Dėl baudos už teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (kuria skolininkui nustatytas įpareigojimas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas) nevykdymą skyrimo ir skaičiavimo tvarkos, šios baudos dydžio nustatymo kriterijų, galimybės pakeisti teismo nutarties, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, vykdymo tvarką

Civilinė byla Nr. 3K-7-199-248/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06179-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; 3.1.18.5; 3.1.18.6; 3.5.1.23

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko, Andžej Maciejevski, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą dėl baudos paskyrimo suinteresuotiems asmenims E. B. ir S. B. už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Aksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Vespila“.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl baudos už teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (kuria skolininkui nustatytas įpareigojimas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas) nevykdymą skyrimo ir skaičiavimo tvarkos, šios baudos dydžio nustatymo kriterijų, galimybės pakeisti teismo nutarties, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, vykdymo tvarką.

Pareiškėjas prašė paskirti suinteresuotiems asmenims E. B. ir S. B. baudą už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą, kiekvienam po 289 Eur už kiekvieną uždelstą dieną vykdyti įpareigojimą vykdomojoje byloje, baudą mokant išieškotojai UAB „Vespila“.

Pareiškėjo kontoroje vykdoma Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 2-1516-844/2015 taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei AB „Aksa“ savo ūkinėje komercinėje veikloje naudotis ieškovei UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu (įskaitant pareiškime nurodytos naujos gelžbetonio gamybos linijos sudėtines dalis, naujos betono gamybos linijos sudėtines dalis).

Pareiškėjas 2016 m. kovo 15 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu (toliau – ir Sprendimų neįvykdymo aktas) nurodė, kad AB „Aksa“ vis dar naudojasi savo ūkinėje komercinėje veikloje UAB „Vespila“ priklausančiu turtu, t. y. nevykdo Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų priežasčių AB „Aksa“ direktoriui E. B. ir AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriui S. B. turi būti paskirtos baudos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą iš dalies, paskirdamas AB „Aksa“ generaliniam direktoriui E. B. 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dieną, baudą skaičiuojant nuo antstolio 2016 m. vasario 2 d. patvarkymo gavimo AB „Aksa“ dienos, t. y. 2016 m. vasario 2 d., iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties visiško įvykdymo. Kitą antstolio prašymo dalį (dėl baudos skyrimo S. B.) teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi patenkintas ieškovės UAB „Vespila“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant atsakovei AB „Aksa“ savo ūkinėje komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis ieškovei UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu, įvardijant konkretų turtą, kuriuo uždraudžiama naudotis. Minėta teismo nutartimi atsakovė AB „Aksa“ buvo informuota, kad už nustatytų apribojimų pažeidimą kaltam asmeniui teismo nutartimi gali būti skiriama 289 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 9 dalį.

Pareiškėjas (antstolis) 2016 m. vasario 2 d. patvarkymu uždraudė atsakovei AB „Aksa“ naudotis Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje nurodytu turtu. Iš 2016 m. kovo 15 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto matyti, kad gamyboje naudojami UAB „Vespila“ priklausantys įrenginiai (hidraulinis vamzdis ir elektrinė valdymo plokštė, hidraulinis blokas bei naujos betono gamybos linijos sudėtinės dalys). Šiame akte įrašytas AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriaus S. B. paaiškinimas, kad naudojama įranga yra neatsiejama AB „Aksa“ nuosavybės dalis, reikalinga gamybos procesui užtikrinti, o dėl nuosavybės teisių reikia kreiptis į AB „Aksa“ generalinį direktorių E. B.

Teismas nurodė, kad, antstoliui Sprendimų neįvykdymo aktu konstatavus Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatytų apribojimų pažeidimą, yra pagrindas taikyti nustatytas sankcijas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Aksa“ direktorius yra E. B., o Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi būtent AB „Aksa“ uždrausta naudotis konkrečiu UAB „Vespila“ turtu, bauda skirtina E. B.. Teismas atmetė prašymą dėl baudos skyrimo AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriui S. B., nes gamykla nėra savarankiškas juridinis asmuo, S. B. nedalyvauja valdant AB „Aksa“ ir negali būti laikomas kaltu dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties nevykdymo.

Teismas nurodė, kad CPK 145 straipsnio 9 dalyje neįtvirtinta galimybė skirti baudą išieškotojo naudai, nustatyta, kad ieškovas turi teisę išieškoti iš kaltų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo. Pareiškėjo prašymas dėl baudos priteisimo UAB „Vespila“ naudai netenkintinas.

Teismas teigė, kad, atsižvelgdamas į teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pobūdį ir mastą, į tai, kad AB „Aksa“ generalinis direktorius yra asmuo, vadovaujantis įmonės veiklai, ir nuo jo sprendimų priklauso įmonės veiklos organizavimas, jai nustatytų įpareigojimų vykdymas, į tai, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis neįvykdyta iš dalies, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, skiria E. B. 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo ir suinteresuoto asmens E. B. atskiruosius skundus, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį, paskirdamas E. B. 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dieną UAB „Vespila“ naudai nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. Kitą Kauno apylinkės teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, papildomai nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės RUAB „Vespila“ ieškinį atsakovei AB „Aksa“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę. Toje pačioje civilinėje byloje AB „Aksa“ prašė teismo taikyti jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovę RUAB „Vespila“ pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 360 265 Eur sumą arba pateikti šios sumos banko garantiją. Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi atmetė šį AB „Aksa“ prašymą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu AB „Aksa“ atstovas patvirtino, jog RUAB „Vespila“ priklausančiais įrenginiais yra naudojamasi iki šiol, AB „Aksa“, vykdydama veiklą bei naudodamasi šiais įrenginiais, gauna pelną. Nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas skirti skolininkui baudą už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, E. B. skundas netenkinamas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiamas ne teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės, vykdymo, bet teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria atsakovei AB „Aksa“ uždrausta naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, vykdymo klausimas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovas įpareigojamas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, nenustato termino, per kurį tokia nutartis turi būti įvykdyta. Kai išieškotojas pateikia antstoliui tokį teismo dokumentą, antstolis privalo nustatyti, ar skolininkas neįvykdė įpareigojimo gera valia. Tuo atveju, jei skolininkas nepateikia antstoliui įpareigojimo įvykdymą patvirtinančių įrodymų, kyla antstolio pareiga imtis veiksmų, nurodytų CPK 771 straipsnyje.

Teismas nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas AB „Aksa“ skirti baudą, tačiau ši bauda turi būti paskirta ne pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, bet pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį: bauda skirtina skolininkui nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų neįvykdymo akto surašymo dienos (2016 m. kovo 15 d.), už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos UAB „Vespila“ naudai iki teismo įpareigojimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, dėl kurio išnyksta teisinis pagrindas vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. B. ėjo AB „Aksa“ generalinio direktoriaus pareigas iki 2016 m. gegužės 5 d., todėl jis turi atsakyti už Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties nevykdymą iki 2016 m. gegužės 5 d. Teismas nurodė, kad ieškovei UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu iki šiol naudojasi ir iš to gauna pajamas AB „Aksa“. Pastarosios veikla galbūt bus sutrikdyta dėl laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo naudotis ieškovei UAB „Vespila“ priklausančiu turtu), tačiau AB „Aksa“ negalėjo ir negali tikėtis, kad ji nevaržomai naudosis be teisinio pagrindo ieškovės turtu neterminuotą laiką ir gaus iš to pajamas.

Teismas pažymėjo, kad skolininkė AB „Aksa“ iki šiol naudoja ieškovei priklausančią įrangą, gauna pelną ir nesistengia gera valia įvykdyti įsiteisėjusios Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties. Teismo nuomone, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl maksimalios 289 Eur baudos už kiekvieną uždelstą vykdyti įpareigojimą dieną skyrimo kaltam asmeniui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo E. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atmetant pareiškėjo prašymą dėl baudos paskyrimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai taikė CPK 771 straipsnį, kadangi nagrinėjamam ginčui turėjo taikyti nurodyto straipsnio 3 dalį, bet ne 5 dalį. Visagino miesto apylinkės teismas įpareigojo AB „Aksa“ atlikti veiksmus, nesusijusius su turto perdavimu, – nutraukti naudojimąsi įranga, nenustatydamas konkretaus termino, per kurį turi būti įvykdyti įpareigojimai, ir teismo nutarties įvykdymo tvarkos, jos neįvykdymo pasekmių. AB „Aksa“ pateikė teismams įrodymus bei informavo antstolį, kad jei ji nesinaudotų ginčo įranga, būtų sustabdyta visos gamyklos veikla ir būtų užkirstas kelias AB „Aksa“ naudotis jai teisėtai nuosavybės teise priklausančia įranga ir patalpomis, vykdyti komercinę veiklą. Dėl to įranga gali būti nenaudojama tuo atveju, jei ji būtų perduodama UAB „Vespila“ arba antstoliui, ir tai būtų ekonomiškiausias ir racionaliausias teismo nutarties įvykdymo būdas abiem ginčo šalims. AB „Aksa“ informavo antstolį, kad yra pasiruošusi įvykdyti teismo nutartį kitu būdu – perduodama įrangą antstoliui ar UAB „Vespila“, tačiau pastarieji neatliko jokių su įrangos paėmimu susijusių veiksmų, nenurodė AB „Aksa“, kad toks teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo būdas netinkamas. Teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymas nėra asmeninio pobūdžio, nes šią nutartį gali įvykdyti tiek AB „Aksa“, tiek UAB „Vespila“ (pasiimdama įrangą). Įranga yra kilnojamieji daiktai, kurie gali būti perduoti tiek antstoliui, tiek UAB „Vespila“, nepaisant didelių jos išmontavimo išlaidų, dėl to negali būti taikoma CPK 771 straipsnio 5 dalis.

Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnį. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priima nutartį, kuri pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jei teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas, arba, juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-520/2013, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-467/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-467/2014">3K-3-467/2014</a>, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTQxNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-415/2015">3K-3-3-415/2015</a>). Kasacinis teismas išaiškino, kad teismų nesaisto antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime skirti baudą. Teismas tokiu atveju turi nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Teismas, nustatęs, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nurodyti jo neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, turėtų atmesti antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą sankciją ir, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus teismo sprendimo neįvykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-467/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-467/2014">3K-3-467/2014</a>). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Visagino miesto apylinkės teismo nutartyje suformuluoti įpareigojimai yra išimtinai asmeninio pobūdžio ir juos gali įvykdyti tik AB „Aksa“, arba iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė, jei vykdymo veiksmus atliktų UAB „Vespila“. Teismai nenagrinėjo AB „Aksa“ nustatytų įpareigojimų pobūdžio, dėl to netinkamai išnagrinėjo teismo nutarties neįvykdymo pasekmes – paskyrė baudą, užuot sprendę teismo nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas E. B. maksimalią baudą, nemotyvavo šio sprendimo, neįvertino reikšmingų aplinkybių, kurios turi įtakos nustatant baudos dydį. Byloje nėra pagrindo teigti, kad AB „Aksa“ piktybiškai nevykdo teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismo paskirta bauda yra neproporcingai didelė ir neadekvati, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų bei prieš tai įvardytų faktinių aplinkybių, todėl turi būti sumažinta. Teismai turėjo įvertinti tiek antstolio, tiek UAB „Vespila“ neveikimą ir prisidėjimą prie teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Dėl to teismai paskyrė per dideles baudas suinteresuotam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad AB „Aksa“, naudodamasi ginčo įranga, gauna didelį pelną, nepagrįstas, nes AB „Aksa“ taip pat turi išlaidų, naudoja ir savo įrangą bei nekilnojamąjį turtą, UAB „Vespila“ įranga sudaro tik nedidelę dalį visos gamyklos įrangos.

Suinteresuotas asmuo UAB „Vespila“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti šį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismai, spręsdami baudos E. B. skyrimo klausimą, pagrįstai vadovavosi CPK 771 straipsnio 5 dalimi. Kasaciniame skunde klaidingai laikomasi pozicijos, kad Visagino miesto apylinkės teismo nutarties įvykdymas yra turto perdavimas antstoliui ar suinteresuotam asmeniui UAB „Vespila“, toks teismo nutarties aiškinimas nepagrįstas. Visagino miesto apylinkės teismo nutartyje nustatytas aiškus draudimas AB „Aksa“ naudotis UAB „Vespila“ įranga, todėl kasaciniame skunde dėstoma pozicija dėl teismo nutarties vykdymo, perduodant turtą antstoliui ar suinteresuotam asmeniui, yra nepagrįsta. Teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali įvykdyti tik AB „Aksa“, nes tik ji turi galimybę nustoti naudotis ginčo įranga. E. B. ir jo vadovaujamai įmonei buvo žinoma, kad UAB „Vespila“ siekė pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo nutarties vykdymo tvarką, bet šio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo atsisakyta tai padaryti; nagrinėjant šį klausimą dalyvavo ir AB „Aksa“, ji taip pat teikė procesinius dokumentus teismui.

Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CPK 771 straipsnio taikymo. Kasaciniame skunde nurodytose kasacinio teismo nutartyse sprendžiami klausimai skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos (dėl teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įvykdymo; dėl teismo sprendimo, įpareigojančio atlaisvinti privažiuojamąjį kelią, vedantį prie išieškotojų namų valdos, nevykdymo). Be to, UAB „Vespila“ negali įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų ir dėl to, kad AB „Aksa“ kategoriškai tvirtino, jog ginčo įranga yra jos nuosavybė, dėl to neįsileisdavo UAB „Vespila“ atstovų.

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas E. B. baudą, tinkamai taikė baudos dydžio nustatymo taisykles. Teismas įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, parinko baudos dydį, atsižvelgdamas į AB „Aksa“ neveikimą ir 2015 m. spalio 30 d. teismo nutarties nevykdymo poveikį tiek UAB „Vespila“, tiek įstatymo saugomoms vertybėms. 2015 m. spalio 30 d. teismo nutartis neįvykdyta iki šiol, AB „Aksa“ valdymo organai sąmoningai vengia vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, siekdami gauti naudos UAB „Vespila“ sąskaita.

Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio reikšmės jų vykdymui

CPK 145 straipsnio (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 1 dalyje nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių, kurias gali pritaikyti teismas, rūšys: 1) atsakovo nekilnojamojo daikto areštas; 2) įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 3) kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas; 4) atsakovui priklausančio daikto sulaikymas; 5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas; 6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų; 7) draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles; 8) išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo; 9) turto realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo; 10) išieškojimo vykdymo procese sustabdymas; 11) laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas; 12) įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti; 13) kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad privalomąjį sprendimo vykdymą reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama taip, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAtMzc4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170-378/2017">3K-3-170-378/2017</a> 17 punktą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368/2009">3K-3-368/2009</a> ir kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal įpareigojimų pobūdį priverstinai vykdytini teismo sprendimai gali būti tokie, kuriuos gali įvykdyti (atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus) tik pats skolininkas, arba gali būti įvykdomi ir kitų asmenų. Priklausomai nuo to, skiriasi ir antstolio bei kitų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų veiksmai bei neįvykdymo padariniai. Pagal CPK 771 straipsnio 1–4 dalis skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas, – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis. Toks vykdymas galimas tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas arba, juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė, taikoma CPK 771 straipsnio 5 dalies norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-520/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-520/2013">3K-3-520/2013</a>). Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio.

CPK 152 straipsnio („Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas“) 6 dalyje nustatyta, kad šio kodekso XI skyriuje („Procesas“) nurodytas nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Dėl to tie patys kriterijai taikytini ir sprendžiant dėl teismo nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdytinumo ir jų nevykdymo padarinių.

Nagrinėjamu atveju Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei AB „Aksa“ savo ūkinėje komercinėje veikloje naudotis konkrečiu nutartyje išvardytu UAB „Vespila“ priklausančiu turtu, informuojant AB „Aksa“ dėl pasekmių už laikinosios apsaugos priemonės nevykdymą (galimo baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį paskyrimo).

Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties turinį, daro išvadą, kad šia nutartimi paskirta laikinoji apsaugos priemonė atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą šių priemonių rūšį – draudimą imtis tam tikrų veiksmų – ir priskirtina prie laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tiktai pats skolininkas.

Suinteresuoto asmens kasacinio skundo argumentas, kad teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas nėra asmeninio pobūdžio ir ji galėjo būti įvykdyta tiek išieškotojos UAB „Vespila“, tiek antstolio, pastariesiems patiems atsiimant ginčo įrangą, yra teisiškai nepagrįstas. Teismo draudimas naudotis konkrečia įranga pritaikytas atsakovei AB „Aksa“, ieškovė UAB „Vespila“ negali vykdyti atsakovei AB „Aksa“ teismo nustatyto draudimo, išmontuodama ir pasiimdama AB „Aksa“ žinioje esančią įrangą, nes tai reikštų teismo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą bei neteisėtą ieškovės kišimąsi į atsakovės ūkinę komercinę veiklą. Dėl to teismo nutarties nevykdant įpareigotam asmeniui – UAB „Aksa“, nėra pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių, kaip siūloma kasaciniame skunde.

Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir 28 punkte pateiktą išvadą, šioje nutartyje pasisakys tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas (tarp jų – CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas draudimas), vykdymo proceso ir sankcijų už jų nevykdymą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis skolininkas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, nevykdymo pasekmių

CPK 145 straipsnio 9 dalyje (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

CPK 771 straipsnio („Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas“) 2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (t. y. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą).

Pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Be to, CPK taip pat nustatytas baudos paskyrimas už antstolio reikalavimų nevykdymą. Pagal CPK 585 straipsnio (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę (kuria skolininkas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas) vykdymo ir šios nutarties nevykdymo pasekmių, taikant nutarties 31–33 punktuose nurodytas teisės normas, yra nevienoda.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ny8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-57/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-57/2009">3K-3-57/2009</a>, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria skolininkas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nereikalauja priverstinio vykdymo ir antstolis šiame procese nedalyvauja. Tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės nevykdomos, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pažeidėjui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2008">3K-3-188/2008</a>; 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2008, 2008 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-351/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-351/2008">3K-3-351/2008</a>).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTQxNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-415/2015">3K-3-3-415/2015</a> nurodyta, kad kasacinis teismas pritaria laikinųjų apsaugos priemonių dėl įpareigojimo skolininkui atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, vykdymo praktikai, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl tokio įpareigojimo skolininkui, antstolis priima patvarkymą įvykdyti sprendimą, kuriuo įpareigoja skolininką nedelsiant nuo patvarkymo įteikimo skolininkui dienos vykdyti įpareigojimą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, o jei įpareigojimas įvykdytas, nedelsiant antstoliui pateikti įvykdymą patvirtinančius įrodymus (informaciją, kurią galima patikrinti, dokumentus, daiktus ir pan.). Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje, – surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir jį perduoti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui išspręsti. Teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą teismas turi nustatyti, ar skolininkas tikrai neįvykdė sprendimo, ir tik konstatavęs, kad sprendimas neįvykdytas, teismas gali skirti skolininkui baudą (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi02OTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62-695/2017">3K-3-62-695/2017</a> išaiškinta, kad bauda pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriama už įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo užbaigtas bylos ginčas, nevykdymą, o ne už pažeidimus, padarytus nevykdant antstolio nurodymų iki teismo sprendimo vykdymo proceso, pavyzdžiui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi02OTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62-695/2017">3K-3-62-695/2017</a> 23, 24 punktus).

Siekdama suvienodinti teismų praktiką ir teikdama išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats atsakovas, vykdymo tvarkos ir sankcijų už nevykdymą taikymo, išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo yra tarpinis procesinis dokumentas, ja neišsprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiką. Tai, nepaneigiant CPK 152 straipsnio 6 dalies, nustatančios, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, esmės, lemia tam tikrus tokių nutarčių vykdymo ypatumus lyginant su galutinių teismo sprendimų vykdymu.

Atsižvelgdama į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį (CPK 144 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti vykdomos skubiai, kad nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojančios atsakovą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats atsakovas, vykdymas priklauso išimtinai nuo atsakovo, į esamą laikinųjų apsaugos priemonių teisinį reglamentavimą, nustatantį šių priemonių rūšis, taikymą, atsakomybę už teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų pažeidimą, galiojimą bei vykdymą (CPK 145, 150, 152 ir kt. straipsniai), išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, tiesiogiai kreipęsis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo pasekmių taikymo (t. y. dėl baudos skyrimo), turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės neįvykdymą. Paminėtina, kad esant viešajam interesui teismas, nustatęs, kad nevykdomos laikinosios apsaugos priemonės, nurodytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 12 punktuose, gali ir savo iniciatyva paskirti baudą kaltam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Antruoju atveju, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

Minėta (žr. nutarties 31 punktą), kad teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai.

Paminėtina ir tai, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį bauda skiriama išieškotojo naudai. Kai vykdomas teismo sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, bauda atlieka ir kompensacinę funkciją, ja padengiami minimalūs išieškotojo nuostoliai, atsiradę dėl galutinio teismo sprendimo nevykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis. Ieškovui, laimėjusiam bylą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo patyrusiam nuostolių, įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš skolininko (CPK 145 straipsnio 9 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiame ir 43 punktuose išdėstytus argumentus, išaiškina, kad ir tai atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą.

Laikinosios apsaugos priemonės paprastai skiriamos dar neišnagrinėtoje byloje; teismas, pritaikęs šias priemones, taip pat sprendžia dėl jų pakeitimo, panaikinimo ir kitus klausimus. Šie ypatumai sudaro pagrindą teigti, kad baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą klausimas turėtų būti nagrinėjamas tame pačiame teisme, kuris ir paskyrė laikinąsias apsaugos priemones bei galbūt sprendė ir kitus su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (galiojimu) susijusius klausimus ir kuriame yra nagrinėjamos bylos medžiaga. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad antstolis, priverstinai vykdantis teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis skolininkas įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, dėl šios teismo nutarties nevykdymo pasekmių (baudos skyrimo) turi kreiptis ne į savo kontoros buveinės vietos apylinkės teismą (CPK 771 straipsnio 5 dalis), bet į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, jei dėl nutarties nevykdymo į teismą tiesiogiai kreiptųsi ieškovas, bauda būtų skiriama pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį; toks asmuo kreiptųsi į laikinąsias apsaugos priemones paskyrusį teismą. Todėl nutarties 44–45 punktuose suformuluotos taisyklės, be kita ko, užtikrina, kad abiem atvejais (kai į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo kreipiasi pats ieškovas ir kai kreipiasi antstolis) tie patys klausimai būtų sprendžiami vienodai ir juos spręstų tas pats teismas.

CPK 585 straipsnio 1 dalis nustato baudų skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą (žr. nutarties 34 punktą). Pažymėtina, kad nors antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo procese iškylančius klausimus sprendžia motyvuotu patvarkymu, taip pat priima ir patvarkymą vykdyti nutartį, tačiau asmuo (skolininkas) turi vykdyti būtent teismo nutartyje nustatytus įpareigojimus. Tokiais atvejais antstolio nurodymas vykdyti teismo nutartį yra išvestinis, pakartojantis teismo nutartį, nenustatantis naujų įpareigojimų ar apribojimų, todėl CPK 585 straipsnis tokiu atveju netaikytinas.

Kaip minėta, šioje byloje antstolis S. Užkuraitis, surašęs Sprendimų neįvykdymo aktą dėl Visagino miesto apylinkės teismo nutarties nevykdymo, kreipėsi dėl baudos paskyrimo AB „Aksa“ vadovui į savo kontoros buveinės apylinkės teismą (Kauno apylinkės teismą). Kauno apylinkės teismas, nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo faktą, tenkino antstolio pareiškimą, priteisdamas iš suinteresuoto asmens E. B. baudą išieškotojos UAB „Vespila“ naudai.

Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus išaiškinimus (nutarties 45 punktas) konstatuoja, kad antstolis, kreipęsis į savo kontoros buveinės apylinkės teismą dėl baudos suinteresuotam asmeniui paskyrimo, ir Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs šį pareiškimą, nesilaikė šioje byloje suformuluotos teritorinio teismingumo taisyklės. Tačiau tai, kad antstolio pareiškimą pirmosios instancijos tvarka išnagrinėjo jo kontoros buveinės apylinkės teismas, nėra absoliutus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes pareiškimą pirmojoje instancijoje išnagrinėjo tos pačios rūšies (bendrosios kompetencijos apylinkės) teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYtNjg0LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346-684/2016">3K-3-346-684/2016</a> 11, 12 punktus).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas specialiosios CPK 145 straipsnio 9 dalies normos, nepagrįstai nutarė išieškoti baudą UAB „Vespila“ naudai.

Dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skyrimo momento

Kaip minėta, pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį bauda už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skirtina už kiekvieną pažeidimo dieną (žr. nutarties 31 punktą). Pagal CPK 150 straipsnio 1 dalį apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą šio kodekso nustatyta tvarka pranešama asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą. Tokios nutarties įteikimui taikytinos taisyklės, nustatytos procesinių dokumentų įteikimui (CPK XI skyriaus antrasis skirsnis). CPK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.

Kasacinio teismo praktika dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą skyrimo momento nevienoda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTQxNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-415/2015">3K-3-3-415/2015</a> išaiškinta, kad bauda, paskirta už laikinosios apsaugos priemonės nevykdymą, skaičiuotina nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki įpareigojimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, atlikimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMy02ODcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-23-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-23-687/2016">3K-3-23-687/2016</a> išaiškinimus, teismo procesinis dokumentas privalo būti vykdomas, kai asmuo, dėl kurio priimtas teismo procesinis sprendimas, sužino apie tokio dokumento priėmimą. Vienas iš sužinojimo būdų yra dokumento įteikimas. Skubiai vykdytina nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal CPK 152 ir 281 straipsnius turi būti pradėta vykdyti kitą dieną nuo jos priėmimo dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMy02ODcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-23-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-23-687/2016">3K-3-23-687/2016</a> 28, 31–33 punktus).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi02OTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62-695/2017">3K-3-62-695/2017</a> nurodyta, kad bauda už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą skaičiuotina nuo patvarkymo dėl teismo sprendimo vykdymo ir Sprendimų neįvykdymo akto surašymo dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi02OTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62-695/2017">3K-3-62-695/2017</a> 32 punktą).

Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, CPK normos, išdėstytos šios nutarties 51 punkte, bei laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis (šios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo) leidžia daryti išvadą, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti vykdoma iš karto po to, kai asmuo, kuriam nustatytos šios priemonės, sužino apie jų pritaikymą, jei nutartyje nenurodytas kitoks jos vykdymo laikas. Sužinojimo apie teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones momentas yra fakto klausimas, šio fakto nustatymas gali būti siejamas su teismo nutarties gavimo ar paskelbimo skolininkui momentu, antstolio nurodymo gavimo momentu arba kitokiu faktiniu sužinojimu. Tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės nevykdomos, bauda už pažeidimą turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kada įpareigotas asmuo turėjo sužinoti apie laikinąsias apsaugos priemones ir pradėti jas vykdyti.

Išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skaičiavimo pradžios momento, išaiškina, kad asmeniui, kuriam teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytas įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai tas asmuo, bauda už šios nutarties nevykdymą skaičiuojama nuo sužinojimo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones momento, kuris kiekvienu atveju nustatytinas teismui ištyrus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui E. B. paskyrė baudą nuo antstolio patvarkymo, kuriuo pastarasis uždraudė AB „Aksa“ naudotis UAB „Vespila“ įranga, priėmimo ir gavimo dienos (2016 m. vasario 2 d.) iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, nurodydamas, kad bauda E. B. skirtina nuo kitos dienos, einančios po 2016 m. kovo 15 d. Sprendimų neįvykdymo akto priėmimo (2016 m. kovo 16 d.) iki 2016 m. gegužės 5 d. (nes nuo 2016 m. gegužės 5 d. suinteresuotas asmuo E. B. jau nėjo AB „Aksa“ generalinio direktoriaus pareigų).

Teismai šioje byloje netyrė aplinkybės, kada AB „Aksa“ sužinojo apie teismo nutarties, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, priėmimą. Tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad AB „Aksa“ 2016 m. vasario 2 d. gavo antstolio patvarkymą, kuriuo buvo uždrausta naudotis Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje nurodytu turtu, leidžia daryti išvadą, kad AB „Aksa“ vėliausiai nuo 2016 m. vasario 2 d. turėjo vykdyti laikinąją apsaugos priemonę (t. y. anksčiau, nei buvo surašytas antstolio 2016 m. kovo 15 d. Sprendimų neįvykdymo aktas). Todėl šiuo konkrečiu atveju suinteresuotam asmeniui E. B. bauda turėjo būti skaičiuojama nuo 2016 m. vasario 2 d., bet ne nuo 2016 m. kovo 16 d., kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas.

Pagal CPK 353 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka skundė tik suinteresuotas asmuo E. B., todėl jam skiriama bauda negali būti skaičiuojama nuo ankstesnės nei nustatyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje datos. Dėl to šioje byloje iš E. B. priteistina bauda skaičiuotina ne nuo 2016 m. vasario 2 d., bet nuo apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos datos – 2016 m. kovo 16 d.

Dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą dydžio nustatymo kriterijų

Pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą gali būti skiriama maksimali 289 Eur dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513/2012">3K-3-513/2012</a>).

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nepasisakyta dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio nustatymo kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, kriterijai, suformuluoti dėl baudos, skiriamos už teismo sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, dydžio, taikytini ir skiriant baudą pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Taigi sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovė AB „Aksa“, pažeisdama laikinąsias apsaugos priemones, vykdė ūkinę veiklą, naudodamasi uždrausta naudoti įranga, gamino produkciją ir gavo iš to naudą. Tai nurodyta ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Pažymėtina, kad nors šiuo atveju bauda už laikinosios apsaugos priemonės nevykdymą skiriama ir išieškoma iš įmonės vadovo, o ne iš įmonės, tačiau pelninga įmonės veikla atitinka vadovo interesus (jis atsakingas už įmonės veiklos rezultatus), būtent nuo jo priklauso, ar teismo nutartis, kuria nustatytas draudimas naudotis tam tikra įranga, bus vykdoma ir įmonės veikla bus ribojama, ar nustatytų apribojimų nebus laikomasi.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dieną, nurodė, kad vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgia į teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pobūdį ir mastą. Šiems argumentams taip pat pritartina.

Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus baudos dydžio parinkimo kriterijus ir į nagrinėjamu atveju reikšmingus bylą nagrinėjusių teismų argumentus, į baudos dydį kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje tam pačiam subjektui skirta bauda už analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimą naudotis įranga, tačiau mažesniu kiekiu) nevykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi02OTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62-695/2017">3K-3-62-695/2017</a> 38 punktą), sprendžia, kad 150 Eur dydžio bauda, skirtina už kiekvieną laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo dieną nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. gegužės 5 d., atitiktų teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus, toks baudos dydis adekvatus AB „Aksa“ vadovo padarytam pažeidimui.

Kasacinio skundo argumentas, kad byloje turėjo būti įvertinti ir antstolio veiksmai, prisidėję prie teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo, atmestinas. Byloje nenustatyti neteisėti antstolio veiksmai, riboję AB „Aksa“ galimybę vykdyti teismo nutartį, draudžiančią jai naudoti konkretų UAB „Vespila“ turtą.

Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentas, jog nutartis dėl baudos padidinimo yra nemotyvuota, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė aplinkybes, į kurias atsižvelgė padidindamas pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą. Tai, kad suinteresuotam asmeniui šie motyvai atrodo nepakankami, nesudaro pagrindo teigti, jog nutartis yra nemotyvuota.

Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje padarytas išvadas, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, skyrimo, netinkamai nustatydamas šios baudos skyrimo teisinį pagrindą, subjektą, kurio naudai ši bauda turi būti priteista, baudos skaičiavimo pradžios momentą bei jos dydį. Nurodyti pažeidimai turėjo esminę reikšmę priimto procesinio sprendimo teisėtumui, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad iš suinteresuoto asmens E. B. priteistina 150 Eur bauda už kiekvieną Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m lapkričio 30 d. nutarties nevykdymo dieną, bei paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta baudą išieškoti į valstybės biudžetą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal šio straipsnio 3 dalį CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą kasaciniame teisme.

Suinteresuotas asmuo UAB „Vespila“ pateikė kasaciniam teismui prašymą priteisti jos naudai 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu, atlyginimą. UAB „Vespila“ nurodė, kad šias išlaidas patvirtina pridedama 2017 m. sausio 5 d. PVM sąskaitos faktūros ADV7 Nr. 006 kopija, ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas nuorašas, 2017 m. sausio 5 d. prašymo kopija ir 2017 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. 01121214 kopija.

UAB „Vespila“ pateiktos 2017 m. sausio 5 d. ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas duomenimis, advokatas V. Martovičius parengė UAB „Vespila“ atsiliepimą į suinteresuoto asmens E. B. kasacinį skundą už 650 Eur (be PVM). Advokatas dėl suteiktų šiai įmonei teisinių paslaugų išrašė suinteresuotam asmeniui UAB „Vespila“ 2017 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą ADV7 Nr. 006, kurioje nenurodyta, už kokias konkrečias teisines paslaugas ši sąskaita yra išrašyta. 2017 m. sausio 5 d. prašymo duomenimis, UAB „Vespila“ pateikė UAB „Sprendimų medis“ prašymą apmokėti advokato V. Martovičiaus kontoros pateiktas 2016–2017 m. sąskaitas faktūras dėl teisinių paslaugų UAB „Vespila“ teikimo, nurodydama tarp keturių apmokėtinų sąskaitų 2017 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą ADV7 Nr. 006 (dėl 2238,50 Eur sumos).

2017 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymo duomenimis, UAB „Sprendimų medis“ sumokėjo advokatui V. Martovičiui už teisines paslaugas, suteiktas suinteresuotam asmeniui UAB „Vespila“, 5021,50 Eur pagal pastarosios prašymą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „ADV6 Nr. 006-2238,50 Eur; ADV7 Nr. 007-2783 Eur“.

Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad UAB „Vespila“ pateiktoje 2017 m. sausio 5 d. sąskaitoje faktūroje ADV7 Nr. 006 nenurodytos teisinės paslaugos, dėl kurių suteikimo ji išrašyta, iš pateiktų dokumentų matyti, jog advokatas V. Martovičius teikė šiai įmonei teisines paslaugas ne tik dėl šios kasacinio teismo bylos, UAB „Sprendimų medis“ pateiktame mokėjimo nurodyme nenurodyta sąskaita faktūra ADV7 Nr. 006, daro išvadą, kad UAB „Vespila“ prašomos šioje byloje atlyginti bylinėjimosi išlaidos nėra tinkamai pagrįstos. Dėl to UAB „Vespila“ prašymas priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Kasacinis teismas turėjo 9,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą, iš suinteresuoto asmens E. B. proporcingai atmestų kasacinio skundo reikalavimų daliai (51,90 proc.) priteistina 4,82 Eur šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (9,29 Eur×51,90/100), iš pareiškėjo antstolio S. Užkuraičio proporcingai patenkintų kasacinio skundo reikalavimų daliai (48,10 proc.) – 4,47 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį pakeisti ir paskirti E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį dieną nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.“

Priteisti valstybei iš E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,82 Eur (keturis Eur 82 ct) procesinių dokumentų siuntimo kasaciniame procese išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš antstolio Sauliaus Užkuraičio 4,47 Eur (keturis Eur 47 ct) procesinių dokumentų siuntimo kasaciniame procese išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Andžej Maciejevski

Rimvydas Norkus

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas