Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-19-462/2020
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00225-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 31 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-11-29 nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2019-10-10 nutarimu M. A. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 60 Eur bauda.
2. M. A. nubaustas už tai, kad jo automobilis, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 2019-08-13 14.36 val. kelyje Karklė–Palanga, Kukuliškių kaime, užvažiavęs stovėjo ant vejos (nesant tai leidžiančių kelio ženklų) priešingoje jo važiavimo krypčiai kelio pusėje. Automobilį pastatęs ir palikęs stovėti vairuotojas M. A. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. M. A. su Institucijos 2019-10-10 nutarimu nesutiko, jį apskundė.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019-11-29 nutartimi M. A. skundo netenkino ir paliko skundžiamą Institucijos 2019-10-10 nutarimą nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. A. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-11-29 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo įstatyme ir teismų praktikoje suformuluota vejos sąvoka, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkte nurodyta, jog veja – lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Lietuvių kalbos žodyne vejos samprata apibūdinama kaip: „žalia, tankia žole užžėlusi pieva, žolynas“, „lygi sužėlusi pieva“, „žema lygi žolė“, „viršutinis žemės sluoksnis su žole“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-894-07). Pagal suformuotų teismų praktiką, veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-894-07, Vilniaus apygardos teismo 2014-06-18 nutartis administracinėje byloje N r. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTY2Ni0zMTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-666-312/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-666-312/2014">ATP-666-312/2014</a>, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutarimas administracinėje byloje Nr. 11-85-865/2015). Kaip matyti, iš lingvistinių, teisės aktuose bei teismų praktikoje formuluojamų apibrėžimų galima išskirti tokius vejos požymius: specialiai suformuotas, žole ar pievele apželdintas, prižiūrimas, kultūrinę paskirtį turintis žemės paviršius.
4.2. Byloje esančios nuotraukos aiškiai parodo, jog automobilis stovi ant kieto grunto, t. y. smėlio ir žvyro mišinio, o tariamai žalios vejos ploto, ant kurio būtų užvažiavęs automobilis, apskritai nėra, be to, nėra jokių ženklų, skelbiančių ar leidžiančių suprasti, kad vietoje, kur apelianto automobilis stovėjo, yra žalia veja. Pastebėtina, jog tariamo pažeidimo vietos dangą sudaro lygiai suvažinėtas žvyras, ten akivaizdžiai yra nuolat statomi kiti automobiliai, tai neabejotinai dar labiau sustiprino apelianto įsitikinimą, jog jis automobilį stato KET atitinkančioje stovėjimo vietoje, o ne vietoje, kurioje yra ar buvo veja.
4.3. Teismai, spręsdami tapačias bylas, savo praktikoje laikosi pozicijos, kad byloje nesant duomenų, kategoriškai patvirtinančių, kad vieta, kurioje asmuo pastatė automobilį, yra veja, administracinė atsakomybė asmeniu netaikytina ir administracinė byla nutrauktina (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutarimas administracinėje byloje Nr. 11-85-865/2015). Teisminėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, jog net ir žvyrkelio dangoje išaugusi pavienė žolė dar nepatvirtina fakto, kad ši vieta buvo veja (Vilniaus apygardos teismo 2014-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTY2Ni0zMTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-666-312/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-666-312/2014">ATP-666-312/2014</a>, 2013-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEzMjUtMTY2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-1325-166/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-1325-166/2013">ATP-1325-166/2013</a>, 2013-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTY1OS02MjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-659-628/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-659-628/2013">ATP-659-628/2013</a>).
4.4. Apelianto įsitikinimu, neracionalu būtų tikėtis, jog jis galėjo ir turėjo numanyti, jog vietoje, kurioje akivaizdžiai neauga žaluma ir kuri atitinka KET apibrėžtus kelkraščio požymius, pagal nežinomų institucijų parengtus projektus turėtų augti veja ir dėl šios priežasties ten negalima statyti automobilio. Toks reikalavimas mažų mažiausiai prasilenkia su elementaria logika, be to, apelianto nuomone, jis nėra ir negali būti atsakingas už tai, jog atitinkamos institucijos ar jų įgalioti asmenys nesiima jokių veiksmų, kad veja ten želtų. Todėl nepagrįsti teismo argumentai, jog Institucija atliko pakankamai veiksmų vejai išsaugoti, o atsakomybė už tai, kad ten neauga veja, turėtų būti perkelta apeliantui ar kitiems toje vietoje automobilį sąžiningai automobilius statantiems asmenims. Analogiškomis aplinkybėmis nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTY2Ni0zMTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-666-312/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-666-312/2014">ATP-666-312/2014</a> Vilniaus apygardos teismas nurodė: Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų atlikti savo pareigą ir rūpintis bei prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius miesto plotus, imtis veiksmų, kad tariamo pažeidimo vietoje augtų veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, kad būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius minėtoje vietoje, ar imtis kitų prevencinių veiksmų, o ne iš karto bausti asmenis, kurie, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl vejos buvimo fakto galėjo sąžiningai klysti. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, savivaldybės administracijai neatlikus jai priklausančių funkcijų, konstatuoti, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje, požymių, nėra pagrindo (Vilniaus apygardos teismo 2014-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTY2Ni0zMTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-666-312/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-666-312/2014">ATP-666-312/2014</a>, analogiška praktika atkartota Vilniaus apygardos teismo 2013-12-06 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEzMjUtMTY2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-1325-166/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-1325-166/2013">ATP-1325-166/2013</a>).
4.5. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTY1OS02MjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-659-628/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-659-628/2013">ATP-659-628/2013</a>, nurodė: iš byloje pateiktų nagrinėjamo įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad žolė šioje vietoje neauga net vasaros metu, vietoje vejos šioje vietoje matyti išvažinėtas gruntas, šaligatvio bortelis, atskiriantis šią teritoriją nuo šalia esančios asfaltuotos stovėjimo aikštelės, nėra didelis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamo įvykio vieta visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkte pateikto vejos apibrėžimo. Vilniaus miesto savivaldybė, turėdama pareigą rūpintis ir prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius miesto plotus, šios pareigos neatlieka, todėl asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, turėdamas objektyvų pagrindą manyti, kad šioje vietoje statydamas transporto priemones jokių teisės normų nepažeidžia, stato savo automobilį vietoje, visiškai neatitinkančioje vejos sąvokos ir vaizdo.
4.6. Taigi, aukštesnės instancijos teismai laikosi pozicijos, jog pirmiausia savivaldybės Institucijos turėtų apželdinti žalias vejas, pastatyti kelių ženklus ir tik paskui fiksuoti taisyklių nesilaikančius asmenis. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog kelkraštyje stovi ne tik apelianto automobilis, bet ir daug kitų automobilių. Pastebėtina, jog teritorija, kurioje paliekami automobiliai, yra ypač lankytina, atvykę asmenys joje palieka automobilius ne pavieniais atvejais, o nuolat ir kiekvieną dieną, tai leidžia manyti, jog asmenys minėtoje teritorijoje automobilius stato ne dėl to, jog siekia pažeisti KET reikalavimus, o dėl to, jog, institucijoms neatliekant reikiamų veiksmų, sąžiningai klysta dėl vejos fakto buvimo.
4.7. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Šiuo atveju visuma faktinių ir teisinių aplinkybių leidžia konstatuoti, jog apeliantas teisėtai ir pagrįstai tikėjosi, jog automobilį stato ne ant vejos, o kelkraštyje. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos ir netinkamai pritaikė įstatymą, Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-29 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-455-729/2019 naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, o administracinė teisena nutrauktina.
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija administracinio nusižengimo padarymą. Tvirtina, kad apeliantas nepagrįstai pripažintas padariusiu ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes: 1) teismas nesivadovavo vejos apibrėžimu; vietoje, kur jis pastatė savo automobilį, nebuvo vejos, 2) nebuvo ženklų, nurodančių, kad toje vietoje įrengta veja, 3) administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesivadovavo analogiškose bylose suformuota teismų praktika, 4) apeliantas teisėtai ir pagrįstai tikėjosi, jog automobilį stato ne ant vejos, o kelkraštyje.
6. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra sukonstruota blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (draudimas sustoti ir stovėti) turi būti išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl būtina įvertinti kitų teisės aktų turinį, šiuo konkrečiu atveju KET punktus, reglamentuojančius sustojimą ir stovėjimą.
7. KET 150.5 punkte įtvirtintas draudimas sustoti ir stovėti, be kita ko, ir ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).
8. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad apelianto automobilis stovėjo kelyje Karklė–Palanga, Kukuliškių kaime, priešingoje jo važiavimo krypčiai kelio pusėje. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Ginčas kilo dėl to, ar apelianto automobilis stovėjo ant vejos.
9. Apygardos teismas sutinka su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju apelianto automobilio pusė, esanti arčiau kelio, stovi ant grunto, sudarančio kelkraštį, o kita automobilio pusė yra pastatyta ant išvažinėtos vejos (b. l. 9, 10, 15, 16). Šią išvadą pagrindžia teisės aktuose įtvirtintas reglamentavimas. KET 3.8 punkte apibrėžta, kas yra kelkraštis, t. y. kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Nors, kaip teisingai nurodo M. A., vietoje, kurioje stovėjo jo automobilis, veja yra pakankamai stipriai išvažinėta ir vietomis net sunykusi, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų (b. l. 9, 10, 15, 16) akivaizdžiai matyti, jog tarp kelkraščio, kuris yra supiltas iš žvyro (stambūs akmenys), ir vejos yra akivaizdi takoskyra, be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų taip pat akivaizdžiai matyti, jog vietoje, kurioje stovi apelianto automobilis, tikrai matomi apnykusios vejos fragmentai ir tai, kad veja yra sunykusi būtent dėl netinkamo nuolatinio automobilių vairuotojų elgesio, t. y. nuolatinio automobilių statymo neleistinoje vietoje, taip veją išvažinėjant.
10. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo įstatyme ir teismų praktikoje suformuluota vejos sąvoka, t. y. kad veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį. Tačiau apygardos teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Pažymėtina, jog Lietuvių kalbos žodyne veja taip pat apibūdinama kaip viršutinis žemės sluoksnis su žole, velėna. O tai, kad vietoje, kurioje stovėjo apelianto automobilis, žolė nebuvo tanki, buvo pastebimi tik vejos fragmentai, kaip minėta, nesuponuoja išvados, kad vejos toje vietoje nėra, tačiau, kaip teisingai pažymėjo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, reikia vadovautis ne tik moksliniu vejos apibrėžimu, bet ir protingo bei socialiai atsakingo asmens sveiku protu, leidžiančiu suvokti, kad žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, sausros metu – sudžiūvusi ir t. t., tačiau šios aplinkybės nesuteikia automobilių vairuotojams teisės tose vietose, kuriose dėl objektyvių priežasčių veja yra sunykusi, statyti automobilius. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog iš teisės aktuose bei teismų praktikoje formuluojamų apibrėžimų galima išskirti tokius vejos požymius: specialiai suformuotas, žole ar pievele apželdintas, prižiūrimas, kultūrinę paskirtį turintis žemės paviršius. Tačiau nagrinėjamu atveju vieta, kurioje stovėjo apelianto automobilis, būtent tokia ir yra. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų akivaizdu, jog vieta, kurioje stovėjo apelianto automobilis, yra žole ar pievele apželdintas, prižiūrimas, kultūrinę paskirtį turintis žemės paviršius ir tik pievelės krašte, kuriame nuolat statomi automobiliai, žolė yra apnykusi.
11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pažeidimo padarymo vietoje nėra jokių ženklų, skelbiančių ar leidžiančių suprasti, kad toje vietoje yra žalia veja. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog kelio bei jį sudarančių dalių žymėjimą nustatantys ženklai yra įtvirtinti KET, tačiau ženklo, žyminčio veją, įstatymų leidėjas nėra nustatęs, todėl nelogiškas apelianto argumentas, kad turėtų būti ženklas, skelbiantis ar leidžiantis suprasti, kad toje vietoje yra žalia veja. Kaip teisingai pažymėjo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, bet ir bendresnės KET nuostatos. KET 150 punkte įtvirtinti draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo vietų: draudimas stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų.
12. Apeliaciniame skunde cituojama Vilniaus apygardos teismo praktika sprendžiant panašias bylas, tačiau pirmiausia pažymėtina tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja ne apygardų teismai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Antra, apeliaciniame skunde nurodytų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. Pvz., bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTY2Ni0zMTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-666-312/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-666-312/2014">ATP-666-312/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTY1OS02MjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-659-628/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-659-628/2013">ATP-659-628/2013</a> yra nustatytos šios faktinės aplinkybės: „Vejos vietoje tėra suvažinėta žemė padengta nukritusių medžių lapų ir šiukšlių. Vietoje, kur pastatytas automobilis „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bortelis beveik visiškai sunykęs, apneštas žemėmis, jo kontūrai vos įžiūrimi, tarpais išnyksta, šiek tiek matomi po automobiliu, o už automobilio ar priešais jį jų visiškai nesimato, todėl iš esmės neaišku, ar tai borteliu atskirtas plotas, ar kelkraštis.“. Byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEzMjUtMTY2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-1325-166/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-1325-166/2013">ATP-1325-166/2013</a> yra nustatytos šios faktinės aplinkybės: „Tariamo pažeidimo vieta yra pakankamai taisyklingos formos, vietos dangą sudaro lygiai suvažinėtas žvyras, kas galimai asmenims leidžia manyti, jog tai yra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o ne vieta, kurioje yra ar buvo veja.“ Iš pateiktų bylų akivaizdu, jog faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos skiriasi iš esmės. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų akivaizdu, jog vietoje, kurioje stovėjo apelianto automobilis, yra suformuotas, apželdintas, prižiūrimas, kultūrinę paskirtį turintis žemės paviršius ir tik pievelės krašte, kuriame nuolat statomi automobiliai, žolė yra apnykusi.
13. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Tačiau, priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju visuma faktinių ir teisinių aplinkybių neleidžia konstatuoti, jog apeliantas teisėtai ir pagrįstai tikėjosi, jog automobilį stato ne ant vejos, o kelkraštyje. Iš šioje nutartyje išdėstytų motyvų akivaizdu, jog apeliantas suprato, kad automobilį stato iš dalies ant kelkraščio, iš dalies ant vejos, todėl nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apelianto veiksmuose pagrįstai nustatė KET 150.5 punkto pažeidimą ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, dėl to Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-11-29 nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-11-29 nutartį palikti nepakeistą ir M. A. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Remigijus Preikšaitis
