Administracinio nusižengimo byla Nr. II-159-549/2026
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00007-2026-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.1.2.
(S)
ROIK: 25288569095
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. vasario 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė,
sekretoriaujant Sandrai Jotautei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. V.,
VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovui Juliui Paulikui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau – Institucijos) 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. VIKKT-ANR_N-3383-2025 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Institucijos paslaugų administravimo skyriaus vadovė A. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V., 2025 m. gruodžio 11 d priėmė administracinio nusižengimo nutarimą Nr. VIKKT-ANR_N-3383-2025, kuriuo nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, J. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau -ANK) 505 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė nuobaudą 945 Eur baudą už tai, kad 2025 m. liepos 10 d. 15.16 val., Pilies g. 4, Klaipėdoje, autobusų stovėjimo aikštelėje, atliekamo patikrinimo metu J. V. vykdė užsakomąjį reisą su transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė vykdyti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriaus nurodymus ir reikalavimus bei kliudė atlikti jam pavestas funkcijas. Administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Tokiais savo veiksmais J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalį.
2026 m. sausio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjos J. V. skundas dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VIKKT-ANR_N-3383-2025 (ROIK:25288569095). Skundu prašo:
1) kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-04-26 sprendimo „dėl pavedimu valdant viešąjį transportą“ Nr. T2-120, pakeisto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020-04-29 sprendimu Nr. T2-92 2.4 papunktis neprieštarauja Kelių transporto kodekso 14 str. 4 d.;
2) pasisakyti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-04-26 sprendimo „Dėl pavedimų valdant viešąjį transportą“ Nr. T2-120, pakeisto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020-04-29 sprendimu Nr. T2-92 2.4 papunktis neprieštarauja Europos reglamento 1071/2009 2 str. 4 d., Europos reglamento 1370/2007 2 str. d) punktui;
3) kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-08-12 įsakymas Nr. AD1-1031 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ transporto srityje neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (aktuali redakcija, galiojant nuo 2024-12-24)5 str. 3 d. 2 p.;
4) kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar sandoriai 2016-04-5 Nr. J9-723; 2017-03-30 Nr. J9-765; 2021-09-17 Nr. J9-2302 sudaryti už akių tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir KKT teisėti, ar imamas mokestis už kontrolę yra teisėtas ir nėra pažeistas Konstitucijos 18 straipsnis;
5) šios bylos nagrinėjimą stabdyti, kol administracinis teismas priims sprendimus;
6)panaikinti Klaipėdos keleivinis transportas 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VIKKT-ANR_N-3383-2025 ir administracinę teiseną nutraukti.
Skundu pareiškėja J. V. ginčija dėl 2012 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-120 (pakeitimai 2020-04-29, Nr. T2-92) „Dėl pavedimų valdant viešąjį transportą“ 2.4 papunkčio atitikti Kelių transporto kodekso 14 str. 4 d. „<...“ 4. Savivaldybių tarnybų pareigūnai turi teisę savo savivaldybės teritorijoje stabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius, kuriais vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, savo gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti keleivines kelių transporto priemones, tikrinti šių transporto priemonių apipavidalinimą, ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Savivaldybių tarnybų pareigūnų stabdomos kelių transporto priemonės privalo sustoti. Savivaldybių tarnybų pareigūnai, nustatę pažeidimų, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai...<...>“. Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalis nenumato savivaldybėms kelių transporto kontrolę vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiais reisais.
2025-07-10 apie 15.15 val. VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas (toliau -KKT)darbuotojas A. E. prisiartino prie autobuso, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio jį fotografavo, o po to tiesiog nurodė šalia minėto autobuso stovėjusiai pareiškėjai pateikti eilę dokumentų. KKT darbuotojas A. E. prisistatė ne kaip Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūnas, o KKT darbuotojas, bei pateikė pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jo, kaip įgaliojimus patvirtinantį dokumentą. Pažymėjimo viršuje ranka parašyti žodžiai ‚Klaipėdos m.“ toliau jau spausdintinėmis raidėmis „savivaldybės administracija“. Pažymėjimo viduryje ranka įrašyti žodžiai „ A. E. yra šios savivaldybės keleivinio kelių transporto kontrolerius ir turi teisę kontroliuoti vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinį kelių transportą bei taksi Klaipėdos m. ir gretutinių savivaldybių teritorijose ir nemokamai juo važiuoti (išskyrus taksi).
Įraše matyti, jog pareiškėja paprašė darbuotojo palaukti, įlipo į autobusą ir atnešė savo teisėtai išduotą kontrolieriaus pažymėjimą, bei patvirtino faktą, jog ji yra kontrolierė – vairuotoja. KKT darbuotojas ignoravo tą faktą, jog pareiškėjos turimas kontrolieriaus pažymėjimas patvirtina pareiškėjos teisę (įgaliojimus) vykdyti keleivinio kelių transporto priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka, toliau įnirtingai ir įžūliai reikalavo pateikti dokumentus. Pareiškėjai paprašius pateikti patikrinimo teisinį pagrindą, KKT darbuotojas nurodė, jog jis tikrina LR Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalies pagrindu. Į pareiškėjos klausimą: „ar jis, A. E.‘ yra savivaldybės pareigūnas?“, A. E. neatsakė, o atvykus policijos pareigūnams negalėjo pateikti valstybės tarnautojo pažymėjimo, kuris patvirtintų valstybės tarnautojo statusą.
UAB „A.“ yra privati komercinė įmonė, kuri neteikia viešųjų paslaugų transporto srityje, neturi visuomeninių paslaugų teikimo sutarčių nei su Lietuvos savivaldybėmis, nei su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Įmonės pagrindinė veikla - komercinis konkrečių žmonių, grupių vežimas Lietuvos ir Europos sąjungos teritorijose, kas ir buvo vykdoma 2025-07-10. UAB „A.“ pagal neterminuotą transporto paslaugų teikimo sutartį Nr. 19/3 sudarytą su turizmo įmone UAB „K. M.“, 2025-07-10 vykdė turizmo paslaugą – panoraminis turistų vežimas autobusu po Klaipėdos miestą. Grupė buvo sudaryta iš Amerikos, Brazilijos piliečių. Piliečiai atvyko į Lietuvą kruiziniu laivu „Seven Seas Navigator“. Tą faktą patvirtina ant autobuso priekinio lango pritvirtintas užrašas „Regent Seven Seas Cruises, Panoramic Klaipėda&Amber“. Prieš teikiant turizmo paslaugą, pareiškėja, kaip kontrolierė, kartu su grupės gide sutikrina keleivių bilietus, įsigytus kruiziniame laive, bilietai susiskaičiuojami ir atiduodami UAB „K. M.“ darbuotojai. Kas ir buvo padaryta. Turizmo paslauga buvo teikiama anglų kalba. 2025-07-10 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojo A. E. reikalavimas pateikti kruizinio laivo „Sevem Seas Navigator“, ne Lietuvos Respublikos vežėjo bilietus yra neteisėtas. Taigi, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojas A. E., reikalaudamas pateikti dokumentus bei nemokamai važiuoti su turistais po Klaipėdos miestą, t. y. gauti nemokamą turizmo paslaugą anglų kalba, viršijo įstatymais numatytus įgaliojimus. Tiek UAB „K. M.“, tiek ir UAB „A.“, kaip komercinės įmonės, neteikia nemokamų turizmo paslaugų, asmenų neveža nemokamai, neteikia visuomenei viešųjų paslaugų.
Viena iš UAB „A.“ įmonės veiklų yra licencijuojama keleivių vežimo veikla vykdoma pagal Lietuvos Transporto saugos administracijos išduotą licenciją Nr. (duomenys neskelbtini)ir pareiškėja savo darbinėje veikloje vadovaujasi Europos reglamentais nustatytaisiais keleivių vežimą, nes reglamentai yra visuotiniai taikomi ir privalomi visose valstybės narėse ir todėl UAB „A.“ darbuotojai paklūsta LR Susisiekimo ministerijos tiesėtai įsteigtos įstaigos LTSA pareigūnų teisėtiems reikalavimas, kaip to reikalauja įstatymas ir reglamentas. Įraše girdėti, jog pareiškėja KKT darbuotojui A. E. teigia, jog jo darbdavys VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, kaip vežėjas gauna pajamas už šiuo metu jo vykdomą transporto kontrolę. Remiantis byloje esančiais sandoriais Nr. J9-723; J9-765; J9-2302 sudarytais už akių (viešoje erdvėje sandorių nėra) tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir KKT, A. E. darbdavys KKT, kiekvieną mėnesį pagal PVM sąskaitas-faktūras gauna pajamas, už tai jog samdos pagrindais tikrina keleivius, ekipažus, tokius asmenis kaip pareiškėja.
Dėl kontrolieriaus teisinio santykio KTK 14 straipsnio 4 dalies nurodo, kad kontrolieriaus teisinė padėtis priklauso nuo jo tikslinės funkcijos, nuo atitinkamų įgaliojimų sutikimo. Konkrečiu atveju įgaliojimų suteikimo mastas įforminamas pareigybės aprašyme. Pareigybės aprašymas yra privalomas, ypač valstybės ir savivaldybių tarnyboje, jis būtinas skaidrumui, aiškumui bei darbuotojo atsakomybių bei funkcijų, ne jis reglamentuoja teisinius santykius. KKT kontrolieriaus tikslinės funkcijos turi būti aprašytos ir paskelbtos viešai, kaip to reikalauja Viešojo administravimo bei valstybės tarnybos įstatymai. Vien pažymėjimo turėjimas savaime nesuteikia jo turėtojui valstybės tarnautojo statuso. Nesant administracinio nusižengimo byloje kontrolierių pareigybės aprašymų, dokumentų apie KKT darbuotojų -A. E., J. Č., A. B. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos susitarimo, pavaldumo, įgaliojimų, nėra įmanoma nustatyti kontrolieriaus teisinio santykio KTK 14 straipsnio 4 dalies prasme. Tiek administracinio nusižengimo protokolą surašiusios vyr. paslaugų administravimo specialistės J. Č., tiek nutarimą priėmusios paslaugų administravimo skyriaus A. B. pareigų apibrėžimo formuluotė atitinka tik viešųjų paslaugų tiekėjo – vežėjo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ veiklos pobūdį, bet ne Valstybės tarnybos departamento nustatytų pareigybių aprašo nuostatų.
KTK 14 straipsnio 4 dalies subjektas – savivaldybės tarnybos pareigūnas. Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija patvirtino faktą, jog A. E. nevykdo tarnybinių pareigų nei vienoje Lietuvos Respublikos savivaldybėje, nėra savivaldybės tarnybos pareigūnas. KKT administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ir galiausiai 2025-12-11 nutarimo įteikimo dieną, KKT darbuotoja A. B. kategoriškai atsisakė pateikti KKT darbuotojų pareigybių aprašymus, nes jie yra KKT komercinių paslapčių saugojimo tvarkos aprašo 4 dalies e punkto nurodyti kaip komercinė paslaptis ir negali būti viešinami ir neva nėra susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla.
Pažymi, kad priešingai nei KKT, UAB „A.“ direktorius, paklūstantis Lietuvos teisinei doktrinai, teisės aktų nustatyta tvarka, konkrečiai įsakymu nurodė pareiškėją, atsakingą už kontrolę ir įgaliojo atlikti keleivinių transporto priemonių kontrolę išduodant kontrolieriaus pažymėjimą. KKT darbuotojai įsakymų dėl pažymėjimų išdavimo neturi, todėl galima teigti, jog KKT darbuotojams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. Ž. išduoti pažymėjimai yra suklastoti ar išduoti neteisėtai. Remiantis išdėstytu, KKT darbuotojas A. E. 2025-07-11 nėra Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybos pareigūnas, jo duotas reikalavimas turi būti pripažintas neteisėtu ir šiuo pagrindu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti, nesant pareiškėjos veiksmuose ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusiengimo sudėties.
Skunde pareiškėja taip pat kelia klausimą dėl Europos reglamentų atitikties Tarybos sprendimo 2.4 papunkčiui. Pareiškėjos nuomone, kad pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1071/2009 nustatančiu bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26EB, KKT galti teikti keleivių vežimo paslaugas, bet vykdyti viešojo administravimo funkcijų negali. Viešoji įstaiga teikianti viešąsias paslaugas, tuo pačiu vykdyti viešojo administravimo funkcijų negali.
2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų, numato, kad viešųjų paslaugų operatorius – valstybės arba privati įmonė ar tokių įmonių grupė, teikianti keleivinio transporto viešąsias paslaugas arba viešoji įstaiga, teikianti keleivinio transporto viešąsias paslaugas. Pagal tokį teisinį reglamentavimą KKT įvardinama kaip viešųjų paslaugų operatorius, teikiantis viešąsias paslaugas ir nėra taikomas LR Viešojo administravimo įstatymo nuostatas transporto sityje. Pareiškėjos nuomone, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, kaip viešajam juridiniam asmeniui, kurio savininkė yra savivaldybė, nesant įstatymu suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą, šiai funkcijai nesant tiesiogiai susijus su įstaigos veiklos tikslais ir esant savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti, dėl to VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos suteikti įgaliojimai vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą yra neteisėti, nes neatitinka Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalies, Europos reglamento 1071/2009 2 straipsnio 4 dalies, Europos reglamento 1370/2007 straipsnio d) punktui, o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-04-26 sprendimo „Dėl pavedimų valdant viešąjį transportą“ Nr. T2-120, pakeisto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020-04-29 sprendimu Nr. T2-92 2.4 papunktis prieštarauja Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 daliai, Europos reglamento 1071/2002 2 straipsnio 4 daliai, Europos reglamento 1370/2007 2 straipsnio d) punktui. Prašo teismo kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti minėto administracinio akto dalies teisėtumą.
Ir nustačius, kad Tarybos sprendimas prieštarauja aukštesnes galios teisės aktui, būtų konstatuota, jog šios viešosios įstaigos darbuotojo A. E. reikalavimas J. V. yra neteisėtas, nes Tarybos sprendimas nėra privalomas vykdyti J. V., todėl J. V. pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį nubausta administracine nuobauda nepagrįstai, nesant jos veiksmuose objektyviųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Nustačius, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-08-12 įsakymas Nr. AD1-1031 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, būtų konstatuota, jog šios viešosios įstaigos darbuotojo A. E. reikalavimas J. V. yra neteisėtas, nes Tarybos sprendimas nėra privalomas vykdyti J. V., todėl J. V. pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį nubausta administracine tvarka nuobauda nepagrįstai, nesant jos veiksmuose objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių.
Nustačius, kad sandoriai 2016-04-15 Nr. J9-723; 2017-03-30 Nr. J9-765; 2021-09-17 Nr. J9-2302 sudaryti pažeidžiant Konstitucijos 18 straipsnį būtų konstatuota, jog J. V. pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį nubausta administracine nuobauda nepagrįstai, nesant jos veiksmuose objektyviųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Institucija pateikė atsilipimą į pareiškėjos J. V. skundą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su J. V. skundu ir mano, kad skundas nepagrįstas ir atmestinas dėl šių aplinkybių:
2025 m. gruodžio 10 d. J. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VIKKT-ANR_P-3663-2025 ir 2025 m. gruodžio 11 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VIKKT-ANR_N-3383-2025 J. V. atžvilgiu dėl to, kad patikrinimo metu 2025-07-10, 15 val. 16 min., Klaipėdos m., autobusų stovėjimo aikštelėje šalia Pilies g. 4, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius pastebėjo stovintį keleivinį autobusą, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnaujantį užsakomąjį reisą. Autobuso priekyje buvo lentelė su užrašu „UŽSAKYTAS“. Kontrolieriui A. E. priėjus prie moters, stovinčios šalia autobuso ir filmuojančios prieinantį kontrolierių, prisistačius ir paklausus ar ji vykdo užsakomąjį reisą, moteris paklausė „Kas jūs esate?“. Kontrolieriui pakartotinai prisistačius ir parodžius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patvirtintą kontrolieriaus pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paprašius pateikti užsakomojo reiso keleivių vežimo lapą, moteris atsakė „aš žinau tą jūsų pažymėjimą“, ir įlipusi į autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paėmusi iš autobuse buvusios kuprinės užsidėjo UAB „A.“ J. V. išduotą vežėjo keleivinio kelių transporto pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Rodydama šį pažymėjimą kontrolieriui A. E. pasakė „ir aš tokį turiu“ ir prisistatė, kad yra J. V. ir yra kontrolierė bei paprašė pateikti A. E. įgaliojimus. Kontrolieriui A. E. pakartotinai parodžius savo kontrolieriaus pažymėjimą ir paklausus ar ji yra autobuso vairuotoja ir vykdo užsakomąjį reisą, J. V. tai neigė teigdama, kad ji yra kontrolierė bei transporto vadybininkė ir vykdo kontrolę. Kontrolieriui A. E. norint tęsti patikrinimą J. V. pasakė, kad „nieko jūs netikrinsite“ ir iškvietė policijos ekipažą. Kontrolieriui A. E. pakartotinai nurodžius kontrolės tikslą, J. V. pareikalavo pateikti „užsakomojo reiso įgaliojimus“. Kontrolieriui A. E. pakartotinai pareikalavus pateikti užsakomojo reiso keleivių vežimo sutartį, keleivių vežimo lapą ir vairuotojo pažymėjimą, J. V. pasakė „kokiu pagrindu?“ ir teigdama, kad kontrolę gali vykdyti tik valstybės tarnautojas, dokumentų nepateikė, taip nevykdydama teisėtų įstatymų įgalioto pareigūno reikalavimų. Atvažiavusiam policijos ekipažui paklausus ar J. V. yra vairuotoja, ji patvirtino, kad yra vairuotoja. J. V. filmavimą vykdė viso atliekamo patikrinimo metu.
Dėl J. V. padaryto administracinio nusižengimo bei nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. VIKKT-ANR_N-3383-2025. Kaip nurodyta aukščiau, patikrinimo metu, 2025-07-10, 15 val. 16 min., Klaipėdos m., autobusų stovėjimo aikštelėje šalia Pilies g. 4, Klaipėdoje, autobuso, kuriuo buvo vykdomas užsakomasis reisas, vairuotoja atsisakė pateikti dokumentus, kontrolinį patikrinimą vykdančiam pareigūnui, taip nevykdydama įstatymo įgalioto pareigūno reikalavimų ir nurodymų bei kliudydama atlikti jam pavestas pareigas.
Byloje nekyla ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad 2025-07-10 15 val. 16 min., Klaipėdos m., autobusų stovėjimo aikštelėje, šalia Pilies g. 4, atliekamo patikrinimo metu J. V. vykdė užsakomąjį reisą su transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė vykdyti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriaus nurodymus ir reikalavimus bei kliudė atlikti jam pavestas pareigas. J. V.. J. V. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai – už panašų nusižengimą administracinėn atsakomybėn jau buvo patraukta 2024 m. lapkričio 6 d., priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje (VIKKT-ANR_N-3366-2024 (ROIK: 24237256136) dėl administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 505 str. 1 d. padarymą, kuomet vykdyto kontrolinio patikrinimo metu, J. V., būdama užsakomojo reiso vairuotoja, nevykdė teisėtų VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių reikalavimų ir kontrolę vykdančiam pareigūnui nepateikė dokumentų, privalomų turėti užsakomojo reiso vykdymo metu. (Galutiniai sprendimai šioje byloje priimti teismų: 2025-03-17 Klaipėdos apylinkės teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktNTctOTE0LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-57-914/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-57-914/2025">II-57-914/2025</a> ir 2025-05-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTgyLTYwNi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-82-606/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-82-606/2025">AN2-82-606/2025</a>).
Atkreipia dėmesį, kad Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 6 punkte numatyta, kad užsakomojo reiso metu ekipažas privalo turėti: Lietuvos Respublikoje išduotos licencijos verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais, suteikiančios teisę vežti keleivius Lietuvos Respublikos teritorijoje, kopiją arba Lietuvos Respublikoje išduotos Bendrijos licencijos kopiją, jei vežėjas veiklą vykdo turėdamas Bendrijos licenciją vežti keleivius, suteikiančią teisę vežti keleivius autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. Reikalavimas turėti Bendrijos licencijos kopiją netaikomas, kai šis dokumentas išduotas elektroniniu būdu; keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartį (ar patvirtintą jos kopiją), sudarytą tarp vežimo paslaugos užsakovo ir vežėjo, o tais atvejais, kai keleivių vežimo sutartis yra sudaryta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, – duomenis apie susitarimą (nurodytus šių taisyklių 7 punkte) dėl keleivių vežimo už atlygį sąlygų, kurios įrašomos keleivių vežimo lape; keleivių vežimo lapą, išskyrus atvejus, kai keleivių grupės vežamos į tame pačiame mieste vykstančius renginius, kaip numatyta Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje. Keleivių vežimo lapų formos, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24 „Dėl Keleivių vežimo lapų formos, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; įmonės vadovo parašu patvirtintos teikiamos turizmo paslaugos aprašymo kopiją (kai vežėjas teikia savo organizuotą turizmo paslaugą); įmonės vadovo parašu patvirtinto turizmo paslaugos apmokėjimą įrodančio dokumento, nustatančio teikiamos turizmo paslaugos kainą, kopiją (kai vežėjas teikia savo organizuotą turizmo paslaugą); dokumentus arba įmonės vadovo parašu patvirtintas jų kopijas, patvirtinančius, kad yra sumokėta už teikiamą turizmo paslaugą (kai vežėjas teikia savo organizuotą turizmo paslaugą); ekipažo vairuotojų darbo ir poilsio režimo apskaitos dokumentus.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ patikrinusi duomenų bazėje (VEKTRA) nustatė, kad licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)kopija Nr. 0004 2025-02-28 verstis vežimu autobusais tarptautiniais maršrutais ir LR teritorijoje yra išduota UAB „A.“ priklausančiai transporto priemonei (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos nagrinėjimo metu atlikus surinktų įrodymų tyrimą (patikrinimo aktas Nr. 264/2025, vaizdo medžiaga, foto nuotraukos, autobuso apipavidalinimas, išrašas iš „Vektra“ informacinės sistemos, 2025-11-05 ir 2025-11-17 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ paslaugų administravimo vyr. specialistės J. Č. tarnybiniai pranešimai, 2025-11-05, 2025-11-10, 2025-11-17 ir 2025-12-05 J. V. pateikti prašymai, bylos nagrinėjimo metu J. V. pateiktas paaiškinimas ir kiti byloje esantys dokumentai) nustatyta, kad 2025-07-10 15:16 val. patikrinimo metu transporto priemonės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, J. V., vykdė užsakomąjį reisą ir atsisakė patikrinimą atliekančiam kontrolieriui pateikti vairuotojo pažymėjimą ar kitą asmens tapatybę įrodantį dokumentą, keleivių vežimo lapą, keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartį, sudarytą tarp vežimo paslaugos užsakovo ir vežėjo.
J. V., pradėdama dirbti vairuotoja, vykdančia užsakomuosius reisus, turėjo būti susipažinusi su tokią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir suprasti, kokių teisės aktų reikalavimų bus privalu laikytis. Taip pat turėjo būti susipažinusi, kad vykdant keleivių grupės vežimo užsakomaisiais reisais veiklą vairuotojai turi turėti Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse numatytus dokumentus ir kontrolieriams pareikalavus pateikti juos patikrinimui. Pažymėtina, kad J. V. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių buvo tikrinama ne pirmą kartą, todėl tikrinimo tvarka jai yra žinoma, o klausimai dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ turimų įgaliojimų, teismo jau yra išnagrinėti, todėl pareiškėja nepagrįstai kelia tuos pačius klausimus, dėl kurių yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, t. y. kelia pakartotinius klausimus dėl 2025-07-10 patikrinimą vykdžiusio VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriaus įgaliojimų, taip pat dėl 2012-04-26 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-120 (pakeistas 2020-04-29 sprendimu Nr. T2-92) „Dėl pavedimų valdant viešąjį transportą“ 2.4 papunkčio atitikties LR Kelių transporto kodekso 14 str. 4 d. ir Europos reglamentų atitikties Tarybos sprendimo 2.4 papunkčiui.
Pažymi, kad J. V. atžvilgiu jau buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktNTctOTE0LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-57-914/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-57-914/2025">II-57-914/2025</a> panašiomis aplinkybėmis – J. V., būdama užsakomojo reiso autobuso vairuotoja, kontrolinio patikrinimo metu nevykdė teisėtų VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių reikalavimų bei nepateikė dokumentų, kuriuos privaloma pateikti užsakomojo reiso vykdymo metu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šioje byloje konstatavo, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra teisėtai įgaliota vykdyti viso keleivinio transporto valstybinę kontrolę, taip pat tikrinti keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius užsakomaisiais reisais, kokį ir vykdė skundą pateikusi J. V. patikrinimo metu. Teismai taip pat konstatavo, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius, tikrindamas ar J. V. tinkamai vykdo keleivių vežimo užsakomaisiais reisais veiklą, vykdė savo įgaliojimus, o J. V. turėjo pareigą vykdyti pareigūno teisėtus, vykdant tarnybines pareigas, jai duotus reikalavimus (2025-03-17 Klaipėdos apylinkės teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktNTctOTE0LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-57-914/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-57-914/2025">II-57-914/2025</a> ir 2025-05-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTgyLTYwNi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-82-606/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-82-606/2025">AN2-82-606/2025</a>).
Klausimas dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ įgaliojimų buvo išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje UAB „A.“ vadovas R. V. (kuris taip pat yra administracinėn atsakomybėn traukiamos J. V. sutuoktinis) skundė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje pagal LR ANK 505 str. 1 d. (nutarimo Nr. VIKKT-ANR_N-4276-2023) bei kėlė klausimus dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ turimų įgaliojimų bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-120 2.4 papunkčio atitikties LR Viešojo administravimo įstatymui. Minėtoje R. V. byloje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (bylos Nr. II-32-903/2024) 2024-01-30 nutartimi netenkino R. V. skundo, o Klaipėdos apygardos teismas (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTU4LTM2MC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-58-360/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-58-360/2024">AN2-58-360/2024</a>), išnagrinėjęs R. V. apeliacinį skundą, 2024-04-08 priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 (pakeisto 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-92) „Dėl pavedimų valdant viešąjį transportą“ 2.4 papunktį šiuo sprendimu pavesta VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą, taip pat organizuoti bei atlikti transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių už atlygį vežimo veikla, ir kitų keleivinių transporto priemonių, vežančių keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose ir tai, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartyje, atitinka LR Kelių transporto kodekso 14 str. 4 d. apibrėžtą valstybinės kelių transporto kontrolės turinį ir įstatymu savivaldybių institucijoms arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnyboms suteiktų įgalinimų neviršija, savivaldybės institucijoms priimtas teisės aktas nuosekliai atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, nėra pagrindo manyti, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ įgaliojimai vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą yra suteikti neteisėtai.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus (LVAT 2025 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDY0LTk2OC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-464-968/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-464-968/2025">eA-464-968/2025</a>).
Dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ suteiktų įgaliojimų. Galiojantis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai turi teisę (jiems suteiktus įgaliojimus) atlikti keleivinių kelių transporto priemonių, vežančių keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose, tikrinti keleivinių kelių transporto priemonių vairuotojų asmens duomenis ir veiklos vykdymui aktualius (teisės aktais nustatytus kaip privalomus turėti) dokumentus. Visų pirma, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-120 (pakeistas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-92) (toliau – Tarybos sprendimas Nr. T2-120) pavedė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą, taip pat organizuoti bei atlikti transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių už atlygį vežimo veikla, ir kitų keleivinių transporto priemonių, vežančių keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (2.4 punktas). LR Kelių transporto kodekso 14 str. 4 d. pagrindu, „Savivaldybių tarnybų pareigūnai turi teisę savo savivaldybės teritorijoje sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius, kuriais vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti keleivines kelių transporto priemones, tikrinti šių transporto priemonių apipavidalinimą, ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Savivaldybių tarnybų pareigūnų stabdomos kelių transporto priemonės privalo sustoti. Savivaldybių tarnybų pareigūnai, nustatę pažeidimų, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai.“ Suformuotoje teismų praktikoje konstatuota, kad Klaipėdos mieste ir gretimų savivaldybių teritorijose vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą, taip pat organizuoti bei atlikti transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitų keleivinių transporto priemonių, vežančių keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, kontrolę pavesta atlikti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Vykdant šį pavedimą, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontroliuojantysis asmuo turi teisę reikalauti, o ekipažas, esant tokiam kontroliuojančio asmens pareikalavimui, privalo pateikti reikalaujamus dokumentus (pvz. nutartis Administracinių nusižengimų byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTcyLTM4MC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-72-380/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-72-380/2022">AN2-72-380/2022</a>).
VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-08-12 įsakymo Nr. AD1-1031 suteiktus įgaliojimus atlieka administracinių nusižengimų tyrimą, surašo administracinių nusižengimų protokolus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Administracijos direktoriaus suteiktais įgaliojimais, ne teismo tvarka nagrinėja administracinių nusižengimų bylas dėl ANK 589 straipsnio 83 punkte numatytų administracinių nusižengimų. ANK 589 straipsnio 83 punkto pagrindu, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas dėl šiame punkte nurodytų ANK straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, šių institucijų pareigūnai: (83 p.) savivaldybių vykdomųjų institucijų įgaliotų įstaigų ar įmonių – dėl šio kodekso 224, 319 straipsniuose, 434 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 439, 446 straipsniuose, 448 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 449, 4491, 457, 505 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų). ANK 505 str. numatyta atsakomybė už įgaliotų pareigūnų (šiuo atveju – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių) teisėtų reikalavimų nevykdymą: „1. Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, <...> nevykdymas ar netinkamas vykdymas <...> užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų.“
Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, suformuotą teismų praktiką, byloje surinktus įrodymus, J. V., vykdydama užsakomąjį reisą ir atliekamo patikrinimo metu atsisakydama vykdyti teisėtus įstatymų įgalioto pareigūno nurodymus ir reikalavimus bei kliudydama atlikti jam pavestas pareigas, padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje.
J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „A.“ ji pati yra vairuotoja - kontrolierė bei pati gali atlikti kontrolę. Liudytojas A. E. inicijavo jos sustabdymą ir patikrinimą. Jai kyla klausimų dėl A. B. A. E. ir J. Č. įgaliojimų, jos manymu, nei A. E. nei J. Č. neturėjo teisėtų įgaliojimų surašyti administracinio nusižengimo protokolo, o A. B. neturėjo teisėtų įgaliojimų surašyti skundžiamą nutarimą. Prašo kreiptis į savivaldybės administraciją dėl A. E. paskyrimo į pareigas. Kreipėsi pati į Klaipėdos savivaldybę dėl informacijos pateikimo, tačiau jos prašymas buvo persiųstas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, tačiau įsakymas dėl jo paskyrimo ir pareigybės aprašymas pateiktas nebuvo, motyvavo, kad tai komercinė paslaptis. Jos manymu, kadangi A. E. nėra valstybės tarnautojas, dėl to jis negalėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolo. Atitinkamai ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nes jį priėmė ne valstybės tarnautojas, neturintis įgaliojimų. Pažymi, kad VšĮ „A.“ neteikia viešųjų paslaugų, o VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ neteisėtai įtraukė UBA „A.“ į viešąjį transportą. Kadangi įmonė nepriklauso viešojo susisiekimo sistemai, dėl to jiems netaikomas Reglamentas Nr. 1370-2007. Klaipėdos savivaldybė neturi jokių įgaliojimų kištis į komercinių įmonių, kaip UAB „A.“ valdymą, veiklos organizavimą ir priežiūrą. Tai daro tik Lietuvos saugos transporto organizacija. Būtent Lietuvos saugos administracija išdavė pažymėjimus ir leidimus, tai ir ji privalo atlikti kontrolė, o ne VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. UAB „A.“ vykdo užsakomuosius reisus ir tam turi visus būtinus dokumentus, kad buvo vykdoma turistinė programą po Klaipėdos senamiestį. Pažymi, kad ir pats apylinkės teismas perka bilietus iš VšĮ „Klaipėdos keleivinio transportas“. Ji nepiktnaudžiavo savo teisėmis, nesielgė arogantiškai, tik bando rasti teisybę kas yra VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ - ar tai viešųjų paslaugų tiekėjas, ar institucija, apeinanti valstybės tarnybos įstatymą. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ gali tikrinti tik savivaldybės teritorijos ribose ir tik viešąjį transportą. Tačiau jų transportas nėra viešasis. Konstitucinis teismas yra pasisakęs dėl užsakomųjų reisų ir savivaldybės neturi kompetencijos tikrinti užsakomųjų reisų. Tai gali daryti tik Lietuvos transporto saugos administracija.
Institucijos atstovas Julius Paulikas teismo posėdžio metu nurodė, kad kontrolieriui nėra privalomas valstybės tarnautojo statusas. Kontrolieriaus pareigas ir funkcijas reglamentuoja Kelių transporto kodeksas ir keleivinio kelių kontrolės nuostatai patvirtinti Susisiekimo ministerijos, kuriuose nurodytos kontrolieriaus nuostatos. Kontrolierius nėra valstybės tarnautojas. Visi VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ veiksmai yra teisėti. Pareiškėja neginčija, administracinio nusižengimo padarymo fakto. Ir ginčo dėl nustatytų aplinkybių nėra. Pareiškėja ginčija, kad buvo atliktas užsakomojo reiso patikrinimas ir pažeidėja atsisakė pateikti dokumentus pagal kontrolieriaus išreikštą teisėtą reikalavimą. Pareiškėja žinojo kokius dokumentus reikia patekti kontrolieriui, tačiau to nepadarė. Taip pat pateikė kontrolieriui savo pažymėjimą. Tačiau pagal Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatus, tokie pažymėjimai, t. y. tokio formos pažymėjimas, jau nebegalioja. Ir buvo pažymėta, kad tokių pažymėjimų galiojimo terminas pasibaigė anksčiau negu nurodytas pažymėjime. Pažymi, kad pareiškėjos pažymėjimas suteikdavo teisę tikrinti tik jos, kaip vežėjos, turimų autobusų vairuotojus ir nedaugiau. O VšĮ ‚Klaipėdos keleivinio transporto“ kontrolieriaus pažymėjimas suteikia teisę tikrinti visas transporto priemonės Klaipėdos savivaldybėje. Byloje nustatytos aplinkybės atitinka ANK 505 straipsnio 2 dalies numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Tačiau pareiškėja jų nevykdė dėl savo vidinių įsitikinimų bei teisės aktų interpretavimo, kurie yra nepagrįsti ir netinkami. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ veiklos teisėtumo klausimas buvo išnagrinėtas jau ne vienoje byloje įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Pareiškėja klaidina teismą, sakydama, kad savivaldybės įmonės negali atlikti kelių transporto kontrolės institucijos lygmeniu, o tik Lietuvos transporto saugos administracija tai gali padaryti. Kelių transporto kodekso 13 straipsnio 2 dalis numato kas atlieka valstybinių kelių transporto priežiūrą. Jų įstaiga yra savivaldybės įgaliota institucija, atliekanti priežiūrą. O 14 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos teisės ir pareigos, tame tarpe VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ gali tikrinti visas transporto priemones bei surašyti procesinius dokumentus. Pagrindas yra galiojantis ir nenuginčytas. Dėl to jau pasisakė teismai. Todėl pareiškėjos pozicija, pažeidžiant teisės aktus, nesuprantama. Toks jos elgesys yra pakartotinis. Šioje byloje po nutarimo surašymo, buvo pridėtos sutartys, pagrindžiantys kad buvo vykdomas užsakomasis reisas. Minėti dokumentai nebuvo pateikti patikrinimo metu. Patikrinimo metu nebuvo žinoma kur bus vykdomas reisas, todėl buvo reikalaujama pateikti kelionės lapo. Pagrindo naikinti nutarimo nėra. Pažymi, kad Lietuvos transporto saugos administracija veikia valstybiniu lygmeniu, o savivaldybės institucijos atlieka priežiūrą savivaldybės lygmeniu. Ir būtent VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vienintelė institucija, kuri atlieka priežiūrą savivaldybės teritorijoje. Ir nepriklausomai nuo to, koks reisas atliekamas- ar tolimasis, ar vietinis, ar užsakomasis, ar reguliarusis, ar specialusis – valdymas susijęs su teritoriniu lygmeniu. Lietuvos transporto saugos administracija tikrina valstybės mastu, t. y. kontroliuoja transporto priemones už savivaldybės ribų, įsakant ir miesto savivaldybės teritorijas. Prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nėra savivaldybės pareigūnė. Ji yra įgaliota savivaldybės atlikti tam tikras funkcijas. Į pareigas paskirta savivaldybės tarybos sprendimu ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus įsakymu. Jai suteikta teisė priimti nutarimus. Palaiko Institucijos atstovo išsakytą poziciją. Prašo skundo netenkinti.
k o n s t a t u o j a :
skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 780 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1950 eurų.
Skundžiamu nutarimu J. V. nubausta pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, t. y. 2025 m. liepos 10 d. 15.16 val., Pilies g. 4, Klaipėdoje, autobusų stovėjimo aikštelėje, atliekamo patikrinimo metu J. V. vykdė užsakomąjį reisą su transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė vykdyti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriaus nurodymus ir reikalavimus bei kliudė atlikti jam pavestas funkcijas. Administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Pareiškėja neginčijo faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, tačiau teigia, kad patikrinimą inicijavo VšĮ „Klaipėdos keleivinio transporto“ darbuotojas A. E. neturtins teisėto įgaliojimo atlikti patikrinimo. Pareiškėja skunde teigia, kad A. E. reikalavo pateikti kruizinio laivo „Sevem Seas Navigator“, ne Lietuvos Respublikos vežėjo bilietus bei norėjo nemokamai važiuoti su turistais po Klaipėdos miestą. O taip pat teigia, kad patikrinimą gali atlikti tik Lietuvos transporto saugos administracija. Teismas negali sutikti su pareiškėjos J. V. skundo argumentais.
Kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinė kelių transporto kontrolė – tai veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. KTK 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad šią kontrolę atlieka ir savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos.
Taigi, minėtos KTK nuostatos įgalina savivaldybių institucijų tarnybas atlikti valstybinę kelių transporto kontrolę, kurios turinys apibrėžtas KTK 14 straipsnio 4 dalyje - savivaldybių tarnybų pareigūnai turi teisę savo savivaldybės teritorijoje sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius, kuriais vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti keleivines kelių transporto priemones, tikrinti šių transporto priemonių apipavidalinimą, ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo.
KTK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti, tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi, o KTK 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Iš to seka, kad užsakomuosius reisus vykdančios transporto priemonės priskirtinos keleivinėms transporto priemonėms, todėl nekyla abejonių, kad pagal anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą savivaldybių institucijų tarnybos turi teisę jas savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir nustatyta apimtini patikrinti.
Be to, KTK 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos neabejotinai įgalina atlikti nustatytos apimties valstybinę kelių transporto kontrolę ne tik savivaldybių institucijoms, bet ir jų įgaliotoms įstaigoms. Iš keleivinio kelių transporto kontrolės paslaugos apmokėjimo sutarčių (2016-04-15 Nr. J9-723, 2017-03-30 Nr. J9-765, 2021-09-17 Nr. J9-2302) nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 13 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 4 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-04-26 sprendimo Nr. T2-120 „Dėl pavedimų, valdant viešąjį transportą“ 2.4 papunkčiu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-04-06 raštą Nr. 4 S-1036 „Dėl sprendimo pateikimo“ ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ sudarė sutartį dėl keleivinio kelių transporto (miesto ir vietinio (priemiestinio) maršrutinių taksi, vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų, užsakomųjų ir specialiųjų reisų, lengvųjų automobilių taksi) kontrolės. Šios sutarties pagrindu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ suteikta teisė vykdyti transporto kontrolę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintais Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatais; Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklėmis ir kitais teisės aktais (b. l. 46-53). Remiantis išdėstytų, darytina išvadą, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra Klaipėdos savivaldybės įgaliota institucija, atliekanti viso keleivinio kelių transporto valstybinę kontrolę, įskaitant ir keleivines kelių transporto priemones, vykdančias užsakomuosius reisus.
Iš byloje esančio 2025-12-12 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pranešimo dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad kontrolieriaus pažymėjimas patvirtina asmens teisę (įgaliojimus) vykdyti keleivinio kelių transporto priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarką, tačiau šis dokumentas savaime nesuteikia jo turėtojui valstybės tarnautojos statuso. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, jog valstybinę kelių transporto priežiūrą atlieka savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų priežiūros tarnybos. Teisės aktai nereikalauja, kad šias tarnybos funkcijas vykdantys darbuotojai būtinai turėtų valstybės tarnautojo statusą (b. l. 12)
Iš 2024-09-23 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus įgaliojimo Nr. 164 bei 2025-08-20 įgaliojimo Nr. 173 matyti, kad teisės ir administravimo skyriaus vadovė A. B., paslaugų administravimo vyr. specialistes J. Č., kontrolierius A. E. įgalioti pradėti administracinių nusižengimo teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas pagal ANK tame tarpe ir dėl 505 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų (b. l. 82-83).
Taigi, teismui nekyla abejonių, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius A. E., turintis teisę tikrinti keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius ir užsakomaisiais reisais, teisėtai pareikalavo patikrinimo metu 2025-07-10 15.16 val. Pilies g. 4, Klaipėdoje, autobusų stovėjimo aikštelėje autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš vairuotojos J. V. pateikti užsakomojo reiso dokumentus bei kelionės dokumentus, o jai atsisakius pateikti, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ J. V. teisėtai dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtus nusižengimus.
Pakartotinumo sąvoką apibrėžia ANK 40 straipsnis, kuriame numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, nustatyta, kad pareiškėja J. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje bausta 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu (ROIK:24237256136). Taigi, kai matyti, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje padarė nepraėjus vieneriems metams, J. V. kaltė padarius ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių, Institucijos specialistai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį.
Esant išdėstytam, naikinti Institucijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. VIKKT-ANR_N-3383-2025 J. V. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Teismas pažymi, kad pareiškėja J. V., kaip aktyvi proceso dalyvė, mananti, kad skunde nurodyti Klaipėdos savivaldybės priimti sprendimai ir įsakymai prieštarauja Konstitucijai ir kitiems teisė aktams bei pažeidžia jos konstitucines teises, turi teisę kreiptis į Regioninį administracinį teismą bei į Konstitucinį teismą su individualiu konstituciniu skundu dėl skundė nurodytų 1-5 prašymų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos J. V. skundo netenkinti.
Palikti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VIKKT-ANR_N-3383-2025 nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Ingrida Krušienė
