Civilinė byla Nr. e2-199-887/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02412-2020-2
procesinio dokumento kategorijos:
2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 3.1.7.1.3.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1.; 3.4.1.2.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 26 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė,
sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,
dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, atsakovo Ž. K. atstovei advokatei Reginai Šeperienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. K. bei pagal atsakovo Ž. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė D. K. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašo: 1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr.77, tarp D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl Ž. K. kaltės; 2. Palikti ieškovei pavardę K., atsakovui - K.; 3. Nepilnamečių vaikų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su motina D. K.; 4. Nustatyti tėvo bendravimo su vaikais D. K. ir A. K. tvarką: 4. 1. Tėvas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį nuo 18.00 val. ir atveža vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 16.00 val.; 4.2. Apie objektyvias priežastis, trukdančias pasiimti vaikus, tėvas privalo informuoti vaikų motiną nedelsiant, kai jos paaiškėja, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo vaikų pasiėmimo; 4.3. Visą buvimo su tėvu laiką vaikai turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis; 4.4. Tėvas privalo nedelsiant informuoti vaikų motiną apie vaikų susirgimus ir visus kitus įvykius, susijusius su vaikais, vaikų buvimo pas tėvą metu; 5. Priteisti iš Ž. K., nepilnamečių vaikų D. K. ir A. K. išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės po 300,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nustatyti, kad Ž. K. periodines išmokas perveda iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į D. K. banko sąskaitą. Periodines išmokas Ž. K. indeksuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikų lėšomis uzufrukto teise disponuos D. K.; 6. Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: D. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti: 32 100,00 Eur vertės butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 2 000,00 Eur vertės automobilį „Volkswagen, VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti: 5 000,00 Eur vertės automobilį „Opel - Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur vertės motociklą „Yiben YB50QT-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 41 000,00 Eur piniginių lėšų, esančių Ž. K. žinioje; 7. D. K. už atsakovui atitekusį didesnė vertės turtą priteisti iš Ž. K. 6 100,00 Eur piniginę kompensaciją; 8. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė D. K. ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad jų su atsakovu santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.77), santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. K. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. K.. Visą vedybinio gyvenimo laikotarpį ieškovė dirbo, rūpinuosi materialia šeimos gerove, gyveno dėl šeimos poreikių, augino ir auklėjo du nepilnamečius vaikus, tvarkė namus, rūpinosi buities reikalais, gamino valgį. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis buvo išleidžiamas šeimos reikmėms, atsakovo darbo užmokestį taupė. Tuo tarpu atsakovas nejautė atsakomybės už šeimą, jis nevengdavo vartoti užgaulių žodžių, žemino ieškovę girdint vaikams. Tiek ieškovė, tiek vaikai gyvena nuolatinėje įtampoje ir baimėje. Atsakovas nenorėdavo su šeima nueiti į koncertą, ar kiną, jis nenorėjo aktyviai leisti laisvalaikį, retai kada kartu atostogaudavo. Atsakovas ne tik pats niekur neidavo, tačiau neleisdavo niekur eiti ir ieškovei, o jeigu ji išeidavo, susilaukdavo priekaištų. Jo elgesys ieškovės atžvilgiu pasireiškia pavydu, priekaištais, įžeidinėjimu, žeminimu. Dėl atsakovo elgesio pas vaikus negali lankytis draugai, kuriuos atsakovas įtarinėdavo daiktų paėmimu. Prie psichologinio smurto prisidėjo ir fizinis smurtas, atsakovas keletą kartų ieškovę apstumdė, tačiau ji į policiją dėl to nesikreipė, nes atsakovas prašydavo viską pamiršti ir toliau gyventi. Nutraukus santuoką dėl vaikų interesų ieškovei palikti pavardę „K.“. Išlaikymo iš Ž. K. ieškovė nereikalauja, yra darbinga, išlaikymo Ž. K. ji taip pat neteiks. Ieškovė abiejų vaikų gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės prašo nustatyti su ja, nes tai geriausiai atitinka vaikų interesus. Ieškovė deda dideles pastangas, kad užtikrintų vaikams jų gyvenimo sąlygas, maitinimą, auklėjimą. Ji sugeba užtikrinti saugią psichologinę aplinką ir vykdyti motinos pareigas, vaikai prie ieškovės prisirišę, juos sieja stiprus dvasinis ryšys. Gyvendami su ieškove vaikai netrukdomai galės bendrauti su tėvu tiek, kiek reikia jų interesams. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo su vaikais bendravimo tvarką: atsakovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį nuo 17.30 val. ir atveža vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 16.00 val. Apie objektyvias priežastis, trukdančias pasiimti vaikus, atsakovas privalo informuoti nedelsiant, kai jos paaiškėja, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo vaikų pasiėmimo. Visą buvimo su atsakovu laiką vaikai turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis. Atsakovas privalo nedelsiant informuoti vaikų motiną apie vaikų susirgimus ir visus kitus įvykius, susijusius su vaikais, vaikų buvimo pas atsakovą metu. Vaikai yra septyniolikos ir penkiolikos metų amžiaus, jie lanko mokyklą, todėl būtinos išlaidos vienam vaikui per mėnesį yra apie 600,00 Eur: 150,00 Eur maistui, 80,00 Eur maistui mokykloje, 20,00 Eur vaistams, vitaminams, papildams, 20,00 Eur higienos priemonėms (šampūnas, dušo prausiklis, dantų pasta, skalbimo priemonės kt.), 20,00 Eur kirpyklai, 60,00 Eur drabužiams (palaidinės, kelnės, striukės, megztiniai, mokyklinė uniforma, apatiniai drabužiai, kt.), 60,00 Eur avalynei (batai, žieminiai batai, sportinė avalynė, kt.), 15,00 Eur mokymosi reikmenims (pratyboms, kanceliarinėms prekėms, kuprinei, kt.), 10,00 Eur susisiekimui su mokykla (autobusas, kuras), 30,00 Eur laisvalaikiui (bilietams į kino teatrą, koncertą, pramogoms, gimtadieniams), 10,00 Eur už mobiliojo ryšio paslaugas, 10,00 Eur internetas, 50,00 Eur sudaro vaikui tenkanti mokesčių už būsto išlaikymą dalis, 35,00 Eur sporto klubui ar kitai po pamokinei veiklai, 30,00 Eur atostogoms. Atsakovo darbo užmokestis yra didesnis, nei ieškovės, jo pajamos yra apie 1 500,00 Eur per mėnesį, ieškovės pajamos nesiekia 800,00 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 300,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 69 600,00 Eur vertės turtą: 32 100,00 Eur vertės butą 47,27 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemones 2 000,00 Eur vertės automobilį „Volkswagen, VW Golf”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą D. K. vardu ir 5 000,00 Eur vertės automobilį „Opel-Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą Ž. K. vardu, 300,00 Eur vertės motociklą „Yiben YB50QT-3”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Ž. K. vardu, 41 000,00 Eur pinigines lėšas, esančias Ž. K. banko sąskaitoje Swedbank AB. Ieškovė po santuokos nutraukomo prašo jai priteisti 34 100,00 Eur vertės turtą: 32 100,00 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir 2 000,00 Eur vertės automobilį: “Volkswagen, VW Golf”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. K. priteisti 46 300,00 Eur vertės turtą: 5 000,00 Eur vertės automobilį „Opel-Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur vertės motociklą „Yiben YB50QT-3”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 41 000,00 Eur pinigines lėšas, esančias Ž. K. sąskaitoje Swedbank AB banke. D. K. už atsakovui atitekusį didesnė vertės turtą priteisti iš atsakovo Ž. K. 6 100,00 Eur piniginę kompensaciją. Prievolių tretiesiems asmenims neturi (2020-09-29 Nr. CBP 5220, 2021-02-23 Nr. DOK-6620).
Atsakovas priešieškiniu prašo: 1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr.77, tarp D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl D. K. kaltės; 2. Palikti ieškovei pavardę K., atsakovui - K.; 3. Nepilnamečių vaikų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su motina D. K.; 4. Nustatyti tėvo bendravimo su vaikais D. K. ir A. K. tvarką: Tėvas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį nuo 18.00 val. ir atveža vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 16.00 val; 5. Priteisti iš Ž. K., nepilnamečių vaikų D. K. ir A. K. išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės po 200,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nustatyti, kad Ž. K. periodines išmokas perveda iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į D. K. banko sąskaitą. Periodines išmokas Ž. K. indeksuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikų lėšomis uzufrukto teise disponuos D. K.; 6. Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: D. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti: 32 100,00 Eur vertės butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 4 000,00 Eur vertės automobilį „Volkswagen, VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti: 2 000,00 Eur vertės automobilį „Opel-Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 35 000,00 Eur piniginių lėšų, esančių D. K. žinioje; 7. Priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jų su ieškove santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.77), santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus D. K. ir (duomenys neskelbtini) sūnus A. K.. Gyvenant santuokoje iš pradžių gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau maždaug prieš metus laiko ieškovė pradėjo nesirūpinti nei vaikais, nei atsakovu, negamino valgyti, neskalbė drabužių. Ieškovė parvežusi vaikus iš mokyklos palikdavo vienus, o pati kažkur dingdavo, pareidavo vėlai naktį neblaivi. Tik prasidėjus skyrybų procesui teisme, ieškovė pradėjo tvarkyti kambarius, rūpintis vaikais. Atsakovas dirba dvejose darbovietėse, stengiausi, kad būtų geresnė šeimos materialinė padėtis. Jis niekada nevartoja alkoholio, niekada nei psichologiškai, nei fiziškai nesmurtavęs šeimoje nei prieš vaikus, nei prieš ieškovę. Ieškovė liepė vaikams nevalgyti jo parnešto maisto, nuteikia vaikus prieš atsakovą, prasidėjo melavimas, apgaudinėjimas. Todėl akivaizdu, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jos nenoro ar ne sugebėjimo rūpintis šeima. Atsakovė be pagrindo ardo šeimą, kaltindama atsakovą neteisingomis aplinkybėmis, samprotavimais. Šeima iširo dėl atsakovės girtavimo, nesirūpinimo šeima. Atsakovas norėjo taikytis su ieškove ir prieš paduodant pareiškimą į teismą, jie buvo susitaikę. Atsakovas 2020-09-28 nuėmė 35 000,00 Eur iš banko sąskaitos, kuriuos atidavė ieškovei, nes ši priekaištavo, kad jis neduoda pinigų šeimai. Ieškovė pažadėjo nesiskirti ir dvi dienas jų santykiai buvo normalūs, bet už dviejų dienų ieškovė vis tiek nunešė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, o mediacijos metu pareiškė, kad jis pinigų nedavė. Nutraukus santuoką prašo palikti pavardes K. ir K., išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Atsakovas sutinka, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, taip pat sutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Atsakovas sutinka mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį. Jo ir atsakovės gaunamos pajamos yra maždaug vienodos, jis dirba dvejose darbovietėse, atskaičius mokesčius gauna apie 800,00-900,00 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad reikalinga po 300,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti. Tačiau abu vaikai mokosi nuotoliniu būdu, todėl valgo namuose, ieškovė paskaičiavusi, kad vaikams kiekvieną mėnesį perka po striukę, mokyklinę uniformą, batus, reikalauja laisvalaikiui po 30,00 Eur, nors vaikai sporto klubo nelanko, į mokyklą autobusu nevažiuoja. Prašomas priteisti išlaikymo dydis vaikams nerealus, be to D. K. gauna 140,00 Eur neįgalumo išmoką ir vaikai gauna po 60,00 ar jau po 70,00 Eur valstybės išmoką. Ieškovė neįrodo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, neįrodo, kokią sumą per mėnesį išleidžia nepilnamečių vaikų išlaikymui. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 69 600,00 Eur vertės turtą: 32 100,00 Eur vertės butą 47,27 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Transporto priemones: 4 000,00 Eur vertės automobilį „Volkswagen, VW Golf”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą D. K. vardu, 2 000,00 Eur vertės automobilį „Opel-Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą Ž. K. vardu, 350,00 Eur vertės motociklą „Yiben YB50QT-3”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Ž. K. vardu, kurį atsakovas nupirko dovanų savo sūnui D. K., todėl jis yra neįtraukiamas į dalinimo turto balansą, 35 000,00 Eur pinigines lėšas, kurios buvo Ž. K. banko sąskaitoje Swedbank AB, o dabar yra ieškovės žinioje. Atsakovas po santuokos nutraukomo prašo ieškovei priteisti 36 100,00 Eur vertės turtą: 32 100,00 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir 4 000,00 Eur vertės automobilį „Volkswagen, VW Golf”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. K. priteisti 37 000,00 Eur vertės turtą: 2 000,00 Eur vertės automobilį „Opel-Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 35 000,00 Eur pinigines lėšas, esančias Ž. K. sąskaitoje Swedbank AB banke. Šalys prievolių tretiesiems asmenims neturi (2021-01-06 Nr. DOK-489).
Ieškovė D. K. 2021-03-25 teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas šeimoje naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Ieškovė su atsakovu santuokoje pragyveno aštuoniolika metų, jie buvo susitarę, kad gyvens iš jos atlyginimo, o jo atlyginimą taupys. Atsakovas yra sunkaus charakterio, ji rami, stengėsi išvengti konfliktų. Atsakovas visada buvo pavydus, tikrina ieškovės rankinuką, piniginę, telefoną, supykęs kelia balsą, bet ji stengėsi nekreipti dėmesio. Maždaug prieš du metus ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas atsakovui, pasakė, kad ji neleis daugiau taip su ja elgtis. Tuomet atsakovas pradėjo smurtauti - praeidamas pastumia, stipriai užkabina pečiu, kad ji atsitrenktų į sieną, suduoda smūgį koja, stipriai, iki mėlynių sugriebia už rankų. Girdint vaikams vadindavo ją necenzūriniais žodžiais, sūnums pradėjus užstoti, atsakovas agresyvėjo. Atsakovas norėjo, kad ji su vaikais jo bijotų, sakydavo, kad gerai kuomet bijo, ji atsakovo iš tikrųjų bijojo. Atsakovas sakydavo, kad reikia žinoti, kaip mušti, pavyzdžiui galima rankomis suduoti stiprų smūgį per abi ausis. Atsakovas liepdavo niekam nieko nesakyti, nes neva tai tik jų šeimos reikalai. Kuomet ieškovė pasakė, kad jis negali nei jos, nei vaikų stumdyti, mušti ar nederamai vadinti, atsakovas tapo dar agresyvesnis. Kuomet atsakovas grįždavo išgėręs dar labiau priekabiaudavo, 2021-12-20 dėl tokio atsakovo elgesio ji iškvietė policiją, bet nenorėdama problemų pareiškimo nerašė, nes atsakovas pagrasino taip pat parašyti pareiškimą. Po policijos iškvietimo suintensyvėjo atsakovo psichologinis smurtas. 2020 metų birželio mėnesį atsakovas naktimis uždegdavo namuose šviesą, ryte jėga keldavo iš lovos, jeigu ji atsisėdusi skaitydavo, atsakovas apie penkiolika minučių vaikščiodavo aplink ją kartodamas, kad ji debiliukė, durnelė, paslėpdavo jos telefoną. 2020 metų liepos mėnesį parodė visiškai nepagrįstą agresiją prieš sūnų D.. Jai leidus, tačiau be atsakovo sutikimo D. išėjo į lauką, tai kuomet D. sugrįžo į namus, atsakovas jo neįsileido, tik su ieškovės pagalba sūnui pavyko sugrįžti į namus. Taip pat jis pasėmė jos telefono pakrovėją ir ausinukus, kuomet ji prašė atsakovo atiduoti jos daiktus ir siekė juos paimti, atsakovas suduodavo jai smūgius, pora kartų įspyrė koja jai į šlaunį ir kumščiu sudavė jai apie 6-10 smūgių į dešinę ranką nuo dilbio iki alkūnės. 2020-10-04 ji buvo išvykusi į koncertą, sulaukė kaimynės skambučio, kad jos namuose girdisi vyro ir vaikų riksmai. Paaiškėjo, kad atsakovas, nesutapus nuomonėms, sūnų A. griebė už kaklo ir pakėlęs nuo žemės kratė, vaikas, būdamas keturiolikos metų, iš baimės apsišlapino. Smurtas prieš sūnų jai sukėlė didelius išgyvenimus, konsultavosi su specialistais dėl vaikų. Pradžioje būdavo, kad savaitę laiko galėdavo gyventi ramiai, po to konfliktai prasidėjo kas antrą dieną ar net po du kartus per dieną. Ji nesutinka nei su vienu priešieškinio kaltinimu ir kad santuoka turi būti nutraukta dėl jos kaltės. Ji dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimas yra vidutiniškai apie 850,00 Eur. Valstybė abiem vaikams skiria 180,00 Eur – 110,00 Eur D., 70,00 Eur A. bei sūnus D. gauna 140,00 Eur neįgalumo išmoką. Santuokoje įgytas turtas nurodytas ieškinyje, kreditorinių įsipareigojimų neturi, komunalinių mokesčių per mėnesį sumoka apie 200,00 Eur, buto draudimas mėnesiui kainuoja 100,00 Eur, už abiejų vaikų draudimą moka 56,00 Eur metams, automobilio kurui per mėnesį išleidžia apie 100,00 Eur bei automobilio priežiūrai apie 100,00 Eur. Sau aprangai ir avalynei išleidžia apie 50,00-60,00 Eur. Kadangi sūnus D. gavo vairuotojo pažymėjimą, kad galėtų važinėti papildomas automobilio draudimas kainavo 27,00 Eur, kuras apie 10,00-20,00 Eur. Maistui trims žmonėms mėnesiui išleidžia apie 500,00-600,00 Eur, jai kirpykla kainuoja 30,00 Eur, manikiūras 15,00 Eur, higienos priemonės 20,00 Eur. Kadangi atsakovas gauna didesnes pajamas jis prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. Sūnus D. turi sveikatos problemų, jam reikalingas minkštesnės konsistencijos maistas, turi refliuksą, beveik nemato kaire akimi, pašalinta kairio plaučio apatinė skiltis, turi kvėpavimo nepakankamumą, odos problemų. Dėl sūnaus sveikatos problemų kas mėnesį išleidžia apie 136,00 Eur. 41 000,00 Eur pinigų sumos nuimtų iš atsakovo sąskaitos ji negavo, kad pinigai nuimti sužinojo tik iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo. Jie susitaikę nebuvo, 2020-09-26 turėdama paruoštą ieškinį, ji bandė kalbėtis su atsakovu dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.
Ieškovės D. K. atstovė advokatė Irena Andriuškevičienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilnai, atsakovo priešieškinį atmesti išskyrus priešieškinio dalis, kuriomis atsakovas sutinka arba iš dalies sutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais. Atsakovo reiškiami kaltinimai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovės kaltę atsakovas įrodinėja tik savo parodymais, tačiau teismas negali jais vadovautis, nes ieškovė kaltinimus kategoriškai neigia, tuo tarpu ieškovė atsakovo kaltę įrodė. Šalims nepavyko išsaugoti santuokos, nes išsiskyrė šeimos suvokimas, gyvenimiškos nuostatos, nepavyko susikalbėti ir galiausia ieškovės sužalojimas paskatino kreiptis dėl santuokos nutraukimo. Tai buvo riba, ieškovė daugiau negalėjo leisti taip atsakovui su ja elgtis, nenorėjo, kad augantys sūnūs matytų, tokį šeimos modelį. Kokie konfliktai ar nesutarimai tarp šalių vyko, atsakovas neturėjo teisės naudoti smurtą prieš ieškovę. Šeimoje iš atsakovo pusės buvo daug stumdymo, įspyrimų, smūgių sudavimų nepaliekant žymių, kas parodo atsakovo ūmų būdą ir netikėti ieškove nėra pagrindo. Visus ieškovės parodymus patvirtino apklausti šalių vaikai. Atsakovas nesuvokė, kad jis irgi turi pareigų šeimoje, kad jis kaip tėvas turi rūpintis vaikais, ieškovė bijodavo vaikus palikti namuose su atsakovu, kad prieš juos atsakovas nepanaudotų smurto. Dėl smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu, ji neprašo priteisti neturtinės žalos, ieškovė siekia tik teisingumo. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčo nėra bei ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad sūnus A. atsisako bendrauti su tėvu, į VTAS išvadą, atsisako reikalavimo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi A., sūnus D. bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamečiu. Prireiks laiko atsakovui atkurti santykius su vaikais. Kadangi baigiant nagrinėti bylą sūnus D. tapo pilnamečiu, atsakovui teks prisidėti tik prie sūnaus A. išlaikymo, todėl akivaizdu, kad atsakovas gali skirti prašomą priteisti išlaikymo sumą. Kadangi ieškovė čekių nerinko, į bylą pateikti įrodymai iš dalies atvirtina vaikų poreikius, tačiau pirmiausia turi būti nustatomi poreikiai ir proporcingai paskirstoma prievolė. A. yra 180 cm ūgio, nešioja 40 dydžio batus, jo poreikiai kaip suaugusio žmogaus. A. specialiųjų poreikių neturi, tačiau akivaizdu, kad vaikui reikalinga psichologo pagalba psichologinei būsenai, savivertei atkurti po patirto smurto. Atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena, kuris vaikus, augina, jais rūpinasi, maitina, turi mažiau mokėti išlaikymo. Tarp šalių nėra ginčo dėl turto balanso, verčių ir paskirstymo. Jeigu ieškovė būtų gavusi iš atsakovo 41 000,00 Eur, ji būtų įsigijusi būstą ir išsikrausčiusi. Atsakovas penktadienį pamatęs ieškinį, šeštadienį sudarė atstovavimo sutartį su advokate, susimokėjo advokatei ir skubiai pradėjo nuiminėti pinigus iš sąskaitos, tokiu būdu prarasdamas 300,00 Eur. Jeigu ieškovė būtų gavusi pinigus, ji nebūtų tikslinusi prašymų dėl atsakovo banko sąskaitos arešto. Atsakovas atsiliepime į ieškinį visiškai nekalba apie pinigus, nutyli kaip nesvarbų faktą, tuo tarpu atskirajame skunde teigia, kad nusiėmė pinigus iš sąskaitos ir dalį lėšų atidavė ieškovei susitaikymui. Ieškovės pateiktuose garso įrašuose atsakovas pasakė, kad ieškovė nori viską pagrobti, o viskas priklauso jam, tai tos dienos garso įrašas apie kurią kalba atsakovas, kad jis neva su ieškove taikėsi, nors akivaizdu, kad vyko aršus ginčas. Nors atsakovas priešieškinyje teigė, kad prievolių neturi, tačiau proceso eigoje atsirado poreikis atiduoti 6 000,00 Eur skolą savo motinai, tačiau skolinant tokio dydžio pinigų sumą turėjo būti sudaryta rašytinė sutartis. Atsakovas neįrodė, kad motina jam paskolino 20 000,00 Eur, kuriuos įnešė bankui sumokant kreditą. Tokiu būdu atsakovas siekia pateisinti pinginių lėšų panaudojimą. Kadangi atsakovas melavo, prašo skirti jam baudą už priesaikos sulaužymą.
Atsakovas Ž. K. 2021-04-27 teismo posėdžio metu paaiškino, jog faktiškai jų su ieškove santuoka nutrūko 2021-09-28. Santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, būdama neblaivi kelia konfliktus, vėlai sugrįžta į namus, nesirūpina šeima. Ieškovė yra turėjusi autoįvykį būdama neblaivi, o šiais metais per Šv. Velykas sugrįžęs į namus prie lovos rado keturis tuščius sidro butelius. Prieš šešis metus ieškovė, būdama neblaivi, su taburete išmušė skylę tualeto duryse. Ieškovė dalyvauja darbo seminaruose, važiuoja į koncertus, spektaklius, nes darbe dovanoja bilietus, iš kurių sugrįžta naktį girta. Ieškovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu maždaug nuo 2005-2006 metų, pradžioje gerdavo alkoholį du kartus per mėnesį, o jau nuo 2019 metų gegužės mėnesio pradėjo piktnaudžiauti sidro gėrimu po du kartus per savaitę, vartoja namuose po darbo. Jeigu paklausdavo, kur ji buvo, pradėdavo rėkti, sakydavo, kad daro ką nori. Ieškovės kaltinimai jo atžvilgiu melas, vaikus jis filmavo tik vieną kartą, kai vaikai ilgai nėjo miegoti ir jam neleido ilsėtis, neigia, kad jo balsas garso įrašuose. Atsakovo vertinimu iš jo išlaikymui per mėnesį kiekvienam vaikui pakanka po 200,00 Eur, kadangi abiejų vaikų poreikiai yra: drabužiams 30,00 Eur, avalynei 40,00 Eur, maistui 100,00 Eur, vaistams 20,00 Eur, higienai 10,00 Eur, kirpyklai 20,00 Eur, mokslo reikmenims 30,00 Eur, susisiekimui su mokykla 50,00 Eur, pramogoms 20,00 Eur, už mobiliojo ryšio paslaugas 18,00 Eur, internetui 20,00 Eur, komunalinių mokesčių dalis 80,00 Eur, atostogoms 60,00 Eur, sporto klubams ir būreliams nereikia, nes nelanko. Jo atlyginimas atskaičius mokesčius apie 900,00 – 1 000,00 Eur, savo poreikiams per mėnesį skiria: 100,00 Eur kurui, 20,00 Eur drabužiams ir avalynei, 10,00 Eur kirpyklai, 100,00 Eur maistui, 80,00 Eur komunaliniams mokesčiams. 2021-09-27 ieškovė jam sakė, kad jis neduoda pinigų, todėl 28 dieną jis pinigus nuėmė iš banko sąskaitos ir atidavė ieškovei, o dabar sako, kad jis pinigų jai nedavė. Ieškovė taip pasielgė, nes supyko atsakovui pagrasinus, kad jis veš ieškovę koduoti nuo alkoholizmo, kvies televiziją. Jis niekada nėra grįžęs į namus girtas, niekada nevartojo alkoholio, pinigus atidavė ieškovei, nes norėjo išsaugoti šeimą, ieškovė žadėjo nustoti gerti. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos laiško negavo ir neskaitė. Kadangi sūnus motociklo nenori, atsakovas sutinka, kad motociklas būtų priteistas jam. Jis sutinka su ieškovės nurodomomis automobilių ir motociklo vertėmis.
Atsakovo Ž. K. atstovė advokatė Regina Šeperienė teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti pilnai, ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Atstovė nurodė, jog atsakovas atsisako priešieškinio reikalavimo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi A.. Atstovė paaiškino, kad pradinis ieškovės ieškinys skiriasi nuo atsiliepimo į priešieškinį, ieškovė ieškinyje nekalbėjo nei apie atsakovo girtavimą, nei apie smurtą, tačiau atsiliepime pasipylė melagienos ir pletkai. Ieškovė 2021-12-20 iškvietė policiją į namus, kuri nenustatė nei atsakovo girtumo, nei smurto prieš ieškovę ar vaikus. 2020 metų liepos mėnesį ieškovė neva buvo sumušta, tačiau ekspertas nustatė tik vieną mėlynę ant rankos. Ieškovė pas ekspertą nuėjo tik po septynių dienų ir vertina, kad eksperto išvada nieko nereiškia, nes pati ieškovė pasakė, kad ją sumušė vyras, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad tai yra atsakovo veiksmų pasekmė nepateikta. Atsakovas niekada nėra fiziškai smurtavęs prieš ieškovę, teigiama, kad atsakovas naudoja psichologinį smurtą, tačiau ir ieškovė atsakovą vadino necenzūriniais žodžiais, toks jų bendravimo būdas, VTAS niekada nenustatė grėsmės vaikams. Ieškovė pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, vaikai patvirtino, kad mama mėgsta sidrą, tuo tarpu atsakovas stengėsi padėti ieškovei, kad ji negertų, važiuotų gydytis alkoholizmą. Taigi, pagrindinė ieškovės kaltė dėl nutrūkusios santuokos – girtavimas. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas girtauja, kad atsakovas išgeria alaus, tai dar nėra girtavimas. Atsakovas yra ramaus būdo, stengiasi nieko nedaryti, nebendrauti, kad po to nebūtų panaudota prieš jį, o ieškovė meluoja ir dėl tualeto durų sulaužymo, ir dėl elektroninių cigarečių naudojimo. Atsakovas sūnaus nesmaugė, tik už kaklo jį išstūmė per duris kai sūnus parsinešė namo cigarečių, liepė nešti jas ten kur gavo. Vaikai nuteikti prieš atsakovą, todėl nori gyventi su ieškove, atsisako valgyti jo pagaminto maisto, vaikai sako, kad tėvas nieko nedaro namuose tik guli prie televizoriaus. Kadangi vaikai prastai mokosi, nelanko jokių būrelių, neturi jokių užsiėmimų tik sėdi namuose prie technikos, atsakovas bando auklėti vaikus, tačiau tokie jo veiksmai vertinami kaip blogis. Garso įrašuose, jeigu ten kalba atsakovas, girdėti, kad pati ieškovė prie jo priekabiauja. Tiesiog ieškovė pavargo nuo šeimyninių pareigų, nuo pačios savęs ir nebesusitvarko su savo pareigomis, o visos kitos ieškovės nurodytos aplinkybės išgalvotos. Liudytojai byloje tokie, kokius gali surasti bet kuriame name ir jie sutiks bet ką paliudyti. Šalys mokėjo paskolą, o 2003 metais atsakovas pasiskolino iš savo motinos 20 000,00 Lt, kurie buvo įnešti bankui vis didesnėmis sumomis. Atsakovas visada apmokėdavo visus didesnius pirkinius šeimoje, jis rūpinosi šeima, buvo susitarę, kad pinigus jo sąskaitoje taupys, tačiau atsakovas vaikams gimtadienių proga duodavo po 100,00 Eur, nupirko motociklą, taip gyveno aštuoniolika metų ir kažkodėl tai ieškovei kilo noras pramogauti, nors prasidėjo Covid pandemija. Vaikų išlaikymui iš atsakovo pakanka po 200,00 Eur per mėnesį, nes ieškovė nepateikė įrodymų apie realius vaikų poreikius. Ieškovė neperka vaikams kas mėnesį striukių, batų, o nupirktas monitorius yra ilgalaikis daiktas. Vaikai neturi daugiau poreikių, jokių planų, mokosi nuotoliniu, todėl nenaudojamas kuras vežiojimui, maitinasi tik namuose. Reikia turėti omenyje, kad atsakovas liks be būsto, kurį reikės nuomotis, jo operuota koja reikalingi vaistai, turi neįgalią mamą, kuriai reikia padėti, todėl atsakovo pajamos ne tokios ir didelės. Atsakovas nuėmė iš savo sąskaitos 41 000,00 Eur, 6 000,00 Eur atidavė savo motinai, o 35 000,00 Eur ieškovei siekdamas susitaikyti, dvi dienas šalys buvo susitaikę, tačiau ieškovė vis tiek ieškinį pateikė teismui. Atsakovas laiško dėl mediacijos nebuvo gavęs, nieko apie ją nežinojo.
k o n s t a t u o j a :
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
D. K. ir Ž. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 77), santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus D. K., kuris iki sprendimo priėmimo tapo pilnamečiu ir (duomenys neskelbtini) sūnus A. K.. Iš šalių bei jų atstovų paaiškinimų matyti, kad tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai konfliktuoja, darytina išvada, kad toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neturi galimybės, taikytis nenori. Byloje ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaltina atsakovą fizinio bei psichologinio smurto naudojimu prieš ją ir vaikus. Atsakovas kaltina ieškovę, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, būdama neblaivi kelia konfliktus, vėlai sugrįžta į namus, nesirūpina šeima.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.
Atsakovas nurodė eilę priežasčių, dėl ko, jo manymu, atsakovė kalta dėl santuokos nutraukimo. Tačiau atsakovas nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. kad ieškovė 16 metų piktnaudžiauja alkoholiu, kad atsakovas net ketino ieškovę vežti koduoti nuo alkoholizmo, būdama neblaivi kelia konfliktus, namo grįžta naktimis, nesirūpina šeima, nepagrindė visiškai jokiais leistinais ir nenuginčijamais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) ieškovės charakteristika, kurioje ieškovė dirba nuo 2001-09-01 muzikos ir meninio ugdymo mokytoja, (2020-11-04 Nr. DOK 38868) bei visi kiti toliau teismo išanalizuoti ir įvertinti įrodymai paneigia atsakovo nurodytas faktines aplinkybes.
Ieškovė nesutiko, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, neigė visas atsakovo nurodytas santuokos nutraukimo priežastis ir ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Ieškovės nurodytus faktus dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto šeimos narių atžvilgiu, teismo nuomone, patvirtina 2021-04-28 teismo posėdžio metu duoti liudytojų O. L. ir J. M. paaiškinimai. Liudytoja O. L. - šalių kaimynė, patvirtino, kad ieškovė yra darbšti, tvarkinga moteris, vaikus mylinti motina. Ieškovė jai yra sakiusi, kad su vyru blogi santykiai, rodė neblaivaus atsakovo tualeto duryse išlaužtą skylę. 2019 metais jai paskambino arčiau šalių gyvenanti kaimynė ir pasakė, kad ieškovės namuose triukšmas, vaikų riksmai. Ji pradėjo ieškoti ieškovės, norėjo sužinoti, ar jai nereikia pagalbos. Ieškovė buvo išvykusi, bet sužinojo namuose atsakovas tokiu būdu auklėjo sūnų, ieškovė pasakė, kad vyras vaiką smaugė. Po to 2020 metais ieškovė buvo atbėgusi pas ją iškviesti policiją. Ieškovė bijojo nutraukti santuoką, nes atsakovas grasino ją išmesti per langą. Yra mačiusi mėlynes ant ieškovės rankos, kuri pasakojo, kad vyras paėmė jos pakrovėją ir neatidavė, jai bandant paimti pakrovėją atsakovas sudavė smūgius. Taip pat ieškovė sakė, kad jeigu jie susiduria koridoriuje, vyras ją pastumia į sieną. Praeinant pro šalių buto duris keletą kartų yra girdėjusi atsakovo pakeltą balsą. Liudytoja J. M., ieškovės kolegė ir draugė, patvirtino, kad su ieškove pažįstamos šešis metus, draugauja keturis metus. Ji iš ieškovės žinojo, kad jos santykiai su vyru sudėtingi, vyras piktas, priekabus, koliodavo ieškovę, kėlė konfliktus. Darbe kolegos turi tradiciją švenčių proga pabūti neformalioje aplinkoje, tačiau ieškovė dažniausiai nedalyvaudavo arba pabūdavo labai trumpai, nes bijojo palikti vaikus su vyru, kad jis ant vaikų neišsilietų. Ji matė mėlynes ant ieškovės rankos, kuri taip pat sakiusi, kad atsakovas sūnui ant kaklo paliko mėlynes. Ji niekada nemačiusi ieškovės vartojant alkoholį. Teko stebėti situaciją kuomet ieškovė nuotoliniu būdu dalyvavo seminare. Ji sėdėjo virtuvėje prie kompiuterio, patalpoje pasirodė vyras ir prasidėjo burnojimas pakeltu tonu. Ieškovė išjungė garsą, tačiau jai vis tiek teko išeiti į kitą patalpą. Po darbo ieškovei negalima skambinti, nes vyrui nepatinka, priekaištų sulaukia už visas smulkmenas. Ieškovės bei liudytojos O. L. parodymus patvirtina teismui pateiktas ieškovės bei liudytojos telefoninis susirašinėjimas (2021-02-08 Nr. DOK 4674).
Atsakovo kaltę taip pat patvirtina 2020-07-13 teisės medicinos specialisto išvada Nr. G 575/2020(06), kurioje nustatyta, kad ieškovei padarytas sužalojimas kvalifikuotinas, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, prie įvykio aplinkybių nurodyta, kad namuose sumušė vyras, smūgiuodamas rankomis į ranką (2020-12-07 Nr. DOK 43428) bei ieškovės pateiktos teismui sužalojimų fotonuotraukos (2021-02-22 Nr. DOK 6240).
Kaip vieną iš itin svarių įrodymų, dėl šalių santykių šeimoje, teismas vertina šalių vaikų nuomones išsakytas 2021-04-28 teismo posėdžio metu. Šalių vaikai, kuriems 18 ir 15 metų, patvirtino ieškovės duotus parodymus ir paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes. Jie paaiškino, kad atsakovas užsispyręs, nervingas, dažnai rėkia, šaukia, įžeidinėja ieškovę. Kuomet grįžta namo išgėręs, kolioja ieškovę įvairiais necenzūriniais žodžiais, praeidamas pastumia, užkabina koja, prieš kelis metus, kuomet susipyko, atsakovas trenkė ieškovei per veidą. Ieškovė yra kvietusi policiją dėl atsakovo triukšmavimo, dažnai mato ieškovę verkiančią, jeigu namuose nebūna ieškovės, atsakovas išsilieja ant vaikų. Buvo atvejis vasarą kuomet atsakovas paėmė ieškovės telefono pakrovėją, bandant atsiimti pakrovėją, atsakovas trenkdavo jai į ranką. Atsakovas yra neįsileidęs grįžusio iš lauko D. į namus, o susipykęs su A., atsakovas suėmė A. už kaklo ir jį pakėlė, tada paguldė ant žemės ir galiausia pastatė ant kojų. Kai paleido A. kaklą, šis išsigandęs nukrito ant žemės, apsišlapino, ant kaklo buvo mėlynės. Abu vaikai atsisako bendrauti su atsakovu, neįsivaizduoja bendravimo su juo, kadangi atsakovas pats pasakė A., kad šis jam ne sūnus, atsakovas vaikus vadina durneliais, bomžais, grasina išvyti iš namų. Teismo vertinimu, visiškai nederantį nei tono, nei turinio prasme, naudojant necenzūrinius žodžius, atsakovo bendravimą su vaikais patvirtina ieškovės pateiktas garso įrašas (2021-03-22 Nr. DOK 9839).
Atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu patvirtino, kad atsakovas parsinešdavo namo alaus, tačiau vertina, kad tai nėra piktnaudžiavimas alkoholiu. Patvirtino, kad atsakovas vartojo necenzūrinius žodžius ieškovės atžvilgiu, todėl, kad neva ieškovė taip pat vartojo necenzūrinius žodžius atsakovo atžvilgiu, tvirtina, kad toks buvo šalių bendravimo būdas. Patvirtino, kad atsakovas buvo suėmęs sūnui A. už kaklo išstumdamas jį iš namų, nes sūnus parsinešė cigarečių, tačiau tai nebuvo smaugimas. Pats atsakovas parodymų metu visas ieškovės nurodytas aplinkybes neigė, nepripažino, kad garso įrašuose įrašyti jo ir ieškovės pokalbiai. Tačiau teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų, šalių bei liudytojų parodymų visumą, fizinio bei psichologinio smurto naudojimo neigimą, vertina kaip atsakovo gynybinę poziciją, kadangi smurto buvimo faktą patvirtina eilė pirmiau nurodytų įrodymų. Teismas išklausęs atsakovo parodymus teismo posėdžio metu bei išklausęs pateiktus garso įrašus, neabejoja, kad įrašyti ieškovės ir atsakovo pokalbiai.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės, jog dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų. Teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423/2010">3K-3-423/2010</a>). Todėl teismas daro išvadą, jog faktas dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimo šeimoje įrodytas.
Atsakovo atstovė advokatė Regina Šeperienė išreiškė abejones liudytojų parodymais, kad tokių, kaip ieškovės paprašytų apklausti liudytojų, galima bet kur surasti ir paliudytų bet ką. Teismo nuomone, šeimyniniai konfliktai yra specifiniai santykiai, kurių žmonės stengiasi neišviešinti ir jie paprastai vyksta stebint artimiausiai aplinkai, t. y. šeimos nariams, artimiesiems, kaimynams. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos yra kaimynė ir kolegė, jų parodymai minimalūs, jos perteikė informaciją, kurią joms papasakojusi ieškovė, pačios asmeniškai matė mėlynes ant ieškovės rankos. Teismui liudytojų parodymai abejonių nesukėlė, liudytojų parodymų nepaneigia byloje esantys įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimų, liudytojų paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų visumą, liudytojų parodymus vertina, kaip objektyvius ir patikimus.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2012">3K-3-46/2012</a>). Teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia pezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis psichologinis ir fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, būtų neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-113/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-113/2011">3K-3-113/2011</a>). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, atsakovas priešieškinio reikalavimus grindžia vien savo paaiškinimais, kuriuos paneigia ieškovės, liudytojų, šalių vaikų parodymai bei kiti pirmiau paminėti byloje esantys įrodymai, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo Ž. K. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė - K., atsakovui – K. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Šalys nepareiškė reikalavimo priteisti jiems išlaikymą, todėl jis nepriteisiamas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Šalių sūnus D. K. 2021-04-23 tapo pilnamečiu, todėl jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su atsakovu klausimai nesprendžiami.
2021-04-28 teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad reikalavimo dėl A. K. bendravimo tvarkos nustatymo su atsakovu atsisako, atsižvelgiant į 2021-04-28 teismo posėdžio metu VTAS specialisto išvadą, kad nereikėtų nustatyti bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaiko, kuris yra 15 metų amžiaus, išsakytą tvirtą nuomonę, kad jis atsisako bendrauti su atsakovu, šalys vertina, kad nustatyta bendravimo tvarka tik sukeltų dar didesnes problemas. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali pareikšti, kad atsisako ieškinio/priešieškinio (ar dalies jų reikalavimų) (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas atsisakė šio reikalavimo, teismas priima atsisakymą nuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Tarp šalių nėra ginčo dėl sūnaus A. gyvenamosios vietos nustatymo, šalys geranoriškai susitarė, kad sūnaus A. K. gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. K.. Teismas vertina, kad šalių susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina nepažeidžia nei vaiko, nei šalių interesų, todėl tenkintinas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Nustačius nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su motina, atitinkamai ir D. K. iki pilnametystės, būtina išspręsti jų išlaikymo klausimą. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, turimą turtą ir patiriamas išlaidas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Ž. K. nepilnamečių vaikų D. K. ir A. K. išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės po 300,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nustatyti, kad Ž. K. periodines išmokas perveda iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į D. K. banko sąskaitą. Periodines išmokas Ž. K. indeksuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikų lėšomis uzufrukto teise disponuos D. K..
Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai – 850,00 Eur. Ieškovės vardu įregistruota viena transporto priemonė, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį turtą – ginčo butą, kuriuos prašo padalinti. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai – 1 500,00 Eur. Atsakovas neigia, kad gauna nurodyto dydžio pajamas, atsakovo teigimu jo darbinės pajamos atskaičius mokesčius yra 900,00 Eur. Tačiau teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktas „Swedbank“ AB ir AB SEB banko sąskaitų išrašus (2020-10-12 Nr. DOK 36035, 2021-04-28 Nr. DOK 15161), visiškai sutinka su ieškovės pateikta atsakovo gaunamų pajamų suvestine (2021-05-04 Nr. DOK 15949) ir konstatuoja, jog atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai yra 1 500,00 Eur. Atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė ir motociklas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį turtą – ginčo butą, kuriuos prašo padalinti (2020-09-29 Nr. CBP 5220).
Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23). Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt.
Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimo lenteles, kuriose nurodyta, jog vieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį iš atsakovo reikalinga 300,00 Eur suma. Su tokia vaikų poreikių suma per mėnesį atsakovas nesutinka, mano, kad ji yra ženkliai per didelė, sutiktų teikti kiekvienam vaikui išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis nuo 2021-01-01 yra 642,00 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Šalių vaikai yra septyniolikos ir penkiolikos metų amžiaus, jų poreikiai praktiškai, kaip suaugusių - A. ūgis jau dabar 180 cm, batų dydis 40. Teismui nekyla abejonių dėl ieškovės pateiktos vaikų poreikių skaičiuotės, vertintina, jog sumos nurodytos būtiniausiems poreikiams ir neišdidintos, atitinkančios įprastinius tokio amžiaus jaunuolių poreikius, pagal galimybes ieškovė grindžia patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui (2020-11-04 Nr. DOK 38868). Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad šalių nepilnamečiams vaikams reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mobilusis telefonas, mokymosi bei lavinimosi priemonės, gydytojų paslaugos ir gydymosi bei sveikatinimosi priemonės (vaistai, vitaminai), atostogos, laisvalaikis. Be to, sūnus D. turi sveikatos problemų - jam reikalingas minkštesnės konsistencijos maistas, turi refliuksą, beveik nemato kaire akimi, pašalinta kairio plaučio apatinė skiltis, turi kvėpavimo nepakankamumą, odos problemų (2020-11-04 Nr. DOK 38868).
Atsakovas nesutikdamas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu teismo posėdžio metu nurodė, kad abiem vaikams išlaikymui reikia: drabužiams 30,00 Eur, avalynei 40,00 Eur, maistui 100,00 Eur, vaistams 20,00 Eur, higienai 10,00 Eur, kirpyklai 20,00 Eur, mokslo reikmenims 30,00 Eur, susisiekimui su mokykla 50,00 Eur, pramogoms 20,00 Eur, mobiliojo ryšio paslaugoms 18,00 Eur, internetui 20,00 Eur, komunaliniams mokesčiams 80,00 Eur, atostogoms 60,00 Eur. Taigi abiem vaikams iš viso reikalinga – 498,00 Eur, atitinkamai vienam vaikui – 249,00 Eur. Teismas vertindamas vaikų amžių, prekių ir paslaugų kainas, atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, nesutinka su atsakovo nurodomu jo nuomone pakankamu išlaikymu sūnums.
Teismo vertinimu, D. ir A., poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį kiekvienam po 500,00 Eur. Pagal pirmiau išanalizuotus duomenis, atsakovo finansinė, turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsakovas privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi – 2/3, ieškovė – 1/3. Atsižvelgiant į tai, kaip nurodė pati ieškovė, kad šalių sūnui D. valstybė skiria 110,00 Eur išmoką, o sūnui A. – 70,00 Eur išmoką, šia suma mažintinas tėvų skiriamo išlaikymo dydis. Pažymėtina, jog šalių sūnus D. taip pat gauna 140,00 Eur neįgalumo išmoką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymą gerokai mažesnį negu 1 MMA, praktiškai kaip vaikui neturinčiam specialiųjų poreikių, kas reiškia, kad D. dėl sveikatos turimos išlaidos padengiamos būtent valstybės skiriama neįgalumo išmoka, todėl šia suma tėvų skiriamo išlaikymo dydis nemažintinas. Taigi, iš atsakovo Ž. K. priteistinas jo nepilnamečiam sūnui D. K. išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės – 2021-04-23. Sūnui A. priteistinas išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2020-10-01 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio A. K. atstovė D. K., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Kai vaikas sulaukia pilnametystės, tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnis), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2013">3K-3-543/2013</a>). Atkreiptinas dėmesys, jog išieškotoju vykdymo procese gali ir turi būti pats pilnametis, kurio naudai buvo priteistas išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, išlaikymas priteistinas D. K., kuris šiuo metu jau yra pilnametis.
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalinimo.
Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad jeigu nutraukiant santuoką padalijamas ne visas santuokinis turtas, reiškia neatskleista bylos esmė. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2011">3K-3-233/2011</a>). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas kitas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas kitam sutuoktiniui, atitinkama jo dalies kompensaciją pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis), taip pat kitas svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2011">3K-3-430/2011</a>). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.
Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Tarp šalių nėra ginčo dėl santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto vienetų, jų verčių ir padalinimo būdo. Šalys nesutaria tik dėl to, pas kurį yra nuo atsakovo banko sąskaitos paimta 41 000,00 Eur suma.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad siekiant apginti savo teises, nepakanka pateikti teismui ieškinį/priešieškinį, civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis).
Atsakovo tvirtinimu, jis norėdamas išsaugoti šeimą, kad nebūtų nutraukta santuoka, nuo banko sąskaitos nuėmė 41 000,00 Eur, iš kurių 6 000,00 Eur kaip skolą grąžino savo motinai ir 35 000,00 Eur atidavė ieškovei, todėl ši ieškovei perduota pinigų suma turi būti priteista jam iš ieškovės. Ieškovė kategoriškai neigia susitaikymo ir pinigų gavimo faktus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės ieškinys parengtas 2020-09-25, dar nepateikus ieškinio teismui, ieškovė 2020-09-26 davė ieškinį atsakovui pasiskaityti, tikėdamasi, kad galbūt pavyktų santuoką nutraukti bendru sutarimu. Atsakovas tą pačią – 2020-09-26 sudarė atstovavimo sutartį su advokate (2020-10-09 Nr. DOK 35824), susimokėjo advokatei už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas 800,00 Eur (2021-03-25 Nr. DOK 10697), atsisakė, kad ginčas byloje dėl santuokos nutraukimo būtų sprendžiamas privalomosios mediacijos būdu, nes nesutinka su ieškinio reikalavimais (2020-11-04 Nr. DOK 38868) ir pradėjo iš banko sąskaitos nuiminėti pinigus. Iš teismui pateikto banko „Swedbank“ AB sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas operatyviai išgrynino pinigines sumas: 2020-09-26 – 1 500,00 Eur ir 500,00 Eur, 2020-09-27 – 2 000,00 Eur, 2020-09-28 2 000,00 Eur ir 35 000,00 Eur, viso 41 000,00 Eur (2020-10-12 Nr. DOK 36035). Teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių, jų atstovų paaiškinimus, konstatuoja, kad atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, jog jis norėjo taikytis su ieškove ir kelias dienas šalys buvo susitaikę, paneigia byloje esantys pirmiau išanalizuoti įrodymai, t. y. atsakovas neneigia pinigų iš banko sąskaitos paėmimo fakto, tačiau neįrodė priežasties bei atsakovas nepateikė į bylą nei vieno objektyvaus įrodymo, kad jis nuimtą 35 000,00 Eur sumą atidavė ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, iš ieškovės teismui pateiktų garso įrašų girdėti atsakovo teiginiai, kad jis po santuokos nutraukimo būtų nieko netekęs, kad ieškovė nori viską jo užgriebti, pavogti, kad visas turtas užgyventas jo.
Kaip minėta atsakovas nurodė, kad 6 000,00 Eur grąžino savo motinai kaip skolą. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė 2021-02-27 J. K. raštelį apie paskolintą 20 000,00 Lt sumą ir jos grąžinimą bei AB Lietuvos žemės ūkio bankas 2003-04-10 Kreditavimo sutartį Nr. 75 (2021-03-09 Nr. DOK 8335). Ieškovė kategoriškai paneigė J. K. jų šeimai paskolintų pinigų faktą, tvirtino, kad apie tai sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė paaiškino, jog paskola buvo grąžinama dalimis iš santuokoje sukauptų lėšų, skolintis iš atsakovo motinos nebuvo reikalo, nes turėjo geromis sąlygomis suteiktą kreditą, kurį išmokėjo per nepilnus tris metus. Ieškovė vertina, kadangi atsakovas 2020-10-09 atskirajame skunde nurodė, jog nuo banko sąskaitos nuėmė 35 000,00 Eur, o ieškovė patikslino ieškinį dėl 41 000,00 Eur sumos, atsakovui kilo pareiga pasiaiškinti dėl 6 000,00 Eur, tuomet ir buvo pateiktas J. K. raštelis (2021-04-28 Nr. DOK 15048).
Teismui į bylą pateiktas 2021-02-27 J. K. raštelis nevertintinas, kaip paskolos raštelis sudarytas su atsakovu paskolos suteikimo metu (2003 metais), tai tiesiog bylos nagrinėjimo metu parašytas paaiškinimas (2021-03-09 Nr. DOK 8335). Teismui taip pat nepateikti jokie objektyvūs įrodymai apie J. K. turtinę padėtį, dėl to teismas vertina, kad atsakovas neįrodė piniginių lėšų pasiskolinimo fakto bei, kad jo motina J. K. turėjo finansines galimybes suteikti 20 000,00 Lt paskolą. Be to, ieškovė pateikė teismui suvestinę bei ją patvirtinančius piniginių lėšų bankui grąžinimo kvitus, kurie patvirtina, jog nuo 2003 metų birželio mėnesio iki 2005 metų rugpjūčio mėnesio bankui buvo atlikinėjamos kasmėnesinės įmokos grąžinant kreditą. Dėl to teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas neįrodė savo paaiškinimų, tuo tarpu byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo paaiškinimus dėl 20 000,00 Lt pasiskolinimo iš motinos ir jų grąžinimo. Todėl teismas vertina, kad 41 000,00 Eur suma yra atsakovo žinioje, kuri jam ir priteistina.
Taigi, tarp šalių dalintinas santuokoje įgytas turtas:
1. 32 100,00 Eur vertės butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini);
2. 2 000,00 Eur vertės automobilis „Volkswagen, VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
3. 5 000,00 Eur vertės automobilis „Opel-Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
4. 300,00 Eur vertės motociklas „Yiben YB50QT-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
5. 41 000,00 Eur piniginės lėšos.
Kaip prašo pačios šalys, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina:
2. 2 000,00 Eur vertės automobilis “Volkswagen, VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina:
1. 5 000,00 Eur vertės automobilis „Opel-Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
2. 300,00 Eur vertės motociklas „Yiben YB50QT-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
3. 41 000,00 Eur piniginės lėšos.
Ieškovei tenka turto už 34 100,00 Eur, o atsakovui už 46 300,00 Eur. Pagal turto vertę kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto 40 200,00 Eur vertės (34 100,00 + 46 300,00 : 2). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija 6 100,00 Eur kompensacija.
Dėl baudos skyrimo už priesaikos sulaužymą.
Ieškovės atstovė advokatė Irena Andriuškevičienė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad šalys turėdamos pareigą sakyti tiesą, teismo posėdžių metu tas pačias aplinkybes aiškino kardinaliai priešingai ir paprašė teismo įvertinti, kas sulaužė duotą priesaiką bei vadovaujantis CPK 186 straipsniu skirti baudą už priesaikos sulaužymą.
Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį, prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą.“ Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą, išskyrus atvejus, kai apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.
Suformuotoje teismų praktikoje pasisakoma, jog asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti ir suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, nebūtinai net sąmoningai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vadovaujantis suformuota teismų praktika dėl baudos paskyrimo už priesaikos sulaužymą bei atsižvelgiant į tai, kad teismas vertino šalių nurodytas aplinkybes vadovaudamasis šalių rungimosi principu ir tam tikras išvadas konstatavo atsižvelgdamas į įrodymų pakankamumą, nesant nustatytų prejudicinių faktų, priešingų šalių parodymams, teismas netenkina prašymo skirti baudą už priesaikos sulaužymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu reikalavimai patenkinami iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimo daliai.
Teismas tenkino 97,60 procentus patikslinto ieškinio (patikslinto ieškinio 4 reikalavimo ieškovė atsisakė, 1, 2, 3, 6 reikalavimai patenkinti 100 %, 5 reikalavimas 88 %, t. y. 488:5). Teismas priešieškinį tenkino 73,40 procentus (priešieškinio 4 reikalavimo atsakovas atsisakė, 1 reikalavimo teismas netenkino, 2, 3, 6 reikalavimai patenkinti 100 %, 5 reikalavimas 67 % (400,00 Eur atsakovo prašomas priteisti vaikams išlaikymas sudaro 67 %, teismo papildomai priteisti 130,00 Eur – 33 %), t. y. 367:5).
Ieškovė D. K. patyrė 159,14 Eur (4,94+9,20+121+24) išlaidas už pažymas, specialisto išvadą, turto vertės ataskaitą, 1 400,00 Eur išlaidas už advokatės I. Andriuškevičienės teisinę pagalbą (2021-05-05 Nr. DOK 16116), iš viso 1 559,14 Eur. Atsakovas Ž. K. patyrė 1 000,00 Eur išlaidas už advokatės R. Šeperienės teisinę pagalbą (2021-03-25 Nr. DOK 10697). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 521,72 Eur, o atsakovui iš ieškovės 734,00 Eur. Įskaičius nurodytas sumas, ieškovei iš atsakovo priteistina 787,72 Eur.
Ieškovė D. K. patyrė 337,00 Eur (200+137) išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo (2020-09-29 Nr. CBP 5220, 2021-02-23 Nr. DOK 6620). Atsakovas Ž. K. patyrė 200,00 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo (2021-01-15 Nr. DOK 1673). Ieškovei D. K. Alytaus apylinkės teismo 2020-10-01 nutartimi atidėta 612,00 Eur žyminio mokesčio dalis. Atsakovui Ž. K. Alytaus apylinkės teismo 2021-01-13 nutartimi atidėta 655,00 Eur žyminio mokesčio dalis. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovės valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 22,77 Eur (949 (337+612) x 2,40 %), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 314,23 Eur (337-22,77) bei valstybei iš atsakovo priteistina 612,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovo valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 227,43 Eur (855 (200+655) x 26,60 %), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 27,43 Eur, valstybei iš ieškovės priteistina 627,57 Eur (855-227,43). Taigi, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 101,95 Eur (787,72+314,23). Valstybei iš ieškovės priteistina 627,57 Eur žyminio mokesčio. Valstybei iš atsakovo priteistina 639,43 Eur (612+27,43) žyminio mokesčio ir 190,80 Eur žyminio mokesčio už vaikams priteistą išlaikymą, iš viso 830,23 Eur.
Teismas byloje turėjo 10,13 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei pastarųjų išlaidų tenkanti dalis yra 3,84 Eur, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš ieškovės nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 5,00 Eur valstybei priteistiną iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). Iš atsakovo valstybei priteistina 6,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu
n u s p r e n d ž i a :
Priimti ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio ir atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo priešieškinio dėl A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos nustatymo su atsakovu ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Tenkinti iš dalies ieškovės D. K. patikslintą ieškinį.
Tenkinti iš dalies atsakovo Ž. K. priešieškinį.
1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 77, tarp D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl Ž. K. kaltės.
2. Po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. palikti santuokinę pavardę K., o atsakovui Ž. K. prigimtinę pavardę K..
3. Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. K..
5. Priteisti iš atsakovo Ž. K. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K. po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-09-29 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Alytaus apylinkės teismo 2020-10-01 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo. Išmoką pervesti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į D. K. banko sąskaitą.
Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę A. K. atstovę D. K..
Priteisti D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. K. išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-09-29 (ieškinio padavimo dienos), iki jo pilnametystės – 2021-04-23, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Alytaus apylinkės teismo 2020-10-01 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.
Išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.
6. Priteisti ieškovei D. K. asmeninės nuosavybės teise:
6.1. 32 100,00 Eur vertės butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini);
6.2. 2 000,00 Eur vertės automobilį „Volkswagen, VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
7. Priteisti atsakovui Ž. K. asmeninės nuosavybės teise:
7.1. 5 000,00 Eur vertės automobilį „Opel - Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
7.2. 300,00 Eur vertės motociklą „Yiben YB50QT-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
7.3. 41 000,00 Eur pinigines lėšas.
8. Priteisti ieškovei D. K. iš atsakovo Ž. K. 6 100,00 Eur kompensaciją.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį netenkinti.
10. Priteisti ieškovei D. K. iš atsakovo Ž. K. 1 101,95 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
11. Priteisti valstybei iš ieškovės D. K. 627,57 Eur žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
12. Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. K. 836,52 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Petkevičienė
