Civilinė byla Nr. 2KT-34-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07506-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija
3.1.6.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su ieškovės D. B. ir trečiojo asmens T. Ž. pareiškimais dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo,
n u s t a t ė :
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-546-XX/2020, kurioje pareikšti nušalinimai visiems šio teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškimai motyvuojami tuo, jog šio teismo teisėjai turi išankstinę nuomonę, priima ieškovei ir trečiajam asmeniui nepalankius procesinius sprendimus.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nušalinimo pareiškimus grindžia Klaipėdos apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais, tačiau pateiktuose nušalinimo pareiškimuose nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų teisėjų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nepatvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-546-XX/2020 medžiaga.
Civilinė byla Nr. 2KT-34-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07506-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija
3.1.6.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su ieškovės D. B. ir trečiojo asmens T. Ž. pareiškimais dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo,
n u s t a t ė :
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-546-XX/2020, kurioje pareikšti nušalinimai visiems šio teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškimai motyvuojami tuo, jog šio teismo teisėjai turi išankstinę nuomonę, priima ieškovei ir trečiajam asmeniui nepalankius procesinius sprendimus.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nušalinimo pareiškimus grindžia Klaipėdos apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais, tačiau pateiktuose nušalinimo pareiškimuose nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų teisėjų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nepatvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-546-XX/2020 medžiaga.
Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.
Minėtas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.
Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų bylą galinčių nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjos nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas,
n u t a r i a :
pareiškėjų D. B. ir T. Ž. nušalinimo pareiškimus Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-546-XX/2020 atmesti.
Teisėjas, laikinai Vigintas Višinskis
einantis skyriaus pirmininko pareigas
