Dėl teisės normų, reglamentuojančių užsienio valstybėje, kurios su Lietuva nesieja teisinės pagalbos sutartis, priimto teismo sprendimo pripažinimą ir leidimą vykdyti Lietuvos Respublikoje, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-481-611/2019

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00036-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.5; 3.6.8.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKO VARDU

2019 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinų Amerikos Valstijų Niujorko valstijos Aukščiausiojo Teismo Niujorko apygardoje 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimus dėl baudos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš suinteresuoto asmens I. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių užsienio valstybėje, kurios su Lietuva nesieja teisinės pagalbos sutartis, priimto teismo sprendimo pripažinimą ir leidimą vykdyti Lietuvos Respublikoje, aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Niujorko Valstijos Aukščiausiojo Teismo Niujorko apygardoje (toliau – JAV teismas) 2016 m. spalio 17 d. sprendimą dėl 25 061,64 JAV dolerio priteisimo iš I. K. už nepagarbą teismui ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl 12 858,79 JAV dolerio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-51-823/2017 pareiškėjos prašymą tenkino, pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje JAV teismo 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimus, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 811 straipsnio 2 dalį asmuo kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą ir šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja šiuos reikalavimus įvykdė – pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui JAV teismo 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimų kopijas su tinkamai patvirtintais jų vertimais į lietuvių kalbą, duomenis, jog suinteresuotam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, informaciją, kad ji JAV teismuose buvo tinkamai atstovaujama advokato.

5. Teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentą, kad JAV teismo sprendimai nėra įsiteisėję pagal JAV įstatymus. Teismas nurodė, kad CPK 811 straipsnio 2 dalyje nėra sukonkretinta, kokius dokumentus, patvirtinančius sprendimo įsiteisėjimą, reikia pateikti teismui. Teismo manymu, ginčo sprendimų įsiteisėjimą patvirtina pačių sprendimų rezoliucinės dalies nuostata, pagal kurią dėl sprendimuose nurodytų sumų leidžiama nedelsiant pradėti priverstinį išieškojimą. Priešingų įrodymų suinteresuotas asmuo nepateikė.

6. Vertindamas suinteresuoto asmens argumentus, kad JAV teismo sprendimai yra apskųsti apeliacine tvarka jų kilmės valstybėje, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo pateikė savo atstovo patvirtinimą, jog 2016 m. liepos 28 d. jis (advokatas) pateikė pranešimą apie apeliaciją dėl JAV teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo, o 2016 m. spalio 14 d. buvo pateiktas pranešimas apie apeliaciją dėl 2016 m. spalio 7 d. sprendimo, 2016 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. sausio 4 d. teismui buvo pateikti 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimų įvykdymo užtikrinimai. Taip pat suinteresuotas asmuo pateikė šiuos pranešimus apie apeliaciją bei pačių apeliacinių skundų su vertimais kopijas. Šių duomenų pagrindu teismas darė išvadą, kad buvo apskųsti JAV teismo 2016 m. birželio 28 d. ir 2016 m. spalio 7 d. sprendimai, tačiau nepateikta jokių įrodymų, jog būtų pateikti apeliaciniai skundai dėl prašomų pripažinti JAV teismo 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimų.

7. Teismas nurodė, kad pateiktuose pranešimuose apie apeliacinius skundus dėl JAV teismo 2016 m. birželio 28 d. ir 2016 m. spalio 7 d. teismo sprendimų bei pačiuose apeliaciniuose skunduose nėra jokių nuorodų į prašomų pripažinti 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d. teismo sprendimų panaikinimą ar jų vykdymo sustabdymą. Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad, apskundus pagrindinius sprendimus, t. y. procesinius sprendimus, priimtus 2016 m. birželio 28 d. ir 2016 m. spalio 7 d., pagal JAV teisę panaikinamas ir sprendimas, kuriuo paskirta bauda, todėl, apskundus pagrindinį sprendimą, neįsiteisėjusiu (nevykdytinu) laikomas tiek šis sprendimas, tiek ir sprendimas dėl baudos, teismui nepateikti jokie šiuos suinteresuoto asmens teiginius pagrindžiantys įrodymai – JAV teisės minėtu klausimu oficialūs aiškinimai, taikymo praktikos ir doktrinos pavyzdžiai. Tuo tarpu pareiškėja pateikė savo atstovo, advokato priesaika patvirtintą liudijimą, kad I. K. nepateikė apeliacinio skundo dėl 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimų. I. K. teikė „Sure Tech“ draudimo bendrovės 2016 m. gruodžio 13 d. išduotą apeliacinio skundo garantiją, bet, priešingai negu nurodoma garantijoje, nepateikė jokios apeliacijos dėl 2016 m. spalio 17 d. priimto teismo sprendimo. Šiame liudijime taip pat nurodoma, kad 2016 m. spalio mėn. sprendimas ir 2016 m. gruodžio mėn. sprendimas yra atskiri dokumentai ir I. K. galėjo pateikti apeliacinius skundus dėl šių sprendimų, jei norėjo sustabdyti jų vykdymą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Suinteresuotas asmuo I. K. kasaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nustatydamas, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog JAV teismo sprendimai neįsiteisėjo, nors įrodymus, pagrindžiančius sprendimų įsiteisėjimą, privalo pateikti prašymą pripažinti sprendimą pateikusi šalis.

8.2. Nustatydamas, ar JAV teismo sprendimai įsiteisėjo, teismas padarė išvadą, kad jie vykdytini. Tačiau sprendimų įsiteisėjimas ir vykdytinumas – du skirtingi teismo sprendimo požymiai. Taikant CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi būti nustatomas prašomų pripažinti teismo sprendimų įsiteisėjimas, o ne vykdytinumas, kuris nustatomas tik taikant CPK 813 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

8.3. Byloje nėra jokių įrodymų, kad JAV teismo sprendimai yra įsiteisėję, o tai yra sąlyga atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Byloje nėra nė vieno prašomus pripažinti JAV teismo sprendimus priėmusio pirmosios instancijos teismo išduoto oficialaus įrodymo, pagrindžiančio tai, kad JAV teismo sprendimai įsiteisėję, – Lietuvos apeliacinis teismas vertino tik pareiškėjos pateiktus advokatų, veikiančių JAV, paaiškinimus apie tai, kad sprendimai vykdytini, neturėjo jokio kito oficialaus dokumento. Nutaręs, kad pakanka įrodymų, patvirtinančių tai, jog JAV teismo sprendimai vykdytini, teismas nusprendė, kad nėra CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto užsienio teismo sprendimų nepripažinimo pagrindo.

8.4. Kasatorė pateikė įrodymus, jog pareiškėjos prašomi pripažinti ir leisti vykdyti sprendimai yra apskųsti apeliacine tvarka, todėl akivaizdu, kad jie negali būti įsiteisėję ir vykdytini. Suinteresuoto asmens I. K. interesams JAV teisme atstovaujantis advokatas Jamesas P. Cinque (James P. Cinque) 2016 m. liepos 28 d. yra pateikęs pranešimą apie apeliaciją dėl JAV teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo, kuris yra JAV teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo pagrindas. Tas pats advokatas 2016 m. spalio 14 d. pateikė pranešimą apie apeliaciją dėl JAV teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo, kuris yra JAV teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo pagrindas. JAV teisinėje sistemoje apeliacine tvarka apskundus pagrindinį sprendimą (šiuo atveju 2016 m. birželio 28 d. ir 2016 m. spalio 7 d.), panaikinamas ir sprendimas, kuriuo paskirta bauda, taigi apskundus pagrindinį sprendimą neįsiteisėjusiu laikomas tiek jis, tiek ir sprendimas dėl baudos. Pateiktas pranešimas apie apeliaciją yra laikomas apeliacinio proceso pradžia. Šie įrodymai patvirtina faktą, kad A. K. prašomi pripažinti JAV teismų sprendimai yra neįsiteisėję.

8.5. Abiejų skundžiamų sprendimų įvykdymas JAV yra užtikrintas. 2016 m. gruodžio 13 d. JAV teismui pateiktas laidavimo patvirtinimas, kuriuo yra užtikrintas 2016 m. spalio 17 d. sprendimo įvykdymas. 2017 m. sausio 4 d. teismui buvo pateiktas garantinio rašto priedas, kuriuo buvo pateiktas įvykdymo užtikrinimas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimui, padidinant garantijos sumą iki 37 920,43 JAV dolerio. Todėl šie sprendimai JAV yra nevykdomi, jie yra sustabdyti, iki bus priimtas procesinis sprendimas apeliacinės instancijos teisme.

9. Pareiškėja A. K. prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pripažintų ir leistų vykdyti Lietuvos Respublikoje JAV teismo sprendimų įsiteisėjimą patvirtina pats prašomų pripažinti ir leisti vykdyti JAV teismo sprendimų tekstas. JAV teismo sprendimuose įprastai vartojama frazė „Plaintiff shall have execution thereon“ reiškia, kad teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas ir ieškovas, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, turi teisę į priteistų sumų išieškojimą. Kadangi pačių prašomų pripažinti teismo sprendimų tekstuose yra nurodyta, kad šie sprendimai yra jau vykdytini, negali būti jokio kito akivaizdesnio įrodymo, kad šie sprendimai yra įsiteisėję ir vykdytini.

9.2. Sprendimų įsiteisėjimą patvirtina JAV teismo procese dalyvavusio advokato Kevino Fritzo (Kevin Fritz) su priesaika duotas patvirtinimas, kuriame šis advokatas patvirtino, kad prašomiems pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimams vykdyti joks papildomas veiksmas nėra reikalingas. Taigi jokio papildomo dokumento, pagrindžiančio sprendimo įsiteisėjimą, nėra ir pareiškėja jo pateikti neprivalo. JAV teisei nėra žinomos Lietuvoje galiojančios taisyklės, kai tam tikri teismų sprendimai gali būti „neįsiteisėję“ tam tikrą laiką – JAV teismų sprendimai įsiteisėja ir yra vykdytini nuo jų priėmimo momento.

9.3. Prašomų pripažinti ir leisti vykdyti sprendimų įsiteisėjimą įrodo kartu su I. K. 2017 m. birželio 13 d. atsiliepimu Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas Niujorko civilinės teisės praktikos ir taisyklių (CPLR) išrašas. Šiame atsiliepime I. K. patvirtino, jog šių taisyklių 5519 paragrafo a dalies 2 punkte nustatyta, kad pranešimas apie apeliaciją laikinai sustabdo sprendimo, dėl kurio pateikta apeliacija, vykdymo procedūras, kol nėra priimtas sprendimas dėl apeliacijos, jei pateiktas užtikrinimas ar įsipareigojimas. Toliau kasatorė tvirtino, kad įvykdė visas sąlygas dėl prašomų pripažinti teismų sprendimų įsiteisėjimo ir vykdymo sustabdymo: 1) pateikė abiejuose prašytuose pripažinti ir leisti vykdyti JAV teismo sprendimuose nurodytos sumos užtikrinimą ir 2) šiuos sprendimus apskundė apeliacine tvarka.

9.4. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, ginčo sprendimai niekada nebuvo apskųsti JAV apeliacine tvarka. Šią aplinkybę patvirtina: a) tai, kad I. K. nei Lietuvos apeliaciniame teisme vykusio proceso metu, nei kartu su kasaciniu skundu nepateikė apeliacinių skundų ar kitų įrodymų, kad dėl JAV teismo sprendimų buvo pradėti apeliaciniai procesai. Į šią bylą nėra pateikta jokių apeliacinių skundų ar jų nuorašų. Jeigu minėti JAV teismo sprendimai būtų apskųsti, kasatorė būtų tokius skundus pateikusi į bylą; b) I. K. ir Lietuvos apeliaciniam teismui teiktame 2017 m. birželio 13 d. atsiliepime ir pačiame kasaciniame skunde nurodo, kad ji Jungtinėse Amerikos Valstijose skundė ne Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje JAV teismų sprendimus, o kitus JAV teismų sprendimus, t. y. priimtus 2016 m. birželio 28 d. ir 2016 m. spalio 7 d.

9.5. Nėra suprantama, kaip apeliaciniai skundai gali sustabdyti vėliau priimtų teismo sprendimų įsiteisėjimą ir vykdymą.

9.6. Pagal JAV teisę apeliacinis skundas dėl Niujorko teismų sprendimų gali būti paduodamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo gavimo. Todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti yra seniai suėjęs ir ginčo teismo sprendimai apskritai negali būti skundžiami apeliacine tvarka Jungtinėse Amerikos Valstijose.

9.7. Aplinkybė dėl JAV teismo sprendimų užtikrinimo nėra reikšminga JAV teismo sprendimo pripažinimui. Į bylą pateikti suinteresuoto asmens garantiniai raštai neturi teisinės reikšmės, nes yra sąlyginiai, juose nurodyta, kad jie įsigalioja tuo atveju, jeigu I. K. paduoda apeliacinius skundus dėl JAV teismo 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimų ir šie apeliaciniai skundai išnagrinėjami apeliacine tvarka. A. K. iš garantinį raštą pasirašiusio asmens vis tiek niekada negalės išieškoti pripažintais JAV teismo sprendimais priteistų lėšų, nes kasatorė niekada nepadavė ir nepaduos apeliacinių skundų, nuo kurių padavimo priklauso garantijos galiojimas.

10. Šalys šios bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose informuodavo teismą apie teismo procesų JAV Niujorko ir Floridos valstijose eigą, teikė minėtoje valstybėje priimtus teismo sprendimus ir kitus dokumentus, taip pat teisinius argumentus šioje byloje nagrinėjamais klausimais. Atsižvelgdamas į didelę rašytinių paaiškinimų bei jų priedų apimtį, dėl šioje byloje nagrinėtinais klausimais aktualių rašytinių paaiškinimų bei jų priedų argumentų teismas pasisako šios nutarties motyvuojamojoje dalyje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti teisinės reikšmės

11. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) ir prejudicinę galią.

12. Sprendimas, kuris po jo pripažinimo yra leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas.

13. Tais atvejais, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą ir tarp teismo sprendimo kilmės valstybės bei Lietuvos Respublikos nėra sudaryta arba nėra konkrečiai bylai taikytinų tarptautinių dvišalių arba daugiašalių sutarčių, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra atliekama pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 810 straipsnio 1 ir 5 dalys).

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl Jungtinėse Amerikos Valstijose priimtų teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Kadangi Lietuvos ir Jungtinių Valstijų atitinkama tarptautinė sutartis nesieja, šis klausimas nagrinėtinas pagal CPK įtvirtintas teisės normas.

15. CPK 811 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimą) turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

16. CPK 810 straipsnio 1 dalis nurodo, kad užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Niujorko valstijos teismo sprendimų įsiteisėjimo jų kilmės valstybėje bei jų apskundimo

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės vyksta dėl to, ar skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pripažinti ir leisti vykdyti JAV teismo sprendimai, kaip įrodinėja pareiškėja A. K., yra įsiteisėję ir vykdytini jų kilmės šalyje – Jungtinėse Valstijose, ar, kaip įrodinėja suinteresuotas asmuo I. K., Lietuvos apeliacinis teismas klaidingai darė atitinkamą išvadą, nes ginčo teismo sprendimai yra (buvo) apskųsti/panaikinti.

18. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 punktu užsienio teismo sprendimas turi būti įsiteisėjęs pagal jo kilmės valstybės teisę. Taigi remdamasis šia nuostata teismas turi patikrinti, ar įsiteisėjimo reikalavimas tenkinamas nagrinėjamoje byloje prašomų pripažinti ir leisti vykdyti sprendimų atveju.

19. Konsoliduotųjų Niujorko valstijos teisės aktų (angl. The Consolidated Laws of the State of New York) 8 skyriuje įtvirtintos civilinį procesą, vykstantį minėtoje JAV valstijoje, reglamentuojančios normos.

20. Minėto 8 skyriaus 101 paragrafe įtvirtinta, kad šis skyrius yra vadinamas „Civilinio proceso įstatymai ir taisyklės“ ir gali būti cituojamas kaip CPLR. Civilinės praktikos įstatymai ir taisyklės reglamentuoja civilinį teismo procesą visuose valstijos teismuose ir prieš visus teisėjus, išskyrus atvejus, kai procesą reglamentuoja nenuoseklus įstatymas (angl. inconsistent statute).

21. CPLR 50 straipsnio („Teismo sprendimai bendrai“) 5016 taisyklės („Sprendimo įsiteisėjimas“, angl. Entry of judgment) a punkte („Kas sudaro įsiteisėjimą“) reglamentuota, kad teismo sprendimas įsiteisėja po to, kai jį pasirašęs klerkas jį užregistruoja (angl. a judgment is entered when, after it has been signed by the clerk, it is filed by him).

22. CPLR 50 straipsnio 5017 taisyklės a punkte, reglamentuojančiame parengimą ir registravimą, įtvirtinta, kad teismo sprendimo dokumentų paketą parengia tos šalies, kurios iniciatyva teismo sprendimas registruojamas, advokatas arba teismo klerkas. Teismo sprendimo dokumentų paketą (angl. judgment roll) klerkas užregistruoja registruodamas teismo sprendimą, nurodo registravimo datą ir laiką. Minėto teismo sprendimo dokumentų paketo turinys nurodytas CPLR 50 straipsnio 5017 taisyklės b punkte.

23. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ant JAV teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo yra klerko Miltono A. Tinglingo (Milton A. Tingling) parašas bei spaudas „FILED, OCT 17, 2016, County clerks office, New York“ (liet. UŽREGISTRUOTA, 2016 m. spalio 17 d., Apskrities klerko biuras, Niujorkas). Ant JAV teismo 2016 gruodžio 13 d. sprendimo yra analogiškas parašas ir spaudas. Be to, iš bylos 2 tome esančių tų pačių sprendimų (1 tome šie dokumentai yra, bet jie neįskaitomi) matyti, kad ant jų taip pat yra ir spaudas „Filed and Docketed“ (liet. užregistruota ir įvesta į sistemą) (dėl sprendimo ir dokumentų įvedimo į sistemą žr. CPLR 50 straipsnio 5018 paragrafą).

24. Iš šių duomenų išplaukia, kad nagrinėjamoje byloje vertinami užsienio teismo sprendimo įsiteisėjimą jo kilmės valstybėje lemiantys teisiniai veiksmai, konkrečiai – teismo sprendimų ir juos lydinčių dokumentų pateikimas teismo klerkui, jo pasirašymas ant šių dokumentų bei registravimas (angl. filing) buvo atlikti. Taip pat atliktas ir sprendimų įvedimas į sistemą (angl. docketing). Šių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad Lietuvos apeliacinis teismas padarė teisingas išvadas, jog JAV teismo sprendimai, dėl kurių šioje byloje vyksta ginčas, yra įsiteisėję jų kilmės valstybėje.

25. Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde teigia, kad ginčo JAV teismo sprendimai yra (buvo) apskųsti/panaikinti Jungtinėse Valstijose. Kadangi prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo panaikinimas ar pakeitimas jo kilmės valstybėje gali lemti atitinkamai teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti objekto išnykimą ar lemti tokiu teismo sprendimu nustatytų teisių ir pareigų balanso pasikeitimą, toliau reikia vertinti duomenis dėl jų apskundimo/panaikinimo kilmės valstybėje.

26. CPLR 55 straipsnio („Apeliacija bendrai“) 5512 paragrafo a punkte („Skundžiamas dokumentas“) įtvirtinta, kad apeliacinis skundas teikiamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ar įsakymo, o apeliacija, kuria siekiama peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, – dėl įsakymo, registruoto teismo, kurio įsakymą prašoma peržiūrėti, klerko biure. Jei apeliacija laiku paduodama dėl kito teismo sprendimo ar įsakymo, išskyrus nurodytą paskutiniame sakinyje, ir dėl to nekyla žalos, o teismui, į kurį kreipiamasi, pateikiamas tinkamas dokumentas, kuris yra skundžiamas, apeliacija laikoma paduota dėl tinkamo sprendimo arba įsakymo (angl. (a)?Appealable paper. An initial appeal shall be taken from the judgment or order of the court of original instance and an appeal seeking review of an appellate determination shall be taken from the order entered in the office of the clerk of the court whose order is sought to be reviewed.?If a timely appeal is taken from a judgment or order other than that specified in the last sentence and no prejudice results therefrom and the proper paper is furnished to the court to which the appeal is taken, the appeal shall be deemed taken from the proper judgment or order).

27. CPLR 55 straipsnio 5513 paragrafe įtvirtintas 30 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo terminas atitinkamai apeliaciniam skundui dėl teismo sprendimo ar įsakymo paduoti (a punktas) ir terminas prašyti teismo suteikti leidimą paduoti apeliacinį skundą (angl. permission to appeal) (b punktas).

28. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad CPLR 55 straipsnio 5512 paragrafas tarp skundžiamų procesinių sprendimų nurodo tiek teismo sprendimą (judgment), tiek įsakymą (order), konstatuotina, kad prašomi pripažinti ir leisti vykdyti JAV teismo 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimai (judgment) galėjo būti apskųsti apeliacine tvarka kaip savarankiški sprendimai, nepaisant aplinkybės, kad 2016 m. spalio 7 d. nutartyje ir įsakyme yra pateikiami išsamūs motyvai, o prašomuose pripažinti ir leisti vykdyti sprendimuose motyvai pateikti glaustai.

29. Iš byloje esančio I. K. JAV teismui 2016 m. spalio 14 d. teikto pareiškimo (angl. pre-argument statement) matyti, kad ginčo teismo procesas, kuriame priimtus teismo sprendimus šioje byloje prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, JAV Niujorko valstijoje buvo pradėtas siekiant įvykdyti kitoje valstijoje (Floridoje) priimtą teismo sprendimą, domestikuotą (angl. domesticated) JAV Niujorko valstijoje (6 punktas). 2016 m. spalio 7 d. nutartimi ir įsakymu (angl. decision and order) teismas patenkino prašymą pripažinti I. K. negerbiančia 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. birželio 28 d. teismo įsakymų (angl. in contempt of orders <...>) (7 punktas). Byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad apeliacine tvarka skųsta 2016 m. birželio 28 d. nutartis ir įsakymas (3 t., b. l. 6–28).

30. Iš bylos neseka, kad Jungtinėse Valstijose 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimai buvo apskųsti kaip savarankiški teismo sprendimai. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 16 punkte padarytos išvados – teisingos.

31. Suinteresuotas asmuo ginčo teismo sprendimų apskundimo klausimą kelia ir kitu aspektu – iš esmės nurodo, kad, apeliacine tvarka apskundus įsakymą (šiuo atveju – 2016 m. spalio 7 d., įsiteisėjo 2016 m. spalio 13 d.), apskųstais laikomi ir po jo sekę vėlesni sprendimai (šiuo atveju – 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d.). Suinteresuoto asmens kartu su rašytiniais paaiškinimais kasaciniam teismui pateiktame advokato J. P. Cinque liudijime (angl. affidavit) nurodoma, kad Jungtinėse Valstijose yra apskųsti 2016 m. birželio 28 d. ir 2016 m. spalio 7 d. įsakymai (angl. orders). Šiame liudijime nurodoma, kad pagal JAV Niujorko valstijos teisę apeliacinis skundas dėl įsakymo (angl. order), įtraukto į vėlesnį sprendimą, yra laikomas apeliacija dėl sprendimo (judgment), kaip tai nurodyta sprendime JAV Niujorko valstijos Aukščiausiojo Teismo Apeliacinio skyriaus Pirmojo departamento sprendime Gutman prieš Savas (793 N.Y.S.2d 424, 425).

32. Minėtame sprendime Gutman prieš Savas, kuriuo remiasi suinteresuotas asmuo I. K., teismas nurodė, kad „nors apeliacinis skundas dėl sprendimo nebuvo paduotas, CPLR 5520 paragrafo c punktas leidžia mums laikyti, kad apskųstas vėlesnis sprendimas, kuriame nurodytas teisių gynybos būdas yra identiškas apeliacine tvarka apskųsto įsakymo [gynybos būdui]“. Remdamasis šiomis eilutėmis JAV advokatas savo liudijime teigė, kad apeliaciniai skundai dėl įsakymų laikytini apeliaciniais skundais dėl vėlesnių sprendimų.

33. Sprendime Gutman prieš Savas nurodytame CPLR 5520 paragrafo c punkte („Formos trūkumai“) reglamentuota, kad jei pranešimas dėl apeliacijos yra per ankstyvas arba joje pateiktas netikslus skundžiamo sprendimo ar įsakymo apibūdinimas, apeliacinės instancijos teismas turi diskreciją, kai to reikalauja teisingumo interesai, tokį pranešimą [apie apeliaciją] laikyti galiojančiu.

34. Taigi ši norma reglamentuoja situacijas, kai esama pranešimo apie apeliaciją formos trūkumų. Ji ne įpareigoja, o tik suteikia teismui plačią („kai to reikalauja teisingumo interesai“) diskreciją laikyti tokį pranešimą tinkamu. Kasacinio teismo manymu, tokia teisės norma nėra pakankama pagrįsti argumentą, kad įsakymo (order) apskundimas bendrai lemia ir vėlesnio sprendimo (judgment) apskundimą apeliacine tvarka.

35. Tokios išvados nepatvirtina ir byloje esantys JAV teismų procesiniai dokumentai. JAV Niujorko valstijos Aukščiausiojo Teismo Apeliacinio skyriaus Pirmojo departamento 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje ir įsakyme (4 t., b. l. 171–174) nurodyta, kad „I. [K.] taip pat neapskundė teismo sprendimo, įsiteisėjusio po tariamai apskųsto įsakymo, kuriame jai paskirta bauda už nuolatinį to įsakymo negerbimą. Atitinkamai I. [K.] apeliacija taip pat atmetama tuo pagrindu, kad įsakymas išnyko įsiteisėjus teismo sprendimui (žr. bendrai Aho byla, 39 NY2d 241, 248 [1976]), ir mes atsisakome pasinaudoti diskrecija pagal CPLR 5520 paragrafo c punktą, kuris taikomas formos trūkumams <...>“. Dėl šio procesinio sprendimo priimti skundą Nr. 6729N atsisakyta (5 t., b. l. 78).

36. Ankstesniame punkte cituotos JAV teismo išvados patvirtina dvi aplinkybes: 1) ginčo įsakymai (order) bei sprendimai (judgment) pagal JAV Niujorko valstijos teisę yra savarankiški apeliacijos objektai; 2) CPLR 5520 paragrafo c punkte įtvirtinta teisė priklauso nuo diskrecijos, kuria teismas nusprendė nagrinėjamu atveju nesinaudoti. Kasacinis teismas pažymi, kad nuo diskrecijos priklausančios galimybės egzistavimas nagrinėjamoje byloje vertinamu aspektu negali būti laikomas konkrečia asmeniui suteikta teise, todėl CPLR 5520 paragrafo c punkte įtvirtinta teorinė galimybė nesudaro pagrindo šioje byloje daryti suinteresuoto asmens siūlomų išvadų dėl JAV teisės turinio.

37. Priešingai, JAV teismo cituotoje Aho byloje teismas pasisakė, kad „Apeliacinis skyrius, mūsų manymu, teisingai manė, kad bet kokia rugpjūčio 3 d. įsakymo tiesioginio apskundimo teisė pasibaigė įsiteisėjus rugsėjo mėn. sprendimui <...> Apeliacinė šios tarpinės nutarties peržiūra buvo galima tik apeliacine tvarka skundžiant galutinį sprendimą nurodytu pagrindu – būtent kad tokia nutartis būtinai turėjo įtakos tokiam sprendimui“ (angl. The Appellate Division held, and correctly in our view, that any right of direct appeal from the August 3 order terminated with the entry of the September judgment <...>. Appellate review of that intermediate order was thereafter available only on appeal from the final judgment on the ground asserted, namely that such order necessarily affected such judgment). Šie JAV teismo motyvai tiesiogiai paneigia suinteresuoto asmens argumentaciją dėl ginčo sprendimų ir įsakymų tarpusavio santykio, kiek tai susiję su apeliacija.

38. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, suinteresuoto asmens argumentai neįrodo ginčo teismo procesinių sprendimų apskundimo/panaikinimo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra teisinių kliūčių spręsti jų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą.

Dėl JAV Floridos valstijos teismo sprendimo įtakos nagrinėjamoje byloje sprendžiamam klausimui dėl JAV Niujorko valstijos teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje

39. Suinteresuotas asmuo I. K. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė JAV Floridos valstijos apygardos Antrosios teismų apylinkės apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. procesinį sprendimą byloje Nr. 2D15-4364, nurodydama, kad šis teismo procesinis sprendimas turi įtakos prašomiems pripažinti ir leisti vykdyti JAV Niujorko valstijos teismo sprendimams.

40. Suinteresuoto asmens pateiktame JAV Floridos valstijos teismo sprendime nagrinėti klausimai dėl to, ar teismas išlaiko jurisdikciją, įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, priverstinai įvykdyti šiuo teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį. Minėtame teismo sprendime atskleidžiama JAV Floridos valstijoje vykusio teismo proceso esmė – jame nurodyta, kad, siekdami išspręsti santuokos nutraukimo bylą, buvę sutuoktiniai T. K. (T. K.) ir A. K. sudarė sutartį dėl turto pasidalijimo. Buvęs sutuoktinis sutiko iki nustatytos dienos perleisti akcijas buvusiai sutuoktinei ir suteikti jai reikiamą informaciją apie jos mokestines prievoles pardavus akcijas. Šeimos bylų teismas įtraukė taikos sutartį į galutinį sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir išsaugojo jurisdikciją ją priverstinai įvykdyti. T. K. pavėlavo perleisti akcijas buvusiai sutuoktinei, o su mokesčiais susijusi informacija, kurią jis jai perdavė, buvo neteisinga. Šeimos reikalų teismas nustatė, kad buvęs vyras padarė pažeidimą, ir priteisė buvusiai sutuoktinei 34 611 702 JAV dolerių dydžio žalos atlyginimą už laiku neperleistas akcijas ir 3 850 500 JAV dolerių dydžio žalos atlyginimą už įsipareigojimo suteikti informacija apie mokesčius pažeidimą.

41. Šiame sprendime aukštesnės instancijos teismas, atskyręs atvejus, kai šalis įpareigojama vykdyti teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartimi prisiimtą prievolę, nuo atvejų, kai teismas vietoj sutartyje nustatytos prievolės vykdymo priteisia nuostolių atlyginimą, konstatavo, kad Šeimos teismas neturėjo jurisdikcijos, todėl panaikino sprendimo dalis dėl pinigų sumų priteisimo bei turto arešto; kitais aspektais sprendimą paliko nepakeistą ir grąžino bylą Šeimos bylų teismui toliau nagrinėti.

42. Suinteresuotas asmuo iš esmės teigia, kad šis JAV Floridos valstijos teismo sprendimas lemia prašomų pripažinti ir leisti vykdyti JAV Niujorko valstijos teismo sprendimų panaikinimą. Taigi toliau reikia nagrinėti, kokią įtaką prašomiems pripažinti ir leisti vykdyti JAV Niujorko valstijos teismo sprendimams turi JAV Floridos valstijos teismo sprendimas.

43. Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos IV straipsnio 1 skyriuje įtvirtinta, kad kiekvienoje valstijoje turi būti visiškai pasitikima ir pripažįstami kitų valstijų oficialūs aktai, dokumentai ir teismų bylų medžiaga. Kongresas bendraisiais įstatymais gali numatyti procedūras, kuriomis ištiriamas šių aktų, dokumentų ir teismo bylų medžiagos tikrumas ir nustatoma jų teisinė galia (angl. Full Faith and Credit shall be given in each State to the public Acts, Records, and judicial Proceedings of every other State. And the Congress may by general Laws prescribe the Manner in which such Acts, Records and Proceedings shall be proved, and the Effect thereof).

44. CPLR 54 straipsnio, pavadinto „Sprendimų, kuriems priklauso visiškas pasitikėjimas, vykdymas“ (angl. Enforcement of Judgments Entitled to Full Faith), 5401 paragrafe įtvirtinta, kad šiame straipsnyje „užsienio teismo sprendimas“ reiškia bet kurį Jungtinių Valstijų teismo ar bet kurio kito teismo, turinčio visišką tikėjimą ir pasitikėjimą šioje valstijoje, sprendimą, dekretą ar įsakymą, išskyrus tuos atvejus, kai jis gautas šaliai nedalyvaujant arba prisipažinimo dėl sprendimo būdu (angl. In this article "foreign judgment" means any judgment, decree, or order of a court of the United States or of any other court which is entitled to full faith and credit in this state, except one obtained by default in appearance, or by confession of judgment).

45. CPLR 5402 paragrafe, pavadintame „Užsienio teismo sprendimų registravimas ir statusas“ (angl. Filing and status of foreign judgments) įtvirtinta: a) Registravimas. Bet kurio užsienio teismo sprendimo, patvirtinto pagal kongreso aktą arba šios valstijos įstatymus, kopija gali būti užregistruota per devyniasdešimt dienų nuo autentifikavimo bet kurio valstijos apskrities klerko biure datos. Teismo sprendimo kreditorius kartu su sprendimu pateikia rašytinį pareiškimą, kad teismo sprendimas buvo priimtas ne šaliai nedalyvaujant ar teismo nuosprendžio prisipažinimo būdu, kad jis visiškai ar iš dalies nepatenkintas, nurodo likusią nesumokėtą sumą ir kad jos vykdymas nebuvo sustabdytas, ir nurodydamas teismo pavadinimą ir paskutinį žinomą skolininko adresą (angl. (a) Filing. A copy of any foreign judgment authenticated in accordance with an act of congress or the statutes of this state may be filed within ninety days of the date of authentication in the office of any county clerk of the state. The judgment creditor shall file with the judgment an affidavit stating that the judgment was not obtained by default in appearance or by confession of judgment, that it is unsatisfied in whole or in part, the amount remaining unpaid, and that its enforcement has not been stayed, and setting forth the name and last known address of the judgment debtor).

46. CPLR 5402 paragrafo b punkte reglamentuotas užsienio teismo sprendimų statusas. Klerkas elgiasi su užsienio teismo sprendimu tokiu pačiu būdu, kaip su šios valstijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Taip užregistruotas teismo sprendimas turi tokį patį poveikį ir jam taikomos tokios pačios procedūros, gynybos būdai ir procedūroms dėl atnaujinimo, panaikinimo ar sustabdymo kaip šios valstybės Aukščiausiojo Teismo sprendimui ir gali būti priverstinai vykdomas ar patenkinamas tokiu pačiu būdu (angl. (b) Status of foreign judgments. The clerk shall treat the foreign judgment in the same manner as a judgment of the supreme court of this state. A judgment so filed has the same effect and is subject to the same procedures, defenses and proceedings for reopening, vacating, or staying as a judgment of the supreme court of this state and may be enforced or satisfied in like manner.).

47. CPLR 5403 paragrafe („Pranešimas apie registravimą“) įtvirtinta, kad per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo ir rašytinio patvirtinimo registravimo teismo sprendimo kreditorius išsiunčia pranešimą apie užsienio teismo sprendimo registravimą skolininkui paskutiniu žinomu jo adresu. Vykdymo pajamos neteikiamos teismo sprendimo kreditoriui anksčiau kaip per trisdešimt dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo įrodymų registravimo.

48. CPLR 5406 paragrafas („Neprivaloma procedūra“) nurodo, kad teismo sprendimo kreditoriaus teisė vietoj šiame straipsnyje įtvirtinto proceso teikti ieškinį dėl teismo sprendimo arba prašymą dėl sumarinio sprendimo nepaisant skundo lieka nepakitusi.

49. Iš cituoto teisinio reglamentavimo seka, kad pagal JAV Niujorko valstijos teisę kitų valstijų teismų sprendimai nėra pripažįstami automatiškai (netaikant jokių specialių procedūrų), bet yra reikalinga atlikti pirmiau minėtas formalias procedūras.

50. Taigi atsižvelgdamas į tai, kad a) pačiame JAV Floridos valstijos teismo sprendime yra nurodyta, jog jis nėra galutinis; be to, b) byloje nėra duomenų, kad būtų atliktos CPLR 54 straipsnyje reglamentuotos ar bet kokios kitokios taikytinos procedūros, kasacinis teismas atmeta suinteresuoto asmens argumentus, kad bylos nagrinėjimo metu JAV Floridos teismo sprendimas turi įtakos prašomiems pripažinti ir leisti vykdyti JAV Niujorko valstijos teismo sprendimams. Papildomai pažymėtina, kad pačios I. K. JAV teismui 2016 m. spalio 14 d. teiktame pareiškime yra nurodoma, jog Floridos valstijos teismo sprendimas yra domestikuotas Niujorko valstijoje. Šio dokumento turinys taip pat liudija apie tokios procedūros poreikį pagal JAV Niujorko valstijos teisę.

51. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo išvados dėl ginčo JAV teismo sprendimų atsisakymo pripažinti pagrindų nebuvimo – teisingos. Toliau reikia spręsti, ar yra pagrindas šiuos sprendimus leisti vykdyti Lietuvoje.

Dėl JAV teismo sprendimų leidimo vykdyti

52. CPK 813 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai gali būti vykdomi, jeigu: 1) sprendimas gali būti vykdomas valstybėje, kurios teismai jį priėmė; 2) jie yra pripažinti šio kodekso VII dalies LIX skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

53. Pagal to paties straipsnio 3 dalį prie prašymo vykdyti užsienio teismo sprendimą kreditorius turi pridėti dokumentus, nurodytus šio kodekso 811 straipsnio 2 dalyje, bei patvirtinimą, kad šis sprendimas galėtų būti vykdomas toje valstybėje, kurios teismas jį priėmė. CPK 813 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pripažinti užsienio arbitražo sprendimai yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi pagal šio kodekso VI dalies taisykles.

54. CPK 814 straipsnyje įtvirtinta, kad prašymai dėl leidimo vykdyti užsienio teismų sprendimus nagrinėjami šio kodekso 812 straipsnyje nustatyta tvarka.

55. CPK 812 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas gali pripažinti tik dalį užsienio teismo sprendimo. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas turi teisę prašyti dalies užsienio teismo sprendimo pripažinimo, taip pat atsisakymo pripažinti dalį sprendimo.

56. Suinteresuotas asmuo I. K. 2019 m. gegužės 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nurodo, kad suinteresuoto asmens advokatas J. P. Cinque išsiuntė A. K. advokatui K. Fritzui advokato sąlyginio deponavimo čekį, kurio suma atitinka prašomais pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimais priteistas sumas, įskaitant palūkanas, apskaičiuotas nuo sprendimų įsigaliojimo datos. Ginčo sumų apmokėjimo aplinkybę suinteresuotas asmuo patvirtina ir 2019 m. birželio 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose, 2019 m. spalio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose.

57. Pareiškėja 2019 m. liepos 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtina, kad tarp šalių nėra ginčo, kad JAV I. K. atstovaujantis advokatas J. P. Cinque apmokėjo tik JAV teismų priteistas sumas kartu su susikaupusiomis palūkanomis. Nėra ginčo, kad JAV advokatas J. P. Cinque arba suinteresuotas asmuo I. K. dar neapmokėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų, antstoliui Arminui Naujokaičiui sumokėtų vykdymo išlaidų atlyginimo.

58. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad prašomi pripažinti ir leisti vykdyti JAV teismo sprendimai yra apmokėti JAV ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo, nebelieka teisinio pagrindo leisti šiuos teismo sprendimus vykdyti Lietuvos Respublikoje.

59. Nors pagal jos priėmimo metu buvusius duomenis, nesant apmokėtos skolos, ginčo JAV teismo sprendimai pagrįstai pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, tačiau bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu pasikeitus aplinkybėms – suinteresuotam asmeniui įvykdžius minėtus JAV teismo sprendimus, dėl šios priežasties Lietuvos apeliacinio teismo skundžiama nutartis pakeistina – prašymas leisti vykdyti JAV teismo sprendimus atmestinas, kitos skundžiamo procesinio sprendimo dalys paliekamos nepakeistos.

60. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumento dėl to, kad I. K. turėtų apmokėti antstoliui A. Naujokaičiui sumokėtas vykdymo išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 611 straipsnio, reglamentuojančio vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.

61. Taigi minėtų išlaidų priteisimo klausimas nėra šios kasacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas, šis klausimas sprendžiamas antstolio patvarkymu, kuris gali būti skundžiamas teismui (CPK 611 straipsnio 3 dalis, 510 straipsnis).

62. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

64. CPK 93 straipsnio 3 dalis nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

65. Šioje byloje pareiškėja A. K. pareiškė 2 materialiojo pobūdžio teisinius reikalavimus: 1) pripažinti Lietuvos Respublikoje JAV teismo 2016 m. spalio 17 d. bei 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimus; 2) leisti juos vykdyti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinis teismas šį prašymą patenkino visiškai. Išnagrinėjusi šią bylą kasacine tvarka, teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai. Visgi bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu JAV teismo 2016 m. spalio 17 d. bei 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimai buvo savanoriškai įvykdyti jų kilmės valstybėje, todėl nebeliko teisinio pagrindo juos leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nagrinėjamu atveju šalims paskirstytinos tik kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

66. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. patyrė 4023,30 Eur, o I. K. – 6000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

67. Kadangi patenkintas vienas iš dviejų pareiškėjos reikalavimų, A. K. naudai iš I. K. priteistina 2011,65 Eur suma (4023,30 x 50 proc.). Kadangi vienas iš pareiškėjos reikalavimų atmestas, suinteresuoto asmens I. K. naudai iš pareiškėjos A. K. priteistina 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma (6000 Eur x 50 proc.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinų Amerikos Valstijų Niujorko valstijos Aukščiausiojo Teismo Niujorko apygardoje 2016 m. spalio 17 d. sprendimą dėl 25 061,64 JAV dolerio priteisimo iš I. K. ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl 12 858,79 JAV dolerio priteisimo iš I. K., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutartį – pareiškėjos A. K. prašymą leisti vykdyti minėtus užsienio teismo sprendimus atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. dalį, kuria Jungtinų Amerikos Valstijų Niujorko valstijos Aukščiausiojo Teismo Niujorko apygardoje 2016 m. spalio 17 d. sprendimas ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas pripažinti Lietuvos Respublikoje bei kitas skundžiamos nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti pareiškėjai A. K. (gimimo data (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini) Jungtinės Amerikos Valstijos) iš suinteresuoto asmens I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2011,65 Eur (du tūkstančius vienuolika eurų šešiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos A. K. (gimimo data (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Jungtinės Amerikos Valstijos) 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas