Baudžiamoji byla Nr. e1-673-517/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39689-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.2;
1.2.14.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 15 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39689-24, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. Ž. pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė tris automobilio BMW G22 priekinius žibintus po 605 Eur vertės, du automobilio BMW G22 priekinius žibintus po 544,50 Eur vertės ir penkis automobilio BMW G22 priekinius LED žibintus po 459,80 Eur vertės, iš kurių tris automobilio BMW G22 priekinius žibintus po 605 Eur vertės ir du automobilio BMW G22 priekinius žibintus po 544,50 Eur vertės realizavo, o likusius penkis automobilio BMW G22 priekinius LED žibintus po 459,80 Eur vertės pasiliko ir laikė namuose. Viso D. Ž. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio pagrobė dešimt vienetų automobilio BMW G22 priekinių žibintų, kurių bendra vertė 5 203 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais D. Ž. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2020 metų sausio mėnesio. Jam atrodo, kad pagal pareigas jis buvo mechanikas. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Bendrovė turi ir sandėlį (duomenys neskelbtini), bet jame jis būdavo labai retai. Sandėlyje yra daręs elektros instaliaciją, kartais iš sandėlio veždavo darbui reikalingas automobilių detales, kurias jam perduodavo sandėlininkas. Sandėlio raktų nuolatos jis neturėjo. Bendrovės patalpose Vilniuje jis dirbdavo nuo pirmadienio iki penktadienio. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. Š. jis susipažino tik pradėjęs dirbti jo vadovaujamoje bendrovėje. Maždaug iki 2024 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesio jo santykiai su A. Š. buvo labai geri, jį laikė savo draugu. 2024 m. vasaros metu jo pagrindinis kolega buvo stipriai apsirgęs, todėl tuo laikotarpiu daugelį darbų jis dirbo vienas. Taip sutapo, kad už kelis mėnesius jam nebuvo sumokėta alga, o buvo atostogų metas, tai jis A. Š. pradėjo reikalauti savo uždirbtų pinigų. Tuo metu jų santykiai kiek pašlijo, A. Š. iš pykčio pradėjo grasinti, kad juos su kolega atleis, neva jiems „vis maža“. Jis kurį laiką dar tikėjosi gauti savo uždirbtus pinigus, todėl toliau važinėjo į darbą, atliko jam pavestus darbus. Yra labai daug kartu buvę, kad pats A. Š. prekes, t. y. žibintus, kėbulo detales, oro pagalvių bei saugos diržų detales, kitas darbui reikiamas medžiagas jam perduodavo Širvintose, o jis jas važiuodamas į darbą nuveždavo į Vilnių. Tas prekes įprastai A. Š. atveždavo prie namų arba jas perduodavo prie sandėlio (duomenys neskelbtini). Taip būdavo maždaug kartą į savaitę, gal kiek rečiau. Jo paskaičiavimu, A. Š. jam buvo nesumokėjęs apie 2 500 eurų. Tuo laikotarpiu savo sūnų jis buvo vežęs į futbolo varžybas Švedijoje, vėliau su šeima atostogavo Latvijoje, rugsėjo pabaigoje turėjo skristi į Turkiją, todėl neišmokėtas poros mėnesių atlyginimas jam kėlė didelių problemų. Jis buvo davęs parodymus, kad kaltinime nurodytus žibintus jam buvo perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š., bet patikslina, kad jis buvo perdavęs ne tuos žibintus, o kitus, kuriuos jis ir buvo pristatęs į Vilnių. Pripažįsta, kad kaltinime minimus žibintus jis paėmė iš sandėlio Širvintose, kuomet dienai buvo paskirtas dirbti į sandėlį. Tai buvo 2024 m. rugsėjo mėnesį, bet konkrečios dienos nepamena. Tokio kaip sandėlininko tame sandėlyje paskutiniu metu nebuvo, sandėlyje reikalus tvarkė pats A. Š.. Kaip yra šiuo metu, jis nežino. Žibintus iš sandėlio paėmė todėl, kad jam nebuvo išmokėta dalis atlyginimo. Sandėlyje žibintų buvo labai daug, todėl nesitikėjo, kad bus pastebėtas trūkumas. Visus žibintus paėmė vienu metu, t. y. tą dieną, kai dirbo sandėlyje. Visus žibintus buvo parsivežęs į savo namus ir penkis kitą dieną jau buvo perdavęs kurjeriui nuvežti pirkėjui į Kretingą. Jokių kitų daiktų ar žibintų jis iš sandėlio Širvintose ar Vilniuje daugiau neėmė. Supranta, kad padarė vagystę, bet nesiekė pasipelnyti, tik norėjo sau susigrąžinti uždirbtus pinigus. Dėl padarytos vagystės labai gailisi. Visus žibintus jis laikė pas save namuose. Broliui į Ukmergę tikrai nieko nebuvo nuvežęs. Brolis apie situaciją dėl žibintų tikrai nieko nežino. A. Š. pokalbio metu apie Ukmergę minėjo tik todėl, kad buvo stresinėje situacijoje, nežinojo kaip elgtis ir, minėdamas Ukmergę, tempė laiką. Garažą (duomenys neskelbtini) jis nuomoja jau daugiau kaip dešimt metų. Tame garaže jis teikė automobilių salonų cheminių valymų paslaugas. Šiuo metu garaže jokios veiklos jis nevykdo ir jame niekada nelaikė jokių svetimų daiktų, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žibintų ar kitų prekių. Dėl žibintų pardavimo jis tą patį vakarą susisiekė su asmeniu iš Kretingos ir jam pasiūlė žibintus. Jis pats padarė kelių žibintų nuotraukas ir tas nuotraukas nusiuntė jam. Susirašinėjo jie per programėlę „Telegram“. Tas asmuo sutiko pirkti penkis žibintus už 2 500 eurų. Tą asmenį jis žinojo iš anksčiau, nes kiek anksčiau jam buvo pardavęs savų žibintų. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis perprato jų verslo modelį ir ta pačia veikla pradėjo užsiiminėti pats. Jis per vežėjus gaudavo žibintų iš Lenkijos, kartais žibintus pirkdavo pigiau Lietuvoje ir juos tiesiog brangiau perparduodavo. Jokių tą patvirtinančių dokumentų jis neturi, nes veikė kaip fizinis asmuo. Tiesiog taip papildomai užsidirbdavo. Būtent tokius žibintus jis anksčiau ir buvo pardavęs tam pačiam asmeniui iš Kretingos. Jo prekes į Kretingą bei kitus miestus vežiodavo tas pats kurjeris, kuris prekes vežiodavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kurjeriui prekes, t. y. penkis žibintus, jis perdavė sekančią dieną ryte prie Gariūnų. Jis perėmė jo paduotus žibintus, o jam perdavė 2 500 Eur. Tą dieną darbe jis buvo trumpiau, nes važiavo pas gydytojus. Jau po darbo valandų jo pradėjo ieškoti A. Š.. Jis kurį laiką skambino, bet jis neatsiliepė. Važiavo jis ir pas jį namo, bet jo nerado, o vėliau jie susitiko prie stadiono Širvintose, kur vyko sūnaus varžybos. Tada A. Š. jį ir užsipuolė, kad jis iš jo įmonės vogė žibintus, reikalavo atlyginti žalą, jam darė spaudimą, neva viskas bus paviešinta, viską sužinos jo šeima ir panašiai. Dėl tokio spaudimo jis tikrai pasimetė. Jis A. Š. pasakė, kad turimus žibintus grąžins, kad atlygins už parduotus žibintus, bet jis pradėjo reikalauti žymiai daugiau pinigų ir jie nieko nesutarė. Tą patį vakarą jis prie A. Š. namų ir nuvežė tuos pas jį likusius penkis automobilių BMW žibintus ir 2 500 Eurų, kuriuos buvo gavęs iš kurjerio. Daugiau A. Š. jis nieko nėra skolingas ir jokių kitų žibintų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nėra paėmęs. Tiesiog iš pykčio A. Š. jį kaltina nebūtais dalykais, nes jis savo prekes parduodavo, galima sakyti, jo klientams. Jis jam tapo kaip ir konkurentas. Jis ir šiuo metu pardavimui turi keletą žibintų, kuriuos buvo pirkęs Kaune bei Lenkijoje. Kurjeris dar yra vežiojęs ir nemažai jo elektros prekių. Jis dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur išmoko gaminti laikinas statybos elektros dėžutes. Jis jas gamindavo ir parduodavo pagal skelbimus portale „Skelbiu.lt“. Jas buvo siuntęs į daugelį miestų.
Kaltinamojo D. Ž. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo pačio prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad jis yra UAB,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonės veikla (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), yra įmonės sandėlis, kuriame laikomos automobilių detalės. 2022 metais pastebėjo, kad iš įmonės sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo dingti automobilių detalės (automobilių žibintai, saugos pagalvės), bet neturėjo įtariamų asmenų. 2024 m. rugsėjo 15 d. įmonės sandėlyje (duomenys neskelbtini), pastebėjo akivaizdų automobilių žibintų trūkumą. Internete pardavimų portaluose pradėjo ieškoti automobilių žibintų. Pardavimų portale „Telegram“ rado parduodamus 2 vnt. BMW markės automobilio žibintus, iš pažiūros kaip ir įmonės dingę žibintai. Atitiko etiketės numeriai, tokia pat pakavimo medžiaga kaip įmonės. Minėti žibintai buvo parduodami Kretingoje. Susirašius telefonu sms žinutėmis su pardavėju tarėsi dėl minėtų žibintų pirkimo, paprašė atsiųsti daugiau žibintų nuotraukų. Gavus nuotraukas, automobilių žibintai šimtu procentų atitiko jų įmonės žibintus pagal etiketes (barkodus) ir šalia gulinčią pakavimo medžiagą, į kurią pakuojama įmonėje. Pradėjo galvoti kaip galėjo nukeliauti žibintai į Kretingą. Užklausė įmonės UAB,, (duomenys neskelbtini)“ vežėjo K. P., kuris iš jų įmonės klientams perveža užsakytus daiktus. K. P. labai nustebo, kad jis nežinojo apie įmonės darbuotojo D. Ž. veiklą. Dar įsitikinant A. Š. parodė D. Ž. nuotrauką, tai vežėjas šimtu procentų patvirtino, kad tai tas pats žmogus, kuris praeitų trijų metų laikotarpyje perdavinėjo siuntas, tikėtina daiktus iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“. Vežėjo teigimu D. Ž. per mėnesį perduodavo 3 – 4 siuntas į įvairius Lietuvos miestus. Per pastaruosius du šių metų mėnesius buvo perduotos dvi didelės siuntos po penkis automobilio žibintus (viso 10 žibintų, suma 5 000 eurų). Šios siuntos buvo perduotos į Kretingą. Pastarąjį pusmetį, pasak vežėjo, D. Ž. prekių siuntas perduodavo ir prie UAB,, (duomenys neskelbtini)“ sandėlio, (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, po pokalbio su vežėju, jis atvažiavo po 30 minučių. Jo automobilyje gulėjo 5 vnt. automobilių žibintų (pagal pakavimo medžiagą žibintai pakuoti jų įmonėje) kuriuos jo kolegai, ryte Vilniaus r., prie Avižienių k., perdavė D. Ž.. Už juos D. Ž. iš vežėjo gavo 2 500 eurų. Kaip jam paaiškino vežėjas, tie žibintai turėjo būti pristatyti į Kretingą pas tą patį asmenį, kur internete pardavimų portale „Telegram“ buvo rastos parduodamų automobilių žibintų nuotraukos. Įdėmiau įsižiūrėjus automobilių žibintų nuotraukas, ant žibinto stiklo matėsi asmens, darančio nuotraukas, veidas. Įsižiūrėjus matyti, kad tai D. Ž. veidas. Jis įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. sausio 24 d. Pastovi jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur taip pat yra įmonės patalpos. D. Ž. po tris, keturias dienas per mėnesį dirbdavo ir įmonės sandėlyje (duomenys neskelbtini). Dažnai D. Ž. į sandėlį užeidavo vienas darbo reikalais atsivežti į įmonės patalpas Vilniuje reikiamas medžiagas bei daiktus. Po pokalbio su vežėju K. P., 2024 m. rugsėjo 17 d. jis telefonu susiskambino ir Širvintose susitiko su D. Ž.. Paklausus apie žibintų vagystes, jis vagystes neigė. Bet pateikus žinomus faktus ir vežėjo liudijimus, D. Ž. dalinai prisipažino, kad yra iš įmonės sandėlio (duomenys neskelbtini), pasisavinęs aštuonis BMW markės automobilių žibintus, kurių vertė 4 000 eurų. Jis turi D. Ž. pokalbio įrašą, kuomet jis prisipažino dėl vagystės. Jis D. Ž. pasiūlė sąžiningai grąžinti iš įmonės,, (duomenys neskelbtini)“ pavogtus daiktus, o jei daiktų neturi, grąžinti pinigus. D. Ž. sutiko ir pasakė, kad po poros valandų grąžins pavogtus žibintus bei 2 500 eurų, paimtus iš vežėjo už perduotus parduoti žibintus. Tą patį vakarą, apie 22.45 val., D. Ž. savo automobiliu atvažiavo prie jo sodybos (duomenys neskelbtini), ir, paskambinęs telefonu, paklausė kaip grąžinti automobilių žibintus. Pasakė įvažiuoti į kiemą, bet D. Ž. atsakęs, kad juo nepasitiki, automobilių žibintus bei pinigus paliko prie sodybos įvažiavimo vartų. D. Ž. grąžino 5 vnt. BMW markės automobilių žibintų, nors pokalbio metu teigė, kad grąžins 3 automobilio žibintus bei 2 500 eurų, kurie buvo įdėti į automobilio žibintą. Jis dar kartą paskambinęs D. Ž. pasakė, kad iš įmonės,, (duomenys neskelbtini)“ sandėlio yra pavogta daug daugiau automobilių žibintų. D. Ž. paaiškino, kad kiek buvo pavogęs tiek ir grąžino. Įmonėje UAB,, (duomenys neskelbtini)“ atlikus 2023 metų, 2024 metų prekių reviziją, pritrūkta 39 įvairių markių automobilių žibintų, kurių vertė 19 000 eurų. Mano, kad žibintus iš įmonės UAB,, (duomenys neskelbtini)“ sandėlio yra pasisavinęs D. Ž.. Įmonės sandėlyje yra įrengtos kameros. Dėl automobilių žibintų dingimo jis ne kartą bandė peržiūrėti filmavimo kameras, bet yra dienos, kai tiesiog vaizdo filmavimas sandėlyje yra nutrūkęs. Jo nuomone, pasisavintus žibintus D. Ž. nėra visus pardavęs, nes yra per didelis kiekis. Jo žiniomis, D. Ž. automobilių žibintus gali laikyti nuomojame garaže (duomenys neskelbtini), ar pas brolį, gyvenantį Ukmergėje, kadangi prieš grąžinant pasisavintus žibintus D. Ž. pasakė, kad jam reik laiko suvažinėti iki Ukmergės.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje, kuri užsiima (duomenys neskelbtini). Tarp bendrovės klientų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima (duomenys neskelbtini). Šiai bendrovei paslaugas jie teikia apie penkerius metus. Žino, kad bendrovės buveinė yra (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovą jis pažįsta iš matymo. Iš bendrovės užsakymas buvo gaunamas telefonu ir supakuotas krovinys buvo perduodamas (duomenys neskelbtini). Adresatą pateikdavo siuntėjas. 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje jis buvo atvažiavęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) pasiimti eilinės siuntos. Su juo kalbėjo būtent A. Š.. Perduodant siuntą A. Š. užklausė, ar jam pastarosiomis dienomis Vilniuje niekas nebuvo perdavęs automobilių žibintų. Jam pasakė, kad penki vienetai žibintų buvo perduoti šiandien ryte prie Gariūnų. Jis juos kaip tik turėjo automobilyje ir A. Š. paprašė juos parodyti. Kai juos parodė, tai A. Š. tuos žibintus sulygino su savo telefone turėtomis žibintų nuotraukomis. Sulyginęs jis iš karto pasakė, kad žibintai yra jo. Pasiteiravus, kas juos jam perdavė, jis pasakė, kad greičiausiai jo darbuotojas, nes tą asmenį jis anksčiau buvo matęs būtent prie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada A. Š. telefone pradėjo ieškoti to asmens nuotraukos ir ją parodė. Jis buvo parodęs būtent to asmens nuotrauką, kuris prie Gariūnų jam ir buvo perdavęs tuos penkis žibintus. Tuos žibintus jis turėjo pristatyti užsakovui į Kretingą. Užsakovas dieną prieš jam jau buvo perdavęs ir 2 550 Eur, kuriuos jis jau buvo atidavęs D. Ž., jam buvo belikę tik užsakovui pristatyti D. Ž. perduotus žibintus. Visus penkis žibintus A. Š. iš jo automobilio pasiėmė ir pasakė, kad važiuos pas D. Ž., išsiaiškins visą situaciją ir paims pinigus. Tuos pinigus, t. y. 2 550 Eur, A. Š. K. P. perdavė lygiai už savaitės, o jis juos grąžino užsakovui. Tokius siuntinius jis iš D. Ž. buvo paėmęs pervežimui dar du kartus. Priešpaskutinis atvejis buvo maždaug dvi savaites iki jau minėto įvykio, o pirmasis dar maždaug prieš pusantro mėnesio. Pirmuoju atveju D. Ž. siuntą jam ir buvo perdavęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet jis jam buvo perdavęs keturis arba penkis žibintus, kuriuos jis pristatė į Kretingą. Suma už žibintus buvo apie 2 500 Eur. Tuos iš užsakovo gautus pinigus jis atidavė būtent D. Ž.. Antruoju atveju siuntą D. Ž. jam buvo perdavęs Vievyje, aikštelėje prie kavinės „Green Town“. Tada tikrai jam buvo perduoti keturi žibintai ir juos jis vėl pristatė į Kretingą tam pačiam užsakovui. Tuomet D. Ž. jis taip pat perdavė ne mažiau kaip 2 500 Eur. Tai ir buvo visi atvejai, kuomet jis vežė būtent D. Ž. jam perduotus žibintus. Pats D. Ž. buvo sakęs, kad tuos žibintus jis vežasi iš Vokietijos. Pats pirmas jo kontaktas su D. Ž. buvo maždaug prieš pusantrų metų. Tada D. Ž. su juo buvo susisiekęs telefonu ir užsakė siuntos pervežimą į Klaipėdą. Gerai pamena, kad siuntą jis buvo perdavęs Meistrų g. 9, Vilniuje, netoli nuo oro uosto. Kas ten buvo siuntoje, jis nežino, bet už ją jis turėjo perduoti ne daugiau kaip 100 Eur. Vėliau pagal D. Ž. užsakymą jis vežė dar mažiausiai dešimt siuntų, bet jos visos buvo mažavertės, t. y. apie 100 Eur ar 150 Eur. Vienu metu, kai D. Ž. siuntinį jam buvo perdavęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, o prekes iš ten jis jau buvo vežiojęs, tai D. Ž. jis buvo užklausęs, ar jo duodamos siuntos nėra „(duomenys neskelbtini)“, tai jis užgarantavo, kad ne ir sakė, kad tai elektros prekės, nes jis pats dar dirba (duomenys neskelbtini). Už pervežimo paslaugas su juo visada atsiskaitydavo prekės gavėjas. Tos smulkios D. Ž. perduotos siuntos buvo vežamos pagrinde į Klaipėdą ir Kauną.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlis yra adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas mūrinis, trijų aukštų, aptvertas metaline tvora, lauke įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Įėjus pro pagrindines pastato duris patenkama į sandėlio patalpų koridorių. Koridoriuje palei sienas sudėtos kartoninės dėžės, automobilių detalės. Praėjus pirmo aukšto koridorių, patalpų dešinėje yra laiptai į antrą aukštą. Užlipus laiptais patenkama į antro aukšto koridorių. Kairėje yra durys, ant kurių užrašas „Administracija“. Dešinėje yra koridorius, kuriame ant grindų palei sienas sudėtos automobilių detalės, kartoninės dėžės. Paėjus antro aukšto koridoriumi, kairėje yra durys. Įėjus į patalpą yra koridorius. Dešinėje palei sieną sudėtos kartoninės dėžės. Toliau yra patalpa, kurios kairėje pusėje yra aštuoni metaliniai stelažai. Palei priekinę sieną yra stelažas, kuriame sudėti automobilių žibintai. Žibintai sudėti ir patalpoje ant grindų, matomos kartoninės dėžės.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė 2024 m. spalio 4 d. sąrašą žibintų, kurie buvo pavogti iš sandėlio ir kurių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė per platformą RRR.Lt.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė 2024 m. liepos 22 d. konsignacijos sutartį Nr. 24-07-22 ir prekių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 24-07-22.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė 2023 m. spalio 10 d. konsignacijos sutartį Nr. 23-10-10 ir prekių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 23-10-10.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė 2024 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą-faktūrą už atsarginių automobilių dalių pristatymą: įvairių automobilių dalys (VW, Audi, Skoda, Seat ir t. t.), 20 vienetų apšvietimo žibintų, įvairios skardos dalys.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė iš žibintų pirkėjo Kretingoje gautus parduodamų žibintų nuotraukų failus, kurie apžiūrėti duomenis fiksuojant 2025 m. vasario 21 d. apžiūros protokole.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė pokalbio su D. Ž. garso įrašą, kuris perklausytas ir aprašytas, duomenys fiksuoti 2025 m. vasario 7 d. apžiūros protokole.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė pokalbio su K. P. garso įrašą, kuris perklausytas ir aprašytas, duomenys fiksuoti 2025 m. balandžio 8 d. apžiūros protokole.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė pokalbio su automobilių žibintų pirkėju Kretingoje du garso įrašus, kurie perklausyti ir aprašyti, duomenys fiksuoti 2025 m. balandžio 10 d. ir 2025 m. balandžio 11 d. apžiūros protokoluose.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2024 m. spalio 4 d. Pareiškimu dėl vagystės kreipėsi į Širvintų rajono policijos komisariatą.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Ž. 2024 m. rugsėjo mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė dešimt vienetų automobilio BMW G22 priekinių žibintų, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 5 203 Eur.
2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 95, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, įsigaliojęs 2023 m. birželio 1 d., kuriuo buvo pakeista ir BK 178 straipsnio redakcija, išskaidant ir papildant šiame straipsnyje numatytos vagystės atvejų ratą. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo D. Ž. padaryti nusikalstami veiksmai, visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 pakeisto BK 178 straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.), požymius, t. y. pagrobė svetimą turtą.
Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY1LTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-365-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-365-699/2017">2K-365-699/2017</a>). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016, 2K-151-628/2018).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis D. Ž. pagrobė svetimą turtą ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamasis D. Ž. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo D. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas. Baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus aptartas aplinkybes, D. Ž. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, paliekant prokuroro siūlomas skirti šios bausmės rūšies dydį(BK 47 straipsnis).
Kaltinamasis D. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, nuteistojo aiškinamas aplinkybes apie jo pajamas, šeimos finansinę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį, t. y. dvidešimt keturių mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Kiti klausimai
Kaltinamajam D. Ž. 2025 m. kovo 28 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) eurų) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu, D. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) MGL (2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudą.
D. Ž. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad:
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda 50 (penkiasdešimt) MGL (2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas; įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtyje nurodyti šio baudžiamojo įsakymo datą ir bylos numerį. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, nuteistasis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Rinaldas Adamonis
