SPRENDIMAS

[pic]

TEISĖJŲ GARBĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

2014 m. lapkričio 3 d. Nr. 21P-6 Vilnius

Teisėjų garbės teismas, susidedantis iš teisėjų Albino Bielskio, Gražinos Davidonienės, Rasos Gudžiūnienės, Jadvygos Mardosevič (pranešėja), Dainiaus Raižio (pirmininkas), Olego Šibkovo ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Nacionalinės teismų administracijos Administravimo skyriaus vyriausiajai specialistei Ingai Jankauskienei, dalyvaujant Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Zojai Monid, Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Vytautui Zeliankai, išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Zojai Monid Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 18P-3 iškeltą drausmės bylą. Teisėjų garbės teismas

n u s t a t ė:

Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 18P-3 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Z. Monid Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 83 straipsnio 3 dalies pagrindu iškėlė drausmės bylą už teisėjo vardą žeminantį poelgį. Drausmės byla iškelta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės L. Braždienės 2014 m. kovo 25 d. teikimą Nr. V2-331. Teismo pirmininkės teikime nurodyta, kad atlikus teisėjos Z. Monid nagrinėjamų bylų, kurių procesas užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėnesių, patikrinimą, buvo nustatyta, jog teisėja Z. Monid civilines bylas Nr. 2-3451-391/2014 ir Nr. 2-3428-391/2014 nagrinėjo aiškiai aplaidžiai ir sąmoningai, be pateisinamų priežasčių jas vilkindama. Vilniaus miesto apylinkės teisme atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-3451-391/2014 ieškovo ieškinys buvo gautas 2007-07-24, tačiau byloje nėra duomenų, ar teisėja išsprendė šio ieškinio priėmimo klausimą. 2008-01-16 gavusi patikslintą ieškinį, teisėja išsprendė jo priėmimo klausimą ir nustatė terminą atsakovams pateikti atsiliepimus. Gavusi šiuos atsiliepimus, 2008-05-13 nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad toliau iki 2008 m. rugsėjo mėn. civilinėje byloje šalys teikė kitus dokumentus, prašymus ir atsiliepimus, teisėja sprendė naujai gautų dokumentų priėmimo klausimą. Nurodytu laikotarpiu ieškovas kelis kartus tikslino savo ieškinį, o byloje buvo paskirti trys parengiamieji teismo posėdžiai. 2008-09-16 vykusio paskutinio parengiamojo posėdžio metu, išėjusi į pasitarimų kambarį, teisėja priėmė nutartį, kuria įpareigojo ieškovą pašalinti nustatytus patikslinto ieškinio trūkumus. Tačiau nuo to laiko, kai teisme 2008-10-09 buvo gautas ir užregistruotas ieškovo patikslintas ieškinys, civilinėje byloje daugiau nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai iki 2014-03-24. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3428-391/2014 ieškinys dėl išlaikymo vaikui priteisimo teisme buvo gautas 2001-10-29, tačiau nėra jokių duomenų, ar teisėja išsprendė šio ieškinio priėmimo klausimą. 2001-12-18 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Neįteikus teismo šaukimo atsakovui, teisėja paskyrė kitą teismo posėdį. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad nežinant tikslios atsakovo, kuris buvo Azerbaidžano pilietis, gyvenamosios vietos ir negalint jam įteikti teismo procesinių dokumentų, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas tris kartus 2002 m., 2005 m. ir 2014 m. Iš pradžių teisėja ėmėsi veiksmų ieškoti atsakovo: 2002-01-31 priėmė nutartį dėl atsakovo atvesdinimo, 2002-02-19 priėmė nutartį paskelbti atsakovo paiešką, 2005-06-02 kreipėsi su prašymu į Teisingumo ministeriją dėl procesinių dokumentų persiuntimo į Azerbaidžano Respubliką, tačiau nuo pastarojo kreipimosi, sustabdžiusi bylos nagrinėjimą, iki 2013 m. jokių papildomų procesinių veiksmų byloje neatliko, nesikreipė į Teisingumo ministeriją su paklausimu apie teismo pavedimo įvykdymą. 2013-01-28 nutartimi teisėja atnaujinusi bylos nagrinėjimą, nors nebuvo jokių duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, toliau iki 2014 kovo mėn. jokių procesinių veiksmų nevykdė. Tik 2014-03-14 teisėja priėmė nutartį, siūlydama prokuratūrai imtis veiksmų nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, 2014-03-18 priėmė nutartį paskelbti atsakovo paiešką, 2014-03-19 priėmė nutartį atsakovą atvesdinti į teismą. Teismo pirmininkė, atsižvelgdama į tai, kad civilinės bylos Nr. 2-3451-391/2014 nagrinėjimas yra užsitęsęs 7 metus ir nuo 2008 m. spalio mėn. teisėja joje neatliko apskritai jokių veiksmų, o civilinės bylos Nr. 2-3428-391/2014 nagrinėjimas yra užsitęsęs 13 metų ir joje procesiniai veiksmai buvo atliekami tik epizodiškai, vertino, kad teisėja Z. Monid minėtas civilines bylas nagrinėja itin aplaidžiai, todėl kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, siūlydama iškelti drausmės bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Z. Monid už aiškiai aplaidų teisėjo pareigų neatlikimą, nagrinėjant civilines bylas. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, išnagrinėjusi teikimą bei teisėjos pateiktą paaiškinimą, konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės teikime nurodytos aplinkybės dėl teisėjos Z. Monid aplaidaus darbo pasitvirtino. Teisėjų etikos ir drausmės komisija nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-3451-391/2014 laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. teisėja Z. Monid neatliko jokių procesinių veiksmų, t.y. be pateisinamų priežasčių bylos nenagrinėjo beveik 6 metus. Teisėjų etikos ir drausmės komisija vertino, jog bylos nenagrinėjimas nepateisinamai ilgą laikotarpį, nepriėmus dėl tokio bylos nenagrinėjimo jokio procesinio sprendimo, laikytinas akivaizdžiu proceso teisės normų pažeidimu. Taip pat Teisėjų etikos ir drausmės komisija nustatė, kad civilinė byla Nr. 2-3428-391/2014 nuo 2005 m. iki 2013 m., t.y. 8 metus buvo sustabdyta dėl būtinumo įteikti procesinius dokumentus atsakovui užsienio valstybėje, tuo tarpu teisėja nesiaiškino, ar sustabdyta byla neturi būti atnaujinta, tokių veiksmų neatlikimas tokį ilgą laiką laikytinas akivaizdžiu proceso pažeidimu. Teisėjų etikos ir drausmės komisija padarė išvadą, kad teisėja Z. Monid nesilaikė Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 3 ir 4 punktuose įtvirtintų pareigingumo principo reikalavimų, jos veiksmuose yra aiškiai aplaidaus teisėjo pareigų atlikimo požymių. Toks teisėjos elgesys vertinamas kaip žeminantis teisėjo vardą bei kenkiantis teisminės valdžios autoritetui, ir tai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos vertinimu, sudaro teisėjos drausminės atsakomybės pagrindą (Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 3 dalis). Teisėjų garbės teismo posėdyje teisėja Z. Monid visiškai sutiko su Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėja pripažino, kad aplaidžiai atliko savo, kaip teisėjos pareigas ir neturinti jokių argumentų ar motyvų tam, kad pateisinti savo elgesį. Teisėjų garbės teismo posėdyje Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V. Zelianka paaiškino, jog teisėja Z. Monid yra labai atsidavusi darbui, pasižyminti kruopštumu nagrinėjant bylas. Šios teisėjos bėda yra galbūt susiusi su ryžto stoka, siekiu padaryti taip, kad visiems būtų gerai, todėl iškyla problemų su pačiu bylos išnagrinėjimu. Apygardos teismo pirmininkas pabrėžė, kad nagrinėjami atvejai yra vienetiniai teisėjos Z. Monid ilgoje teisėjavimo karjeroje ir sprendžiant drausminės atsakomybės taikymo klausimą, prašo Teisėjų garbės teismo atsižvelgti į nuoširdų teisėjos gailėjimąsi. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylos medžiagą, išklausęs teisėjos Z. Monid ir Vilniaus apygardos teismo pirmininko V. Zeliankos paaiškinimų,

k o n s t a t u o j a:

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Teisingumo vykdymo funkcijas įgyvendina teisėjai, nagrinėdami civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas. Tai suponuoja išvadą, kad teisėjams keliami ypatingi profesiniai ir etiniai reikalavimai. Teisėjas turi jausti didelę atsakomybę už tai, kaip jis vykdo teisingumą – atlieka Konstitucijoje jam nustatytą priedermę (Konstitucinio teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka Teisėjų garbės teisme už teisėjo vardą žeminantį poelgį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui; teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2014 m. kovo 10 d. sprendime pažymėjo, jog Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatyta, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais yra pažeminamas teisėjo vardas; formuluotė „teisėjo vardą pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardą pažemino vykdydamas savo, kaip teisėjo, įgaliojimus, bet ir teisėjo vardą pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskreciją nustatyti, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali būti nustatytas koks nors išsamus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardą, sąrašas; ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai). Teismų savivaldos institucija (-os), turinti (-ios) įgaliojimus vertinti teisėjų veiklą (t. y. tai, kaip teisėjas, vykdydamas teisingumą, atlieka savo pareigas), nagrinėti teisėjų padarytus nusižengimus ir skirti jiems drausmines nuobaudas, kiekvienu atveju privalo įvertinti visas su teisėjo pareigų atlikimu susijusias aplinkybes. Jeigu teisėjas, nagrinėdamas bylas, savo pareigas atlieka aplaidžiai (inter alia skubotai, paviršutiniškai arba, atvirkščiai, nepateisinamai lėtai nagrinėja bylas, daro akivaizdžius proceso įstatymuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, nesigilina į bylos medžiagą, bylas nagrinėja atmestinai), jam turėtų būti taikoma drausminė atsakomybė už padarytus nusižengimus (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas). Teisėjų garbės teismas pripažįsta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija, nusprendusi esant požymių, jog teisėja Z. Monid, atlikdama teisėjo pareigas, padarė pareiginį nusižengimą ir elgėsi nesilaikydama Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimų, bei tokį teisėjos elgesį įvertinusi kaip žeminantį teisėjo vardą bei kenkiantį teisminės valdžios autoritetui ir sudarantį teisėjo drausminės atsakomybės pagrindą, iš esmės teisingai įvertino teisėjos Z. Monid elgesį ir pagrįstai konstatavo jos drausminės atsakomybės pagrindo požymių egzistavimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina koncentracijos ir ekonomiškumo principą, pagal kurį teismas imasi nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta kaip įmanoma operatyviau. Proceso operatyvumo esmė grindžiama greitu procesu ir procesinių veiksmų atlikimu per kuo trumpesnį laiką. Proceso koncentracijos principo pagrindinė idėja yra ta, kad pažeistos asmens materialios subjektinės teisės turi būti ginamos per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Įgyvendinant proceso koncentracijos principą, ir teismas, ir šalys turi vykdyti procesines pareigas ir rūpintis bylos išnagrinėjimu per įmanomai trumpiausią laiką, o ypač akcentuotinas teisėjo vaidmuo įgyvendinant šį principą, nes teisėjas vadovauja procesui ir privalo atlikti atitinkamus procesinius veiksmus nagrinėjant bylą. Drausmės bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Z. Monid, nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-3451-391/2014 laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. neatliko jokių procesinių veiksmų, t.y. be pateisinamų priežasčių bylos nenagrinėjo ilgiau nei 5 metus. Nustatyta, jog civilinėje byloje pertrauka tęsėsi nepateisinamai ilgai, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ir nepriėmus dėl tokios pertraukos atitinkamų procesinių sprendimų – atidėti bylos nagrinėjimą paskiriant kito posėdžio datą (kai yra žinoma, kada išnyks aplinkybės kliudančios nagrinėti bylą) arba sustabdyti bylą (kai nėra žinoma, kada išnyks aplinkybės kliudančios nagrinėti bylą) (CPK 154 straipsnis, 156 straipsnis (šiuo metu galiojantis 1622 straipsnis), 164 straipsnis, 1623 straipsnis). Pažymėtina, kad bylos nenagrinėjimas nepateisinamai ilgą laikotarpį, nepriėmus dėl tokio bylos nenagrinėjimo atitinkamo procesinio sprendimo, laikytinas akivaizdžiu civilinio proceso teisės normų pažeidimu. Taip pat nustatyta, kad teisėja Z. Monid, nagrinėdama kitą civilinę bylą - Nr. 2-3428-391/2014, dėl būtinumo įteikti procesinius dokumentus atsakovui užsienio valstybėje, nuo 2005 m. birželio 23 d. iki 2013 m. sausio 28 d. (beveik 8 metus) buvo sustabdžiusi bylos nagrinėjimą. Tas faktas, kad bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, nepaneigia teismo pareigos rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Bylos sustabdymas suponuoja teisėjo pareigą domėtis, ar neišnyko aplinkybės kliudančios išnagrinėti civilinę bylą (CPK 167 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teisėja Z. Monid nesiaiškino, ar sustabdyta byla neturėtų būti atnaujinta, jokių procesinių veiksmų bylos sustabdymo laikotarpiu neatliko, todėl, tokių procesinių veiksmų neatlikimas 8 metus laikytinas akivaizdžiu ir šiurkščiu civilinio proceso teisės normų pažeidimu. Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas nustato pagrindinius teisėjų elgesio principus. Šis kodeksas reglamentuoja teisėjų elgesį tiesioginių pareigų atlikimo metu ir elgesį, nesusijusį su tiesioginių pareigų atlikimu. Pagal šio kodekso 5 straipsnio 10 punktą vienas iš pagrindinių teisėjų elgesio principų yra pareigingumas. Pagal šio kodekso 15 straipsnio 3 ir 4 punktus teisėjai, vadovaudamiesi pareigingumo principu, privalo savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai, nagrinėdami bylas vengti paviršutiniškumo, tačiau nevilkinti teismo proceso. Teisėjų garbės teismas, išanalizavęs ir įvertinęs drausmės byloje esančius duomenis dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimo iškelti drausmės bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės teikimą, posėdyje dalyvavusių teisėjos Z. Monid, Vilniaus apygardos teismo pirmininko paaiškinimus, konstatuoja, kad teisėja Z. Monid, nagrinėdama civilines bylas Nr. 2-3451-391/2014 ir Nr. 2-3428-391/2014, kurių nagrinėjimas be pateisinamų priežasčių užtruko (atitinkamai - 7 ir 13 metų), nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė visų galimų veiksmų, kad šios bylos būtų išnagrinėtos kaip įmanoma operatyviau, ir taip, pažeisdama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, nesilaikė Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 3 ir 4 punktuose reglamentuoto pareigingumo reikalavimo, tokiu būdu aiškiai aplaidžiai atliko savo, kaip teisėjos pareigas. Toks teisėjos Z. Monid elgesys nesuderinamas su geru teisėjo vardu ir kenkia teismo autoritetui. Konstatuotina, kad nustatytas teisėjos Z. Monid drausminės atsakomybės pagrindas dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimo iškelti drausmės bylą pagal Vilniaus apygardos teismo pirmininko teikimą (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Teisėjų garbės teismas, spręsdamas dėl teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgia į padarytų nusižengimų sunkumą ir jų padarymo aplinkybes, į posėdyje dalyvavusio Vilniaus apygardos teismo pirmininko nuomonę, kuris teisėją Z. Monid charakterizavo kaip labai kruopščią, atsidavusią darbui, taip pat įvertina tai, kad pati teisėja visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau drausmine tvarka nebuvo bausta, nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai yra vienetiniai, neturi sisteminio pobūdžio. Įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonėms parinkti, Teisėjų garbės teismas sprendžia, kad teisėjai Z. Monid skirtina Teismų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta drausminė nuobauda –pastaba. Teisėjų garbės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Teisėjų garbės teismo nuostatų 40.4.1. punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Zojai Monid pareikšti pastabą. Šis Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, skundą paduodant per Teisėjų garbės teismą.

Teisėjai: Albinas Bielskis

Gražina Davidonienė

Rasa Gudžiūnienė

Jadvyga Mardosevič

Dainius Raižys

Olegas Šibkovas

Skirgailė Žalimienė