Administracinė byla Nr. I2-4381-438/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06368-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1;
55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 5 d.
Klaipėda
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),
sekretoriaujant Vaidai Damašienei,
vertėjaujant D. G.,
dalyvaujant pareiškėjui M. M.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovo atstovei L. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėjas M. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 25S234103 (toliau – Sprendimas).
Nurodo, kad 2025 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. pagrindais gavo leidimą laikinai gyventi Nr. 760482836, galiojantį iki 2027 m. rugsėjo 5 d. (toliau – Leidimas). Nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. dirba UAB „Melnasta“ tinkuotoju. Savo darbą atlieka gerai, jokių pretenzijų jo darbo kokybei nėra, tačiau įmonės direktoriaus elgesys buvo gan arogantiškas ir grubokas. Direktorius visuomet pabrėždavo, kad su kolega (kuri taip pat atvyko iš kitos šalies ir yra gyvenimo draugė) yra priklausomi nuo jo geranoriškumo ir bet kokiu momentu jis gali jos „išvaryti iš šalies“ ir jokie įstatymai nepadės.
Teigia, kad paskutinį kartą darbe buvo 2025 m. spalio 20 d. Tą dieną dėl to, kad objekte nebuvo pabaigtos kitų darbuotojų atliekamos užduotys, darbdavys paleido jį namo. 2025 m. spalio 21 d. pagal išankstinę registraciją atvyko į Migracijos departamento padalinį konsultacijai, kurios metu paaiškėjo, kad nuo 2025 m. spalio 16 d. darbo sutartis yra nutraukta. 2025 m. spalio 23 d. pateikė pareiškimą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisijai (toliau – Darbo ginčų komisija) dėl neteisėto atleidimo ir darbo užmokesčio neišmokėjimo. Taip pat 2025 m. spalio 23 d. pateikė pareiškimą į Kauno apskrities komisariatą dėl darbdavio direktoriaus neteisėtų veiksmų. 2025 m. spalio 30 d. gavo Migracijos departamento pranešimą, kad panaikintas Leidimas.
Pažymi, kad darbdavys darbo sutartį nutraukti neteisėtai pasirinktu pagrindu negalėjo ir privalėjo mokėti darbo užmokestį bei įmokas socialiniam draudimui. Tokiais veiksmais jis pažeidžia jo įsipareigojimus pagal UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. Tokiu būdu Leidimo jis neteko dėl kito asmens kaltės ir skuboto formalaus Migracijos departamento sprendimo, priimto neįvertinus visų aplinkybių ir neįvertinus to, kad pripažinus darbdavio veiksmus neteisėtais, jis gali būti grąžintas į darbą ir formalūs pagrindai naikinti Leidimą išnyktų. Todėl Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Akcentuoja, jog nors Sprendime nurodoma, kad jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse jis šiuo metu nedirba, tačiau to ir negali daryti be Migracijos departamento dalyvavimo nekeičiant Leidimo.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b. l. 64-67) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti Leidimą, nes nutraukta darbo sutartis su pareiškėju.
Pažymi, kad teikdamas prašymą Darbo ginčų komisijai pareiškėjas nurodė, jog aplinkybes dėl darbo santykių nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 str. 1 d. sužinojo 2025 m. spalio 21 d., nuvykęs į Migracijos departamentą. Tačiau Migracijos departamentui prieinamoje VSDFV IS duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjo darbo sutartis nutraukta, neskelbiama, o pareiškėjo darbdavys Migracijos departamentui taip pat nėra pateikęs tokios informacijos.
Sutinka su pareiškėjo argumentais, kad teikdamas tarpininkavimo raštą darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei mokėti tarpininkavimo rašte nustatytą darbo užmokestį. Tačiau pažymi, kad priimant Sprendimą Migracijos departamentas neturi pareigos nustatyti, dėl kurios šalies kaltės (ar nesant kaltės) yra nutraukta darbo sutartis, nes Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p. pagrindas, kuriuo Migracijos departamentui nustatyta imperatyvi pareiga panaikinti leidimą laikinai gyventi, nustačius, kad su užsieniečiu nutraukta darbo sutartis, nenumato išimčių, dėl kurių leidimas laikinai gyventi galėtų būti nepanaikintas - pvz., nustačius vienos iš šalių kaltę. Įstatymų leidėjas nenumatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti nepanaikintas, jei užsienietis kreipsis į Darbo ginčų komisiją, siekdamas pripažinti darbdavio veiksmus neteisėtais ar dėl kokių nors kitų svarbiomis laikytinų aplinkybių. Taip pat Migracijos departamentas neturi pagrindo papildomai aiškintis, kurios iš nurodytų aplinkybių atitinka tikrovę. Pažymi, kad klausimai, susiję su darbo santykiais, nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje arba bendrosios kompetencijos teisme ir nėra susiję su šia administracine byla.
Teigia, kad nustačius faktines aplinkybes, kurių pagrindu Migracijos departamentas imperatyviai įpareigojamas priimti sprendimą, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, reikalavimas išsiaiškinti visas su pareiškėju susijusias aplinkybes vertintinas kaip perteklinis.
Mano, kad Sprendimas atitinka Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 25S234103 (b. l. 32-33) teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas yra Uzbekistano pilietis, kuriam 2025 m. rugsėjo 5 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760482836, galiojantis iki 2027 m. rugsėjo 5 d. (b. l. 5).
Sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p., nuspręsta panaikinti minėtą leidimą, nes su asmeniu nutraukta darbo sutartis.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.).
UTPĮ 50 str. nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p. numato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
UTPĮ 50 str. 1 d. 18 p. numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.
UTPĮ 50 str. 1 d. 21 p. numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punktą.
Nustatyta, kad pareiškėjui Leidimas išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. pagrindais
(leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
Įvertinus Leidimo išdavimo pagrindą bei bylos faktines aplinkybes, laikytina, kad Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p. išimtys pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikomos.
Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui išduotas Leidimas nurodytu pagrindu galėjo būti panaikintas tik esant neginčytiniems įrodymams, kad su pareiškėju yra nutraukta darbo sutartis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
Atsakovas Sprendimu nustatė, kad įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2025 m. spalio 16 d. Pažymėta, kad jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba, nuo 2025 m. spalio 21 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ir UAB „Melnasta“ 2025 m. rugsėjo 15 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį (b. l. 13-14), pagal kurią pareiškėjas pradėjo dirbti nuo 2025 m. rugsėjo 16 d. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodra) 2025 m. gruodžio 4 d. patikrinimo duomenų (b. l. 70-72) nustatyta, kad darbo santykiai su nurodytu darbdaviu prasidėjo nuo 2025 m. rugsėjo 17 d., nutruko 2025 m. spalio 16 d. Pareiškėjas nuo 2025 m. spalio 21 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą.
Byloje esančiu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-115-25129/2025 (b. l. 42-46) patvirtinta pareiškėjo ir UAB „Melnasta“ sudaryta taikos sutartis, pagal kurią, be kita ko, šalys sutiko, kad jų darbo santykiai tęsiasi nepertraukiamai nuo 2025 m. spalio 17 d. iki 2025 m. gruodžio 4 d. įskaitytinai, o pareiškėjo atleidimas iš darbo pagal DK 55 str. 1 d. buvo bendradarbiavimo pareigos netinkamo vykdymo pasekmė.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad minėtas Darbo ginčų komisijos sprendimas įstatymais nustatyta tvarka ir terminais apskųstas nebuvo.
Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo ir darbdavio darbo santykiai tęsėsi nepertraukiamai nuo 2025 m. spalio 17 d. iki 2025 m. gruodžio 4 d. įskaitytinai, laikytina, kad pareiškėjas 2025 m. spalio 16 d. atleistas nebuvo ir jis dirbo nepertraukiamai nuo 2025 m. rugsėjo 17 d. iki 2025 m. gruodžio 4 d. Be to, pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą pareiškėjas darbo funkcijas įsipareigojo vykdyti ir po 2025 m. gruodžio 5 d.
Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas neįgijo teisinio stabilumo, todėl nesant pagrindo taikyti UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p., neegzistavo teisinis pagrindas ir priimti Sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-115-25129/2025 pareiškėjas į bylą pateikė 2025 m. gruodžio 18 d. Todėl laikytina, kad Migracijos departamentui sužinojus apie šį sprendimą, tapo žinoma ir apie tai, kad pareiškėjo ir darbdavio darbiniai santykiai nenutruko.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. numatyta, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, todėl naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nustačius atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindą pareiškėjo skundas patenkinamas (ABTĮ 88 str. 2 p., Įstatymo 140 str. 3 d. 2 p.).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.
Patenkinus pareiškėjo skundą, vadovaujantis ABTĮ 70 str. 10 d., Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 25S234103 vykdymo sustabdymas, galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo M. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 25S234103, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760482836, galiojantis iki 2027 m. rugsėjo 5 d.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 25S234103 vykdymo sustabdymas, galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Eglė Kiaurakytė
Romanas Klišauskas
