e2A-653-934/2023
2-55-3-00474-2018-1
2023-12-14
Lietuvos apeliacinis teismas
civilinė byla
Civilinė byla Nr. e2A-653-934/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00474-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4; 9.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Žilvino Terebeizos (kolegijos ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Mercedes–Benz Group AG apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ ieškinį atsakovei Mercedes–Benz Group AG (buvęs pavadinimas Daimler AG) dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis pirmininkas savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, – uždaroji akcinė bendrovė „Veho Lietuva“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Silberauto“), išvadą byloje teikianti institucija – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vlantana“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Daimler AG (naujasis pavadinimas Mercedes–Benz Group AG) (toliau – ir atsakovė, Daimler arba Mercedes–Benz) (duomenys neskelbtini) Eur dydžio nuostolius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens UAB „Silberauto“ (naujasis pavadinimas UAB „Veho Lietuva“) (toliau – ir trečiasis asmuo) įsigijo (duomenys neskelbtini) sunkvežimį už (duomenys neskelbtini) Eur. UAB „Veho Lietuva“ yra oficiali atsakovės Mercedes–Benz atstovė Lietuvoje.
Civilinė byla Nr. e2A-653-934/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00474-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4; 9.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Žilvino Terebeizos (kolegijos ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Mercedes–Benz Group AG apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ ieškinį atsakovei Mercedes–Benz Group AG (buvęs pavadinimas Daimler AG) dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis pirmininkas savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, – uždaroji akcinė bendrovė „Veho Lietuva“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Silberauto“), išvadą byloje teikianti institucija – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vlantana“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Daimler AG (naujasis pavadinimas Mercedes–Benz Group AG) (toliau – ir atsakovė, Daimler arba Mercedes–Benz) (duomenys neskelbtini) Eur dydžio nuostolius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens UAB „Silberauto“ (naujasis pavadinimas UAB „Veho Lietuva“) (toliau – ir trečiasis asmuo) įsigijo (duomenys neskelbtini) sunkvežimį už (duomenys neskelbtini) Eur. UAB „Veho Lietuva“ yra oficiali atsakovės Mercedes–Benz atstovė Lietuvoje.
3. Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. liepos 19 d. Europos Komisija (toliau – ir Komisija) priėmė sprendimą byloje AT.39824 – Sunkvežimiai (toliau – ir Komisijos sprendimas AT.39824), kuriuo nustatė, kad MAN SE, „MAN Truck & Bus AG“, „MAN Truck & Bus Deutschland GmbH“ (toliau kartu – MAN); Daimler; „Fiat Chrysler Automobiles N.V.“, „CNH Industrial N.V.“, „Iveco S.p.A.“, „Iveco Magirus AG“ (toliau kartu – „Iveco“); „AB Volvo (publ)“, „Volvo Lastvagnar AB“, „Renault Trucks SAS“, „Volvo Group Trucks Central Europe GmbH“, (toliau kartu – „Volvo/Renault“); „PACCAR Inc.“, „DAF Trucks Deutschland GmbH“, „DAF Trucks N.V.“, DAF (toliau kartu – DAF) sudarė konkurencijos teisėje draudžiamą susitarimą (toliau – Draudžiamas susitarimas) ir pažeidė Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnį.
4. Komisija nustatė, kad Daimler sudarytas Draudžiamas susitarimas truko nuo 1997 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 18 d. Draudžiamas susitarimas, kuriame dalyvavo Daimler, buvo susijęs su sunkvežimiais, kurių masė yra nuo 6 iki 16 tonų (toliau – vidutiniai sunkvežimiai), sunkvežimiais, kurių masė didesnė nei 16 tonų (toliau – sunkieji sunkvežimiai), sunkvežimiais be priekabos, vilkikais (toliau visi kartu – ir sunkvežimiai).
5. Draudžiamu susitarimu buvo susitarta dėl sunkvežimių kainų Europos ekonominėje erdvėje (toliau – ir EEE) nustatymo ir bendrų kainų didinimo, taip pat pasirinktas išmetamųjų teršalų technologijų, būtinų pagal EURO 3–6 standartus, naudojimo vidutiniuose ir sunkiuosiuose sunkvežimiuose pradžios laikas ir išlaidų perkėlimas. Ieškovė, įsigydama sunkvežimius iš oficialios atsakovės atstovės Lietuvoje, dėl sudaryto kartelio sumokėjo už vilkikus padidintą kainą ir tokiu būdu patyrė nuostolius. Ieškovės vertinimu, atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtą žalą, nes yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovės atliktų veiksmų atžvilgiu.
6. Ieškovė paaiškino, kad įsigijo sunkvežimius nuo 2004 m. spalio 23 d., kai Lietuvos Respublika jau buvo įstojusi į Europos Sąjungą. Vadinasi, atsakovė, vykdydama veiklą, turėjo pareigą nepažeisti SESV 101 straipsnio. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. priėmė nutartį, kuria paskyrė nuostolių apskaičiavimo ekspertizę, ją pavedant atlikti prof. C. S. (toliau – ir ekspertas). Pirmuoju klausimu prof. C. S. buvo įpareigotas atsakyti: „ar, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, tikėtina, kad keitimasis informacija galėjo būti Daimler taikomų kainų Lietuvoje parduodamiems sunkvežimiams didėjimo priežastimi?“ Teismo ekspertas į šį klausimą atsakė teigiamai.
7. Ieškovė nurodė, kad Komisija sprendime nustatė, kad neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė Daimler sudarytu Draudžiamu susitarimu. Nors ieškovė sunkvežimius įsigijo iš trečiojo asmens, t. y. generalinio Daimler distributoriaus Lietuvoje, ši aplinkybė nešalina Daimler atsakomybės. Daimler kainos veikė ieškovę, tai patvirtina atsakovės atsiliepime aprašytas Mercedes–Benz kainodaros mechanizmas ir kainų nustatymo procesas, atsakovės pateiktas susirašinėjimas (duomenys neskelbtini) m., kuriame nurodoma, kad atsakovė aktyviai derindavo su trečiuoju asmeniu taikomą kainodarą ieškovės atžvilgiu, taip pat Ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).
8. Ieškovė nurodė, kad ieškovės patirti nuostoliai pasireiškė sumokėtu karteliniu antkainiu. Šią aplinkybę patvirtino Ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini).
9. Ieškovės nuomone, atsakovės sudarytas Draudžiamas susitarimas tiesiogiai sąlygojo aukštesnių kainų taikymą ir vėlesniems atsakovės sunkvežimių pardavimams po 2011 m. Europos Komisijos komunikato dėl žalos ieškiniuose atlyginimo, susijusiuose su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymo praktinio vadovo (toliau – Komisijos praktinis vadovas) 44 punktas nustato, kad oligopolinėse rinkose gali iškilti kita problema, t. y., kad kartelio dalyviai gali pasinaudoti žiniomis, kurias įgijo dalyvaudami kartelyje, ir toliau derinti savo elgesį, nepažeisdami 101 straipsnio. Ieškovės nuomone, neteisėtas antkainis, atsiradęs Draudžiamo susitarimo pasėkoje, buvo taikomas atsakovės parduodamiems sunkvežimiams ne trumpiau nei iki (duomenys neskelbtini) m. pabaigos.
10. Ieškovė nurodė, Komisijos 2017 m. rugsėjo 27 d. priimtas sprendimas „Dėl procedūros pagal Europos Sąjungos veikimo sutarties 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį“, AT.39824 – Sunkvežimiai (toliau – SCANIA sprendimas) patvirtina, kad atsakovės sudarytas Draudžiamas susitarimas tiesiogiai sąlygojo aukštesnių kainų taikymą ir atsakovės Mercedes–Benz sunkvežimių pardavimams vykusiems po 2011 m. sausio 18 d. Iš minėto SCANIA sprendimo 186 ir 188 punktų nuostatų matyti, kad vilkikų gamintojai tarėsi taikyti padidintas kainas ir po 2011 metų (po to, kai tariamai baigėsi kartelis) keliais procentais.
11. Ieškovė nurodė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2021 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Nr. C-450/19 patvirtina, kad kartelio poveikis tęsiasi ir po to, kai kartelis formaliai baigia galioti. Šis sprendimas nustato, kad pasibaigus karteliui gali vis dar veikti žalingos ekonominės pasekmės kitiems rinkos dalyviams. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nesumažino parduodamų vilkikų kainų po 2011 m. sausio 18 d., didesnės kainos galiojo ne trumpiau nei iki (duomenys neskelbtini) m. pabaigos.
12. Ieškovė nurodė, kad jos patirti nuostoliai ne mažesni nei (duomenys neskelbtini) Eur, šiuos nuostolius sudarė antkainio dalis, sumokėta už sunkvežimius, taip pat kitos papildomos finansinės išlaidos, kadangi ieškovė turėjo papildomai mokėti lizingo palūkanas nuo dėl Draudžiamo susitarimo padidintos sunkvežimių kainos.
13. Ieškovė nurodė, kad byloje esančios aplinkybės, kad ieškovė, įsigydama sunkvežimius iš oficialios atsakovės atstovės Lietuvoje, dėl atsakovės sudaryto kartelio sumokėjo už vilkikus padidintą kainą ir tokiu būdu patyrė nuostolius, yra pakankamos tam, kad galima būtų pripažinti egzistuojant faktinį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtai padidintos sunkvežimių kainos ir ieškovės patirtų nuostolių. Atsakovei turėjo būti akivaizdu, kad dėl jos sudaryto Draudžiamo susitarimo sunkvežimius įsigyjantys subjektai, inter alia (be kita ko) ieškovė, patirs nuostolius.
14. Ieškovė nurodė, kad nustačius, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė yra preziumuojama. Todėl net ir be nurodytų ieškovės argumentų, laikytina, jog atsakovė yra kalta dėl savo neteisėtų veiksmų atlikimo.
15. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atsiliepime nepagrįstai tvirtina, kad pilną sunkvežimių įsigijimo kainą ieškovė įtraukė į savo pačios savikainą ir taip perkėlė kainą savo paslaugų pirkėjams. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (toliau – Konkurencijos įstatymas), SESV bei teismų praktika nenumato, kad daroma prielaida, jog dėl Draudžiamo susitarimo nukentėjęs asmuo perkėlė kainą savo paslaugų pirkėjams. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą (toliau – Konkurencijos įstatymas) ir teismų praktiką, daroma prielaida, kad Draudžiamas susitarimas, kurį sudarė atsakovė, sukėlė nuostolius ieškovei kaip paslaugų pirkėjai. Be to, atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad ieškovė perkėlė kainą savo paslaugų pirkėjams.
16. Ieškovės vertinimu, atsakovės pateikti ekonominiai skaičiavimai yra nepagrįsti. Atsakovė nepagrindė, kad ieškovei buvo taikomos nuolaidos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) proc. Byloje atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad trečiasis asmuo būtų taikęs (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) proc. dydžio nuolaidas ieškovei įsigyjant vilkikus. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad ieškovei buvo taikomos didesnės nuolaidos, nei kitiems pirkėjams Lietuvoje ar kitose ES valstybėse.
17. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atsiliepimo 6 punkte tvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, toks atsakovės teiginys prieštarauja Komisijos 2016 m. liepos 19 d. sprendimo byloje AT.39824 47 punktui, kuris numato, kad „keisdamiesi dabartinėmis bruto kainomis ir bruto kainoraščiais, kartu su kita rinkos informacija, surinkta per rinkos žvalgybą, adresatai galėjo geriau apskaičiuoti konkurentų apytiksles dabartines neto kainas, priklausomai nuo jų turimų rinkos žinių kokybės“. Taigi, atsakovė kartu su kitais konkurentais turėjo galimybę apskaičiuoti konkurentų taikomas neto kainas. O turėdama galimybę apskaičiuoti konkurentų neto kainas, atsakovė galėjo atitinkamai koreguoti savo taikomas neto kainas ir suderinti jas su konkurentų kainodara.
18. Be to, Komisijos 2016 m. liepos 19 d. sprendimo byloje AT.39824 51 punkte nustatyta, kad „kartais dalyviai, įskaitant visų adresatų būstinių atstovus, taip pat aptardavo, kai kurių šalių neto kainas.“ Ieškovės vertinimu, kadangi vilkiko kaina pradedama skaičiuoti nuo centrinės būstinės nustatytos pradinės bruto kainos, todėl vilkikų gamintojai, sudarydami kartelinį susitarimą, suderindavo pradinį kainų atskaitos tašką, kuriuo remiantis būdavo nustatomos vėlesnės vilkikų kainos. Taigi, pradinė bruto kaina tiesiogiai apsprendžia ir taikomos neto kainos dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovės UAB „Vlantana“ ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės Mercedes–Benz Group AG ieškovei UAB „Vlantana“ 1 689 762,49 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 56 428,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės UAB „Vlantana“ atsakovei Mercedes–Benz Group AG (duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidų.
20. Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bendrai įsigijo (duomenys neskelbtini) sunkvežimius (įvairaus modelio Mercedes–Benz), iš viso sumokėdama (duomenys neskelbtini) Eur. Transporto priemonės pirktos pagal sutartis, sudarytas su UAB „Veho Lietuva“. Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu Daimler sunkvežimiai buvo parduodami tik per UAB „Veho Lietuva“, kuri buvo vienintelė Daimler platintoja, todėl ieškovė iš tuometinės UAB „Veho Lietuva“ nusipirko visus ieškinyje nurodytus sunkvežimius.
21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turėtų daroma prezumpcija, kad karteliniais pažeidimais daroma žala. Todėl Komisijai 2016 m. liepos 19 d. priėmus sprendimą ir nustačius juridinį faktą, kad atsakovė sudarė konkurencijos teisėje Draudžiamą susitarimą, kuriuo pažeidė SESV 101 straipsnį, preziumuojamas žalos faktas.
22. Teismas nurodė, kad ieškovė privalo įrodyti materialinio teisės pažeidimo sudėtį. Nubaudimo už kartelį nustatytas teisinis faktas gali būti prielaida atsakovės materialinei atsakomybei tik tuo atveju, jei ieškovė įrodys visas atsakovės teisinės atsakomybės sąlygas ne už poveikį rinkai, o už jos teisėtų interesų pažeidimą. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina Komisijos sprendimas byloje Nr. AT.39824 – Sunkvežimiai, kuriame nustatyta, kad atsakovė sudarė Draudžiamą susitarimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis).
23. Pasak teismo, šios bylos esmė – ištirti, ar slapti susitarimai dėl vidutinių ir sunkiasvorių sunkvežimių kainų nustatymo ir bendro kainų padidinimo EEE paveikė žalos ieškovei padarymo faktą, o jei taip, tai kokio dydžio jai kilo žala. Teismas nurodė, kad neturi specialių ekonominio pobūdžio žinių, būtinų apskaičiuoti dėl karteliu padarytos žalos atlyginimo, todėl vadovausis paskirtos teismo Ekspertizės išvadomis, preziumuodamas, kad ji atlikta pagal Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį.
24. Vertindamas žalos dydį paneigiantį argumentą, kad ieškovei sunkvežimiai buvo parduodami su nuolaida, teismas pažymėjo, kad pats savaime nuolaidų taikymas ieškovei neeliminuoja ieškovės papildomų išlaidų, patirtų dėl draudžiamo susitarimo. Nuolaidos buvo taikomos nuo sutartos konkurencijos teisę pažeidžiančios kainos. Teismas nusprendė, kad nebuvo įrodyta, kad VIP klientams buvo taikoma išimtis ir paduodamo sunkvežimio kaina skaičiuojama nuo kainos, kuri skiriasi nuo kartelinio susitarimo kainos (duomenys neskelbtini).
25. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad Komisija konstatavo pažeidimą dėl bruto kainų, o tai neturi reikšmės derybose dėl galutinių neto kainų galutiniams pirkėjas ir jų nustatymui. Teismas nurodė, kad Komisija sprendimo 27 punkte pasisakė, kad, kaip ir daugelyje kitų pramonės šakų, kaina paprastai pradedama skaičiuoti nuo centrinės būstinės nustatytos pradinės kainoraščio bruto kainos.
26. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė nevykdė veiklos Lietuvoje, nepaneigia jo teisinės atsakomybės už ieškovės įrodinėjamą žalą dėl kartelinio susitarimo. (Duomenys neskelbtini). Be to, Komisijos sprendimo AT.39824 27 punkte nurodyta, kad esant tokiam kainų nustatymo mechanizmui, pradinė kainoraščio bruto kaina turi reikšmę iki sunkvežimio pardavimo galutiniam pirkėjui.
27. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad sunkvežimių gamintojų susitarimas padidinti kainas yra susijęs tik su Vokietija ir joks dokumentas nemini Lietuvos. Teismas nurodė, kad toks atsakovės teiginys prieštarauja Komisijos sprendimo AT.39824 28 punkte nurodytai aplinkybei, kad visi adresatai, išskyrus „Iveco“, taikė bruto kainoraštį su suderintomis kainoraščio bruto kainomis visoje EEE.
28. Teismas nurodė, kad SCANIA sprendimo 317 punkte nurodyta, kad Scania ir susitarusios šalys turėjo vieningą planą, kuriuo siekiama vieno antikonkurencinio tikslo – apriboti konkurenciją EEE vidutinių ir sunkiasvorių sunkvežimių rinkoje. Nors atsakovė teigė, kad minėtas SCANIA sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau teismas vertino, kad minėtoje byloje nurodytos aplinkybės yra panašios į Komisijos sprendime AT.39824 nustatytas aplinkybes ir nusprendė juo naudotis kaip rašytiniu įrodymu.
29. Teismas nurodė, kad Komisijos 2016 m. liepos 19 d. sprendimo 28, 46, 50 punktuose išdėstytos aplinkybės ir pažeidimo pobūdžio kvalifikavimas paneigia atsakovės argumentą, kad dėl jo dalyvavimo slaptame sandoryje ieškovei kainos nepadidėjo. Teismas pažymėjo, kad tai, kad kainos padidėjo, buvo aiškiai konstatuota Sprendimo 60 punkte, kuriame nurodyta, kad iš įrodymų matyti, kad iš mainų dalyvių 2010 m. lapkričio mėn. ir 2011 m. sausio mėn. buvo surinkta informacija apie visų adresatų bruto kainų padidėjimą. Bruto kainos didėjimas lėmė ir neto kainos didėjimą galutiniam pirkėjui, tokiam kaip ieškovei.
30. (Duomenys neskelbtini).
31. (Duomenys neskelbtini).
32. (Duomenys neskelbtini).
33. Teismas pripažino, kad E.CA Economics atsakomoji išvada yra nepatikima, nes: (1) pasirinkti tyrimo metodai nėra naudojami oficialios Eurostat duomenų bazės, (2) neatitinka Komisijos Komunikate dėl žalos atlyginimo, susijusiuose su SESV 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymo nurodytos metodikos, (3) prieštarauja Komisijos sprendime AT.39824 konstatuotoms aplinkybėmis.
34. Spręsdamas dėl žalos fakto ir dydžio už (duomenys neskelbtini) m., teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens argumentą, kad ieškovė negalėjo patirti žalos dėl (duomenys neskeltini) m. įsigytų sunkvežimių, nes Komisija sprendime nustatė, kad sunkvežimių gamintojai atliko konkurencijos teisei prieštaraujančius veiksmus iki 2011 m. sausio 18 d. Teismas pažymėjo, kad Sutartis dėl vilkikų pirkimo (duomenys neskelbtini) metams su UAB „Silber auto“ buvo sudaryta dar (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė pagrįstai į nuostolių skaičiavimo laikotarpį įtraukė (duomenys neskelbtini) m.
35. Teismas nustatė, kad ieškovė iki pardavimo sunkvežimius vidutiniškai eksploatuodavo (duomenys neskelbtini) m., o parduodama atgavo vidutiniškai (duomenys neskelbtini) proc. įsigyto sunkvežimio vertės. (Duomenys neskelbtini).
36. Teismas sutiko su ieškove, kad kiekvienas automobilis priklausomai nuo jo naudojimo sąlygų amortizuojasi skirtingai, todėl sprendė, kad (duomenys neskelbtini).
37. (Duomenys neskelbtini).
38. Nors atsakovė dėl permokos perkėlimo argumento įrodinėjimo prašė taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, nes ieškovė nepateikė įpareigotos pateikti informacijos, kuri leistų apskaičiuoti galimai patirtos žalos perkėlimą, tačiau teismas nevisiškai sutiko su atsakovės teiginiu, kad ieškovė nepateikė išreikalautos informacijos. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė tiek pajamų ir sąnaudų ataskaitą, tiek finansinės apskaitos kitus dokumentus, kurių pagrindu sudaryti veiklos balansai. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė negali pateikti visų dokumentų dėl papildomų sąnaudų poveikio pelnui, nes ieškovės pelnas priklausė nuo rinkos sąlygų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neatsisakė pateikti teismo reikalaujamus įrodymus, kurie būtų galimai pagrindę permokos perkėlimą, o tiesiog taip nevedė apskaitos, kaip atsakovė pageidavo gauti duomenis, teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti contra spoliatorem taisyklę. Be to, teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo pareigą turi ir atsakovė, turinti pagrįsti savo teiginį dėl papildomų kaštų perkėlimo.
39. (Duomenys neskelbtini).
40. (Duomenys neskelbtini).
41. (Duomenys neskelbtini).
42. (Duomenys neskelbtini).
43. (Duomenys neskelbtini).
44. (Duomenys neskelbtini).
45. (Duomenys neskelbtini).
46. Teismas sutiko su atsakove, jog procesinių palūkanų tikslas yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Teismas nurodė, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis klausimas sprendžiamas per bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą reguliuojančias normas, todėl atsakovės prašymą nepriteisti procesinių palūkanų dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis netenkino.
47. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 8 straipsniu ir atsisakė bendradarbiauti, per teismą nuolat prašydami vienas iš kito pateikti dokumentus. Teismas nurodė, kad jo vaidmuo šiame procese buvo itin aktyvus, nors byla buvo dispozityvi, todėl atsakovės nuomonė, kad tik ieškovė yra kalta dėl užsitęsusio proceso, nėra pagrįsta.
48. Teismas, atsižvelgęs į patenkintų ir (ar) atmestų reikalavimų proporciją (patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro ((duomenys neskelbtini) proc.), paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
49. Atsakovė Mercedes–Benz Group AG pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Vlantana“ ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
49.1. Kadangi atsakovė nevykdo veiklos Lietuvoje pati arba per savo dukterinę įmonę, o tik parduoda Lietuvos rinkai skirtus sunkvežimius savo generaliniam distributoriui („AS Silberauto“), o šis savo ruožtu parduoda juos per savo įgaliotąjį atstovą – UAB „Veho Lietuva“ – atsakovė neturi tiesioginių sutartinių santykių su galutiniais klientais ir niekaip nedaro įtakos klientų mokamoms galutinėms neto kainoms. (Duomenys neskelbtini), tačiau galutinį sprendimą dėl klientui taikomos kainos priima pats distributorius. Priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini).
49.2. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į ieškovės derybinę galią. (Duomenys neskelbtini). Be to, UAB „Veho Lietuva“ įprastai prašydavo, kad (duomenys neskelbtini).
49.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino (duomenys neskelbtini). Visose ūkio šakose yra įprasta praktika stebėti konkurentų kainas bei elgesį rinkoje ir rinkti informaciją iš įvairių šaltinių šia tema. Sunkvežimių gamintojai apsikeitė informacija apie kainoraščio bruto kainas ir kainoraščio bruto kainų pokyčius palaikant anksčiau užmegztus teisėtus ryšius, jog gautų tam tikrą informaciją apie konkurentus, kuri kitose ūkio šakose yra viešai skelbiama ir kuri nebuvo laikoma konkurencijos prasme slapta informacija, būtent dėl to, kad ji nebuvo susijusi su galutinėmis neto kainomis ir neleido padaryti jokių patikimų išvadų dėl galutinių neto kainų lygių. Dėl apsikeistos informacijos neatsirado joks slaptas susitarimas dėl galutinių neto kainų ir apskritai tai niekaip nepadėjo prognozuoti konkurentų elgesio, kaip parodė ir empirinis kainų pokyčių tyrimas. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikė jokios išsamios analizės dėl (duomenys neskelbtini) sunkvežimių gamintojai dalijosi informacija apie vieni kitų veiklą mainais į kitų gamintojų informaciją, tačiau nebuvo jokių susitarimų dėl kainoraščio bruto kainų didinimo. Atsakovė neginčija, kad Komisijos sprendime AT.39824 nustatytas pažeidimas buvo padarytas ir teisingai kvalifikuotas kaip pažeidimas „pagal tikslą“. Tačiau to nepakanka, kad būtų galima pagrįsti prezumpciją, jog kiekvienu atskiru atveju kiekvienas ieškovas patyrė žalą, visų pirma, dėl ribotos bruto kainų reikšmės nustatant ieškovų sumokėtas neto kainas (ypatingai ieškovės, atsižvelgiant (duomenys neskelbtini).
49.4. Vienas esminių bylos aspektų yra susijęs su klausimu, kada baigėsi pažeidimas ir ar jo poveikis tęsėsi net ir po Sprendime nustatytos pažeidimo pabaigos datos (2011 m. sausio 18 d.). Atsižvelgiant į Komisijos sprendimo AT.39824 rezoliucinės dalies privalomąjį pobūdį, negalima daryti prielaidos, kad pažeidimas tęsėsi ir po šios datos. Atsakovė pateikė savo prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti 2011 m. vasario 10 d. Tą patį padarė ir kiti sunkvežimių gamintojai. Komisija tenkino visų subjektų, kurie kreipėsi dėl atleidimo nuo baudos arba jos sumažinimo, prašymus ir sumažino baudas. Tuo Komisija netiesiogiai patvirtino, kad pažeidimas nebebuvo tęsiamas.
49.5. Pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovės reikalavimus dar 2021 m. balandžio 9 d. Tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, patirtą dėl konkurencijos teisės pažeidimo, nacionaliniai teismai neturi aktyviai talkinti ieškovams ir padėti jiems ištaisyti jų procesinį neveikimą ar bylinėjimosi strategijos trūkumu (ESTT 2023 m. vasario 16 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-312/21 Tráficos Manuel Ferrer SL, D. Ignacio v Daimler AG). Ieškovės žalos apskaičiavimo atskaitos taškas buvo OXERA studija – bendro pobūdžio ataskaita, kuri nėra skirta žalos apskaičiavimui pagrįsti konkrečiose bylose ir kuri nėra susijusi su sunkvežimių rinka. Ieškovė niekada neprašė pateikti jokių ekonominių duomenų, kad galėtų parengti tinkamą permokos analizę. Tačiau, tik kai bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas, pirmosios instancijos teismas, užuot priėmęs sprendimą atmesti ieškinį, 2021 m. balandžio 9 d. priėmė nutartį, kuria pasiūlė skirti teismo ekspertizę – nepaisant to, kad ieškovė ankstesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje atsisakė teisės reikalauti teismo ekspertizės. Taigi, remiantis ESTT sprendimu, teismas turėjo iš karto atmesti ieškovės reikalavimus dėl akivaizdaus ieškovės neveikimo, nededant jokių rimtų pastangų tariamai patirtai žalai įrodyti ir apskaičiuoti.
49.6. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo preziumuoti žalos fakto – jį turėjo įrodyti ieškovė. Nors teismas nurodė, kad tokia jo prezumpcija kyla iš Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Komisijos sprendimo AT.39824, kuriame nustatyta, kad atsakovė pažeidė konkurencijos teisės taisykles, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti:
49.6.1. Visų pirma, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, kuri galiojo iki 2017 m., t. y. tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas Komisijos sprendimas AT.39824, nenumatė jokios žalos prezumpcijos. Šiuo metu galiojančios Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatos numato žalos prezumpciją. Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nurodo, kad įstatymo pakeitimai (t. y. pakeitimai, apimantys ir įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą žalos prezumpciją) yra taikomi tik žalos atlyginimo byloms dėl pažeidimų, kurie padaryti po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo arba, kurie tęsėsi įstatymo pakeitimams įsigaliojus. Konkurencijos įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.
49.6.2. Antra, teismo prezumpcijos pagrindu negali būti ir Komisijos sprendimas AT.39824. Komisija sprendime nustatė, kad atsakovė pažeidė konkurencijos teisės taisykles ir už tai atsakovei paskyrė baudą. Tačiau sprendime Komisija nenurodė, kad pažeidimas kam nors sukėlė žalą. Priešingai, Komisijos sprendimo AT.39824 82 punkte aiškiai nurodyta, kad „šioje byloje nebūtina įrodyti faktinio antikonkurencinio poveikio, nes įrodomas nagrinėjamų veiksmų antikonkurencinis tikslas.“.
49.6.3. Trečia, teismo padaryta prezumpcija prieštarauja paties teismo požiūriui iki priimant skundžiamą sprendimą (duomenys neskelbtini).
49.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi prof. C. S. Eksperto išvada. Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 5 dalis numato, kad kai teismas žalos atlyginimo byloje yra paskyręs teismo ekspertizę, teismo ekspertai turi vadovautis Komisijos metodinio pobūdžio dokumentais dėl žalos apskaičiavimo. Vietoje to, kad analizuotų, ar prof. C. S. vadovavosi Komisijos metodinio pobūdžio dokumentais, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindimo paprasčiausiai preziumavo, kad ekspertas jais vadovavosi. Atsakovės vertinimu, tokia teismo prielaida yra neteisinga (duomenys neskelbtini)
49.8. (Duomenys neskelbtini) Komisijos sprendimo AT.39824 rezoliucinės dalies 1 straipsnyje nurodoma pažeidimo pabaigos data (t. y. 2011 m. sausio mėn.). Ši sprendimo rezoliucinė dalis yra privalomojo pobūdžio, todėl Komisijos sprendimu AT.39824 negalima naudotis, grindžiant reikalavimus, susijusius su laikotarpiu po 2011 m. sausio mėn. Jokie reikalavimai dėl besitęsiančio pažeidimo arba besitęsiančio pažeidimo poveikio negali būti grindžiami Komisijos sprendimu AT.39824 (ir negali būti tiesiog preziumuojami) – ieškovė turėjo juos įrodyti.
49.9. (Duomenys neskelbtini).
49.10. (Duomenys neskelbtini).
49.11. (Duomenys neskelbtini).
49.12. (Duomenys neskelbtini).
49.13. (Duomenys neskelbtini).
49.14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nebuvo žalos perkėlimo, o taip pat klaidingai nusprendė netaikyti contra spoliatorem taisyklės. Atsakovė laikosi pozicijos, kad net ir tuo atveju, jei bet kokia žala būtų buvusi, ieškovė ją būtų perkėlusi savo pačios prekių ir paslaugų pirkėjams. Tam, jog atsakovė galėtų sėkmingai remtis žalos perkėlimo doktrina, jai tenka pareiga tai įrodyti. Būtent dėl šios priežasties, nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti iš ieškovės atitinkamus dokumentus, kurie yra būtini atsakovei, įrodinėjant žalos perkėlimą. Šios bylos įrodymų išreikalavimo etape teismas ieškovę tokius dokumentus ne kartą įpareigojo pateikti. Vis dėlto, ieškovė (duomenys neskelbtini) – taip visiškai neįvykdydama teismo įpareigojimų. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad ieškovė neįvykdė teismo nutartyse dėl įrodymų išreikalavimo esančių įpareigojimų ir, atitinkamai, taikyti contra spoliatorem taisyklę, kuri būtų lėmusi visiško žalos perkėlimo nustatymą.
49.15. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad atsakovė įrodė ieškovės patirtos žalos (jei ji būtų buvusi) perkėlimą (pilną ar dalinį). (Duomenys neskelbtini) atitinkamai, net ir teismui nustačius, jog žala atsirado, ji turėjo būti sumažinta tam, kad ieškovė nepagrįstai nepraturtėtų.
49.16. (Duomenys neskelbtini)
49.17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę padengti ieškovės lizingo palūkanas ((duomenys neskelbtini) Eur). Teismas nusprendė priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) Eur be jokių skaičiavimų ar apskritai pagrindimo – pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės nurodytas palūkanų dydis ((duomenys neskelbtini) Eur) neatitinka CK 6.249 straipsnio, todėl sprendė (neatlikęs jokių skaičiavimų), kad (duomenys neskelbtini) proc. dydžio lizingo palūkanų kompensacija būtų tinkama. Teismas rėmėsi dabartine Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio redakcija, tačiau ši įstatymo versija įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. lapkričio 26 d. direktyvą Nr. 2014/104 „Dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo“ (toliau – Žalos direktyvą), kuri šioje byloje nėra taikoma.
49.18. Pirmosios instancijos teismas neturėjo ieškovės naudai priteisti procesinių palūkanų. Atsakovė nurodė, kad teismas priteisė iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atitinkamai, vien laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki šio apeliacinio skundo pateikimo dienos, t. y. 2023 m. liepos 10 d. atsakovė iš viso turėtų sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur dydžio procesines palūkanas ((duomenys neskelbtini) Eur per dieną). Taigi, procesinės palūkanos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, jau sudaro apytikriai (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai priteisto žalos atlyginimo sumos ((duomenys neskelbtini) Eur). Atsakovės įsitikinimu, teismo sprendimas šioje byloje turėjo būti priimtas dviem metais anksčiau – 2021 m. balandžio 9 d., kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas dar 2021 m. kovą. Vis tik, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi dar daugiau kaip dvejus metus būtent dėl ieškovės kaltės – būtent ieškovė, ignoruodama bet kokią atsakovės kritiką ieškovės Žalos ataskaitai, pati atsisakė teisės reikalauti byloje skirti teismo ekspertizę. Be to, bylos nagrinėjimas tęsėsi penkerius metus ir dėl kitokio ieškovės piktnaudžiavimo procesu – būtent ieškovė reikalavo ypač plataus įrodymų išreikalavimo, kurių galiausiai taip ir nenaudojo, ne kartą teikdavo vis naujus dokumentus posėdžio dieną.
49.19. Pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovės prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir tenkinti atsakovės atitinkamą prašymą visa apimtimi. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjant bylą patyrė iš viso (duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pirmosios instancijos teismas tenkino (duomenys neskelbtini) proc. ieškovės galutinio reikalavimo, atsakovės naudai buvo priteista (duomenys neskelbtini) proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vertins ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes bylinėjimosi išlaidų skirstymo etape. Vis dėl to, pirmosios instancijos teismas to nepadarė.
50. Ieškovė UAB „Vlantana“ atsiliepimu į atsakovės Mercedes–Benz Group AG apeliacinį skundą prašė: atmesti atsakovės Mercedes–Benz Group AG prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; atmesti atsakovės Mercedes–Benz Group AG prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą ir palikti minėtą sprendimą nepakeistą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, o taip pat ieškovės patirtas išlaidas dokumentų vertimui; priteisti iš atsakovės Mercedes–Benz Group AG trečiojo asmens UAB „Veho Lietuva“ šioje byloje patirtas teisines išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
50.1. Atsakovė turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, nes yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovės atliktų veiksmų atžvilgiu. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo sudarytas kartelinis susitarimas, lėmęs kainų didėjimą, be kita ko, ir Lietuvoje parduodamiems Mercedes–Benz sunkvežimiams. 2016 m. liepos 19 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė atsakovės sudarytu Draudžiamu susitarimu, kuris truko nuo 1997 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 18 d. Draudžiamu susitarimu susitarta dėl sunkvežimių kainų EEE nustatymo ir bendrų kainų didinimo, taip pat pasirinktas išmetamųjų teršalų technologijų, būtinų pagal EURO 3–6 standartus, naudojimo vidutiniuose ir sunkiuosiuose sunkvežimiuose pradžios laikas ir išlaidų perkėlimas. Kadangi Lietuva priklauso EEE, yra pagrindas teigti, kad Draudžiamu susitarimu buvo tariamasi taip pat ir dėl Lietuvai nustatomų kainų didinimo.
50.2. Byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad atsakovė aktyviai derindavo su trečiuoju asmeniu UAB „Veho Lietuva“ (dabar UAB „Veho Lietuva“) taikomą kainodarą ieškovės atžvilgiu. Taigi, Draudžiamu susitarimu nustatyti susitarimai didinti vilkikų kainas tiesiogiai sąlygojo, kad Lietuvoje parduodamų vilkikų kainos padidėjo. Ieškovė sutinka su teismo eksperto prof. C. S. atliktais skaičiavimais, kad laikotarpiu, kurį Komisija įvardijo kaip kartelio laikotarpį, sunkvežimio kaina vidutiniškai buvo apie (duomenys neskelbtini) proc. didesnė už konkurencinį etaloną. Be to, kaina aukštesnė už konkurencinį lygį išliko ir iki (duomenys neskelbtini) m. ((duomenys neskelbtini) proc.). Jei nustatoma, kad susitarimo tikslas – riboti konkurenciją, tokio susitarimo neigiamų padarinių įrodyti nebereikia.
50.3. Atsakovės sudarytas kartelis įtakojo ieškovės įsigyjamų vilkikų kainas ir po 2011 m. Komisija sprendime AT.39824 yra nurodžiusi, kad byloje nėra galimybės prieiti tvirtos išvados, kad Draudžiamas susitarimas, kuriame dalyvavo atsakovė, tikrai pasibaigė. Taigi, neteisėti atsakovės veiksmai galėjo tęstis ilgiau nei nuo 1997 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 18 d. (Duomenys neskelbtini). ESTT 2021 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Nr. C-450/19 patvirtina, kad kartelio poveikis tęsiasi ir po to, kai kartelis formaliai baigia galioti. Pasibaigus karteliui gali vis dar veikti žalingos ekonominės pasekmės kitiems rinkos dalyviams.
50.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi prezumpcijomis, neturinčiomis pagrindo nei pagal Lietuvos, nei pagal ES teisę. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamoje byloje būtina remtis prezumpcija, kad Mercedes–Benz vilkikų kartelis sukėlė žalą ieškovei. Šią prezumpciją patvirtina ESTT jurisprudencija ir kitų užsienio teismų praktika. Komisijos praktinis vadovas ir OXERA tyrimas taip pat patvirtina, kad daugeliu Draudžiamų susitarimų atvejų yra padidinamos prekių kainos.
50.5. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija yra nustačiusi, jog atsakovė sudarė kartelinį susitarimą, nagrinėjamoje byloje darytina prielaida, kad ieškovė patyrė žalą. Taip pat, darytina prielaida, kad dėl atsakovės sudaryto kartelio padidėjo kaina, už kurią ieškovė įsigijo sunkvežimius. Kadangi ieškovė sunkvežimius įsigijo pasinaudodama lizingu ir imdama iš banko kreditus, todėl turėjo papildomai mokėti palūkanas nuo dėl Draudžiamo susitarimo padidintos sunkvežimių kainos.
50.6. Egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių dėl SESV 101 straipsnio pažeidimų. Ieškovė, įsigydama sunkvežimius iš oficialaus atsakovės atstovo Lietuvoje, dėl atsakovės sudaryto kartelio sumokėjo už vilkikus padidintą kainą ir tokiu būdu patyrė nuostolius. Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės yra pakankamos tam, kad galima būtų pripažinti egzistuojant faktinį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtai padidintos sunkvežimių kainos ir ieškovės patirtų nuostolių.
50.7. SCANIA sprendimas suteikia papildomą informaciją, kiek dėl atsakovės sudaryto kartelio padidėjo Mercedes–Benz vilkikų kainos. SCANIA sprendimas skiriasi nuo Komisijos sprendimo AT.39824 tuo, kad Komisijos sprendimas AT.39824 buvo skirtas įmonėms, kurios kreipėsi į Komisiją pagal Pranešimo apie atleidimo nuo baudų programą ir pripažino, kad sudarė Konkurencijos teisės Draudžiamą susitarimą. Tuo tarpu Scania, skirtingai nuo kitų vilkikų gamintojų, nusprendė nepripažinti sudariusi Draudžiamą susitarimą. Tokiu būdu Komisija pratęsė savo tyrimą Scania atžvilgiu ir 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Scania atžvilgiu, kuriame išsamiai aprašė Scania, o taip pat ir kitų vilkikų gamintojų sudarytą kartelinį susitarimą. Į Scania bylą pateiktas susirašinėjimas tarp vilkikų gamintojų nuo 1997 iki 2003 m. patvirtina, kad kiekvienais metais (nuo 1997 iki 2003 metų) konkurentai susitikdavo tarpusavyje ir aptardavo numatomą vilkikų kainų padidinimą. Vilkikų kainas buvo planuojama didinti nuo 2 iki 8 proc. Be to, SCANIA sprendime nurodyta, kad vilkikų gamintojai tarpusavyje keitėsi informacija dėl vilkikų konfigūracijos. Toks keitimasis informacija apie vilkikų konfigūraciją sudarė galimybę gamintojams palyginti savo ir konkurentų pasiūlymus. Be to, į Scania bylą pateiktas susirašinėjimas tarp vilkikų gamintojų nuo 2004 iki 2011 m. patvirtina, kad kiekvienais metais (nuo 2004 iki 2011 metų) konkurentai susitikdavo tarpusavyje ir aptardavo numatomą vilkikų kainų padidinimą.
50.8. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė įtraukė sunkvežimių įsigijimo kainą į savo paties savikainą ir taip perkėlė kainą savo paslaugų pirkėjams. Šiuo atveju atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad ieškovė perkėlė kainą savo paslaugų pirkėjams.
50.9. Atsakovės vilkikų bruto kaina tiesiogiai apsprendė atsakovės taikomų neto kainų dydį. Šiuo atveju nepagrįsti atsakovės argumentai, kad tokie planuoti kainoraščio bruto kainų padidinimai (duomenys neskelbtini). Toks atsakovės teiginys prieštarauja Komisijos sprendimo AT.39824 47 punktui, kuris numato, kad „keisdamiesi dabartinėmis bruto kainomis ir bruto kainoraščiais, kartu su kita rinkos informacija, surinkta per rinkos žvalgybą, adresatai galėjo geriau apskaičiuoti konkurentų apytiksles dabartines neto kainas, priklausomai nuo jų turimų rinkos žinių kokybės“. Taigi, atsakovė kartu su kitais konkurentais turėjo galimybę apskaičiuoti konkurentų taikomas neto kainas. Turėdama galimybę apskaičiuoti konkurentų neto kainas, atsakovė galėjo atitinkamai koreguoti savo taikomas neto kainas ir suderinti jas su konkurentų kainodara. Be kita ko, Komisijos sprendime AT.39824 nustatyta, kad „kartais dalyviai, įskaitant visų adresatų būstinių atstovus, taip pat aptardavo, kai kurių šalių neto kainas.“ Nagrinėjamoje byloje vilkiko kaina pradedama skaičiuoti nuo centrinės būstinės nustatytos pradinės bruto kainos. Taigi, vilkikų gamintojai, sudarydami kartelinį susitarimą, suderindavo pradinį kainų atskaitos tašką, kuriuo remiantis būdavo nustatomos vėlesnės vilkikų kainos. O pradinė bruto kaina tiesiogiai apsprendžia ir taikomos neto kainos dydį.
50.10. E.CA Economics nepagrįstai mano, kad atsakovės įvykdytas konkurencijos teisės pažeidimas nesukėlė nuostolių ieškovei. E.CA Economics specialistai, pateikę ekonomines išvadas atsakovės vardu, yra subjektyvūs ir atstovauja tik atsakovės interesams. E. CA Economics specialistai nėra teismo ekspertai. Šiuos ekonomikos specialistus pasamdė atsakovė. Atlyginimą šiems specialistams tiesiogiai moka atsakovė. Taip pat atsakovė yra sudariusi atskirus susitarimus su E. CA Economics. E. CA Economics yra Anglijos įmonė, kuri atstovauja atsakovę dideliame skaičiuje analogiškų bylų įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Taigi, E. CA Economics gina atsakovės interesus panašiai kaip atsakovės advokatai ar atsakovės darbuotojai. Taigi, E. CA Economics nesiekia pateikti objektyvaus ir nepriklausomo ekonominio vertinimo nagrinėjamoje byloje.
50.11. E.CA Economics specialistas B. D., teikęs ekonominę išvadą atsakovės vardu, neturi tam reikalingų žinių ir tinkamos kompetencijos. 2023 m. sausio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu B. D. nurodė, kad neturi specialaus išsilavinimo transporto srityje, kad nėra anksčiau dirbęs transporto įmonėje ar transporto srityje. Tuo tarpu teismo ekspertas prof. C. S., skirtingai nuo E.CA Economics specialistų, turi įgijęs specialias žinias transporto sektoriuje ir turi specialią patirtį.
50.12. E.CA Economics 2022 m. spalio 28 d. parengtoje išvadoje klaidingai nurodoma, kad tai nebuvo didelę įtaką turintis kartelis. Atsakovė taip pat nepagrįstai kritikuoja teismo eksperto prof. C. S. pastabą, kad pažeidimas buvo didelę įtaką turintis kartelis, todėl jis turėjo įtaką kainų lygiui. Ieškovės nuomone, teismo eksperto prof. C. S. išvada dėl didelę įtaką turinčio kartelio yra pagrįsta, nes: 1) Komisija 2016 m. liepos 19 d. sprendime byloje AT. 39824 pati patvirtino, kad vilkikų kartelis turėjo neigiamą poveikį; 2) Komisija nubaudė atsakovę 1 mlrd. Eur dydžio bauda už rinkai sukeltą žalą. Ši bauda skirta, visų pirma, už pirkėjams (taip pat ir UAB „Vlantana“, bei vartotojams) sukeltą žalą. Komisija konkretaus ūkio subjektų žalos dydžio neapskaičiavo, tačiau vienas iš esminių baudos skyrimo tikslų, tai nubaudimas už konkurencijos iškraipymą; 3) Komisijos gairės dėl horizontaliųjų susitarimų patvirtina, kad informacijos keitimasis dėl numatomų kainų akivaizdžiai sukelia didelę žalą rinkoje; 4) vilkikų gamintojams tiesiog keistis vilkikų kainomis nėra prasmės, jeigu to pasėkoje nedidėja galutinės kainos vartotojams; 5) byloje yra įrodymų, patvirtinančių sistemingą vilkikų gamintojų ir atsakovės keitimąsi informacija dėl vilkikų kainų, numatomų taikomų nuolaidų.
50.13. E. CA Economics 2022 m. spalio 28 d. parengtoje išvadoje naudoja tam tikrus kitus nei teismo ekspertas modelius apskaičiuojant žalą. Aplinkybė, kad naudojami kiti žalos apskaičiavimo modeliai, nereiškia, kad teismo eksperto prof. C. S. naudojama metodika apskaičiuojant žalą yra neteisinga.
50.14. Kartelio tikslas ir yra mažmeninių kainų augimas. E. CA Economics 2022 m. spalio 28 d. parengtoje išvadoje nurodo, kad (duomenys neskelbtini).
50.15. (Duomenys neskelbtini).
50.16. Ieškovės nuomone, E.CA Economics atstovas B. D. nenusimano ES konkurencijos teisės aktuose. Atsakovė rėmėsi E.CA Economics ataskaita, kurioje (duomenys neskelbtini).
50.17. (Duomenys neskelbtini).
50.18. Atsakovės ir E.CA Economics specialistų pozicija prieštarauja ES teisės aktams. Nagrinėjamoje byloje reikia inter alia remtis Komisijos Komunikatu „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės (Tekstas svarbus EEE) (2011/C 11/01)“ (toliau – Komisijos gairės arba Gairės). Gairėse nustatomi įmonių susitarimų horizontaliojo bendradarbiavimo srityje vertinimo pagal SESV 101 straipsnį principai. Atsižvelgiant į Gairėse nurodytus principus atsakovės sudarytas kartelis turėjo didelį ribojamąjį poveikį konkurencijai: (1) atsakovė buvo sudariusi tarptautinį kartelį; (2) atsakovės kartelis truko ilgiau nei 14 metų; (3) viešuosiuose pirkimuose sudarant kartelius paprastai nustatomas mažesnis antkainis, nei sudarant kitokius draudžiamus susitarimus kituose sektoriuose. Nagrinėjamoje byloje atsakovė sudarė kartelį ne viešuosiuose pirkimuose; (4) kartelio metu taikomas antkainis būna didesnis, jeigu kartelio atžvilgiu konkurencijos institucijos atlieka tyrimą ir ūkio subjektas yra nubaudžiamas. Nagrinėjamoje byloje atsakovės atžvilgiu Komisija atliko tyrimą bei pritaikė sankcijas. Be to, atsakovės sudarytas kartelis akivaizdžiai atitinka Gairių 34 pastraipoje nurodytus kriterijus. Sunkvežimių gamintojai turi labai dideles rinkos dalis. Byloje nustatyta, kad vilkikų kartelį sudariusios įmonės vilkikų rinkoje užėmė ne mažiau 90 proc. rinkos Europoje ir pasaulyje. Sunkvežimius gaminusios įmonės akivaizdžiai gamina identiškas prekes (vilkikus), veikia toje pačioje sunkvežimių rinkoje ir yra artimos konkurentes. Pirkėjų taip pat ir ieškovės galimybės keisti sunkvežimių tiekėjus buvo ribotos.
50.19. Atsakovė nepagrįstai kritikuoja teismo eksperto prof. C. S. reputaciją ir pateiktą Ekspertizės aktą. Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę pasirinkti teismo ekspertą iš trijų kandidatų: a) dr. C. V.; b) prof. C. S.; c) UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ darbuotojų L. G. ir M. S.. Pirmosios instancijos teismas pasirinko prof. C. S., kurį, skirdamas ekspertizę, įpareigojo atsakyti į visus keturis atsakovės pasiūlytus klausimus, kurie į nutartį buvo perkelti pažodžiui. Pažymėtina, kad teismas įpareigojo teismo ekspertą prof. C. S. atsakyti į atsakovės klausimus netgi nepaisant tos aplinkybės, kad atsakovė expressis verbis (aiškiai žodžiais; tiesiogiai) atsisakė mokėti už teismo ekspertizę. Be to, byloje nebuvo pateikta visiškai jokios informacijos apie atsakovės naudai ekonominius paskaičiavimus teikusių konkrečių E.CA Economics žmonių patirtį, akademinius pasiekimus ar išsilavinimą.
50.20. Atsakovė kelia nepagrįstas, nesąžiningas ir nesavalaikes abejones dėl paskirto teismo eksperto prof. C. S. reputacijos ir veiklos (duomenys neskelbtini).
50.21. (Duomenys neskelbtini).
50.22. Atsakovė neteisingai aiškina ESTT 2023 m. vasario 16 d. prejudicinio sprendimo byloje Nr. C-312/21 turinį ir esmę. ESTT 2023 m. vasario 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-312/21 bei generalinės advokatės išvada minėtoje byloje patvirtina, kad tarp atsakovės ir ieškovės yra labai didelė informacijos asimetrija, kuri buvo (duomenys neskelbtini), vis tiek negalima atmesti tikimybės, jog ir toliau tiksliai nustatyti patirtos žalos dydį remiantis turimais įrodymais praktiškai bus neįmanoma arba pernelyg sunku. Nacionaliniai teismai privalo užtikrinti, kad nacionalinės taisyklės neturi sukelti per daug sunkumų ieškovams siekiant prisiteisti žalą iš asmenų, pažeidusių konkurencijos teisę. Be kita ko, ESTT byloje paminėjo būtinumą taikyti žalos prezumpcijos principą nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo už konkurencijos teisės pažeidimus. Ieškovės vertinimu, teismo ekspertizės skyrimas nagrinėjamoje byloje buvo teisingas ir skaidrus.
50.23. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė į bylą pateikė ne visus dokumentus, kuriuos privalėjo pateikti, tačiau tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Ieškovė pateikė visus aktualius šiais bylai dokumentus. Ieškovės vertinimu, būtent atsakovė nepilnai įvykdė 2019 m. lapkričio 15 d. teismo įpareigojimą (duomenys neskelbtini).
50.24. Atsakovė savo veiksmais (prašymas pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą, bylos jurisdikcijos klausimo kėlimas, prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą iki ESTT išnagrinės klausimą dėl jurisdikcijos, teismo įpareigojimų nevykdymas laiku, atskirojo skundo dėl neskundžiamos nutarties pateikimas ir kt.) ženkliai prisidėjo prie ilgo šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (duomenys neskelbtini).
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
52. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
53. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašė iš atsakovės priteisti (duomenys neskelbtini) Eur dydžio nuostolius, patirtus atsakovei sudarius konkurencijos teisėje draudžiamą kartelinį susitarimą, kuris neigiamai paveikė ieškovės padėtį, t. y. lėmė, kad ieškovė prekes įsigijo su karteliniu antkainiu. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteisdamas (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių atlyginimą. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, todėl šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
54. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį prašymą grindžia tuo, kad byla sudėtinga dėl faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų gausos, nagrinėjamų klausimų kompleksiškumo, todėl žodinis posėdis padėtų geriau įsigilinti į šios civilinės bylos ypatumus, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.
55. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
56. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
57. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, o atsakovė nenurodė išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, kad būtina apklausti ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių jos apeliacinis skundas galėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi savo poziciją bylai reikšmingais klausimais šalys pakankamai išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, atsakovė bei ekspertai buvo išklausyti teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas netenkinamas.
Dėl ginčo esmės
58. Ginčas civilinėje byloje kilo tarp ieškovės UAB „Vlantana“ ir atsakovės Daimler (naujas pavadinimas Mercedes–Benz). Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini) Mercedes–Benz sunkvežimį už (duomenys neskelbtini) Eur. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje Mercedes–Benz sunkvežimiai buvo parduodami tik per trečiąjį asmenį UAB „Veho Lietuva“, kuris buvo vienintelis oficialus Mercedes–Benz platintojas, taigi, (duomenys neskelbtini) sunkvežimį ieškovė pirko ne tiesiogiai iš Daimler, o iš UAB „Veho Lietuva“.
59. Komisija 2016 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą AT.39824, kuriame nustatė, kad atsakovė ir kiti rinkos dalyviai pažeidė SESV 101 straipsnį, kuris draudžia susitarimus ir suderintus veiksmus tarp įmonių ir įmonių grupių, galinčius turėti įtakos prekybai tarp ES šalių ir kurių tikslas yra trukdyti, riboti arba iškreipti konkurenciją bendroje ES rinkoje (t. 1, b. l. 89). Komisija nustatė, kad atsakovės ir kitų rinkos dalyvių sudarytas Draudžiamas susitarimas truko nuo 1997 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 18 d., juo buvo susitarta dėl sunkvežimių (6–16 tonų masės, didesnės masės nei 16 tonų), sunkvežimių be priekabos ir vilkikų kainų Europos ekonominėje erdvėje nustatymo ir bendrų kainų didinimo. Draudžiamuoju susitarimu šalys taip pat pasirinko išmetamųjų teršalų technologijų, būtinų pagal EURO 3–6 standartus, naudojimo vidutiniuose ir sunkiuosiuose sunkvežimiuose pradžios laiką ir išlaidų perkėlimą (t. 1, b. l. 89).
60. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Mercedes–Benz sunkvežimius iš jos distributorės UAB „Veho Lietuva“ įsigijo galiojant atsakovės ir kitų rinkos dalyvių sudarytam Draudžiamam susitarimui ar jo poveikiui tęsiantis po Draudžiamo susitarimo pabaigos (2011 m. sausio 18 d.), ieškovė pareikalavo žalos atlyginimo iš atsakovės už sunkvežimius, pirktus laikotarpiu, kai Draudžiamas susitarimas galiojo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. sausio 18 d., taip pat (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, kai formaliai Draudžiamas susitarimas jau buvo pasibaigęs, bet, ieškovės teigimu, faktiškai rinką ir ieškovę tebeveikė.
61. Siekiant įvertinti žalos, patirtos dėl sunkvežimių gamintojų konkurencijos teisės pažeidimo, dydį, pirmosios instancijos teismas paskyrė žalos apskaičiavimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti prof. C. S. (t. 20, b. l. 1). Ekspertas 2022 m. gegužės 26 d. pateikė Ekspertizės aktą, kuriame apskaičiavo, kad ieškovė patyrė (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių (t. 22, b. l. 145). Specialių žinių reikalaujančią nuomonę dėl žalos dydžio buvo pateikusi ir atsakovė, kurios pasamdyta E.CA Economics pateikė: Oxera Consulting 2019 m. gegužės 6 d. Oxera išvadą; taip pat E.CA Economics parengtą 2019 m. balandžio 24 d. tikėtinumo ataskaitą (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 166); 2022 m. birželio 20 d. memorandumą Lietuvai (UAB „Vlantana“ prieš „Daimler AG“: pirmieji pastebėjimai dėl teismo eksperto atlikto nuostolių apskaičiavimo“); 2022 m. spalio 28 d. atsakomąją išvadą (išvada dėl teismo eksperto išvados) (t. 24, b. l. 70) (toliau visos kartu – atsakovės ekspertinės ataskaitos). Šiose atsakovės ekspertinėse ataskaitose nurodoma, kad ieškovė nepatyrė nuostolių dėl sunkvežimių gamintojų atlikto konkurencijos teisės pažeidimo.
62. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pritarė Ekspertizės akte padarytoms išvadoms, kad kartelis neigiamai paveikė ieškovės interesus, lemdamas didesnes sunkvežimių pardavimo kainas. Tačiau teismas, remdamasis atsakovės ekspertinėmis ataskaitomis, nustatė ir tam tikrų Ekspertizės akto trūkumų, kurių pagrindu sumažino iš atsakovės ieškovei priteistinų nuostolių dydį. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Ekspertizės akte nuostolių suma ir permokos buvo apskaičiuotos neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė lizingavo (duomenys neskelbtini) įsigytus sunkvežimius, todėl nuostoliai turėjo būti skaičiuojami nuo lizingo mėnesio įmokos, o ne visos sunkvežimio įsigijimo kainos. Kitas Ekspertizės akto trūkumas buvo susijęs su antkainio apskaičiavimu, kadangi ekspertas žalą paskaičiavo sudėjęs du antkainius (duomenys neskelbtini). Kadangi trečiasis asmuo nedalyvavo karteliniame susitarime, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovei priteisiama žala turėtų būti paskaičiuojama tik nuo atsakovei mokėto antkainio dalies, t. y. (duomenys neskelbtini) proc. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovei priteistinos žalos dydį iki (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti ir (duomenys neskelbtini) Eur dydžio lizingo palūkanų, kurios susidarė prisiėmus didesnius įsipareigojimus, (duomenys neskelbtini) tačiau skundžiamu sprendimu teismas šią sumą taip pat sumažino iki (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) proc.), kadangi ekspertas pasirinko netikslų lizingo įmokų skaičiavimo būdą, šią nuostolių grupę paskaičiavęs apytikriai (aproksimavimo būdu). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovės iš viso priteisė 1 689 762,49 Eur ((duomenys neskelbtini) Eur + (duomenys neskelbtini) Eur) nuostolių.
63. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka ir su šia sumažinta ieškovės naudai iš atsakovės priteistina patirtų nuostolių dalimi. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija teismo išvadas tiek dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, tiek dėl žalos, kuri susideda iš jos fakto ir dydžio nustatymo.
64. Todėl toliau teisėjų kolegija įvertins pirmosios instancijos teismo išvadas dėl šių deliktinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos, taip pat pagrindinius atsakovės argumentus, jos vertinimu, sudarančius pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y., kad pirmosios instancijos teismas (1) neįvertino, kad ieškovė sunkvežimius įsigijo iš trečiojo asmens, o ne atsakovės, todėl atsakovė neturėjo įtakos galutinės kainos nustatymui; (2) netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, kadangi klaidingai išaiškino, kad žala, padaryta konkurencijos teisės pažeidimais, preziumuojama; (3) spręsdamas dėl žalos dydžio vadovavosi metodologiškai klaidingu Ekspertizės aktu ir nepagrįstai nesivadovavo atsakovės ekspertinėmis ataskaitomis; (4) neįvertino, kad prašomos priteisti žalos dalis paskaičiuota už laikotarpį po pažeidimo, t. y. po 2011 m. sausio 18 d., kai kartelis buvo pasibaigęs; (5) neatsižvelgė, kad ieškovei trečiasis asmuo sunkvežimius pardavė su didele nuolaida; (6) vertindamas ieškovei priteisiamos žalos dydį, nepagrįstai neįvertino, kad ieškovė patirtus nuostolius perkėlė kitoms rinkos grandims, o ši aplinkybė turėjo būti nustatyta, be kita ko, remiantis ir contra spoliatorem (prieš pažeidėją) taisykle.
Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio
65. Atsakovė teigia, kad vien keitimasis informacija su kitais sunkvežimių gamintojais nereiškia, kad dėl to pirkėjai bus priversti sumokėti didesnę kainą nei būtų mokėję nesant keitimosi informacija, kadangi ūkio šakose yra įprasta stebėti konkurentų kainas bei elgesį rinkoje, o bruto kainos yra viešai skelbiamos daugelyje ūkio šakų. Tokie atsakovės teiginiai, kuriais ji bando pagrįsti veiksmų teisėtumą, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka Komisijos sprendime AT.39824 nustatytų faktinių aplinkybių ir Komisijos atlikto šių aplinkybių vertinimo.
66. Komisija sprendime AT.39824 nustatė, kad atsakovė Daimler ir kiti kartelio nariai ne šiaip keitėsi informacija, o derino antikonkurencinio tikslo veiksmus dėl kainų ir bendrų kainų didinimo Europos ekonominėje erdvėje ir tokiu būdu pažeidė SESV 101 straipsnį, draudžiantį susitarimus ir suderintus veiksmus tarp įmonių ir įmonių grupių, kurie gali turėti įtakos prekybai tarp ES šalių ir kurių tikslas yra trukdyti, riboti arba iškreipti konkurenciją bendroje ES rinkoje. Kadangi Lietuva Europos ekonominės erdvės dalimi tapo 2004 m. gegužės 1 d., jai įstojus į Europos Sąjungą, draudžiamu susitarimu nuo 2004 m. gegužės 1 d. buvo tariamasi ir dėl sunkvežimių kainų didinimo Lietuvoje (CPK 6.246 straipsnio 1 dalis).
67. Be to, atsižvelgiant į Draudžiamo susitarimo pobūdį, vadovaujantis Komisijos gairėmis, atsakovės sudarytą kartelį būtų galima vertinti ir kaip didelį ribojamąjį poveikį konkurencijai turėjusį kartelį. Komisijos gairių 34 punkte nurodyta, kad atliekant konkurencinį susitarimo vertinimą svarbūs tokie veiksniai: ar susitarimo šalys turi dideles rinkos dalis, ar jos artimos konkurentės, ar klientų galimybės keisti tiekėjus yra ribotos, ar konkurentai greičiausiai nepadidins tiekimo, jei padidės kainos, ir ar viena iš susitarimo šalių turi svarbios konkurencinės galios. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė ir kiti nariai sudarė tarptautinį kartelį, kuris truko ilgiau nei 14 metų, kartelį sudariusios įmonės sunkvežimių rinkoje užėmė ne mažiau kaip 90 proc. rinkos Europoje ir pasaulyje, gamino identiškas prekes (vilkikus) ir veikė toje pačioje sunkvežimių rinkoje būdamos labai artimos konkurentės.
68. Draudžiamo susitarimo ribojamąjį poveikį pagrindžia ir priemonėmis, kuriomis Draudžiamo susitarimo šalys siekė antikonkurencinio tikslo, nustačius, kad kartelio nariai keitėsi plačios apimties informacija, (1) susijusia su numatomais bendrųjų kainų keitimais ir bendrųjų kainų sąrašais, (...); bei atitinkamu tokių pokyčių įvedimo laiku; (2) susijusia su išmetamųjų teršalų technologijų, būtinų pagal EURO 3–6 standartus, naudojamų vidutiniuose ir sunkiasvoriuose sunkvežimiuose, įvedimo datomis ir su tuo susijusių išlaidų perkėlimu; (3) kita konkurencinga neskelbtina informacija, tokia kaip informacija apie pristatymo laikotarpius, užsakymų priėmimą, atsargų kiekius, (...), dabartines grynąsias kainas ir (...) ir bendruosius kainynus (net prieš jiems įsigaliojant) bei sunkvežimių konfigūratorius (Europos Komisija 2017 m. rugsėjo 9 d. sprendimo AT.39824 – Sunkvežimiai 317 punktas).
69. Nors atsakovė teigia, kad šioje civilinėje byloje esantys Europos Komisijos bylos AT.39824 duomenys patvirtina, jog Draudžiamo susitarimo šalys individualiai neaptarinėjo kainų didinimo Lietuvoje, o pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nepagrįstai ignoravo, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepagrindžia, kad kartelis neturėjo įtakos Lietuvai. Kaip minėta, Draudžiamas susitarimas apėmė Europos ekonominės erdvės valstybes, o Lietuva šios erdvės nare tapo 2004 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) (žr. šios nutarties 66 punktą).
70. (Duomenys neskelbtini).
71. Dėl nurodytų argumentų (žr. šios nutarties 66–70 punktus) teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės ir kitų kartelio narių vykdytas apsikeitimas informacija buvo neteisėtas, jo tikslas buvo antikonkurencinis, t. y. sunkvežimių kainų didinimas EEE, taip pat ir Lietuvoje.
72. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, kad jos atsakomybę panaikina (t. y. veiksmų neteisėtumą šalina ir (ar) jų grandinę nutraukia) aplinkybė, jog ieškovė sunkvežimius įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Veho Lietuva“, kuris distributoriaus teisėmis pardavinėjo Mercedes–Benz sunkvežimius Lietuvoje. Atsakovės teigimu, ieškovės įsigytą sunkvežimių mažmeninę kainą nustatė ne atsakovė, o UAB „Veho Lietuva“, todėl atsakovė, neturėdama sutartinių santykių su galutiniais pirkėjais, nėra atsakinga už ieškovės patirtą žalą.
73. ESTT praktikoje nurodoma, kad bet kuris asmuo turi teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą, jei tarp tos žalos ir pagal SESV 101 straipsnį draudžiamo kartelio ar veiksmų yra priežastinis ryšys (ESTT 2019 m. kovo 14 d. sprendimas Skanska, C-724/17, ECLI:EU:C:2019:204, 26 punktas, 2019 m. kovo 28 d. sprendimas Cogeco, C-637/17, ECLI:EU:C:2019:263, 40 punktas). Todėl, viena vertus, iš dalies sutiktina su atsakove, kad SESV 101 straipsnio pažeidimas savaime nereiškia, kad tas pažeidimas sukelia žalą, t. y. turi būti įrodytas ir priežastinis ryšys, kuris, pagal kasacinio teismo praktiką gali būti tiek tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Kita vertus, vien tai, kad UAB „Veho Lietuva“, o ne atsakovė, nustatė galutinę kainą, savaime nereiškia, jog ieškovė sunkvežimius įsigijo be kartelinio antkainio, t. y. už tokią pačią kainą, kokią būtų mokėjusi, jei atsakovė Draudžiamo susitarimo nebūtų sudariusi. Šią aplinkybę patvirtina Mercedes–Benz sunkvežimių pardavimo kainodara (duomenys neskelbtini). Taigi, nors atsakovės teiginys, kad galutinei kainai įtakos turėjo ne tik bruto kaina, bet ir, pavyzdžiui, individualios derybos su galutiniu pirkėju, iš dalies teisingas, tačiau kainų nustatymo procesas taip pat patvirtina ryšį tarp bruto kainos, t. y. kainos, kuriai įtaką darė kartelis, ir galutinės kainos (duomenys neskelbtini).
74. (Duomenys neskelbtini).
75. Atsakovės teiginius, kad konkurencijos pažeidimas neveikė galutinio pirkėjo paneigia ir Ekspertizės aktas. (Duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti eksperto pateiktų išvadų pagrįstumu.
76. Be to, Komisija AT.39824 sprendime taip pat nenustatė, kad konkurencijos pažeidimas būtų buvęs apribotas platintojų ir agentų struktūroje (Komisijos sprendimo 2.3.2 punktas). Priešingai, Komisijos sprendimas iš dalies patvirtina, kad „kartais dalyviai, įskaitant visų adresatų būstinių atstovus, taip pat aptardavo, kai kurių šalių neto kainas“, t. y. galutines sunkvežimių kainas (Komisijos sprendimo AT.39824 51 punktas).
77. Aptartų aplinkybių visuma įrodo, kad Komisijos konstatuotas pažeidimas dėl sunkvežimių gamintojų keitimosi bruto kainomis veikė ir Lietuvos rinką. Be to, (duomenys neskelbtini) neteisėti atsakovės veiksmai, t. y. Draudžiamas susitarimas didinti sunkvežimių kainas, nebuvo nutraukti trečiojo asmens UAB „Veho Lietuva“.
Dėl žalos fakto nustatymo prezumpcijos (ne)taikymo
78. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia netinkamu civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Jos teigimu, skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai preziumavo žalos, padarytos konkurencijos teisės pažeidimo pagrindu, faktą; minėtą aplinkybę turėjo įrodyti ieškovė, o ne atsakovė.
79. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad žalos padarymo metu Konkurencijos įstatymas tiesiogiai neįtvirtino žalos, padarytos konkurencijos teisės pažeidimais, prezumpcijos, kadangi tokia prezumpcija buvo įtvirtinta tik 2017 m. vasario 1 d., kuomet įsigaliojo Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymas (2017 m. sausio 18 d., Nr. 2017-01075), kuriuo įgyvendintos Žalos direktyvos nuostatos. Todėl šioje civilinėje byloje taikytinos žalos padarymo metu galiojusios Konkurencijos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) ir 43 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija galiojusi po 2012 m. gegužės 1 d) įtvirtintos nuostatos (Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), numatančios, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, ieškovės prašoma priteisti žala turi būti atlyginama vadovaujantis bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais.
80. Kita vertus, aplinkybė, kad Konkurencijos įstatyme nebuvo įtvirtinta žalos prezumpcija, savaime nepaneigia res ipsa loquitur (faktai kalba patys už save) principo taikymo. Teismų praktikoje pažymima, kad vadovaujantis principu res ipsa loquitur, neteisėti veiksmai tam tikrose situacijose patys savaime gali reikšti žalos padarymą (t. y. žalos faktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006; 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad teismas išvadas apie juridinius faktus (pvz., žalą), tam tikrais atvejais gali daryti remiantis tipine įvykių eiga, kai įvykus vienam įvykiui turi įvykti ir kitas.
81. Šioje civilinėje byloje ieškovė argumentavo, kad įvykus vienam faktui, t. y. atsakovei ir kitiems kartelio nariams sudarius Draudžiamą susitarimą, kurio tikslas buvo didinti kainas Europos ekonominėje erdvėje, vadovaujantis tipine įvykių eiga turėjo įvykdyti ir kitas faktas – kartelio narių pirkėjai dėl šio susitarimo turėjo patirti žalą, pasireiškiančią kartelinio antkainio sumokėjimu. Įvertinusi, kad ieškovė ieškinį grindžia atsakovės sudarytu Draudžiamu susitarimu „pagal tikslą“, kuriuo atsakovė ir kiti kartelio nariai derino veiksmus dėl kainų didinimo EEE, o teismas išvadas apie juridinius faktus, gali daryti ir remdamasis tipine įvykių eiga (žr. šios nutarties 80 punktą), teisėjų kolegija toliau pasisako dėl įstatyme neįtvirtintos žalos fakto prezumpcijos taikymo nagrinėjamo ginčo kontekste.
82. Sprendžiant dėl poreikio taikyti faktinę žalos prezumpciją, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į ESTT pateiktus išaiškinimus, kad tam tikri slapti veiksmai, lemiantys horizontalų kainų nustatymą karteliuose, gali būti laikomi darančiais tokią didelę neigiamą įtaką kainai, prekių kiekiui ar kokybei ir paslaugoms, kad gali būti pripažįstama, jog siekiant taikyti SESV 101 straipsnio 1 dalį neverta įrodyti, kad tais veiksmais daromas konkretus poveikis rinkai. Patirtis rodo, kad tokie veiksmai lemia gamybos mažėjimą ir kainų didėjimą, o tai baigiasi blogu išteklių paskirstymu, nuo kurio visų pirma nukenčia vartotojai (2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo CB / Komisija, C-67/13 P, EU:C:2014:2204, 51 punktas; 2015 m. kovo 19 d. sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C-286/13 P, EU:C:2015:184, 115 punktas).
83. Europos Komisijos 2023 m. birželio 13 d. komunikato Nr. C 167/07 dėl žalos ieškiniuose atlyginimo, susijusiuose su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymo praktiniame vadove (anksčiau ir toliau – Komisijos praktinis vadovas) taip pat pabrėžiama, kad dėl konkurencijos apribojimų „pagal tikslą“, pavyzdžiui, kainų nustatymo ir rinkos pasidalijimo, mažėja produkcijos kiekis ir didėja kainos, taigi netinkamai paskirstomi ištekliai, nes negaminamos ir neteikiamos vartotojams reikalingos prekės ir paslaugos. Dėl šių apribojimų taip pat mažėja vartotojų gerovė, nes jiems tenka mokėti didesnes kainas už atitinkamas prekes ir paslaugas (žr. Komisijos praktinio vadovo 21 punktą). Atlikus išsamų kartelinių susitarimų tyrimą Komisija gairėse nustatė, kad 93 proc. visų ištirtų atvejų buvo padidintos kainos (žr. Komisijos praktinio vadovo 142 punktą). Tai reiškia, kad beveik visada karteliniai susitarimai „pagal tikslą“ lemia padidintas kainas su karteliniu antkainiu.
84. Išvardintų argumentų pagrindu teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad karteliniai susitarimai „pagal tikslą“, kuriais siekiama iškraipyti nepriklausomą kainų nustatymą, didina kartelių klientams taikomas kainas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju preziumuotina, kad atsakovė Draudžiamu susitarimu „pagal tikslą“, kartu su kartelio nariais derindama veiksmus dėl kainų didinimo, padarė žalą ieškovei, kuri pasireiškė mokėjimu už sunkvežimius su karteliniu – padidintu – antkainiu.
85. Teisėjų kolegija nenustatė duomenų, kurie aptariamą žalos fakto prezumpciją paneigtų (žr. šios nutarties 84 punktą). Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad Komisija neanalizavo, ar sunkvežimių gamintojų elgesys turėjo poveikį (įtaką) rinkai, taip pat neskaičiavo galimos permokos rinkoje, savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl neįrodyto žalos fakto. Kaip minėta, šiuo atveju Komisija nustatė kartelinį susitarimą „pagal tikslą“, o ne „pagal poveikį“. ESTT išaiškinęs, kad „pažeidimas dėl susitarimo tikslo“ ir „pažeidimas dėl susitarimo poveikio“ skiriasi tuo, jog tam tikros susitarimo tarp įmonių formos dėl paties savo pobūdžio gali būti laikomos žalingomis normaliai konkurencijai veikti. Taigi, norint įvertinti, ar suderintus veiksmus draudžia Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalis, nereikia nagrinėti konkretaus tokių veiksmų poveikio, jeigu jų tikslas – konkurencijos bendrojoje rinkoje trukdymas, ribojimas arba iškraipymas (ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimas College van Beroep voor het bedrijfsleven, C-8/08, 29 punktas).
86. Be to, kartelio įtaką sunkvežimių kainų didėjimui patvirtina ir Ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad kainos padidėjo, konstatuota ir Komisijos sprendimo 60 punkte, kuriame nurodyta, kad įrodymai patvirtina, jog iš kartelio dalyvių 2010 m. lapkričio mėn. ir 2011 m. sausio mėn. buvo surinkta informacija apie visų adresatų bruto kainų padidėjimą. Kaip minėta, bruto kainos didėjimas lėmė ir neto kainos didėjimą galutiniam pirkėjui, tokiam kaip ieškovei (žr. šios nutarties 77 punktą).
87. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nurodytas subjektyvus situacijos vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl žalos, padarytos draudžiamu susitarimu, padarymo fakto.
Dėl žalos dydžio nustatymo pagrįstumo
88. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga susideda iš dviejų elementų – jos fakto ir dydžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017). Todėl nustačius žalos faktą, spręstinas jos dydžio klausimas. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
89. Siekdamas išsiaiškinti žalos dydį, Vilniaus apygardos teismas ekspertui paskyrė atlikti žalos apskaičiavimo ekspertizę. Ekspertizės akte ekspertas nustatė, kad ieškovė patyrė (duomenys neskelbtini) Eur dydžio nuostolių. Ekspertinę nuomonę dėl žalos dydžio, pateikė ir atsakovė. Jos pasamdyta E.CA Economics ataskaitose patvirtino, kad ieškovė nuostolių dėl sunkvežimių gamintojų atlikto konkurencijos teisės pažeidimo nepatyrė (t. 7, b. l. 166–178). Pirmosios instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovės argumentais, sumažino ieškovės prašomą priteisti (duomenys neskelbtini) Eur žalos dydį iki 1 644 762,49 Eur, tačiau atsakovė nesutinka ir su šiuo žalos dydžio paskaičiavimu.
90. Atsakovė kelia Ekspertizės akto patikimumo klausimą; nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu ieškovei priteisti žalą už laikotarpį, prasidėjusį 2011 m. sausio 18 d., kai Draudžiamas susitarimas jau buvo pasibaigęs; ginčija išvadas dėl nuostolių perkėlimo, teigdama, kad ieškovė nuostolius galėjo perkelti kitoms tiekimo grandims, tokiu būdu iš atsakovės neteisėtų veiksmų gaudama ir naudos; taip pat nesutinka su ieškovės nuostoliais, patirtais dėl prisiimtų didesnių įsipareigojimų lizingo davėjams (duomenys neskelbtini). Toliau teisėjų kolegija plačiau pasisakys dėl apeliantės iškeltų klausimų dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)pagrįstumo.
Dėl Ekspertizės akto patikimumo ir Ekspertizės aktu nustatyto kartelinio antkainio dydžio
91. Pirmosios instancijos teismo ieškovės naudai iš atsakovės priteisti nuostoliai pasireiškė sumokėtu karteliniu antkainiu, t. y. Draudžiamo susitarimo nulemtu sunkvežimių kainos padidėjimu, kurio ieškovė nebūtų sumokėjusi, jei kartelis nebūtų susitaręs dėl sunkvežimių kainų didinimo.
92. Siekdamas išsiaiškinti dėl kartelinio antkainio atsiradusį permokos įvertinimą, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi antruoju klausimu ekspertą įpareigojo atsakyti: „ar galėtumėte įvertinti Daimler Lietuvos rinkai parduodamų sunkvežimių kainų didėjimą visos rinkos lygmeniu: i) nustatant labiausiai tinkamą kainų didėjimo įvertinimo metodą, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes; ir ii) pateikiant patį permokos įvertinimą?“. Teismo ekspertas nurodė, kad antrasis teismo klausimas susijęs su septintuoju klausimu „ar, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, tikėtina, kad Daimler AG sudarytas kartelinis susitarimas, kurį nustatė Komisija 2016 m. liepos 19 d. sprendime, Byla AT.39824 – Trucks, galėjo lemti kainų didėjimą Lietuvoje parduodamiems Daimler AG sunkvežimiams?“, todėl į abu šiuos klausimas ekspertas atsakė kartu.
93. Ekspertas nurodė, kad norint suprasti kartelio poveikį Lietuvos rinkai, reikia atsižvelgti į (duomenys neskelbtini). Ekspertas atliktoje regresinėje analizėje nustatė, kad pažeidimo laikotarpiu Daimler sunkvežimių didmeninės kainos buvo didesnės nei ankstesniais metais ne kartelio laikotarpiu, dėl sudaryto kartelio, o taip pat dėl užsitęsusio poveikio. Anot eksperto, iš Ekspertizės akto 5 lentelės matyti, kad laikotarpiu, kurį Komisija įvardijo kaip kartelio laikotarpį, sunkvežimio kaina vidutiniškai buvo apie (duomenys neskelbtini) proc. didesnė už konkurencinį etaloną. Kaina aukštesnė už konkurencinį lygį išliko ir iki (duomenys neskelbtini) m. ((duomenys neskelbtini) proc.). Todėl ekspertas padarė išvadą, kad kartelis padidino didmeninėje Lietuvos rinkoje Daimler vilkikų (duomenys neskelbtini) mokamas kainas. Ieškovė kartelio laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) m. už kiekvieną vilkiką mokėjo apie (duomenys neskelbtini) proc. antkainį, o iki (duomenys neskelbtini) m. – (duomenys neskelbtini) proc. kartelinį antkainį.
94. Nors, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas Ekspertizės akte nustatė tam tikrų su žalos paskaičiavimu susijusių klaidų (žr. šios nutarties 62 punktą), tačiau iš esmės pritarė Ekspertizės akte pristatytam vertinimui, kad ieškovė dėl kartelinio susitarimo iki 2011 m. vidutiniškai už sunkvežimį mokėjo (duomenys neskelbtini) proc. daugiau, o 2011–(duomenys neskelbtini) m. vidutiniškai (duomenys neskelbtini) proc. daugiau. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Jos vertinimu, tokie eksperto paskaičiavimai metodologiškai klaidingi, todėl teismas turėjo atmesti Ekspertizės aktą ir vadovaujantis atsakovės į civilinę bylą pateiktomis ekspertinėmis ataskaitomis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
95. Atsižvelgiant į tai, kad į civilinę bylą yra pateiktos kelios specialių žinių reikalaujančios išvados, t. y. teismo Ekspertizės aktas, taip pat atsakovės užsakymu E.CA Economics atliktos ataskaitos, kuriose ginčijamas Ekspertizės aktas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta Ekspertizės išvada, ją lyginant su proceso šalies (atsakovės) iniciatyva užsakyta išvada, yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2021).
96. Nors atsakovė teisingai nurodė, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), o konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų, prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde atsakovės dėstomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl Ekspertizės akto tyrimo ar rezultatų nepatikimumo ir (ar) nepagrįstumo.
97. Įvertinusi atsakovės argumentus dėl Ekspertizės akto neatitikimo Europos Komisijos reikalavimams, teisėjų kolegija tokių trūkumų nenustatė. Europos Komisijos praktiniame vadove dėl žalos nustatymo nurodoma, kad siekiant įvertinti kompensacijos už patirtos žalos dydį, turi būti remiasi priešingos padėties analize (angl. but–for analysis), pagal kurią būtų palyginta faktinė nukentėjusiosios šalies padėtis ir padėtis, kurioje ši šalis būtų buvusi, jei nebūtų buvę pažeidimo. Tokia padėtis, pasak Komisijos, turi būti vertinama nustatant orientacinį scenarijų, vadinamą pažeidimo nebuvimo scenarijumi, arba priešingos padėties scenarijumi (angl. counterfactual scenario), pirmiausiai nustatant pažeidimą ir tuomet įvertinant jo poveikį rinkai (Komisijos praktinio vadovo 10–11 psl.). Atžvelgiant į tai, kad Ekspertizės akte nurodoma, jog ekspertas atliko priešingos padėties analizę regresinės analizės būdu, spręstina, kad Ekspertizės aktas atitinka Komisijos praktinio vadovo ekspertizėms keliamus reikalavimus (Ekspertizės akto 2–3 psl.).
98. Vertinant eksperto pasirinktą regresinės analizės metodą atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas Ekspertizės akte aptarė, jog priešingos padėties scenarijus gali būti vertinamas vadovaujantis skirtingais metodais, pavyzdžiui, atliekant lyginamąją analizę ir taip vertinant, kas būtų įvykę, jei pažeidimo nebūtų (t. y. lyginant kainas, apimtis, pelną ar kitus kintamuosius prieš pažeidimą ir po jo), taip pat kitą metodą, kuriuo būtų imituojami rinkos rezultatai be pažeidimo, remiantis ekonometriniais modeliais arba sąnaudomis, šalių finansiniais rezultatais. Kadangi antrajai grupei metodų reikia nedviprasmiško sąnaudų apibrėžimo ir įvertinimo, o tai ne visada įmanoma, ekspertas šiam tyrimui atlikti pasirinko kitose valstybėse ir teismuose plačiausiai naudojamą metodą, kuriuo siekiama palyginti, kas būtų įvykę nesant pažeidimo, atsižvelgiant į laikotarpius iki pažeidimo ir po jo regresinės analizės būdu (žr. Ekspertizės akto 3–4 psl.). Teisėjų kolegija nenustatė duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad toks priešingos padėties scenarijaus įvertinimo metodas būtų netinkamas ar neatitiktų Europos Komisijos reikalavimų. Priešingai, Praktinio vadovo 27 dalyje nurodoma, kad toks metodas dažnai naudojamas kitų valstybių teismuose, o vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę, savaime neįrodo skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo.
99. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad ekspertas nevertino nuostolių tikėtinumo, o išvadas apie ieškovės patirtus nuostolius darė remdamasis šiai civilinei bylai netaikoma Žalos direktyvoje įtvirtina žalos prezumpcija. Nors atsakovė iš dalies teisingai nurodė, kad ekspertas mini Žalos direktyvą, tačiau pastarąja direktyva ekspertas rėmėsi kaip šaltiniu, iš kurio išplaukiančius nurodymus nusprendė naudoti kaip gaires vertinant tokio pobūdžio ieškinius (žr. Ekspertizės akto 2 psl.). Taigi, vien tai, kad ekspertas Ekspertizės akte paminėjo Žalos direktyvą, nereiškia, kad ekspertas ieškovei kilusią žalą, jos dydį preziumavo ir nevertino ieškovei kilusių nuostolių tikėtinumo. Priešingai, Ekspertizės aktas patvirtina, kad ekspertas įvertino kartelio keitimosi informacijos įtaką Europos rinkai, taip pat didmeninių ir mažmeninių kainų sąveiką Europos ekonominėje erdvėje ir Lietuvoje, konstatuodamas, jog kartelis turėjo apčiuopiamą poveikį galutinėms kainoms (žr. šios nutarties 93 punktą). Atsižvelgiant į tai, kad ekspertas šią išvadą grindžia tiek Europos Komisijos sprendime nustatytomis aplinkybėmis, tiek šioje nutartyje jau išsamiai aptartu didmeninių ir mažmeninių kainų lygiagretumo grafiku bei kitais duomenimis (Ekspertizės akto 7 psl.; žr. šios nutarties 75 punktą), atsakovės teiginiai, kad ekspertas neįvertino nuostolių tikėtinumo, stokoja pagrindimo, todėl atmestini.
100. Nesutiktina ir su tuo, kad Ekspertizės aktas buvo atliktas ekspertui pasirinkus netinkamus regresinės analizės kintamuosius, o tai lėmė klaidingą kartelinio antkainio paskaičiavimą (Ekspertizės akto 11–16 psl.). Atsakovės teigimu, vietoj gamybos pridėtinės vertės kintamojo ekspertas paklausai matuoti turėjo pasirinkti kitą – tonkilometrių (TKM) kintamąjį. Šį kintamąjį nuo gamybos pridėtinės vertės kintamojo skyrė tai, kad gamybos pridėtinės vertės kintamasis apima visą transportą, tuo tarpu tonkilometris – tik kelių transportą; tonkilometris matuoja svorį ir atstumą, tuo tarpu gamybos pridėtinė vertė – tik gaminių prekių vertę, kuri nėra reikšminga transporto paslaugų paklausai. Dėl šių priežasčių, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis E.CA Economics ataskaita, kurioje tyrėjai tyrimą atliko vadovaudamiesi tonkilometrių kintamuoju.
101. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp dviejų įrodymų, t. y. Ekspertizės akto ir E.CA Economics ataskaitos, pirmosios instancijos apklausė šiuos ekspertinius dokumentus parengusius asmenis (2023 m. sausio 18 d. posėdis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Ekspertizės aktą parengusio prof. C. S. paaiškinimai sudaro pagrindą spręsti, kad Ekspertizės aktas buvo atliktas pasirinkus tinkamą paklausos kintamąjį. Kaip posėdžio metu paaiškino prof. C. S., tonkilometris nebuvo tinkamas kintamasis paklausai matuoti, kadangi šio kintamojo nenaudoja Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostat), o tyrimas buvo atliktas vadovaujantis būtent Eurostat duomenimis (t. 27, b. l. 3). Pridėtinės vertės kintamasis, kaip nepriklausantis nuo to, kas atsitinka sunkvežimių sektoriuje, buvo tinkamesnis atsižvelgiant ir į tai, kad jam buvo keliami nepriklausomo kintamojo reikalavimai (Ekspertizės akto 16 psl.), tuo tarpu tonkilometris nebuvo tinkamas rodiklis ir dėl potencialios konkurencijos iš užsienio (eksperto skaidrės, t. 27, b. l. 3).
102. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas Ekspertizės aktu vadovavosi jo nekvestionuodamas, remdamasis prielaida, kad Ekspertizės aktas atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovės teiginiai deklaratyvūs, kadangi pirmosios instancijos teismo motyvai patvirtina, kad skundžiamu sprendimu teismas atmetė tam tikras Ekspertizės akte padarytas išvadas ir E.CA Economics ataskaitų pagrindu sumažino iš atsakovės ieškovei priteistinų nuostolių dydį.
103. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Ekspertizės akte (duomenys neskelbtini).
104. Kadangi nenustatyta, jog Ekspertizės aktas nebūtų atitikęs Europos Komisijos reikalavimų, jame pasirinkti metodai būtų buvę klaidingi, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad skundžiamu sprendimu teismas Ekspertizės aktą vertino tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo Ekspertizės akto dalis, kurios prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, be kita ko, ieškovės ir trečiojo asmens sutartis, atsakovės užsakymu atliktas ekspertines ataskaitas. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime Ekspertizės akto tyrimo eiga ar rezultatų patikimumas būtų buvęs įvertintas nepagrįstai ar neteisėtai.
105. Be to, teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo pritarti atsakovei, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis E.CA Economics ataskaitomis kaip išsamesnėmis ir patikimesnėmis ar jas prilyginti teismo nutartimi paskirtai ekspertizės išvadai. Jau aptarta, kad teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės išvada, ją lyginant su proceso šalies (atsakovės) iniciatyva užsakytomis ataskaitomis, yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone kaip objektyvesnė dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Tačiau be aptartų E.CA Economics tyrimo trūkumų, pasirenkant netinkamą paklausos (tonkilometrio) kintamąjį (žr. šios nutarties 100–101 punktus), teisėjų kolegija nustatė ir kitų trūkumų, kurie sudaro pagrindą abejoti atsakovės ekspertinių ataskaitų patikimumu.
106. Pirma, E.CA Economics 2020 m. rugpjūčio 19 d. ataskaitoje (DOK–30046) pristatomam argumentui, kad sunkvežimių kainos kilimas buvo natūrali infliacijos priežastis, t. y. nesusijęs su atsakovės padarytu konkurencijos pažeidimu, pagrįsti E.CA Economics pateikė Lietuvos vartotojų kainų indekso duomenis (1997 m. – 2011 m.) (DOK–30046). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad E.CA Economics pasirinktas būtinojo vartojimo prekių su sunkvežimių kainomis palyginimas šiuo atveju nėra objektyvus, atsižvelgiant į skirtingą šių prekių kategorijų specifiką. Todėl, kaip teisingai teigė ieškovė, tokio pobūdžio duomenys turėjo būti lyginami su panašiomis prekėmis, pavyzdžiui, puspriekabėmis, kurių kaina, pasak ieškovės, mažėjo, o tai patvirtina į civilinę bylą pateikti įrodymai ((duomenys neskelbtini), žr. DOK–31955). Nors atsakovė nesutinka su ieškovės pasiūlymu lyginti sunkvežimius su puspriekabėmis ir teisingai pažymi, kad puspriekabės nėra visiškai tapačios sunkvežimiams, tačiau sunkvežimių ir puspriekabių palyginimas yra panašesnis nei sunkvežimių ir būtinojo vartojimo prekių kainų palyginimas, o, nepaisant galimai tinkamesnių alternatyvių kintamųjų, šis E.CA Economics ataskaitos trūkumas patvirtina, kad E.CA Economics išvados dėl kainų augimo nėra patikimos.
107. Antra, prielaidas abejoti E.CA Economics tyrimų rezultatų patikimumu sudaro ir tai, kad E.CA Economics ataskaitų išvados prieštarauja Europos Komisijos sprendime nustatytoms aplinkybėms. 2019 m. balandžio 24 d. galutinėje ataskaitoje E.CA Economics teigia, kad bendrųjų atsakovės kainoraščio kainų atskleidimas, kuris daugelyje rinkų yra vieša informacija, yra nepakankamas, kad būtų galima įtarti slaptą susitarimą (t. 7, b. l. 173), tvirtina, kad dėl keitimosi informacija nebuvo koordinuojami tikėtini būsimi bendrųjų kainų pokyčiai tarp skirtingų gamintojų (t. 7, b. l. 172), mano, kad koordinavimas nacionaliniu lygmeniu naudojant apibendrintą informaciją Europai yra mažai tikėtinas (t. 7, b. l. 171). Tačiau teisėjų kolegija jau iš dalies aptarė priežastis, kodėl tokie E.CA Economics teiginiai turėtų būti vertinami kritiškai (žr. šios nutarties 65–77 punktus).
108. Minėta, Komisija sprendime AT.39824 nustatė, kad atsakovė Daimler ir kiti kartelio nariai ne šiaip keitėsi informacija, o derino antikonkurencinio tikslo veiksmus dėl kainų ir bendrų kainų didinimo EEE, taip pat ir Lietuvoje. Komisijos vertinimu, keitimasis informacija apie bruto kainas ir kainoraščius, surinkta per rinkos žvalgybą, karteliui leido geriau apskaičiuoti konkurentų apytiksles dabartines neto kainas, priklausomai nuo jų turimų rinkos žinių kokybės (Komisijos sprendimo AT.39824 47 punktas), be to, kartais kartelis aptardavo ir kai kurių šalių neto kainas (Komisijos sprendimo AT.39824 51 punktas). Taigi, atsakovė kartu su kitais konkurentais turėjo galimybę apskaičiuoti konkurentų taikomas neto kainas. Turėdama galimybę apskaičiuoti konkurentų neto kainas, atsakovė galėjo atitinkamai koreguoti savo taikomas neto kainas ir suderinti jas su konkurentų kainodara. Tai, kad kainos padidėjo, buvo konstatuota ir Komisijos sprendimo 60 punkte, kuriame nurodyta, kad įrodymai patvirtina, jog iš kartelio dalyvių 2010 m. lapkričio mėn. ir 2011 m. sausio mėn. buvo surinkta informacija apie visų adresatų bruto kainų padidėjimą.
109. Pasisakydama dėl atsakovės argumento, kad pirmosios instancijos teismas turėjo argumentuoti, kodėl nesutinka su atsakovės užsakymu atliktomis E.CA Economics atskaitomis, teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovės (kaip proceso šalies iniciatyva) užsakyta ekspertinio pobūdžio išvada, ją lyginant su teismo nutartimi ir įstatymo nustatyta tvarka atliktu Ekspertizės aktu, nėra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Kita vertus, kaip jau aptarta šios nutarties 100–102 punktuose, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės E.CA Economics ataskaitų nebūtų vertinęs kaip įrodymo, kuris sudarytų pagrindą nesutikti su tam tikromis Ekspertizės akto išvadomis. Pirmosios instancijos teismo motyvai patvirtina, kad E.CA Economics ataskaitos sudarė pagrindą atmesti Ekspertizės akte padarytas išvadas dėl priteistinos žalos dydžio, o tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės iniciatyva atliktas ekspertines ataskaitas, pasisakė dėl E.CA Economics ataskaitų dalių, kurios prieštarauja Ekspertizės akte padarytoms išvadoms, jas įvertindamas.
110. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus teiginius dėl Ekspertizės akto metodologijos nepagrįstumo ir netinkamumo. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertas parinko tinkamą metodologiją bei kintamuosius karteliniam antkainiui paskaičiuoti, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Ekspertizės aktą, pagrįstai nusprendė, kad sunkvežimiai (duomenys neskelbtini) buvo parduoti už didesnę kainą, palyginti su konkurencine etalonine kaina (Ekspertizės akto 38 psl.), o tai lėmė ir didesnes ieškovės (duomenys neskelbtini) mokėtas kainas, dėl kurių ieškovė patyrė (duomenys neskelbtini) Eur dydžio nuostolius.
Dėl eksperto sąžiningumo ir tinkamumo eiti eksperto pareigas
111. Atsakovės vertinimu, Ekspertizės aktas turėtų būti atmestas ir dėl eksperto šališkumo. Atsakovės vertinimu, ekspertas pažeidė jam taikomas etikos normas, o šią aplinkybę patvirtina draugiška eksperto ir ieškovės korespondencija elektroniniu paštu, kurios adresate atsakovė nebuvo. Be to, ekspertas (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas už neleistiną akademinę veiklą (duomenys neskelbtini) m. Nepaisant to, kad žinojo apie šį Italijos audito rūmų (Corte dei conti) procesinį sprendimą jo atžvilgiu, ekspertas, prieš sutikdamas tapti ekspertu šioje civilinėje byloje, jo neatskleidė. Atsakovės vertinimu, eksperto šališkumą patvirtina ir tai, kad jis yra Italijos viešojo transporto bendrovės (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, atsižvelgiant į šios bendrovės veiklą, ji galimai pirko sunkvežimius, todėl taip pat yra potenciali ieškovė kartelio padarytos žalos atlyginimo bylose.
112. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl eksperto šališkumo ar nesąžiningumo. Vien tai, kad atsakovė nebuvo įtraukta į ieškovės ir eksperto korespondenciją, nereiškia, kad ekspertas elgėsi šališkai. Ekspertas buvo paskirtas teismo, atlyginimą už darbą gavo iš teismo sąskaitos, užduotis jam suformulavo taip pat teismas, o užduotinus klausimus galėjo pasiūlyti ir pati atsakovė. Nors atsakovė pabrėžia, kad ekspertas eina Italijos transporto bendrovės (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko pareigas, nėra jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad bendrovė įsigijo sunkvežimius arba kad ekspertas buvo kaip nors suinteresuotas priteistos žalos atlyginimu už atsakovės Draudžiamą susitarimą.
113. Teisėjų kolegijos vertinimu, eksperto veiksmų teisėtumas negali būti vertinamas žiniasklaidoje skelbiamų straipsnių pagrindu. Be to, nors atsakovė remiasi Italijos auditorių teismo (Corte di Conti) sprendimu, jis nebuvo pateiktas civilinėje byloje. Be to, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų sprendimo įsiteisėjimą. Ieškovės teigimu, šis sprendimas buvo apskųstas centriniam Italijos auditorių teismo (Corte di Conti) biurui Romoje ir galutinis sprendimas dėl eksperto nėra priimtas, o ekspertas ir toliau eina užimamas pareigas (duomenys neskelbtini), taip pat profesoriaus pareigas universitete. Dėl aptartų priežasčių, teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad Ekspertizės aktą apeliacinės instancijos teismas turėtų atmesti tuo pagrindu, kad ekspertas būtų buvęs šališkas ar nesąžiningas.
Dėl žalos dydžio apskaičiavimo 2011–(duomenys neskelbtini) m., kai sunkvežimiai įsigyti pasibaigus Draudžiamam susitarimui, bet galiojant jo neigiamam poveikiui
114. Kaip minėta, ieškovė pareikalavo žalos atlyginimo iš atsakovės už sunkvežimius, pirktus tiek laikotarpiu, kai Draudžiamas susitarimas galiojo (duomenys neskelbtini)), tiek laikotarpiu, kai formaliai Draudžiamas susitarimas jau buvo pasibaigęs (duomenys neskelbtini), tačiau, ieškovės vertinimu, jo neigiamas poveikis tebeveikė rinką ir ieškovės interesus. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistų nuotolių už laikotarpį nuo 2011–(duomenys neskelbtini) m. Atsakovės teigimu, nutraukus Draudžiamą susitarimą, pasibaigė ir su juo susiję neigiami padariniai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo ieškovei priteisti nuostolių už 2011–(duomenys neskelbtini) m. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
115. ESTT praktikoje pateikiami išaiškinimai patvirtina, kad siekiant taikyti SESV 101 straipsnį, tokio draudžiamojo susitarimo poveikis gali išlikti ir formaliai jam pasibaigus (nutraukus slaptus susitarimus). Todėl tokiais atvejais pažeidimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį pažeidimo padarymu kaltinamos įmonės vykdė ta nuostata draudžiamus veiksmus. Ši pažeidimo trukmė, pavyzdžiui, gali apimti ir bet kokį laikotarpį, kuriuo galiojo slapta sutartos kainos, nors pats kartelis formaliai nebegalioja (šiuo klausimu žr. ESTT 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą byloje Nr. C‑70/12 P, 40 punktas ir jame nurodyta praktika; 2021 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Nr. C-450/19, 30 punktas ir jame nurodyta praktika).
116. Komisijos Praktiniame vadove dėl žalos atlyginimo taip pat nurodoma, kad gali būti neaišku, ar laikotarpio, einančio iškart po pažeidimo pabaigos, nepaveikia antikonkurencinis elgesys, kadangi oligopolinėse rinkose kartelio dalyviai gali pasinaudoti žiniomis, kurias įgijo dalyvaudami kartelyje, ir toliau derinti savo elgesį, nepažeisdami SESV 101 straipsnio. Tokiu atveju, kainos po pažeidimo greičiausiai bus didesnės nei atveju, jeigu pažeidimo nebūtų buvę, ir jos gali būti naudingos tik kaip patirtos žalos apatinio rėžio įvertis (Komisijos Praktinio vadovo dėl žalos atlyginimo 44–45 punktas).
117. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl ieškovės patirtų nuostolių įsigyjant sunkvežimius 2011–(duomenys neskelbtini) m., kai Europos Komisijos sprendimu kartelis formaliai buvo pasibaigęs, turėtų būti vertinama, ar toks pasibaigęs Draudžiamas susitarimas tebeturėjo tęstinį ekonominį poveikį.
118. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl tęstinio draudžiamojo susitarimo ekonominio poveikio, rėmėsi Ekspertizės aktu, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovės konkurencijos teisės pažeidimo poveikis galėjo tęstis ir 2011–(duomenys neskelbtini) m. (Ekspertizės akto 19, 24 psl.). Nors atsakovė su tokia Ekspertizės akte dėstoma pozicija nesutinka, nurodydama, kad ekspertas šį teiginį grindė teorine, o ne empirine analize, o E.CA Economics tyrimas šį teorinį modelį paneigia, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo.
119. Pirma, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, nors ieškovė (duomenys neskelbtini) vnt. sunkvežimių gavo po 2011 m. sausio 18 d., t. y. Draudžiamam susitarimui pasibaigus, dalis sandorių dėl šių sunkvežimių buvo sudaryti dar (duomenys neskelbtini) m., t. y. karteliniam susitarimui galiojant. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) sutartis su trečiuoju asmeniu, kuria ieškovė (duomenys neskelbtini) metams įsigijo (duomenys neskelbtini) Mercedes–Benz sunkvežimius už (duomenys neskelbtini) Eur (t. 11, b. l. 3–185, t. 12, b. l. 3–93, t. 13, b. l. 7–103). Todėl nepaisant to, kad ieškovei šie sunkvežimiai buvo pristatyti (duomenys neskelbtini) m., sutartis dėl jų sudarius (duomenys neskelbtini) m., šie sunkvežimiai turėtų būti priskiriami prie Draudžiamo susitarimo galiojimo metu užsakytų ir įsigytų sunkvežimių.
120. Antra, nesutiktina su atsakove, kad ekspertas išvadas apie tęstinį kartelinio pažeidimo poveikį dėl sunkvežimių, kurie buvo užsakyti Draudžiamam susitarimui pasibaigus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), padarė remdamasis vien teoriniu – paskaičiavimais nepagrįstu – modeliu. Ekspertas 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdyje pristatytame pranešime, kurio skaidrėmis apeliaciniame skunde remiasi atsakovė, iš tiesų aptarė teorinius, su užsitęsiančiu kartelinio susitarimo poveikiu susijusius, modelius ir mokslinius darbus. Nurodė, kad formaliai pasibaigęs kartelis gali toliau neigiamai veikti rinką, įvertino galimas tokio ekonominio elgesio priežastis, susijusias su įmonės įgytomis žiniomis apie viena kitos strategijas, klientų elgsena, t. y., kad jie yra įpratę mokėti didesnes kainas, taip pat aplinkybe, jog įmonės nėra linkusios mažinti kainas nustačius pažeidimą, kadangi tai galėtų prilygti paties pažeidimo pripažinimui (t. 27, b. l. 3, skaidrių 9 psl.).
121. Tačiau ekspertas aptarta teorine analize tik papildė Ekspertizės akte jau išanalizuotą empirinę užsitęsusio poveikio (regresinę) analizę, pagal kurią procentinis antkainis užsitęsusiu poveikio laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nors ir sumažėjo (anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) proc.), išliko lygus (duomenys neskelbtini) proc. (Ekspertizės akto 39 psl.) (duomenys neskelbtini). Aplinkybę apie kartelio poveikį kainoms dėl sunkvežimių, įsigytų po 2011 m., netiesiogiai patvirtina ir Komisijos sprendimo AT.39824 60 punktas, kuriame nurodoma, kad kartelio nariai rinko ir dalijosi informaciją apie bendrųjų kainų padidėjimą ir 2011 m. sausio mėnesį (t. 1., b. l. 103).
122. Taigi, vien tai, kad ekspertas, vertindamas tęstinio poveikio galimybę, rėmėsi moksliniuose darbuose, taip pat ESTT praktikoje ir Europos Komisijos praktiniame vadove nurodytų draudžiamų susitarimų ypatumu, t. y. kad jų poveikis gali tęstis ir draudžiamajam susitarimui pasibaigus (žr. šios nutarties 115–116, 119 punktus), nereiškia, kad ekspertas išvadas dėl tęstinio kartelio ekonominio poveikio iki (duomenys neskelbtini) m. darė dirbtinai ir be faktinio pagrindo, neišanalizavęs byloje esančių įrodymų. Nors atsakovė teigia, kad išvada dėl (duomenys neskelbtini) besitęsiančio kartelio tęstinio ekonominio neigiamo poveikio neįprasta, atsakovė iš esmės šios aplinkybės neįrodo, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad šiuos atsakovės teiginius paneigia Ekspertizės akte pateikti regresinės užsitęsusio poveikio analizės rezultatai (žr. šios nutarties 121 punktą). Todėl teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad 2011 m. sausio 18 d. pasibaigęs Draudžiamas susitarimas tebeturėjo tęstinį ekonominį poveikį iki (duomenys neskelbtini).
123. Trečia, teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakove, kad užsitęsusį pažeidimo poveikį Ekspertizės akte fiksuojantys rodikliai buvo iškreipti naujai pristatyto technologiškai pažangesnio ir brangiau pagaminamo sunkvežimio modelio, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis E.CA Economics atsakomąja išvada, kurioje siūloma užsitęsusį pažeidimo poveikį skaičiuoti remiantis ne tik naujų, bet ir senų sunkvežimių kaina (žr. E.CA Economics atsakomoji išvada, t. 24, b. l. 70). (Duomenys neskelbtini) Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad, viena vertus, atsakovė nenurodė kintamojo, pagal kurį būtų galima išskaičiuoti poveikį dėl naujo modelio kainos specifikacijos. Kita vertus, atsakovė nepagrindė, kodėl, jos vertinimu, ekspertas užsitęsusį poveikį vertino klaidingai. Nors Ekspertizės akte nenurodoma, ar skaičiuojant tęstinį kartelio poveikį (duomenys neskelbtini) buvo vertinamas senas ar naujas modelis, tačiau patvirtinama, kad buvo atsižvelgiama į konkrečius (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens ieškovei parduotus sunkvežimius (duomenys neskelbtini). Be to, skaičiuojant šių sunkvežimių antkainį, buvo vertinamos tiek konkrečios sunkvežimių charakteristikos, tiek jų pagaminimo sąnaudos (žr. Ekspertizės akto 13–14 psl.). Tai reiškia, kad kartelinį antkainį poveikio laikotarpiu skaičiavęs ekspertas atsižvelgė į tuos kintamuosius, kurie galėjo būti aktualūs (duomenys neskelbtini).
Dėl žalos dydžio mažinimo nuostolių perkėlimo pagrindu
124. Atsakovė taip pat įrodinėja, kad ieškovė dėl sumokėto kartelinio antkainio patirtus nuostolius galėjo perkelti kitoms tiekimo grandims, t. y. (duomenys neskelbtini). Todėl, pasak atsakovės, tenkinus žalos atlyginimo ieškinį, būtų pažeista kompensacinė žalos atlyginimo funkcija – ieškovė gautų dvigubą naudą – nuostolių atlyginimą už žalą (kartelinį antkainį), kurio poveikio ieškovė faktiškai nepatyrė, jį perkėlusi kitoms rinkos grandims.
125. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki pažeidimo padarymo) padėtį (restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023). Todėl, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, nustačius, kad faktiškai draudžiamo susitarimo antkainį sumokėjo ne ieškovė, o šį antkainį ieškovei perkėlus kitoms tiekimo grandinėms – jos paslaugų ar prekių pirkėjai, tai sudarytų pagrindą mažinti iš atsakovės ieškovės naudai priteistinus nuostolius. Priešingu atveju, t. y. gautos naudos neįskaičius į nuostolius, būtų pažeidžiamas civilinės atsakomybės kompensacinis pobūdis, draudžiantis nepagrįstai praturtėti (žr. CK 6.249 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2005).
126. Atsakovė iš dalies teisingai nurodė, kad tokių ieškovės nuostolių dydį paneigiančių aplinkybių įrodymo našta tenka atsakovei, kadangi, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, ieškovas įrodinėja jo teisę sukuriančius faktus, o atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, tą teisę paneigiančius faktus (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020). Pastebėtina ir tai, kad analogiška taisyklė įtvirtinta šiai civilinei bylai netaikomoje šio procesinio sprendimo priėmimo metu galiojančios Konkurencijos įstatymo redakcijos 47 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, atsakovė, atsakydama į reikalavimą atlyginti žalą, turi teisę kaip gynybos priemone remtis argumentu, kad ieškovas perkėlė visą dėl tokio pažeidimo susidariusią permoką arba jos dalį pirkėjams; atsakovei įrodžius, kad permoka ar jos dalis buvo perkelta pirkėjams, teismas atitinkamai sumažina ieškovui priteisiamos žalos dydį.
127. Tačiau nagrinėjamu atsakovė nepateikė pagrįstų duomenų (pvz., paskaičiavimų), patvirtinančių, kad ieškovė kartelinio antkainio suma (ar jos dalimi) padidino savo prekių transportavimo sunkvežimiais teiktų paslaugų ar (panaudotų) sunkvežimių perpardavimo kainas. Atsakovės teigimu, ji šių aplinkybių įrodyti ir negalėtų, kadangi ieškovė atsisakė pateikti aplinkybes patvirtinančius duomenis, todėl juridinis faktas, kad ieškovė antkainį perkėlė kitoms tiekimo grandimis – turėtų būti preziumuojamas vadovaujantis contra spoliatorem, t. y. prezumpcija, kad, šaliai atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).
128. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad contra spoliatorem prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, kad dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017). Taigi, tais atvejais, kai įrodymų nepateikimą lemia ne proceso šalies siekis šiuos įrodymus nuslėpti nuo teismo, o objektyvios, nuo proceso šalies nepriklausančios, aplinkybės – contra spoliatorem prezumpcija netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-403/2021).
129. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi, taip pat pakartotinai 2020 m. kovo 24 d. nutartimi, įpareigojo ieškovę pateikti tam tikrus su kartelinio antkainio perkėlimu galimai susijusius duomenis dėl ieškovės teiktų transportavimo sunkvežimiais paslaugų, taip pat panaudotų sunkvežimių perpardavimo. Dalį įrodymų ieškovė pateikė, t. y. (duomenys neskelbtini). Tačiau, atsakovės vertinimu, kita įrodymų dalis liko nepateikta, t. y., atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepateikė (duomenys neskelbtini).
130. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl contra spoliatorem prezumpcijos taikymo nenustačius, kad ieškovė šių duomenų būtų nepateikusi sąmoningai ar juos sunaikinus. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad susirašinėjimo dokumentų ji negalėjo pateikti, kadangi suėjus 5 metų terminui, per kurį pagal teisės aktus, bendrovės tokius duomenis turi saugoti, jie buvo ištrinti (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V–100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“). Nors ieškovė nepateikė klientams teiktų krovinių vežimo paslaugų perdavimo duomenų tokia forma, kokia reikalavo atsakovė, t. y. (duomenys neskelbtini), duomenų ieškovė negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, kadangi tokių duomenų neturi (nerenka ar nebeturi), vietoje šių duomenų ieškovė pateikė išsamius vidaus auditorės paaiškinimus apie vykdomą apskaitą, kainodarą ir savikainą, veiklos analizę už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) m. (vidaus auditorės V. L. paaiškinimai, DOK–51237, priedas Nr. 1.).
131. Be to, (duomenys neskelbtini). Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus dėl contra spoliatorem taisyklės taikymo, t. y. preziumavimo, kad ieškovė kartelinio antkainio nuostolius perkėlė panaudotų sunkvežimių pirkėjams ar transportavimo sunkvežimiais paslaugų užsakovams.
132. Kita vertus, aplinkybės, kad kartelinį antkainį ieškovė būtų perkėlusi kitoms tiekimo grandims – (duomenys neskelbtini), nenustatė ir ekspertinę išvadą pateikęs prof. C. S.. Siekdamas išsiaiškinti antkainio perkėlimo galimybę, pirmosios instancijos teismas ekspertą įpareigojo „įvertinti, ar kainų padidėjimo poveikis galėjo būti sumažintas kiekvienais metais (duomenys neskelbtini)“.
133. Ekspertas akte pagrįstai įvertino dviejų scenarijų galimybes: (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurie šias eksperto išvadas paneigtų.
134. (Duomenys neskelbtini).
135. (Duomenys neskelbtini).
136. (Duomenys neskelbtini).
137. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė, perparduodama panaudotus sunkvežimius, vidutiniškai atgavo (duomenys neskelbtini) proc. įsigyto sunkvežimio vertės, teisėjų kolegijos vertinimu, tai taip pat nereiškia, jog tokiu būdu ieškovės įsigytų sunkvežimių kartelinę kainą apmokėjo jos sunkvežimių pirkėjai. Ieškovė pagrindė, kad (duomenys neskelbtini). Be to, jau minėta, kad sunkvežimiai buvo parduodami kitokiomis sąlygomis, t. y. panaudotų sunkvežimių rinkoje, kuri nebuvo veikiama kartelinio susitarimo, o didžioji dalis sunkvežimių buvo parduota pasibaigus kartelio poveikio laikotarpiui ((duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) vnt.), taip pat už Europos ekonominės erdvės ribų ((duomenys neskelbtini) vnt.), kurioje kartelis nesukėlė neigiamų padarinių (žr. Ekspertizės akto 37 psl.).
138. Atsakovės teiginys, kad ieškovės dėl kartelinio antkainio patirtų nuostolių perkėlimą į kitus tiekimo tinklus patvirtina ieškovės vidaus auditorės V. L. paaiškinimai (DOK-51237, priedas Nr. 1), taip pat yra netikslus (duomenys neskelbtini).
139. (Duomenys neskelbtini).
140. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir argumentai neįrodo, kad ieškovė dėl kartelinio antkainio patirtus nuostolius būtų perkėlusi kitoms tiekimo grandims (duomenys neskelbtini).
Dėl žalos dydžio mažinimo remiantis trečiojo asmens (sunkvežimių distributoriaus) pritaikytomis nuolaidomis
141. (Duomenys neskelbtini).
142. Atsakovė taip pat neįrodė, kad ieškovei suteiktos nuolaidos buvo gerokai didesnės ar neįprastos, palyginti su nuolaidomis, suteiktomis kitiems rinkos konkurentams (duomenys neskelbtini).
143. Kita vertus, kolegija sutinka su ieškove, kad net jei ji sunkvežimius būtų įsigijusi su nuolaidomis, tai nereiškia, kad ieškovė nepatyrė neigiamų draudžiamo susitarimo padarinių, pasireiškusių kartelinio antkainio sumokėjimu. Sunkvežimio ar kitos prekės pardavimui taikomi įvairūs kintamieji – nuolaidos, prekybos politika, verslo strategijos, pasiūla, paklausa ir kt. Šie kintamieji gali lemti aukštesnes ar žemesnes kainas. Tačiau prekių pardavimas žemesne kaina (pvz., dėl nuolaidos) savaime nereiškia, kad tokia kaina nebuvo paveikta kartelinio antkainio, kadangi kartelinis kainų didinimas pakelia bazinį sunkvežimių kainų lygį.
144. Taigi, aptartų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovei priteistinų nuostolių dydis turėtų būti mažinamas trečiojo asmens taikytų nuolaidų pagrindu.
Dėl nuostolių, patirtų ieškovei prisiėmus didesnius išperkamosios nuomos (lizingo) įsipareigojimus, (ne)pagrįstumo
145. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sunkvežimio įsigijimas buvo finansuojamas išperkamosios nuomos (lizingo) būdu. Dėl šios priežasties, ieškovės teigimu, ji patyrė (duomenys neskelbtini) Eur dydžio nuostolių, kurie susidarė ieškovei dėl kartelinės sunkvežimių kainos prisiimant didesnius finansinius įsipareigojimus ir mokant didesnes palūkanas lizingo davėjui nei ieškovė būtų mokėjusi atsakovei nesudarius Draudžiamo susitarimo.
146. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies, ieškovės naudai priteisdamas (duomenys neskelbtini) proc. prašomos priteisti sumos, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių. Tačiau atsakovė su šiuo sprendimu nesutinka, nurodo, kad teismas sprendimo priteisti sumažintus (duomenys neskelbtini) Eur dydžio nuostolius nemotyvavo, vadovavosi šiai civilinei byla netaikoma Konkurencijos įstatymo redakcija. Nors atsakovė sutinka, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės nepriteista nuostolių už lizingo sutartis dalis pagrįsta, jos vertinimu, teismas turėjo šio ieškovės reikalavimo netenkinti visa apimtimi.
147. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės dėstomi argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti dėl pirmosios instancijos teismo priteistos žalos, susidariusios dėl prisiimtų didesnių lizingo įsipareigojimų dydžio mažinimo. Šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovės ir kitų kartelio narių sudarytas Draudžiamas susitarimas lėmė didesnę ieškovės už sunkvežimius sumokėtą kainą. Kadangi šiuos sunkvežimius ieškovė pirko lizingo būdu, didesnė sunkvežimių kaina lėmė ir didesnius ieškovės prisiimtus lizingo įsipareigojimus. Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė žalos faktą, t. y. nuostolius, kurie susidarė mokant didesnes lizingo įmokas už sunkvežimius, kurie kainavo daugiau nei būtų kainavę, jei Draudžiamo susitarimo nebūtų.
148. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius visa apimtimi vien tuo pagrindu, kad ieškovė tinkamai neįrodė jų dydžio.
149. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
150. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovei iš atsakovės priteistinų nuostolių atliginimo dydį, nesilaikė įrodinėjimo taisyklių, priėmė sprendimą vadovaudamasis nepatikimais ar neištirtais įrodymais. Priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis įrodymų visuma, t. y. Ekspertizės aktu, ieškovės pateiktomis lizingo sutartimis, taip pat atsakovės pateiktomis ekspertinėmis ataskaitomis.
151. Kadangi Ekspertizės akte siūlomas priteisti nuostolių dydis buvo paskaičiuotas apytikriai (aproksimavimo metodu), pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti priteistinos žalos dydį, pagrįstai vertino į bylą pateiktas lizingo sutartis (2019 m. gruodžio 31 d. kartu su ieškovės 2019 m. gruodžio 30 d. prašymu). Šios sutartys ir prie jų pridėti lizingo grafikai įrodo, jog (duomenys neskelbtini) Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą iš atsakovės ieškovės naudai priteisti (duomenys neskelbtini) proc. prašomos priteisti žalos atlyginimo, kuri pasireiškė už lizingo palūkanas sumokėto antkainio forma (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų apskaičiavimo (ne)pagrįstumo
152. Ieškovė taip pat prašė priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismui tenkinus šį ieškovės reikalavimą, atsakovė nesutinka ir su šia skundžiamo sprendimo dalimi.
153. Atsakovės vertinimu, priteistinų procesinių palūkanų suma turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į tai, kad jų dydis sudaro trečdalį ieškovei priteistinos sumos, o civilinė byla užsitęsė dėl ieškovės kaltės, piktnaudžiavimo procesu prašant išreikalauti įrodymus ir galiausiai jų nepanaudojant, ne kartą tikslinant ieškinio reikalavimus (2020 m. kovo 2 d., 2020 m. liepos 13 d., 2022 m. birželio 22 d.). Pasak atsakovės, procesas pirmosios instancijos teisme turėjo baigtis 2021 m. balandžio 9 d., tačiau pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovą sprendimo nepriėmė, nusprendęs paskirti ekspertizę. Atsakovės vertinimu, jei ieškovė būtų pasinaudojusi teise prašyti paskirti teismo ekspertizę anksčiau, civilinės bylos nagrinėjimas būtų trukęs trumpiau.
154. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad proceso trukmę šioje civilinėje byloje lėmė išimtinai ieškovės procesiniai veiksmai. Nors pirmosios instancijos teismas šalims siūlė pradėti mediacijos procesą, sudaryti taikos sutartį, atsakovė tokia galimybe nepasinaudojo. Proceso trukmę prailgino ir tai, kad jo šalys atsisakė bendradarbiauti, per teismą nuolat prašydamos viena iš kitos pateikti dokumentus (CPK 8 straipsnis), atsakovė atsisakė pateikti ieškovės prašomus dokumentus ar teikė ne visus (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi reikalautus dokumentus atsakovė pilnai pateikė 2020 m. birželio 8 d.). Teisminio proceso trukmei turėjo įtakos ir atsakovės atskirojo skundo pateikimas dėl neskundžiamos nutarties, įrodymų teikimas popierine forma COVID–19 pandemijos metu, kai patekimas į teismą buvo ribotas.
155. Atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne siūlyti atlikti teismo ekspertizę, o atmesti ieškovės ieškinį, kadangi pagal ESTT praktiką, jeigu teismas negali įvertinti žalos dėl ieškovo neveikimo, nacionalinis teismas neturi pakeisti ieškovo ar ištaisyti jo trūkumų (ESTT 2023 m. vasario 16 d. sprendimas Nr. C-312/21 Tráficos Manuel Ferrer SL, D. Ignacio v Daimler AG, 56 punktas), nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar nuspręsti, jog teismas neteisingai išsprendė ginčą. ESTT sprendime minimas „šalies neveikimas“, kurio teismas negali ištaisyti, siejamas su tuo, kad ieškovas nesinaudojo Žalos direktyvoje nustatytomis ieškovo įrodinėjimo padėtį palengvinančiomis priemonėmis (Žalos direktyvos 5 straipsnis, 17 straipsnio 1, 3 dalys). Tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys yra įrodinėjimo subjektai ir turi būti aktyvios įrodinėjimo procese. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigos arba netinkamai ją įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).
156. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju poreikis spręsti teismo ekspertizės skyrimo klausimą atsirado ne dėl ieškovės neveikimo, o todėl, kad teismas, atsižvelgdamas į ginčo esmę, įrodinėtinų aplinkybių specifiškumą, įgyvendindamas išaiškinimo ir bendradarbiavimo pareigą, ir siekdamas teisingai išnagrinėti bylą pasiūlė šalims apsispręsti dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo. Konstitucinėje jurisprudencijoje pažymima, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis, procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020). Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019). Taigi, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir atkreipė šalių dėmesį į ekspertizės skyrimo tikslingumą, nereiškia, kad teismas neteisingai išsprendė ginčą ar toks procesinis veiksmas turėjo įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui. Priešingai, aptartos aplinkybės įrodo, kad teismas tinkamai įgyvendino kooperacijos (bendradarbiavimo) pareigą.
157. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad ieškovė būtų nesąžiningai pareiškusi nepagrįstą ieškinį ar sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra pagrindas ne mažinti procesines palūkanas, bet prašyti tokiam asmeniui paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Todėl, remiantis apeliantės samprotavimais dėl procesinių palūkanų mažinimo, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jas mažinti ir (ar) nepriteisti. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2017 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-684/2017, 28–29 punktus). Šios sąlygos byloje nustatytos, todėl procesinės palūkanos priteistos pagrįstai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
158. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo peržvelgti pirmosios instancijos teisme iš ieškovės atsakovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, bylinėjimosi išlaidas atlyginti turėjo ne proporcingai priteistų ir atmestų reikalavimų daliai, bet, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamo ieškovės procesinio elgesio. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
159. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, norint taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
160. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės su ieškovės procesiniu elgesiu susiję argumentai, be kita ko, jau buvo įvertinti šios nutarties 153–155 punktuose, o vien tai, kad ieškovė sumažino reikalaujamos priteisti žalos dydį, nereiškia, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, kadangi tokią teisę suteikia CPK (CPK 42 straipsnis, 141 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad ieškovė, pasinaudodama teise sumažinti ieškinio reikalavimą, sąmoningai siekė vilkinti procesą, byloje nenustatyta. Be to, šiuo atveju būtinybę sumažinti ieškinio reikalavimą lėmė ir tai, kad atsakovė laiku nepateikė visų prašomų dokumentų, taip pat aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas žalos dydžiui įvertinti paskyrė ekspertizę, kurios ekspertas ieškovės patirtą žalą įvertino mažesne suma, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur.
161. Taigi, nenustatęs ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties.
Dėl procesinės bylos baigties
162. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
163. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
164. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.
165. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 5 674,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
166. Iš ieškovės pateiktų apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad piniginės lėšos už suteiktas teisines paslaugas pervestos 2023 m. rugpjūčio 7 d. bankiniu pavedimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 8.11 papunktį maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudaro 2 547,87 Eur (1,3 x 1 959,90 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš atsakovės prašo priteisti iš viso 5 674,90 Eur, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose rekomenduojamą užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį.
167. Kita vertus, Rekomendacijose nurodoma, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti ir į kitus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (žr. Rekomendacijų 2 punktą). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 49–50 punktai ir juose nurodyta praktika).
168. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rengtų procesinių dokumentų (apeliacinio skundo – 50 psl., atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtis – 95 psl.), bylos apimtį (32 tomai), spręstų teisės ir fakto klausimų naujumą ir sudėtingumą (nagrinėti ekonomikos, konkurencijos teisės, ESTT praktikos taikymo klausimai), priteisia didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. visas ieškovės patirtas ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas (5 674,90 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Mercedes–Benz Group AG (juridinio asmens kodas HRB 19360) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ (juridinio asmens kodas 163377040) 5 674,90 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Žilvinas Terebeiza
Tomas Venckus
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Temidy turi daugiau nei 2404039 teismo bylų
Prisijunkite ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Padėkite mums pagerinti duomenų kokybę
Dėkojame už pagalbą gerinant duomenų kokybę. Peržiūrėsime Jūsų pranešimą ir imsimės reikiamų veiksmų.
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.