam nustatytąjį pagal užimamas pareigas bei užmokestį už kūrybinę

veiklą.

     9 straipsnis.  Seimo kontrolieriui  atlyginimas mokamas toks

pat  kaip   Aukščiausiojo  Teismo  teisėjui.  Seimo  kontrolierių

įstaigos vadovas  gauna 10 procentų didesnį atlyginimą negu Seimo

kontrolierius.

     10   straipsnis.   Seimo   kontrolieriai,   vykdydami   savo

funkcijas,  vadovaujasi  Lietuvos  Respublikos  Konstitucija  bei

įstatymais  ir   yra  nepriklausomi   nuo   Seimo   narių,   kitų

institucijų, pareigūnų ar asmenų.

     11  straipsnis.     Jei  Seimo  kontrolierius  aptinka  kitų

pažeidimų, nenurodytų  piliečių skunduose,  jis juos  tiria  savo

iniciatyva, kai  atitinkami klausimai priskirti jo kompetencijai,

arba  perduoda  juos  ištirti  kitoms  kompetentingoms  valstybės

institucijoms.

     12  straipsnis.   Piktnaudžiavimu  laikomi  tokie  pareigūno

veiksmai  ar  neveikimas,  kai  tarnybinė  padėtis  naudojama  ne

tarnybos interesais  arba ne  pagal įstatymus  bei  kitus  teisės

aktus, arba  savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar

kitiems perleidžiamas  svetimas turtas,  lėšos ir  pan.), ar  dėl

kitokių asmeninių  paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų

paslaugų suteikimo  ir t.t.),  taip pat  pareigūno veiksmai,  kai

viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.

     13 straipsnis.  Biurokratizmu laikoma tokia pareigūno veika,

kai vietoj  reikalų  sprendimo  iš  esmės  sistemingai  laikomasi

nereikalingų  ar   išgalvotų  formalumų,  nepagrįstai  atsisakoma

spręsti  žinybingus  dalykus,  vilkinama  priimti  sprendimus  ar

atlikti savo  pareigas.  Biurokratizmu  taip  pat  laikomas  toks

pareigūnų darbas, kai nevykdomos arba blogai vykdomos įstatymų ar

kitų teisinių aktų nustatytos pareigos.

     14 straipsnis. Kiekvienas pilietis turi teisę pateikti Seimo

kontrolieriui skundą  dėl  valstybės  ar  savivaldybės  įstaigos,

priskirtos      kontrolieriaus      kompetencijai,      pareigūno

piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

     Seimo kontrolierius taip pat tiria Seimo narių jam perduotus

piliečių skundus, kurie atitinka šio įstatymo reikalavimus.

     Seimo kontrolierius  nenagrinėja skundų,  kylančių iš  darbo

teisinių  santykių,   ir  kitų  skundų,  kuriuos  turi  nagrinėti

teismas.

     15 straipsnis.  Skundams paduoti  nustatomas 3  mėnesių  nuo

skundžiamų veiksmų padarymo terminas.

     Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, taip pat anoniminiai

skundai nenagrinėjami,  jeigu Seimo  kontrolierius  nenusprendžia

kitaip.

     16 straipsnis. Skunde nurodoma:

     1) adresatas - Seimo kontrolierius;

     2) pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas;

     3) apskundžiamų  pareigūnų  vardai,  pavardės  ir  pareigos,

įstaiga, kurioje jie dirba;

     4) skundžiamo  sprendimo pavadinimas  ir priėmimo  data arba

skundžiamų  veiksmų   apibūdinimas,   jų   padarymo   laikas   ir

aplinkybės;

     5) pareiškėjo pozicija;

     6) suformuluotas prašymas Seimo kontrolieriui;

     7) pridedamų dokumentų sąrašas;

     8) skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas.

     Prie skundo gali būti pridedama:

     1) ginčijamo sprendimo nuorašas;

     2) turimi įrodymai ar jų aprašymas;

     3) siūlomų  apklausti asmenų sąrašas, nurodant jų adresus ir

kokias aplinkybes kiekvienas iš jų gali patvirtinti.

     17 straipsnis. Seimo kontrolierius atsisako nagrinėti skundą

ir ne vėliau kaip per 7 dienas grąžina jį pareiškėjui, jeigu:

     1)  prieina   prie   išvados,   kad   skundo   dalykas   yra

mažareikšmis;

     2) skundas  paduotas praėjus  šio  įstatymo  15  straipsnyje

nustatytam terminui;

     3) skunde nurodytų aplinkybių netiria Seimo kontrolieriai;

     4) skundas  tuo pačiu  klausimu buvo  išnagrinėtas arba  yra

nagrinėjamas teisme;

     5) dėl  skundo dalyko yra iškelta baudžiamoji byla ar vyksta

parengtinis tardymas.

     Jeigu pareiškėjui  skundas grąžinamas,  turi  būti  nurodyti

atsisakymo jį  nagrinėti pagrindai.  Tais atvejais,  kai  skundas

nepriskirtas   Seimo    kotrolierių   kompetencijai,   atsisakyme

nagrinėti nurodoma,  į  kokią  instituciją  tuo  klausimu  galėtų

kreiptis pareiškėjas.

     Po ištyrimo  paduotas pakartotinai  skundas  nenagrinėjamas,

jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip.

     18 straipsnis.  Tirdamas skundą,  Seimo  kontrolierius  turi

išsiaiškinti:

     1) ar  priimti skunde  minimi sprendimai, ar buvo skundžiama

veika (veiksmai ar neveikimas, elgsena);

     2) kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis tai padaryta;

     3) ar  skunde minimi  sprendimai arba  veiksmai prieštarauja

įstatymams bei  kitiems teisės  aktams, ar  pareigūno veikoje yra

piktnaudžiavimo arba biurokratizmo;

     4) kokie  pareigūnai padarė  pažeidimų, dėl kokių priežasčių

(ar tikslų) tai padaryta ir kokia konkrečių pareigūnų kaltė, kaip

padarę pažeidimą pareigūnai aiškina savo veiksmus;

     5)  kokie   faktai   ar   įrodymai   patvirtina   padarytąjį

nusižengimą.

     Visos tyrimo  metu išaiškintos aplinkybės, surinkti įrodymai

bei veikos  juridinis įvertinimas surašomi pažymoje, kurią visais

atvejais pasirašo Seimo kontrolierius.

     Jeigu skunde  pareikšti kaltinimai  nepasitvirtina, apie tai

nurodoma pažymoje,  kurioje išdėstomos  nustatytos aplinkybės  ir

apibūdinami atlikti tyrimo veiksmai.              Pažyma

įteikiama skundo autoriui.

     19 straipsnis.  Valstybės ir  savivaldybių įstaigos  bei  jų

tarnautojai privalo  Seimo  kontrolierių  reikalavimu  nedelsdami

pateikti  jiems  informaciją,  dokumentus  ir  medžiagą,  būtinus

kontrolierių funkcijoms atlikti.

     20 straipsnis.  Skundus Seimo  kontrolieriai tiria ir patys,

ir gali  pavesti atskirus tyrimo veiksmus atlikti savo etatiniams

padėjėjams.

     Seimo  kontrolierius   turi   teisę   pasitelkti   policijos

pareigūnus,  jeigu   jam  ar   jo  padėjėjams  kliudoma  įeiti  į

kontroliuojamas civilines  ar karines  įstaigas  arba  atsisakoma

pateikti reikalaujamus  dokumentus ar  medžiagą.  Šiais  atvejais

policijos  pareigūnai   privalo   paimti   Seimo   kontrolieriaus

reikalaujamus dokumentus ir medžiagą.

     21 straipsnis.  Seimo kontrolierius turi teisę pareikalauti,

kad pareigūnai,  kurių veika  tiriama, pasiaiškintų  raštu,  gali

apklausti reikiamus asmenis. Jei atsisakoma pasiaiškinti ar duoti

parodymus, dėl to surašomas aktas.

     Kai  tyrimas   baigtas,  su  jo  rezultatais  supažindinamas

įstaigos, kurioje  buvo atliekamas  tyrimas,  vadovas,  taip  pat

pareigūnas, kurio veiksmai buvo tiriami, ir skundo autorius.

     22  straipsnis.   Seimo  kontrolieriai   ir  jų   pagalbinis

personalas  privalo  išsaugoti  valstybės,  profesines  ar  kitas

įstatymo  saugomas   paslaptis,  kurias   sužinojo  eidami   savo

tarnybines   pareigas.    Ši   pareiga   galioja   ir   asmenims,

nedirbantiems Seimo  kontrolierių  įstaigoje,  bet  dalyvavusiems

tiriant skundą.

     23 straipsnis.  Atlikęs tyrimą,  Seimo kontrolierius  priima

vieną iš šių sprendimų:

     1)  perduoti   medžiagą  tardymo   organams,  kai  aptinkami

nusikaltimo požymiai;

     2) pareikšti  ieškinį teisme  siūlant  atleisti  iš  užimamų

pareigų  kaltus   piktnaudžiavimu  ir  biurokratizmu  pareigūnus,

išskyrus tuos,  kuriuos skiria  Prezidentas arba  skiria ar renka

Seimas,  bei   siūlyti,  kad   būtų  kompensuoti   moraliniai  ar

materialiniai nuostoliai,  kuriuos  patyrė  asmuo  dėl  pareigūnų

padarytų pažeidimų;

     3) siūlyti  žinybinei kolegialiai  institucijai,  tikrinamos

įstaigos   vadovui    ar   aukštesniajai    institucijai   skirti

nusižengusiems pareigūnams drausmines nuobaudas;

     4) atkreipti  pareigūnų dėmesį  į aplaidumą  darbe, įstatymų

nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą ar biurokratizmą;

     5)  atmesti   skundą,  kai   nepasitvirtina  jame   nurodyti

pažeidimai;

     6)  pranešti  Lietuvos  Respublikos  Seimui  ar  Respublikos

Prezidentui  apie   ministrų  ar   kitų  Seimui   ar  Prezidentui

atskaitingų pareigūnų  (išskyrus 1  straipsnio trečiojoje  dalyje

išvardintuosius) padarytus pažeidimus.

     Priimdamas  sprendimus   dėl  pareigūno  piktnaudžiavimo  ar

biurokratizmo, Seimo  kontrolierius negali pakeisti ar panaikinti

priimtų to pareigūno sprendimų. Nustatęs, kad sprendimas priimtas

dėl pareigūno  piktnaudžiavimo, Seimo  kontrolierius  turi  imtis

priemonių, kad  toks sprendimas  įstatymo nustatyta  tvarka  būtų

panaikintas. Seimo  kontrolieriaus  siūlymas  pakeisti  neteisėtą

pareigūno  sprendimą  privalo  būti  nagrinėjamas  institucijoje,

kuriai toks pareigūnas yra atskaitingas.

     Teismo sprendimas  Seimo kontrolieriaus  siūlymu atleisti iš

užimamų   pareigų   kaltus   piktnaudžiavimu   ar   biurokratizmu

pareigūnus privalomas darbdaviui ir yra pagrindas nutraukti darbo

sutartį.

     24 straipsnis.  Skundai turi  būti  ištirti  ir  pareiškėjui

atsakyta ne  vėliau kaip  per  vieną  mėnesį  nuo  skundo  gavimo

dienos.  Prireikus   tyrimo  terminą   Seimo  kontrolierius  gali

pratęsti  dar   vienam  mėnesiui.  Apie  tai  jis  turi  pranešti

pareiškėjui.

     25 straipsnis.  Šio įstatymo  1 straipsnio  antrojoje dalyje

nurodyti pareigūnai  gali kreiptis į Seimo kontrolierių prašydami

pateikti išvadą,  ar sprendimai  nesukels pasekmių, kurios vėliau

galėtų būti  apskųstos Seimo  kontrolieriui. Seimo  kontrolierius

gali atsisakyti pateikti tokią išvadą.

    26 straipsnis.  Jei tyrimo  metu nustatoma daug ar šiurkščių

įstatymų pažeidimų, Seimo kontrolierius apie tai privalo pranešti

Seimui, Vyriausybei ar atitinkamos savivaldybės tarybai.

     27 straipsnis.  Jeigu tyrimo metu išaiškėja įstatymų ar kitų

teisės   aktų trūkumų,  prieštaravimų ar  spragų, apie  tai Seimo

kontrolierius  praneša   atitinkamai   Seimui,   Vyriausybei   ar

savivaldybės tarybai.

     28 straipsnis. Seimo kontrolieriai kasmet iki kovo 15 dienos

raštu  pateikia   Seimui  praėjusių   kalendorinių   metų   darbo

ataskaitą,  kuri   turi  būti  paskelbta  ir  nagrinėjama  Seime.

Ataskaitoje pateikiama  ir apibendrinta  informacija, kuriose šio

įstatymo 1  straipsnio antrojoje  dalyje nurodytose institucijose

nustatyta  daugiausia   pareigūnų   padarytų   pažeidimų,   kokie

įstatymai ar  kiti teisės  aktai skatina  piktnaudžiavimą,  kokių

priemonių reikia imtis, kad sumažėtų pareigūnų piktnaudžiavimas.

     Tuo pat  metu  pateikiama  ir  svarstoma  Seime  Žmogaus  ir

piliečio teisių  bei tautybių  reikalų komiteto  informacija apie

Seimo kontrolierių  įstaigos veiklą  ir  siūlymai  šios  įstaigos

veiklai pagerinti.

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_