Dėl lėšų ir palūkanų priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSVELAS“

Civilinė byla Nr. e2-2269-803/2019

Teisminio proceso 2-55-3-02024-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2.; 22.6.18.3.; 5.8.11.3.; 3.2.3.8.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,

dalyvaujant ieškovės Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, uždarosios akcinės bendrovės „TRANSVELAS“ atstovui advokatui Simonui Janušaičiui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. K., jo atstovei advokatei Editai Bumblienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos,,LINAVA“ ieškinį dėl lėšų ir palūkanų priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSVELAS“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. K., V. G..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ (toliau – ieškovė arba Asociacija),,LINAVA“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 270 295,89 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir 67 573,97 Eur palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas.

2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ yra viešasis juridinis asmuo – asociacija, savanoriškumo principu jungiantis Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, vežančius kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiančius su kelių transporto veikla susijusias paslaugas. Pagal Asociacijos įstatų 13.3 punktą Asociacijos lėšos ir pajamos naudojamos asociacijos tikslams įgyvendinti. Asociacijos revizijos komisija, atlikusi Asociacijos finansinių operacijų, sudarytų su atsakove, patikrinimą, parengė patikrinimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad nuo 2003-11-04 iki 2009-11-09 pagal atsakovės nepagrįstai išrašytas PVM sąskaitas–faktūras Asociacija sumokėjo atsakovei 273 947,89 Eur (945 887,27 Lt).

3. Ieškovė paaiškino, kad iš atsakovės neužsakė paslaugų labdaros tikslais dėl krovinių pervežimo šiems juridiniams asmenims: „LEVICTUS“ labdaros ir paramos fondas, VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“, Lietuvos Jūrų muziejus, Krašto ateities labdaros ir paramos fondas, Naujosios Ūtos kaimo bendruomenė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, Labdaros ir paramos fondas „Gerumo tiltas“, VšĮ „BE2Gether“. Ieškovės apskaitoje šie mokėjimai nebuvo apskaityti kaip krovinio gavėjams suteikta parama ir šie mokėjimai nebuvo įtraukti į ieškovės sudarytas paramos teikimo metines ataskaitas. Šie mokėjimai pas krovinio gavėjus taip pat nebuvo apskaityti kaip iš ieškovės gauta parama. Viso byloje yra ginčas dėl 68 atskirų pervežimų.

4. Ieškovė atliktus mokėjimus atsakovei ginčija kaip neatitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 2 dalies, 1.86 straipsnio 1 dalies, 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.240 straipsnio 1 dalies, 6.808 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo.

5. Ieškovė 2019 m. balandžio 17 d. pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismui atsisakius priimti, prašė laikyti paaiškinimais. Minėtame dokumente ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad tarp šalių buvo sudarytos sutartys dėl labdaros pervežimų, šios sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 d. pagrindu dėl pažeistos imperatyvios Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos, draudžiančios asociacijai pirkti prekes ar paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą. Ieškovė savo teisių pažeidimą įrodinėja ir tuo, kad atsakovė ilgą laiką į bylą neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad ieškovė užsakė ginčo pervežimus. Mano, kad atsakovės pateikti įrodymai dėl vykdytų pervežimų yra nepatikimi, nes dokumentuose nėra nurodyti jų registracijos numeriai ir ieškovės dokumentų registracijos sąraše šie dokumentai nėra užregistruoti, į bylą nėra pateikti dokumentų originalai, visuose dokumentuose yra tik šioje byloje trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje dalyvaujančio V. G. parašai ir nėra ieškovės antspaudo.

6. Anot ieškovės, ginčo labdaros pervežimų kaina buvo akivaizdžiai per didelė. Tai įrodo Revizijos komisijos ataskaita, kurioje, atlikus labdaros pervežimų kainos pagrįstumo patikrinimą ir sulyginus su kitų vežėjų vykdytų tokio pobūdžio pervežimų kainomis, buvo nustatyta, kad pervežimų kainos 2,5 karto ir daugiau viršijo rinkos kainas. Toks kainų skirtumo santykis nustatytas sekančiai: 2004 – 2006 metais atsakovei už pervežimus maršrutu Prancūzija – Kaunas (arba Vilkaviškis) vidutiniškai mokėta 15 236,15 Lt, tuo tarpu kitiems vežėjams už pervežimus tuo pačiu maršrutu mokėta vidutiniškai 6 088,85 Lt. Kainų skirtumas – 2,5 karto; 2008 metais atsakovei už pervežimus maršrutu Vokietija – Vilnius vidutiniškai mokėta 11 951,29 Lt, tuo tarpu kitiems vežėjams už pervežimus tuo pačiu maršrutu mokėta vidutiniškai 4 234,24 Lt. Kainų skirtumas – 2,82 karto; 2008 – 2009 metais atsakovei už pervežimus maršrutu Danija – Vilnius vidutiniškai mokėta 16 290,72 Lt, tuo tarpu kitiems vežėjams už pervežimus tuo pačiu maršrutu mokėta vidutiniškai 4 316,04 Lt. Kainų skirtumas – 3,77 karto; 2009 metais atsakovei už pervežimus maršrutu Vokietija – Vilnius mokėta 14 791,80 Lt, tuo tarpu kitiems vežėjams už pervežimus tuo pačiu maršrutu mokėta vidutiniškai 4 693,14 Lt. Kainų skirtumas – 3,15 karto. Į bylą pateikta pervežimų kainų palyginamoji lentelė, kurioje palyginti atsakovės ir kitų vežėjų pervežimai tais pačiais maršrutais. Prie šios lentelės pridėti kitų pervežėjų dokumentai (PVM sąskaitos–faktūros, CMR važtaraščiai, krovinio užsakymai). Buvo lyginami tais pačiais maršrutais ir panašiais atstumais vežti kroviniai (nurodytas lyginamųjų vežimų atstumas, krovinių svoris). Nustatyti sekantys kainų skirtumai: Maršrutu Prancūzija – Lietuva atsakovė vežė krovinius 2,5 karto brangiau nei kiti vežėjai; maršrutu Vokietija – Lietuva atsakovė vežė krovinius 3,1 karto brangiau nei kiti vežėjai; maršrutu Danija – Lietuva atsakovė vežė krovinius 2,43 karto brangiau nei kiti vežėjai; maršrutu Olandija – Lietuva atsakovė vežė krovinius 3,09 karto brangiau nei kiti vežėjai; maršrutu Švedija – Lietuva atsakovė vežė krovinius 3,20 karto brangiau nei kiti vežėjai.

7. Ieškovė nurodė, kad atsakovės vežti labdaros kroviniai neturi būti vertinami kaip nestandartiniai kroviniai, kurių pervežimų kaina yra didesnė. Pagal UAB „Samarina“ 2014 m. balandžio 12 d. pažymą Nr. 01, UAB „Transdovis“ 2019 m. balandžio 10 d. pažymą galima teigti, jog buvo gabenti standartiniai kroviniai. Atsakovė nepagrindė, kuo konkrečiai pasireiškia jos vežtų krovinių išskirtinumas ir dėl kokių konkrečių priežasčių visi jos pervežimai buvo vykdyti žymiai didesne nei rinkos kaina. Be to, atsakovės teiginius paneigia jos vykdytų pervežimų aplinkybės. Atsakovė nepaaiškino, kas kiekvieno pervežimo atveju paveikė tokias nepagrįstai dideles kainas ir kaip konkrečiai buvo apskaičiuotos pervežimų kainos. Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu galimai sunaikino bylai reikšmingus įrodymus.

8. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nesutinka su prašymu dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pagal atsakovės atsikirtimo argumentus. Dublike nurodė, kad CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes tarp ieškovės ir atsakovės vežimo sutartys nebuvo sudarytos ir ieškovei pervežimo paslaugos nebuvo teikiamos. Nusprendus, jog buvo teikiamos pervežimo paslaugos, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie sandorį momento. Teismai, be kita ko, nustatė, kad Asociacija pažeidė Asociacijos narių teisę susipažinti su Asociacijos dokumentais ir gauti visą Asociacijos turimą informaciją apie Asociacijos veiklą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTAxOS02MTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1019-611/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1019-611/2013">2A-1019-611/2013</a>). Apie ginčo sandorius paaiškėjo, kai 2014 m. gegužės 9 d. įvykusiame Asociacijos XXVI kongrese buvo išrinktas naujas Asociacijos prezidiumas. Nuo 2015 m. birželio 10 d. Asociacijos prezidentu išrinktas E. M.. Nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. Asociacijos generaliniu sekretoriumi išrinktas V. M.. Abu šie asmenys ir šio ieškinio pareiškimo dienai užima nurodytas pareigas. Jų iniciatyva yra tikrinami buvusių Asociacijos valdymo organų sudaryti sandoriai ir reiškiami ieškiniai, kuriais siekiama apginti Asociacijos pažeistas teises. Jų inicijuotų tikrinimų metu atlikus reviziją paaiškėjo aplinkybės dėl atsakovei nepagrįstai atliktų mokėjimų. Ieškovės vertinimu, ieškinio senaties terminas dėl prašymo priteisti 2003 m. – 2006-09-28 laikotarpiu sumokėtas sumas nėra praleistas. Tačiau jeigu teismas vis dėl to nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, terminas turi būti atnaujintas.

9. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės reikalavimus atmesti ir įrodinėja, kad atsakovė niekada ieškovei neteikė labdaros, o paslaugos atlygintinumą akivaizdžiai pagrindžia ieškovės atlikti mokėjimai atsakovei. Ieškovė, atsakovės žiniomis, neatlygintinai organizuodavo labdaros ir kitų krovinių pervežimus pagal viešųjų įstaigų, ligoninių ir kitų visuomeninių organizacijų prašymus, todėl tiek ieškovės Revizijos komisija, tiek pati ieškovė turėjo vertinti santykius tarp ieškovės ir krovinio gavėjų, kadangi atsakovė tik suteikė vežimo paslaugą. Manytina, kad tokiu būdu ieškovė, kaip viešasis juridinis asmuo, atstovaujantis svarbią Lietuvos ekonomikai sritį, siekė būti socialiai atsakinga, solidari ir aktyvi asociacija. Atsakovė nurodė, kad negali atskirsti į visus ieškovės reikalavimus, nes dėl praėjusio ilgo laiko tarpo (daugiau nei 13 metų), atsakovė neturi dalies dokumentų, kuriais ieškovė užsakydavo konkrečius vežimus ieškinyje nurodytiems gavėjams. Tokių dokumentų atsakovė neprivalėjo ir nematė pagrindo saugoti ilgą laiko tarpą, kadangi prievolė buvo pilnai įvykdyta. Nepaisant to, šalių sudarytas krovinio vežimo užsakymo sutartis pakankamai pagrindžia CMR važtaraščiai, PVM sąskaitos – faktūros ir jų apmokėjimas. Ieškovė 2013 m., 2014 m., 2016-03-02 ir 2016-06-02 pateikė tarpusavio skolų suderinimo aktus atsakovei, kuriuose yra matyti ieškovės skolos atsakovei, tačiau jokių skolų iš atsakovės pusės (be pagrindo įgytų ir negrąžintų lėšų ir pan.) nėra.

10. Atsakovės žiniomis, ieškovė samdė ir kitus vežėjus, siekdama patenkinti viešųjų organizacijų prašymus suteikti nemokamą transportą, kitaip socialiai aktyviai dalyvauti viešojoje veikloje. Ieškovės kaip asociacijos nariai yra tik vežėjai, todėl vadovaujantis ieškovės argumentais, bet kokie mokėjimai vežėjams turėtų būti laikyti nepagrįstais, nepaisant to, kad jie vežimo ar kitas paslaugas ieškovei ar jos nurodytiems asmenims faktiškai suteikė. Ieškovės ieškinio pagrindimas yra prieštaringas, kadangi vienur ji teigia, kad jokie krovinių vežimai asociacijos „LINAVA“ nebuvo užsakyti, kitur ji jau nurodo, kad ji teikė pervežimo paslaugas kitiems asmenims, bet už jas sumokėti atsakovei turėjo krovinio siuntėjai / gavėjai. Atsakovė neteikė jokios labdaros ar paramos ieškovei, o teikė vežimo paslaugas už sutartą mokestį. Tai, kad vežamas krovinys buvo siuntėjų teikiama labdara jos gavėjams, neturi jokios reikšmės ieškovės ir atsakovės teisiniams santykiams.

11. Atsakovės manymu tai, kad ieškovė nesugeba tinkamai saugoti savo apskaitos ir kitų dokumentų, negali tapti priežastimi atsisakyti vykdyti savo prievoles kitiems asmenims ir reikalauti grąžinti sumokėtas lėšas. Tokiu atveju turi būti atmestas reikalavimas priteisti 11 662 Eur pagal PVM sąskaitas – faktūras nurodytas revizijos komisijos ataskaitos Suvestinėje Nr. 2-2. Pagal Suvestinės Nr. 2-2 duomenis ieškovė neturi PVM sąskaitos – faktūros už 2003-12-19 ir 2005-10-25 laikotarpius, t. y. dėl sandorių įvykusių prieš 13 (trylika) metų. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu visi apskaitos dokumentai saugomi 10 metų.

12. Atsakovė į bylą pateikė CMR važtaraštį, pagal kurį 2008 m. liepos 10 d. vežė paminklinį akmenį, skirtą S. D. ir S. G. atminimui, kurį Lenkijoje atidengė Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. Ieškovė atsakovei sumokėjo 3500 Eur, suteikus apslaugą, nėra pagrindo šios sumos grąžinti. Atsakovei buvo sumokėta 6000 Eur už jūrinio konteinerio pervežimą; paslauga buvo suteikta 2005 m. spalio 13 d., ji turėjo turėti ir muitinės deklaraciją. Jūrinis konteineris buvo gabenamas pagal ieškovės užsakymą, kadangi ji 2005 m. dalyvavo Pekine startavusiame krovininių vilkikų karavane – projekte „Šilko kelias”, maršrutu Pekinas – Astana – Maskva – Ryga – Vilnius – Varšuva – Berlynas – Briuselis. Šiuo projektu buvo siekiama parodyti krovinių gabenimo galimybes tarp Azijos šalių ir Europos, pristatyti save naujoms rinkoms ir panašiai, todėl tuščias jūrinis konteineris buvo gabenamas 12 000 km.

13. Atsakovė mano, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad jos ir atsakovės sudaryti sandoriai pažeidė Asociacijos įstatymo nuostatas ir kad sudarytos vežimo sutartys prieštaravo jos veiklos tikslams. Ieškovė taip pat neįrodo, kad tarp šalių sudaryti sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nuomone, ieškovė pati sau ir renkasi bet kokius teisių gynimo būdus, siekdama klaidinti teismą. Ieškovė neneigia, kad atsakovė buvo sąžininga šalis, taip pat atsakovė vykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus ir pagrįstai tikėjosi, kad sutartys bus pilnai įvykdytos ir iš ieškovės pusės. Tai, kad pati ieškovė laisva valia sutiko sudaryti sutartis, jas vykdė ir 13 metų dėl jų nereiškė jokių pretenzijų, negali pažeisti atsakovės teisėtų interesų ir sukelti jai neigiamų pasekmių, kas įvyktų taikant restituciją.

14. Pasisakydama dėl senaties termino, atsakovė nurodė, kad ieškinio senatis yra praleista, nes kiekvienais metais ieškovo Revizijos komisija atlikinėjo patikrinimus ir nei vieno patikrinimo metu Revizijos komisija nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su ieškovės atsakovei atliktais mokėjimais, nepareiškė jokių pastabų dėl per didelio mokėjimų dydžio. Taip pat atsakovė prašo taikyti bendrą senaties terminą dėl 2003 m. – 2006-09-28 m. laikotarpiu sumokėtų sumų priteisimo, bei sutrumpintą vienerių metų senaties terminą CMR konvencijos pagrindu.

15. Triplike atsakovė nurodė, kad tai, jog atsakovė ir ieškovė sudarė vežimo sutartis trečiųjų asmenų naudai, patvirtina pačios ieškovės į bylą pateiktos ir jos atstovų pasirašytos a) PVM sąskaitos – faktūros ir b) CMR važtaraščiai, taip pat atsakovės pateikti dokumentai. CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, ši sutartis gali būti sudaryta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, pranešimais, ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija. Ieškovė atsakovės pateiktus dokumentus bando paneigti vidiniu siunčiamų dokumentų registravimo žurnalu, kuriame nurodomas bendro pobūdžio siunčiamų dokumentų turinys, tačiau tai nereiškia, kad: a) kartu su atsakovei siunčiamais dokumentais nebuvo siunčiami ir prašymai dėl vežimo paslaugų suteikimo, b) atsakovės atstovams tiesiogiai nebuvo įteikiami prašymai, jų nesiunčiant paštu, c) atsakovei nebuvo siunčiami prašymai el. paštu ar kitais būdais.

16. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad trečiasis asmuo kaip vieno asociacijos nario atstovas, net ir būdamas prezidiumo nariu, negalėjo daryti tiesioginės įtakos generaliniam sekretoriui (tuo metu buvusiam V. G.), kadangi prezidiumas yra kolegialus organas, priimantis sprendimus balsų dauguma. Taip pat, ieškovės Prezidentas, kuriuo buvo A. K., tik reprezentuoja asociacijos nuomonę santykiuose su kitomis organizacijomis ar asmenimis (...) neatlieka jokių veiksmų ir nesudaro jokių sandorių, sukuriančių, pakeičiančių ar panaikinančių asociacijos teises ir pareigas („LINAVA“ įstatų 10.3.1. punktas). Tai, kad ieškovė pirko tam tikras paslaugas iš atsakovės, kurios bendrasavininku ir vadovu buvo A. K., yra įprasta ieškovės praktika, kadangi ji iki šiol įvairias transporto paslaugas perka iš kitų savo narių – vežėjų.

17. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis užsakymų būdavo neįprasti, reikalaujantys specialaus krovinio pakrovimo, saugojimo, surinkimo, tvirtinimo, pakavimo, paskirstymo ir kt. sąlygų, maršrutai būdavo nestandartiniai, dažnai be atgalinio reiso, o tai padidindavo patiriamus vežimo kaštus, kas turėjo poveikį paslaugų kainai. Trečiasis asmuo prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė visą laiką žinojo apie sandorius su atsakove, juos pati iniciavo ir įvykdė. Ieškovės veikla buvo nuolat audituojama, atliekamos revizijos, kitokie patikrinimai, taip pat pati ieškovė nurodo, kad dar 2014 m. gruodžio 23 d. tikrino sandorius su atsakove, tačiau jokio reikalavimo daugiau nei 1.5 metų nereiškė.

18. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Ieškovės atstovas prašė vadovautis teismų praktika, suformuota pagal ieškovės reikalavimus vežėjams (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg4LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-388-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-388-248/2018">e3K-3-388-248/2018</a>, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A59823). Naujų esminių aplinkybių nenurodė. Pateikė baigiamąją kalbą (elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 140-151). Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, ir 2,5 metų atsakovė atsikirtinėjo nuo šio reikalavimo. Liudytojai patvirtino, kad asmenys dėl paslaugų suteikimo labdaros išraiška kreipėsi į Asociaciją, bet ne asmeniškai į A. K.. Anot atstovo, ieškovė šioje byloje meluoja, nurodydama, kad neužsakinėjo paslaugų pas kitus asmenis, nes įrodymai paneigia tokius argumentus (UAB „Kautra“ dėl vaikų vežimo, žirgų pervežimas ir pan.). Ieškovė turėjo pagrįsti, kad sumokėjo be pagrindo pinigus, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad suklydo darydama pavedimą, buvo apgauta ir t.t. Ieškovė negalėjo klysti 70 kartų užsakydama paslaugas ir apmokėdama už jas. Pati ieškovė įtraukė sąskaitas į apskaitą, sutiko su paslaugomis, mokėjo PVM. Ieškovė žodžiu teismo posėdyje pakeitė reikalavimą po 2,5 metų, nurodydama, kad buvo sumokėta per didelė kaina už paslaugas. Tačiau ieškovės pakeistos faktinės aplinkybės, t. y. faktiniai ieškinio pagrindai, prieštarauja vienas kitam, t. y. vienu metu ieškovė nurodė, kad neužsakė paslaugų, o kitų atveju – užsakė, bet už per didelę kainą. Ieškovė neįrodė, kodėl už paslaugas ji sumokėjo per didelę kainą. Teismas siūlė skirti ekspertizę kainai už pervežimus nustatyti, bet ieškovė atsisakė. Ieškovė pateiktais dokumentais dėl kitų įmonės pervežimų, siekia priartinti kainą prie mažiausios kainos, bet ne prie vidutinės. Sudėjus kainas už paslaugas, ieškovės ir atsakovės skaičiuojamas vidurkis gaunasi kitoks. Ieškovės pateiktose dokumentuose krovinio tipas, svoris nesutapo, t. y. ieškovė nepateikė analogiškų sandorių palyginimo. Revizijos nariai visuomet buvo tie patys, ir tik pasikeitus vadovybei, buvo surasti pažeidimai, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Trečiasis asmuo A. K. pateikė baigiamąsias kalbas, kuriose nurodė, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nedalyvavo ir nebuvo įtrauktas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtą civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg4LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-388-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-388-248/2018">e3K-3-388-248/2018</a>, nei kaip atsakovas, nei kaip suinteresuota šalis. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg4LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-388-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-388-248/2018">e3K-3-388-248/2018</a> dalyvavo ieškovė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“, atsakovas UAB „Tingas“, trečiasis asmuo V. G.. Taip pat nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nebuvo įtrauktas ir į Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtą civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU5LTgyMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-59-823/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-59-823/2019">e2A-59-823/2019</a>. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU5LTgyMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-59-823/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-59-823/2019">e2A-59-823/2019</a> dalyvavo ieškovė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“, atsakovas UAB „Transfriga“, trečiasis asmuo V. G..

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

19. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės sumokėtų atsakovei 256 285,89 Eur. Ieškovė ginčija tiek mokėjimų faktinį pagrindą, tiek mokėjimų dydį. Ginčas prasidėjo po to, kai 2014 m. gegužės 9 d. įvykusiame Asociacijos XXVI kongrese buvo išrinktas naujas Asociacijos prezidiumas ir nuo 2015 m. birželio 10 d. Asociacijos prezidentu išrinktas E. M., o nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. Asociacijos generaliniu sekretoriumi išrinktas V. M.. Jų iniciatyva buvo patikrinti Asociacijos valdymo organų sudaryti sandoriai, patikrą atliko Revizijos komisija, kuri 2016 m. rugsėjo 23 d. parengė ataskaitą.

20. Revizijos komisija 2016 m. rugsėjo 23 d. ataskaitoje nurodė, kad patikrinimo tikslas – nustatyti, ar UAB „TRANSVELAS“ pagrįstai už pervežimo paslaugas išrašė Asociacijai PVM sąskaitas–faktūras ir gavo apmokėjimus pagal šias PVM sąskaitas–faktūras (tomas I, b.l.13-18). Kaip galima suprasti iš ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, revizija atlikta todėl, kad atsakovės UAB „TRANSVELAS“ steigėju ir akcininku yra A. K., kuris nuo 1994-10-04 iki 2006-07-31, t. y. įskaitant ir tikrinamą laikotarpį, būdamas atsakovės direktoriumi, tuo pačiu metu užėmė svarbias pareigas Asociacijoje, kuriomis pasinaudojęs neteisėtai gavo 256 285,89 Eur.

21. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. K. nuo 1998-05-29 iki 2001-05-24 buvo Asociacijos prezidiumo nariu (kartu ir viceprezidentu); nuo 2001-05-25 iki 2002-05-24 laikinai ėjo Asociacijos prezidento pareigas; nuo 2002-05-24 iki 2015-05-15 ėjo Asociacijos prezidento pareigas. Revizijos komisijos 2016 m. rugsėjo 23 d. ataskaitoje nurodyta, kad tuo metu, kai Asociacija pagal PVM sąskaitas–faktūras, nurodytas Suvestinėje Nr. 2, atliko mokėjimus UAB „TRANSVELAS“, Asociacijos generaliniu sekretoriumi buvo V. G., kuris šias pareigas užėmė nuo 1991-10-09 iki 2010-11-29. Pagal Asociacijos įstatus generalinį sekretorių tvirtina Prezidiumas, Prezidento teikimu. Todėl A. K., būnant Asociacijos Prezidentu, būtent jo teikimu į Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas buvo teikiamas tvirtinti V. G.. Tarp V. G. ir A. K. 2010 m. balandžio 22 d. buvo sudarytas Susitarimas dėl postų pasiskirstymo Asociacijoje (tomas I, b.l.17).

22. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 256 285,89 Eur dviem alternatyviais faktiniais ieškinio pagrindais (tomas X, b.l. 63-72): a) dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo, nes pervežimo sutartys nebuvo sudarytos ir atsakovei nebuvo pagrindo iš ieškovės gauti mokėjimus už ginčo pervežimus, b) nustačius, jog buvo sudaryti susitarimai dėl labdaros pervežimų ir atsakovė turėjo teisę gauti mokėjimus už visus ar dalį pervežimų, pripažinti pervežimo sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl imperatyvios Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos pažeidimo. Atsakovė prašo atmesti ieškovės ieškinį vien todėl, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Viso byloje yra ginčas dėl 68 atskirų pervežimų.

Dėl ieškinio senaties

23. Minėta, ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, kad ji nuo 2003 m. iki 2009 m. lapkričio 9 d. atsakovei sumokėjo 273 947,89 Eur be pagrindo. Atsakovė prašo taikyti CMR konvencijos 32 straipsnyje numatytą 1 ieškinio senaties metų terminą, pradedamą skaičiuoti po 3 mėn. nuo sutarties sudarymo, ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu.

24. Ieškovė įrodinėja, kad nagrinėjamoje byloje CMR konvencijos 32 straipsnyje numatytas terminas netaikomas, nes tarp ieškovės ir atsakovės vežimo sutartys nebuvo sudarytos ir ieškovei pervežimo paslaugos nebuvo teikiamos. Kita vertus, ieškovė mano, kad jei teismas nuspręs, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas už per 2003 m. – 2006-09-28 laikotarpį sumokėtas sumas, teismas turi atnaujinti šį terminą, nes yra objektyvios priežastys, pateisinančios šio termino praleidimą, tai yra Asociacijos generaliniu sekretoriumi iki 2010 m. lapkričio 29 d. buvo V. G., kuriam vadovaujant ir buvo be pagrindo atlikti mokėjimai atsakovei ir kuris veikė ne Asociacijos interesais.

25. Teismas sutinka su ieškove, kad nagrinėjamoje byloje CMR konvencijos 32 straipsnyje numatytas terminas netaikomas. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 1 straipsnio 1 dalį ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. CMR 3 straipsnyje numatyta, kad taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šį teisės aktą pažymima, kad CMR konvencija yra tarptautinė sutartis, kuri reglamentuoja klausimus, susijusius su kelių transporto priemonėmis už užmokestį vežamo krovinio sutartimis, kai bent viena iš krovinio siuntėjų ir gavėjų yra skirtingų šalių teritorijose ir bent viena iš jų yra CMR konvencijos narė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NS05MTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-75-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-75-916/2017">3K-3-75-916/2017</a>, 11 punktas).

26. Nagrinėjamoje byloje iš šalių nurodytų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad ginčijami mokėjimai buvo vykdomi už Asociacijos teikiamą labdarą, tai yra tarp Asociacijos ir atsakovės nesusiklostė pervežimo santykiai, reglamentuojami CMR, nes atsakovė teikė paslaugas ieškovei, o ne krovinio siuntėjui ar gavėjui. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl to, jog atsakovė netinkamai vykdė vežimo paslaugų sutartį. Ieškovė įrodinėjo, kad neužsakė paslaugų, o jei ir užsakė, tai už per didelę kainą, todėl tokie susitarimai prieštarauja Asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens, steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

27. Įvertinant ieškovės suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą, vadovaujantis CPK 13 straipsniu, konstatuojama, kad ieškinyje išdėstytiems reikalavimas taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

28. Minėta ieškovė ginčija mokėjimus, kurie atlikti nuo 2003 metų (pvz., 2003-12-19 PVM sąskaita-faktūra Nr. 4052018LEB (tomas I, b.l.22)). Ieškovė kreipėsi į teismą 2016 m. rugsėjo 28 d. Vadinasi, bendrasis ieškinio senaties terminas remiantis objektyviuoju kriterijumi baigėsi 2006 m. rugsėjo 28 d. (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įrodinėja, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia nagrinėjamoje byloje turi būti siejama su subjektyviuoju momentu, nes tik pasikeitus Asociacijos valdymo organams, paaiškėjo apie ginčo mokėjimų įrodinėjamą neteisėtumą. Prašo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg4LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-388-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-388-248/2018">e3K-3-388-248/2018</a>, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU5LTgyMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-59-823/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-59-823/2019">e2A-59-823/2019</a> bei kitomis su ieškovės teisių gynimu susijusiomis bylomis. Atsakovė įrodinėjo, kad šios bylos nėra analogiškos, todėl nėra pagrindo vadovautis jose esančiais išaiškinimais, kai atsakovė nebuvo juose įtraukta į ginčo nagrinėjimą.

29. Nagrinėjamoje byloje teismas nurodo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, jog kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg4LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-388-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-388-248/2018">e3K-3-388-248/2018</a> išaiškinimai dėl nustatytų faktinių aplinkybių neturi prejudicinės reikšmės, sprendžiant dėl senaties (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pirma, abiejose šiose bylose remiamasi senaties termino taikymui reikšminga aplinkybe – Asociacijos generalinis sekretorius V. G., pasirašęs sutartį asociacijos vardu, nesiėmė priemonių pinigams susigrąžinti. Antra, ieškovei tapo žinoma apie pažeistą savo teisę, kai pasikeitė vadovybė, ėmus rinkti įrodymus, nes nei V. G., nei atsakovė nepateikė prašomos informacijos. Trečia, kasacinis teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, nustatęs termino pradžios nustatymu reikšmingą subjektyvųjį momentą būtent dėl ankstesnio asociacijos generalinio sekretoriaus V. G. neveikimo. Atsižvelgiant į tai, atmetamas ieškovės argumentas, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Tačiau tenkinamas ieškovės prašymas dėl termino atnaujinimo, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg4LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-388-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-388-248/2018">e3K-3-388-248/2018</a> 30 punkte atliktą išaiškinimą, jog sumokėtų sumų atsakovei pervedimo aplinkybės, paaiškėjusios po dabartinės asociacijos vadovybės atliktų veiksmų aiškinantis mokėjimo pagrindą, yra svarbi priežastis praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Dėl nepagrįsto praturėjimo

30. Ieškovė įrodinėjo, kad Asociacija pervežimų neužsakė ir neįsipareigojo susitarimų dėl labdaros pervežimų apmokėti, todėl reikalavo priteisti 273 947,89 Eur iš atsakovės CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu.

31. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

32. Kasacinis teismas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą, t. y. teismo patvirtintą kreditoriaus reikalavimą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2008">3K-3-166/2008</a>).

33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėto praturtėjimo institutas, kaip civilinių teisių gynybos būdas, yra taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jam išreikalauti visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, o CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka pažeistoms asmens teisėms visiškai apginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-25-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-25-695/2019">e3K-3-25-695/2019</a> 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl labdaros ir paramos fondo „LEVICTUS“ naudai suteiktų paslaugų

34. Ieškovė ginčija labdaros ir paramos fondui „LEVICTUS“ suteiktos paslaugos faktą. Byloje yra pateiktas 2000 m. spalio 17 d. Asociacijos generaliniam sekretoriui skirtas labdaros ir paramos fondo „LEVICTUS“ prašymas dėl labdaros pervežimo iš Danijos į Lietuvą, nurodant, kad labdara bus išdalinta Šalčininkų ir Vilniaus rajono socialiai remtinoms šeimoms, gydymo ir švietimo įstaigoms (Tomas VI, b.l.2). Kaip galima spręsti iš Asociacijos generalinio direktoriaus V. G. pateiktų prašymų, Asociacija, gavusi prašymą dėl labdaros gabenimo labdaringu būdu, kreipdavosi į atsakovę dėl labdaros gabenimo iš Danijos ar kitų valstybių (tomas VI, b.l.3-9).

35. Konkrečiai dėl labdaros ir paramos fondo „LEVICTUS“ suteiktų paslaugų yra išrašytos sąskaitos nuo 2003-11-04 iki 2009-11-09 (tomas I, b.l.24). Byloje yra įrodymai, kad atsakovės išrašytos sąskaitos yra įtrauktos į ieškovės apskaitą (tomas I, b.l 19-26). Pažymėtina, kad Asociacijos generalinio direktoriaus V. G. prašymuose aiškiai nurodyta, kad atsakovei už pargabentą labdarą apmokės pagal pateiktus dokumentus. Byloje nustatyta, kad tai yra įprasta praktika, kada ieškovė pateikdavo Asociacijai priklausantiems vežėjams užsakymus – prašymus dėl pervežimų ir už tai sumokėdavo, taip vykdydama labdaringą veiklą.

36. Pagal CK 6.167 straipsnio 1 dalį pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu (CK 1.173 straipsnio 1 dalis). Į bylą pateiktas 2000 m. spalio 17 d. Asociacijos generaliniam sekretoriui skirtas labdaros ir paramos fondo „LEVICTUS“ prašymas dėl labdaros pargabenimo, po kurio sekė sekretoriaus V. G. nuolatiniai kreipimaisi į atsakovę iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. dėl pervežimo, įtrauktos sąskaitos į ieškovės apskaitą iki 2009-11-09 sudaro pagrindą manyti, kad tarp šalių susiklostė tęstiniai sutartiniai santykiai dėl atlygintinų paslaugų teikimo.

37. Atsižvelgiant į tai, atmetamas ieškovės argumentas, kaip neįrodytas, kad Asociacija pervežimų neužsakė ir neįsipareigojo susitarimų dėl labdaros pervežimų apmokėti pagal labdaros ir paramos fondo „LEVICTUS“ prašymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovės teiginys, kad ji nėra labdaros organizacija ir neorganizuoja labdaros atvežimo Į Lietuvą (tomas II, b.l.71), nepaneigia ieškovės užsakymas atsakovei už atlyginimą pervežti fondo naudai krovinius labdaringais tikslais. Ieškovė pagal Įstatus gali teikti labdarą (tomas I, b.l.306), nuolat teikė labdarą, o Revizijos akte, kai buvo atliktas patikrinimas už 2014 metus, nurodyta, kad ieškovė jau per I pusmetį išleido tris kartus didesnę sumą labdarai nei suplanavo Kongresas (tomas I, b.l.48). Taigi tiek iki ginčo laikotarpio, tiek po jo, ieškovė vykdo labdaringą veiklą.

38. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEtNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121-421/2019">3K-3-121-421/2019</a> 40 punktą ir jame nurodytą praktiką).

39. Ieškovė byloje neįrodinėjo, jog ji atsisakė tenkinti labdaros ir paramos fondo „LEVICTUS“ prašymą dėl labdaros pargabenimo, pati asmeniškai nurodytu laikotarpiu atvežė labdarą, todėl konstatuojama, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė tęstiniai sutartiniai santykiai dėl atlygintinų paslaugų teikimo labdaros ir paramos fondo „LEVICTUS“ naudai. Be kita ko, labdaros ir paramos fondo „LEVICTUS“ yra deklaruoti nuo 2000 m. iki 2010 metų (tomas VII, b.l.5-193) gauti labdaros tikslais daiktai (pvz., ligoninės lovos, staliukai, invalidų kėdės, dėvėti rūbai, mokykliniai stalai, aptvarėlis vaikams, supynės ir pan.).Vežimo sutarties sudarymas yra patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pateikti CMR važtaraščiai, įrodantys pervežimo faktą (tomas I, b.l. 27-29). Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovė negali turėti ieškovės reikalaujamų dokumentų, galinčių pagrįsti visų sąskaitų išrašymą, nes kai kurie dokumentai buvo sunaikinti (tomas II, b.l.36-41). Ieškovė nusprendė ginčyti nuo 2003 m. lapkričio 4 d. išrašytas sąskaitas, kurių saugojimo terminai yra pasibaigę pagal įstatymą. Taigi atsakovė neturi ir negali pagrįsti visų atliktų pervežimų, kai ieškovės nusprendė kreiptis į teismą, pasibaigus bendram dešimties metų ieškinio senaties terminui.

40. Teismas, įvertinęs ieškovės paslaugų užsakymo specifiką iš atsakovės, įvertindamas suteiktų paslaugų laikotarpį, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė negali turėti ieškovės reikalaujamų dokumentų, galinčių pagrįsti visų sąskaitų išrašymą, kurie buvo sunaikinti (tomas II, b.l.36-41), pasibaigus archyvavimo terminui, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad dėl visų išrašytų ir ieškovės apskaitytų sąskaitų buvo sudarytas susitarimas dėl atlygintinų paslaugų (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Esant įrodytam šalių susitarimui dėl nurodytų pervežimų apmokėjimo, nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos netaikytinos.

41. Tai, kad Asociacijos „LINAVA“ mokėjimai atsakovei UAB „TRANSVELAS“ už atitinkamus pervežimus nėra apskaityta kaip Asociacijos atitinkamiems krovinio gavėjams suteikta parama, neveikia atsakovės teisės į užmokestį. Asociacija, o ne atsakovė, turi pareigą teisingai įforminti finansines operacijas, susijusias su savo ūkine veikla. CK 6.237 straipsnio taikymui yra reikšminga aplinkybė dėl nustatyto susitarimo fakto, nes, kaip jau nurodyta šio sprendimo 33 punkte, nepagrįsto praturtėjimo normos taikomos tik subsidiariai su kitais sandorio negaliojimo atvejais.

42. Minėta, kad ieškovė prašė pripažinti susitarimus dėl pervežimų negaliojančiais ir kitu faktiniu pagrindu – akivaizdžiai per didelės paslaugų kainos.

43. 2019 m. gegužės 20 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. V. V., kuris yra parašęs vadovėlį „Krovinių vežimo technologijos“, užsiima akademine veikla, dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete, o šiuo metu dirba Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, parodė, kad pervežimo kainai turi poveikį atstumas, krovinio ypatumai, specifiniai kliento poreikiai, vertė, laikas ir kt. Liudytojo A. V. V. nuomone, ieškovės pateiktų į bylą pervežimų kainų palyginimo negalima atlikti, nes pats gabenimo procesas turi reikšmę, pvz., kartais reikia rezervuoti visą kiemą, norint paimti krovinį (pvz., baldus), bet jei krovinys yra sandėlyje, tai organizavimo kaštai dėl kiemo rezervacijos jau nebeturi reikšmės. Kainai gali daryti poveikį ir gabenimo sezoniškumas, jo paruošimas gabenimui. Taip pat, jei krovinio gavėjui yra svarbus gabenimo laikas, tai vežėjas negali paimti kitų siuntėjų krovinių, apjungdamas vežimą ir taip sumažindamas kaštus. Liudytojas aiškiai parodė, kad pateikus sąskaitas, CMR važtaraščius, net jei sutaptų krovinio gabenimo maršrutas, pasakyti vidutinės kainos negalėtų, nes negalima nustatyti priežasties, kodėl tokia nurodyta pervežimo kaina. Paprastai šiuose dokumentuose neatsispindi krovinio išmatavimai, pergabenimo laikas, krovinio paėmimo vietos specifika, pristatymo vietos ypatumai ir pan. Taip pat svarbu, kokia yra vežėjų tuo metu rinkoje paklausa, priklausomai nuo jų turimos transporto priemonės. Liudytojas parodė, kad apie 50 procentų kainos sudaro kuro kaina ir vairuotojo darbo užmokestis.

44. Nors ieškovės atstovas siekė paneigti šio liudytojo parodymus argumentu, kad A. V. V. žinios yra teorinės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad parodymai buvo pateikti metodiškai, dogmatiškai pagristai, todėl sprendžia jais vadovautis, pasisakant dėl įrodinėjamo akivaizdžiai per didelio atlyginimo, sumokėto atsakovei už suteiktas paslaugas. Taip pat teismas atmeta ieškovės atstovo argumentus, kad šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes kartu su trečiuoju asmeniu A. K. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete. Byloje nenustatyta, kad juos siejo asmeniai ir / ar pavaldumo santykiai. A. K. paaiškino, kad kaip praktikas buvo studentų darbų gynime. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neįrodo A. V. V. suinteresuotumo bylos baigtimi.

45. 2019 m. gegužės 20 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. B. parodė, kad labdaros vežimas yra eilinis krovinys, kuris yra lengvas. Liudytojas parodė, kad tuo metu, kai buvo vykdomi atsakovės pervežimai, jo įmonė buvo orientuoja krovinių gabenimu į Rytų valstybes, tačiau paaiškino, kad rūbai buvo pakuojami į bananų dėžes, o baldai, medicininė įranga – į tentu dengtas priekabas. Teismas nurodo, kad šio liudytojo parodymai yra tokie pat abstraktūs, kaip ir ieškovės pateiktos kitų vežėjų nurodytos pervežimo kainos palyginimui su atsakovės teiktomis paslaugomis.

46. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ir trečiasis asmuo A. K. paaiškino, kad rūbai paprastai užima didelį tūrį priekaboje, todėl kito siuntėjo krovinio negali kartu paimti, taip piginant pervežimo kainą. Vadinasi, kaip teisingai nurodė paklaustas liudytoju A. V. V., svoris nėra rodmuo, kuris gali nulemti krovinio gabenimo kainą, kaip ir atstumas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo galima nustatyti, kokia įranga ir kokiu transportu buvo gabenta, ar jai buvo taikomi specialūs reikalavimai pervežimui, iš kurios vietos paimtas krovinys ir kur pristatytas. Ieškovė, pradėjus ginčą pagal faktinį ieškinio pagrindą kaip dėl be pagrindo sumokėtų lėšų priteisimo, surinkus įrodymus, patvirtinančius susitarimus dėl atlygintinų paslaugų, papildė reikalavimą dėl akivaizdžiai per didelės kainos už paslaugas sumokėjimo. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovė, papildžiusi ieškinio faktinį pagrindą, apsiribojo byloje įrodymų rinkimu dėl paties pervežimo fakto, tam tikrų palyginimui sąskaitų pateikimu (tomas I, b.l.15,16). Ieškovė nesikreipė į labdaros gavėjus, siekiant nustatyti gabento krovinio sąlygas, krovinio ypatybes, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad panašiomis sąlygomis, panašus krovinys buvo pergabentas už akivaizdžiai mažesnę kainą. Labdaros ir paramos fondas „LEVICTUS“ deklaravo, jog gavo labdaros būdu tokius daiktus kaip ligoninės lovos, staliukai, invalidų kėdės, dėvėti rūbai, mokykliniai stalai, aptvarėlis vaikams, supynės ir t. t. Ieškovė, ginčydama pervežimo kainą, nepateikė įrodymų, kokia būtų protinga kaina, pvz., už sūpynių pervežimą (CPK 12, 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad dažnai to paties vežimo krovinys būdavo surenkamas iš skirtingų vietovių, pvz. Danijoje iš Havnstrup ir Vium miestų (tomas I, b.l. 163, 165, 181), o tai paveikdavo vežamos kainos padidėjimą.

47. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog susitarimai dėl atlygintinos paslaugos negali būti pripažinti kaip negaliojantys CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl imperatyvios Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos pažeidimo, nes nenustatyta, jog pirkta paslauga už akivaizdžiai per didelę kainą.

Dėl VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos naudai suteiktų paslaugų

48. Ieškovė ginčija VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos naudai suteiktų pervežimo paslaugų faktą ir apmokėjimą už juos teisėtumą.

33. Byloje nustatyta, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2008 m. birželio 16 d. pateikė prašymą Nr. SR-1736, adresuotą tuometiniam Asociacijos generaliniam sekretoriui V. G., dėl įrangos pargabenimo (tomas II, b.l.19). Asociacijos vardu sekretorius V. G. 2008 m. birželio 23 d. kreipėsi į atsakovę dėl įrangos pervežimo iš Vokietijos sostinės Berlyno į Vilnių (Santariškių ligoninę) nuo liepos 1 iki 10 d. (tomas VI, b.l.7). Prašyme nurodyta, kad už paslaugas bus apmokėta, taip pat, kad prideda siuntėjo kontaktus.

34. Ieškovė neigia užsakiusi iš atsakovės pervežimą labdaros tikslais, nes prašyme nėra jokių atžymų apie jo įteikimą Asociacijai. Be to, anot ieškovės, nėra Asociacijos įstatų nustatyta tvarka priimto sprendimo skirti transportą ir pervežimams pasamdyti atsakovę (nėra nei sutarčių, nei Asociacijos įgaliotų asmenų užpildyto užsakymo / užsakymų).

49. Kaip šioje byloje nustatyta, Asociacija su atsakove nepasirašydavo atskiros sutarties, pateikusi užsakymą organizuoti pervežimą, nes užtekdavo prašymo, pateikto pačiai Asociacijai. Teismas nurodė, kad šie duomenys yra pakankami pagal CK 6.167 straipsnio 1 dalį laikyti apibrėžta oferta, o atliktas pervežimas ir išrašyta sąskaita apmokėjimui, pagrindžia jos akceptą. Juolab, kad atsakovė kontaktuodavo su krovinio siuntėju pagal prašyme pervežti medicininius baldus nurodytus kontaktinius duomenis. CK 6.808 straipsnius numato, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Nagrinėjamoje byloje pervežimo paslauga buvo teikiama per atsakovę. Pateikti CMR dokumentai nuo 2004 metų įrodo vežimo sutarčių sudarymą, už kurių įvykdymą pagal šalių veikimo praktiką sumokėdavo ieškovė, vykdydama labdaringą veiklą (tomas II, b.l.128, 130, 132,134).

50. VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos nuo 2006 metų yra deklaravusi duomenis apie gautą paramą inventoriumi (tomas VII, b.l.76, 146-169). Vadinasi, ji buvo pristatyta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kitas subjektas, bet ne atsakovė įvykdė pervežimą iš Berlyno pagal VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2008 m. birželio 16 d. pateiktą prašymą.

51. Teismas visiškai sutinka su atsakovės atskirtumu, kad ji negali pateikti visų sąskaitų – faktūrų išrašymą patvirtinančių dokumentų už 2003-12-19 ir 2005-10-25 laikotarpius, t. y. dėl sandorių įvykusių prieš 13 (trylika) metų. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu visi apskaitos dokumentai saugomi 10 metų, todėl atsakovė nėra išsaugojusi šių dokumentų. Kaip matyti iš Revizijos komisijos sudarytos Suvestinės Nr. 2-1, į ją yra įtraukta 2004 m. gruodžio 2 d. sąskaita 001368TR (suma 14 260,06 Lt) dėl pervežtų krovinių VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms. Atsakovė negali turėti ieškovės reikalaujamų dokumentų, galinčių pagrįsti sąskaitų išrašymą, kurie buvo sunaikinti (tomas II, b.l.36-41), pasibaigus archyvavimo terminui (galioja principas nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est). Be kita ko, ieškovė, užsakiusi paslaugas, privalėjo PVM sąskaitas – faktūras įtraukti į savo apskaitą, todėl jos turi atsispindėti jos finansiniuose dokumentuose, kaip ir jų įtraukimo faktinis pagrindas. Tokiu atveju, tiek ieškovei, tiek atsakovei taikoma ieškovės nurodyta contra spoliatorem prezumpcija, t. y. šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

52. VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2017 m. gegužės 11 rašte patvirtino, kad sandorių su atsakove nebuvo sudaryta (tomas II, b.l.86). Ieškovė ginčija ir, pvz., 2005 m. liepos 21 d. sąskaitą (suma 13 445,20 Lt), nors atsakovė yra pateikusi ją patvirtinantį važtaraštį (tomas II, b.l.130). Teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė Klinikoms teikė labdarą krovinių transportavimo forma. Teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti turimi įrodymai yra pakankami, kad galėtų patvirtinti sudarytą ilgalaikį susitarimą dėl įrangos bei kitų daiktų pargabenimo pagal išrašytas ir kitas sąskaitas, kurios apskaitytos ieškovės (tomas I, b.l.24). Esant įrodytam šalių susitarimui dėl pervežimo, nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos netaikytinos.

53. Be kita ko, ieškovė konkrečiai nenurodė, kodėl atsakovės atlikti vežimai yra akivaizdžiai per didelės kainos. Ieškovė nepateikė vertinimo dėl kiekvienos sąskaitos pagal panašius individualiai galimus identifikuoti požymius, kad įvertinus jų daugumą, būtų galima spręsti apie kainos pagrįstumą. Ieškovės argumentas, kad aritmetinis vidurkis kainos pagal jos atrinktas sąskaitas, įrodo akivaizdžiai per didelę kainą, atmetamas, nes tai nėra leistinas įrodymas. Toks įrodinėjimas neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnyje nurodytos metodikos. Pažymėtina, kad atsakovė taip pat pateikė vežėjų UAB „Daimanta“, UAB „Calenberg Vilnius ir UAB „Autodara“ sąskaitas – faktūras ir CMR važtaraščius, kurie, skaičiuojant ieškovės naudojamu metodu – aritmetiniu vidurkiu, leidžia teigti, kad atsakovės vežimų kainos buvo mažesnės nei kitų vežėjų.

54. Ieškovė rinko įrodymus dėl aplinkybių, patvirtinančių pervežimo faktą, aiškinosi apmokėjimo už paslaugą aplinkybes, bet neišaiškino, kokius krovinius gavo VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, kur atsakovė pristatė krovinį, kokios buvo krovinio pergabenimo sąlygos, t. y. nenurodė įrodymų, galinčių patvirtinti vežimą už akivaizdžiai per didelę kainą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog susitarimas dėl atlygintinų paslaugų negali būti pripažintas kaip negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl imperatyvios Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos pažeidimo, nes nenustatyta, jog pirkta paslauga už akivaizdžiai per didelę kainą.

Dėl festivalio „BE2GETHER“ organizatoriams naudai suteiktų paslaugų

55. Byloje nustatyta, kad VšĮ „Laisvalaikio parkas“ 2008 m. liepos 24 d. pateikė prašymą Nr. LP080724-1, adresuotą ieškovei Asociacijai „LINAVA“ dėl transporto skyrimo festivaliui „BE2GETHER“, nurodant krovinio paėmimo ir pristatymo laiką, datas. Kaip nurodė organizatorius, buvo reikalingi mažiausiai 8 krovininiai automobiliai rugpjūčio 8 d. (tomas II, b.l.18), siekiant pergabenti tvoras ir jų įrangą. Rugpjūčio 17 d. šviesos ir garso įrangai buvo reikalingi 3 sunkvežimiai, o rugpjūčio 14 d. buvo parašyta 3 sunkvežimių biotualetams.

56. Asociacija „LINAVA“ pateikė atsakovei 2008 m. liepos 31 d. prašymą dėl įrangos pervežimo festivaliui „BE2GETHER“, kuris vyko 2008 m. rugpjūčio 8-20 dienomis (tomas VI, b.l.6). Prašyme nurodyta, kad už vežimus apmokės ieškovė. Nurodė, kad prideda kontaktinius duomenis.

57. Ieškovė įrodinėja, kad VšĮ „BE2GETHER“ atstovas G. K. teigė, kad jis kalbėjosi su A. K. ir jokių sutarčių nebuvo sudaryta, todėl ieškovė mano, kad nebuvo teisėto pagrindo atsakovei gauti apmokėjimą už pervežimą.

58. Teismas nesutinka su tokiu ieškovės faktinių aplinkybių interpretavimu ir atmeta teiginius dėl nepagrįsto praturtėjimo, ieškovei apmokėjus už pervežimo paslaugas, gabenat festivaliui reikalingą įrangą. CK 6.162 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pagal 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

59. Byloje nėra įrodymų, kad paslaugos pagal Všį „BE2GETHER“ prašymą nebūtų suteiktos ieškovės organizuotu būdu. Atvirkščiai, VšĮ „BE2GETHER? deklaravo gautą paramą, organizuojant festivalį (tomas VII, b.l.173,174). G. K. patvirtino, jog dėl labdaros, t.y. neatlygintinio įrangos pervežimo, kreipėsi į Asociaciją, kuri suorganizavo vežėjus (tomas II, b.l.192). Taigi paslaugų suteikimo faktas nustatytas, sutartinių santykių atsiradimo pagrindas – Asociacijos „LINAVA“ pateiktas atsakovei 2008 m. liepos 31 d. prašymas dėl įrangos pervežimo festivaliui „BE2GETHER“, nepaneigtas. Tai, kad VšĮ „BE2GETHER“ atstovas G. K. derino pervežimo datas ir būdą su vežėjo atstovu A. K., patvirtina Asociacijos prašyme nurodytą aplinkybę dėl kontakto duomenų suteikimo pervežimo suderinimui, bet tai neįrodo, kad labdarą teikė atsakovė. Esant šalių susitarimui dėl nurodytų paslaugų už pervežimą sumokėjimo, nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos netaikytinos.

60. Ieškovė įrodinėja, kad paslaugas atsakovė suteikė už akivaizdžiai per didelę kainą, todėl susitarimas dėl jų atlyginimo turi būti pripažintas negaliojančiu. Byloje nustatyta, kad atsakovė išrašė šias ginčo sąskaitas 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 011271TR (4 602,00 Lt), 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 011270TR (915,68 Lt), 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 011269TR (3 556,52 Lt), 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 011268TR (3 032,60 Lt), 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 011267TR (880,28 Lt), 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 011266TR (3 735,88 Lt), 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 011265TR (873.20 Lt), 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 011264TR (2 935,84 Lt).

61. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė tiesiog teigia, kad paslaugos buvo nupirktos už per didelę kainą, tačiau nenurodo įrodymų, galinčių pagrįsti šias aplinkybes, t. y. iš VšĮ „Laisvalaikio parkas“ 2008 m. liepos 24 d. prašymo turinio matyti, kad buvo vežami kelių rūšių objektai. Ieškovė nenurodė, kiek kainuotų standartinių biotualetų pervežimas iš vietos, kurioje jie sandėliuoti, iki festivalio vietos. Tai jau standartinė paslauga, todėl galėjo atskirai pateikti kuro kainos sąnaudų pagrindimą, pagal transporto priemonės, vežusios biotualetus, markę. Vairuotojo atlygį taip pat buvo galima nustatyti pagal SoDra duomenis. Pelno marža Lietuvoje gali būti skaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnyje nurodytus metodus. Tačiau tokie teismo nurodyti dėmesys į bylą nebuvo pateikti.

62. Kita vertus festivalis vyko 2009, 2010 metais, festivalio metu galėjo būti naudojama standartinė įranga. Ieškovė nepateikė duomenų už kokią kainą, jei buvo naudota ta pati įranga, kurią vežė atsakovė, pervežė kitos bendrovės, panašiu maršrutu. Tai būtų sudarę galimybę įvertinti kainą, taikant lyginamąjį metodą, t. y. pasisakyti dėl galimų lyginti kriterijų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog susitarimas dėl atlygintinos paslaugos negali būti pripažintas kaip negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl imperatyvios Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos pažeidimo, nes nenustatyta, jog pirkta paslauga už akivaizdžiai per didelę kainą.

Dėl labdaros ir paramos fondas „Gerumo tiltas“ naudai suteiktų paslaugų

63. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2009 m. gegužės 20 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 013794TR, kurios suma 3 894.52 Eur (13 447.00 Lt) už pervežimą maršrutu Švedija – Šiauliai. Labdaros ir paramos fondas „Gerumo tiltas“ deklaravo duomenis apie gautą paramą (tomas VII, b.l.180-183).

64. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-28/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-28/2013">3K-7-28/2013</a>).

65. Byloje nustatyta, kad krovinio gavėjas labdaros ir paramos fondas „Gerumo tiltas“ gavo labdarai skirtą krovinį, kurio pristatymą įsipareigojo apmokėti Asociacija, todėl konstatuojama, kad atsakovė pagrįstai išrašė 2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 013794TR pagal šalių žodinį susitarimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, jog nėra nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos – nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, kadangi nustatyta, jog šalis siejo paslaugų teikimo sutartis dėl labdaros ir paramos fondas „Gerumo tiltas“ naudai suteiktos ieškovės labdaros.

66. Ieškovė, ginčydama 2009 m. gegužės 20 d. išrašytos PVM sąskaitos–faktūros Nr. 013794TR, kurios suma 3 894.52 Eur, pagrįstumą, taip pat konkrečiai nenurodė, kodėl šis atsakovės atliktas vežimas yra akivaizdžiai per didelės kainos. Teismas, nekartodamas argumento, kad aritmetinis vidurkis kainos pagal jos atrinktas sąskaitas, neįrodo akivaizdžiai per didelės kainos, sprendžia, jog susitarimas dėl atlygintinos paslaugos negali būti pripažintas kaip negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl imperatyvios Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos pažeidimo, nes nenustatyta, jog pirkta paslauga už akivaizdžiai per didelę kainą.

Dėl Naujosios Ūtos kaimo bendruomenei naudai suteiktų paslaugų

67. Byloje nustatyta, kad atsakovė išrašė 2009 m. birželio 22 d. sąskaitą Nr. 014230TR, kurios suma 4 314.99 Eur (14 791,80 Lt), už pervežimą maršrutu Vokietija – Vilnius. Naujosios Ūtos kaimo bendruomenė pateikė duomenis apie 2009 m. gautą paramą (tomas VII, b.l.1 77,178).

68. Teismo posėdžio metu Naujosios Ūtos kaimo bendruomenės atstovė R. Ž. 2017 m. gruodžio 31 d. buvo apklausta kaip liudytoja. Iš jos parodymų matyti, kad ji tiksliai nežinojo visų aplinkybių apie apmokėjimą už krovinio pergabenimą. Byloje nustatyta, kad R. Ž. 2017 m. sausio 11 d. ieškovės atstovui nusiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad dėl paramos vežimo (transportavimo) visus transportavimo klausimus sprendė paramos teikėjas W. J. ir kiti asmenys. Ji asmeniškai, sprendžiant dėl paramos, jos pristatymo ir kitų sąlygų, nedalyvavo, todėl išsamesnės informacijos neturi ir pateikti negali (tomas II, b.l.186). R. Ž. 2016 m. lapkričio 10 d. paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad W. J. minėjo, kad už paramos atvežimą kompensuos išlaidas (tomas II, b.l.92), nereiškia finansinės operacijos patvirtinimą, t. y. neįrodo apmokėjimo fakto už paslaugą, kuri buvo suteikta atsakovės ieškovei pagal jos vykdomą labdaringą veiklą. Taigi šios aplinkybės parodo, kad Naujosios Ūtos atstovė nežino dėl vežimo pagal CMR važtaraštį Nr. 0020543. Vadinasi, R. Ž. pateikti paaiškinimai ieškovei, kuriuose nurodyta, kad pervežimą galimai turėjo apmokėti krovinio siuntėjas Vokietijos pilietis W. J., nėra patikimi.

69. Minėta, atsakovė, skirtingai nei ieškovė, nevykdė nuolatinės labdaringos veiklos. Esant nustatytam faktui dėl paramos gavimo, atsakovei pateikus sąskaitą už pervežimą pagal CMR važtaraštį Nr. 0020543 (CK 6.808 straipsnio 2 dalis), ieškovei ją įtraukus į apskaitą ir apmokėjus, konstatuojamas šalių susitarimo faktas dėl nurodytų pervežimų apmokėjimo (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis), todėl atmetamas ieškovės prašymas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatų taikymo dėl šio pervežimo.

70. Be kita ko, ieškovė nenurodė, kodėl atsakovės atliktas vežimas yra akivaizdžiai per didelės kainos. Ieškovė ir šiuo atveju rinko įrodymus dėl aplinkybių, patvirtinančių pervežimo faktą, aiškinosi apmokėjimo už paslaugą aplinkybes, bet neišaiškino, kokį krovinį iš Vokietijos į Vilnių vežė Naujosios Ūtos kaimo bendruomenei atsakovė, kur pristatė krovinį, kokios buvo krovinio pergabenimo sąlygos, t. y. nenurodė įrodymų, galinčių patvirtinti vežimą už akivaizdžiai per didelę kainą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog susitarimas dėl atlygintinos paslaugos negali būti pripažintas kaip negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl imperatyvios Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos pažeidimo, nes nenustatyta, jog pirkta paslauga už akivaizdžiai per didelę kainą.

Dėl jūrinio konteinerio pervežimo

71. Nustatyta, jog Asociacija taip pat sumokėjo atsakovei 6 000 Eur sumą pagal 2005 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. TR003212 už jūrinio konteinerio pervežimą maršrutu 12 000 km. Pekinas (Kinija) –Brussels (BE). Ieškovė teigė, kad ši sąskaita nepagrindžia sutartinų santykių su atsakove.

72. Teismas nurodo, kad susitarimą dėl pervežimo įrodo publikacijos spaudoje, kurioje viešinamas penkių šalių – Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Kazachstano bei Lenkijos – vežėjų vilkikų karavano, vykstančio iš Pekino į Briuselį, projektas (tomas II, b.l. 29). Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė, norėdama parodyti Asociaciją vienijančių vežėjų gebėjimą suteikti plačias paslaugas, reklamos ir viešinimo tikslais užsakė pervežti tuščią jūrinį konteinerį. Šias aplinkybes patvirtina 2005 m. spalio 12 d. straipsnio turinys, kuriame aiškiai nurodyta, jog „Pirmąjį tokio masto vilkikų žygį organizavo Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU), o šiai idėjai pritarė minėtų šalių vežėjų asociacijos“. Taigi šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Asociacijos pritarimu buvo pradėtas projekto įgyvendinimas.

73. Teismas sprendžia, kad tai, jog, praėjus daugiau kaip 10 metų, projektas „Šilko kelias“ pasikeitusiai vadovybei atrodo neracionalus, nereiškia, jog tuo gali būti paneigiamas paslaugų užsakymo faktas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs deklaracijoje nurodytą aplinkybę dėl Kinijos Liaudies Respublikos ambasados įrašo (tomas VII, 168, 169), atsižvelgdamas į tai, kad buvo gabenamas tuščias jūrinis konteineris, teismas atmeta ieškovės teiginius kaip nepagrįstus, jog dėl šios paslaugos nesusiklostė atlygintiniai sutartiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės. Protingai mąstant, neįtikėtina, kad verslo subjektas, tenkindamas privačius interesus, buvo suinteresuotas tokios paslaugos organizavimu ir suteikimu nemokamai Asociacijos veikos reklamos tikslais (CK 1.5 straipsnis). Laikraštyje 2005 m. spalio 19 d. išspausdintame straipsnyje „Tarpkontinentinis krovinių vežimas automobiliais yra efektyvus“ nurodyta, kad prasidėjus žygiui, su Kinija prekiaujančios įvairių šalių kompanijos jau pradėjo ieškoti partnerių vežti krovinius automobiliais iš šio regiono (tomas II, b.l. 29). Taigi 2005 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. TR003212 išrašymą pagrindžia kiti įrodymai, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad buvo sudarytas susitarimas dėl jūrinio konteinerio pervežimo Asociacijos veiklos galimybių parodymo tikslu. Esant įrodytam šalių susitarimui dėl pervežimo, nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos netaikytinos.

74. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad atsakovė nedalyvavo projekte, nes krovinis automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo vykdomas jūrinio konteinerio pervežimas projekte „Šilko kelias“, nuosavybės teise priklauso UAB transporto firmai „Transmitto“, kuri yra oficialus IVECO distributorius Lietuvoje. UAB transporto firma „Transmitto“ šį vilkiką krovinio pervežimui suteikė neatlygintinai. Taigi, pagal ieškovę, vilkiką žygiui neatlygintinai suteikė IVECO atstovybė Lietuvoje, o puspriekabę – UAB „Scanbalt Trailer“.

75. Atsakovė patvirtino, kad vilkiką suteikė IVECO atstovai ir nurodė, kad transportavimo kaštus ir kainą, kurią sumokėjo ieškovė atsakovei sudarė ne pats vilkikas, o kuras, vairuotojo darbo užmokestis, apgyvendinimas, maitinimas, muitai, dokumentų tvarkymas ir kiti kaštai, pelno marža, atsižvelgiant į tai, kad maršrutas buvo Pekinas – Briuselis apėmė du žemynus. Į bylą yra pateiktas UAB transporto firma „Transmitto“ 2017 m. sausio 25 d. raštas, kuriame patvirtinta, jog vilkikas buvo skirtas parodomaisiais tikslais (demo), todėl atsakovei nebuvo išrašyta sąskaita (tomas II, b.l. 123).

76. Ieškovė neigė ir aplinkybę, kad atsakovė organizavo kuro, vairuotojo darbo, apgyvendinimo apmokėjimą bei sumokėjo už kitas paslaugas, būtinas pervežti konteinerį. Pateikė 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutartį, sudarytą tarp Asociacijos „LINAVA“ ir TOO „KazAToServis“ (tomas III, b.l.95, 96), dėl Automobilių karavano maršrutu Pekinas–Berlynas–Briuselis organizavimo paslaugų teikimo. Remdamasi šia sutartimi ieškovė įrodinėjo, kad TOO „KazAToServis“ teikė transporto ir ekspedicines paslaugas, ryšio paslaugas, informacijos apie automobilių karavano teikimo užtikrinimo, reklamos paslaugas.

77. Teismas nurodo, jog Automobilių karavano maršrutu Pekinas–Berlynas–Briuselis organizavimo sutartis įrodo: a) kad projekte dalyvavo Asociacija (tomas III, b.l.95); b) paslaugas sudarė informacijos apie automobilių karavaną teikimo užtikrinimas, reklamos paslaugos, mobilaus ryšio automobilių karavano dalyviams užtikrinimas visame maršrute, transporto tarifo apmokėjimas už tuščio konteinerio pristatymą iš Almatos į Kazachstano Respublikos Korgoso gyvenvietės į Kinijos Liaudies Respublikos Chorgoso gyvenvietę. Taigi vairuotojo darbo apmokėjimas, jo apgyvendinimas, kitų paslaugų, išskyrus ryšio, informacinio ir reklaminio pobūdžio, apmokėjimas nebuvo TOO „KazATO-Servis“ pareiga. Be kita ko, transporto tarifo išlaidos (1.2 papunktis) šios įmonės turėjo būti apmokėtos tik nuo Kazachstano Respublikos Korgoso gyvenvietės į Kinijos Liaudies Respublikos Chorgoso gyvenvietę, nors projektas apėmė ir Berlyną, ir Briuselį. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškovės argumentą, kad atsakovė gavo 6 000 Eur sumą pagal 2005 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. TR003212 nepagrįstai (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

78. Be kita ko, TOO „KazATO-Servis“ sutarta suma už paslaugas buvo 25 000 Eur, o atsakovei – 6 000 Eur. Byloje nėra jokios galimybės palyginti kainos pagrįstumo, nes tai unikalus bandomasis projektas. Įvertinus šią aplinkybę, paslaugos sudėtingumą, praktikos ir įdirbio naujumą, sumokėtą sumą TOO „KazATO-Servis“, teismas atmeta argumentus, kaip neįrodytus (CPK 12, 178 straipsniai) dėl to, jog susitarimas dėl atlygintinos paslaugos yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl imperatyvios Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos pažeidimo, nes nenustatyta, jog pirkta paslauga už akivaizdžiai per didelę kainą.

Dėl pagal Seimo narės K. P. prašymą suteiktų paslaugų

79. Iš Lietuvos Respublikos Seimo narės K. P. 2005 m. birželio 30 d. prašymo dėl nemokamo labdaros krovinio nustatyta, kad prašymas buvo pateiktas Asociacijos „LINAVA“ generaliniam sekretoriui V. G., ir jame buvo prašoma liepos 6-7 dienomis paimti krovinį (labdarą) Vokietijoje ir nuvežti krovinio gavėjui iš Vokietijos Panevėžio ligoninę (tomas II, b.l. 21).

80. Atsakovė pateikė ieškovės – Asociacijos „LINAVA“ 2005 m. birželio 30 d. prašymą atsakovei dėl krovinio pervežimo pagal K. P. prašymą, nurodant, kad ieškovė atsiskaitys su atsakove už krovinio atvežimą per dvi savaites. Ieškovė ginčija šio įvykusio susitarimo faktą dėl krovinio pervežimo argumentu, kad atsakovei skirtame prašyme nėra V. G. parašo. Šiame prašyme yra V. G. parašo faksimilė (spaudo pagalba uždėta parašo kopija).

81. Iš į bylą pateikto J. V. K. paaiškinimo nustatyta, kad profesorė K. P. 200–2005 metais kasmet teikė po vieną–du prašymus labdaringam pervežimui. Jis gautus prašymus perduodavo Asociacijos vadovybei (tomas II, b.l. 184). Ieškovė yra apskaičiusi 2005 m. liepos 21d. sąskaitą Nr. 002664TR, kurios suma 4 130,00 Eur (14 260,06 Lt) už pervežimą maršrutu Vokietija –Panevėžys.

82. Krovinio gavėja – VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, 2016 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. K2-4274 patvirtino, jog dėl labdaros nebuvo derimasi su atsakove, paslaugos suteiktos neatlygintinai, krovinys pergabentas pagal 2005 m. liepos 8 d. važtaraštį Nr. TA0006468 (tomas II, b.l.96). Tokiu atveju teismas sprendžia, kad byloje yra įrodytas pervežimo susitarimo faktas pagal Seimo narės K. P. 2005 m. birželio 30 d. prašymą. Esant įrodytam šalių susitarimui dėl pervežimo, nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos netaikytinos.

83. Ieškovė, ginčydama ir šio pervežimo kainą, jos akivaizdų nepagrįstumą įrodinėjo savo apskaičiuotų kainų vidurio dėmeniu, kuris nėra tinkamas nustatant rinkos kainas ir tikrąją paslaugos vertę. Ieškovė nurodė, kad kito vežėjo 2004 m. vasario 2 d. pateiktoje sąskaitoje Nr. 1345552 kaina buvo nurodyta 4 100 Lt už maršrutą Prancūzija – Kaunas, kai atsakovė lygiai tos pačios dienos išrašytoje sąskaitoje Nr. 0087TR prašė apmokėti 13 120,64 Lt už tą patį maršrutą.

84. Teismas atkreipia dėmesį, kad, pirma, ieškovė pateikė palyginimui to laikotarpio pervežimo kainą ne atsakovės krovinio gabentu maršrutu. Antra, pačios ieškovės 2004 metais pateiktos pervežimų kainos yra labai skirtingos, pvz. maršrutu Prancūzija – Kaunas pervežimas kitos vežimo bendrovės yra 4 100 Lt pagal 2004 m. vasario 2 d. sąskaitą Nr. 1345552, o praėjus keturiems mėnesiams tuo pačiu maršrutu kita sąskaita Nr. 0004789 išrašyta 7 130,33 Lt sumai (tomas I, b.l.15,16). Kaina skiriasi beveik dvigubai ir visai neaišku, kodėl ir kokiu pagrindu. Be to, byloje nėra duomenų, kokiu transporto priemone gabenta – tentu dengta priekaba, ar refrižeratoriumi, kokie krovinio išmatavimai ir t. t. Iš esmės ieškovė siekia palyginti nepalyginamus rodiklius, todėl atmetamas jos prašymas susitarimą dėl atlygintinos paslaugos pripažinti kaip negaliojantį CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl imperatyvios Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos pažeidimo, nes nenustatyta, jog pirkta paslauga už akivaizdžiai per didelę kainą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl paminklinio akmens pervežimo

85. Byloje yra pateiktas CMR važtaraštis, patvirtinantis susitarimo dėl paminklinio akmens pervežimo faktą (tomas II, b.l.50,115). Ieškovė neigia užsakiusi pervežimą akmens, kurio gavėjas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, nes važtaraštį pasirašė K. L.. Ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2017 m. sausio 17 d. raštu Nr. S2-142 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Asociacijai „LINAVA“ jokių įsipareigojimų nebuvo, sutarčių nesudarė, o UAB „TRANSVELAS“ važtaraštyje TA Nr. 0018395 pasirašęs krovinio gavėjas K. L. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje nedirbo.

86. Kaip byloje nustatyta, ieškovė gavusi prašymą dėl krovinio pervežimo, kuriame prašoma suteikti paslaugas pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatas, nesudarydavo sutarties su jos gavėjais, ir tai nėra atsakovės, kaip atskiro juridinio asmens, pareiga pasirūpinti suteiktos labdaros už Asociaciją įforminimu. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, gavusios labdarą, veiklos teisėtumo klausimas taip pat nėra atsakovės rūpestis. Savaime aišku, kad jei pervežimas suteikiamas labdaros forma, tai jokių įsipareigojimų Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ieškovei neturi. Vadinasi, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2017 m. sausio 17 d. raštas Nr. S2-142 „Dėl informacijos pateikimo“ nepaneigia jai suteiktos labdaros fakto.

87. Minėta, vežimo sutarties sudarymas yra patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad važtaraštį pasirašė K. L., kuris yra skulptorius ir minimo paminklinio akmens autorius, ir jis, perduodamas paminklinį akmenį, pasirašė važtaraštį. Ši aplinkybė, vertinant kartu su tuo, kad ieškovė apmokėjo šį vežimą 2008 m., patvirtina susitarimą tarp ieškovės ir atsakovės dėl pervežimo trečiojo asmens naudai. Atsakovė pateikė 2013 m. dienoraščio „Kauno diena“ straipsnį, kuriame K. L. kalba apie paminklinį akmenį, taip pat, kad jį užsakė ir finansavo Kultūros ministerija (tomas II, b.l.187-189). Faktas, jog paminklas S. D. ir S. G. M. miestelyje atidengtas 2008 m. liepą, minint 75-ąsias tragiškos lakūnų žūties metines, aprašytas žiniatinklyje (http://www.tv3.lt/naujiena/563662/lenkijoje-isniekintas-paminklas-sdariui-ir-s-girenui) (tomas II, b.l.42).

88. Ieškovės ginčijama 2008 m. liepos 22 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. 010931TR yra išrašyta pagal CMR važtaraštį Nr. TA0018395, kuris patvirtina pervežimo paslaugos susitarimą pagal ieškovės prašymą, jai siekiant paremti Kultūros ministerijos projektą dėl paminklinio akmens, skirto S. D. ir S. G. atminimui, maršrutu Merkinė (LT) – Mislibožas (PL). Esant įrodytam šalių susitarimui dėl paminklinio akmens pervežimo, nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos netaikytinos.

89. Pasisakant dėl įrodinėjamos akivaizdžiai per didelės kainos už pervežimą, t. y. 3 500 Eur (12 084,80 Lt) pažymėtina, kad krovinys turėjo tam tikrą specifiką, t y. kultūrinę reikšmę turinčio objekto gabenimas, meno kūrinys, dėl ko transportuojant atsiranda papildomi apsaugos reikalavimai. Ieškovės pateikti įrodymai dėl panašiais maršrutais gabenamų krovinių kainos neįrodo, kad 3 500 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė, nes juose nėra kriterijaus – paminklinio akmens, kurio gabaritai ir forma yra palyginami. Atsižvelgiant į tai, atmetamas ieškovės prašymas pripažinti susitarimą dėl atlygintinos paslaugos negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl imperatyvios Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos pažeidimo, nes nenustatyta, jog pirkta paslauga už akivaizdžiai per didelę kainą.

90. Taip pat ieškovė ginčijo kitas į suvestinę 2-2 įtrauktas sąskaitas (tomas I, b.l.25). Viena iš jų yra 2005 m. spalio 25 sąskaita Nr. 003311 TR, kurios suma 13 862,63 Lt, už maršrutą Belgija – Vilnius. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nenurodė, jog šį pervežimą patvirtinantis CMR važtaraštis būtų buvęs sunaikintas (tomas II, b.l. 75). Atsakovė teigė, kad sunaikino dokumentus už 2003-12-19 ir 2005-10-25 laikotarpį, t. y. neturi dokumentų dėl sandorių įvykusių prieš 13 (trylika) metų (tomas II, b.l.10).

91. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 14 329,12 sumą pagal 2003 m. gruodžio 19 d. sąskaitą Nr. 4052018LEB. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalauja, kad atsakovė pateiktų įrodymus, patvirtinančius 2003 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos–faktūros LEB Nr. 4052018 išrašymo pagrindą, kai pati 2014 m. gruodžio 23 raštu Nr. 2D-1073 prašė pateikti dokumentus nuo 2004 m. gruodžio 22. Šio rašto turinys pagrindžia, kad ieškovė dar iki kreipimosi į teismą suvokė, kad finansiniai apskaitos dokumentai saugomi pagal įstatymą 10 metų. Tačiau, ieškovė prasidėjus teismo procesui, jau žinodama: a) apie 2014 m. gruodžio 19 d. ir 2015 m. sausio 21 d. dokumentų naikinimo aktus dėl tam tikrų atsakovės veiklos dokumentų už 2001–2004 metus, b) dokumentų saugojimo terminą, veikdama prieš greitą procesą ir piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), vilkino bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnis). Tokiu atveju, jos prašymas vertinti bylos dokumentų trūkumo faktą jos naudai, negali būti tenkinamas.

92. Pasisakanti dėl sumų pagal 2005 m. spalio 25 sąskaitą Nr. 003311 TR ir 2003 m. gruodžio 19 d. sąskaitą Nr. 4052018LEB priteisimo iš atsakovės, teismas pažymi, kad ieškinį įrodinėja ieškovė. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Ieškovė nenurodė faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti šių sąskaitų išrašymo nepagrįstumą. Faktas, kad Asociacija neturi CMR važtaraščio bei jos išdėstyti pasvarstymai, jog neaišku, ar vyko pervežimai, kas buvo krovinio siuntėjas / gavėjas, nėra faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai, kuriuos teismas galėtų įvertinti teisiškai ir dėl jų padaryti išvadas (CPK 14 straipsnis). Nesant duomenų apie ginčo sąskaitas, negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas nei dėl jų pripažinimo negaliojančiomis, kaip akivaizdžiai išrašytų už per didelę kainą, nei kaip gautos sumos priteisimo pagal be pagrindo turto gavimo institutą reglamentuojančias normas.

Dėl paslaugų Krašto ateities labdaros ir paramos fondui

93. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės lėšas pagal 2003 m. gruodžio 10 d. išrašytą sąskaitą Nr. 4051989LEB, kurios suma 3 800 Eur (13 120,64 Lt), už pervežimą maršrutu Prancūzija– Vilkaviškis–Kaunas. Taip pat ieškovė ginčija 2003 m. gruodžio 18 d. sąskaitą Nr. 4052015LEB, kurios suma 4 661,84 Eur (16 120,64 Lt), 2004 m. vasario 2 d sąskaitą Nr. 0087TR, kurios suma 3 800,00 Eur (13 120,64 Lt), 2004 m. vasario 25 d. sąskaitą Nr. 0180TR, kurios suma 4 668,86 Eur (16 120,64 Lt), 2004 m. birželio 14 d. sąskaitą Nr. 0603TR, kurios suma 4 484,00 Eur (15 482,36 Lt), už tą patį maršrutą. Ieškovė įrodinėja, jog nebuvo pagrindo ir 2004 m. gegužės 31 d. sąskaitai Nr. 0537TR, kurios suma 4484,00 Eur (15 482,35 Lt), už maršrutą Prancūzija–Vilnius, sąskaitai 2005 m. sausio 20 d. Nr. 001599TR, kurios suma 15 482,36, už maršrutą Prancūzija–Vilkaviškis, sąskaitai 2005 m. rugsėjo 30 d. Nr. 003116TR, kurios suma 4 484,00 Eur (15 482,36), už maršrutą Prancūzija–Vilkaviškis, sąskaitai už 2006 m. gegužės 11 d. Nr. 004659TR, kurios suma 4 484,00 Eur (15 482,36 Lt), už maršrutą Prancūzija–Vilkaviškis.

94. Byloje yra pateikti CMR važtaraščiai Nr.0004139, Nr. 0004218, Nr. 0004218 (tomas I, b.l.31-35), patvirtinantys vežimo sutarties sudarymą (CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad atsakovė vežė krovinius gavėjui Krašto ateities labdaros ir paramos fondui pagal tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, už ieškovės teikiamą labdarą. Aplinkybė, jog nėra visų sąskaitų išrašymą patvirtinančių pirminių dokumentų, nesudaro pagrindo spręsti apie įgytas be teisėto pagrindo lėšas iš atsakovės. Ieškovė prašė pripažinti sąskaitas negaliojančiomis arba priteisti pagal jas visas išmokėtas sumas atsakovei, kaip be pagrindo gautą turtą, nepaisant turimų važtaraščių. Pastebėtina ir tai, kad ieškovės piktnaudžiavimą materialine teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis) pagrindžia neigimas akivaizdaus fakto – Asociacijos nuolat teikiamą labdarą pervežimų apmokėjimo forma, pargabenant labdaringą krovinį. Byloje nustatyta, kad Asociacija ir pasikeitus valdymo organams vykdo labdaringą veiklą.

95. Byloje yra įrodymai, kad Krašto ateities labdaros ir paramos fondas deklaravo 2005 metais gautą paramą (tomas VII, b.l. 61-63) iš Prancūzijos. Labdarą sudaro baldai, ligoninės baltiniai, medicinos priemonės, įranga. Taip pat byloje yra važtaraščiai, patvirtinantys sutarties dėl krovinio gabenimo sudarymo faktą. Iš byloje esančios medžiagos prieinama prie išvados, kad atsakovė, kaip privatus juridinis asmuo, tenkinantis savo privačius interesus, neteikė labdaringais tikslais krovinių gabenimo paslaugos. Byloje ne kartą konstatuota, kad Asociacija turėjo ir turi suinteresuotumą užsiimti labdaringa veikla. Pagal ieškovei išrašytas atsakovės sąskaitas dėl krovinio pergabenimo gavėjui Krašto ateities labdaros ir paramos fondui nustatyta, kad krovinys buvo gabentas tam pačiam subjektui (gavėjui) ir tik iš Prancūzijos. Tokiu atveju sprendžiama, kad nors atsakovė nepateikė visų įrodymų, tame tarpe dėl krovinių gabenimo nuo 2003 m., galinčių pagrįsti visų sąskaitų išrašymą, tačiau galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovei buvo suteiktos atlygintinos visos pagal jas paslaugos. Atsižvelgiant į tai, atmetamas ieškovės prašymas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatų taikymo dėl pervežimų Krašto ateities labdaros ir paramos fondo naudai.

96. Ieškovė neprašė sumažinti paslaugos kainos kitu faktiniu pagrindu, neįrodinėjo, koks būtų protingas užmokestis. Taip pat ieškovė nenurodė, kodėl kiekvienas atsakovės atliktas vežimas yra akivaizdžiai per didelės kainos, t. y. kokia kiekvieno konkretaus vežimo didžiausia rinkos kaina buvo tuo metu ir kiek ją viršijo atsakovės kaina. Ieškovė ginčijo pervežimą vienu iš kriterijumi – atstumu. Teismas, įvertinęs šioje byloje pateiktus įrodymus dėl kriterijų, galinčių paveikti pervežimo kainą, sutinka su atsakovės kritika dėl ieškovės argumentų, įrodinėjant akivaizdžiai per didelę kainą. Atsakovė paskaičiavo, kad jei reikšmingas kainos dydžiui tik krovinio vežimo atstumas, tuomet pvz. 1834 km (H. P. –Vilnius) atstumo atsakovės vežimas lyginant su ieškovės užsakytu arklių vežimu (212 km atstumu už 3 900 Lt be PVM (tomas V, b.l. 1479, 1480, 1481, tomas XII, b.l.6,7), turėjo kainuoti 33 735 Lt be PVM, o ne 13 120,64 L (tomas I, b.l. 33, 34).

97. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmetamas ieškovės teiginys, jog susitarimas dėl atlygintinos paslaugos už Krašto ateities labdaros ir paramos fondui pervežtus krovinius yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl imperatyvios Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos pažeidimo, nes nenustatyta, jog pirkta paslauga už akivaizdžiai per didelę kainą.

Dėl Lietuvos jūrų muziejaus naudai suteiktos labdaros

98. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2005 m. ir 2007 m. vykdė kelis plokščiadugnės žvejų burvaltės replikos Kurėnas pervežimus pagal Asociacijos užsakymą. Iš į bylą pateikto Lietuvos jūrų muziejaus direktorės O. Ž. 2017 m. vasario 22 d. rašto Nr. S-78 nustatyta, kad istorinis laivas Kurėnas 2005 m. ir 2007 m. buvo įtrauktas kaip objektas, skirtas pristatyti Lietuvos istorinį laivybos paveldą tarptautiniuose renginiuose. Rašte aiškiai nurodyta, kad Lietuvos jūrų muziejus kreipėsi 2005 ir 2007 metais į Asociaciją, kad ji organizuotų neatlygintinį laivo pervežimą. Taip pat minėtame rašte paaiškinta, kad Lietuvos jūrų muziejus neturėjo visos sumos, reikalingos apmokėti kelionę iš Lietuvos į Olandiją ir atgal bei iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal (tomas II, b.l. 185). Muziejus iš dalies sumokėjo 2005 metais įvykdytą pervežimą.

99. Ieškovė palaikė argumentus ir po pateikto Lietuvos jūrų muziejaus direktorės O. Ž. 2017 m. vasario 22 d. rašto Nr. S-78 dėl to, kad muziejus neužsakė paslaugų, o jei ir užsakė – tai atsakovei sumokėjo muziejus. Teismas tokius argumentus vertina nepatikimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2013">3K-3-107/2013</a>), nes juos paneigia nesuinteresuoto bylos baigtimi asmens pateikti paaiškinimai, kiti rašytiniai įrodymai.

100. Ieškovė yra pateikusi sąskaitų suvestinę 2-1, kurioje yra įtraukta 2005 m. rugpjūčio 29 d. sąskaita 002863TR, kurios suma 3 776, 00 Eur (13 037,77 Lt) už maršrutą Klaipėda – Olandija, bei 2005 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita 002887TR, kurios suma 5 781.97 Eur (19 964,09 Lt), už maršrutą Olandija–Klaipėda (tomas I. 24). Sąskaitos išrašytos pagal CMR važtaraštį Nr. TA0007519 (tomas II, b.l.97). Taip pat bylos duomenys atitinka Lietuvos jūrų muziejaus direktorės O. Ž. nurodytą aplinkybę dėl atsakovės išrašytos Lietuvos jūrų muziejui 2005 m. spalio 13 d. PVM sąskaitos–faktūros Nr. TR003225 sumai 5 000 Lt (įskaitant PVM), kurią Lietuvos jūrų muziejus apmokėjo pagal 2005 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 690.

101. Taip pat ieškovės yra apskaityta atsakovės 2007 m. birželio 18 d. išrašyta ieškovei sąskaita Nr. 007621TR, kurios suma 4 101,02 Eur (14 160,00 Lt), už pervežimą maršrutu Klaipėda–Vokietija–Klaipėda. Lietuvos jūrų muziejus 2008 metais deklaravo duomenis apie gautą paramą (tomas VII, b.l.170,171), o tai, kad nedeklaravo iš Asociacijos gautos labdaros kaip pervežimo, nedaro susitarimo dėl paslaugos negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškovės argumentą, kad deklaravo faktas veikia susitarimo galiojimą, nes civilinė sutartis ir mokesčių administravimas nepagrindžia vienarūšių įsipareigojimų. Esant įrodytam šalių susitarimui dėl plokščiadugnės žvejų burvaltės replikos Kurėnas pervežimo, nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos netaikytinos.

102. Pasisakant dėl per didelės kainos, teismas nurodo, kad ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, galinčių patvirtinti teisingo atlygio principui prieštaraujančio užmokesčio sumokėjimo.

103. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad burvaltės vežimas buvo specifinis dėl savo krovinio, maršruto ir išmatavimų, stiebo įtvirtinimo specifikos, jis buvo vežamas į priekį ir vėliau atgal, o tai objektyviai paveikė vežimo kainą. Ieškovė nepagrindžia savo teiginių, kad šio vežimo kaina buvo kelis kartus didesnė nei tuometinė rinkos kaina (CPK 178 straipsnis). Tai, kad atsakovė iš Asociacijos paprašė 2,6 karto didesnės sumos (pervežimo kainos) lyginant su Lietuvos jūrų muziejaus faktiškai sumokėta suma (tomas II, b.l.88), nei patvirtina, nei paneigia pervežimo kainodaros, kuri buvo nustatyta atsakovės sąnaudomis. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės O. Ž. 2017 m. vasario 22 d. rašte Nr. S-78 nurodyta, kad muziejus mokėjo tiek, kiek išgalėjo pagal skirtą finansavimą. Taigi muziejui skirtos sąskaitos suma neturi nieko bendro su kainos Asociacijai apskaičiavimu, nes ji nėra pagrįsta rinkos kaina.

104. Liudytojas V. B., kuris šiuo metu yra Asociacijos prezidiumo narys, teismo posėdžio metu parodė, kad burvaltės Kurėnas vežimas prilygsta bet kokio krovinio, kurio gabaritai yra panašūs, vežimui. Liudytojas, pasižiūrėjęs į burvaltės replikos Kurėnas pakrovimo nuotraukas, jas įvertino vizualiai ir taip padarė išvadą, jog pakrovimas vyko per šoną. Liudytojas nurodė, kad gali būti, jog valtis yra lengva, todėl pervežimo kaina turi būti kaip eilinio krovinio, pakomentavo, jog burvaltė buvo padėta ant padangų, specialios technikos pakrovimui ir įtvirtinimui nereikėjo. Teismas kritiškai vertina tokius parodymus. Pirma, tai istorinė replika, kurios gabenimas yra susijęs su išmanymu, siekiant apsaugoti nuo pažeidimų. Antra, krovinys gabentas į tarptautinę parodą, todėl jo pristatymas be pažeidimų buvo ypatingai didelė vertybė. Trečia, liudytojas patvirtino, kad jo įmonė tuo laikotarpiu nevežė krovinių į ES valstybes, nes buvo orientuota į Rusijos rinką. Ketvirta, liudytojas, įvertinęs nuotraukas, sprendė, kad tai eilinis krovinys, tačiau teismui nurodžius burvaltės duomenis, pradėjo keisti parodymus dėl negabaritinio krovinio gabenimo, pagal išmatavimus, kurie buvo paremti asmeninio pobūdžio pasvarstymais.

105. Ieškovui keliama pareiga įrodyti ieškinio reikalavimus, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovės pasirinktas būdas nuginčyti sąskaitos duomenis dėl kainos liudytojų parodymais arba be aiškių panašių kriterijų kitų pervežimo kainomis tuo pačiu maršrutu, negali paneigti atsakovės nurodytos kainos pagrįstumo. Byloje nebuvo pateikti matematiniai skaičiavimai dėl kuro sąnaudų pagal atsakovės naudoto sunkvežimio duomenis, vairuotojo darbo užmokesčio, kelionės išlaidų. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovės atstovas, burvaltės Kurėnas gabenimui reikėjo gauti kelionės dokumentus, kad būtų galima pervažiuoti kelias valstybes su negabaritiniu kroviniu. Tai sudarė papildomas išlaidas, turėjusias poveikį gabenimo kainai. Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad burvaltės Kurėnas įkėlimui į priekabą buvo naudotas kranas (tomas II, b.l.46,48). Kaip nurodė atsakovės atstovas, tai didino pervežimo kainą, kaip ir burvaltės stiebų įtvirtinimas, priekabos dengimas.

106. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2006 m. užsakė kurėnų nugabenimą iš Rusnės į Masty (Baltarusija), t. y. 423 km atstumu už 1 882,53 Eur (6 500 Lt) be PVM (2006 m. liepos 19 d. Sąskaita Nr. 000336/2006) tomas V, b.l. 1476, tomas VIII, b.l.19). Pavežimą vykdė P. G. „Gervilkė“. Atsakovės išrašyta 2007 m. birželio 18 d. sąskaita Nr. 007621TR yra 4 101,02 Eur (14 160,00 Lt) už pervežimą burvaltės replikos Kurėnas maršrutu Klaipėda–Vokietija–Klaipėda. Ši aplinkybė paneigia ieškovės teiginį dėl per didelės kainos, nes atsakovė gabeno muziejinę vertybę dvigubu atstumu, todėl ir kaina skiriasi dvigubai. Be to, kaip jau nurodyta, į tarptautinę parodą.

107. Įvertinus paslaugos sudėtingumą, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybės dėl akivaizdžiai per didelės kainos, sumokėtos už burvaltės replikos Kurėnas transportavimą, todėl atmeta argumentus, kaip neįrodytus (CPK 12, 178 straipsniai) dėl to, jog susitarimas dėl atlygintinos paslaugos yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl imperatyvios Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos pažeidimo.

Dėl apmokėjimo pagal kitas lentelėje įtrauktas sąskaitas pagrįstumo

108. Minėta, ieškovė neigia teikusi labdaringais tikslai pervežimų apmokėjimą, nes nėra labdaringa organizacija. Atsakovės pateikti įrodymai dėl Tytuvėnų bažnyčios stogo dengimo tentine medžiaga, taip pat pagalbos teikimas negalintiems išvykti iš Europos ir Rytų šalių ir pan. (tomas II, b.l.31-35), paneigia tokius argumentus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip ji yra įforminusi, pvz., Tytuvėnų bažnyčios stogo dengimą. Tokiu atveju, daroma išvada, kad labiau tikėtina, jog atsakovės suteiktos atlygintinos paslaugos, pagal kurias atsakovė išrašė sąskaitas ieškovei, buvo pagrįstos sudarytais susitarimais, ieškovei vykdant labdaringą veiklą (CPK 185 straipsnis).

109. Aplinkybę, kad Asociacija skyrė labdarai pakankamą lėšų sumą ir nuolat vykdė labdaringą veiklą įrodo Revizijos komisijos LNVAA „LINAVA“ finansinės veiklos patikrinimo 2013 metais ataskaita (tomas III, b.l.17-48). Kaip matyti iš 8 skyriaus išvadų, 2014 metais Asociacijos patvirtintame biudžete numatyta labdarai ir paramai skirti 50 000 Lt, o 2014 metų I pusmečio įvykdymo ataskaitoje Asociacija deklaravo, kad faktiškai jau išleido 133 619,00 Eur. Taigi labdarai išleista 2,7 kartų daugiau nei suplanavo Kongresas (tomas III, b.l.48). Vadinasi, Asociacijos biudžetinis lėšų viršijimas yra nuolatinė ir tęstinė veiklos specifika.

110. Taip pat byloje nustatyta, kad pagal CMR važtaraštį Nr. 0005059 (tomas I, b.l.38, tomas II, b.l.142) vežėjas UAB „TRANSVELAS“ 2004 metais vykdė krovinio pervežimą krovinio gavėjui Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčiai. Minėto važtaraščio pagrindu atsakovė išrašė Asociacijai 2004 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 001532TR TR, kurios sumai 4 838,00 Eur (16 704,65 Lt įskaitant PVM). Byloje yra Švenčionių Visų Šventųjų parapijos 2017 m. gegužės 26 d. raštas, kad apie labdaros pervežimą neturi duomenų (tomas III, b.l. 92). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vežimo metus, krovinio gavėjo statusą, labiau tikėtina, jog atsakovei nebuvo sumokėta, o už pervežimą įsipareigojo mokėti Asociacija.

111. Byloje ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai išrašė 2004 m. liepos 29 d. sąskaitą 000767TR, kurios suma 3 304,00 Eur (11 408,05 Lt) už pervežimą maršrutu Vokietija–Vilnius. Byloje nustatyta, kad atsakovės suteikta atlygintina paslauga yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto naudai. Universitetas 2016 m. gruodžio 8 d. rašte nurodė, kad negali pateikti finansinių apskaitos dokumentų, susijusių su pervežimu, nes jie sunaikinti pasibaigus galiojimo terminui, tačiau patvirtino, jog sutarčių su atsakove nebuvo sudaryta (tomas II, b.l.109).

112. Byloje iš pateikto R. G. e. laiško nustatyta, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau – VGTU) kreipėsi į Asociaciją dėl knygų pergabenimo iš Štutgarto į Vilnių. Knygos turėjo būti atvežtos pagal prašymą neatlygintinai, jas planuota panaudoti Verslo vadybos fakulteto studijų procese (tomas II, b.l.197). Vilniaus Gedimino technikos universitetas deklaravo labdaros gavimo faktą (tomas VII, b.l.184). Byloje VGTU atstovas R. G. patvirtino, kad tarėsi su A. K. dėl labdaros iš Vokietijos atvežimo būdu dėl 10 – 20 dėžučių.

113. Ieškovė įrodinėjo, kad trečiasis asmuo A. K. buvo asmeniškai pažįstamas su R. G., todėl ne Asociacija, o atsakovė laikytina labdaros teikėja. Teismas nenustatė jokių pavaldumo ar kitų santykių, dėl ko labdaros sutarties šalimi būtų galima laikyti atsakovę, o ne Asociaciją, į kurią buvo kreiptasi dėl labdaringo pervežimo organizavimo. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškovės prašymą dėl šio faktinio santykio taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatas, kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsnis).

114. Teismas nekartoja motyvų, nurodytų šiame sprendime, kad susiklosčiusi tarp ieškovė ir atsakovės veikimo praktika sudaro pagrindą spręsti, kad byloje nėra aplinkybių dėl CK 6.237 straipsnio nuostatų taikymo. Pasisakant dėl akivaizdžiai per didelės kainos, teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos fakto ir dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Taigi aplinkybę dėl akivaizdžiai už per didelę kainą pirktą paslaugą turi įrodyti ieškovė, tačiau šio proceso metu tokia aplinkybė pagal įrodymų leistinumo taisyklę nebuvo ieškovės įrodinėjama.

115. Apibendrinus bylos medžiagą dėl ieškovės teiginio, kad atsakovei buvo sumokėta akivaizdžiai per didelė kaina už atlygintinas paslaugas, teismas nurodo, jog jis nėra įrodytas (CPK 12, 178 straipsnis).

116. Byloje, įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus dėl paslaugų kainos, konstatuojama, jog šalių naudojamas metodas – aritmetinis sąskaitų vidurkis, yra itin nepatikimas, nes ieškovės sąskaitos yra parinktos, kuriose atsispindi mažesnės kainos (tomas IX, b.l.8-65), o atsakovės – kur didesnės. Vežėjai kainų palyginimui yra parinkti nenurodžius pagal kokius kriterijus jie parinkti, todėl jų vežimų kainų palyginimu negalima vadovautis (tomas XII, b.l. 4,5). Be to, ieškovė įtraukė į apskaitą ir tokius vežimus, kuriais pristatyta puspriekabė (tomas IX, b.l.12,14), vyno krovinys (tomas IX, b.l.25). Tai visai nieko bendro neturintys vežimai su šios bylos ginčo objektu.

117. Kita vertus, net jei remtis ieškovės pasiūlytu kainų vidurkio rodikliu, atsakovės pateikti skaičiavimai parodo, kad atsakovės vežimų kaina maršrutu Vokietija – Lietuva buvo 1,12 karto arba 12 % mažesnė nei kitų vežėjų; Prancūzija – Lietuva buvo 1,4 karto arba 38 % karto mažesnė nei kitų vežėjų; Belgija – Vilnius buvo 1,8 karto arba 77 % mažesnė nei kitų vežėjų; Danija – Lietuva buvo 1,4 karto arba 43 % mažesnė nei kitų vežėjų (tomas XII, b.l.4-7, 9-197). Tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovės atstovas, atsakovė parinko palyginimui pervežimus, kurie, tame tarpe, pasižymi tam tikra specifika, pvz., TIR knygelių pervežimas, diplomatinio krovinio.

118. Byloje yra įrodymai apie deklaruotą už 2009 metais gautą paramą iš Lietuvos Respublikos, kuri suteikta Ispanijos ambasadai, Danijos, Vokietijos ambasadai (tomas VII, b.l. 175, 176). Šalių atstovai paaiškino, kad buvo gabenami ambasados šeimos narių daiktai.

119. Byloje esantys CMR važtaraščiai įrodo diplomatinio krovinio pervežimą (tomas XII, b.l.213, 217, 225, 232, 242). Ieškovė, įrodinėjo atsakovės pervežimo kainos nepagrįstumą liudytojo V. B. parodymais, kuris 2019 m. gegužės 20 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas parodė, kad diplomatiniam kroviniui gabenti taikomi didesni saugos reikalavimai, todėl jie gabenami refrižeratoriaus priekaboje, išjungus šaldymą, o taip yra pigiau, nes nereikalingos šaldymui sąnaudos. Liudytojas V. B. parodė, jog jo vadovaujama įmonė nevežė diplomatinių krovinių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia nesivadovauti jo pamąstymais apie diplomatinio krovinio gabenimo specifiką.

120. Atsakovė aplinkybėms dėl kainos pagrįstumo už pervežimo paslaugas nustatyti iniciavo liudytojo D. A. apklausą. 2019 m. gegužės 20 d. vykusio teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas D. A. parodė, kad UAB „Daimanta“ pagal ieškovės prašymą gabeno TIR knygutes iš Šveicarijos. Liudytojas teigė, kad paslaugos kainai turi poveikį šalies regiono ekonominis išsivystymas, neskaičiuojant sąnaudų kelių mokesčiams, kurui ir pan. Anot liudytojo, kaina už vežimą priklauso ir nuo siuntėjo buvimo vietos, jei regionas kalnuotas, tai kaina kyla, jei regionas turtingas, tai taip pat kelia pervežimo kainą. Liudytojas patvirtino, kad su juo sudariusi susitarimą dėl TIR knygelių gabenimo ieškovė nutraukė sutartį dėl per didelės kainos.

121. Ieškovės pateikta UAB „Transdovis“ 2019 m. balandžio 10 d. pažyma kainai pagrįsti yra parengta pagal sąskaitas, kuriose nėra konkrečių miestų, duomenų apie krovinį, jo transportavimo sąlygas ir pan. (tomas X, b.l. 3-13). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzEtNTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-71-516/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-71-516/2016">2A-71-516/2016</a> pažymėta, kad vertinant kainas turėtų būti vertinamas tapačių paslaugų paketas. Vadinasi, UAB „Transdovis“ apibendrinanti išvada, kad labdaros krovinys yra standartinis, neįrodo visų ieškovės ginčijamų pervežimų kaip savaime įvykdytų už akivaizdžiai per didelę kainą. Minėta, nagrinėjamoje byloje krovinių gavėjai buvo specifiniai subjektai, t. y. parapija, gydymo įstaigos, Kultūros ministerija ir t. t., o labdaros objektai skirtingi.

122. Atsakovė pateikė į bylą ieškovės užsakymu atliktų UAB „Autodara“ vežimų sąskaitas (181 vnt.) už TIR knygelių vežimus Ženeva – Vilnius (atstumas sudaro 2050 km.), vežimų kaina buvo 3 151,07 Eur (10 880 Lt), dažnai krovinio svoris nesiekdavo 1000 kg. Byloje taip pat yra atsakovės pateikta UAB „Calenberg Vilnius“ 2007 m. spalio 16 d. sąskaita, kurioje 5 paveikslų vežimo kaina Vilnius–Paryžius yra 5766.00 Eur 19 908,85 Lt be PVM. Atsakovė yra pateikusi į bylą įrodymus, kad ieškovė užsakė arklių nuvežimą iš Riešės (Lietuva) į Kraslavą (Latvija), t. y. 212 km atstumu už 1 129,52 Eur (3900 Lt be PVM) (tomas V, b.l. 1479, 1480, 1481). Kanos ir atstumo santykis, nurodytas šiuose dokumentuose, pagrindžia liudytojo A. V. V. išaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad gabenimo objektas tam tikrais atvejai sudaro didesnę kainą nei kuras, vairuotojo darbo užmokestis, kelių mokesčių sąnaudos ir pan. Vadinasi, vežimo kainą iš esmės gali nulemti ne atstumas, o kiti krovinio vežimo elementai, kurie yra nurodyti prof. hab. dr. R. P. ir dr. A. V. V. 2019 m. kovo 28 d. išaiškinimuose (tomas IX, b.l.156-159). Pastebėtina, kad prof. hab. dr. R. P. išaiškinime dėl kainodaros už pervežimą nurodyti 17 kriterijų, kai ieškovė šioje byloje remiasi iš esmės vienu – atstumu.

123. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nuosekliai neigė visų atlygintinių paslaugų susitarimo su atsakove faktą, tame tarpe, esant tiesioginiams jį pagrindžiantiems įrodymams, (pvz., burvaltės Kurėnas pervežimas, VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ raštas dėl suteiktų pervežimo paslaugų pagal Asociacijos užsakymą atsakovei ir t. t.), įvertinęs ieškovės paslaugų užsakymo šalims įprastą būdą (CK 1.4 straipsnis), atsižvelgdamas į tai, kad pati atsakovė, kaip privatus juridinis asmuo, neužsiėmė labdaringa veikla, neturėjo suinteresuotumo veikti reklamuojant Asociacijos veiklą, sprendžia, kad dėl visų pervežimų, dėl kurių atsakovė išrašė sąskaitas, o ieškovė jas įtraukė į apskaitą, suderino tarpusavio skolų grąžinimo terminus dėl neapmokėtų sąskaitų (tomas II, b.l., 22-28) buvo sudarytas susitarimas dėl pervežimo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), todėl nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos netaikytinos. Be kita ko, atlygintinų paslaugų užsakymo praktika buvo tokia pati ir su UAB „tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (tomas V, b.l.1498).

124. Ieškovei abstrakčiai nurodžius, jog atsakovei buvo sumokėta kaina, pažeidžiant Asociacijos įstatymo (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 7 punktą, ieškovės ieškinys šiuo pagrindu taip pat negali būti tenkinamas, nes yra neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

125. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė baigiamosiose kalbose pripažino, kad ne atsakovė, o Asociacijos valdymo organai piktnaudžiavo savo įgalinimais, t. y. trečiasis asmuo A. K.. Ieškovė nurodė, kad būtent šis asmuo dėl turimų įgalinimų buvo suinteresuotas vežti labdaros krovinius didesne kaina. Vadinasi, pati ieškovė paneigė priežastinį ryšį tarp kilusios jai įrodinėjamos žalos ir atsakovės veikos (CK 6.247 straipsnis). Ieškovei aiškiai nurodžius, kad ieškinys pareikštas atsakovei dėl to, kad Asociacijai nepagrįstai Asociacijos valdymo organams suteikdavo finansines paramas, kaip neatlygintines paskolas, jos ieškinys atmetamas, nes nėra civilinei atsakomybei taikyti nustatytų sąlygų (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Tai, kad į apskaitą buvo įtrauktos visos atsakovės išrašytos sąskaitos, nes buvęs sekretorius – vyriausiasis finansininkas A. D., ieškovės teigimu, jų netikrino, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės, kaip atskiro juridinio asmens atsakomybės, be to, darbinių funkcijų vykdymas nėra šios bylos ginčo objektu, todėl teismas nevertina šios aplinkybės (CPK 13 straipsnis). Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą priklausė atsakovei.

126. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atmetamas ir ieškovės baigiamosiose kalbose galutinai suformuluotas reikalavimas dėl dalinės restitucijos taikymo, priteisiant iš atsakovės 162 1770,54 Eur sumą, t. y. sumažinant už pervežimą sumokėta kainą 2,5 karto, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

127. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

128. Atsakovė UAB „TRANSVELAS“ nurodė, kad patyrė viso išlaidų: 750 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą, 350 Eur už reikšmingų bylai įrodymų rinkimą ir pateikimą, konsultacijas susijusias su byla, 550 Eur už tripliko parengimą, 65 Eur už atstovavimą 2017 m. birželio 16 d. teismo posėdyje, 133,10 Eur už atstovavimą 2017 m. spalio 11 d. teismo posėdyje, 121 Eur už atstovavimą 2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, 242 Eur už atstovavimą 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje, 665,50 Eur už naujų įrodymų rinkimą ir pateikimą teismui, 181,50 Eur už atstovavimą 2018 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje. Viso iš ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prašo priteisti atsakovės UAB „TRANSVELAS“ naudai jos patirtas 3058,10 Eur bylinėjimosi išlaidas (tomas III, b.l.104, tomas VIII, b.l.17).

129. Trečiasis asmuo A. K. prašo iš Asociacijos „LINAVA“ trečiojo asmens A. K. naudai priteisti 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas.

130. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20).

131. Teismas, įvertinęs nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad atsakovės išlaidos už teisinę pagalbą yra protingos, įrodytos, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 3058,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš Asociacijos „LINAVA“ trečiojo asmens A. K. naudai priteisiamos 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis)

132. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 23,60 Eur, kurios priteisiamos iš ieškovės, kaip pralaimėjusios ginčą šalies (2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos,,LINAVA“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės UAB „TRANSVELAS“ (juridinio asmens kodas 174973757) naudai 3058,10 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ (juridinio asmens kodas 121053434).

Priteisti trečiojo asmens A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ (juridinio asmens kodas 121053434).

Priteisti iš ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ (juridinio asmens kodas 121053434) 23,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (mokamos į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Petkuvienė