Baudžiamoji byla Nr. 1-1298-935/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37023-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.14.1.2.4., 1.2.14.12.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,
sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūnienei,
nukentėjusiajam J. B.,
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 258 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda;
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per keturis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje,
A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu-vairuotoju, nevedęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
V. J., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. gegužės pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko į aikštelę, esančią prie požeminių garažų, esančių Žirgo g. 1, Vilniuje, iš automobilio durelių paėmė ten paliktą užvedimo raktelį, užsivedė automobilį ir išvažiavo, taip pagrobdamas R. B. priklausantį automobilį Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1200 Eur, su jame buvusiais daiktais, t. y. automobilio registracijos liudijimu, techninės apžiūros talonu, meškere TEXAS, kurios vertė 130 Eur, meškere COLOR JAX, kurios vertė 100 Eur, dviem vienetais meškerių laikiklių, kurių vertė po 6 Eur, bendra vertė 12 Eur, žvejybos reikmenų dėžute su žvejybiniais reikmenimis, daiktų vertė 17 Eur, akumuliatoriumi, kurio vertė 30 Eur, termo puodeliu, kurio vertė 10 Eur, automagnetola ALPINA, kurios vertė 10 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą R. B. priklausantį turtą, kurio vertė 1509 Eur.
Tokiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
A. Š. buvo kaltinamas tuo, jog jis, žinodamas, kad V. J. nusikalstamu būdu įgijo automobilį Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su V. J., 2015 m. gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, realizavo, t. y. pardavė nenustatytiems asmenims, R. B. priklausantį akumuliatorių, buvusį automobilio bagažinėje, Sudervės kelias 1, Vilniuje, už 5 Eur, o automobilį Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) Buivydiškių g. 14, Vilniuje, už 200 Eur.
Tokiais veiksmais A. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis paaiškino, jog su R. B. buvo susitarę, kad padės šiam sutvarkyti automobilį. Automobilį turėjo sutvarkyti kaltinamojo pažįstamas asmuo, tačiau su šiuo asmeniu nepavyko susiekti, todėl jis pats paėmė ir naudojosi nukentėjusiojo automobiliu. Vienu metu prireikė pinigų, todėl automobilį pardavė. Visi paminėti įvykiai galėjo vykti 2015 metų gegužės mėnesį. R. B. automobiliu iki jo pardavimo važinėjo kelias dienas (dvi ar tris dienas). Visų pirma automobilį kartu su R. B. nuvežė ir paliko prie Antakalnio žiedo. Raktas nuo automobilio buvo paliktas jo viduje, automobilis nebuvo užrakintas. R. B. nesakė, kam konkrečiai bus vežamas automobilis. Kitą dieną automobilį nuvežė į kitą vietą. Taip pasielgė asmens, turėjusio tvarkyti automobilį, nurodymu. Asmuo, kuris turėjo sutvarkyti automobilį, pasakė, jog negalės jo sutvarkyti. V. J. teigė, jog tą dieną, kai buvo parduotas automobilis, leido kartu su A. Š.. Kaltinamasis tvirtino, jog būtent jis sugalvojo parduoti automobilį, surado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad yra superkami automobiliai. A. Š. nesakė, kam priklauso automobilis, jis pats taip pat nesidomėjo, kam priklauso automobilis. Automobilis buvo parduotas už 200 Eur. V. J. teigė, jog pinigai už parduotą automobilį buvo perduoti jam. Pinigus pasidalino kartu su A. Š.. Vėliau kaltinamasis patikslino, jog pinigus išleido kartu su A. Š., grynųjų pinigų šiam nedavė. Kas pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kaltinamasis neatsiminė, tačiau nurodė, jog greičiausiai sutartį pasirašė A. Š., kadangi pats kaltinamasis neturėjo dokumento. A. Š. neklausė, kodėl buvo sugalvota parduoti automobilį. Sutartį pildė automobilio pirkėjai, o A. Š. sutartį tik pasirašė. Sutartyje buvo nurodyti A. Š. duomenys. Automobilio dokumentai buvo daiktadėžėje. V. J. įsitikinimu, A. Š. automobilio dokumentų net nematė, kadangi juos paėmė ir apžiūrėjo patys automobilio pirkėjai. Dokumentus automobilio pirkėjai paėmė iš daiktadėžės. A. Š. pirkėjams automobilio raktelių neperdavė. Prieš tai, kai pardavė automobilį, iš automobilio išėmė akumuliatorių ir jį taip pat pardavė. Tą dieną automobilį valdė tiek A. Š., tiek jis pats. Automobilio pardavimo metu kartu buvo ir J. R.. Iš automobilio išėmė kitus daiktus, kadangi automobilio pirkėjai nurodė, jog šie daiktai jiems nereikalingi. A. Š. pasiėmė meškeres, jas parsinešė namo, kadangi šiam buvo pasakyta, kad meškerės kaltinamajam nėra reikalingos. Kaltinamasis negalėjo pasakyti, ar iš nukentėjusiojo gavo pinigų už automobilio detales, tokios aplinkybės neprisiminė. V. J. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad 2015 m. kovo mėnesio pradžioje per pažįstamą susipažino su R., pavardės nežino. Su R. susipažino naktiniame klube. R. turėjo automobilį Peugeot 406, valstybinio numerio nežino. Birželio mėnesį Romas pasakė, kad jam reikia tvarkyti automobilį. Jis R. pasiūlė meistrą vardu A., pas kurį kažkada taisė savo automobilį. Paskambinus A., šis iš pradžių sakė, kad negalės tvarkyti automobilio, o vėliau nurodė, kad automobilį reikia palikti kieme prie požeminių garažų, esančių Nemenčinės pl. Minėta vieta yra prie pat Antakalnio žiedo, prie Nemenčinės stotelės. Jis kartu su R. nuvežė automobilį į nurodytą vietą. Kur R. paliko automobilio raktelius ir dokumentus, nežino. R. pats telefonu kalbėjo su A. dėl automobilio remonto, gal tada ir pasakė, kur paliko automobilio raktelius. Palikę automobilį nuvažiavo pas R. namo. Po poros dienų susiskambinus su A., pastarasis nurodė, kad yra negerai su automobilio sankaba ir greičio dėže. V. J. teigė, kad po trijų dienų po automobilio palikimo buvo užsukęs pas A. į garažą. A. garaže matė R. automobilį. Vėliau po kurio laiko paskambino A. ir nurodė, kad automobilį galima atsiimti. Kadangi buvo savaitgalis, jie šventė, todėl automobilio neatsiėmė. Automobilis buvo laikomas Fabijoniškėse, kadangi ten, viename iš garažų, dirbo A.. Pirmadienį R. nutarė paimti automobilį, tačiau paskambinus A., jis nekėlė ragelio. Kitą dieną A. skambino R. ir prašė dar pinigų už automobilio taisymą. R. nurodė, kad pinigų neturi, atlyginimas bus tik po savaitės. Kuomet R. turėjo pinigų, buvo paskambinta A., bet jis ir vėl nekėlė ragelio. Vėliau V. J. ir Romas patys pradėjo ieškoti automobilio, buvo nuvykę į garažą, kur dirba A.. R. taip ir nepavyko surasti automobilio, o jis išvažiavo gyventi į Kazlų Rūdą. V. J. aiškino, jog dar ne vieną kartą bandė skambinti A., bet jis arba nekeldavo, arba jo telefonas būdavo išjungtas. Kiek žino, R. į policiją dėl automobilio parašė pareiškimą, tačiau jis automobilio tikrai nevogė, nepardavė, prie automobilio dingimo neprisidėjo. (t. 1, b. l. 125, 151-152)
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. nurodė, jog anksčiau aptarti parodymai yra neteisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas V. J. parodė, kad R. B. pažįsta apie metus, su juo susipažino naktiniame klube, Vilniuje. Su R. B. palaikė ryšius iki tol, kol dingo šio automobilis Peugeot 406. R. B. pasakė, kad jo automobilis sugedo, reikia remontuoti variklį. V. J. teigė, jog jis pasisiūlė padėti suremontuoti automobilį. R. B. jam davė savo automobilį, kad rastų serviso darbuotoją. Buvo perduotas automobilis, jo registracijos liudijimas bei raktelis. V. J. aiškino, kad R. B. automobiliu važinėjo apie savaitę, vėliau automobilyje pradėjo kažkas labiau bildėti. 2015 vasarą, tikslios datos nepamena, važinėjo su A. Š. po Šeškinės mikrorajoną R. B. automobiliu. Minėto automobilio bagažinėje rado akumuliatorių. Kartu su A. Š. nusprendė akumuliatorių parduoti, nes trūko pinigų. Šeškinės mikrorajone, netoli policijos komisariato, pridavė akumuliatorių. Akumuliatorių pridavė kažkokioje supirktuvėje. Kiek gavo pinigų už priduotą akumuliatorių, nepamena. Gautus pinigus už akumuliatorių pasidalino su A. Š.. Priduodant akumuliatorių buvo pildomi dokumentai, tačiau kokie, nurodyti negali, nes savo duomenis pateikė A. Š.. Už pinigus, gautus pridavus akumuliatorių, pirko maisto. Pinigus greitai išleido, todėl ekspromtu nusprendė parduoti ir patį automobilį. V. J. A. Š. minėjo, kad automobilis yra ne jo, o pažįstamo. Dėl automobilio pardavimo A. Š. neprieštaravo. A. Š. V. J. nurodė, kad matė skelbimą, kuriame nurodoma, jog superkami automobiliai. Jie išlipo iš automobilio ir nuėjo prie kažkokios laiptinės, namo numerio nepamena, netoli IKI parduotuvės, Buivydiškių stotelės. Ten rado skelbimą, kad superkami automobiliai. Koks numeris buvo nurodytas skelbime, nepamena. Jis paskambino nurodytu numeriu. Atsiliepė vyriškis ir sutarė su juo susitikti už kokios pusės valandos netoli Vilniaus miesto šešto policijos komisariato, kur buvo paliktas automobilis. Supirkėjui minėjo, jog nori parduoti automobilį Peugeot 406. Paskambinę grįžo prie automobilio ir laukė, kol atvažiuos supirkėjas. Po 20 minučių atvažiavo BMW automobilis. Automobilyje buvo du vyriškiai. Išlipę vyriškiai apžiūrėjo automobilį Peugeot ir pasiūlė už jį 200 Eur. V. J. ir A. Š. sutiko parduoti automobilį už minėtą sumą. Supirkėjas davė jiems pirkimo pardavimo sutartį, kurią užpildė A. Š. savo vardu. V. J. negalėjo paaiškinti, kodėl A. Š. pirkimo-pardavimo sutartį pildė savo vardu. Pirkėjui nekilo jokių klausimų, kodėl automobilio savininkas yra visai kitas asmuo, nei nurodyta dokumentuose. Supirkėjas paėmė sutartį, kuri buvo užpildyta tik vienu egzemplioriumi, grynais padavė 200 Eur, o A. Š. atidavė automobilio raktelius ir automobilio dokumentus. Tuomet iš bagažinės jie išsiėmė dvi meškeres, žuvų maitinimo pašarą ir išėjo. Vėliau minėtus daiktus pasiėmė A. Š.. Daugiau iš automobilio nieko neėmė. Nuo to laiko automobilio nematė. Kada automobilis buvo paimtas pirkėjo, pasakyti negali. Pinigus už parduotą automobilį pasidalino per pus su A. Š., t. y. po 100 Eur. Apie automobilio pirkėjus žino tik tiek, kad jie yra iš Šeškinės mikrorajono. (t.1, b. l. 159-161, 171-172)
Teisiamojo posėdžio metu V. J. nurodė, jog aptarti parodymai yra iš esmės teisingi, teigė, jog A. Š. automobilio raktelių pirkėjams neperdavė.
Teisiamojo posėdžio metu A. Š. nurodė, jog 2015 metais jam paskambino V. J. ir pasiūlė susitikti. Jie susitiko prie Šeškinės turgelio. V. J. į susitikimą atvyko automobiliu Peugeot. Jis pasakė, kad automobilį gavo iš merginos tėvo. A. Š. patvirtino, jog žinojo, kad automobilis nepriklauso V. J., tačiau teigė, jog nežinojo, kad automobilis yra vogtas. Su V. J. nuvažiavo į Buivydiškių g., ten paliko automobilį. V. J. pasiūlė parduoti akumuliatorių, kuris buvo po automobilio kapotu, prie variklio. Akumuliatorių pardavė, gavo iki 5 Eur. Tuomet nuėjo prie gėlių turgelio esančią kebabinę. V. J. ten pavalgė. Tuomet prie jų prisijungė J. R.. V. J. pasiūlė parduoti automobilį. Prie šiukšliadėžės surado skelbimą, kuriame buvo nurodoma, jog yra superkami automobiliai. V. J. paskambino skelbime nurodytu numeriu, susitarė susitikti Buivydiškių g. V. J. pasakė, kad neturi savo dokumentų, todėl dokumentus užpildė A. Š., t. y. ją pasirašė. Vardo ir pavardės nerašė. Dokumentą davė V. J., kuris ir bendravo su pirkėjais. Pirkėjai už automobilį sumokėjo 200 Eur. V. J. pasiūlė išsinuomoti vieno kambario butą, kuriame galėtų pašvęsti, tačiau A. Š. ir J. R. su tokiu pasiūlymu nesutiko bei su V. J. išsiskyrė. A. Š. nurodė, jog jis pasiėmė meškeres, kadangi V. J. pasakė, jog nenori jų troleibusais ir autobusais vežtis į Žirmūnus. Kodėl V. J. nori parduoti automobilį, neklausė. V. J. aiškino, jog automobilį gavo iš draugės tėvo, kuris yra Ispanijoje. Kai buvo parduodamas automobilis, matė, kaip buvo parodyti dokumentai. Pirkėjas žiūrėjo, kam priklauso automobilis. Pats A. Š. nematė, kam priklauso automobilis. Buvo keista, kodėl V. J. taip elgiasi su automobiliu, tačiau į tai nesigilino. Pasirašytos sutarties neskaitė, nematė, kas joje buvo parašyta. Su pirkėjais bendravo ir susisiekė V. J.. Automobilio pirkėjo telefono numeris buvo rastas ant šiukšlinių durų. A. Š. tvirtino, jog V. J. gerai nepažinojo, buvo keletą kartų matęs. Jis nežino, kokie dokumentai buvo perduoti automobilio pirkėjams. Parduodant akumuliatorių dokumento niekas neprašė.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Š. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje jam paskambino jo panelės J. R. pažįstamas ir pasiūlė susitikti. Tą asmenį žinojo iš matymo, jo pavardės, kur gyvena, nežino, telefono numerio neprisimena. Su Vyteniu susitiko prie Šeškinės turgelio. Jis atvažiavo sidabrinės spalvos automobiliu Peugeot 406, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Vytenis sakė, kad automobilis priklauso jo draugės, gyvenančios Ispanijoje, tėvui. V. pasiūlė pasivažinėti, jis sutiko. Nuvažiavo pas draugę J. R. prie Radvilų gimnazijos, esančios Gelvonų g., Vilniuje. Laukė, kol J. R. baigsis pamokos. J. R. pasiūlė kartu pasivažinėti automobiliu, tačiau ji nesutiko ir nuėjo namo. Tuomet jie su V. nuvažiavo į Buivydiškių g., Vilniuje, kur V. pastatė automobilį. V. pasakė, kad nori valgyti, iš automobilio išėmė akumuliatorių, kurį pridavė į metalo supirktuvę, esančią Sudervės kelias 1, Vilniuje. Tuo metu, kai buvo parduodamas akumuliatorius, buvo kartu su V.. V., kiek prisimena, už akumuliatorių gavo 5 Eur su centais. Po to jie nuėjo į kebabinę, esančią prie Šeškinės gėlių turgelio. Vėliau prie jų prisijungė J. R.. V. pasakė, kad nori parduoti minėtą automobilį ir paklausė, ar A. Š. su savim turi kokį nors asmens dokumentą. Jis pasakė, kad turi asmens tapatybės kortelę. Jiems beeinant link automobilio, V. pasižiūrėjo telefono numerį nuo skelbimo, kuriame buvo nurodyta, jog yra superkami automobiliai. Skelbimas buvo prikabintas prie namo laiptinės, tikslaus adreso nepamena. V. paskambino nurodytu numeriu ir susitarė su pirkėju dėl automobilio Peugeot 406 pardavimo. A. Š. nurodė, jog V. paprašė jo, kad pirkimo-pardavimo sutartį surašytų savo vardu, nes V. neturėjo asmens dokumento. Nieko blogo nepagalvojo, kadangi V. turėjo visus automobilio dokumentus, užvedimo raktelį. Maždaug po 15 minučių prie jų privažiavo du nepažįstami vaikinai. Vaikinai apžiūrėjo automobilį Peugeot 406, suderino su V. kainą. V. automobilį pardavė už 200 Eur. V. su pirkėju surašė automobilio Peugeot 406 pirkimo-pardavimo sutartį. A. Š. teigė, kad jis V. davė savo asmens tapatybės kortelę, todėl buvo įrašytas kaip automobilio Peugeot 406 pardavėjas, jis ir pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Kai buvo parduodamas automobilis, matė, kad jis priklauso vaikinui, kuris pagal amžių tikrai negalėjo būti V. uošvis. Kas buvo įrašytas kaip automobilio pirkėjas, neprisimena. Pirkimo-pardavimo sutartys buvo dvi, vieną pasiėmė V., o kitą automobilio pirkėjas. Automobilio pirkėjui V. pasakė, kad su savimi neturi dokumento, todėl sutartį sudaro A. Š. vardu, dėl to pirkėjui jokių įtarimų nekilo. Automobilio pirkėjui V. atidavė visus automobilio dokumentus ir užvedimo raktus. V. iš automobilio bagažinės išėmė dvi meškeres „Texas“ ir „Jaxon Colorado“, du meškerių laikiklius, dėžutę su žvejybos reikmenimis. Daugiau iš automobilio nieko neėmė. Minėtus daiktus V. davė jam ir paprašė pasaugoti. A. Š. teigė, jog R. B. nepažįsta, neužsiima automobilių remontais, jų remontuoti nemoka. V. jo neprašė suremontuoti automobilio Peugeot 406. Automobilis Peugeot 406 buvo parduotas su magnetola, taip pat automobilyje matė termosinį puodelį. (t. 1, b. l. 79-81, 106-108)
Teisiamojo posėdžio metu R. B. parodė, jog jo automobilyje atsirado gedimų, o V. J. pasakė, jog gali padėti juos pigiai sutvarkyti. Kartu su V. J. nuvarė automobilį į Antakalnį, jį paliko netoli Antakalnio žiedo prie garažų masyvo. Automobilio remontas užtruko, buvo informuotas, kad reikia papildomai pinigų remontui. Susitikęs su V. J. draugu, kuris turėjo tvarkyti automobilį, davė šiam 30 Eur. Automobilio neatgavo, su V. J. nepavykdavo susisiekti. Nukentėjusysis nurodė, jog automobilio užrakinimo spynelė buvo sugedusi. Automobilio raktelius paliko jo viduje, dokumentai taip pat buvo palikti automobilyje. V. J. žinojo, kur buvo palikti automobilio rakteliai. Dokumentus paliko automobilyje, kadangi jam buvo paaiškinta, jog pagal juos bus galima surasti reikiamas detales. Automobilyje buvo du akumuliatoriai, žvejybos reikmenys, automagnetola. Meškeres ir žvejybos įrangą atgavo. Automobilio neturėjo kokias tris savaites, po to kreipėsi į policiją. Žala jam padaryta dėl neatgauto automobilio ir neatgautų daiktų. A. Š. pasižadėjo atlyginti pusę žalos, pinigus perveda banko pavedimais.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. B. parodė, kad susipažino su V. J. naktiniame klube, pradėjo palaikyti artimus santykius. R. B. teigė, jog kažkas nutiko jo automobilio Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) sankabai. V. J. jam pasiūlė taisytis automobilį pas jo pažįstamą meistrą, kuris dirbo požeminiuose garažuose, esančiuose Nemenčinės pl. – Žirgų g., Vilniuje. R. B. paaiškino, jog 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje savo automobilį Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) paliko remontuoti nepažįstamam asmeniui, kurį ir rekomendavo V. J.. Nukentėjusysis meistro telefono numerio nurodyti negalėjo. Savo automobilį paliko prie požeminių garažų įvažiavimo, Nemenčinės pl. pradžioje, kur baigiasi Antakalnio g. Automobilį nuvežė kartu su V. J., automobilio raktelį paslėpė po mašinos durelių rankenėle. Prieš tai raktus į kažką susuko. Savo automobilio niekada nerakindavo, kadangi buvo prasukta vairuotojo pusės durelių spyna. Automobilyje signalizacijos nebuvo. Automobilio registracijos liudijimas buvo laikomas kartu su kitais dokumentais automobilio daiktadėžėje. Automobilyje taip pat paliko techninės apžiūros taloną, be vertės, dvi meškeres „Texas“, 5 metrų ilgio, kurių vertė 130 Eur, ir „Color Jax“, 2,70 m ilgio, dviejų dalių, kurios vertė 100 Eur, du meškerių laikiklius, kiekvieno vertė po 6 Eur, žvejybos reikmenų dėžutę, kurios vertė 5 Eur, su joje buvusiais žvejybos reikmenimis ir smulkmenomis, kurių vertė 12 Eur, baltos spalvos termosinį puodelį, kurio vertė 10 Eur, ir automagnetolą „Alpina“, kurios vertė 10 Eur. Be to, automobilio bagažinėje buvo akumuliatorius, kurio vertė 30 Eur. Su V. J. į miestą grįžo pėsčiomis. V. J. jo akivaizdoje skambino meistrui ir jam pasakė, kur paslėptas raktas. Kur buvo remontuojamas automobilis, nežino. Nesitarė ir dėl laiko, kiek bus remontuojamas automobilis. Maždaug po savaitės jam paskambino V. J. ir pasakė, kad automobilyje dar reikia sutaisyti pavarų dėžę. Po kurio laiko V. J. buvo atvykęs pas jį į namus išsiskalbti rūbų ir pasakė, kad meistrui automobilio detalėms reikia 35 Eur. R. B. teigė, kad turėjo meistro numerį ir sutarė su juo susitikti Žirmūnų – Kareivių g. sankryžoje. Meistras buvo apie 20 metų amžiaus, 200 cm ūgio, tamsesnių, ilgesnių plaukų, pailgo veido. R. B. atrodo, kad meistras save pavadino D., bet V. J. telefone jis buvo užvardintas kaip Saša. Po kelių savaičių pradėjo domėtis, ar automobilis suremontuotas. Susiekus su V. J., jis nurodė, kad automobilis yra suremontuotas ir gali jį atsiimti. V. J. žadėjo automobilį 2015 m. birželio 14 d. atvežti į kiemą, esantį Krivių g. 34, tačiau automobilio neatvarė. Po to kelis kartus bendravo su V. J., jis nurodė, kad automobilis yra prie garažų, kur jį ir paliko. 2015 m. birželio 14 d. vakare atvyko prie garažų, bet automobilio ten nerado. V. J. 2015 m. birželio 23 d. parašė, kad automobilis yra autoservise „Autoga“, esančiame S. Stanevičiaus g. Nuvykus į autoservisą, R. B. buvo nurodyta, kad tokio automobilio jie nėra matę. Kai V. J. pradėjo vengti su juo bendrauti, jis sutiko V. J. pažįstamą, kurio vardo nežino. Minėtam asmeniui nurodė, kad paliko V. J. taisyti automobilį, bet dabar negali rasti V. J.. Minėtas V. J. pažįstamas davė jam numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad šiuo numeriu gali paskambinti asmeniui, kuris turėjo jo automobilį. Paskambinus nurodytu numeriu atsiliepė vyras, kuris nurodė, kad taisė automobilį. R. B. nurodė, kad minėtas telefono numeris buvo ne toks, koks priklauso meistrui D., kuris taisė jo automobilį. Taip pat telefonu atsiliepęs asmuo nurodė, kad V. J. automobilį iš serviso pasiėmė. R. B. byloje reiškia civilinį ieškinį 1285 Eur sumai dėl turtinės žalos. Turtinę žalą sudaro: automobilis, kurio vertė 1200 Eur, 35 Eur, kuriuos jis davė V. J. už automobilio detales, baltos spalvos termosinis puodelis, kurio vertė 10 Eur, ir automagnetola „Alpina“, kurios vertė 10 Eur, akumuliatorius, kurio vertė 30 Eur. Dvi meškerės, meškerių laikikliai ir žvejybos dėžutė buvo grąžinti. (t. 1, b. l. 17, 18-19, 23-25)
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. nurodė, jog galimai 2015 metų gegužės mėnesį ji po pamokų susitiko su A. Š. ir V. J. prie „Maxima“, jie buvo atvažiavę su automobiliu Peugeot. Ji su A. Š. susipyko, nurodė, jog ji nenori eiti kartu su jais ir išėjo namo. A. Š. su V. J. išvažiavo. Su A. Š. ir V. J. nesutiko leisti laiko, kadangi buvo bloga nuojauta. Vėliau su A. Š. ir V. J. susitiko prie „Iki“ parduotuvės, leido laiką kartu. Tuomet V. J. sugalvojo parduoti automobilį, kadangi norėjo pasilinksminti. V. J. aiškino, kad automobilis yra jo panelės tėčio. Fakto, kad automobilis yra vogtas, nei liudytoja, nei A. Š. nežinojo. V. J. prie vienos laiptinės surado lapelį, kuriame buvo nurodyta, kur superkami automobiliai, V. J. paskambino lapelyje nurodytu telefonu, atvažiavo du jaunuoliai ir nupirko automobilį. Dėl automobilio kainos su jaunuoliais derėjosi V. J.. Liudytoja su A. Š. tuo metu stovėjo šalia. V. J. paprašė A. Š. dokumento, kadangi pats jokio dokumento neturėjo. A. Š. sutiko duoti savo dokumentą. Dokumento reikėjo, kadangi reikėjo užpildyti automobilio pardavimo dokumentus. Liudytoja teigė, jog automobilį įvykio dieną vairavo V. J., ji tai sužinojo iš A. Š., kai jie susitiko prie „Maxima“. Liudytoja negalėjo nurodyti, kas automobilio pirkėjams perdavė automobilio dokumentus. J. R. nurodė, jog ji matė, kaip A. Š. į sutartį įrašė savo vardą bei pavardę, pasirašė. Vėliau V. J. pradėjo sakyti, jog bus blogai, kad jis pardavė draugės tėvo automobilį. Už gautus pinigus V. J. pirko atsigerti, sau ir A. Š. cigarečių, pinigų gautų už automobilį jie nesidalino. Vėliau liudytoja ir A. Š. su V. J. išsiskyrė. Automobilio pirkėjai pinigus perdavė V. J.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodžiusi, jog pinigai buvo perduoti A. Š., ji iš tikrųjų teigė, kad pinigai buvo perduoti V. J.. Kai pirkėjai turėjo perduoti pinigus už automobilį, V. J. nurodė, kad tai jo automobilis, jo pinigai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. R. parodė, kad 2015 m. pavasario pabaigoje jai paskambino draugas A. Š., kuris pasakė, kad susitiks su V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, ir atvažiuos prie jos lankomos mokyklos. A. Š. taip pat nurodė, kad jie atvyks su automobiliu. Liudytoja buvo susitikusi su A. Š. ir V., tačiau su jais laiko neleido. A. Š. ir V. nuvažiavo į Šeškinę prie kavinės „Vėtrungė“. J. R. teigė, kad ji susitarė su A. Š. susitikti prie parduotuvės „Iki“, esančios Dzūkų g. A. Š. atėjo su V. ir jie visi kartu nuėjo į kebabinę prie Šeškinės turgelio. Beeinant V. sakė, kad jis vairuoja savo merginos tėvo automobilį. V. jiems siūlė išsinuomoti butą ir pašvęsti. Būnant kebabinėje V. pasakė, kad pametė 5 Eur. Paklausė, ar A. Š. ir liudytoja turi pinigų. Jie atsakė, kad neturi, o V. nurodė, kad gali parduoti automobilį. A. Š. su V. nuėjo prie laiptinės, kur buvo pakabintas skelbimas, jog superkami automobiliai. V. paskambino skelbime nurodytu numeriu ir tarėsi dėl automobilio pardavimo. Po kiek laiko prie jų privažiavo automobilio pirkėjai. Automobilio pirkėjai nurodė, kad dokumentų suforminimui reikia asmens dokumento. V. nurodė, kad jokio asmens dokumento neturi, todėl A. Š. davė savo asmens tapatybės kortelę. Dokumentus su automobilio pirkėjais pasirašė A. Š.. Pirkėjai A. Š. padavė 200 Eur, kuriuos šis perdavė V.. Po automobilio pardavimo ji ir A. Š. kartu su V. dar pabuvo apie valandą ir išsiskirstė. V. nuėjo pas dėdę į Žirmūnus. (t. 1, b. l. 52-53)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. birželio 14 d. 16.15 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje pranešėjas R. B. paliko savo šviesiai mėlynos spalvos automobilį Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) su sankabos ir greičio dėžės defektais Nemenčinės pl. pradžioje, prie mūrinių garažų, meistrui, kurio vardo, pavardės nežino. Meistrą R. B. rekomendavo V., pavardę galės patikslinti vėliau, kuris gyvena Aukštuose Paneriuose. Automobilio raktus ir dokumentus paliko automobilyje, jų niekam į rankas nedavė. Automobiliu važinėti neleido, tik leido jį nustumti remonto darbams. R. B. buvo pranešta, kad automobilis yra sutvarkytas, tačiau automobilio niekaip neatgauna. R. B. negali teigti, kad automobilis yra pavogtas, kadangi paskambinus įvairiais numeriais, kuriais kontaktavo, niekas nekelia arba pakelia svetimi asmenys ir įtartinai išsisukinėja. (t. 1, b. l. 9)
Iš R. B. skundo matyti, kad jam priklausantį automobilį Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) paliko Nemenčinės pl., važiuojant nuo Antakalnio pusės po dešine puse prie požeminių garažų. Automobilyje paliko raktelius ir automobilio dokumentus. Automobilį paliko, kadangi susitarė su nepažįstamu vyru, kurio detalesnių duomenų negali nurodyti, jog jis taisys jo automobilį. Su minėtu vyru susipažino per V. J.. Automobilį paliko prie garažų, kadangi nesulaukė asmens, kuris turi automobilį remontuoti, nes jam reikėjo skubiai išvykti. R. B. nurodė, jog tikrai nežinojo, kas ir kur remontuos jo automobilį. Jokių sutarčių dėl automobilio remonto nepasirašinėjo. Po kelių savaičių, kai negavo jokių žinių dėl savo automobilio, pradėjo domėtis pats. Per savo pažįstamus sužinojo, kad automobilis yra suremontuotas. Su V. J. sutarė, kad automobilį atsiims 2015 m. birželio 14 d., tačiau automobilio atsiimti nepavyko. Jam buvo nuolat rašoma, kad automobilį gali atsiimti, bet jo atsiimti nepavykdavo. Kur gali būti automobilis, nežino. (t. 1, b. l. 10)
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. Š. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. A. Š. parodė vietą, esančią Buivydiškių g. 1, Vilniuje, kur susitiko su V. J., kur pastarasis iš automobilio Peugeot 406 išėmė akumuliatorių. Vėliau parodė metalo supirktuvę, esančią Sudervės kelias 1, Vilniuje, kur V. J. pridavė automobilio Peugeot 406 akumuliatorių. (t.1, b. l. 82-87)
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. J. patvirtino parodymus, duotus papildomos apklausos metu. V. J. parodė laiptinę, esančią Dzūkų g. 21, Vilniuje, kur rado skelbimą apie superkamus automobilius, vėliau parodė metalo laužo supirktuvę, esančią Sudervės kelias 1, Vilniuje, kur pridavė automobilyje buvusį akumuliatorių kartu su A. Š.. Taip pat V. J. parodė aikštelę, esančią prie Buivydiškių g. 14 namo, kur susitiko su automobiliu supirkėjais ir kartu su A. Š. pardavė automobilį. (t. 1, b. l. 162-168)
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. B. atpažino V. J., kaip asmenį, kuris negrąžino jo automobilio Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) R. B. V. J. atpažino pagal bendrus veido bruožus, lūpas. (t. 1, b. l. 28-31)
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. Š. atpažino V. J. kaip V., apie kurį davė parodymus. V. J. atpažino pagal bendrus veido bruožus. (t. 1, b. l. 94-96)
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. J. atpažino A. Š. kaip asmenį, kuriam paliko taisyti automobilį Peugeot 406. (t. 1, b. l. 126-129)
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Š. tyrėjai pateikė ištraukiamą meškerę „Texas“, sulankstomą meškerę „Jaxon Colorado“, du meškerių laikiklius, dėžutę „Fishing Box“ su žvejybos įrankiais (trys kabliukai, komplektai, trys svarelių komplektai, dvi plūdės, du pavadėliai). (t.1, b. l. 88-89)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. Š. tyrėjai pateikti daiktai: ištraukiama meškerė „Texas“, sulankstoma meškerė „Jaxon Colorado“, du meškerių laikikliai, dėžutė „Fishing Box“ su žvejybos įrankiais. Meškerės laikikliai yra pagaminti iš plastmasės ir metalo, 84 cm ilgio. Viršutinėje dalyje prie laikiklių pritvirtintos plastmasinės juodos ir žalios spalvos detalės. Apatinio laikiklio dalis yra metalinė, metalinės dalies galas yra smailas. Meškerė „Jaxon Colorado“ yra juodos ir raudonos spalvos, pavadinimas ant meškerės yra užrašytas auksinės spalvos dažais. Prie meškerės yra pritvirtinta valio ritė, kurios pavadinimas yra World Class 2010, valo ritė yra su valu. Ant valo galo yra pritvirtintas kabliukas ir svarmenys, o per valo vidurį pritvirtinta plūdė, kuri yra oranžinės spalvos, baltos, juodos ir žalių spalvų. Meškerė yra sudedama iš dviejų dalių. Meškerė „Texas“ yra sidabrinės spalvos. Ant meškerės yra užrašai: „Telescopic 5 sections Milti – Fiber“, „5.00 meters“, „Italy Comic product“. Meškerė yra sulankstoma. Prie meškerės pritvirtinta ritė su valu, ritės pavadinimas yra Gera Ratio 5.1:1. Žvejybos reikmenų dėžutė „Fishing Box Tackle Case“ yra žalio ir smėlio spalvų, dėžutės pavadinimas yra užrašytas ant priklijuojamo lipduko. Atidarius dėžutę joje matomi žvejybos reikmenys: valas, svermenys, dėžutė su kabliukais, virvutė, plūdė, degtukų dėžutė, buteliukas su koncentruotu aromatu, tualetinis popierius. (t. 1, b. l. 90-92)
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso R. B.. (t. 1, b. l. 12)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad nepavyko nustatyti asmenų, kurie nupirko iš V. J. ir A. Š. automobilį Peugeot 405, v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 58)
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Pats V. J. teisme prisipažino pagrobęs nukentėjusiajam R. B. priklausantį automobilį. Jis nurodė, kad žinojo, kur buvo paliktas R. B. automobilis, žinojo, jog automobilis nėra užrakintas, o jo užvedimo rakteliai buvo palikti automobilio viduje. V. J. patvirtino, jog jis paėmė nukentėjusiojo automobilį bei naudojosi šiuo automobiliu be nukentėjusiojo leidimo ir žinios, vėliau, prireikus pinigų, automobilį pardavė. Faktą, jog V. J. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį iš dalies patvirtina nukentėjusiojo R. B. parodymai, iš kurių matyti, jog V. J. žinojo, kur buvo paliktas nukentėjusiajam priklausantis automobilis, žinojo, jog automobilis buvo neužrakintas, o jo rakteliai ir dokumentai buvo palikti automobilio viduje. Nukentėjusiojo parodymai taip pat leidžia konstatuoti, jog nukentėjusysis automobilį paliko V. J. nurodytoje vietoje, kadangi norėjo, jog jo automobilis būtų sutvarkytas, tačiau jis neturėjo ketinimų automobilį perduoti kaltinamojo naudojimui, jo tikslas buvo, kad automobilis būtų paimtas meistro, kuris sutvarkytų esamus gedimus. Iš esmės analogiški duomenys yra užfiksuoti ir nukentėjusiojo skunde bei BIRT ataskaitų žiūryklėje. Faktą, jog nukentėjusiojo automobiliu po to, kai jis buvo paliktas V. J. nurodytoje vietoje, naudojosi kaltinamasis patvirtina A. Š. bei liudytojos J. R. parodymai. Taigi aptartų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma patvirtina, kad V. J. tyčia neteisėtai neatlygintinai užvaldė nukentėjusiojo automobilį su jame buvusiais daiktais turėdamas tikslą šį turtą pasisavinti, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Teismas nenustatė V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje, ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju V. J. ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, todėl faktas, kad jis savo kaltę pripažino teisme, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Teismas, skirdamas V. J. bausmę atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis), dėl jos padarymo teisme savo kaltę pripažino, į nusikalstamos veikos padarymo motyvus, padarytos turtinės žalos dydį. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo V. J. nebuvo padaręs nusikalstamų veikų ir teistas, šiuo metu jis yra teistas du kartus, yra baustas administracine tvarka, nesimoko, nedirba, tačiau ruošiasi dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, V. J. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė, t. y. laisvės apribojimas. Atsižvelgus į V. J. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis yra nustatytinas didesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, V. J. paskirta bausmė bendrintina su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos taikytinos, kadangi V. J. nusikalstama veika buvo padaryta iki minėtų dviejų teismų procesinių sprendimų priėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bendrintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu (apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę), kadangi šiuo nuosprendžiu V. J. yra nuteisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymą, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, t. y. V. J. nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. Apėmimo būdu subendrinta bausmė su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina taikant dalinį bausmių sudėjimą, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.
Į paskirtosios bausmės laiką V. J. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 26 d. 09.30 val. iki 2016 m. sausio 28 d. 09.20 val.
V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje naikintinos pradėjus bausmės vykdymą.
A. Š. baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju A. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis realizavo nukentėjusiajam priklausantį turtą žinodamas, jog šį turtą V. J. įgijo nusikalstamu būdu. Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad kaltinimas A. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje, nepasitvirtino.
Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi asmuo turi suvokti, jog jis realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą ir nori taip veikti. A. Š. teisme nurodė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tuo pačiu teigė, kad jis nesuprato, jog automobilį ir jame buvusius daiktus V. J. įgijo nusikalstamu būdu. Taigi iš esmės A. Š. neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje. Teismas konstatuoja, jog A. Š. teiginių, jog jis nesuprato, kad automobilis ir jame buvę daiktai buvo įgyti nusikalstamu būdu, nepaneigia jokie byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.
Byloje yra nustatyta, kad iš tikrųjų R. B. priklausantis automobilis su jame buvusiais daiktais buvo pagrobtas. Taip pat byloje yra įrodyta, jog šį turtą pagrobė V. J., o vėliau dalis šio turto, dalyvaujant A. Š., buvo parduota. Byloje nekilo jokio ginčo, kad į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį buvo įrašyti A. Š. duomenys. A. Š. duomenys į sutartį buvo įrašyti pagal jo pateiktą asmens dokumentą. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė A. Š.. Be to, nekilo jokio ginčo ir dėl to, kad A. Š. žinojo, jog automobilis nepriklausė V. J.. Vis tik vien paminėti faktai neįrodo, kad A. Š. iš tikrųjų žinojo, jog V. J. automobilį su jame buvusiais daiktais įgijo nusikalstamu būdu.
Pats A. Š. viso proceso metu tvirtino, jog jis nežinojo, kad automobilis ir jame buvę daiktai buvo įgyti nusikalstamu būdu. Teisme jis teigė, jog V. J. jam nurodė, kad automobilis priklauso jo draugės tėvui, kuris yra Ispanijoje. Automobilio pardavimo metu jis matė, kad pirkėjams buvo rodomi automobilio dokumentai. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. taip pat nurodė, jog V. J. jam paaiškino, kad automobilis priklauso jo draugės tėvui. Kai buvo parduodamas automobilis, nieko blogo nepagalvojo, kadangi V. J. turėjo automobilio raktelius, šio automobilio dokumentus. Tokius A. Š. teiginius iš esmės patvirtino ir liudytoja J. R., kuri teisme nurodė, jog V. J. sakė, kad automobilis priklauso jo draugės tėvui, ir tik pardavus automobilį jis pradėjo aiškinti, jog gali būti blogai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja taip pat nurodė, jog V. J. aiškino, kad automobilis priklauso jo draugės tėvui. V. J. teisme apskritai teigė, jog A. Š. nesidomėjo, kam priklauso automobilis, jis nesidomėjo, kodėl norima parduoti automobilį, o ikiteisminio tyrimo metu teigė (šių parodymų teisingumą kaltinamasis patvirtino teisme), kad A. Š. nurodė, jog automobilis priklauso jo pažįstamam. Taigi akivaizdu, jog A. Š. suvokė, kad automobilis nepriklauso V. J., tačiau nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad jis iš tikrųjų turėjo suvokti ir suvokė, jog automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu.
Ikiteisminio tyrimo metu vykusios A. Š. apklausos protokole yra užfiksuota, jog jis nurodė, kad matė, jog automobilis priklausė vaikinui, kuris pagal savo amžių negalėtų būti V. J. draugės (merginos) tėvas. Teisme A. Š. teigė, jog tokios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo nurodęs. Teismas įsitikinimu, net ir tvirtinant, kad A. Š. iš tikrųjų matė ir suvokė, jog automobilio registracijos liudijime ar kituos dokumentuose nurodytas automobilio savininkas pagal savo amžių negali būti V. J. merginos tėvu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jis tikrai suvokė, kad V. J. automobilį įgijo nusikalstamu būdu. Čia pažymėtina, jog kitam asmeniui priklausančiu turtu asmuo gali naudotis įvairiais teisėtais pagrindais, taip pat teigtina, jog realiame gyvenime susiklostančių teisinių santykių įvairovė patvirtina, kad registracijos liudijime nurodytas asmuo ne visuomet yra tikrasis (realus) automobilio savininkas.
Įvertinus tai, jog V. J. A. Š. nurodė, kad automobilį gavo teisėtu būdu, V. J. turėjo automobilio raktelį, jo dokumentus, teismas konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad A. Š. žinojo (suvokė), jog yra realizuojamas turtas, kuris iš tikrųjų buvo įgytas nusikalstamu būdu. Akivaizdu, jog A. Š. veiksmai, t. y. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento davimas tam, kad jo duomenys būtų įrašyti į automobilio, kuris nepriklauso V. J., pirkimo-pardavimo sutartį, vėliau šios sutarties pasirašymas, rodo, jog A. Š. elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, tačiau net ir tokie veiksmai, esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, neleidžia tvirtinti, jog A. Š. padarė nusikaltimą.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog turto realizavimas yra atlygintinis ar neatlygintinis sandoris, kuriuo metu turtas perduodamas tretiesiems asmenims. Iš A. Š., J. R. ir V. J. parodymų matyti, jog automobilis iš tikrųjų buvo V. J. žinioje, būtent jis sugalvojo parduoti šį automobilį, jis skambino pagal skelbimą ir siūlė nupirkti automobilį, derėjosi su atvykusiais automobilio pirkėjais, perdavė jiems automobilį, būtent V. J. buvo perduoti pinigai už automobilį. Nagrinėjamu atveju A. Š. tik sutiko, kad jo asmens duomenys būtų įrašyti į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, į ją įrašė savo vardą bei pavardę, pasirašė, t. y. jis V. J. tik padėjo perduoti automobilį tretiesiems asmenims. Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu vykusios liudytojos J. R. apklausos protokole yra užfiksuota, kad ji nurodė, jog pinigai už automobilį buvo perduoti A. Š., o šis pinigus perdavė V. J.. Vis tik J. R. teisme paneigė tokią aplinkybę ir nurodė, jog pinigai iš karto buvo sumokėti V. J.. Kita vertus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme išsakyti liudytojos teiginiai iš esmės patvirtina, jog pinigai, kurie buvo sumokėti už automobilį, buvo perduoti V. J.. Teisme V. J. nurodė, jog automobilio pirkėjai pinigus už automobilį perdavė būtent jam. Taigi faktas, kad už automobilio pardavimą pinigus gavo V. J., abejonių nekelia. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad V. J. teigė, jog už automobilį gautus pinigus panaudojo bendrai su A. Š., tačiau tokius jo teiginius paneigia A. Š. ir J. R. parodymai, iš kurių matyti, jog netrukus po to, kai buvo parduotas automobilis, jie su V. J. išsiskyrė, o V. J. A. Š. nupirko tik cigarečių.
Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Nukentėjusysis baudžiamoje byloje pareiškė 1285 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nukentėjusysis nurodė, jog tokią turtinę žalą patyrė dėl prarasto automobilio ir kitų daiktų. V. J. sutiko su civiliniu ieškiniu, padarytos žalos dydžio neginčijo. Taigi baudžiamojoje byloje pareikštas R. B. civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas. Žala nukentėjusiajam buvo padaryta V. J. nusikalstamais veiksmais, todėl ji priteistina iš šio kaltinamojo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsniu, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, o šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir V. J. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, įpareigojant V. J. per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, taip pat per Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Į paskirtą bausmę įskaityti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. sausio 21 d. 21.40 val. iki 2016 m. sausio 22 d. 13.45 val., ir pagal šį nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. sausio 26 d. 09.30 val. iki 2016 m. sausio 28 d. 09.20 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje V. J. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti V. J., kad:
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti. R. B. iš V. J. priteisti 1285 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. Š. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ugnius Trumpulis
