Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, išmokų už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-372/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

4.3; 11.9.10.7; 11.9.10.8; 15.4; 15.5

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Utenos verslo informacijos centro kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Utenos verslo informacijos centrui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, išmokų už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. R. 2005 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą ir, 2005 m. gegužės 4 d. bei 2005 m. birželio 1 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti atsakovo 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. P-11 jai paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, pripažinti jos atleidimą iš darbo atsakovo 2005 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-12 nuo 2005 m. vasario 25 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad ji 2005 m. vasario 25 d. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvo atleista iš vadybininkės-konsultantės pareigų. Ieškovės teigimu, ji atleista iš darbo nepagrįstai ir neteisėtai, dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų su direktore: jai buvo nurodyta atlikti darbo sutartimi nesulygtą darbą – atlikti teksto vertimą, tačiau atimta galimybė naudotis žodynu, neatsižvelgta į tai, kad ji neturi vertėjos darbo patirties; nuobauda paskirta neleidus pasiaiškinti. Drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - ieškovei skirta už neleistiną elgesį su klientu. Ieškovės teigimu, ji neatsisakė teikti informaciją klientui, jam suteikė visą informaciją, kokią pavyko rasti, su juo elgėsi mandagiai. Anot ieškovės, jeigu atsakovas manė ją esant nekompetentinga, tai ji turėjo būti atleista dėl nepakankamos kvalifikacijos, o ne dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovės nuomone, atleidimo iš darbo dieną atsakovas pilnai neatsiskaitė: ji nuo 2005 m. sausio prisidėjo prie projektų rengimo, todėl jai priklausė gauti priedą prie darbo užmokesčio.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovo 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. P-11 ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą; pripažino neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo atsakovo 2005 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-12 pagal DK 136 straipsnio 3 dalį ir nurodė laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos pagal DK 297 straipsnio 4 dalį; priteisė iš atsakovo ieškovei 10 341,91 Lt už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 25 d. iki 2005 m. lapkričio 17 d., taip pat priteisė vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 1200 Lt, vienos darbo dienos užmokestis – 57,07 Lt) bei 1200 Lt išeitinę išmoką; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas 546,26 Lt žyminio mokesčio, 17,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovo į Utenos rajono apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 401,55 Lt už ekspertizės atlikimą. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2004 m. spalio 25 d. buvo priimta pas atsakovą į darbą vadybininkės-konsultantės pareigose, atleista iš darbo nuo 2005 m. vasario 25 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalį už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teismas nustatė, kad atsakovo 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. P-11 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad ji pažeidė Vadybininko-konsultanto pareigybinių nuostatų (toliau - Nuostatai) IV dalies 6 punktą, nes neteisėtai atsisakė vykdyti direktorės pavedimą ir iš anglų į lietuvių kalbą neišvertė komercinio pasiūlymo dėl būsimos konferencijų salės įrangos. Kaip nustatė teismas, ieškovė, 2005 m. vasario 14 d. gavusi atsakovo direktorės nurodymą išversti dokumentą, atsakovui tą pačią dieną raštu pranešė, kad pagal jos darbo funkcijas toks darbas, kaip techninės literatūros vertimas, nėra nustatytas, pagal DK 119 straipsnį draudžiama reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi, ir dėl teksto išvertimo siūlė kreiptis į vertimų biurą. Teismas nurodė, kad Nuostatuose yra įteisintas tik reikalavimas vadybininkui-konsultantui mokėti daryti vertimus žodžiu ir raštu iš anglų kalbos, tačiau konkreti darbo funkcija, įpareigojanti darbuotoją daryti dokumentų vertimus, nėra įteisinta. Teismas sprendė, kad ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta su visomis jos darbo funkcijomis, atsakovo nurodymo atlikti komercinio pasiūlymo vertimą, niekuo nesusijusį su ieškovės pagrindine darbo funkcija (teikti verslo konsultavimo ir informavimo paslaugas), negalima laikyti teisėtu, nes nurodyta ieškovei atlikti papildomą darbą nesulygtą darbo sutartimi. Teismas konstatavo, jog ieškovei teigiant, kad jai buvo atimta galimybė naudotis žodynu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė buvo aprūpinta nurodymui įvykdyti būtinomis darbo priemonėmis. Be to, teismas sprendė, kad minėta drausminė nuobauda ieškovei paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos ginčijamos nuobaudos teisėtumui, atsakovas neteisingai nusprendė dėl ieškovės kaltės. Teismas nustatė, kad atsakovo 2005 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-12 ieškovei paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo nuo 2005 m. vasario 25 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalį už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, atsižvelgiant į UAB „Mėrinas“ direktoriaus E. P. 2005 m. vasario 23 d. skundą dėl netinkamo elgesio su interesantais, pareigybinių nuostatų ir atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimą. Teismas konstatavo, kad panaikinus ieškovei anksčiau paskirtą drausminę nuobaudą, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos. Remdamasis liudytojų E. P. ir V. Š. parodymais, teismas nustatė, kad su interesantu E. P. ieškovė elgėsi mandagiai. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės elgesys su klientu buvo neleistinas. Nors, kaip nustatė teismas, ieškovė delsė atsakyti į pateiktus kliento klausimus, o raginama nedelsiant suteikti informaciją, atsakė neteisingai, vėliau pripažino neturinti reikiamos informacijos, pažadėjo ją surinkti, jos pateikta klientui informacija pastarojo netenkino, teismas, remdamasis atsakovo Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, sprendė, kad darbuotojas turi ne tik pareigą, bet ir teisę tinkamai išsiaiškinti klientų pageidavimus, turi teisę rinkti informaciją, nukreipti klientą kitur, į pateiktus klausimus atsakyti nedelsiant nereikalaujama. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė tik 3 mėnesius dirbo specializuotą darbą, neturėjo galimybės dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose, teismas konstatavo, kad yra tikėtina, jog ji dar neįgijo pakankamos kvalifikacijos dirbti vadybininke-konsultante verslo informacijos srityje ir darbo patirties. Teismas sprendė, jog faktiniai bylos duomenys neleidžia padaryti išvados, kad ieškovė sąmoningai klaidino klientą. Atsakovas neįrodė, jog ieškovė pažeidė Nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles bei ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, kad vadybininko-konsultanto pareigas jau eina kitas asmuo, konfliktą tarp ieškovės ir atsakovo direktorės bei atsakovo nuomonę apie ieškovės kompetenciją, teismas taikė alternatyvų ieškovės darbo teisių gynimo būdą, numatytą DK 297 straipsnio 4 dalyje. Teismas konstatavo, kad ieškovei nepriklausė gauti priedą prie darbo užmokesčio už projekto rengimą, todėl atsakovas su ieškove atleidimo iš darbo dieną atsiskaitė pilnai.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. sausio 19 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, pažymėjo, jog tai, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte, byloje neįrodyta, nes apie tai nekalbama ir darbdavio 2005 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. P-12, kuriuo ji atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, be to, šiame įsakyme darbo drausmės pažeidimas įvardintas šiukščiu, o ne pakartotiniu ar sistemingu. Be to, kolegija pažymėjo, kad ieškovės atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra negalimas, nes anksčiau ieškovei skirta nuobauda – pastaba – panaikinta. Kolegijos nuomone, ieškovė nėra praleidusi trijų mėnesių termino ginčyti atsakovo 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. P-11 paskirtą drausminę nuobaudą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas VšĮ Utenos verslo informacijos centras prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai netinkamai išaiškino ir taikė DK normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 22 punkto 3 pastraipos išaiškinimų, kad jeigu darbuotojas dėl ankstesnės drausminės nuobaudos nebuvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją ir iki jo atleidimo iš darbo dienos DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas nėra pasibaigęs, tai reikalavimui dėl jos teisme pareikšti taikomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas (DK 10 straipsnis, 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 297 straipsnio 1 dalis), jo eigos pradžia sutampa su DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino ginčyti atleidimą iš darbo eigos pradžia. Šioje byloje ieškovė ieškinį dėl pastabos panaikinimo pateikė praėjus daugiau kaip trims mėnesiams.

2. Kasatoriaus manymu, teismas vienašališkai vertino įrodymus ieškovės naudai, nevertino to, kad vienas svarbiausių reikalavimų pretendentui į vadybininkės-konsultantės pareigas buvo reikalavimas mokėti anglų kalbą bei mokėti daryti vertimus raštu ir žodžiu. Teismas neteisingai vertino „techninio dokumento“ sąvoką, pamiršo protingumo, teisingumo, šalių lygiateisiškumo ir įrodymų visapusiško ištyrimo principus. Iš pareiginių nuostatų yra akivaizdu ir nedviprasmiška, kad formuluotės – mokėti daryti vertimus žodžiu ir raštu iš anglų kalbos, atsako už kokybišką ir savalaikį pateiktų užduočių vykdymą – yra ne kas kita, kaip teisėtas pagrindas darbdaviui pavesti užduotį ieškovei išversti dokumentą, susijusį su darboviete. Kasatoriaus teigimu, ieškovė savo pareigų nevykdė piktybiškai. Kasatorius pažymi, kad jis akcentavo teismui, jog ieškovei asmeniškai darbui buvo duotas kompiuteris (su įrengtu internetu), kuriame yra anglų kalbos žodynas, kuo puikiai naudojasi kiti įstaigos darbuotojai, be to, ieškovė į darbą buvo priimta tik su sąlyga, kad gerai moka anglų kalbą, ką ji pati užtikrino. Kasatoriaus manymu, bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino ne pagal vidinį savo įsitikinimą, bet tik iš „silpnesnės šalies“ gynybos pozicijų, nesivadovaujant šalių lygybės prieš įstatymą ir teismą principu, nevisapusiškai, neobjektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, o kai kurių visai nevertino, nepakankamai motyvavo kasatoriaus pateiktus įrodymus ir argumentus, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Kasatorius nurodo, jog teismas visai nemotyvavo, kad ieškovė prarado darbdavio pasitikėjimą bendraujant su interesantais ir bendradarbiais. Liudytojas E. P. nurodė, kad gerai neprisimena tos dienos konflikto ir patikslino, kad viską išdėstė savo skunde, todėl, anot kasatoriaus, teismas nepagrįstai vadovavosi šio liudytojo teisme duotais parodymais, o privalėjo vadovautis šio liudytojo skundu, surašytu netrukus po ieškovės neleistinų veiksmų, ir jį vertinti kaip rašytinį įrodymą.

3. Kasatorius nurodo, kad jis, skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą - pastabą, nepažeidė DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes buvo žodžiu paprašęs ieškovę pateikti paaiškinimą ir ši 2005 m. vasario 14 d. parašytą paaiškinimą jam pateikė. Be to, kaip nurodoma kasaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje V. Kriaučiūnienė v. V. Saldauskienės IĮ, bylos Nr. 3K-3-446/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje G. E. Ramoška v. Kauno valstybinis muzikinis teatras, bylos Nr. 3K-3-590/2004). Dėl to teismo nurodyta aplinkybė, kad nebuvo raštu pareikalauta ieškovės pasiaiškinti, nedaro drausminės nuobaudos - pastabos - neteisėta ir nėra pagrindas panaikinti šią drausminę nuobaudą.

4. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 136 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ši teisės norma nenumato reikalavimo, kad darbo drausmės pažeidimai, esantys šioje teisės normoje nustatyto atleidimo iš darbo pagrindu, būtų įvertinti kaip šiurkštūs (DK 235 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, šioje byloje yra akivaizdu, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, nes nevykdė sulygto darbo bei Nuostatų ir atsakovas tą įrodė (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 5 punktas).

5. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovė atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, be to ir darbdavio 2005 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. P-12, kuriuo ji atleista iš darbo, darbo drausmės pažeidimas įvardintas šiurkščiu, o ne pakartotiniu ar sistemingu. Anot kasatoriaus, esant tokiai teismų pozicijai nebuvo jokio pagrindo tikrinti ieškovei dar 2005 m. vasario 18 d. paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – pagrįstumą ir priimti sprendimą ją panaikinti.

6. Kasatorius pažymi, kad teismai nepaisė CPK nustatyto bylų nagrinėjimo operatyvumo, proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis), todėl kasatorius patyrė didelius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 72 straipsnį (byla turi būti išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką), 226 straipsnį (šalių pareiga visus argumentus ir įrodymus pateikti rengiantis nagrinėti bylą teisme), 141 straipsnio 1 dalį (ieškinio elementų keitimas tik rengiantis nagrinėti bylą teismo posėdyje ir įrodymų pateikimo laikas).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė V. R. prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o skundžiami teismų procesiniai sprendimai – pagrįsti ir teisėti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovė nuo 2004 m. spalio 25 d. buvo priimta į darbą pas atsakovą vadybininkės-konsultantės pareigose. Ieškovė, 2005 m. vasario 14 d. gavusi atsakovo direktorės nurodymą išversti dokumentą, atsakovui tą pačią dieną raštu pranešė, kad pagal jos darbo funkcijas toks darbas, kaip techninės literatūros vertimas, nėra nustatytas, pagal DK 119 straipsnį draudžiama reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi, ir dėl teksto išvertimo siūlė kreiptis į vertimų biurą. Atsakovo 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. P-11 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad ji pažeidė Nuostatų IV dalies 6 punktą, nes neteisėtai atsisakė vykdyti direktorės pavedimą ir iš anglų į lietuvių kalbą neišvertė komercinio pasiūlymo dėl būsimos konferencijų salės įrangos. Atsakovo 2005 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-12 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2005 m. vasario 25 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalį už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, atsižvelgiant į UAB „Mėrinas“ direktoriaus E. P. 2005 m. vasario 23 d. skundą dėl netinkamo elgesio su interesantais, Nuostatų ir atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimą. Įsakyme konkretus DK 136 straipsnio 3 dalies punktas nenurodytas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatorius kasaciniame skunde teigdamas apie DK normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, netinkamą aiškinimą ir taikymą bei šiame kontekste nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktą, taikymo teismų praktikoje“ 22 punkto 3 pastraipoje pateiktu rekomendacinio pobūdžio išaiškinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad kasatorius šioje byloje nepagrįstai remiasi minėto Senato nutarimo vien tik 22 punkto 3 pastraipoje pateiktu išaiškinimu ir neatsižvelgia į minėto Senato nutarimo 22 punkto 1 pastraipoje pateiktą išaiškinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja (toks rekomendacinio pobūdžio išaiškinimas yra pateiktas ir minėto Senato nutarimo 22 punkto 1 pastraipoje), kad jeigu ankstesnė drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, o darbuotojas (ieškovas) nėra ieškinio forma pareiškęs dėl jos atskiro reikalavimo, tai pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo; reikalavimo dėl ankstesnės drausminės nuobaudos panaikinimo pareiškimo teisme diena laikoma ta diena, kurią teisme pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Nagrinėjamos bylos duomenys liudija, kad dokumentuose apie ieškovės atleidimą iš darbo atsakovas nenurodė tikslaus darbo sutarties nutraukimo įstatyminio pagrindo (nurodyta tik DK 136 straipsnio 3 dalis) bei byloje nesuformulavo savo nuoseklios pozicijos dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo įstatyminio pagrindo, tačiau, pavyzdžiui, atsiliepime į ieškinį (b. l. 13, 14) nurodė, kad ieškovė iš darbo atleista DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Esant tokiems bylos duomenims pripažintina, kad bylą nagrinėję teismai turėjo tikrinti atsakovo 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 11-P ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovės 2005 m. kovo 3 d. pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl atsakovo 20005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 11-P ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo, pastarojo reikalavimo pareiškimo teisme diena yra 2005 m. kovo 23 d. ir jis teisme yra pareikštas nepraleidus jam pareikšti taikytino vieno mėnesio ieškinio senaties termino (DK 10 straipsnis, 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 297 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos panaikinimo ieškovė ieškinio forma pareiškė tik 2005 m. birželio 1 d. patikslintame ieškinyje (b. l. 82), ieškinio senaties taikymui šioje byloje reikšmės neturi. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo pripažinti, jog reikalavimas dėl atsakovo 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 11-P ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, taip pat nebuvo pagrindo šį reikalavimą atmesti taikant CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties termino pabaigos teisinę pasekmę. Apeliacinės instancijos teismas, apskųstoje nutartyje pasisakydamas dėl ieškinio senaties, klaidingai taikė DK 296 straipsnį ir klaidingai identifikavo ieškinio senaties terminą, tačiau, netaikydamas ieškinio senaties termino pabaigos teisinių pasekmių, priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai įrodymus įvertino pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles bei kasatoriaus nurodomus proceso teisės normų reikalavimus. Apskųstų procesinių sprendimų turinys liudija, kad bylą nagrinėję teismai įvertino kiekvieną įrodymą atskirai bei įrodymų visetą ir iš įrodymų viseto padarė išvadas apie nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės atitinka byloje surinktus įrodymus, įrodinėjimo pareiga paskirstyta tinkamai, konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė teismai, buvimą teisinio pagrindo nebuvo.

Nustatę, kad atsakovas, prieš skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą - pastabą, raštu nepareikalavo, jog ieškovė raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, bei, kad minėta drausminė nuobauda ieškovei paskirta neesant jos pasiaiškinimo, bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju atsakovas pažeidė DK 241 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kasacinio skundo argumentai, kad kasatorius nepažeidė DK 241 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovės 2005 m. vasario 14 d. rašytą paaiškinimą vertinti kitaip, nei jį įvertino bylą nagrinėję teismai, pagrindo nėra. Bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad ginčijama drausminė nuobauda - pastaba - ieškovei paskirta už darbdavio neteisėto nurodymo nevykdymą, nesant ieškovės kaltės ir pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, turėjo teisinį pagrindą panaikinti minėtą nuobaudą, nes tai negali būti vertinama kaip formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai.

Kasacinio skundo teiginiai apie netinkamą DK 136 straipsnio 3 dalies aiškinimą ir taikymą neargumentuoti, todėl nenagrinėtini.

Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindu peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasatorius kasaciniame skunde teigdamas apie tai, kad bylą nagrinėję teismai nepaisė CPK 7 straipsnio ir pažeidė CPK 72, 226 straipsnius bei 141 straipsnio 1 dalį, nenurodo CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto kasacijos pagrindo sudėties elementų, todėl minėti kasacinio skundo teiginiai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina tik tai, kad dokumentuose apie ieškovės atleidimą iš darbo atsakovo nenurodymas tikslaus darbo sutarties nutraukimo įstatyminio pagrindo bei savo nuoseklios pozicijos šiuo klausimu byloje nesuformulavimas atitinkamai įtakojo bylos nagrinėjimą.

Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja apskųstų procesinių sprendimų teisėtumo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo panaikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Apskųstus teismų procesinius sprendimus paliekant nepakeistus, iš dalies tenkintinas ieškovės prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo (b. l. 215, 222) ir iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 1100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Utenos verslo informacijos centro (į. k. 300056112) ieškovės V. R. (duomenys neskelbtini) naudai 1100 (tūkstantį šimtą) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Janina Januškienė

Antanas Simniškis