Baudžiamoji byla Nr. 1-901-1049/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40338-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 29 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,
sekretoriaujant Loretai Dosinienei,
dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,
kaltinamajam R. S. F., jo gynėjai advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,
nukentėjusiosios N. B. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Vytautui Skulščiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
R. S. F., 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.19 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini). vairuodamas automobilį „Volvo V50“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, ir nepraleido iš kairės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios N. B. ir ją parbloškė, dėl ko N. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis R. S. F., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.00-9.00 val., jis savo automobiliu „Volvo V50“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), išvažinėjo iš žiedinės sankryžos, už kurios yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kai jį apakino saulė, dėl ko dešinės automobilio pusės veidrodėliu kliudė nukentėjusiąją. Paaiškino, kad tuo metu važiavo apie 30 km/h greičiu, prie krašto dviejų eismo juostų kelyje, tačiau važiuodamas nematė perėjoje nei vieno žmogaus, nors nukentėjusioji jau buvo perėjusi perėją iš dešinės pusės, o jam atvažiuojant nuo žiedo gal nukentėjusioji ėjo, gal stovėjo, jis nematė, nes jį apakino saulė, išlindusi iš už namo. Automobilį sustabdė iš karto po smūgio ir nuėjo prie nukentėjusiosios, kuri sėdėjo, tačiau niekuo nesiskundė, todėl R. S. F. iškvietė policijos pareigūnus, o nukentėjusiajai greitąją medicinos pagalbą iškvietė į įvykio vietą atėjusios dvi moterys, kurios jį koneveikdamos sakė, kad R. S. F. „važiuoja bordiūrais“. Po įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją į ligoninę, jos atsiprašė, taip pat R. S. F. žmona kalbėjo su nukentėjusiosios sūnumi dėl žalos atlyginimo. Nesutinka su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu ir nurodė, kad žalą turi atlyginti draudimas.
Išvada dėl R. S. F. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Nukentėjusioji N. B., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.00 val., ėjo į viešojo transporto sustojimą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, dėl ko jai reikėjo pereiti gatvę, per nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją. Tuo metu automobilių srautas buvo nedidelis, todėl ji ėjo per gatvę. Paaiškino, kad jai perėjus beveik visą gatvę ir būnant netoli šaligatvio, jai iš dešinės pusės atvažiavęs lengvasis automobilis ją parbloškė, po ko ji nugriuvo ant važiuojamosios dalies. Dėl šio įvykio ją buvo ištikęs šokas, todėl ji neatsimena automobilio markės ir spalvos ir nurodė, kad automobilio vairuotojas su ja nebendravo, tuo metu ji girdėjo tik kaip dvi moterys, kurios ją pasodino ant šaligatvio, kalbėjosi su vairuotoju ir klausė ar jis iškvietė medikus, tačiau jis nurodė, kad kalbėjosi su žmona. Sėdėdama ant šaligatvio pamatė, kad sužalota jos dešinė koja, o netrukus atvažiavę medikai, ją nuvežė į Kauno klinikas, kur jai diagnozavo čiurnos ir šeivikaulio lūžimus, buvo atlikta operacija. Ligoninėje gulėjo keturias dienas, po to buvo išleista į namus, tačiau po kelių dienų sveikatai pablogėjus buvo paguldyta į ligoninę dvejoms savaitėms, o vėliau dar savaitei. Tris savaites (duomenys neskelbtini) esančioje sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“ jai vyko reabilitacija, iš kurios grįžo tik 2018 m. lapkričio 11 d. Šiuo metu sveikata po truputį gerėja, tačiau dar bus reikalingos mankštos, visiškai judėjimo funkcija neatsistačiusi (b. l. 38–39).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti kelio važiuojamojoje dalyje, Jurbarko g. ties pastatu Nr. 53, Kaune. Kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo. Kelio ženklai galiojimo zonoje „534“ „Pėsčiųjų perėja“. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, sudaryta fotolentelė (b. l. 8–12).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2018 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., 8.23 val., iš budėtojo gavus pranešimą apie eismo įvykį ir nuvykus į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). ties pasatu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. S. F., kuris paaiškino, kad jį apakino saulė ir nepastebėjo į pėsčiųjų perėję išėjusios moters. Sužalota pėsčioji N. B. (klaida taisytina, nurodant, jog nukentėjusiosios pavardė B.), kuri išvežta greitosios medicinos pagalbos medikų į Kauno klinikas. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0333, patikros sertifikato Nr. 0804108, R. S. F. nustatytas 0.00 promilių girtumas (b. l. 13).
Iš Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., 8.21 val., apie įvykį pranešė R. F., nurodydamas, kad jis savo vairuojamu automobiliu „Volvo (duomenys neskelbtini)“ kliudė pėsčiąją, kuri liko sąmoninga (b. l. 14).
Iš R. S. F. 2018 m. rugpjūčio 18 d., paaiškinimo apie eismo įvykio aplinkybes matyti, kad jame užfiksuotos savo esme analogiškos aplinkybės, pateiktos kaltinamojo apklausos teisme metu (b. l. 18).
Iš VĮ „Regitra“ Registracijos liudijimo Nr. C 333487 kopijos matyti, kad automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. S. F. (b. l. 19).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. G2852/2018(02) matyti, kad N. B. konstatuota nubrozdinimai dešinio kelio ir dešinės čiurnos srityje, dešinio šeivikaulio išorinio kulkšnies lūžis, dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto ir vidinio kulkšnies lūžis su čiurnos sąnario panirimu, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti 2018 m. rugpjūčio 18 d. autoįvykio metu, N. B. sužalojant kaip pėsčiąją judančio automobilio dalimis (b. l. 32–33).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. S. F., dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, pasitvirtino.
Kaltinamasis R. S. F., 2018 m. rugpjūčio 18 d., ryto metu, apie 8.19 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi nuo (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios N. B. ir ją parbloškė, taip sužalojo sukeldamas N. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu išklausius kaltinamojo parodymus, matyti, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), 30 km/h greičiu išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, anot kaltinamojo – apakintas tiesioginės saulės šviesos, nepastebėjo nereguliuojama pėsčiųjų perėja, jam iš kairės pusės, einančios nukentėjusiosios N. B. ir savo vairuojamo automobilio dešinės pusės veidrodėliu, kliudydamas nukentėjusiąją, ją parbloškė, dėl ko ši nukrito ant važiuojamosios dalies.
R. S. F. kaltė įrodyta jo paties parodymais ir prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, apie tai, jog jai jau baigiant pereiti pėsčiųjų perėją, iš dešinės pusės atvažiavęs automobilio „Volvo V50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas – kaltinamasis R. S. F., kuris į (duomenys neskelbtini). įvažiavo nuo žiedinės sankryžos, toliau važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir žinodamas apie pareigą sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, to nepadarė, ko pasėkoje partrenkė nukentėjusiąją N. B., dėl ko ši buvo parblokšta ant važiuojamosios dalies, taip pat specialisto išvada Nr. G2852/2018(02), kurioje nurodyta, kad N. B., eismo įvykio metu, dėl sužalojimų, padarytų judančio automobilio dalimis, patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimais dešinio kelio ir dešinės čiurnos srityje, dešinio šeivikaulio išorinio kulkšnies lūžiu, dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto ir vidinio kulkšnies lūžiu su čiurnos sąnario panirimu, dėl ko ji buvo gydoma stacionariai, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais (fotonuotraukos, eismo įvykio schema) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. S. F. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata.
Kaltinamasis savo kaltę, dėl kelių eismo taisyklių nesilaikymo, pripažino, kas patvirtinta ir kitais byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, jog eismo įvykis kilo mieste, jo metu nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietinas su kaltinamojo neatsargiais veiksmais.
Tokiais savo veiksmais kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto, įpareigojančio transporto priemonių vairuotojus artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią jų važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo apakintas tiesioginės saulės šviesos, taigi, elgėsi neatsargiai, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
R. S. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. S. F. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 58), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 57), Respublikinio priklausomybės centro, taip pat VšĮ Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio Psichikos sveikatos centro duomenų bazėse neužregistruotas (b. l. 54, 56), nedirba, yra pensininkas.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pripažinti R. S. F. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis paskirtą baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 MGL dydžio baudą.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. S. F. parinktina skirtinos bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam dėl neatsargaus nusikaltimo, pensijinio amžiaus, nedirbančiam, neteistam ir galiojančių administracinių nuobaudų neturinčiam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks R. S. F., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam – t. y. 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda.
Pagal BK 641 straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 20 MGL (1000 eurų) dydžio baudos.
Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (b. l. 98–99) teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusioji N. B. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo, įvertindama patirtą neturtinę žalą 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų ir atsižvelgdama į tai, kad draudimo bendrovė jai išmokėjo 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo, prašo iš kaltinamojo priteisti 8 000 (aštuonis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio šioje byloje priteistos sumos, nuo nuosprendžio teisme įsiteisėjimo dienos iki visiško atsakovo prievolės įvykdymo bei priteisti iš R. S. F., nukentėjusiosios N. B. naudai, visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, po eismo įvykio nukentėjusiajai konstatuota blauzdikaulio apatinės dalies lūžis, kartu su šeivikaulio (bet kurios dalies) lūžiu (S82.31); peties ir žasto sumušimas (S40), dėl ko jai buvo atlikta sudėtinga operacija, kurios metu atliktas pjūvis užpakalinės srities lateralinėje pusėje, pasluoksniui prieita prie blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžio, atlikta repozicija ir osteosintezė 2 kanuliuotais sraigtais telero kontrolėje. Taip pat atlikta šeivikaulio distalinės srities lūžio atvira depozicija bei osteosintezė 6 angų maleoline plokštele ir sraigtais. Atliktas pjūvis vidinės kulkšnies projekcijoje. Pasluoksniui dalinant audiniu prieita prie lūžgalių. Atlikta atvira repozicija. Fragmentai fiksuoti KV. Įvesti du kompesuojantys sraigtai. Žaizda išplauta, susiūtas sterilus tvarštis, čiurna imobilizuota gipso langete. Po operacijos skirti analgetikai, infuzoterapija, a/b profilaktika, antikoaguliantai trombembolijų profilaktikai, kas 2-3 dienas atlikti perrišimai, dėl ko ortopedijos traumatologijos skyriuje N. B. buvo nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d., iki 2018 m. rugpjūčio 22 d., tačiau po kelių dienų pablogėjus sveikatai, vėl paguldyta į ligoninę. Dėl minėtų sužalojimų N. B. patiria didžiulį dvasinį išgyvenimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir fizinį skausmą, ir nors malšina tai vaistais, tačiau jį junta atlikdama kiekvieną operuotos kojos judesį, o dėl jos amžiaus ((duomenys neskelbtini)), žaizdos ir sumušimai gyja lėtai. Atliekant paprasčiausias užduotis jai reikalinga aplinkinių pagalba (išsimaudyti, nueiti pasigaminti valgyti ar į tualetą ir pan.), o gydytojų konsultacijomis, tikimybė, kad ji galės normaliai vaikščioti yra maža, be to, ateityje galimai bus būtina atlikti pakartotinę operaciją išimant kaulus sutvirtinančius sraigtus, o tai pavojinga jos gyvybei.
Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo statymo normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2008">2K-68/2008</a>). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Civilinis atsakovas draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų išmoką neturtinei žalai atlyginti (b. l. 23).
Kaltinamojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės, yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d., dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Maksimali suma, kurią gali išmokėti draudikas eismo įvykio metu nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai neturtinei žalai atlyginti pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakciją buvo ribojama 5000 eurų suma.
Nukentėjusiajai N. B. dėl įvykusio eismo įvykio buvo padaryti kūno sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Draudimo bendrovė nurodė, kad jos išmokėta 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką, tačiau kaltinamasis, nesutikdamas su pareikštu civiliniu ieškiniu, prašo neturinę žalą priteisti iš draudimo bendrovės.
Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Nekelia abejonių ir tai, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų, pvz., kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-537/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-537/2009">2K-537/2009</a>, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014).
Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaip nurodė nukentėjusioji, o tą patvirtina ir eismo įvykio schema bei dalinai ir kaltinamojo parodymai, N. B. buvo bebaigianti pereiti nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, į kurią įžengė įsitikinusi, jog tai daryti saugu, kadangi automobilių eismas buvo neintensyvus, be to, eismo įvykis įvyko vasarą, 8.21 val. ryto, šviesiu paros metu, eismo sąlygos buvo geros, tačiau kaltinamasis nebuvo pakankamai atidus, ir nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, įvažiavo į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, taip parblokšdamas nukentėjusiąją ant važiuojamosios kelio dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas įvertina tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nubrozdinimais dešinio kelio ir dešinės čiurnos srityje, dešinio šeivikaulio išorinio kulkšnies lūžiu, dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto ir vidinio kulkšnies lūžiu su čiurnos sąnario panirimu (b. l. 32–33). Nukentėjusioji nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d., ortopedijos traumatologijos skyriuje, kur jai buvo atlikta operacija, po kurios, imobilizavus koją, jos nebuvo galima minti aštuonias savaites, ir nors nukentėjusiajai buvo paskirtas reabilitacinis gydimas, tačiau iš 2019 m. vasario 18 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos medicinos dokumentų išrašo (b. l. 97) matyti, kad nukentėjusiajai reikalinga tolesnė priežiūra, kai atliekamas lūžgalius fiksuojančios plokštelės ir kitų vidinių fiksuojančių įtaisų pašalinimas (Z47.0).
Eismo įvykio aplinkybės, padaryti sužalojimai neabejotinai leidžia teigti, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus negalint vaikščioti ir pačiai save apsitarnauti. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai realaus pavojaus jos gyvybei nesukėlė, jos būklė pagerėjo. Teismas įvertina ir nukentėjusiosios amžių, jos sveikatos būklę iki įvykio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra išmokėjusi 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, į tai, kad nukentėjusiajai gydymas dar tęsiamas, kitus civiliniame ieškinyje pareikštus nusiskundimus, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo papildomai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų. Toks neturtinės žalos dydis (iš viso 3500 eurų) bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.
BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala yra baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dalykas, tačiau šiame straipsnyje nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji yra apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalinga pasekmė. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas ir įrodinėjamas byloje. Šiuo atveju CK normos, reglamentuojančios prievolių užtikrinimą – CK Šeštos knygos V skyrius – netaikomos (CK 1.1 straipsnio 2 dalis), kadangi kaltinamojo prievolė kilo iš civilinės sutarties.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2010">3K-3-505/2010</a>).
Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, nėra šiame nuosprendyje nurodytų nusikaltimų tiesioginiai padariniai, ir nepriteistinos.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos nepareikštas. Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniam atsakovui yra pateikusi pretenziją dėl 1192,50 eurų turtinės žalos atlyginimo PSDF biudžetui už N. B. gydymą, šis klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji N. B. 2019 m. sausio 10 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria advokato padėjėjui Vytautui Skulsčiui pavesta ginti, atstovauti, surašyti dokumentą, suteikti patarimą ir kitas teisines paslaugas N. B. (b. l. 77), tačiau nei minėtoje sutartyje, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodytas prašomas priteisti proceso išlaidų dydis, todėl proceso bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas.
Kaltinamajam R. S. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. S. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 MGL (1000 eurų) dydžio baudą.
Įpareigoti R. S. F. per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Nukentėjusiosios N. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 3029112288, Geležinio vilko g. 6A, Vilnius) nukentėjusiajai N. B. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Meilutis
