Civilinė byla Nr. e2-1344-1228/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24424-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.1.3; 3.2.7.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2026 m. kovo 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Juzikienė,
sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,
dalyvaujant ieškovei R. T. ir ieškovės atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui,
dalyvaujant atsakovui A. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui A. T. (A. T.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė R. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. T., kuriuo prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nustatant, kad: „atsakovas A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės moka po 400 Eur (keturi šimtai eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paliekant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise“; 2) įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie jo gautas pajamas per paskutiniuosius metus; 3) išreikalauti duomenis apie atsakovo turimą asmeninį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; 4) išreikalauti iš atsakovo turimos sąskaitos įstaigoje duomenis apie atsakovo visų rūšių sąskaitose/indėlių sąskaitose turėtas lėšas, bei jų judėjimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki šiol; 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2025 m. spalio 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą (DOK-155429), kurioje nurodė, kad Tarnybos vertinimu, atsakovo sūnui teikiamas išlaikymas po 150 Eur/mėn. nėra pakankamas net būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, atitinkamai, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo atitinka geriausius vaiko interesus, o prašomas nustatyti tėvo teikiamo išlaikymo dydis po 400 Eur/mėn. galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.
3. 2025 m. spalio 29 d. atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-159781), kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka.
4. 2026 m. vasario 18 d. ieškovė pateikė pažymą apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. (DOK-25439).
5. 2026 m. kovo 12 d. atsakovas pateikė papildomus dokumentus: i) gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 metus; ii) gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją už 2024 metus; iii) preliminarią gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją už 2025 metus; iv) gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); v) duomenis apie bendrąsias metines pajamas, sudarančias 17 709 Eur, už ataskaitinį laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.; vi) nekilnojamojo turto išrašą (DOK-37177).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
6. 2025 m. rugsėjo 29 d. vykusiame parengiamajame, pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad vaiko išlaidos yra ženkliai išaugusios dėl brangstančių prekių ir paslaugų: būtinos lėšos drabužiams, mokymosi priemonėms, kompiuteriui, baldams, maistui bei higienai. Vaikas lanko mokam1 anglų kalbos būrelį, taip pat papildomai perkamos ugdomosios priemonės ir finansuojamos edukacinės veiklos. Ieškovės pajamos siekia apie 800-900 eurų per mėnesį, todėl ji buvo priversta dirbti papildomai, kad galėtų patenkinti vaiko poreikius. Nurodė, kad atsakovas, be mokamų 150 eurų išlaikymo, prie vaiko išlaidų papildomai neprisideda ir aktyviai nesidomi vaiko gyvenimu, o tarpusavio susitarimų dėl išlaidų padengimo pasiekti nepavyko.
7. Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutiko ir paaiškino, kad didžioji dalis pateiktų vaiko išlaidų yra nepagrįstai padidintos ar nebūtinos. Jo teigimu, išlaidos maistui (apie 400 eurų per mėnesį) yra per didelės, kadangi anksčiau šeimai gyvenant kartu tokių sumų nebuvo, o drabužiai nėra perkami kas mėnesį, todėl šios išlaidos turėtų būti skaičiuojamos ilgesniam laikotarpiui. Atsakovas nurodė, kad dėl papildomų išlaidų, įskaitant mokamus būrelius, su juo nebuvo tartasi, nors, jo nuomone, buvo galima rinktis nemokamas veiklas. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad aktyviai siekia bendrauti su vaiku, tačiau susiduria su kliūtimis – ieškovė ne visada sudaro galimybes susisiekti, neinformuoja, kada vaikas gali bendrauti telefonu, o vaikas dažnai būna pas ieškovės tėvus kaime. Atsakovas nurodė, kad su vaiku praleidžia po kelias valandas 1-2 dienas per savaitę ir yra pasirengęs jį prižiūrėti dažniau. Pasisakydamas apie savo turtinę padėtį, atsakovas nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi, kreditų nėra, jo pajamos siekia iki 1000 eurų per mėnesį dirbant pavėžėju, tačiau veiklos sąlygos blogėja dėl augančių išlaidų ir galimo poreikio keisti transporto priemonę. Jis gyvena su pensinio amžiaus motina, kuriai taip pat finansiškai padeda. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad turi ekonomikos bakalauro išsilavinimą, tačiau pagal specialybę šiuo metu nedirba, kito darbo neieško.
k o n s t a t u o j a:
III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko – D. T. (D. T.), gim. (duomenys neskelbtini). (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvai, kuriam teismo sprendimo priėmimo metu yra 7 metai.
9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenis neskelbtini) nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtina sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte numatyta, kad A. T. sūnaus D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės moka po 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sutarties pasirašymo dienos.
10. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove. Atsakovas moka po 150 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Ieškovė prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 400 Eur, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko padidėjusius būtinuosius poreikius.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
12. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y., esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>). Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad visų pirma teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2014">3K-3-529/2014</a>; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2010">3K-3-294/2010</a>).
14. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-185/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-185/2006">3K-3-185/2006</a>). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštą ieškinį iš esmės grindė pasikeitusiais vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė įrodinėjo šalių nepilnamečio sūnaus poreikių padidėjimą, nagrinėjamu atveju teismas vertina šiuos poreikius bei jų pasikeitimą. Ieškovė paaiškino, kad po teismo sprendimo ženkliai padidėjo visi šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai.
15. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
16. Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje bei juos detalizavo vaiko poreikių lentelėje, kurioje vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 922,5 Eur, atėmus vaiko išmoką (122,50 Eur), bendros išlaidos sudaro 800 Eur, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti puse nurodytos sumos, t. y. 400 Eur.
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2010">3K-3-71/2010</a>). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>, 32 punktas). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>).
18. Ieškinio pateikimo metu nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 1038 Eur arba 777 Eur atskaičius mokesčius. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama išmoka vaikui sudaro 122,5 Eur per mėnesį. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-687/2020">e3K-3-96-687/2020</a>, 33 punktas). Kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-421/2023">e3K-3-83-421/2023</a>, 50 punktas). Taigi orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant pakankamai išlaikymo pareigos vykdymui, yra 388,50 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos (777 Eur/2), o atskaičius šią išmoką – 327,25 Eur per mėnesį (777 Eur – 122,5 Eur/2).
19. Taigi ieškovė neturi įrodinėti būtinųjų išlaidų, sudarančių 777 Eur vaikui. Akivaizdų būtinų poreikių padidėjimą šalių nepilnamečiui vaikui patvirtina tai, kad nuo sprendimo priėmimo praėjo beveik 5 metai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, išaugo jo poreikiai ir atitinkamai kainos bei išlaidos. Ieškovė nurodo, kad sūnui reikalinga tinkama mityba, vitaminai, papildai, higienos prekės, mokymosi priemonės, rūbai, pinigai laisvalaikiui, atostogoms ir kt. Sūnus lanko anglų kalbos būrelį. Mėgsta skaityti vaikiškus žurnalus, knygas, domisi matematika (yra perkamos matematikos pratybos, knygeles). Vaikas taip pat domisi sportu. Taip pat ieškovė pateikė mokėjimų pavedimus, patvirtinančius išlaidas UAB Tele2, AB „Miesto gijos“, UAB “Elektroninių mokėjimo agentūra“. Atsižvelgiant į vaiko, kuriam priteistinas išlaikymas, amžių, bei pateiktų ieškovės išlaidų detalizavimą, teismas konstatuoja, kad yra įrodyta iš esmės pasikeitusi situacija dėl padidėjusių vaiko poreikių, o nurodytos išlaidų sumos nėra akivaizdžiai per didelės.
20. Teismas pažymi, kad ieškovė teismui taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius minimalios mėnesinės algos dydį viršijančią išlaidų vaikų dalį, kuri susijusi su sūnaus lankomu anglų kalbos būreliu (duomenys neskelbtini) (48 Eur per mėnesį). Atsakovas neneigė, kad sūnus lanko šį būrelį, nesutiko tik su tuo, kad būrelis galėtų būti nemokamas. Tad teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė 825 Eur išlaidų poreikį nepilnamečiui vaikui (777 Eur + 48 Eur), t. y. po 412,5 Eur kiekvienam iš tėvų.
21. Atsakovas nesutikdamas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nurodė, kad prašomas priteisti dydis yra nepagrįstas, pateikiamos išlaidos yra per didelės. Atsakovas sutinka teikti 200 Eur išlaikymą, nes neturi finansinių galimybių mokėti daugiau, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Jo pajamos sudaro apie 900-1200 Eur, nekilnojamojo turto jis neturi, gyvena su motina jos name, turi automobilį, kuris naudojamas individualiai pavėžėjo veiklai. Taip pat nurodė, kad atsakovas turi išlaidų, susijusių su vaiku, nes kelis kartus per savaitę pasiima vaiką į namus po mokyklos iki 21 val., jį maitina, vežioja, o ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė.
22. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Visų pirma, atsakovas nepateikė jokių įrodymų byloje paneigiančių minimalios mėnesinės algos dydžio išlaidų reikalingumą nepilnamečiam vaikui. Teismo posėdžio metu atsakovui buvo išaiškinta teisė pateikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovas atsisakė šios teisės. Be to, atsakovas patvirtino, kad nuo teismo sprendimo priėmimo mokamo išlaikymo niekada neindeksavo, nes nežinojo.
23. Taip pat teismas konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti tokį išlaikymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas vykdo individualią veiklą. Pagal pateiktas atsakovo pajamų deklaracijas jo metinės pajamos 2024 metais po visų patirtų išlaidų ir sumokėtų mokesčius sudarė 12 296,34 per metus, arba 1024,69 per mėnesį, atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (2009 m. gamybos). Atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi, kreditorinių įsiskolinimų neturi, gyvena su motina, moka tik jam tenkančią būsto išlaikymo išlaidų dalį.
24. Teismas nesutinka, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl ji turėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovės pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį duomenimis ieškovės darbo užmokesčio pajamos sudaro apie 1200 Eur (atskaičius mokesčius), ji turi asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su vaiku. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gamybos).
25. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi, nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims.
26. Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad nors atsakovas teigia, kad jis neturi pajamų mokėti išlaikymą sūnui, kiek prašo ieškovė, tačiau teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių trukdančių atsakovui uždirbti daugiau pajamų. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy02ODYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27-686/2015">3K-3-27-686/2015</a>).
27. Atsakovas teigdamas, kad neturi pakankamai finansinių galimybių mokėti didesnį išlaikymą, paaiškino, kad dirba pavėžėju, kito papildomo darbo ieškoti nebandė. Nors atsakovas turi aukštąjį ekonomikos išsilavinimą, tačiau atsakovo teigimu dirbti pagal profesiją neverta, nes uždirba dar mažiau nei dirbdamas pavėžėju. Taip pat atsakovas nurodė neturintis sveikatos sutrikimų, kurie turėtų įtakos jo darbingumui. Tad turėdamas galimybę uždirbti daugiau ir taip pagerinti savo finansinę padėtį, atsakovas tokių pastangų nededa.
28. Teismas taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, kad motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.
29. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į ieškovės įrodytą patiriamų išlaidų vaiko išlaikymui dydį (412,5 Eur), turimus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus nesiekia dirbti ir užsidirbti bei gauti daugiau pajamą, kurių dalį galėtų skirti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Tačiau įvertindamas esamą atsakovo turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad vaiko išmoka nagrinėjamu atveju skirtina atsakovo pareigos išlaikyti vykdymui kompensuoti, tad iš atsakovo priteistina išlaikymo suma atitinkamai mažintina gaunamos išmokos dalimi ir bendra priteistina išlaikymo suma nepilnamečiam sūnui sudaro 351,25 Eur (412,5 Eur – 61,25 Eur), kuri priteistina iš atsakovo ir atitinkama dalimi tenkintinas ieškovės ieškinys.
30. Ieškovė skirtina iš atsakovo priteistino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
31. Priteistino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
33. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Mokėtinas žyminio mokesčio dydis yra 114 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 87,8 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 100,11 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą dalis (114 Eur x 87,8 proc.).
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
35. Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą. Ieškovė pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, kad ji patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos, apmokėjimu (DOK-18734 ir DOK-38651). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 87,8 proc. iš atsakovo priteisiama 263,4 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovas teismui nepateikė prašymo ir duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
36. Teismas byloje nepatyrė atlygintinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės R. T. ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Priteisti iš atsakovo A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus D. T. (D. T.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo bylos iškėlimo dienos (2025 m. rugsėjo 10 d.) iki jo pilnametystės po 351,25 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir dvidešimt penktus centus) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant, atsižvelgiant į infliaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti ieškovę R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. T. (D. T.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 263,4 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbos apmokėjimą.
Priteisti iš atsakovo A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 100,11 Eur (vieną šimtą eurų ir vienuolika ct) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Juzikienė
