Civilinė byla Nr. 3K-3-164/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.2; 50.8; 121.20 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. G. ir E. G. individualios įmonės ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Alytaus miesto savivaldybei dėl įsakymo, kuriuo reikalaujama nugriauti statinio rekonstruotą dalį, panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį bei išduoti projektavimo sąlygų sąvadą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai teismo prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. (1.4)-ST-51, kuriuo reikalaujama iki 2007 m. birželio 1 d. nugriauti pastatytas metalines konstrukcijas ir rūsį (duomenys neskelbtini); įpareigoti Alytaus apskrities viršininką sudaryti su ieškovu 919 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį; įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę išduoti ieškovui projektavimo sąlygų sąvadą dėl 764, 27 kv. m ploto pastato (duomenys neskelbtini) pamatų sustiprinimo iš lauko pusės.
Ieškinyje nurodyta, kad statinio metalinės konstrukcijos pastatytos tam, kad sustiprintų statinį, nes po šiluminės trasos renovacijos sėdo pamatai, atsirado įtrūkimų pamatuose ir sienose, namas tapo avarinis, bet, nesant žemės nuomos sutarties, negalima buvo projektuoti ir gauti leidimo darbus atlikti. Ekspertai nustatė, kad pastatas buvo avarinės būklės ir sustiprintas tinkamai. Ieškovų teigimu, statinio apsaugojimas nuo griūties negali būti laikomas rekonstrukcija ir savavališka statyba, nes neįrengta nei nauja patalpa, nei priestatas. Dėl to apskrities viršininko įsakymas naikintinas, nes nėra jokių įrodymų, patvirtinančių įsakymo teiginį, kad ieškovas būtų įrengęs rūsį. 1996 m. liepos 15 d. ieškovui išnuomotas 919 kv. m ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) prie jam priklausančio pastato iki 2001 m. liepos 15 d. Pasibaigus sutarties galiojimui, sutartis nepratęsta naujam terminui, nors ieškovas naudojasi šiuo žemės sklypu, nes ant jo stovi pastatas, nuomotojas tam neprieštarauja, todėl, ieškovo teigimu, sutartis sudaryta neterminuotai (CK 6.481 straipsnis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. (1.4)-ST-51; įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su E. G. 919 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškinio dalį dėl reikalavimo išduoti E. G. individualiai įmonei projektavimo sąlygų sąvadą paliko nenagrinėtą, nes ieškovas šį reikalavimą atsiėmė.
Teismas nustatė, kad Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymu ieškovas įpareigotas iki 2007 m. birželio 1 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytas metalines konstrukcijas ir rūsį (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas 1993 m. rugpjūčio 18 d. įsigijo nuosavybės teise 764, 24 kv. m pastatą (duomenys neskelbtini) 1996 m. liepos 15 d. ieškovui išnuomotas 919 kv. m žemės sklypas po šiuo pastatu iki 2001 m. liepos 15 d., vėliau žemės nuomos sutartis nebuvo pratęsta, nes neparengtas teritorijos sutvarkymo projektas, detalusis planas. 2004-2005 m. Alytaus šilumos tinklai renovavo miesto šilumos trasą, kuri ėjo po šio pastato pamatais, dėl to pamatai sėdo, sutrūko ir jie, ir sienos, atsirado plyšių. Negalėdamas gauti leidimo, nesant žemės nuomos sutarties, ieškovas atliko statinio konstrukcijų sustiprinimą: sumontavo atraminę sienelę, ant jos metalines sijas, kurios neleidžia namui sugriūti. Byloje nėra įrodymų, kad įrengtas rūsys. Ieškovo užsakymu atlikta ekspertizė, kuri patvirtino, kad pastatas buvo avarinės būklės, sustiprinimas padarytas tinkamai, kurį nugriauti būtų pavojinga, neparengus ir neatlikus kitų pamatų sutvirtinimo darbų. Teismas sprendė, kad žemės nuomos sutartis nepratęsta ne dėl ieškovo kaltės, jis daug kartų kreipėsi dėl sutarties sudarymo, šiuo žemės sklypu nuolat naudojasi, nes ant jo stovi asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas ir nuomotojas tam neprieštarauja. Nuomos sutarties nesudarymas pažeidžia ieškovo teises ir interesus, jam trukdoma tinkamai rūpintis pastatu, dėl to teismas įpareigojo atsakovą sudaryti su ieškovu žemės nuomos sutartį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad statinio avarija yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose (Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atliko statinio konstrukcijų sutvirtinimą, sumontavo atraminę sienelę ir atliko kitus darbus siekdamas užtikrinti statinio saugumą ir taip išvengti galimos avarijos. Tačiau Statybos techniniame reglamente STR 1.10.01:2002,,Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, patvirtintame aplinkos ministro 2002 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 23, nustatyta, kad tokiu atveju skiriama avarijos tyrimo komisija ir atliekamas išsamus statinio avarijos tyrimas. Ieškovas apie statinio avariją niekam nepranešė ir neatliko kitų pareigų, nurodytų Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino. Ieškovas negali gauti leidimo remontuoti arba rekonstruoti statinį, nes nesudaryta (nepratęsta) žemės sklypo, ant kurio stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas, nuomos sutartis, kaip to reikalaujama Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar žemės nuomos sutarties sudarymas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos santykius, reikalavimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas E. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto normą apeliacinės instancijos teismui reikia išaiškinti, kas yra ginčo esmė ir kad ji neištirta pirmosios instancijos teismo. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių ištyrimas gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, esantis pagrindu panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, tačiau jis savaime nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į neištirtų bylos aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje iš esmės neįvardyta, nei ko negali nustatyti apeliacinės instancijos teismas, nei kas turi būti iš naujo ir iš esmės tiriama. Nutarties motyvai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netyrė nuomos sutarties sudarymo teisinių aspektų ir nevertino STR 1.10.01:2002 reikalavimų, yra teisės taikymo, bet ne fakto klausimas, dėl to nekilo būtinybės grąžinti nagrinėti bylą iš naujo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų tuo klausimu, kuris pirmosios instancijos teismo tirtas renkant ir nagrinėjant įrodymus, taikant įstatymus byloje nustatytoms aplinkybėms pagal ieškinyje nurodytus faktus, tai nėra pagrindo pagal CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažinti, kad bylos esmė visiškai neatskleista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2005). Pavesti pirmosios instancijos teismui pakartotinai nustatyti faktines aplinkybes galima, jeigu apeliacinės instancijos teismas pagal bylos įrodymus negali nustatyti tų aplinkybių ar ištaisyti pažeidimų, padarytų pirmosios instancijos teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2006; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-284/2006). Byloje iš naujo tirti jokių faktinių aplinkybių nereikia ir apeliacinės instancijos teismas jokių tirtinų aplinkybių nenurodė, dėl to ši nutartis priimta pažeidžiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis) ir yra naikintina.
2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė, ar reikalavimas sudaryti nuomos sutartį nepažeidžia teisės reikalavimų ir nepagrįstai pats dėl to nepasisakė priimdamas nutartį. Faktinės aplinkybės dėl nuomos sutarties sudarymo atskleistos ir šalių, ir teismo, pirmosios instancijos teismas taikė teisės normas, įvertindamas, kad reikalavimas sudaryti nuomos sutartį atitinka teisės aktų reikalavimus, ir ši sprendimo dalis yra motyvuota, dėl to ją naikinti dėl bylos esmės neatskleidimo nebuvo teisinio pagrindo. Nuomos sutarties sudarymo atitiktis teisės aktams yra teisės klausimas, kurį apeliacinės instancijos teismas galėjo išspręsti. Nuomos sutarties termino pasibaigimo dieną, t. y. 2001 m. liepos 15-ąją, nebuvo įtvirtinta reikalavimo parengti nuomojamo žemės sklypo detalųjį planą, sklypų planus turėjo rengti ne nuomininkas, o nuomotojas ir savivaldybės meras (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka). Reikalavimas kartu su sutartimi parengti ir detalųjį planą atsirado nurodyto Vyriausybės nutarimo Nr. 260 2004 m. lapkričio 18 d. redakcijoje, tačiau netaikytinas atgaline data. Kadangi pasibaigus nuomos sutarties terminui 2001 m. liepos 15 d. už žemės sklypo plano parengimą ir naujos nuomos sutarties nesudarymą tiesiogiai atsakingi atsakovai, tai tęstinis nuomininko teisių pažeidimas buvo apgintas pirmosios instancijos teismo sprendimu – įpareigojant atsakovą sudaryti su ieškovu nuomos sutartį.
3. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje iš esmės pažeidė įrodymų pakankamumo principą. Ieškovo pateiktu ekspertizės aktu nustatyta, kad jis atliko neatidėliotinus ir būtinus darbus, o ne rekonstrukciją. Šios išvados apeliacinės instancijos teismas nepaneigė kitais įrodymais, dėl to nebuvo pagrindo ja nesivadovauti. Siekdamas užtikrinti statinio saugumą ir išvengti jo griūties ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų. Statinio rekonstravimas - tai statybos rūšis, kurios tikslas yra pertvarkyti esamą statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Saugodamas statinį nuo griūties ieškovas neturėjo tikslo jį pertvarkyti, nes siekta statinį apsaugoti nuo griūties. Atraminė sienelė ir sijos netarnauja kitai paskirčiai, išskyrus pamatų ir sienų sustiprinimui, dėl to neatliktas joks statinio pertvarkymas, t. y. neatlikta rekonstrukcija, kuriai reikėtų projekto ir statybos leidimo. Kasaciniame skunde daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenurodė pagrįstų teisinių motyvų ir teisės normų pažeidimų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl neteisingai panaikino motyvuotą ir teisėtą teismo sprendimą, t. y. įvykdė ne teisingumą, o įgyvendino formalizuotą teisę grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Alytaus miesto savivaldybė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
1. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002,,Statybos leidimas“ 2 punkto reikalavimus statinio rekonstravimui privalomas statybos leidimas ir statinio projektas, kurių ieškovas neturėjo. Ieškovas pastatė naują rūsį ir statinį sutvirtino kolonomis, šie darbai reiškia savavališką statybą pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį. Savavališkos statybos padariniai ieškovo nepašalinti, dėl to taikytinos CK 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su savavališka statyba ir pastato rekonstrukcijos darbais.
2. Pagal žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktą kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus ir kitą geodezinę bei topografinę medžiagą. Alytaus apskrities viršininko administracija neatsisakė ieškovui nuomoti ginčo žemės sklypą, tačiau ieškovas nėra tinkamai pateikęs teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano), kaip tai nustatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte. Ieškovo pateiktas 2001 m. parengtas naujas žemės sklypo planas nėra teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį šis ginčo sklypas būtų parengtas žemės nuomos sutarčiai sudaryti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, ne kartą pabrėžė, kad ši apeliacinės instancijos teismo teisė nėra absoliuti, nes yra ribojama įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. L. L. M., bylos Nr. 3K-3-344/2004; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-518; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š., bylos Nr. 3K-3-184/2008).
Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo nustatyta CPK 327 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, privalo nutartyje nurodyti vieną iš CPK 327 straipsnyje nustatytų pagrindų ir jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo buvimą konkrečiu atveju. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, kuriam įstatymo suteikta teisė spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu padarytas tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo, tiek materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo tik tada, kai pats negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, gali iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines aplinkybes, be to, tam tikrais atvejais – tirti bei vertinti naujus įrodymus, nustatyti pirmosios instancijos teismo neišsiaiškintas aplinkybes (CPK 314 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, rėmėsi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. tuo, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės.
Byloje sprendžiamas apskrities viršininko įsakymo teisėtumo klausimas. Skundžiamu įsakymu kasatorius (ieškovas) įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes pastato sutvirtinimą atliko neturėdamas tam teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo. Siekdamas gauti leidimą statyti ar rekonstruoti statinį, pastato savininkas turi pateikti žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, nuomos sutartį. Įgaliotos institucijos atsisako sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, nes, jų teigimu, pastato savininkas taip pat nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka parengtų žemės planų.
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kasatorius (ieškovas) atliko ne pastato rekonstrukciją, o būtinus pastato sutvirtinimo darbus, kad šis nenugriūtų. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčijamame akte nurodyti kiti statybos darbai nėra atlikti, dėl to panaikino skundžiamą aktą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir įpareigojo įgaliotas institucijas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį.
Priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais. Teisėjų kolegija, vertindama priimtą sprendimą, negali sutikti su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glaustai pasisakyta dėl kiekvieno pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Dėl savavališkos statybos akto teisėtumo vertinimo apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad byloje nepateikta pakankamai duomenų aplinkybei, ar dėl esamos pastato būklės buvo būtinas skubus (neturint statybos leidimo) pastato sutvirtinimas, nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl sprendimo dalies įpareigoti sudaryti žemės nuomos sutartį teisėtumo.
Pagal įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pažeistos tik materialiosios teisės normos, netinkamai jas aiškinant ir taikant, gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą klaidą, negrąžindamas bylos nagrinėti iš naujo (CPK 330 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad tam, jog proceso teisės pažeidimai, kurie nepatenka į CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų esminių pažeidimų, t. y. absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti jam bylą nagrinėti iš naujo, būtinos dvi sąlygos: pirma, apeliacinės instancijos teismas turi padaryti išvadą, kad dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla; antra, šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismui leidžiama grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tais atvejais, kai neatskleista bylos esmė ir remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, taip pat į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimą (CPK 327 straipsnis, 314 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl taikytinos materialiosios teisės ginčo santykiams dėl abiejų ieškinio reikalavimų. Tik išanalizavus ginčo santykius reglamentuojančią teisę, galima spręsti dėl byloje surinktų įrodymų pakankamumo ir, jų trūkstant, spręsti dėl galimybės juos papildyti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį (CPK 318 straipsnis) įstatymo nustatyta tvarka buvo paduoti, tačiau neįvertinti visi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, dėl to jie apeliacinės instancijos teisme, remiantis bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančiomis normomis, turi būti iš naujo išnagrinėti.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 328 straipsnyje nustatytas draudimas naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais reiškia, kad ne kiekvienas materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, padarytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 329–330 straipsniai), yra pagrindas naikinti šio teismo sprendimą. Kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti konkretaus teisės normų pažeidimo įtaką pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės teisingumui ir proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rimi Lietuva“ v. UAB „Atvanora“, bylos Nr. 3K-3-418/2007; 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Algerta“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-576/2007). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nėra pagrindo naikinti materialiąja teisine prasme teisėtą teismo sprendimą tik dėl to, kad pritaikyta ne ta teisės norma, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų toks pat (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje O. M. v. Kretingos socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-399/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-419/2005; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-98/2009).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinę bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti proceso teisės normų, reglamentuojančių šio teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, pažeidimai yra pagrindas panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Janina Januškienė
Vincas Verseckas
