Civilinė byla Nr. e2A-131-230/2020
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00521-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.4.1.; 2.6.39.2.5.5.; 3.3.1.18.1.;
3.3.1.20.
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. Ž. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 771,17 Eur nepagrįstai neišmokėtą draudimo išmoką ir 200 Eur už vertinimo ataskaitos parengimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. Tito Masiulio gatvėje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovei priklausantis automobilis BMW 740 LI, vairuojamas ieškovės sūnaus V. J., buvo apgadintas. Eismo įvykio dalyviams pripažįstant, kad eismo įvykio kaltininkas yra G. V., buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Autoįvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė VW PASSAT eismo įvykio metu buvo drausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Per įstatymo nustatytą terminą buvo kreiptasi į atsakovę dėl draudimo išmokos paskaičiavimo ir sumokėjimo. Atsakovė pradėjo žalos administravimo procesą, tačiau dėl draudimo išmokos dydžio kilo nesutarimai, todėl, siekdama gauti sąžiningą draudimo išmoką, ieškovė dėl padarytos žalos dydžio įvertinimo kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, kur ieškovei priklausanti transporto priemonė buvo apžiūrėta šios įmonės nepriklausomų ekspertų, kurie įvertino jai padarytą žalą 10 012,49 Eur be PVM. Nepaisant to, atsakovė atsisakė padengti tokio dydžio žalos atlyginimą ir pervedė į ieškovės sąskaitą tik 9 241,32 Eur, nepateikdama paaiškinimų, kodėl mokamas būtent tokio dydžio žalos atlyginimas. Atsakovė ieškovei neatsiuntė sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo. Kadangi ieškovė buvo priversta kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl netinkamo atsakovės žalos dydžio įvertinimo, dėl to turėjo papildomas 200 Eur išlaidas, kurias privalo atlyginti atsakovė.
2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gavo pranešimą, jog 2018 m. gruodžio 28 d. įvyko eismo įvykis, kuriame dėl G. V., apdraudusio savo civilinę atsakomybę atsakovės draudimo bendrovėje, kaltės buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis. Įvykis pripažintas draudžiamuoju ir pradėtas žalos administravimo procesas, kurio metu automobilį pirmiausia apžiūrėjo AB „Lietuvos draudimas“ vertintojas. Kadangi ieškovė remontuoti automobilio nepageidavo, buvo apskaičiuota preliminari remonto sąmata, tačiau ieškovė pateikė atsakovei savo vertinimą, atliktą UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“. Atsakovei šis vertinimas sukėlė abejonių, todėl ji užklausė tris realiai veikiančius autoservisus, už kokią kainą jie faktiškai atliktų automobilio remontą. Iš gautų autoservisų atsakymų atsakovė išvedė vidutinę remonto kainą, ji sudarė 9 241,32 Eur ir būtent tokia suma buvo išmokėta ieškovei. Kadangi ieškovė žalos vertinimo nederino su atsakovės draudimo įmone, jos patirtų išlaidų atsakovė neprivalo atlyginti.
3. Trečiasis asmuo G. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės N. Ž. 21,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė N. Ž. yra automobilio BMW 740 LI, v/n (duomenys neskelbtini) savininkė. Šis automobilis 2018 m. gruodžio 28 d. vairuojamas ieškovės sūnaus V. J. Tito Masiulio gatvėje, Kaune, pateko į eismo įvykį ir buvo apgadintas. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kaltu dėl įvykio buvo pripažintas automobilio VW PASSAT vairuotojas G. V., jo civilinė atsakomybė buvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl atsakingas už eismo įvykį asmuo raštu pranešė draudikui AB „Lietuvos draudimas“ apie eismo įvykį, o ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę išmokėti jai draudimo išmoką. Atsakovės turto vertintojas apžiūrėjo ieškovei priklausantį automobilį, nustatė sugadinimus ir, kadangi ieškovė remontuoti automobilio nepageidavo, jai buvo apskaičiuota preliminari remonto sąmata. Nesutikdama su skaičiavimu, ieškovė pateikė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ žalos įvertinimo ataskaitą, kuri atsakovei sukėlė abejonių, todėl ji dėl faktinio atliktino remonto vertės nustatymo kreipėsi į tris veikiančius autoservisus – UAB „Autoakstė“, UAB „Matsuda“ ir UAB „Inchcape Motors“.
6. Teismas pažymėjo, kad iš UAB „Inchcape Motors“, UAB „Matsuda“ ir UAB „Akstė“ gautų sąmatų matosi, jog siūloma automobilio remonto kaina nustatyta naudojant tą pačią Audatex vertinimo sistemą, o pateikdamos automobilio remonto kainą kiekviena įmonė už nurodytą kainą įsipareigojo automobilį suremontuoti. UAB „Inchcape Motors“ buvo pasirengusi suremontuoti ieškovės automobilį už 9 094,83 Eur (be PVM), UAB „Matsuda“ už 8 895,79 Eur (be PVM), UAB „Akstė“ už 9 733,34 Eur (be PVM). Ieškovei nepageidaujant automobilio remontuoti, jai buvo sumokėta visų trijų komercinių pasiūlymų vidutinė kaina – 9 241,32 Eur.
7. Teismas sprendė, kad atsakovė, gavusi ieškovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą, atsižvelgė į nukentėjusiojo asmens pateiktus dokumentus, o suabejojusi teikiamo skaičiavimo objektyvumu, kreipėsi į tris autoservisus dėl remonto išlaidų sąmatų parengimo, kad būtų nustatyta objektyvi automobilio atstatymo kaina. Itin svarbi aplinkybė, kad visos atsakovės užklaustos įmonės atliko užsakymą ir pateikė savo skaičiavimus kaip komercinį pasiūlymą už savo sąmatose nurodytą kainą apgadintą transporto priemonę suremontuoti. Vertinant kiekvienos iš atsakovės pasirinktos autoserviso įmonės ataskaitas svarbu pažymėti, kad jų nurodytos remontuotinų ir keistinų detalių pozicijos, atliktinų darbų apimtys yra beveik identiškos, o skiriasi tik įkainiai, iš sąmatų matyti, kad siūlomo remonto sumos skirtumas tarp brangiausią įkainį ir pigiausią įkainį nurodžiusios įmonės sudaro 838 Eur, tačiau tai laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis yra visiškai normalu, o lyginant šiuos skaičiavimus su ieškovės pateiktu svarbu atkreipti dėmesį, kad ieškovės pasirinkta bendrovė, skirtingai nei atsakovės pasirinktos trys bendrovės, nesinaudojo Audatex sistema, kuri jau ilgas laikas yra plačiausiai taikoma Lietuvoje. Be to, kaip patvirtino atsakovės atstovas, visos šios įmonės yra realiai veikiančios, t. y. jų pagrindinė veikla yra autotransporto priemonių remontas.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė išmokėjo draudimo išmoką ieškovei ne pagal mažiausią kainą nurodžiusios bendrovės įkainius, bet išvedė kainų vidurkį ir išmokėjo ieškovei būtent kainos vidurkio dydžio išmoką, kas laikytina sąžiningu ir protingu atstatymo vertės nustatymu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į įrodymų patikimumą ir vertino, kad ginčui persikėlus į teismą nepakanka bet kokio asmens, turinčio specialių žinių autotransporto atstatymo vertinimo srityje žinių, bet reikalinga teismo eksperto išvada. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė pasiūlymą dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo atmetė, kas reiškia, kad ji nesinaudojo savo procesine teise teikti tinkamą įrodymą, jog būtų nustatytas realus ir objektyvus automobilio atkūrimo vertės nustatymo dydis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė reikalaujamo nustatyti nuostolių dydžio, nes nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
9. Teismas vertino, kad žalos atlyginimas buvo paskaičiuotas pagal vidutinius darbų ir keičiamų ar remontuojamų detalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, t. y. draudimo išmoka apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) nuostatas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės į bylą pateiktas turto įvertinimo aktas bei remonto darbų sąmata, parengti vienos ieškovės pasirinktos įmonės, šiai neturint jokio pranašumo prieš tris atsakovės pasirinktas įmones ir jų išvadas, konstatavo, kad ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita nepaneigia atsakovės atlikto žalos paskaičiavimo atitikties Taisyklių 15 punktui. Nustačius, kad atsakovė tinkamai įvykdė pareigą laiku apžiūrėti ieškovės transporto priemonę, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė privalėjo kreiptis į turto vertintojus dėl žalos dydžio nustatymo. Kadangi ieškovė savo iniciatyva kreipėsi į turto vertintoją, nesant tam privalomo teisinio pagrindo, jos turėtos 200 Eur transporto priemonės vertinimo išlaidos neturi būti atlygintos atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė N. Ž. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų visumos, bet preziumavo atsakovės pasamdytų autoservisų skaičiavimų teisingumą, nes neva tokie skaičiavimai teismų praktikoje yra priimti. Ieškovė pateikė įrodymus, kad teismų praktikoje priimtini atsakingo draudiko autoservisų skaičiavimai buvo atlikti neteisingai, neskaičiuojant pagal vidutinius darbų įkainius ir parenkant JAV rinkai pagaminto automobilio remontui visiškai netinkamas detales, todėl negalima laikyti, kad autoservisų remonto sąmatos, jeigu jomis būtų vadovautasi, būtų atstatę automobilio rinkos vertę iki autoįvykio bei autoservisai suremontuotų automobilį pagal technologinius reikalavimus.
1.2. Teismas, atmesdamas ieškinį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje Nr. e3K-3-240-1075/2019 suformuotą praktiką, pagal kurią „Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado.“ Taigi, trijų autoservisų paskaičiuotų remonto išlaidų vidurkio išmokėjimas negali būti laikomas objektyviu žalos kompensavimo rodmeniu, nes toje pačioje nutartyje pažymėta, jog „nukentėjusiajam turi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita.“
1.3. Teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti 200 Eur išlaidas už vertintojo ataskaitos parengimą, nevertino to, kad rašytiniai įrodymai byloje pagrindžia atsakovės nesąžiningus veiksmus, skaičiuojant draudimo išmoką, t. y. atsakovė, kaip pati pripažįsta, preliminariai paskaičiavo remonto sąmatą ir apie tai informavo nukentėjusiąją. Nukentėjusioji, nesutikdama su preliminariais žalos atlyginimo skaičiavimais, kreipėsi į nepriklausomą vertintoją. Tik dėl to, kad buvo pateikta nepriklausomo vertintojo ataskaita, už kurią nukentėjusioji sumokėjo 200 Eur, atsakingas draudikas buvo paskatintas perskaičiuoti savo preliminarius žalos atlyginimo skaičiavimus ir dėl to, kad buvo pateikta ataskaita, po autoservisų skaičiavimų žalos atlyginimo išmoką padidino. Taigi išlaidos už vertinimo ataskaitos paruošimą buvo reikalingos ir pateisinamos dėl nesąžiningo preliminaraus atsakingo draudiko draudimo išmokos skaičiavimo, todėl turėjo būti priteistos.
1.4. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį atsakingas draudikas privalo įrodyti atsisakymo mokėti draudimo išmoką arba jos sumažinimo pagrindus. Tai reiškia, kad atsakingas draudikas privalėjo įrodyti, kad jis išmokėjo žalos atlyginimo būtent tiek, kiek nukentėjęs asmuo neteko. Taigi, atsakovė privalėjo įrodyti išmokėtos draudimo išmokos teisingumą ir jai neprašant skirti teismo ekspertizę, teismas turėjo vadovautis ieškovės pateikta įrodymų visuma dėl autoservisų skaičiavimų, atitinkamai ir išmokėtos žalos atlyginimo neteisingumo.
1.5. Atsakovės samdyti autoservisai remonto sąmatas sudarė nurodydami ne savo tikruosius darbų įkainius, juo labiau ne vidutinius darbų įkainius, bet galimai sutartinius, taikomus draudimo bendrovės atsiųstiems klientams, o ne išoriniams klientams. Ieškovė pateikė paklausimus remonto sąmatas paruošusiems autoservisams ir jų atsakymus pateikė teismui, tačiau teismas šių rašytinių įrodymų, preziumuodamas remonto sąmatų teisingumą, nevertino.
1.6. Teismui pateiktas 2019 m. liepos 25 d. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ paaiškinimas Nr. 19/07 dėl duomenų, gautų išanalizavus trijų autoservisų sudarytas automobilio remonto sąmatas, grindžiant vertinimo ataskaitos Nr. 21901005 teisingumą. Vertinimo įmonė nurodė 18 punktų dėl autoservisų netinkamo detalių parinkimo remonto sąmatose. Taip pat pateikti detalių vaizdai iš duomenų bazių pagal remonto įmonių nurodomus kodus ir vertinimo ataskaitoje nurodomus kodus, tačiau teismas šių įrodymų visumos nevertino, apsiribojo išvada dėl vienos detalės – žibinto – netinkamumo, kas neva nepaneigia autoservisų sudarytų remonto sąmatų teisingumo.
1.7. Teismas netyrė, ar remonto įmonės parinko tokias detales ir dalis, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant technologinius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki autoįvykio, taip pat nepasisakė, ar remontuojant automobilį remonto įmonių parinktomis detalėmis bus atkurta automobilio rinkos vertė, buvusi iki eismo įvykio.
11. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Įvertinusi servisų pateiktus komercinius pasiūlymus (sąmatas) atsakovė ieškovės nuostolio dydį apskaičiavo pagal visų trijų komercinių pasiūlymų (sąmatų) išvestą aritmetinį vidurkį ir nustatė, kad tikslus ieškovės nuostolio dydis yra 9 241,32 Eur.
2.2. Pagal trijų servisų individualius įkainius ir remontui sunaudotinų detalių kainas išskaičiuojami vidutiniai remonto kaštai, kurie yra pagrindas draudimo išmokos apskaičiavimui.
2.3. Visiems trims servisams buvo pateikta labai detali informacija apie remontuotiną ginčo automobilį (markė, modelis, modifikacija, kėbulo numeris, detalios viso automobilio ir atskirų mazgų fotofiksacijos), todėl teiginys, kad kažkuris servisas nežinojo, jog ginčo automobilis buvo skirtas JAV rinkai arba netinkamai identifikavo konkrečios keistinos detalės parametrus, nepagrįstas. Tuo labiau, kad šiais laikais dauguma servisų (tame tarpe ir visi minėtieji) remonto sąmatų sudarymui naudoja specialią kompiuterinę programą „Audatex“, kuri suvedus konkretaus automobilio kėbulo numerį (VIN) iš karto identifikuoja visus to automobilio parametrus, įrangą, galimo remonto technologinį eiliškumą ir pan., todėl suklydimo galimybė praktiškai eliminuojama visiškai (nebent į programą būtų blogai suvestas kėbulo numeris (VIN)).
2.4. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija, todėl jos vertinimo ataskaita neturi jokios aukštesnės įrodomosios galios ir yra vertinama kartu su kitais rašytiniais įrodymais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Byloje nustatyta, kad ieškovei N. Ž. priklausantis automobilis BMW 740 LI, v/n (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 28 d. pateko į eismo įvykį ir buvo sugadintas. Atsakovė, apžiūrėjusi ieškovės automobilį, nustatė sugadinimus ir apskaičiavo preliminarią remonto sąmatą. Ieškovė, nesutikdama su skaičiavimu, kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ir pateikė atsakovei žalos įvertinimo ataskaitą, į kurią atsižvelgusi atsakovė dėl faktinio remonto išlaidų vertės nustatymo kreipėsi į tris autoservisus (UAB „Autoakstė“, UAB „Matsuda“ ir UAB „Inchcape Motors“). Atsakovė iš autoservisų pateiktų sąmatų (komercinių pasiūlymų) apskaičiavo vidutinę automobilio remonto kainą – 9 241,32 Eur, ir šią sumą, kaip draudimo išmoką, išmokėjo ieškovei. Ieškovė N. Ž., nesutikdama su atsakovės paskaičiuota draudimo išmoka, pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti 771,17 Eur nepagrįstai neišmokėtą draudimo išmoką ir 200 Eur už vertinimo ataskaitos parengimą.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškovės N. Ž. ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė atsakovės atlikto žalos paskaičiavimo nepagrįstumo. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą grindžia tuo, jog atsakovė, apskaičiuodama automobilio remonto sąmatą, netaikė vidutinių darbų įkainių ir parinko visiškai netinkamas automobiliui detales.
Dėl žalos dydžio nustatymo pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą
15. Nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su vairuotojų civilinės atsakomybės santykiais, todėl be bendrųjų civilinę atsakomybę ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių civilinės teisės normų taikomi ir kiti teisės aktai. Vienas iš tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo 19 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Taigi, šiuo atveju taikytinos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Taisyklės).
16. Apeliantė (ieškovė) N. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į įrodymų visumą. Apeliantės vertinimu, jos pateikti įrodymai patvirtina, kad draudiko autoservisų skaičiavimai buvo atlikti neteisingai, neskaičiuojant pagal vidutinius darbų įkainius ir parenkant JAV rinkai pagaminto automobilio remontui visiškai netinkamas detales, todėl negalima laikyti, kad pagal autoservisų remonto sąmatas būtų atstatyta automobilio rinkos vertė iki autoįvykio ir automobilis būtų suremontuotas pagal technologinius reikalavimus.
17. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54/2009">3K-3-54/2009</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2010">3K-3-316/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2012">3K-3-269/2012</a>; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2013">3K-3-13/2013</a>; 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODYtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-386-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-386-469/2015">3K-3-386-469/2015</a>; ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės (ieškovės) N. Ž. pateikta UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaita nelaikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, kaip tai numato CPK 197 straipsnio 2 dalis, todėl šis įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Teismas privalo tirti ir vertinti šį įrodymą atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir nustatė, kad apeliantės pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog automobilio atkūrimo sąnaudos faktiškai (realiai) yra didesnės už draudimo išmokos dydį, taip pat teismui užteko įrodymų įvertinti, kaip buvo apskaičiuotos automobilio remonto išlaidos, kurių pakaktų, kad draudžiamojo įvykio metu apgadinto turto vertė būtų atkurta į buvusią iki draudžiamojo įvykio. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai, nukrypdamas nuo civilinio proceso normų bei teismų praktikos, įvertino šalių pateiktus įrodymus.
19. Vertinant ginčo šalių pateiktus įrodymus, svarbu pažymėti, kad TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Taisyklių 13 punktas, iš esmės atkartodamas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais, ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.
20. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.
21. Taigi tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) N. Ž. pasirinko neremontuoti automobilio, o gauti draudimo išmoką. Taigi, atsakovė ieškovės patirtos žalos dydį (būtinųjų remonto išlaidų dydį) turėjo nustatyti atsižvelgusi į Taisyklių 13 punkte nurodytus kriterijus.
23. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, vertindama ieškovės automobiliui padarytą žalą ir siekdama nustatyti būtinas remonto išlaidas, rėmėsi trijų turinčių teisę teikti automobilių remonto paslaugas įmonių – autoservisų UAB „Inchcape Motors“, UAB „Matsuda“, UAB „Akstė“, pateiktomis sąmatomis ir apskaičiavusi šių sąmatų vidurkį nustatė išmokėtiną draudimo sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pateikdamos automobilio remonto sąmatas, kiekviena įmonė už nurodytą kainą įsipareigojo automobilį suremontuoti, taigi tokios būtinos remonto išlaidos laikytinos realiomis. Toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas ir pagal suformuotą teismų praktiką laikomas teisingu ir sąžiningu (žr., Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzUyLTYwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-352-601/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-352-601/2019">2A-352-601/2019</a>, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTY5MS05MjQvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-691-924/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-691-924/2019">e2A-691-924/2019</a>, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1 706-585/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIyOTgtNjYxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-2298-661/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-2298-661/2016">e2A-2298-661/2016</a> ir kt.). Ta aplinkybė, kad automobilio remonto sąmatos yra parengtos pagal nuotraukas, faktiškai neapžiūrėjus transporto priemonės, nelemia pačių sąmatų nepagrįstumo. Svarbu yra tai, kad būtų užfiksuoti visi automobilio apgadinimai po eismo įvykio metu ir dėl jų paskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos. Apeliantė skunde nenurodo, kad remonto sąmatose nebuvo įtraukti automobilio tam tikri apgadinimai ir būtinos remonto išlaidos šiems apgadinimams pašalinti.
24. Nors apeliantė (ieškovė) N. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad autoservisų skaičiavimai buvo atlikti neteisingai, parenkant JAV rinkai pagaminto automobilio remontui visiškai netinkamas detales, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad visos trys autoservisų pateiktos automobilio remonto sąmatos buvo parengtos „Audatex“ remonto skaičiavimo programa, kuri rinkoje yra viena populiariausių platformų, plačiai naudojama tarp autoservisų. Visiems trims servisams buvo pateikta detali informacija apie remontuotiną automobilį (markė, modelis, modifikacija, kėbulo numeris, detalios viso automobilio ir atskirų mazgų fotofiksacijos), be to, į kompiuterinę programą „Audatex“ suvedus konkretaus automobilio kėbulo numerį (VIN), programa iš karto identifikuoja visus to automobilio parametrus, įrangą, galimo remonto technologinį eiliškumą ir pan., taigi apeliantės argumentai, kad autoservisai parengdami sąmatas neatsižvelgė į tai, jog automobilis yra skirtas JAV rinkai, dėl ko netinkamai identifikavo konkrečių keistinų detalių parametrus, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė jokių įrodymų, kad minėta programa nėra tinkama apskaičiuoti JAV rinkai skirto automobilio būtinas remonto išlaidas, nepateikė. Tuo tarpu ieškovės pateikti į bylą papildomi įrodymai (UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2019 m. liepos 25 d. paaiškinimas ir automobilio detalių paieška (vaizdai) įvairiuose internetiniuose puslapiuose, pvz., www.bmwautodalys.lt, www.autowin.eu, www.turnermotorsport.com, www.ecstuning.com, www.eeuroparts.com ir kt.) nepagrindžia netinkamo keistinų detalių parinkimo ir autoservisų pateiktų sąmatų nepagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad techniniai skirtumai tarp JAV ir Europos rinkoms pritaikytų automobilių bei jų parengimas eksploatuoti Europoje sąlygoja privalomą kai kurių detalių, dažniausiai žibintų, oro pagalvių, valytuvų ir kt. keitimą, kas yra visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas). JAV rinkai gaminamų automobilių žibintai skiriasi nuo gaminamų Europos rinkai, todėl pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką, vertinant lengvųjų automobilių atitiktį nustatytiems reikalavimams, reikalaujama, kad transporto priemonės šviesos prietaisai atitiktų europietiškus standartus. Taigi šiuo atveju, kai automobilį buvo leista eksploatuoti Europoje, neabejotinai turėjo būti atliktas kai kurių detalių, tame tarpe ir žibintų, pakeitimas tam, kad automobilis būtų pritaikytas pagal Europoje galiojančias eksploatavimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skirtingų žibintų parinkimą sąmatose ir vertinimo ataskaitoje būtent ir nulėmė JAV rinkai skirto automobilio pritaikymo eksploatavimui Europoje būtinumas.
26. Kaip jau minėta, vertinimo ataskaita neturi didesnės įrodomosios galios, negu kiti byloje esantys įrodymai – šiuo atveju automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių pateiktos sąmatos. Apeliantė (ieškovė) N. Ž. nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, išskyrus minėtą vertinimo ataskaitą, patvirtinančių, kad autoservisų sąmatose yra parinktos netinkamos detalės, o paskaičiuotos būtinos remonto išlaidos nėra pakankamos, kad draudžiamojo įvykio metu apgadinto turto vertė būtų atkurta į buvusią iki draudžiamojo įvykio, taip pat nesinaudojo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad autoservisų pateiktos sąmatos yra panašaus dydžio ir neesmingai skiriasi nuo ieškovės pateiktos vertinimo ataskaitos (pvz., vertinimo ataskaitoje dalių kaina nurodyta 8 726,90 Eur, o autoservisų sąmatose nurodytų dalių kainų vidurkis – 8 472,57 Eur (UAB „Akstė servisas“ – 8 983,62 Eur, UAB „Inchcape Motors“ – 8 220,89 Eur, UAB „Matsuda“ – 8 213,20 Eur); vertinimo ataskaitoje dažymo medžiagų kaina nurodyta 247,80 Eur, tuo tarpu visų trijų autoservisų sąmatose nurodyta dažymo medžiagų kaina netgi didesnė (UAB „Akstė servisas“ – 283,52 Eur, UAB „Inchcape Motors“ – 309,19 Eur, UAB „Matsuda“ – 260,92 Eur)).
27. Apeliantė (ieškovė) N. Ž. apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad autoservisai remonto sąmatas sudarė nurodydami ne savo tikruosius ir ne vidutinius darbų įkainius, bet galimai sutartinius, taikomus draudimo bendrovės atsiųstiems, o ne išoriniams klientams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis ieškovės pateiktu UAB „Audatex Baltics“ raštu apie Lietuvos remonto įmonių vidutinių valandinių įkainių bei dažymo medžiagų koeficientus 2019 metų pirmąjį ketvirtį, kadangi jame nurodytos bendros įkainių vertės tiek lengviesiems automobiliams, tiek motociklams. Be to, nėra aišku, kodėl lentelėje bendras mechaninių darbų įkainis dešimtyje apskričių yra nurodytas 28,04 Eur/h, jeigu skaičiuojant mechaninių darbų įkainio visose apskrityse vidurkį yra gaunama 24,38 Eur/h suma ((23,94 + 22,01 + 23,76 + 27,77 + 22,15 + 27,55 + 23,30 + 29,97 + 21,61 + 21,74) / 10); bendras dažymo darbų įkainis nurodytas 28,74 Eur/h, nors nurodytų įkainių dešimtyje apskričių vidurkis yra 24,97 Eur/h ((24,40 + 22,45 + 24,81 + 28,15 + 22,47 + 28,56 + 23,89 + 30,58 + 22,04 + 22,32)/ 10). Autoservisų pateiktose sąmatose nurodyti valandiniai darbų įkainiai yra labai panašūs ir iš esmės nesiskiria nuo aukščiau nurodytųjų (UAB „Akstė servisas“ – 24 Eur/h, UAB „Inchcape Motors“ – 27 Eur/h, UAB „Matsuda“ – 23 Eur/h). Taip pat pažymėtina, kad autoservisų sąmatose nurodyti valandiniai darbų įkainiai atspindi realius (faktinius) darbų įkainius, t. y. autoservisų sąmatos yra realūs komerciniai pasiūlymai, už kuriuose nurodytas darbų kainas galėtų būti sutvarkytas ginčo automobilis. Ieškovės pateikti UAB „Akstė servisas“, UAB „Inchcape Motors“, UAB „Matsuda“ atsakymai dėl darbų įkainių niekaip nepagrindžia sąmatose nurodytų darbų įkainių nepagrįstumo, kadangi sąmatose nurodyti įkainiai yra individualizuoti (priklausomai nuo darbų apimties, automobilio markės ir kt.). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įkainių skirtumai laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis yra visiškai normalus reiškinys.
28. Pažymėtina, kad šiuo atveju, kai apeliantė (ieškovė) N. Ž. neremontuoja automobilio, būtent dėl apeliantės pasirinkimo nėra galimybės nustatyti faktinių (realių) remonto išlaidų, todėl būtinąsias remonto išlaidas atsakovė turi nustatyti pasitelkdama Taisyklių 13 punkte nustatytus būdus, vienas iš kurių yra įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateikti šio turto remonto išlaidų skaičiavimai. Apeliantė savo skunde nenurodė jokių objektyvių, pagrįstų aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių paskaičiavimais, šių įmonių suinteresuotumu veikti apeliantės nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent įmonės, kurios teikia automobilių remonto paslaugas ir kurių tai yra kasdienis darbas, gali pateikti pakankamai objektyvų paskaičiavimą dėl automobilio remonto sąnaudų, todėl abejoti jų pateiktomis remonto sąmatomis nėra pagrindo. Taigi atsakovė visiškai pagrįstai, gavusi iš automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių remonto sąmatas, pasirinko šių išlaidų vidurkį (nustatė vidutinius darbų ir keičiamų/remontuojamų detalių ir (ar) dalių įkainius), nustatydama būtinųjų remonto išlaidų dydį draudimo išmokai išmokėti.
29. Apeliantės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 200 Eur išlaidų, kurias ji patyrė dėl kreipimosi į ekspertą dėl automobilio atkūrimo sąnaudų nustatymo, atmestinas. Šios išlaidos yra nuostoliai, susiję su žalos įvertinimu pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio įstatymo nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Be to, nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Taigi, dėl turto vertinimo patirtos išlaidos TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu atlyginamos tais atvejais, kai draudikas neįvykdė savo pareigos apžiūrėti turtą.
30. Šiuo atveju nekilo ginčo, kad atsakovė tinkamai įvykdė pareigą laiku apžiūrėti ieškovės transporto priemonę. Apeliantės transporto priemonės apžiūrą atliko AB „Lietuvos draudimas“ vertintojas, kuris padarė automobilio apgadinimų fotonuotraukas, pagal kurias atsakovė nustatė žalos sąmatą. Apeliantė neginčijo apžiūros būdo, nenurodė, kad apžiūra buvo atlikta netinkamai, kad ne visi apgadinimai buvo užfiksuoti. Apeliantė, nesutikdama su paskaičiuotu žalos dydžiu, nesikreipė į atsakovę dėl žalos perskaičiavimo (automobilio papildomos apžiūros), o iš karto kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kas laikytina, kaip nepakankamas bendradarbiavimas iš apeliantės pusės. Taigi, atsakovė nevengė apžiūrėti apeliantei priklausančios transporto priemonės bei nepažeidė jai TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei 200 Eur turto vertinimo išlaidų.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nenustačius jokių CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovės N. Ž. apeliacinį skundą atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.
35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Nijolia Indreikienė
