Administracinio nusižengimo byla Nr. II-331-369/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01579-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.17; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,
sekretoriaujant Ritai Dainelienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. S.,
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ specialistės E. V. 2019 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR_N-10515-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Administracinio nusižengimo aplinkybės
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ specialistė E. V. nustačiusi, kad R. S. 2019 m. vasario 8 d., apie 22.27 val., važiavo troleibusu Nr. 713 maršruto Nr. 1 tarp stotelių „Jokūbo Jasinskio“ ir „Liubarto tiltas“ ir kontrolės metu nepateikė jokio bilieto, taip pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisyklių 57 punkto reikalavimus, 2019 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR_N-10515-2019 jam skyrė administracinę nuobaudą – 23 Eur dydžio baudą.
II. Skundo argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad 2019-02-08 vakare stotelėje „Pamėnkalnio“ įlipo į troleibusą Nr. 1 ir važiavo į Žvėryną. Už kelionę ketino sumokėti programėlėje „Trafi“ turimu elektroniniu bilietu. Įlipus į troleibusą ir pradėjus aktyvinimo veiksmą, jo mobiliojo telefono akumuliatorius išsikrovė, todėl negavo aktyvinimo patvirtinimo. Troleibuse neturėjo galimybės pasikrauti mobiliojo telefono akumuliatoriaus ir stebėti tolesnio aktyvinimo proceso, nes troleibuse nebuvo įrengto tam būtino pakrovėjo. Grynųjų pinigų su savimi neturėjo, todėl iš vairuotojo negalėjo įsigyti popierinio bilieto. Stotelėje „Liubarto tiltas“ į troleibusą įlipo kontrolieriai, kurie patikrinę jo elektroninį bilietą paaiškino, kad aktyvavimo procesas nebuvo baigtas, todėl už kelionę viešuoju transportu jis nėra sumokėjęs. Kontrolieriai nesutiko tenkinti jo prašymo ir leisti jam pasikrauti mobiliojo telefono akumuliatorių bei pabaigti aktyvinimo procesą bei surašė administracinį nurodymą sumokėti 8 Eur dydžio baudą. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas viešuoju transportu faktiškai nesinaudoja ir paskutinį kartą juo vyko prieš penkerius metus. Apie galimybę mokėti elektronine programėle sužinojo iš kolegų, todėl tą vakarą grįždamas į namus nusprendė ją išbandyti. Poreikio vykti viešuoju transportu nebuvo ir į troleibusą įlipo tik norėdamas išbandyti programėlę, tačiau bilieto aktyvavimas užtruko, telefonas išsijungė, o troleibuse jo pakrauti neturėjo galimybių. Teigia, kad už kelionę viešuoju transportu nesumokėjo ne dėl savo kaltės. Skunde akcentuojama, kad neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Lipdamas į troleibusą su įsigytu elektroniniu bilietu ir jį aktyvuodamas jis buvo įvykdęs visus nuo jo priklausančius veiksmus. Skunde tvirtinama, kad skiriant administracinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad anksčiau jis nebuvo baustas administracine tvarka.
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė R. S. skundą atmesti.
Atsiliepime nurodyta, kad nustatyto pažeidimo faktinės aplinkybes leidžia konstatuoti, jog R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kadangi važiavo viešuoju transportu be bilieto. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29.1 papunkčiu, keleiviai privalo įlipus į transporto priemonę nedelsiant pažymėti/aktyvuoti turimą bilietą. Ši pareiga detalizuojama Taisyklių 36 punkte: keleivis, įlipęs į transporto priemonę ir neturintis galiojančio aktyvuoto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti/aktyvuoti bilietą vienu iš nurodytų būdų: aktyvinti elektroninį bilietą (36.1 papunktis); įsigyti bilietą iš e. piniginės (36.2 papunktis); įsigyti ir pažymėti popierinį vienkartinį bilietą iš vairuotojo (36.3 papunktis); aktyvuoti bilietą „m. Ticket“ arba kitose mobiliosiose programėlėse (36.4 papunktis). Taisyklių 55 punkte nustatyta keleivio pareiga kontrolieriaus prašymu pateikti tinkamai pažymėtą/aktyvuotą bilietą. Taisyklių 57 punkte įtvirtinta. jog keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto arba vežančiu mokyklinio amžiaus vaiką iki keturiolikos metų be bilieto, taip pat vaikas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto; pateikė galiojantį (aktyvuotą) bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikė nepažymėtą popierinį vienkartini bilietą, įsigytą iš vairuotojo, du ar daugiau kartų pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, ne toje transporto priemonėje pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą, negaliojanti (neaktyvuotą) bilietą. Pažymėta, jog kontrolierių teisė išlaipinti iš autobuso/troleibuso keleivį, važiavusį be bilieto, administracinio nusižengimo protokolo surašymui yra įtvirtinta Taisyklių 61.1 papunktyje.
Vadovaujantis Taisyklių 36 punktu, R. S. vos tik įlipęs į troleibusą privalėjo įsigyti bilietą iš troleibuso vairuotojo ar aktyvuoti bilietą „m.Ticket“ mobiliojoje programėlėje, tačiau to nepadarė, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą ir jam paskirta 23 Eur dydžio bauda. Pastebėtina, kad R. S. klaidingai nurodo, kad skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę, kad už administracinius nusižengimus nebuvo baustas. Atsižvelgiant į tai, kad tai buvo pirmas R. S. pažeidimas per pastaruosius metus, pagal ANK 610 straipsnio 1 dalį jam buvo surašytas administracinis nurodymas sumokėti pusę minimalios baudos, t. y. 8 Eur iki 2019 m. vasario 23 d. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimu paskirta sumokėti 23 Eur dydžio baudą. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog R. S. buvo sudarytos visos galimybes sumokėti tik pusę minimalios baudos, tačiau jis ja nepasinaudojo, todėl pagal nutarimą turi pareigą sumokėti 23 Eur dydžio baudą.
Aiškinantis situaciją kontrolieriai per savo turimą programą pagal R. S. pateiktą telefono numerį patikrino jo turimus bilietus ir nustatė, kad nėra aktyvinto bilieto. Atsižvelgiant į tai, R. S. net ir pakrovus telefoną, bilietas vis tiek būtų aktyvintas po kontroles. Esant situacijai, kada keleiviui išsikrauna telefonas, kai jame yra galiojantis bilietas, kontrolieriai suteikia galimybę pasikrauti telefoną, kad būtų pateiktas bilietas. Kadangi R. S. nespėjo pažymėti bilieto iki kontrolės, todėl jo telefono pakrovimas nebuvo reikalingas.
R. S. aiškina, jog už kelionę viešuoju transportu nesumokėjo ne dėl savo kaltės, tačiau nesutiktina su argumentu, jog pažeidimas buvo padarytas netyčia, kadangi R. S. pats nurodė, kad bilieto neaktyvavo, nes išsikrovė telefonas, o bilieto iš troleibuso vairuotojo nepirko. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. R. S. būdamas veiksnus asmuo, turėjo ir galėjo suprasti, jog nespėjus aktyvuoti bilieto ir išsikrovus telefonui jis turi pareigą įsigyti bilietą kitomis priemonėmis. Vadovaujantis Taisyklių 36 punktu, pažeidėjas, vos tik įlipęs j troleibusą, nedelsdamas turėjo įsigyti/aktyvuoti bilietą. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 2018-V-136 patvirtintų naudojimosi „m.Ticket“ programėle taisyklių 25 punkte numatyta, kad „m.Ticket“ programėles naudotojas turi užtikrinti, kad jo bilietas būtų tinkamai aktyvintas ir (ar) jo sąskaitoje būtų pakankamas pinigų likutis važiavimo viešuoju transportu bilietui įsigyti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pažymėta, kad R. S. skundas yra neargumentuotas ir nėra pagrįstas jokiais įrodymais, o pagrindo abejoti Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ įgaliotų pareigūnų protokole ir nutarime užfiksuotomis administracinio nusižengimo aplinkybėmis nėra. Skiriant nuobaudą nebuvo pažeista administracinės nuobaudos skyrimo procedūra, numatyta ANK 32-41, 608-613 straipsniuose, todėl R. S. skundas atmestinas.
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. prašė teismo tenkinti jo skundą. Paaiškino, kad įlipus į troleibusą ir pradėjus aktyvuoti bilietą išsikrovė jo telefono akumuliatoriaus bateriją, todėl neturėjo galimybės troleibuse pasikrauti telefono ir įsitikinti, ar jo bilietas buvo aktyvuotas. Jo įsitikinimu, susisiekimo paslaugas teikianti įmonė privalo suteikti galimybę viešuoju transportu vykstantiems keleiviams pasikrauti telefono akumuliatorių kelionės metu. Lipdamas į troleibusą su įsigytu elektroniniu bilietu ir šį aktyvuodamas jis įvykdė visus nuo jo priklausančius veiksmus. Pagal galiojančias Taisykles, keleivis aktyvuoti ir pažymėti bilietą privalo ne prieš įlipdamas, o tik įsėdęs į viešąjį transportą. Akivaizdu, kad iki transporto priemonės atvažiavimo pradžios jis negali šio aktyvinimo veiksmo pabaigti. Jeigu Vilniečio kortelėje esantį elektroninį bilietą aktyvuoti komposteriu keleivis gali iš karto, tai būtent šio veiksmo – aktyvinti elektroninio bilieto mobiliuoju telefonu, keleivis negali pabaigti iki pajudant viešajam transportui. Taigi, jo važiavimas automatiškai tampa neteisėtas be bilieto tol, kol tas bilietas neaktyvinamas. Keleivis neturi galimybės patikrinti, ar bilietas yra aktyvuotas, jeigu tuo metu išsikrauna jo telefonas. Taigi, nesant galimybės pasikrauti telefono, keleivis neturi galimybės patikrinti, ar jo bilietas aktyvuotas. Atsakydamas į teismo užduotus klausimus R. S. paaiškino, kad prieš įlipant į troleibusą jo telefonas veikė, tačiau ant telefono displėjaus esantys duomenys neparodo laiko, kada telefonas pilnai išsikraus. Išsikrovus telefonui jis pravažiavo vieną stotelę ir išlipant kitoje (kurioje ir planavo išlipti) į troleibusą įlipo kontrolieriai.
Liudytojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius A. J. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad patikrinus troleibusą buvo nustatyta, jog R. S. važiavo nesumokėjęs už važiavimą, nes nebuvo aktyvavęs savo mobilaus bilieto, todėl jam buvo paskirta bauda. Pilietis teigė jam išsikrovė telefonas. Kontrolieriai turi galimybę pakrauti keleivio telefoną, siekiant patikrinti, ar telefone esantis bilietas buvo aktyvuotas, tačiau ne dėl to, kad keleivis tokio pakrovimo metu bilietą aktyvuotų. Keleivis privalo aktyvuoti bilietą toje stotelėje, kurioje jis įlipo, tačiau, kiek jis pamena, keleivis sakė, kad jis įlipo prieš tai buvusioje stotelėje.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ įgaliota atstovė R. M. prašė R. S. skundą atmesti. Pažymėjo, kad pareiškėjas teigia, jog naudojasi ne „m.Ticket“, o „Trafi“ programėle, tačiau naudojantis „Trafi“ programėle būtina susipažinti su jos naudojimosi taisyklėmis, kad būtų galima įsigyti bilietą. Šių taisyklių 3.1 punkte nurodyta, kad klientas privalo įsigyti ir aktyvinti viešojo transporto bilietą prieš įlipdamas į viešojo transporto priemonę bei vadovautis savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pateikiamomis nuostatomis ir/arba taisyklėmis, susijusiomis su naudojamo viešojo transporto paslaugomis. Tai reiškia, kad būtina vadovautis savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 2018-V-136 patvirtintomis naudojimosi „m.Ticket“ programėle taisyklėmis. Programėlės „Trafi“ taisyklių 3.2 punkte nurodyta, kad aktyvinant bilietą šioje programėlėje taikoma bilieto aktyvinimo trukmė, kurią klientas privalo įvertinti, kad bilietas būtų tinkamai ir laiku aktyvintas. Pareiškėjas turėjo prievolę tinkamai aktyvinti bilietą, o nepavykus aktyvinti turėjo įsigyti iš vairuotojo bilietą ir taip važiuoti teisėtai. Vilniaus savivaldybės įsigytuose naujuose autobusuose jau yra galimybė USB laidu pasikrauti mobilųjį telefoną, tačiau savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ neturi pareigos užtikrinti kiekvienam keleiviui galimybę pasikrauti mobilųjį telefoną ir tam suteikti reikalingus laidus. Tiek pagal keleivių vežimo Taisykles, tiek pagal naudojimosi „m.Ticket“ programėle taisykles, kiekvieno keleivio pareiga yra tam tikru būdu įsigyti bilietą ir važiuoti laikantis taisyklių bei naudojantis šia programėle prisiimti visą atsakomybę ir įvertinti galimus netikėtumus bei trukdžius.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnio pagrindu teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju įvertintinas Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ specialistės E. V. 2019 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR_N-10515-2019 teisėtumas ir pagrįstumas.
ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas. Važiavimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje tvarką, vežėjo, vairuotojo, keleivių pareigas, atsakomybę, keleivių teises, vežėjų, vairuotojų ir keleivių kontrolės tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisyklės. Šių taisyklių 57 punkto pagrindu, be kita ko, keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis pateikė negaliojantį (neaktyvuotą) bilietą. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.
Iš savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Viešojo transporto kontrolės skyriaus kontrolieriaus A. J. 2019 m. vasario 22 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad 2019 m. vasario 8 d., apie 22.27 val., stotelėje „Liubarto tiltas“ kontrolę atliekantiems darbuotojams tikrinant maršrutu Nr. 1 važiuojantį troleibusą Nr. 713 nustatyta, kad R. S. viešuoju transportu važiavo be bilieto. Atsižvelgiant į tai, kontrolierius 2019 m. vasario 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SISP-ANR_P-11355-2019 bei administraciniu nurodymu pasiūlė sumokėti pusę minimalios baudos, t. y 8 Eur iki 2019 m. vasario 23 d.
Pareiškėjas neneigė, kad važiavo viešuoju transportu ir 2019-02-08, apie 22.27 val., įsėdo į pirmojo maršruto troleibusą bei pasinaudojęs jo mobiliajame telefone esančia programėle aktyvavo bilietą, tačiau tuo metu išsikrovė jo telefono akumuliatorius. Išsikrovus telefonui negalėjo sužinoti, ar aktyvavimas įvyko, o troleibuse nebuvo galimybės pasikrauti telefoną ir tai patikrinti. Teigė, kad tokią galimybę privalo užtikrinti susisiekimo paslaugas teikianti įmonė. SĮ „Susisiekimo paslaugas“ atstovaujanti atstovė teigė, kad visuomeniniu transportu besinaudojantys asmenys ir už suteiktas paslaugas jų telefone esančiomis programėlėmis atsiskaitantys keleiviai privalo patys pasirūpinti, kad jų įrenginiai veiktų ir jų pagalba būtų galima apmokėti kelionę.
Šioje situacijoje teismas visiškai sutinka su SĮ „Susisiekimo paslaugas“ atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad įsėsdamas į troleibusą pareiškėjas turėjo tinkamai įvertinti savo mobiliojo telefono techninę būklę, nes skunde pripažino, kad 2019-02-08, apie 22.27 val., nusprendė pirmą kartą pabandyti sumokėti už važiavimą visuomeniniu transportu telefone esančia programėle. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad visuomeniniu transportu besinaudojantys asmenys privalo būti pakankamai atidūs, sąžiningi bei rūpestingi ir prieš pradedant savo kelionę pasitikrinti, ar jų naudojamas mobilus įrenginys yra tinkamai pakrautas ir jį panaudojus bus galima įsigyti važiavimui reikalingą bilietą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad važiuodamas troleibusu neturėjo grynųjų pinigų ir negalėjo iš troleibuso vairuotojo įsigyti popierinio bilieto. Ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė leidžia teismui padaryti išvadą, kad pareiškėjas, į viešąjį transportą įlipęs stotelėje „Pamėnkalnio“, suprato, jog bilieto aktyvinimas neįvyko, tačiau kitoje stotelėje „Jokūbo Jasinskio“ neišlipo iš troleibuso ir juo toliau važiavo iki jo gyvenamosios vietos esančio visuomeninio transporto sustojimo „Liubarto tiltas“, o troleibusui sustojus ir jam išlipant buvo patikrintas kontrolierių.
Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Pareiškėjas teigia, kad skiriant administracinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad anksčiau jis nebuvo baustas administracine tvarka, tačiau ANK 35 straipsnio 1 dalyje tokia aplinkybė nenumatyta. ANK 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau, įvertinus pareiškėjo pozicija jam surašyto nutarimo atžvilgiu, tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl jam skiriamos administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistė E. V. padarė pagrįstą išvadą dėl R. S. kaltės padarius ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl naikinti ar pakeisti 2019 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR_N-10515-2019 skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
n u t a r i a :
R. S. skundą atmesti ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ specialistės E. V. 2019 m. vasario 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR_N-10515-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas
