Dėl įpareigojimo pašalinti terasų statybos defektus

Civilinė byla Nr. e2A-1482-852/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39904-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.6.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Merko statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B.-G. ir A. S. ieškinį atsakovei UAB „Merko statyba“ dėl įpareigojimo pašalinti terasų statybos defektus, tretieji asmenys UAB „Šilėja“, Daugiabučių namų Pavilnionių g. 31-33-35 savininkų bendrija, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti UAB „Merko statyba“, per du mėnesius pašalinti terasos, priklausančios butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (ieškovės A. B.-G. butas) ir terasos, priklausančios butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (ieškovo A. S. butas), statybos defektus: tai yra įpareigoti UAB „Merko statyba“, vadovaujantis teisės aktais, priimti tinkamus technologinius sprendimus ir ištaisyti eksperto R. S. (UAB „Ginstata“) nustatytus terasų defektus; imtis visų priemonių kapitaliai remontuoti terasas, pašalinant visumoje terasos sluoksnių betonines konstrukcijas; pakeisti arba perkloti šilumos izoliaciją fasaduose bei terasose jų susikirtimo vietose su mūro sienomis, prisilaikant normų ir gamintojo montavimo taisyklių; priimti tinkamus technologinius sprendinius apšiltinant pastato konstrukcijas; atlikti hidroizoliavimo darbus terasose, parinkti ir suderinti tam tinkamas statybines medžiagas; sutvarkyti vandens nuo terasų nutekėjimo sistemą, prisilaikant norminių aktų bei priimant tinkamus sprendinius ir skaičiavimus, parenkant tinkamas įlajas; atstatyti balkonų eksploatuojamų dangų sluoksnius; atlikti kiekvieno sluoksnio, elemento priėmimą, surašant kiekvienam defektų ištaisymo aktus, prieš tai padarius projektinius technologinius sprendinius; įgyvendinant eksperto R. S. (UAB „Ginstata“) siūlomus terasų defektų šalinimo sprendimus, t.y. taikant sprendimą - surenkamų grindų ant atramų įrengimas. Grindys gali būti iš lentų arba plytelių. Tokį grindinį galima montuoti ant esamo pagrindo, nuėmus plyteles, pašalinus smėlbetonio sluoksnį, ir išlyginus pagrindo paviršių, rekomenduojama padengti paviršių papildoma hidroizoliacija. Arba atsakovo pasirinkimu alternatyvų sprendimą - atlikti esamų grindų rekonstrukciją. Tam nuimti terasos dangą ir betono išlyginamąjį sluoksnį iki korėtų lakštų. Po to sudėti armatūrą ir, naudojant plytelių gamintojo rekomenduojamą mišinį, įrengti naują betono išlyginamąjį sluoksnį, formuojant deformacines (visu terasos kontūru) ir technologines siūles. Pagrindas turi turėti reikiamus nuolydžius, o jo storis turi būti ne mažesnis kaip 40 mm. Pagrindo paviršius padengiamas tepama hidroizoliacija. Virš pagrindo, naudojant gamintojo rekomenduojamus klijus, priklijuojama atskiriamoji drenažinė membrana. Virš membranos, vėl naudojant gamintojo rekomenduojamus klijus, priklijuojama plytelių danga. Siūlių tarp plytelių užpildymui naudojama gamintojo rekomenduojama medžiaga, o taip pat atlikti kitus darbus, kurių būtinumas paaiškės defektų šalinimo darbų atlikimo metu. Ieškovai taip pat prašė priteisti: ieškovei A. B.-G. iš atsakovo UAB „Merko statyba“ 3 000 Eur neturtinę žalą; ieškovui A. S. iš atsakovo UAB „Merko statyba“ 1 000 Eur neturtinę žalą; ieškovamms A. B.-G. ir A. S. iš atsakovo UAB „Merko statyba“ bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad ieškovei A. G. ir jos sutuoktiniui priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastato (duomenys neskelbtini) aukšte (toliau – Butas Nr. 1). Butas Nr. 1 įgytas pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su ankstesniais savininkais, kurie Butą Nr. 1 įsigijo iš rangovo UAB „Merko statyba” pagal 2009 m. spalio 6 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui A. S. ir jo sutuoktinei priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastato (duomenys neskelbtini) aukšte (toliau – Butas Nr. 2). Butas Nr. 2 įgytas pagal 2017 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su ankstesniais savininkais, kurie Butą Nr. 2 įsigijo iš rangovo UAB „Merko statyba” pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3-7098. Butui Nr. 1 ir Butui Nr. 2 priklauso terasos: Butui Nr. 1 priklauso terasa, kuri yra virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, Butui Nr. 2 priklauso terasa, kuri yra virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastato (duomenys neskelbtini) aukšte. 2018 m. sausio 26 d. ir 2018 m. kovo 9 d. butas Nr. 36, esantis pastato 7 aukšte, buvo užlietas dėl Butui Nr. 1 priklausančios terasos statybinio defekto. Įvykus pirmajam įvykiui (2018 m. sausio 26 d.) Ieškovė A. G. kreipėsi į UAB „Merko statyba” su prašymu nustatyti vandens pratekėjimo priežastį ir ją pašalinti. UAB „Merko statyba” darbuotojai apžiūrėti terasos ir nustatyti jos defektus atvyko tik 2018 m. vasario 7 d. Apžiūrėjus terasą (dalis terasos buvo padengta sniego sluoksniu dėl to tinkamas apžiūros atlikimas net nebuvo įmanomas) pastebėjo fasado dekoratyvinio tinklo įtrūkimus ir davė žodinį įpareigojimą Pastatą administruojančiai įmonei UAB „Šilėja“ atlikti įtrūkusių sienų hermetizavimo darbus. Įtrūkusių sienų hermetizavimo darbai buvo atlikti, tačiau butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis po Butu Nr. 1, buvo užlietas ir antrąjį kartą (2018 m. kovo 9 d.). Po antrojo užliejimo paaiškėjo, jog užliejimo priežastis yra kita, nei fasado dekoratyvinio tinklo įtrūkimai ir UAB „Merko statyba” duotų nurodymų Pastatą administruojančiai įmonei įvykdymas nepašalino užliejimo priežasties bei Buto Nr. 1 terasoje yra paslėptas statybos defektas. Vėliau tiek ieškovė A. G., tiek kiti namo gyventojai (užlieto buto savininkai ir kiti kaimynai, kurie susidurdavo su panašiomis problemomis) ne kartą kreipėsi į UAB „Merko statyba”, prašydami nustatyti vandens pratekėjimo priežastį ir pašalinti paslėptus statybos defektus, tačiau UAB „Merko statyba” ne tik nenustatė ir nepašalino terasų defektų atsiradimo garantiniu laikotarpiu priežasties (tinkamai/išsamiai nepatikrinusi terasos teigė, kad vandens pratekėjimo priežastis yra netinkamai vykdoma namo eksploatacija ir priežiūra), bet ir pažeidė bendradarbiavimo pareigą, sprendžiant defektų pašalinimo klausimus – atsisakė sudaryti ieškovei A. G. pakankamas sąlygas pačiai nustatyti ir ištaisyti atliktų statybos darbų defektą (neteikė ieškovei A. G. stogo konstrukcijos projektinės ir darbų vykdymo dokumentacijos) bei nuolat teigė, kad ieškovė A. G. dėl susidariusios terasos problemos turi kreiptis į pastatą administruojančią įmonę UAB „Šilėja“. Ieškovė A. G., nesulaukusi jos lūkesčius tenkinančių veiksmų iš atsakovo UAB „Merko statyba“ ir UAB „Šilėja“, bei siekdama išaiškinti vandens pratekėjimo priežastį ir ją pašalinti, kreipėsi į ekspertą R. S. (UAB „Ginstata“). Ieškovas A. S., žinodamas apie ieškovės A. G. terasos problemas, bei susidurdamas su panašiomis terasos problemomis, taip pat nusprendė pasinaudoti šio eksperto paslaugomis ir atlikti ieškovui A. S. priklausančios terasos techninį įvertinimą. Ekspertas atliko ieškovams priklausančių terasų grindų techninį įvertinimą, tai yra: 1) įvertino eksploatuojamo stogo terasos techninę būklę, 2) nustatė drėgmės patalpose atsiradimo priežastis, 3) nustatė klijuojamų plytelių atšokimo nuo pagrindo priežastis, 4) pateikė inžinierinius sprendimus, kurie leistų pašalinti pratekėjimus per terasos hidroizoliacinę dangą ir užtikrinti gerą terasos grindų kokybę bei ilgalaikį jų tarnavimą. Atsakovas UAB „Merko statyba” 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 3008/VVN0065 „Dėl terasų defektų šalinimo“, atsakė į ieškovų 2018 m. spalio 29 d. pretenziją ir pranešė, kad ji nėra atsakinga už defektus, kurie atsirado dėl netinkamos pastato eksploatacijos ir priežiūros. Su tokia atsakovo pozicija ieškovai nesutinka, remdamiesi specialistų, teismo eksperto išvadomis, daro išvadą, kad atsakovas, kaip pastato statytojas, bei pardavėjas yra atsakingas dėl ieškovų butų terasose prasiskverbiančios drėgmės. Ieškovės A. G. įsitikinimu, atsakovo UAB „Merko statyba“ (ne)veikimas apribojo ieškovės nuosavybės teises į ieškovei priklausantį turtą – Butą Nr. 1 – ieškovė negali naudotis turtu, kurį ieškovė ir jos šeima itin mėgo. Buto įsigijimas tiesiogiai buvo apspręstas terasos buvimu, tad tai būtinas naudojimuisi plotas. Esant tinkamomis oro sąlygomis, ieškovės šeima nuolat pusryčiavo, pietavo ir/ar vakarieniavo terasoje, o taip pat ir poilsiavo terasoje. Ieškovė ir jos šeima ilgisi laiko, kai terasa buvo galima pilnavertiškai naudotis. Šiuo metu ieškovė A. G. ir jos šeima terasa nesinaudoja, nes terasa yra avarinės būklės ir ja naudotis yra pavojinga sveikatai. Ieškovė nepagrįstai buvo pripažinta atsakinga dėl žalos padarymo butui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, po ieškovei A. G. priklausančia terasa (2018 m. kovo 20 d.) AB „Lietuvos draudimas“ raštas „Dėl išmokos išieškojimo“, dėl ko patyrė nemenką stresą; ieškovė patyrė moralinius išgyvenimus – bendravimas su kaimynais yra apribotas, ieškovės ir kaimynai gyvena užsitęsusiame konflikte; menkinama ieškovės, kaip verslininkės, reputacija, ieškovė A. G. vertinama kaip negeranoriška kaimynė, neišsprendžianti problemos; ieškovė nuolat jaučia stresą dėl to, kad negali pilnavertiškai naudotis turtu, kaimynai reikš pretenzijas, bijo, kad žemiau esantis butas vėl bus užlietas. Taip pat patiria ir kitus nepatogumus dėl atsakovo UAB „Merko statyba“ (ne)veikimo, situacijos sprendimo vilkinimo, terasos defektų nustatyto ieškovės A. G. iniciatyva ir lėšomis ir pan. – ieškovė skiria daug laiko terasos defekto problemos išsprendimui, dėl ko iš esmės nukenčia jos, jos šeimos ir verslo interesai. Ieškovė mano, kad sugaištas laikas, jos emociniai išgyvenimai, nepatogumai ir sumažėjusios jos bendravimo su kaimynais galimybės galėtų būti įvertinti 3 000 Eur suma. Ieškovas A. S. taip pat nurodė, jog patyrė emocinius išgyvenimus ir stresą, bendravimo su kaimynais pablogėjimą, nuosavybės teisės apribojimus (terasos neįmanoma pilnavertiškai naudotis), o taip pat ieškovas A. S. skyrė nemažai laiko terasos defektų nustatymui, dėl ko nukenčia jo darbinė veikla, ieškovas dirba su kompiuterinėmis programomis, o šis darbas reikalauja atidumo, kuris atitinkamai mažėja dėl terasos defekto problemos sprendimo. Ieškovas prašė priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją.

3. Atsakovas UAB „Merko statyba“ prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovai neteisingai nurodo ginčo objektui taikomą garantinį terminą. Ginčo terasos defektai, tai yra vandens pratekėjimas į žemiau esančias patalpas atsirado dėl atšokusių terasos plytelių, neužsandarintų tarpų tarp terasos plytelių, terasoje įrengtiems trapams ir įlajoms neužtikrinant tinkamo vandens nubėgimo. Ieškovė A. G. butą, kuriame yra ginčo objektas, įsigijo 2015 m. rugsėjo 9 d., o ieškovas A. S. butą, kuriame yra ginčo objektas, įsigijo 2017 m. liepos 28 d. Per laikotarpį nuo butų įsigijimo iki ieškovų nurodyto 2018 m. sausio 26 d. kreipimosi į atsakovą dėl vandens pratekėjimų, ieškovai nei karto nesikreipė į atsakovą dėl atšokusių terasos plytelių, neužsandarintų tarpų tarp terasos plytelių, terasoje įrengtų trapų ir įlajų. Terasos plytelių klijavimo darbai, tarpų tarp terasos plytelių sandarinimo darbai ir trapų bei įlajų įrengimo darbai nėra paslėpti darbai, nes jie nėra uždengti kitais po to sekančiais darbais, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiems darbams yra taikomas 5 metų garantinis terminas, kuris pasibaigė 2013 m. spalio 30 d., nes ginčo dėl garantinio termino pradžios, kuri yra 2008 m. spalio 31 d., tarp šalių nėra. Atsakovo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl išbyra terasų plytelių tarpų siūlės ir atšokinėja plytelės, ko pasėkoje ant terasos esantis vanduo prasiskverbia į gilesnius terasos sluoksnius ir esant temperatūriniams skirtumams neigiamai juos veikia bei ardo, yra netinkama terasų eksploatacija, tai yra kad yra nevalomi lietaus nutekėjimo trapai ir įlajos. Nevalomi lietaus nutekėjimo trapai ir įlajos apauga nuosėdomis ir druskomis, ko pasėkoje sumažėja ar visiškai nutrūksta po plytelėmis esančio betoninio sluoksnio drenavimas. Nevykstant betoninio sluoksnio drenavimui, jame kaupiasi vanduo, ko pasėkoje šaltuoju metu laiku jis virsta į ledą ir taip ardo tiek patį betoninį sluoksnį, tiek sąlygoja plytelių atšokimą bei siūlių ištrupėjimą ir nelygumų terasoje atsiradimą. UAB „Šilėja“ 2018 rugsėjo 27 raštu Nr. R3-A-392 patvirtino, kad nei karto neatliko terasų lietaus surinkimo trapų ir įlajų valymo, nes terasa nuosavybės teise priklauso 37 buto savininkui ir už jos tinkamą priežiūrą yra atsakingas savininkas. Akivaizdu, kad analogiška situacija yra ir su 38 buto terasos priežiūra. Ieškovai taip pat nepateikė jokių įrodymų (priežiūros darbų atlikimo žurnalas) apie tokių darbų atlikimą. Statybos normatyvinių dokumentų reikalavimai aiškiai numato pastato administratoriaus ir/ar savininko pareigą atlikti trapų ir įlajų priežiūros darbus, todėl netinkamai atliekant terasų priežiūrą, kaltė dėl vandens prabėgimų kyla pastato administratoriui ir/ar Ieškovams. Ieškinyje ieškovai nurodo, kad atsakovas privalo teisės aktų nustatyta tvarka suteikti garantiją parduotam daiktui, veikdamas kaip pardavėjas. CK 6.338 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad „Kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus.“ Ieškovai nurodo, kad A. G. butą įsigijo iš trečiųjų asmenų pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Šioje sutartyje nėra nustatytas papildomas garantinis terminas, todėl taikomas įstatyminis garantinis terminas, kuris nurodytas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje „Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Akivaizdu, kad pardavėjui taikomas garantinis terminas pasibaigė 2017 m. rugsėjo 9 d., todėl A. G. tiek pretenziją dėl parduotų daiktų trūkumų, tiek ieškinį pateikė praleidusi nustatytą senaties terminą, todėl A. G. pareikštas ieškinys turi būti atmestas. Atsakovas taip pat paaiškino, jog atsakovas ir buvęs buto savininkas T. G., iš kurio A. S. įsigijo butą, 2013 m. spalio 31 d. pasirašė susitarimą Nr. G0226, kuriuo šalys aiškiai susitarė, kad atsakovas buvusiam buto savininkui sumokės nustatyto dydžio kompensaciją, o buvęs buto savininkas atsisako visų pretenzijų dėl visų 2013 m. spalio 17 d. Apžiūros akte Nr. 35-38 užfiksuotų garantinių defektų ir įsipareigoja jų nereikšti ateityje. Apžiūros akte Nr. 35-38 nurodyti šie terasos defektai: - Sutrūkusių plytelių 5-6 vnt.; Siūlių glaistas ištrupėjęs 6 vietose. Iš Apžiūros akto Nr. 35-38 aiškiai matyti, kad jo sudarymo dieną daugiau jokių terasos defektų, išskyrus du akte nurodytus neesminius defektus, nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad garantinis terminas nepaslėptiems darbams pasibaigė 2013 m. spalio 30 d. ir iki šio termino atsakovas negavo jokių papildomų pretenzijų dėl terasos defektų, akivaizdu, kad visi A. S. nurodyti terasos trūkumai atsirado pasibaigus 5 (penkerių) metų garantiniam terminui arba pasėkoje to, kad buvęs savininkas nepašalino per garantinį laikotarpį nustatytų garantinių defektų, todėl atsakovas nėra atsakingas už trūkumus, atsiradusius pasibaigus garantiniam terminui ir/ar ankstesniam buto savininkui netinkamai pašalinus nustatytus terasos defektus, už kurių šalinimą ir dėl nepašalinimo atsiradusias pasekmes jis yra atsakingas.

4. Trečiasis asmuo UAB „Šilėja“ prašė ieškinį patenkinti. Trečiojo asmens nuomone, ieškovų butų terasose vanduo kaupiasi dėl statybos broko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: įpareigoti UAB „Merko statyba“, per du mėnesius pašalinti terasos, priklausančios butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (ieškovės A. B.-G. butas) ir terasos, priklausančios butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (ieškovo A. S. butas), statybos defektus: tai yra įpareigoti UAB „Merko statyba“, vadovaujantis teisės aktais, priimti tinkamus technologinius sprendimus ir ištaisyti eksperto R. S. (UAB „Ginstata“) nustatytus terasų defektus; imtis visų priemonių kapitaliai remontuoti terasas, pašalinant visumoje terasos sluoksnių betonines konstrukcijas; pakeisti arba perkloti šilumos izoliaciją fasaduose bei terasose jų susikirtimo vietose su mūro sienomis prisilaikant normų ir gamintojo montavimo taisyklių; priimti tinkamus technologinius sprendinius apšiltinant pastato konstrukcijas; atlikti hidroizoliavimo darbus terasose, parinkti ir suderinti tam tinkamas statybines medžiagas; sutvarkyti vandens nuo terasų nutekėjimo sistemą, prisilaikant norminių aktų bei priimant tinkamus sprendinius ir skaičiavimus parenkant tinkamas įlajas; atstatyti balkonų eksploatuojamų dangų sluoksnius; atlikti kiekvieno sluoksnio, elemento priėmimą surašant kiekvienam defektų ištaisymo aktus, prieš tai padarius projektinius technologinius sprendinius; įgyvendinant eksperto R. S. (UAB „Ginstata“) siūlomus terasų defektų šalinimo sprendimus, t.y. taikant sprendimą - surenkamų grindų ant atramų įrengimas, grindys gali būti iš lentų arba plytelių. Tokį grindinį galima montuoti ant esamo pagrindo, nuėmus plyteles, pašalinus smėlbetonio sluoksnį, ir išlyginus pagrindo paviršių, rekomenduojama padengti paviršių papildoma hidroizoliacija. Arba atsakovo pasirinkimu alternatyvų sprendimą - atlikti esamų grindų rekonstrukciją. Tam nuimti terasos dangą ir betono išlyginamąjį sluoksnį iki korėtų lakštų. Po to sudėti armatūrą ir, naudojant plytelių gamintojo rekomenduojamą mišinį, įrengti naują betono išlyginamąjį sluoksnį, formuojant deformacines (visu terasos kontūru) ir technologines siūles. Pagrindas turi turėti reikiamus nuolydžius, o jo storis turi būti ne mažesnis kaip 40 mm. Pagrindo paviršius padengiamas tepama hidroizoliacija. Virš pagrindo, naudojant gamintojo rekomenduojamus klijus, priklijuojama atskiriamoji drenažinė membrana. Virš membranos, vėl naudojant gamintojo rekomenduojamus klijus, priklijuojama plytelių danga. Siūlių tarp plytelių užpildymui naudojama gamintojo rekomenduojama medžiaga, o taip pat atlikti kitus darbus, kurių būtinumas paaiškės defektų šalinimo darbų atlikimo metu. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat teismas priteisė ieškovei A. B.-G. 3 328,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui A. S. 2 020,7 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 47,47 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

6. Teismas nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl pirkėjo teisių gynimo, šiam įsigijus prekę (nekilnojamąjį turtą), turinčią kokybės trūkumų, ir pirkėjo teisės pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą. Ieškovai, įsigiję butus, kuriuos statė ir pardavė atsakovas UAB „Merko statyba“ su trūkumais, reikalauja statytoją - pardavėją šiuos trūkumus pašalinti. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo-pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392–6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Teismas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t.1 el.b.l. 56) nustatė, kad ieškovas A. S. kartu su savo sutuoktine yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2017 m. liepos 28 d., įsigijęs butą iš T. G. bei S. G., o pastarieji butą pirko 2009 m. spalio 7 d. iš UAB „Merko statyba“. Iš nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad A. B. ir I. T. 2009 m. spalio 6 d. įsigijo butą su terasa (duomenys neskelbtini), iš UAB „Merko statyba“, 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė A. B.-G. šį butą įsigijo iš pardavėjų I. B. ir A. B.. Teismas nustatė kad 2018 m. spalio 29 d. ieškovų vardu advokatų kontora KONSUS kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl 2018 m. sausio 26 d. ir 2018 m. kovo 9 d. įvykusių buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo dėl statybos defekto. Ieškovai ieškinio reikalavimus argumentuoja specialisto R. S. išvadomis dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), septinto aukšto eksploatuojamo stogo terasos grindų defektų techninio įvertinimo, bei stogo terasos techninio įvertinimo. Atsakovas 2018 m. lapkričio 5 d. atsakymu į pretenziją nurodė, kad jis nesutinka su pretenzija, nes terasų grindų defektai atsirado dėl blogos jų eksploatacijos. Teismo ekspertas S. S. apklaustas teismo posėdyje patvirtino jo atliktos teismo ekspertizės akto išvadas bei paaiškino, kad ginčo objektuose drėgmė atsirado dėl statybos broko, t.y. blogai įrengtas vandens surinkimo latakas, neįrengtas sandarinimo žiedas, dėl ko drėgmė plačiai pasklido, o kadangi pažeidimas trunka ilgai, prasidėjo ardymo procesas. Taip pat nurodė, kad pirmiausia, šalinant šį statybos defektą, būtina įrengti sandarinimo žiedą ir tokiu būdu užkirsti kelią skverbtis drėgmei į terasos grindis. Taip pat teismo ekspertas nurodė, kad jis sutinka su specialisto R. S. išvadomis, kuriose nurodytos ginčo objektų defektų priežastys bei jų šalinimo būdai. Taigi, remiantis ieškovo teikto specialisto R. S. išvadomis dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), septinto aukšto eksploatuojamo stogo terasos grindų defektų techninio įvertinimo, bei stogo terasos techninio įvertinimo, teismo eksperto išvadomis, atmestini atsakovo argumentai, jog ginčo terasos defektai, tai yra vandens pratekėjimas į žemiau esančias patalpas, atsirado dėl atšokusių terasos plytelių, neužsandarintų tarpų tarp terasos plytelių, terasoje įrengtiems tarpams ir įlajoms neužtikrinant tinkamo vandens nubėgimo bei netinkamos šių objektų priežiūros, teismo ekspertas aiškiai nurodė, kad pirminė šių defektų priežastis yra statybos brokas - blogai įrengus vandens surinkimo lataką, o visi kiti pažeidimai yra šių blogai atliktų statybos darbų pasekmė. Todėl atsakovų argumentai, kad ieškovų butų terasose esantys pažeidimai yra nepaslėpti ir šių nepaslėptų darbų garantinis terminas pasibaigė 2013 m. spalio 30 d., t.y. suėjus penkeriems metams, atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, jog atmeta atsakovo argumentai, jog ieškovas A. S. neturi reikalavimo teisės į atsakovą dėl terasos grindų trūkumo šalinimo, nes, kaip teigia atsakovas, tarp buvusio šio buto savininko ir atsakovo UAB „Merko statyba“ buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo buvęs savininkas įsipareigojo atsakovo sumokėtomis lėšomis pašalinti terasos trūkumus. Teismas pažymėjo, kad toks susitarimas tarp buto (duomenys neskelbtini) savininko T. G. ir UAB „Merko statyba“ buvo pasirašytas 2013 m. spalio 31 d. apžiūros akto Nr. 35-38, sudaryto 2013 m. spalio 17 d., pagrindu, tačiau iš šio akto turinio matyti, kad šio susitarimo šalys konstatavo tik vizualiai matomus terasos trūkumus-sutrūkusios plytelės, aptrupėjusį siūlių glaistą, tačiau nei šiame akte nei susitarime nekalbama apie paslėptą statybos darbų trūkumą, kurį konstatavo teismo ekspertas bei ieškovų pasirinktas specialistas - blogai įrengtą vandens surinkimo lataką - neįrengto sandarinimo žiedo, dėl ko drėgmė plačiai sklinda terasose. Todėl atsakovo argumentai, jog ieškovas A. S. neturi teisės kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, kad nevertina atsakovo argumentų, jog ginčo terasos buvo blogai prižiūrimos, nes specialistų išvadomis nustatyta, jog ieškovų butų terasų trūkumų kilmė – statybos brokas, įrengiant vandens surinkimo lataką, kas sukėlė pasekmes. Teismas pažymėjo, kad CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija - rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas dešimties metų garantijos terminas esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.). Šiuo atveju nustatytas trūkumas - blogai įrengtas vandens surinkimo latakas – kai neįrengtas sandarinimo žiedas, teismo eksperto buvo įvardintas paslėptu statinio elementu. CK 6.698 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pripažino Pastatą, kuriame yra abiejų ieškovų butai, tinkamu naudotis 2008 m. spalio 30 d. Todėl teismas vertino, kad ieškovai nėra praleidę 10 metų termino, nes atsakovui pretenziją dėl terasų statybos trūkumų pateikė 2018 m. spalio 29 d. CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 5 d. raštu atsisakė ištaisyti terasų defektus, todėl teismo vertinimu, nuo šio atsisakymo pateikimo dienos prasideda sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų teisme pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Šio termino ieškovai taip pat nėra praleidę, nes į teismą kreipėsi 2018 m. gruodžio 19 d. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teismas konstatavo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t.y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovų argumentais, jog dėl statybos darbų blogos kokybės buvo sugaištas laikas ir tam tikra prasme buvo apribotas naudojimasis terasomis, tačiau ne tiek, kad naudojimasis terasomis kenktų ieškovų sveikatai. Teismas vertino, kad ieškovai nepateikė įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovas UAB „Merko statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti visiškai.

8. Apeliantas teigia, kad ieškinys pareikštas pasibaigus senaties terminui. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas nustato, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų nustatomas sutrumpintas 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminas. Pirmos instancijos teismas neteisingai kvalifikavo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo atsakovo 2018 m. lapkričio 5 d. atsakymo, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovo pretenzijas. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų) nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-638/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-638/2013">3K-3-638/2013</a>). Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Apeliantas paaiškina, kad kartu su ieškiniu ieškovas pateikė atsakovo 2018 m. kovo 12 d. atsakymą, kuriuo atsakovas informavo, kad 2018 m. sausio 26 d. atsiradęs pratekėjimas įvyko ne dėl atsakovo kaltės ir atsakovas nesirengia atlikti jokių ginčo terasos remonto darbų. Iš aukščiau nurodytų faktų bei jų interpretavimo ieškinyje yra akivaizdu, kad jau 2018 m. kovo 12 d. Ieškovas turėjo aiškiai suvokti, kad atsakovas nesirengia atlikti jokių remonto darbų ir kad nuo šio momento prasideda sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto buto trūkumų teisme pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl pirmos instancijos teismas sprendime neteisingai konstatavo, kad tik po 2018 m. lapkričio 5 d. atsakovo rašto ieškovas sužinojo apie savo teisų pažeidimą ir prasidėjo sutrumpintas 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminas.

9. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismas kaip pagrindinę vandens pratekėjimo priežastį nurodo blogai įrengtą terasos lataką – neįrengtą sandarinimo žiedą, ir vien tik šiuo pagrindu konstatavo pilną atsakovo atsakomybę už ginčo terasų defektus neatsižvelgdamas į kitas tiek ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų buto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšto eksploatuojamo stogo terasos techniniame vertinime (toliau – Aktas 1) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšto eksploatuojamo stogo terasos techniniame vertinime (toliau – Aktas 2) (toliau Aktas1 ir Aktas2 kartu vadinami Aktais) ir teismo ekspertizės akte nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamą terasos eksploataciją. Akte 1 nustatyta, kad „Matomas beveik visoje terasoje ištrupėjęs plytelių glaistas, ypač daug prie vandens surinkimo latakų. Dėl to didėja vandens srautas, prasiskverbiančio pro plytelių dangą (jos tarpus), o ne nubėgančio į vandens surinkimo lataką, tokiu būdu esama terasos grindų konstrukcija yra pastoviai mirkoma kritulių, dėl kurių atsirado agresyvi aplinka paslėptuose po plytelėmis sluoksniuose. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Akte 2. Teismo ekspertizės akte atsakydamas į 1 klausimą (13 lapas) „Kokie yra statinio – butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), terasų konstrukcijų defektai, jų atsiradimo mechanizmas ir priežastys?“ teismo ekspertas nurodė, kad pagrindinis trūkumas yra per terasų konstrukcijas į žemiau esančias patalpas patenkantis vanduo, drėgmė. Atmosferinių kritulių vanduo per ištrupėjusius tarpus tarp terasos akmens masės plytelių, pažeistas plyteles. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas patvirtino, kad labiausiai tikėtina, kad hidroizoliacinis sluoksnis buvo suardytas šalčio ciklų poveikio pasėkoje, o ne pažeistas statybos metu, nes beveik 10 metų jokių pratekėjimų nebuvo. Atsakydamas į 3 klausimą, kas yra laikoma paslėptais darbais, teismo ekspertas nurodė, kad „Terasos hidroizoliacijos įrengimas (mechaninio jos pažeidimo statybos metu atveju), netinkamai įrengtas hidroizoliacijos sluoksnio ir vandens nuvedimo vamzdžio sujungimo mazgas laikytini paslėptais darbais“. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas patvirtino, kad plytelių klijavimo darbai, plytelių tarpų sandarinimo darbai, vandens surinkimo latako įrengimo darbai nėra paslėpti darbai ir jiems taikomas 5 metų garantinis terminas. Apeliantas pažymi, kad nei Aktus parengęs asmuo, nei teismo ekspertizės aktą parengęs ekspertas nevertino, kad vykdant statybą 2006 – 2008 metais tokių įlajų, kokios nurodytos rengiant aktus 2019 m. paprasčiausiai nebuvo, todėl vertinimas iš 2019 metų perspektyvos yra visiškai nepagrįstas ir pažeidžiantis atsakovo teises. Apelianto teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl išbyra terasų plytelių tarpų siūlės ir atšokinėja plytelės, ko pasėkoje ant terasos esantis vanduo prasiskverbia į gilesnius terasos sluoksnius ir esant temperatūriniams skirtumas neigiamai juos veikia bei ardo, yra netinkama terasų eksploatacija, tai yra kad yra nevalomi lietaus nutekėjimo trapai ir įlajos, neatliekamas terasos plytelių tarpų ir įlajų sandarinimas. UAB „Šilėja“ 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. R3-A-392 patvirtino, kad nei karto neatliko terasų lietaus surinkimo trapų ir įlajų valymo, nes terasa nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) buto savininkui ir už jos tinkamą priežiūrą yra atsakingas savininkas. Akivaizdu, kad analogiška situacija yra ir su (duomenys neskelbtini) buto terasos priežiūra. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (galioja nuo 201701-01) 6 priedo 1.1.8 punkto nuostatomis, daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami „1.1.8. stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas).“

10. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad buvęs buto savininkas T. G., iš kurio A. S. įsigijo butą, 2013 m. spalio 31 d. pasirašė susitarimą Nr. G0226, kuriuo šalys aiškiai susitarė, kad atsakovas buvusiam buto savininkui sumokės nustatyto dydžio kompensaciją, o buvęs buto savininkas atsisako visų pretenzijų dėl visų 2013 m. spalio 17 d. Apžiūros akte Nr. 35-38 (kopija pateikta kartu su ieškiniu) užfiksuotų garantinių defektų ir įsipareigoja jų nereikšti ateityje. Apžiūros akte Nr. 35-38 nurodyti šie terasos defektai: - Sutrūkusių plytelių 5-6 vnt.; - Siūlių glaistas ištrupėjęs 6 vietose. Iš Apžiūros akto Nr. 35-38 aiškiai matyti, kad jo sudarymo dieną daugiau jokių terasos defektų, išskyrus du akte nurodytus neesminius defektus, nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad garantinis terminas nepaslėptiems darbams pasibaigė 2013 m. spalio 30 d. ir iki šio termino atsakovas negavo jokių papildomų pretenzijų dėl terasos defektų, visi Ieškovo II nurodyti terasos trūkumai atsirado pasibaigus 5 (penkerių) metų garantiniam terminui arba pasėkoje to, kad buvęs savininkas nepašalino per garantinį laikotarpį nustatytų garantinių defektų, todėl atsakovas nėra atsakingas už trūkumus, atsiradusius pasibaigus garantiniam terminui ir/ar ankstesniam buto savininkui netinkamai pašalinus nustatytus terasos defektus. Tą faktą, kad ieškovų nurodyti terasų trūkumai atsirado pasibaigus garantiniam terminui pagrindžia ir žemiau nurodyti faktai: A. G. 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties 8.1.5. punkte nurodyta, kad pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad „Daikto kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, mokamą kainą, Daiktas tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių trūkumų, nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių Daikto nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį.“, o 8.2.1. punkte nurodyta, kad Pirkėjas pareiškia ir garantuoja, kad „Iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo Daiktą buvimo vietoje, bei susipažino su Daikto būkle, kokybe bei su nuosavybės teisę į parduodamą Daiktą patvirtinančiai dokumentais, visa Daikto dokumentacija, ir jokių pretenzijų dėl parduodamo Daikto būklės, kokybės bei dėl minėtų dokumentų neturi. Atsakovas pažymi, kad žemiau terasos esančio buto užliejimas įvyko tik 2018 m. sausio 26 d., todėl 2015 m. rugsėjo 9 d. nebuvo ir paslėptų terasos defektų, todėl visi akivaizdžiai matomi trūkumai, ir jų netinkamo remonto bei netinkamos terasos eksploatacijos pasėkoje atsiradę kiti trūkumai, atsirado po 2015 m. rugsėjo 9 d., tai yra praėjus beveik 2 (dvejiems) metams po garantinio termino pabaigos ir atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už trūkumus bei jų tinkamo nepašalinimo pasekmes, kurie atsirado pasibaigus garantiniam terminui.

11. Ieškovai atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Ieškovai paaiškina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54/2012">3K-3-54/2012</a>). Apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškinio senaties termino pradžia prasidėjo nuo 2018 m. kovo 12 d. atsakymo į elektroninį laišką, kadangi ieškovai iki 2018 m. kovo 12 d. apeliantui nebuvo pareiškę pretenzijos dėl paslėptų terasų defektų. Be to, atsakovo 2018 m. kovo 12 d. elektroninis laiškas buvo siųstas tik ieškovei A. G.. Ieškovai pažymi, kad 2018 m. kovo 12 d. elektroniniame laiške nėra aiškaus atsakovo atsisakymo šalinti terasų defektus, kadangi šie defektai dar net nebuvo nustatyti. Paslėpti trūkumai paaiškėjo po to, kai ieškovai gavo specialisto R. S. išvadas dėl terasų defektų ir kreipėsi į atsakovą su 2018 m. spalio 29 d. pretenzija. Ieškovai į teismą kreipėsi 2018 m. gruodžio 19 d, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

12. Ieškovai nesutinka su apelianto teiginiais, kad terasų defektai atsirado dėl netinkamos terasos eksploatacijos. Paaiškina, kad specialistas R. S. savo išvadose nustatė daugybę terasos grindų konstrukcijos bei atskirų stogo detalių defektų, kurie atsirado dėl klaidingų projektinių sprendimų ir statybos normų nesilaikymo projektuojant ir įrengiant eksploatuojamą stogą-terasą virš pastato (duomenys neskelbtini) aukšto (pastato (duomenys neskelbtini) aukšto terasą). Specialistas nustatė, kad terasos, ne tik buvo pastatytos su daugybe esminių Lietuvos Respublikos normų reikalavimų, bei betonavimo, plytelių klijavimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių terasos kaip eksploatuojami stogai negali atlikti savo pagrindinių funkcijų – apsaugoti patalpas ir konstrukcijas nuo drėgmės ir kitų išorinių poveikių. Specialistas nustatė, kad terasų/eksploatuojamo stogo konstrukcijos sluoksnių irimas atsirado dėl agresyvios aplinkos sluoksniuose, o stogo konstrukcijose agresyvi aplinka susidarė dėl šių netinkamai atliktų statybos darbų: parinktas netinkamas (ne hidrofobinis) akmens masės plytelių glaistas, dėl kurio ištrupėjimo vanduo pateko į stogo konstrukciją; nebuvo įrengta papildoma hidroizoliacija po plytelių danga, tai yra neapsaugotas betono sluoksnis nuo drėgmės infiltracijos, dėl ko prarado savo fizines savybes; drenažinio žiedo nebuvimas – apsunkino prasiskverbusio vandens nutekėjimą iki vandens surinkimo įlajos; netinkamas įlajos įrengimas - vandens surinkimo įlajos įrengtos su rimtais technologiniais pažeidimais ir nesilaikant gamintojų rekomendacijų, lietaus surinkimo latakai yra savadarbė gamyba ir nesuderinti su vandens surinkimo įlaja ir stogo drenažiniu sluoksniu, kas sąlygoja netinkamą vandens surinkimą, bet ir jo patekimą į stogo konstrukciją; netinkamas nuolydis, kas sąlygojo gausų vandens laikymąsi terasos sluoksniuose ir paviršiuje. Visi šie trūkumai nurodyti kaip paslėpti trūkumai, remiantis Statybos įstatymu, t.y. paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų. Ieškovai pažymi, kad analogiškus pažeidimus nustatė ir teismo ekspertizė, kurios metu konstatuota, jog statybos metu padaryti mechaniniai hidroizoliacijos sluoksnio dangos pažeidimai, nebuvo įrengtas specialus mazgas, sandarinantis hidroizoliacijos ir vandens nuvedimo vamzdžio sujungimą. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. S. palaikė teismo ekspertizės išvada ir paaiškino, jog pirminė statybos defektų priežastis yra – blogai įrengtas vandens surinkimo latakas - vandens sandarinimo žiedas, kuris nebuvo įrengtas statybos metu ir yra laikomas paslėptu statybos defektu, o kadangi pažeidimas ilgo termino, prasidėjo ardymo procesas. Defektai neatsirado dėl netinkamo naudojimo, nes tiek specialistas R. S., tiek teismo ekspertas 2 klausimu tai vienareikšmiai paneigė, o atsakovas neįrodė, jog terasomis buvo naudojamasi netinkamai. Ieškovai pažymi, kad atsakovas terasas įrengė nesilaikydamas techninio projekto. Ieškovų pasitelktas specialistas R. S. savo defektų techniniame įvertinime konstatavo, jog „Daugiausiai pastabų yra plytelių grindų pagrindo įrengimui [..] iš viso yra ne tokie darbai nei numatyti techniniame projekte, turėjo būti klinkerinės trinkelės, o atlikta visai kita konstrukcija tai yra armuotas grindų betonavimas ir plytelių klijavimas. Klinkerinės trinkelės dedasi laisvai, todėl ant drenažinio sluoksnio sudėjus plauto žvyro atsijas ir ant jų klinkerines trinkeles, tokių defektų nebūtų iš viso. Sutiktina, jog atliekant statybos rangos darbus, atsižvelgiant į gyvenimo realijas, galimi nukrypimai nuo parengto projekto ar tam tikrų normatyvinių reikalavimų, žinoma, tik tiek, kiek tai nepakenkia esminiams statinio reikalavimams. Tačiau šioje byloje atsakovas jokių suderinimų nepateikė, jokių pakeitimų teisinio pagrindimo nenurodė. Atsakovas melavo teigdamas, jog visą projektinę dokumentaciją yra perdavęs pastato priežiūrą vykdančiai UAB „Šilėja“. Atsakovas iki šiol nepateikė nei projektinė dokumentacijos nei statybos žurnalų, kurių pagrindų akivaizdžiai paaiškėtų, jog terasų įrengimas atliktas netinkamai.

13. Ieškovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog terasų defektai atsirado nepasibaigus garantiniam terminui. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija - rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas dešimties metų garantijos terminas esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.). CK 6.698 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos, kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pripažino pastatą, kuriame yra abiejų ieškovų butai, tinkamu naudotis 2008 m. spalio 30 d. Ieškovai atsakovui pretenziją dėl terasų statybos trūkumų pateikė 2018 m. spalio 29 d., t.y. nepraleidę 10 metų termino. CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Aplinkybė, jog buvęs Buto Nr. 2, kuris dabar priklauso ieškovui A. S., savininkas pasirašė Susitarimą Nr. G0226, kuriuo susitarė, kad visus 2013 m. spalio 17 d. Apžiūros akte Nr. 35-38 užfiksuotus defektus, tame tarpe ir nustatytus terasoje, buto savininkas pašalins savo jėgomis ir sąskaita, o atsakovas sumokės susitarime nurodyto dydžio kompensacija, nereiškia, kad dabartinis buto savininkas – ieškovas A. S. neturi teisės kreiptis į atsakovą dėl nustatyto paslėpto statybos defekto. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad 2013 metais Apžiūros akte Nr. 35-38, be eilės kitų trūkumų, yra nustatyti ir keli terasos trūkumai, tai yra ne tik terasos trūkumai – sutrūkusios plytelės, 5-6; siūlų glaistas ištrupėjęs 6 vietose, tai yra nustatyti viršutinio sluoksnio defektai / nepaslėpti defektai, tačiau buvusiam Buto Nr. 2 savininkui nebuvo žinomas paslėptų defektų faktas. Taip pat ieškovas A. S. pažymi, kad išmokėtas kompensacijos dydis, kurį atsakovas nors ir nuslėpė, aiškiai nėra pakankamas paslėptiems trūkumams pašalinti, o tai rodo, kad tuo susitarimu nebuvo tariamasi dėl tokių trūkumų pašalinimo. A. S. nėra atsisakęs teisės kreiptis į teismą. Ieškovai taip pat pažymi, kad atsakovas painioja paslėptų darbų trūkumų nustatymo bei paslėptų darbų trūkumų atsiradimo momentus. Tai, jog ieškovai ėmėsi veiksmų paslėptiems trūkumams nustatyti tik po to, kai butas Nr. 36, esantis pastato 7 aukšte, buvo užlietas, dar nereiškia, jog tuo metu ir atsirado paslėptų darbų trūkumai. Ekspertizės akte bei specialisto išvadoje nustatyti paslėptų darbų trūkumai egzistavo jau 2008 m. spalio 30 d., kuomet Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pripažino pastatą, tinkamu naudotis. Ieškovų vertinimu, teismas pagrįstai nustatė, jog paslėpti statybos defektai buvo nustatyti per garantinį terminą.

14. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Dėl susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškovų teisės reikšti ieškinį atsakovui

16. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2014">3K-3-257/2014</a> ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovai, prašydami įpareigoti atsakovą UAB „Merko statyba“ pašalinti nekilnojamojo daikto trūkumus, remiasi tiek iš pirkimo-pardavimo santykių kylančiomis atsakovo, kaip pardavėjo, pareigomis garantuoti daikto kokybę, tiek ir iš statybos rangos santykių atsakovui, kaip rangovui, tenkančiomis pareigomis garantuoti pastato kokybę.

18. Paminėtina, kad ieškovai nebuvo užsakovais rangos sutartiniuose santykiuose ir taip pat nepirko ginčo nekilojamųjų daiktų iš atsakovo, t.y. ieškovai nėra su atsakovu tiesiogiai susiję nei pirkimo-pardavimo sutartimi, nei rangos sutartimi.

19. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nepasisakė, kaip kvalifikuoja susiklosčiusius santykius ir kodėl. Šis klausimas yra ir apeliacijos objektu, nes apeliantas UAB „Merko statyba“ remiasi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pirkimo-pardavimo santykiams taikytinu sutrumpintu 6 mėnesių trukmės senaties termino praleidimu.

20. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2014">3K-3-257/2014</a> ir kt.). Nepaisant to, teismų praktikoje taip pat vertinama, kad statybos rangos teisiniai santykiai yra visai visuomenei reikšmingi teisiniai santykiai, kuriuose rangovui tenka svarbi dalis pareigų, rangovo pareigos, nukreiptos į statinio saugumo ir stabilumo užtikrinimą, yra nulemtos viešosios teisės normų ir yra imperatyviosios bei skirtos ne tik kitos šalies, bet ir trečiųjų asmenų, visuomenės interesams apsaugoti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnis nustato būtent statinio garantinius terminus. Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų (Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnio 1 dalis). Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus (Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnio nuostatos vertintinos kaip nustatančios statinio garantiją, kuri yra suteikiama statiniui. <...> Įstatymo nustatytas statinio garantinis terminas skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, o tai reiškia, kad jis taikomas darbų rezultato eksploatavimo laikotarpiu ir iš esmės yra skirtas asmenų, eksploatuojančių statinį, interesams apsaugoti. Šios rangovo pareigos įgyvendinimo atžvilgiu nėra svarbu, kas eksploatuoja statinį, ar pats statytojas (užsakovas), ar kitas asmuo, nes rangovo pareiga yra susijusi su pačiu statiniu ir nukreipta statinio kokybei užtikrinti. Akivaizdu, kad eksploatuojant statinys gali būti perleidžiamas tretiesiems asmenims, ir ne vieną kartą. Todėl ši rangovo pareiga kartu su nuosavybės teise pereina ir kitiems statinį įsigijusiems asmenims, kurie atitinkamai perima ir teises, išplaukiančias iš šios pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjktMTA3NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-129-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-129-1075/2020">3K-3-129-1075/2020</a>, sprendimo 70-77 pastraipos). Taigi, kasacinis teismas yra aiškiai pasisakęs, kad statinio savininkas turi teisę nukreipti reikalavimus dėl statinio trūkumų tiesiogiai rangovui, kai rangovas pažeidžia pareigą garantuoti daikto kokybę.

21. Atsižvelgiant į paminėtus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai, kuriuose ieškovai turi teisę reikalauti rangovo įvykdyti garantinius įsipareigojimus taip pat, kaip to galėtų reikalauti užsakovas.

22. Byloje yra reikšminga tai, kad UAB „Merko statyba“ yra ne tik rangovas, pastatęs pastatą, t.y. administracinį, prekybinį ir gyvenamąjį kompleksą, adresu (duomenys neskelbtini), kaip tai nurodyta Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. spalio 31 d. akte (e. bylos t. 1, b.l. 24-27), bet ir užsakovas (nekilnojamo turto vystytojas), t.y. pastatęs pastatą pats įgijo nuosavybės teisę į jį su tikslu parduoti. Nepaisant to, ši aplinkybė nekeičia atsakovui kaip rangovui tenkančių garantinių įsipareigojimų dėl pastato kokybės. Tuo labiau, jog perleisdamas nekilnojamuosius daiktus atsakovas yra patvirtinęs, jog pastatui yra taikomi Statybos įstatymo 36 straipsnyje ir CK 6.698 straipsnyje numatyti garantiniai terminai (pavyzdžiui, 2009 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos tarp UAB „Merko statyba“ ir A. B. bei I. T. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, 4.8 punktas, e. bylos t. 1, b.l. 31).

23. Rangovo garantinių įsipareigojimų pastatui atsakovas neneigė, atsakydamas į ieškovų pretenzijas.

Dėl nustatytų nekilnojamųjų daiktų kokybės trūkumų

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apskųstoje dalyje įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti terasos, priklausančios butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (ieškovės A. B.-G. butas) ir terasos, priklausančios butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (ieškovo A. S., butas) defektus ir jų atsiradimo technines priežastis.

25. Teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė atsakovo argumentus, kad terasos dangos pažeidimai bei vandens pratekėjimas atsirado dėl netinkamos terasų priežiūros ir eksploatavimo. Šį faktą, t.y. netinkamą eksploatavimą ir priežastinį ryšį tarp eksploatavimo ir atsiradusių defektų, turėjo įrodyti rangovas. Tačiau atsakovas į bylą neteikė įrodymų apie tai, kad ginčo terasose įrengtos lietaus nuvedimo sistemos kada nors buvo užsikišusios. Namo administratoriaus UAB „Šilėja“ atsiliepime ir 2017 m. spalio 4 d. rašte R3-A-612 bei 2018 m. kovo 3 d. rašte R3-A-139 minima, kad terasose įrengtos įlajos nėra užsikišusios, vanduo nubėga gerai, tačiau įlajos vamzdis yra per mažas ir vanduo nespėja nubėgti (e. bylos t. 2, b.l. 10-12).

26. Tai, kad defektai terasose atsirado dėl netinkamai atliktų rangos darbų bei netinkamų medžiagų, patvirtino tiek ieškovų samdyto specialisto R. S. techninio įvertinimo išvados, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovo iniciatyva skirtos teismo ekspertizės akto išvados (e. bylos priedo 72-95 lapai). Šiuose ekspertiniuose vertinimuose vienodai nurodoma, kad terasų, kurios atlieka ir stogo funkciją, įrengimas nėra pagrįstas projektiniais ir techniniais dokumentais, o pagal į bylą pateiktus planus aiškiai matyti, kad terasose buvo projektuojama klinkerinių trinkelių danga, t.y. kitokia nei faktiškai įrengta. Pažymėtina, kad rangovas (atsakovas) projektinių dokumentų į bylą nepateikė ir nepaaiškino terasų dangos pakeitimo priežasčių bei pagrindo. Ekspertizės akto atsakyme į antrą klausimą konstatuota, kad įrengtos terasos neatitinka ne tik projekto (kurio nėra), bet ir įprastai tokiems pastato konstruktyvams keliamų reikalavimų.

27. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad specialistas R. S. ir ekspertas S. S. nurodė eilę netinkamų techninių sprendimų atsakovui įrengiant terasas, įskaitant tai, jog yra netinkamai suformuotas nuolydis, per mažas įlajų diametras, panaudoti savadarbiai latakai, šie latakai sujungti netinkamai, netinkamai įrengtas hidroizoliacijos sluoksnis, panaudotas hidrofobinis plytelių glaistas ir kt. Teismas pagrįstai rėmėsi teismo posėdžio metu apklausto eksperto S. S. paaiškinimais, kad pirminė statybos defektų priežastis yra blogai įrengtas vandens surinkimo latakas - vandens sandarinimo žiedas, kuris nebuvo įrengtas statybos metu ir yra laikomas paslėptu statybos defektu. Ekspertas teigė, kad būtent dėl šio elemento neįrengimo terasose kaupiasi drėgmė ir vyksta ardymo procesas.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad tarpų tarp akmens masės plytelių ištrupėjimas ir šių plytelių suskilinėjimas atsirado dėl blogai įrengto vandens surinkimo latako, o ne atvirkščiai - kaip teigia atsakovas. Kaip minėta, ekspertas nepatvirtino atsakovo teiginių, jog vanduo terasose kaupiasi dėl suskilinėjusių plytelių ir kad plytelių suskilinėjimas yra pirminis defektas, susijęs su netinkama terasos eksploatacija.

Dėl garantinių terminų ir senaties terminų

29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas, vertinti, kad terasų defektai atsirado garantiniu terminu.

30. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija - rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas dešimties metų garantijos terminas esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.).

31. Nors apeliantas ginčija nustatytų defektų pobūdį teigdamas, kad vandens pratekėjimo priežastis yra susijusi su plytelių suskilinėjimu ir netinkama eksploatacija, tačiau tokių teiginių nepatvirtina bylos įrodymai. Kaip minėta, teismo ekspertizės akte yra nurodyta kita techninė defektų priežastis – netinkamai įrengtas vandens surinkimo latakas. Tai yra paslėpta konstrukcija, todėl ieškovai pagrįstai teigia, kad tokiems defektams yra taikomas 10 metų garantinis terminas.

32. CK 6.698 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos, kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. spalio 30 d. pripažino pastatą, kuriame yra abiejų ieškovų butai, tinkamu naudotis. Taip pat nustatyta, kad ieškovai atsakovui pretenziją dėl terasų statybos trūkumų pateikė 2018 m. spalio 29 d., t.y. nepraleidę 10 metų termino.

33. CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas.

34. Apeliantas taip pat remiasi tuo, kad ieškovai yra prakleidę sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Minėtoje normoje yra nustatytas sutrumpintas senaties terminas ieškiniui pareikšti dėl parduotų daiktų trūkumų, o šiuo atveju, kaip jau yra konstatavęs teismas, ginčo santykiams taikomos normos, reguliuojančios rangos santykius.

35. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems iš atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

36. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, jog paslėpti daikto trūkumai jiems paaiškėjo tik po to, kai jie užsakė eksploatuojamo stogo terasos techninį įvertinimą ir gavo specialisto R. S. išvadas (e. bylos t. 1, b.l. 128-196). Ieškovai nurodo, kad techninį vertinimą gavo 2018 m. spalio mėnesį, todėl pateikdami ieškinį teismui 2018 m. gruodžio 19 d. jie nėra praleidę CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

37. Teismas taip pat sutinka su ieškovu A. S. argumentais, jog ankstesnio buto ((duomenys neskelbtini)) savininko T. G. 2013 m. spalio 31 d. sudarytas susitarimas su atsakovu (e. bylos t. 1, b.l. 91), neturi reikšmės nei senaties termino skaičiavimui, nei atsakovo pareigai šalinti statinio trūkumus per garantinį laikotarpį. Šiame susitarime nėra aptariama rangovo pareiga šalinti paslėptus statinio (terasos) trūkumus, kurie buvo nustatyti specialisto R. S. techninio įvertinimo išvadose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tokie paslėpto trūkumai sudarant minėtą susitarimą buvo žinomi. Todėl savininkui išmokėta kompensacija nelaikytina tinkamu rangovo garantinės prievolės įvykdymu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

38. Apeliantas nepateikė argumentų dėl to, kad teismo įpareigojimas pašalinti nekilnojamųjų daiktų trūkumus būtų neaiškus ar neįvykdomas.

39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>).

40. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

41. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

42. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovų naudai, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 str. 1 d.).

43. Ieškovai prašo priteisti po 363 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apeliantų nurodytos išlaidos yra pagrįstos mokėjimo dokumentais, jos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl apeliantų prašymas tenkinamas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo UAB „Merko statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. B. – G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Merko statyba“ juridinio asmens kodas 111610080, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Merko statyba“ juridinio asmens kodas 111610080, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

Renata Volodko