Administracinė byla Nr. eI2-19693-422/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05486-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 18 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui, Henrikai Milevskei,
dalyvaujant pareiškėjui J. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui G. B.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. S.,
vertėjaujant vertėjai I. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kazimiero Simonavičiaus universitetui, dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu prašo teismo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 25S203836, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).
Skunde pareiškėjas nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 2023 m. spalio 7 d. Dėl ilgai trukusio laikino leidimo gyventi išdavimo proceso paskyrimas elektroninių migracijos paslaugos portale MIGRIS buvo suteiktas tik 2023 m. rugpjūčio 27 d., o sprendimas dėl jo išdavimo patvirtintas 2023 m. rugsėjo 27 d. Tuo tarpu pareiškėjo studijos universitete buvo prasidėjusios jau nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.
Paaiškino, kad pareiškėjo akademinei integracijai reikšmingos įtakos turėjo tai, kad dėl nurodytų priežasčių jis praleido pirmo semestro dalį, patyrė stresą ir prisitaikymo sunkumus, jautė kalbos barjerą, susidūrė su orientavimosi nepažįstamoje aplinkoje problemomis, jautė socialinio palaikymo stoką.
Teigė, jog nepaisant išdėstytų aplinkybių, jis intensyviai įsitraukė į studijas – išlaikė atsiskaitymus bei egzaminus, pristatė projektus. Tačiau galutinio egzamino metu buvo informuotas, kad negali laikyti šio egzamino dėl ankstesnių praleidimų.
Tvirtino, kad antrame studijų semestre pareiškėjas viską atliko laiku, tačiau dėl ligos praleido perlaikymų sesiją. Net ir pasveikus, kai pareiškėjas kreipėsi į dėstytojus, sužinojo, kad semestras jau yra pasibaigęs.
Paaiškino, kad universitetas patvirtino, kad pareiškėjas gali kartoti tik neišlaikytus dalykus. Vėliau šis sprendimas buvo pakeistas. Remiantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) pateiktu pranešimu Departamentui, pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 8 d. buvo pašalintas iš studentų sąrašų dėl nepakankamo akademinio pažangumo.
Nurodė, kad 2025 m. birželio 25 d. jis kreipėsi į Kazimiero Simonavičiaus universitetą (toliau – ir KSU) dėl priėmimo į magistrantūros studijas. 2025 m. birželio 26 d. pareiškėjas sumokėjo 200,00 Eur registracijos mokestį, o 2025 m. birželio 30 d. gavo patvirtinimą dėl priėmimo bei sąskaitą. 2025 m. liepos 1 d. sumokėjo 2 900,00 Eur už mokslą, o 2025 m. liepos 2 d. gavo oficialų priėmimo patvirtinimą. 2025 m. liepos 3 d. jam išduotas tarpininkavimo raštas, ir tą pačią dieną jis pradėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi teikimo procedūrą per MIGRIS. 2025 m. liepos 17 d. pareiškėjui buvo paskirtas vizitas Departamente. Už skubų prašymo nagrinėjimą jis sumokėjo 320,00 Eur. 2025 m. rugsėjo 17 d. Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą. Sprendimas priimtas remiantis prielaidomis apie tariamą nelegalios migracijos grėsmę, neva pareiškėjas atidarė barą ir neturi pakankamos motyvacijos mokytis. Pareiškėjo teigimu, šios Departamento prielaidos neatitinka tikrovės – pareiškėjas neturi jokios įmonės ar verslo, visos mokslų išlaidos apmokėtos, studijos KSU prasidėjo 2025 m. rugsėjo 16 d., o KSU patvirtino jo statusą.
Pažymėjo, kad Departamentas 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 25S186728 taip pat panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Minėtas sprendimas priimtas be įspėjimo, paaiškinimų ar papildomos galimybės pateikti dokumentus, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) bei gero administravimo principus.
Teigė, kad pareiškėjas ne tik pradėjo studijas Lietuvoje, tačiau taip pat ir investavo finansiškai, todėl toks Departamento vertinimas, jog jis neva nenori mokytis, neatlikus išsamaus individualaus vertinimo, yra neteisėtas ir prieštarauja administravimo principams. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimu yra pažeidžiami pagrindiniai viešojo administravimo principai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 8 straipsnyje: 1) proporcingumo principas – priemonė yra perteklinė, nes pareiškėjas turi teisėtą pagrindą studijuoti; 2) objektyvumo principas – Sprendimas grindžiamas žodinėmis interpretacijomis (apie tariamą barą), kurių nepatvirtina jokių dokumentai; 3) tikslingumo principas – Sprendimas neatitinka leidimo laikinai gyventi tikslo mokslo pagrindu; 4) teisėtų lūkesčių apsaugos principas – remdamasis KSU tarpininkavimo raštu, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi tęsti mokslus Lietuvoje; 5) gero administravimo principas – Sprendimas priimtas nesuteikus galimybės pareiškėjui pateikti papildomų paaiškinimų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, papildydamas, kad buvo labai motyvuotas mokytis KSU, šiame universitete buvo susiradęs draugų. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju įvyko nesusipratimas. Departamentas neteisingai vertino, kad pareiškėjas įsteigė kompaniją, nes jis vykdo tik individualią veiklą. Šią veiklą jis vykdo dėl to, kad nori papildomo užsiėmimo, bendravimo bei susipažinti su žmonėmis. Nurodė, kad įstojęs į KSU, jis bendravo su universiteto administracijos darbuotoju, į kurį kreipėsi gavęs ginčijamą Sprendimą. Minėtas asmuo pareiškėjo paklausė ar jis yra įsteigęs kompaniją (bendrovę). Šiam asmeniui pareiškėjas nurodė, kad jokios kompanijos (bendrovės) nėra įsteigęs. Tuomet pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis dėl sprendimo nuginčijimo. Paaiškino, kad su Sprendimu nesutinka, nes nori studijuoti KSU ir jaučiasi labai motyvuotas, yra įsitikinęs, kad šiame universitete jam seksis labai gerai. Nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Teigė, kad fiziškai nedalyvauja studijose, tačiau studijų medžiagą gali parsisiųsti internetu. Patvirtino, kad studijos yra tęsiamos, tačiau tokiu būdu, jis daug praranda. Nurodė, kad KSU taip pat studijuoja ir pareiškėjo sesuo. Teigė, kad iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos, jis vykdė individualią veiklą – dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) darbą pareiškėjas pasirinko, nes šiame darbe nebuvo vadovo, kurio nurodymu, jis turėtų būti visą laiką darbe. Pasirinktas darbas netrukdė studijoms, nes pareiškėjas pats galėjo spręsti kuriuo metu jam dirbti.
Paaiškino, kad KSU studijų programą ((duomenys neskelbtini)) jis pasirinko tikslingai, nes KSU siūlo magistro studijas, kurių reikalavimus pareiškėjas atitinka, studijų programa panaši į tai, ką jis studijavo (duomenys neskelbtini). Be to, jo sesuo atvyko į Lietuvą ir pradėjo studijuoti KSU, jai atvykus, pareiškėjas susirado draugų iš šio universiteto. Universitetas yra arti pareiškėjo namų, dėl to jis sutaupytų laiko nuvykti į universitetą. Studijų kryptį pareiškėjas pasirinko atsižvelgdamas į ateities galimybes, siūlomus studijų dalykus.
Departamentas atsiliepimu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti KSU ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Nurodė, kad aplinkybės, jog pareiškėjas buvo pašalintas iš papildomų studijų programos VGTU nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. dėl nepažangumo, taip pat ir tai, kad kartu su prašymu išduoti leidimą lakinai gyventi pateiktame paaiškinime dėl studijų institucijos keitimo nurodyti pareiškėjo argumentai buvo paviršutiniški ir grindžiami tik noru studijuoti kartu su seserimi, sudarė pagrindą vertinti, kad jis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tikrąjį savo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą, tokiu būdu pareiškėjo siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitiko ĮUTP nustatyto leidimo laikinai gyventi mokslo pagrindu tikslo – leisti asmeniui ir toliau mokytis Lietuvos Respublikoje, o tokie pareiškėjo veiksmai, Departamento vertinimu, kelia pagrįstų įtarimų, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.
Teigė, kad, įvertinęs visus duomenis bei vadovaudamasis ĮUTP nuostatomis, Departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymėjo, kad Departamentas 2025 m. spalio 7 d. taip pat priėmė sprendimą Nr. 25S217352 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti jį savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 21 dieną nuo sprendimo įteikimo dienos (t. y. iki 2025 m. spalio 28 d.). Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje. Akcentavo ir tai, kad pareiškėjas nurodytą sprendimą įvykdė, t. y. išvyko iš Europos Sąjungos per Lenkijos oro uostą.
Nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės susijusios, su studijomis VGTU, kurių jis nepatvirtina jokiais objektyviais įrodymais, iš esmės nėra reikšmingos. Byloje neginčijama, kad jo studijos su minėtu universitetu buvo nutrauktos dėl jo paties nepažangumo, dėl to jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas nurodyto sprendimo neskundė.
Akcentavo, kad Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad vien tuo pagrindu, jog jis yra priimtas studijuoti į KSU, pareiškėjui turi būti išduotas leidimas laikinai gyventi. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka ĮUTP 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas. Teigė, kad ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai, ĮUTP nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pvz., į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo bei darbo šalyje laikotarpį.
Pažymėjo, kad vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai dėl studijų institucijos keitimo yra paviršutiniški ir grindžiami tik noru studijuoti kartu su seserimi, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo, kyla klausimas ar pareiškėjas tikrai dalyvaus tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų programoje. Aplinkybė, kad jis ankščiau buvo pašalintas iš studijų dėl nepažangumo, sustiprina šias abejones.
Tvirtino, jog nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Sprendimas yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Departamento nuomone, pareiškėjas skunde apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad jis atitinka ĮUTP nuostatas, tačiau nepateikia jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl tikslo ir motyvacijos studijuoti KSU. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl proporcingumo atmestini kaip nepagrįsti.
Nurodė, kad dėl pareiškėjo akcentuojamos tariamai pažeistos teisės būti išklausytam prieš priimant ginčijamą Sprendimą yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika administracinėse bylose Nr. eA-3159-415/2021, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTY2Ny01MjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1667-520/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1667-520/2023">eA-1667-520/2023</a>. Minėtu klausimu taip pat aktualu, kad teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kurie buvo įvertinti priimant ginčijamą Sprendimą.
Teigė, kad pareiškėjo skunde nurodoma LVAT praktika (administracinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTk4Mi04MTUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1982-815/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1982-815/2025">eA-1982-815/2025</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjUwOS01MjAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2509-520/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2509-520/2025">eA-2509-520/2025</a>) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija.
Teismo posėdžio metu Departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurios neva sutrukdė jam mokytis VGTU, nesutrukdė dirbti visą laikino leidimo gyventi galiojimo laikotarpį. Teigė, kad pareiškėjo paaiškinimai sustiprina abejonę dėl jo suformuluotų tikslų gyventi Lietuvos Respublikoje neatitikimo tikrovei. Departamento atstovės nuomone, pareiškėjo teikti paaiškinimai leidžia abejoti jo tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje ir gauti atitinkamą išsilavinimą. Priešingai, tikėtina, kad pareiškėjo tikslas yra įsiteisinti Lietuvos Respublikoje studijų tikslu. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys yra nurodytas tikslas. Abejones dėl tikrovės neatitinkančio tikslo patvirtina pareiškėjo neigiami studijų rezultatai VGTU ir paaiškinimai. Paaiškino, kad tikslo neatitiktis vertintina kaip piktnaudžiavimas migracinėmis procedūromis, t. y. siekis įsiteisinti Lietuvoje bet kokiais pagrindai, neturint tikslo jų atitikti. Tai vertintina kaip grėsmė nelegaliai migracijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo KSU rašytinių paaiškinimų byloje nepateikė.
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 25S203836, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad skundžiamas Sprendimas priimtas esant šiems dviem pagrindams: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka ĮUTP 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas. ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pvz., į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo bei darbo šalyje laikotarpį.
ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.
ĮUTP 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
ĮUTP 46 straipsnio 2 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo.
Atvejus, kuomet Departamentas privalo atsisakyti išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą, reglamentuoja ĮUTP 35 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Vadovaujantis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Paminėtina, jog Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatos. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai, apskundimo tvarka.
LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNDcwLTc1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1470-756/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1470-756/2018">A-1470-756/2018</a>, LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDMyLTUwMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-432-502/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-432-502/2019">eA-432-502/2019</a>, LVAT 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMDk5LTYwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2099-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2099-602/2021">A-2099-602/2021</a>). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTU0OC02MjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1548-629/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1548-629/2020">eA-1548-629/2020</a>, LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNDIyLTYwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2422-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2422-602/2021">A-2422-602/2021</a>). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc1Ni02NjIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2756-662/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2756-662/2020">eA-2756-662/2020</a>, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTU1NS01NzUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1555-575/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1555-575/2021">eA-1555-575/2021</a>).
Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.
Teismas pažymi, kad, vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje. Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo privalo būti grindžiamas visapusišku ir individualiu vertinimu.
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, vertinant pareiškėjo 2025 m. liepos 9 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, buvo nustatyta, kad asmeniui niekada nebuvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, jam studijų VGTU pagrindu nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. iki 2025 m. birželio 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, o 2025 m. birželio 30 d. tuo pačiu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi 2025 m. rugpjūčio 22 d. Departamento sprendimu buvo panaikintas. Asmuo nuo 2025 m. birželio 16 d. iki 2025 m. birželio 19 d. turėjo darbo santykius su Lietuvos Respublikoje registruota įmone, o nuo 2024 m. spalio 15 d. iki šiol vykdo individualią veiklą. 2025 m. rugpjūčio 20 d. VGTU per MIGRIS Departamentui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. yra pašalintas iš studijų programos. Prie pranešimo pridėta VGTU Strateginės partnerystės prorektoriaus įsakymo dėl studijų nutraukimo, kuriame nurodyta kad asmuo buvo pašalintas dėl nepažangumo, skaitmeninė kopija.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nutraukė studijas VGTU, Departamento 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 25S186728 nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame sprendime pažymėta, kad studijos buvo nutrauktos 2025 m. rugpjūčio 8 d. dėl pareiškėjo nepažangumo.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento 2025 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 25S217352 nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 21 dieną nuo sprendimo įteikimo dienos (t. y. iki 2025 m. spalio 28 d.). Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – (duomenys neskelbtini).
Susipažinus su skundžiamo sprendimo turiniu, matyti, kad pagrindiniai šio sprendimo motyvai yra susiję su minėtu Departamento 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 25S186728. Priimdamas ginčijamą sprendimą, Departamentas įvertino, tai, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas į VGTU papildomų studijų programą, tačiau 2025 m. rugpjūčio 8 d. iš jos buvo pašalintas dėl nepažangumo. Taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas savo paaiškinime kaip priežastis, dėl kurių ketina studijuoti KSU, nurodė, kad KSU studijuoja jo sesuo ir kad VGTU nesurinko pakankamai kreditų, tai, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu papildomai žodžiu paaiškino, kad Vilniuje atidarė barą ir tikėjosi, jog egzaminus bus galima išlaikyti vėliau, tačiau VGTU to padaryti nebeleido.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 9 d. per MIGRIS sistemą pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodė jis yra priimtas studijuoti į KSU. Kartu su minėtu prašymu pateiktas KSU tarpininkavimo raštas. Minėto tarpininkavimo rašto duomenimis, atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – pareiškėjas priimtas studijuoti pagal studijų programą. Matyti, kad su prašymu taip pat teikti ir kiti dokumentai, kurie susiję su prašymo pagrindą patvirtinančiomis aplinkybėmis (žr. prašymo pastabas: „Acceptance Letter_2025 (J. B.).pdf“; „Mediation Letter_20250703-100549_(J. B.).pdf“; „TRP.jpg“).
Kaip minėta, ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis dviem pagrindais, įtvirtintais ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė).
Susipažinus su skundžiamo Sprendimo turiniu, matyti, jog jame visiškai nepasisakyta dėl 2025 m. liepos 9 d. pareiškėjo prašyme ir su juo pateiktuose prieduose nurodytos informacijos, pareiškėjo faktinė situacija nevertinta ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, t. y. visiškai nepasisakyta dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo sudaryta nauja studijų sutartimi su KSU. Pastebėtina, jog pats faktas, kad pareiškėjas įstojo į KSU šalių nėra ginčijamas ir (ar) vertinamas kaip, kad neatitinkantis tikrovės. Tačiau, Sprendimas iš esmės motyvuojamas bendro pobūdžio teiginiais dėl nepažangumo VGTU ir pareiškėjo vykdytinos individualios veiklos, tuo tarpu dėl esminių prašymo aplinkybių, taip pat tarpininkavimo rašte nurodytų aplinkybių nėra pasisakyta.
Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, kuomet yra nustatomi ĮUTP 35 straipsnyje įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, privalu įvertinti visus dokumentus, kurie teikiami patvirtinti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, ir motyvuotai dėl jų pasisakyti.
Be to, vien tai, kad pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėta, jog KSU taip pat studijuoja ir jo sesuo, savaime neleidžia spręsti apie pareiškėjo tikslą nesąžiningu būdu, pažeidžiant ĮUTP nuostatas, išlaikyti savo teisinį statusą Lietuvoje.
Papildomai pastebėtina ir tai, kad nors skundžiamu Sprendimu ir teigiama, kad pareiškėjo tikrasis tikslas yra kurti verslą Lietuvoje, duomenų patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra. Pareiškėjo teigimu, individualią veiklą jis įregistravo tam, kad galėtų laisvu nuo studijų laiku užsiimti (duomenys neskelbtini) veikla, o ne, kaip teigiama Sprendime, užsiimti verslu Vilniuje atidarytame bare. Aktualu ir tai, kad Departamentas tik formaliai pasisakė dėl pareiškėjo nepažangumo VGTU ir nevertino ar tai galėjo įtakoti nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės (dėl kurių jis negalėjo surinkti reikalaujamo minimalaus kiekio studijų kreditų), taip pat nevertino pareiškėjo įgyto išsilavinimo (duomenys neskelbtini) (kuris, pareiškėjo tvirtinimu, rodo jo pasirinktų studijų krypties tęstinumą KSU), realių pareiškėjo galimybių sėkmingai studijuoti KSU.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad netinkamas Sprendimo motyvavimas, aiškių atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi neišdėstymas, jų nepagrindimas, pareiškėjo pateiktų dokumentų neįvertinimas nagrinėjamu atveju pažeidė pareiškėjo teisę žinoti atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi teisinį ir faktinį pagrindą.
Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kadangi Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių. Nagrinėjamoje situacijoje pripažintina, kad Departamentas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas pripažįsta, kad nustatyti ginčijamo Sprendimo trūkumai yra esminiai, nes sukliudė pareiškėjui suprasti sprendimų turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl Sprendimas naikintinas ir remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo yra pagrįstas, tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 25S203836, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui J. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Asta Urbonienė
Janina Vitunskienė
