Civilinė byla Nr. e3K-3-304-378/2023
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01210-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui M. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir leidimo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir išvežti dukterį į užsienį be atsakovo sutikimo bei atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, prievolės pripažinimo įvykdyta, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Pakruojo rajone.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, kai vaikas yra išvežtas nuolat gyventi į užsienio valstybę negavus tėvo sutikimo ir teismo leidimo.
2. Ieškovė V. V. ieškiniu prašė:
2.1. nustatyti nepilnametės dukters V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
2.2. pakeisti nepilnametės dukters V. K. nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti ieškovei V. V. išsivežti nepilnametę dukterį nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę be atsakovo M. K. sutikimo;
2.3. nustatyti atsakovo M. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku iki jo pilnametystės telefonu ir internetu, kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis ne mažiau kaip kartą per savaitę vaikui priimtinu laiku; kiekvienais metais nepilnametės dukters vasaros atostogų metu ne mažiau kaip savaitę bendrauti su nepilnamete dukterimi Lietuvoje (apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas informuos ieškovę ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); nepilnametės dukters atostogų metu nelyginiais metais per Kalėdas ar Naujuosius metus ne mažiau kaip aštuonias dienas (laikas gali būti trumpesnis, jei nepilnametės dukters atostogų laikas nesutaptų su atsakovo pageidaujamu laiku) bendrauti su nepilnamete dukterimi Lietuvoje (apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas informuos ieškovę ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų elektroniniu paštu(duomenys neskelbtini); nepilnametės dukters atostogų metu lyginiais metais per Velykas ne mažiau kaip penkias dienas (laikas gali būti trumpesnis, jei nepilnametės dukters atostogų laikas nesutaptų su atsakovo pageidaujamu laiku) bendrauti su nepilnamete dukterimi Lietuvoje (apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas informuos ieškovę ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); bendrauti su vaiku kita ieškovės ir atsakovo suderinta tvarka; ieškovė įsipareigoja nepilnametę dukterį bendravimui su atsakovu parvežti ir išsivežti į Jungtinę Karalystę savo lėšomis;
2.4. priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nepilnametės dukters V. K. naudai nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki V. K. pilnametystės;
2.5. priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters V. K. 10 800 Eur išlaikymo skolos už trejus metus;
2.6. nustatyti, jog nepilnametės dukters V. K. išlaikymo lėšas bei kitą turtą nuo šios sutarties pasirašymo momento iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarko jo motina ieškovė V. V.; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo visų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. ji gyveno kartu su atsakovu, 2011 m. gegužės 24 d. gimė jų duktė V. K. Ieškovės teigimu, nepavyksta geranoriškai susitarti su atsakovu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo mokėjimo ir bendravimo tvarkos. Ieškovė nori, kad dukters V. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, motina, nes nuo bendro gyvenimo su atsakovu pabaigos duktė gyvena su ieškove. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, ieškovė nedarė ir nedaro kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku, matytis, rūpintis jo teisių ir interesų apsauga.
4. Ieškovė apskaičiavo, kad nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma, todėl, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, jo turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas kas mėnesį mokėtinas 300 Eur išlaikymas vaikui. Ieškovės nuomone, prašomo išlaikymo nepilnametei dukteriai suma nėra didelė, atitinka visus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, yra proporcinga dukters poreikiams ir išlaidoms. Nors atsakovas neteikė išlaikymo daugiau kaip trejus metus, tačiau ieškovė prašo priteisti išlaikymo skolą tik už trejus metus – 10 800 Eur.
5. Ieškovė nurodė ir tai, kad nepilnametės dukters interesai geriau užtikrinami jai gyvenant Jungtinėje Karalystėje, nes ten geresnės mokymosi sąlygos (skirtingai nei Lietuvoje, klasėje dirba du mokytojai, duktė gyvena mieste prie jūros, yra pripratusi ten gyventi, didžiąją dalį atostogų ji praleisdavo tame pačiame mieste pas močiutę, nepilnametės dukters santykiai su močiute itin geri, ji iš esmės vienintelis, be ieškovės, asmuo, nuo 2016 m. lapkričio pabaigos rūpinęsis mergaite, baigus mokslus anglų kalba Jungtinėje Karalystėje dukteriai atsivertų didesnis pasirinkimas tęsti mokymąsi Jungtinės Karalystės mokymosi įstaigose ir įgyti profesiją). Atsakovas su nepilnamete dukterimi bendraudavo tik epizodiškai.
6. Atsakovas M. K. priešieškiniu prašė:
6.1. nepilnametės V. K. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu;
6.2. priteisti iš ieškovės nepilnametei V. K. 200 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą;
6.3. nustatyti nepilnametės V. K. bendravimo su motina tvarką: motinai gyvenant užsienyje, jos bendravimas su dukterimi vyktų tokia tvarka: ieškovė su dukterimi netrukdomai bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis; duktė su motina praleidžia du mėnesius vasaros atostogų, jei duktė išvyksta į užsienio valstybę, tokias keliones į užsienį ir grįžimą į tėvo gyvenamąją vietą organizuoja bei kelionių išlaidas dengia ieškovė; ieškovei V. V. iš užsienio valstybės laikinai atvykus į Lietuvą, jos bendravimas su dukterimi neribojamas, atsižvelgus į dukters norą ir užimtumą ugdymo įstaigoje; šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su dukterimi tvarkos; ieškovei grįžus nuolatinai gyventi į Lietuvą, šalys turi sudaryti naują susitarimą dėl ieškovės bendravimo su dukterimi tvarkos, atsižvelgdamos į motinos gyvenamąją vietą, dukters norą ir užimtumą ugdymo įstaigoje, o nepavykus pasiekti bendro susitarimo, ginčą spręsti teisme;
6.4. pripažinti, kad atsakovas prievolę iki 2021 m. rugsėjo 11 d. išlaikyti nepilnametę dukterį V. K. yra visiškai įvykdęs;
6.5. priteisti atsakovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Atsakovas nurodė, kad šalys kartu negyvena nuo 2019 m. sausio mėn. (ne nuo 2016 m.), iki to laiko kaip šeima gyveno kartu įsigytame, ieškovės vardu registruotame bute (duomenys neskebtini), vedė bendrą ūkį. Atsakovas dukterį išlaikė ir augino nuo jos gimimo. Ieškovei išsikėlus iš šeimos gyvenamosios patalpos, jis svariai prisidėdavo prie dukters išlaikymo, pirko jai drabužius, avalynę, telefoną, kosmetikos priemones, knygas ir kitus reikiamus daiktus, duodavo pinigų maitinimui mokykloje apmokėti, kišenpinigių, kartu su dukterimi lankė sporto klubą, leido laisvalaikį, pramogavo, padėdavo ruošti pamokas, duktė gyvendavo ir su atsakovu, nes bute yra visi jai reikalingi daiktai. Išlaikymą dukteriai atsakovas teikė iki 2021 m. rugsėjo 11 d., kai ji buvo išvežta į užsienį.
8. Ieškovė nuslėpė ketinimą nutraukti vaiko mokslus Lietuvoje ir be atsakovo sutikimo išvežė dukterį gyventi į užsienį. Tokie ieškovės veiksmai išvežti dukterį nuolat gyventi į užsienį be atsakovo rašytinio sutikimo traktuotini kaip vaiko pagrobimas pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Atsakovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl neteisėtai išvežtos ir užsienio valstybėje laikomos šalių nepilnametės dukters V. K. sugrąžinimo į Lietuvos Respubliką, todėl kol sprendžiamas neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo klausimas, teismas negali spręsti klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų iš esmės, todėl civilinė byla sustabdytina. Tik grąžinus dukterį į Lietuvą ir atlikus teismo psichologinę ekspertizę, turint tikslą nustatyti, ar duktė gali išreikšti savo nuomonę, ar jos nuomonė atitinka jos interesus, ar jos nuomonei nedaro įtakos kartu gyvenantys asmenys, koks yra ryšys su kiekvienu iš tėvų, galėtų būti sprendžiamas klausimas, su kuriuo iš tėvų gyvenant būtų labiausiai užtikrinti vaiko interesai.
9. Išvežus dukterį į užsienį, buvo ribojama atsakovo galimybė bendrauti su dukterimi, dukters telefonas dažnai būdavo išjungtas. Tokius ieškovės veiksmus atsakovas vertino kaip piktnaudžiavimą motinos teisėmis. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji turi sąlygas gyventi, gali tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamete dukterimi (kad rūpinasi pati ieškovė, o ne jos motina). Gyvendama su atsakovu, duktė turėtų jos poreikius atitinkančias buities sąlygas, visus patogumus, augtų bendraudama su jai artimais žmonėmis, draugais, lankytų mokyklą – (duomenys neskelbtini) progimnaziją, kurią ir lankė iki neteisėto išvežimo į užsienį. Ieškovės nurodoma 600 Eur išlaikymo vaikui suma neįrodyta, neatitinka tikrųjų vaiko poreikių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
10. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir:
10.1. nustatė nepilnametės V. K. gyvenamąją vietą su jos motina V. V. jos gyvenamojoje vietoje, leido ieškovei gyventi su nepilnamete dukterimi Jungtinėje Karalystėje, nustatė tokią vaiko bendravimo su tėvu tvarką: a) atsakovas bendrauja su vaiku iki jo pilnametystės telefonu ir internetu, kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis neribotai vaikui priimtinu laiku, atsižvelgdamas į vaiko interesus bei užimtumą; b) atsakovas turi teisę kiekvienais metais nepilnametės dukters vasaros atostogų metu ne mažiau kaip dvi savaites bendrauti su nepilnamete dukterimi Lietuvoje (apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas informuos ieškovę ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); c) atsakovas turi teisę nepilnametės dukters atostogų metu nelyginiais metais per Kalėdas ar Naujuosius metus ne mažiau kaip aštuonias dienas (laikas gali būti trumpesnis, jei nepilnametės dukters atostogų laikas nesutaptų su atsakovo pageidaujamu laiku) bendrauti su nepilnamete dukterimi Lietuvoje (apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas informuos ieškovę ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); d) atsakovas turi teisę nepilnametės dukters atostogų metu lyginiais metais per Velykas ne mažiau kaip penkias dienas (laikas gali būti trumpesnis, jei nepilnametės dukters atostogų laikas nesutaptų su atsakovo pageidaujamu laiku) bendrauti su nepilnamete dukterimi Lietuvoje (apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas informuos ieškovę ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); e) ieškovė įsipareigoja nepilnametę dukterį bendravimui su atsakovu parvežti ir išsivežti į Jungtinę Karalystę savo lėšomis; f) atsakovas turi teisęs bendrauti su vaiku kita, ieškovės ir atsakovo suderinta tvarka;
10.2. priteisė iš atsakovo po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamo išlaikymo vaikui, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo dienos 2021 m. gruodžio 21 d. iki vaiko pilnametystės;
10.3. priteisė iš atsakovo 6200 Eur išlaikymo skolos nepilnametei V. K. už trejų metų laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 21 d.; nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedė valdyti V. V.;
10.4. priteisė iš atsakovo ieškovei 768,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
10.5. kitą ieškinio dalį atmetė;
10.6. sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nurodė vykdyti skubiai; nuo sprendimo priėmimo dienos panaikino 2021 m. gruodžio 31 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino materialinio išlaikymo iš atsakovo priteisimą;
10.7. priešieškinį atmetė;
10.8. priteisė iš ieškovės atsakovui 242 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo priteisė 208 Eur žyminio mokesčio ir 7,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybei.
11. Teismas nurodė, kad kiekvienas iš tėvų prašė nustatyti gyvenamąją vietą su juo, todėl sprendė, su kuriuo iš tėvų gyvenant bus geriausiai užtikrinamos nepilnametės dukters teisės ir teisėti interesai. Svarbia teismas laikė aplinkybę, kad šiuo metu ieškovė su dukterimi gyvena Jungtinėje Karalystėje, atsakovas – Lietuvoje; šalių duktė su ieškove gyvena jau ne vienerius metus; būtent ieškovė kreipėsi į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja, o atsakovas tokį reikalavimą pareiškė tik pradėjus bylos nagrinėjimą teisme. Teismas laikėsi nuomonės, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų kokį reikšmingesnį atsakovo gyvenimo su dukterimi momentą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė tinkamai neužtikrina dukters poreikių, kad ieškovės elgesys keltų grėsmę dukteriai. Nors vaikas išvežtas į užsienio valstybę be rašytinio atsakovo sutikimo, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškovė nesirūpina ar netinkamai rūpinasi dukterimi. Teismas nustatė, kad tiek atsakovas, tiek ir ieškovė turi galimybes užtikrinti dukteriai tinkamas gyvenimo sąlygas, abu tėvai nori bendrauti su dukterimi, stengiasi atliepti jos poreikius, palaiko artimą ryšį, dukters emocinis ryšys stiprus su abiem tėvais. Dėl to teismas pripažino, kad vaiko gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta tiek su tėvu, tiek ir su motina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Pakruojo rajone pateiktose išvadose ir teismo posėdžio metu pirmenybę teikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.
12. Įvertinęs bylos aplinkybes, tai, kad V. K. Jungtinėje Karalystėje faktiškai gyvena jau daugiau kaip metus, anksčiau taip pat gyveno su motina, taip pat atsižvelgdamas į kitas nagrinėjamoje byloje nustatytas bylos aplinkybes, teismas nusprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, mergaitei tektų dar kartą keisti gyvenamąją vietą, iš naujo adaptuotis.
13. Nors Jungtinėje Karalystėje neišnagrinėtas vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų klausimas, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra tarptautinėse sutartyse nustatytų kliūčių spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
14. Įvertinęs šalių siūlomas bendravimo su vaiku tvarkos alternatyvas, teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, teismas nusprendė, kad bendravimo su vaiku tvarka nustatytina pagal ieškovės siūlymą su nedideliais pakeitimais. Teismas nusprendė atsisakyti nuostatos dėl atsakovo teisės nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti su vaiku ne mažiau kaip kartą per savaitę, nes ji riboja tėvo ir dukters bendravimą, todėl nustatė, kad atsakovas bendraus su vaiku iki jo pilnametystės telefonu ir internetu, kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis neribotai vaikui priimtinu laiku, atsižvelgiant į vaiko interesus bei užimtumą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas vasaros atostogų metu su dukterimi Lietuvoje turi teisę bendrauti ne mažiau kaip dvi savaites, nes vienos savaitės terminas šiuo konkrečiu atveju yra per trumpas, silpninantis dukters ir tėvo bei artimų giminaičių tarpusavio ryšį, taip pat ir ryšį su Lietuva.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė išvežė dukterį į Jungtinę Karalystę negavusi atsakovo sutikimo, todėl teismas negali įteisinti jau įvykusio neteisėto veiksmo ir leisti šalių dukterį išvežti. Dėl to teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl leidimo išvežti dukterį. Tačiau byloje susiklosčiusi faktinė situacija, teismo aptartos aplinkybės dėl vaiko gyvenimo daugiau nei metus Jungtinėje Karalystėje sudaro pagrindą leisti pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti ieškovei su dukterimi gyventi Jungtinėje Karalystėje.
16. Išanalizavęs šalių pateiktus įrodymus, posėdžio metu išsakytus argumentus, teismas nusprendė, kad vaiko poreikiams pakaktų 600 Eur sumos (atsižvelgiant į infliaciją, amžių, į tai, kad šalių duktė neturi specialiųjų poreikių, sveikatos problemų). Byloje nėra įrodymų, kad vaiko išlaikymo išlaidos Jungtinėje Karalystėje reikšmingai padidėjo ar apskritai padidėjo. Įvertinęs vaiko poreikius, atsakovo pajamas, teismas iš atsakovo priteisė 250 Eur išlaikymo per mėnesį (suma mažintina atsižvelgiant mokamą išmoką vaikui), šią sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
17. Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, ankstesniais laikotarpiais buvusius dukters poreikius, mažesnę infliaciją, tai, kad 2018 m. minimalioji mėnesinė alga (bruto) siekė 400 Eur, 2019 m. – 555 Eur, 2020 m. – 607 Eur, 2021 m. – 642 Eur, taip pat tai, kad nėra duomenų apie buvusias dukters sveikatos problemas, specialiuosius poreikius ar neplanuotas reikšmingas išlaidas, teismas padarė išvadą, kad 200 Eur suma, skiriama kiekvieno iš tėvų (pridėjus ir valstybės mokamą paramą), būtų protinga ir būtina, kartu ir pakankama vaikui išlaikyti. Atsakovas neįrodė, kad trejus metus iki ieškinio pareiškimo teikė dukteriai 150–300 Eur nuolatinį išlaikymą, mokėjo mokesčius, nuolat pirko aprangą, mokymo priemones ir pan. Teismas pažymėjo, kad atsakovo susitarimas su ieškove dėl būsto paskolos mokėjimo aktualus tik šalių tarpusavio santykiams ir kitoje civilinėje byloje sprendžiamam ginčui, bet ne sprendžiant išlaikymo dukteriai teikimo klausimą. Nustatęs, kad atsakovas dukteriai išlaikymo neteikė trejus metus iki ieškinio pareiškimo, išlaikymo skola pripažino 7200 Eur (200 Eur x 12 mėnesių x 3 metai). Tačiau įvertinęs ir tai, kad atsakovas iš dalies prisidėjo prie dukters išlaikymo, teismas šią sumą sumažino.
18. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2023 m. kovo 1 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą pakeitė:
18.1. pašalino iš Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 35 punkto sakinio dalį „įteisinti jau įvykusio neteisėto veiksmo“;
18.2. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (2, 3 pastraipas) išdėstė nustatydama nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jos motina šiuo metu gyvenančia Jungtinėje Karalystėje, jos gyvenamojoje vietoje bei leisdama V. K. išvykimą iš Lietuvos su motina į Jungtinę Karalystę.
18.3. kitą Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
18.4. priteisė iš atsakovo ieškovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
19. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra tarptautinėse sutartyse nustatytų kliūčių nagrinėti šią bylą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovas inicijavo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją klausimą tik ieškovei iškėlus civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
20. Kolegija pripažino, kad, bylos duomenimis, nustatyta, jog ieškovė su dukterimi gyvena Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas – Lietuvoje; nors byloje esantys duomenys neleidžia tiksliai nustatyti, nuo kada šalys nebegyvena kartu, tačiau leidžia nuspręsti, kad ieškovė jau pakankamai ilgą laiką gyvena su dukterimi. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nepatvirtinamas koks nors reikšmingesnis laikotarpis, kurį atsakovas būtų gyvenęs su dukterimi.
21. Kolegija pritarė ir išvadai, kad byloje nebuvo patvirtina, jog ieškovė tinkamai neužtikrina dukters poreikių, jos elgesys kelia grėsmę vaikui, duktė būtų neprižiūrėta, nebūtų užtikrinamos jos teisės į saugią aplinką, vystymąsi. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gali užtikrinti tinkamas dukters gyvenimo sąlygas, abu tėvai bendrauja su dukterimi. Įvertinusi mergaitės amžių (gim. 2011 m. gegužės 24 d.), aplinkybę, kad ieškovei ir atsakovui nebegyvenant kartu mergaitė gyveno su ieškove, byloje esantį mergaitės susirašinėjimą su atsakovu, kolegija nenustatė pagrindo abejoti 2022 m. balandžio 6 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu. Kolegija pritarė atsakovo argumentui, kad išvežus šalių dukterį nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę sumažėjo jo galimybės bendrauti su vaiku, fiziškai susitikti su vaiku yra sudėtingiau, tokie susitikimai nėra dažni. Tačiau pažymėjo, kad apskritai atsakovas turi galimybę bendrauti su vaiku, jis gali tai daryti naudodamasis nuotolinio ryšio priemonėmis.
22. Įvertinusi aplinkybes, kad V. K. adaptavosi Jungtinėje Karalystėje, ten lanko mokyklą, atsižvelgusi į tai, kad jos grįžimas į Lietuvą neigiamai atsilieptų jos mokymosi procesui, jai tektų dar kartą keisti gyvenamąją vietą, iš naujo adaptuotis, nuo pat ieškovės ir atsakovo gyvenimo atskirai pradžios duktė gyveno su ieškove, atsakovas tokiai tvarkai neprieštaravo iki ieškinio pateikimo, kolegija pripažino teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.
23. Kolegija nepritarė atsakovo argumentui, kad teismas, rezoliucinėje dalyje nurodydamas „leisti ieškovei su dukra V. K. gyventi Jungtinėje Karalystėje“, įteisino neteisėtą vaiko išvežimą į Jungtinę Karalystę, pažeidė ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė) principą. Nors ieškovė atsakovo rašytinio sutikimo išvežti dukterį į Jungtinę Karalystę nebuvo gavusi, mergaitė jau yra išvežta į Jungtinę Karalystę ir ten gyvena daugiau kaip metus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymą dėl leidimo išvežti dukterį atmetė.
24. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad aplinkybės, jog vaikas jau daugiau kaip metus gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten mokosi, adaptavosi, leidžia pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti ieškovei su dukterimi gyventi Jungtinėje Karalystėje. Kolegija pripažino pertekliniu tokį teismo nurodymą leisti ieškovei su dukterimi gyventi Jungtinėje Karalystėje, nes, teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaikas gyvena su juo toje valstybėje, kurioje yra teismo sprendime nurodyto tėvo gyvenamoji vieta. Dėl to kolegija pašalino iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę „leisti ieškovei V. V. su dukra V. K. gyventi Jungtinėje Karalystėje“. Taip pat kolegija pašalino iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 35 punkto išvadą, kad „teismas negali įteisinti jau įvykusio neteisėto veiksmo“, nes teisinis vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
25. Kolegija nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas patikslinti teismo rezoliucinę dalį, papildomai nurodant ieškovės gyvenamosios vietos valstybę kaip ieškovę apibūdinančius duomenis, todėl šią dalį išdėstė taip: „Nustatyti nepilnamečio vaiko V. K., gim. (duomenys neskelbtini, a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje, jos gyvenamojoje vietoje“. Nustačius bendravimo su vaiku tvarką ir pareigą vaiką parvežti į Lietuvą pasimatyti su tėvu, teismui būtina įteisinti motinos teisę keliauti su vaiku iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.
26. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl išlaikymo vaikui skolos priteisimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta tiek su tėvu, tiek su motina, tačiau vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, iš esmės atsižvelgdami į tai, kad vaikas Jungtinėje Karalystėje faktiškai gyvena jau daugiau kaip metus, taip pat ir anksčiau jis gyveno su motina. Nustatydami šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, teismai neatsižvelgė į tai, kad vaikas yra neteisėtai išvežtas į Jungtinę Karalystę, užsienio valstybėje yra pradėtas vaiko grąžinimo į Lietuvą procesas pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Teisę išvežti į užsienio valstybę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Imperatyvus reikalavimas gauti kito tėvo sutikimą reiškia, kad tėvai turi sutarti dėl vaiko išvykimo, nes tai susiję su didžiuliais pokyčiais vaiko gyvenime. Be to, vaikas gali išvykti gyventi į kitą šalį tik su tuo iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta jo gyvenamoji vieta, taip siekiant užkirsti kelią vaikų neteisėtam išvežimui, apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia tėvų ginčai dėl bendravimo, gyvenamosios vietos su vienu iš jų nustatymo bei neteisėto vaiko išvežimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad negali įteisinti jau įvykusio neteisėto veiksmo ir leisti ieškovei išvežti dukterį, dėl to nurodė atmetantis prašymą dėl leidimo išvežti dukterį, kartu teismas priėmė sprendimą „leisti ieškovei su dukra gyventi Jungtinėje Karalystėje“, taip iš esmės įteisindamas neteisėtą vaiko išvežimą į Jungtinę Karalystę ir pažeisdamas ex injuria jus non oritur principą. Apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį panaikino ne dėl to, kad ja įteisintas neteisėtas vaiko išvežimas į užsienio valstybę, o dėl to, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, konkrečios šalies nurodymas yra perteklinis.
27.2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė pašalinantis iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 35 punkto išvadą, kad „teismas negali įteisinti jau įvykusio neteisėto veiksmo“, taip ignoruodamas byloje neginčijamai nustatytus faktus, jog ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dukterį į užsienį nuolat gyventi išvežė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad vaiko išvežimo į užsienio valstybę teisėtumo vertinimo klausimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau išvežimo į užsienio valstybę teisėtumas yra aktualus sprendžiant, ar vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su neteisėtai jį išvežusia motina, taigi CK 3.174 straipsnio 3 dalies taikymo pažeidimas neabejotinai yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisėtą šalių nepilnametės dukters išvežimą į užsienį įteisino pažeisdamas ex injuria jus non oritur principą, kitaip išreikšdamas ir pakeisdamas pirmosios instancijos teismo formuluotę (vietoj nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina jos gyvenamojoje vietoje bei leidimo gyventi Jungtinėje Karalystėje nustatė vaiko gyvenamąją vietą su jo motina, kuri šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, ir leido šalių dukteriai išvykti su motina iš Lietuvos). Taigi teismas, pažeisdamas imperatyvias CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatas, įteisino CK nenustatytu būdu neteisėtą vaiko išvežimą į užsienio valstybę. Atkreiptas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje prieštarauja pats sau: teigdamas, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, konkrečios šalies nurodymas yra perteklinis, nutartyje vaiko neteisėtą išvežimą į užsienio valstybę įteisino būtent nurodydamas ieškovės gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje.
27.3. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad dukters išvežimas nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę labiau atitinka vaiko interesus nei vaiko gyvenimas Lietuvoje. Ieškovė neužtikrina dukters ir atsakovo bendravimo: nuo vaiko išvežimo iš Lietuvos 2021 m. rugsėjo mėn. iki šiol nė karto vaiko į Lietuvą neparvežė, o bendravimas elektroninių ryšių priemonėmis, ypač vaiką įtraukus į teisminius ginčus ir nuteikus prieš tėvą, yra sudėtingas ir nekokybiškas, dėl tokio bendravimo kyla grėsmė prarasti emocinį ryšį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl leidimo išvežti vaikus į užsienio valstybę be tėvo sutikimo, teismai neišdavė leidimo išvežti vaikus, nes ieškovė neįrodė, kad vaikų išvykimas nuolat gyventi Į Jungtinę Karalystę geriausiai atitinka vaikų interesus ir kad tai nepažeistų skyrium gyvenančio vaikų tėvo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc5LTkxNi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-379-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-379-916/2021">e3K-3-379-916/2021</a>).
27.4. Bylą nagrinėję teismai nusprendė priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą už trejus metus, motyvuodami tuo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nuolatinius atsakovo ieškovei daromus mokėjimus, skirtus dukteriai išlaikyti, nuolatinį tokio išlaikymo teikimą. Tačiau teismai priteistiną išlaikymo skolą sumažino, atsižvelgdami į šias aplinkybes: 1) 2022 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažyma patvirtina, kad duktė nakvojo pas atsakovą ieškovės atostogų laikotarpiu; 2) pateiktos nuotraukos ir susirašinėjimas įrodo, kad atsakovo bendravimas su dukterimi vyko ir iki šiol vyksta, kad atsakovas dukteriai pirko batus už 110,90 Eur, telefoną, 3) užfiksuoti atsakovo ketinimai užsakyti mokyklinę uniformą. Taigi tokios teismo išvados iš esmės patvirtina nuolatinį atsakovo bendravimą su dukterimi bei rūpinimąsi jos poreikiais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių dukteriai gyvenant Lietuvoje atsakovas nuolat ja rūpinosi. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų paneigta tokia išvada. Taigi teismai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra pažeidęs pareigą rūpinti vaiku. Spręsdamas dėl vaiko išlaikymo, teismas turėjo pareigą išklausyti ir šalių dukters, kuriai tuo metu jau buvo 11 m. (šiuo metu 12 m.), parodymus, nes ji būtų paaiškinusi, ką atsakovas yra nupirkęs, kas mokėdavo už jos maitinimą mokykloje, kas duodavo pinigų ekskursijoms ir pan.
28. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
28.1. Teismai analizavo ir nustatinėjo tai, su kuriuo iš tėvų gyvenant nepilnametei dukteriai bus geriausiai užtikrinamos jos teisės ir teisėti interesai, o ne tai, kurioje valstybėje jai reikėtų gyventi. Teismai pagrįstai nurodė, kad nėra įrodymų, jog ieškovė tinkamai neužtikrino dukters poreikių, jos elgesys kelia grėsmę nepilnametei dukteriai, kad duktė būtų neprižiūrėta, nebūtų užtikrinamos jos teisės į saugią aplinką, vystymąsi. Pagrįstai atsižvelgta į tai, kad šalių duktė su ieškove gyvena jau ne vienerius metus, būtent ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, o atsakovas tokį reikalavimą pareiškė tik bylai jau esant teisme. Byloje nėra nustatyta, kad šalių duktė kokiais nors reikšmingais laikotarpiais būtų gyvenusi su atsakovu (išskyrus abiejų šalių nurodomą atostogų laikotarpį). Dėl to pagrįstai nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsižvelgiant į vaiko interesus, į ieškovę ir dukterį siejantį emocinį ryšį. Net ir nepilnametei dukteriai gyvenant Lietuvoje atsakovas nesiekė, jog jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Atsakovas dukters išvykimui gyventi su ieškove į Jungtinę Karalystę neprieštaravo ir skundą Vaikų teisų apsaugos tarnybai dėl neteisėto vaiko išvežimo pateikė gavęs ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, o po pusmečio, kai pradėta nagrinėti ši byla, pareiškė byloje priešieškinį.
28.2. Teismai nustatė atsakovo bendravimo tvarką su dukterimi, tačiau jis pats nesiūlė bendravimo tvarkos, neginčijo teismo nustatytos tvarkos. Taigi atsakovą tenkino teismo nustatyta bendravimo tvarka su dukterimi, tačiau netenkina, kad duktė yra ne Lietuvoje. Pažymima, kad atsakovas nebendrauja su dukterimi, tik periodiškai parašo SMS žinutes, bet nepaskambina. Nors atsakovas nurodo, kad nuo išvykimo duktė nebuvo grįžusi į Lietuvą, tačiau šią aplinkybę lemia jo paties veiksmai – skundas Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl vaiko neteisėto išvežimo. Būtent dėl to Jungtinėje Karalystėje buvo paimti vaiko ir ieškovės asmens dokumentai iki tol, kol šioje šalyje bus išnagrinėta byla. Atsakovas pats galėtų atvykti į Jungtinę Karalystę aplankyti dukters. Taigi emocinį ryšį jis gali prarasti ir dėl savo netinkamų veiksmų.
28.3. Teismai byloje nesprendė klausimo, susijusio su nepilnametės dukters išvežimo į užsienio valstybę (ne)teisėtumu, byloje sprendžiamas tik nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo klausimas, o tokio sprendimo priėmimui nėra tarptautinėse sutartyse nustatytų kliūčių.
28.4. Nepilnametės dukters interesai bus geriau užtikrinami jai gyvenant Jungtinėje Karalystėje, nes čia geresnės mokymosi sąlygos, ji gyvena mieste prie jūros, čia yra pripratusi gyventi, nes didžiąją dalį atostogų iki tol ji praleisdavo tame pačiame mieste pas močiutę, nepilnametės dukters santykiai su močiute itin geri, baigus mokslus anglų kalba Jungtinėje Karalystėje atsiveria didesnis pasirinkimas tęsti mokymąsi šios šalies mokymosi įstaigose ir įgyti profesiją. Atsakovas nepateikė byloje įrodymų, kad ieškovė šiuo metu negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į stabilią, saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką ar būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Teismai, įvertinę ieškovės pateiktus įrodymus ir tai, kad atsakovas jokių įrodymų nėra pateikęs, pagrįstai nusprendė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka jo interesus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, kai vaikas išvežtas gyventi į užsienio valstybę negavus kito tėvo sutikimo
29. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
30. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
31. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3.169 straipsnio 2 dalis).
32. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-969/2019">e3K-3-277-969/2019</a> ir jos 22–23 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgzLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-483-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-483-611/2020">e3K-3-483-611/2020</a>, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas)
34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2006">3K-3-320/2006</a>; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2008">3K-3-506/2008</a>; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-969/2019">e3K-3-277-969/2019</a>, 27 punktas).
35. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2013">3K-3-269/2013</a>; kt.).
36. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgzLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-483-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-483-611/2020">e3K-3-483-611/2020</a>, 86, 87 punktai).
37. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2006">3K-3-320/2006</a>; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2008">3K-3-506/2008</a>; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-24/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-24/2010">3K-3-24/2010</a>).
38. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo, kai vaikas neteisėtai, pažeidžiant CK 3.174 straipsnio 3 dalies normą, yra išvežtas gyventi į užsienio valstybę. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis teismas nepagrįstai nusprendė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vaiką neteisėtai į užsienio valstybę išvežusia motina ir laikė, jog nepilnamečio vaiko išvežimo į užsienio valstybę teisėtumo vertinimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimai neteisėtai išvežto į užsienio valstybę vaiko fakto reikšmės sprendžiant dėl gyvenamosios vietos nustatymo, pažymi, kad 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – konvencija) 16 straipsnyje nustatytas draudimas tik valstybės, į kurią vaikas yra išvežtas arba kurioje jis laikomas, teismo ar administracinei institucijai spręsti dėl vaiko globos teisių iš esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas pagal šią konvenciją. Tai reiškia, kad toks draudimas galioja ne Lietuvos Respublikos teismui, sprendžiančiam klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o Jungtinės Karalystės teismui ar institucijai. Be to, pagal šią konvenciją priimtas sprendimas grąžinti vaiką nėra laikomas lemiamu iš esmės sprendžiant vaiko globos klausimus (Konvencijos 19 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-943/2021, 34 punktas). Dėl to pagrįstai teismai nusprendė, jog šiuo atveju nėra tarptautinėse sutartyse nustatytų kliūčių nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
40. Nagrinėjamoje byloje vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, tačiau iš esmės nėra ginčo, kad šalims pradėjus gyventi skyrium nepilnametė duktė gyveno su ieškove. Kreipdamasi į teismą su ieškiniu ieškovė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Kaip minėta šios nutarties 35–36 punktuose, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi vertinti daug aplinkybių, be kita ko, įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas, galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, tėvų gyvenimo sąlygas ir kt. Taigi, nagrinėjamoje byloje visų pirma turėjo būti nustatomos ir vertinamos tokio ginčo nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, kurių vertinimo kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
41. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, pirmiausiai tyrė ir vertino, su kuriuo iš tėvų bus geriausiai užtikrinamos vaiko teisės ir teisėti interesai ir, įvertinęs bylos duomenis, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi tinkamas gyvenimo sąlygas, abu tėvai stengiasi atliepti vaiko poreikius, abu tėvai artimai bendrauja su vaiku, nepilnametės dukters emocinis ryšys stiprus tiek su ieškove, tiek su atsakovu, padarė išvadą, kad tiek vaiko motina, tiek ir vaiko tėvas turi tinkamas sąlygas vaikui gyventi, todėl vaiko gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta tiek su vienu, tiek su kitu. Nustatydamas nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad duktė visą laiką (nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyrium) gyveno su motina ir jau metus su ja gyvena užsienyje, mergaitei patinka nauja mokykla, gyvenamoji vieta, bendravimas su čia gyvenančiais artimaisiais (močiute, jos seserimi, motinos pussesere bei jos vaikais), ji norėtų gyventi Jungtinėje Karalystėje, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina labiau atitinka vaiko interesus, taip pat tai, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktose išvadose pirmenybė teikiama mergaitės gyvenamosios vietos nustatymui su motina.
42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią keičiant šeimos aplinką ir reikalaujant nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, būtina nustatyti, jog esama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų nustatyta su kitu iš tėvų, ir nustatė, kad mergaitė ir iki išvykimo gyveno su motina ir jai tai buvo įprasta, byloje nėra duomenų, kad ieškovė, persikėlusi į kitą gyvenamąją vietą, nesirūpina ar nesugeba pasirūpinti dukterimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šiuo atveju nėra byloje duomenų, patvirtinančių, kad mergaitės gyvenimas su mama, net ir persikėlus gyventi į kitą valstybę, tapo nesaugus.
43. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina, tinkamai tyrė ir vertino šiam klausimui reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes. Taigi teismų sprendimas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina padarytas tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas ir vadovaujantis teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šiuo atveju vaiko neteisėto išvežimo į kitą gyvenamąją vietą aplinkybė neturi esminės reikšmės vertinant, kuris iš tėvų turi vaiko globos teises, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatoma vaiko gyvenamoji vieta.
44. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-308/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-308/2014">3K-3-308/2014</a>; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-969/2019">e3K-3-277-969/2019</a>, 25 punktas).
45. Atsakovas, keldamas klausimą dėl netinkamo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir įvardydamas CK 3.174 straipsnio 3 dalies pažeidimą, iš esmės teigia, kad teismai, nustatydami vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, išsprendė vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, nors vaikas yra neteisėtai išvežtas nuolat gyventi į kitą valstybę.
46. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos su vaiko motina nustatymo ir nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo į teismą buvo kreiptasi po to, kai vaikas buvo išvežtas be vaiko tėvo sutikimo ir teismo leidimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, pirmosios instancijos teismas rezoliucinės dalies 2 pastraipoje nurodė, kad nustato nepilnametės V. K. gyvenamąją vietą su jos motina (ieškove) jos gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad netenkina reikalavimo pakeisti gyvenamąją vietą, nes teismas negali įteisinti jau įvykusio neteisėto vaiko išvežimo ir leisti pakeisti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad vaikas jau gyvena su motina Jungtinėje Karalystėje, rezoliucinės dalies 3 pastraipoje nurodė, kad leidžia ieškovei su dukterimi gyventi Jungtinėje Karalystėje. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 2 ir 3 pastraipas ir nurodė, kad nepilnametės V. K. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina (ieškove), šiuo metu gyvenančia Jungtinėje Karalystėje, jos gyvenamojoje vietoje, argumentuodamas iš esmės tuo, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, vaikas turi gyventi motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad V. K. išvykimas iš Lietuvos su motina į Jungtinę Karalystę yra leidžiamas. Tokios teismų išvados ir formuluojamos procesinių sprendimų rezoliucinės dalys leidžia spręsti, kad tiek pirmosios, tiek ir jį taisydamas apeliacinės instancijos teismas sprendė vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, nepaisydami CK 3.174 straipsnio 3 dalies normos reglamentavimo.
47. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
48. Minėta teisės norma priimta gana neseniai (2016 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XII-2552, įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 2 d.). Įstatymų leidėjo iniciatyva CK buvo papildytas 3.174 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtinant teismo leidimo tvarką ir užkertant kelią vaikų neteisėtam išvežimui, nes teisinio reglamentavimo netobulumas lėmė vis dažniau pasitaikančias situacijas, kai vienas iš sutuoktinių, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, be antrojo sutikimo išsiveždavo vaiką į užsienį, laikydamasis pozicijos, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo leidžia vienašališkai priimti tokį sprendimą.
49. Aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos CK 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.173, 3.174, 3.175, 3.178, 3.178. 3.192 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų nurodyta, kad bet koks ginčas dėl to, kur vaikas turėtų gyventi, turėtų būti sprendžiamas jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje dar iki galimo gyvenamosios vietos pakeitimo, išvykstant gyventi į kitą valstybę, taip išvengiant pakartotinio vaiko gyvenamosios vietos keitimo, tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo, ilgų ir brangiai kainuojančių teisminių ginčų nagrinėjimo kelių valstybių teismuose. Šiuo pakeitimu buvo siekiama užtikrinti vaiko socialinės ir kultūrinės aplinkos stabilumą, užkertant kelią nepagrįstam, dažnai išimtinai vieno iš tėvų noru pagrįstam, inicijuotam jos keitimui, neįvertinant tikrųjų vaiko interesų, taip pat sumažinti ginčų tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos skaičių ir skatinti tėvus bendradarbiauti, nes tėvai (motinos), manydami, kad ginčą „laimėjęs“ tėvas (motina) gali laisvai kilnotis su vaiku, tokiu būdu palikdamas kitą tėvą (motiną) itin nepatogioje padėtyje bendravimo su vaiku galimybių prasme, nėra linkę į kompromisus ir taip apsunkina teismų darbą. Taigi tokiu reglamentavimu buvo siekiama pirmiausiai visais atvejais užtikrinti abiejų tėvų realią galimybę lygiai dalyvauti vaiko auklėjimo procese nepaisant tėvų tarpusavio santykių, leisti patiems tėvams teisingai priimti sprendimus, susijusius su vaiku, nepažeidžiant jo teisių ir teisėtų interesų. O įstatyme nustatomu teismo leidimu (nesant antrojo iš tėvų sutikimo) buvo siekiama užtikrinti, kad dėl išvykimo pirmiausia būtų užtikrinti vaiko interesai, išnagrinėjus ir įvertinus esmines su išvykimu susijusias aplinkybes, taip panaikinant galimybę ir antrajam tėvui piktnaudžiauti neduodant sutikimo dėl išvykimo, nesant objektyvaus ir pagrįsto pagrindo, siekiant piktnaudžiauti teisės aktų suteiktomis teisėmis.
50. Nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-969/2019">e3K-3-277-969/2019</a>, 38 punktas). Taigi, visus su vaiku susijusius klausimus, be kita ko, nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo, tėvai įprastai turėtų spręsti kartu, bendrai įgyvendindami tėvų (globos) valdžią. Tik nepavykus tėvams susitarti gražiuoju, kai antrasis vaiko tėvas atsisako duoti sutikimą, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sprendžia teismas, kuris ir vertina, ar išvykimas nuolat gyventi į kitą šalį geriausiai atitinka vaiko interesus ir antrasis iš tėvų pagrįstai siekia riboti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimą, atsisakydamas duoti sutikimą.
51. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-969/2019">e3K-3-277-969/2019</a> 39 punktą).
52. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>).
53. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vaiko motinos siekis kartu su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę neabejotinai susijęs su šeimos teisinių santykių elementu, todėl, sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir priimant sprendimus šiuo klausimu, būtina atsižvelgti ne tik į asmens judėjimo laisvę, bet ir vaikų interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priimant atitinkamus sprendimus išsiskiria vaiko ir tėvų interesai, derinant tuos interesus, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, pirmenybė teikiama vaiko interesams (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2003 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Sommerfeld prieš Vokietiją, peticijos Nr. 31871/96, 64 punktas; 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas byloje Strand Lobben ir kiti prieš Norvegiją, peticijos Nr. 37283/13, 206 punktas). Dėl to teismai turi įvertinti, kad vaikų išvykimas nuolat gyventi į kitą valstybę geriausiai atitinka vaikų interesus ir tai nepažeidžia skyrium gyvenančio vaikų tėvo teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc5LTkxNi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-379-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-379-916/2021">e3K-3-379-916/2021</a> 43–44 punktus).
54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptartas reglamentavimas ir jį aiškinanti teismų praktika orientuoja tėvus dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo spręsti prieš pakeičiant vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ir toks pakeitimas galimas tik esant rašytiniam kito tėvo sutikimui, t. y. tik tėvams susitarus. Nagrinėjamu atveju bylos šalys gyveno skyrium, nebuvo susitarusios dėl vaiko gyvenamosios vietos, tokia nebuvo nustatyta teismo sprendimu. Ieškovė išvyko nuolat gyventi į kitą šalį ir tik tada pareiškė reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiko tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Atsakovas, gavęs ieškovės ieškinį, kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją, taip pat pareiškė priešieškinį, prašydamas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, todėl ieškovė papildė ieškinį reikalavimu leisti pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą ir leisti ieškovei išsivežti dukterį į Jungtinę Karalystę. Taigi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas teisme kilo jau po to, kai užvesta ir pradėta nagrinėti byla dėl vaiko grobimo pagal Hagos konvenciją.
55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant pradėtai bylai dėl vaiko grobimo ir jo grąžinimo, reikalavimas pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti vaikui išvykti su vaiko motina į kitą šalį teisme negali būti nagrinėjamas, nes CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostata jau yra pažeista ir yra prasidėjęs procesas pagal Hagos konvencijos nuostatas. Būtent proceso dėl vaiko grobimo metu bus nuspręsta, kur yra vaiko socialinių interesų vieta, su kuria šalimi ji susijusi, t. y. ar vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta susijusi su Lietuva, ir tik konstatavus pagrindą priimamas sprendimas grąžinti vaiką į Lietuvą arba ne. Tai reiškia, kad, neišsprendus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo tėvų sutarimu iki jo išvežimo, neteisėtai jį išvežus ir prasidėjus procesui dėl jo grąžinimo, teismas nebegali spręsti klausimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl toks reikalavimas paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėję teismai nurodė, jog ieškovės reikalavimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo atmeta, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose nustatė nepilnametės V. K. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, kartu atsižvelgdamas į tai, kad vaikas jau gyvena su motina Jungtinėje Karalystėje, leido ieškovei su dukterimi gyventi šioje šalyje. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 pastraipas ir panaikino teismo leidimą vaikui gyventi su motina Jungtinėje Karalystėje bei patikslino sprendimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, nurodydamas, kad nepilnametės V. K. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, šiuo metu gyvenančia Jungtinėje Karalystėje, jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nurodydamas, kad „V. K. išvykimas iš Lietuvos su motina V. V. į Jungtinę Karalystę yra leidžiamas“. Taigi, nors abu teismai laikėsi pozicijos, kad teismas negali duoti leidimo neteisėtai išvežtam vaikui gyventi kitoje šalyje, tačiau, netinkamai formuluodami sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. spręsdami dėl vaiko globos teisės, ir duodami leidimą išvežti vaiką į kitą šalį, realiai nusprendė dėl vaiko išvežimo Į Jungtinę Karalystę teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė vienas kitam prieštaraujančius argumentus: teigė, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, konkrečios šalies nurodymas yra perteklinis, tačiau, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nurodo būtent konkrečią vaiko gyvenamąją vietą ir leidžia ieškovei išsivežti į kitą šalį šalių dukterį. Dėl to konstatuotinas pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo rezoliucinę dalį dėl šio reikalavimo tenkinimo, nurodant, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (vaiko motina), ir nenurodant jokios konkrečios vietos bei nesuteikiant leidimo išsivežti V. K. iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.
57. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, taip pat pakeičia apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 35 punkto išvadą, kad teismas negali įteisinti jau įvykusio neteisėto veiksmo, nes toks pirmosios instancijos teismo argumentas atitinka CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatą ir byloje nustatytą faktinę aplinkybę, jog šalių duktė yra išvežta nuolat gyventi į užsienio valstybę be tėvo sutikimo ir negavus teismo leidimo.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
58. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika ir netinkamai vertino joje nurodytus kriterijus, pagal kuriuos patvirtinamas pagrindas pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Dėl argumentų, ar teismai tinkamai vadovavosi teismų praktikoje nurodytais kriterijais ir nustatė pagrindą pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako, nes toks reikalavimas šiuo atveju yra paliktinas nenagrinėtas.
59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgxLTgyMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-181-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-181-823/2022">e3K-3-181-823/2022</a> 37 punktą, kt.). Dėl to teisėjų kolegijai priėmus sprendimą palikti nenagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo iki tol, kol bus išspręstas klausimas dėl vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją, sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos galės būti peržiūrėtas iš naujo išsprendus klausimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo.
60. Atsakovas kasaciniu skundu kelia klausimą dėl išlaikymo skolos priteisimo, nurodydamas įrodymų pakankamumo ir pagrįstumo klausimą. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl atsakovo teikto nepilnametei dukteriai išlaikymo, todėl padarė netinkamą išvadą dėl išlaikymo skolos dydžio, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo teiktus naujus įrodymus.
61. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio klausimo, pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148-248/2019">3K-3-148-248/2019</a> 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsakovas kasaciniu skundu iš esmės kelia ne teisės aiškinimo ir taikymo klausimą, bet nesutinka su byloje teismo atliktu įrodymų vertinimu. Tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Be to, atsakovas nenurodo tokių argumentų, kuriais paneigtų apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog nebuvo pagrįstas naujų įrodymų būtinumas pagal CPK 314 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad teismai byloje esančius įrodymus dėl išlaikymo skolos priteisimo vertino laikydamiesi CPK nuostatų ir teismų praktikoje pateikto šių normų aiškinimo, dėl to šį atsakovo kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nesudarantį pagrindo kitaip vertinti teismų padarytą išvadą.
Dėl bylos procesinės baigties
62. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 3.174 straipsnio 3 dalį, todėl yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl reikalavimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti vaiką išvežti iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, taip pat ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir leidimo ieškovei išvežti nepilnametę dukterį nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę palikti nenagrinėtą. Atitinkamai keistina ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina (dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 pastraipos pakeitimo), nenurodant konkrečios vietos ir pašalinant nurodytą leidimą išvežti V. K. iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Dėl netinkamai aiškintos CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatos teisėjų kolegija pakeičia ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 35 punkto išvadą, pašalindama iš teismo procesinio sprendimo motyvų argumentus bei rezoliucinę dalį dėl šio argumento. Kita apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63. Iš dalies tenkinus kasacinį skundą, pakeitus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, perskirstomos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, paskirstomos išlaidos kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).
64. Byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis. Atsižvelgdamas į tenkintų reikalavimų dydį bei vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė ieškovei iš atsakovo priteisdamas 80 proc. atstovavimo, vertimų, žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 20 proc. turėtų atstovavimo išlaidų (įvertinus tai, kad priešieškinio reikalavimai visiškai atmetami). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo buvo pareikštas pakeitus ieškinio reikalavimą po to, kai buvo pradėtas procesas pagal Hagos konvencijos nuostatas ir pareikštas priešieškinio reikalavimas nagrinėjamoje byloje, toks reikalavimas pareikštas jau išvežus vaiką iš Lietuvos be atsakovo sutikimo ar teismo leidimo, pripažįsta ieškovės procesinį elgesį netinkamu ir nulėmusiu tokių bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Dėl to tokį ieškinio reikalavimą palikus nenagrinėtą, bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme skirstomos ieškovei iš atsakovo priteisiant 70 proc. bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 30 proc. atstovavimo išlaidų atlyginimo.
65. Taigi iš atsakovo ieškovei priteistina 672,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (961 Eur x 70 proc.), o iš ieškovės atsakovui priteistina 363 Eur bylinėjimosi išlaidų (1210 Eur x 30 proc.) atlyginimo. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 309,70 Eur (672,70 Eur – 363 Eur) šių išlaidų atlyginimo.
66. Ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, nemokėjo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl atsižvelgiant į priteistinas išlaikymo ir išlaikymo skolos sumas iš atsakovo valstybei priteistina iš viso 208 Eur žyminio mokesčio (68 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 140 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo skolos).
67. Pirmosios instancijos teisme patirta 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytų išlaidų proporcinga dalis (6,28 Eur) valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Iš ieškovės priteistina išlaidų suma sudaro mažesnę nei minimalią priteistiną sumą, todėl nepriteisiama atlyginti.
68. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 105 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 847 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 350 Eur (500 Eur x 70 proc.), o iš ieškovės atsakovo naudai – 285 Eur (952 Eur x30 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
69. Kasaciniame skunde bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal proporciją, kad kasacinis skundas tenkintas 50 procentų. Kasaciniame teisme atsakovas patyrė šias išlaidas, kurios yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais: 110 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 847 Eur atstovavimo išlaidų. Dėl to iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 478 Eur (957 Eur x 50 proc.). Ieškovė nepateikė duomenų apie jos kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių atlyginimas nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko V. K. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini).
Ieškinio reikalavimą leisti pakeisti nepilnamečio vaiko V. K. nuolatinę gyvenamąją vietą ir ieškovei V. V. išsivežti nuolat gyventi nepilnametę dukterį į Jungtinę Karalystę be atsakovo M. K. sutikimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 309,70 Eur (tris šimtus devynis Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 208 (du šimtus aštuonis) Eur žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis bei kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,28 Eur (šešis Eur 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei atlyginimo. Išlaidų valstybei atlyginimas sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662.
Kitas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas priešieškinis, tenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, iš dalies tenkinti reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, kiti ieškinio reikalavimai atmesti, išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, nurodyta dėl išlaikymo vykdymo ir išaiškinta dėl galimybės ateityje kreiptis su prašymu dėl išlaikymo ar bendravimo tvarkos pakeitimo, palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 65 (šešiasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.“
Priteisti iš ieškovės V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 478 (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Agnė Tikniūtė
